J. G. pagal BK 222 str., 182 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-41/2012

Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00058-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.18.10 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,

gynėjui advokatui Žilvinui Mišeikiui,

išteisintajam J. G.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Anatolijaus Koržovo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu J. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

J. G. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalis, kuria J. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda: J. G. išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamasis procesas nutrauktas. Byla perduota Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui spręsti klausimą dėl administracinės bylos J. G. iškėlimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1731 straipsnio 1 dalį. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Apylinkės teismo nuosprendžiu išteisintos R. B. ir J. V., tačiau dėl jų kasacine tvarka nesiskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu J. G. buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą: jis nuo 2008 m. vasario 25 d. būdamas UAB „J.“, registruotos VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre 2004 m. lapkričio 19 d., adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, bei 21 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, ir šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „J.“ buhalterinę apskaitą, nes bendrovės apskaitos registre „sąskaitos 272 apyvarta“ kasoje nurodyti piniginių lėšų likučiai neatitinka pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus apskaičiuotų piniginių lėšų likučių, 2008 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėn. pradžioje buvo minusinis piniginių lėšų likutis, t. y. bendrovės kasoje piniginių lėšų nebuvo, tačiau buvo įforminami pinigų išmokėjimai iš kasos. Būtent 2008 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėn. bendrovės kasoje nesant piniginių lėšų, buvo įforminami pinigų išmokėjimai iš kasos, dėl to 2008 m. birželio 30 d. nustatytas -2847,75 Lt (minusinis) likutis kasoje, 2008 m. liepos 31 d. nustatytas -3011,64 Lt (minusinis) likutis kasoje, 2008 m. rugpjūčio 31 d. nustatytas -3361,63 Lt (minusinis) likutis kasoje, 2008 m. spalio 31 d. nustatytas -3312,04 Lt (minusinis) likutis kasoje, 2008 m. lapkričio 30 d. nustatytas -4464,04 Lt (minusinis) likutis kasoje, 2008 m. gruodžio 31 d. nustatytas -7864,04 Lt (minusinis) likutis kasoje, taip pagal tyrimui pateiktus pinigų mokėjimo dokumentus nustatyta, kad kasoje apskaitytas minusinis likutis, t. y. kasoje pinigų nebuvo, tačiau buvo įforminami pinigų išmokėjimai iš kasos. Dėl UAB „J.“ padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „J.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros per 2008 metus.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą, nustatė, kad J. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir jį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisino, o bylą perdavė teismui spręsti klausimą dėl administracinės bylos jam iškėlimo pagal ATPK 1731 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog atsirado nors vienas iš alternatyvių BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų nusikalstamos veikos padarinių.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria J. G. išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Kasaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Vilniaus apygardos teismas, konstatuodamas, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas būtinasis BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytas požymis – padariniai, neargumentavo, kodėl padarė išvadą, kad nebuvo tirta UAB „J.“ 2008 m. veikla, jos turtas, nenurodė, kodėl specialisto išvados, nustačiusios, jog dėl UAB „J.“ apskaitos dokumentų nepateikimo bei bendrovėje padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti šios bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros per 2008 m., nelaiko pakankamu ir tinkamu įrodymu tokiems padariniams konstatuoti, nors ją patvirtino kiti pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują išteisinamąjį nuosprendį, aprašomojoje savo sprendimo dalyje aiškiai ir išsamiai nenurodė įrodymų įvertinimo motyvų, taip pat ir motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė ar kitaip įvertino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus, taip pažeidė BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 331 straipsnio 2 dalį.

Kasaciniame skunde pažymima ir tai, kad iš aprašomosios apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies matyti, jog jame ne tik ginčijamas padarinių atsiradimas, bet ir abejojama priežastinio ryšio tarp J. G. veikos ir sukeltų padarinių buvimu: „Tiek prokuroras kaltinimo akte, tiek pirmosios instancijos teismas nuosprendyje paprasčiausiai atkartojo BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje visus numatytus alternatyvius padarinius, nepagrįsdami, kaip šių padarinių atsiradimą galėjo lemti J. G. padaryta veika“. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvų neaišku, ar J. G. išteisintas dėl to, kad nebuvo įrodyti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, ar dėl to, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp J. G. veikos ir kilusių padarinių. Kasatoriaus nuomone, skundžiamame nuosprendyje teismo motyvai išdėstyti neišsamiai bei dviprasmiškai ir tai laikytina esminiu nuosprendžio trūkumu bei BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto pažeidimu.

Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ne tik neteisėtas, bet ir nepagrįstas, nes jame padarytos išvados dėl nusikaltimo sudėties bei kaltinamojo nekaltumo nepagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais įrodymais, neteisingai juos įvertinus, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują išteisinamąjį nuosprendį, privalėjo ne tik nurodyti, ką pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, bet ir paties šio teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie buvo pagrindas pripažinti J. G. nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė ar kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas J. G. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, grindė 2009 m. birželio 12 d. specialisto išvada Nr. 5-1/121, specialistės V. Musteikienės teisiamajame posėdyje duotais paaiškinimais, liudytojos V. V. parodymais bei iš dalies ir paties J. G. parodymais. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje išsamiai atskleistas šių duomenų turinys, pagrįstai esminę reikšmę skiriant specialisto išvadai dėl UAB „J.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tuos pačius duomenis, pasisakė dėl jų epizodiškai, nesusiejo duomenų į visumą, nesugretino jų tarpusavyje, iškraipė jų prasmę, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Kasaciniame skunde pažymima, kad nusikalstamo buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose vienas pagrindinių duomenų, kuriais įrodinėjami nusikalstamos veikos padariniai (negalėjimas (visiškai ar iš dalies) nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros), yra specialisto išvada. 2009 m. birželio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/121 konstatuoti bendrovėje padaryti apskaitos tvarkymo pažeidimai ir padaryta išvada, kad dėl UAB „J.“ apskaitos dokumentų nepateikimo bei bendrovėje padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros per 2008 m. Kasatorius pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, taigi nebuvo gauta jokių papildomų duomenų, kurie leistų suabejoti specialisto išvados dėl UAB „J.“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo ar specialistės paaiškinimų patikimumu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog „Tiek iš kaltinamojo akto, tiek iš 2009 m. birželio 12 d. specialisto išvados bei vėlesnių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo vyr. specialistės V. Musteikienės bei K. Laurinavičienės paaiškinimų matyti, kad nebuvo tiriama nei įmonės veikla, nei jos turtas, nei nuosavas kapitalas ar įsipareigojimų dydis ar struktūra, paprasčiausiai buvo nustatyti trys buhalterinės apskaitos pažeidimai, išmokant pinigus, esant minusiniam kasos likučiui, tačiau nebuvo atliktas tyrimas nustatyti, kaip šie pažeidimai lėmė kaltinime ir nuosprendyje nurodytų padarinių atsiradimą“. Tokie teiginiai akivaizdžiai prieštarauja nurodytai specialisto išvadai bei specialistės V. Musteikienės paaiškinimams, ir šie įrodymai klaidingai interpretuojami, todėl apeliacinės instancijos teismo išvados laikytinos objektyviais bylos duomenimis nepagrįstomis prielaidomis. Apygardos teismas, paneigdamas ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadas nesant jokių naujų duomenų, nukrypo nuo teismų praktikos bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai įvertinęs atskirus bylos duomenis pagal jų patikimumo kriterijų, padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog nenustatytas vienas iš būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių – padariniai, ir nepagrįstai konstatavo, kad J. G. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, taip netinkamai taikė BK 2 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties

Prokuroras kasacinį skundą grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos teismas, panaikindamas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria J. G. buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimdamas naują išteisinamąjį nuosprendį, įrodymus įvertino neišsamiai ir dviprasmiškai, savo sprendime nepateikė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė ar kitaip įvertino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus, taip iš esmės pažeidė BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 331 straipsnio 2 dalį, dėl to netinkamai taikė ir baudžiamąjį įstatymą.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Kasatorius teigia, kad netinkamas baudžiamojo taikymas pasireiškė tuo, jog apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. G. veika nesukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 13,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant mokesčių vengimo ir kitų nusikaltimų finansams baudžiamąsias bylas (BK 322, 323, 324, 325 straipsniai)“ 29 punkte teismams išaiškinta ir teismų praktikoje laikoma, kad apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Pagal šio nutarimo 30 punktą tik ūkio vadovas atsako už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą tuo atveju, jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą. Taigi tik tuo atveju, kai įmonės vadovas pats veda buhalterinę apskaitą arba nors ir ne pats, tačiau jis paslepia, sunaikina buhalterinės apskaitos dokumentus, jis atsako pagal BK 222 straipsnį savarankiškai nepriklausomai nuo asmens, atsakingo už buhalterinės apskaitos vedimą, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Dar vienas atvejis, kai įmonės vadovas atsako už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tai nusikaltimo tarpinio vykdymo atvejis. Visais kitais atvejais už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą atsako asmuo, kuris pagal darbo sutartį buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, paprastai – įmonės buhalteriai.

Apylinkės teismas, nuteisdamas J. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pripažino J. G. tinkamu subjektu, pažymėdamas, kad jis, kaip UAB „J.“ direktorius, buvo atsakingas už tinkamą apskaitos organizavimą, buhalterinių įrašų teisingumą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nenuneigdamas šios apylinkės teismo išvados, priėmė kitokį sprendimą, išteisino J. G., nuosprendį motyvuodamas tuo, kad dėl jo veiksmų neatsirado reikšmingų BK 222 straipsnio prasme padarinių.

Teisėjų kolegija laiko, kad J. G. pagrįstai išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nesant veikos, turinčios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau apeliacinės instancijos teismas netinkamai motyvavo savo sprendimą. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties nėra ne dėl to, kad nekilo šiame straipsnyje numatytų padarinių, o todėl, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes įmonėje UAB „J.“ dirbo vyr. buhalterė V. V., kuri ir buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą tokiu atveju įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos vedimas bei tvarkymas yra ne tas pats.

Teisingai aiškinant BK 222 straipsnio 1 dalį, šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn galėjo būti traukiama įmonės vyr. buhalterė, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Tačiau ji byloje nebuvo kaltinamoji, o tik liudytoja. Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik esant tarpiniam vykdymui, t. y. tokiu atveju, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalterė apie tai neinformuojama. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterės rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos.

Taigi teisėjų kolegija laiko, kad prokuroro kasacinis skundas negali būti patenkintas, nes yra pagrįstas paties prokuroro nepakankamu baudžiamojo įstatymo žinojimu ir neatsižvelgimu į šioje byloje nustatytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Anatolijaus Koržovo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas Sirvydis

Rimantas Baumilas

Vytautas Piesliakas