Baudžiamoji byla Nr. 2K-20-976/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13611-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.30.4.1;1.2.30.4.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 29 d. nutarties.
Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 309 straipsnio 2 dalį – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, D. M. paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, D. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi nuteistojo D. M. ir jo gynėjo advokato R. Mikulsko apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. M. nuteistas už tai, kad:
1.1. iš savo www.facebook.com vartotojo paskyros (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d., naudodamasis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrenginiu, internetu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą platinti, persiuntė kitam vartotojui, pasivadinusiam www.facebook.com (duomenys neskelbtini), elektronines bylas – 4 vaizdo įrašus su pornografinio turinio dalykais. Taip jis įgijo ir išplatino pornografinio turinio dalykus ir padarė BK 309 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką;
1.2. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 25 d., adresu: (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy“, kurio serijos numeris nenustatytas, į kompiuterio „Asus“ standųjį diską „Seagate“, serijos numeris (duomenys neskelbtini), perkėlė, tokiu būdu įgijo, ir laikė ne mažiau kaip 53 elektronines bylas – 20 nuotraukų, kuriose vaizduojami nepilnamečiai vaikai nuo 14 iki 18 metų amžiaus, 20 nuotraukų, kuriose asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus, 3 vaizdo įrašus, kuriuose vaizduojami nepilnamečiai vaikai nuo 14 iki 18 metų amžiaus, ir 10 vaizdo įrašų, kuriuose asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus, – su pornografinio turinio dalykais. Taip jis įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, ir padarė BK 309 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo D. M. gynėjas advokatas R. Mikulskas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 29 d. nutartį ir D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. K. ir (ar) R. S. atsakomybėn be užstato, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl BK 309 straipsnio 1 dalies bei BK 309 straipsnio 2 dalies nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įvertino D. M. inkriminuotas nusikalstamas veikas kaip sudarančias realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o jos sudarė idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir turėjo būti vertinamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Asmuo pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą tuo atveju, kai jis yra padaręs vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu ar neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-74-699/2015), o tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vienos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia bendra kaltininko tyčia ir jie padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Tęstinės veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiros sudėties dalis (epizodus), – taip yra šioje byloje. Tęstinės nusikalstamos veikos atveju kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį sumanymą dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas per kelis etapus.
2.2. D. M. inkriminuoti nusikaltimai buvo bendro jo sumanymo dalis, atlikti bendra tęstine veika, todėl turėjo būti pripažinta, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Jo veiksmai buvo nukreipti į vieną tikslą – elektroninių ryšių priemonėmis platinti elektronines bylas, turinčias pornografinį turinį. Platinti elektronines pornografinio turinio bylas, kuriose vaizduojamas vaikas ar asmuo, pateikiamas kaip vaikas, D. M. tikslo neturėjo; jo tikslas buvo apskritai įsigyti ir platinti pornografinio turinio elektronines bylas. Vien tik nusikalstamos veikos dalyko ypatumai, lemiantys kvalifikuotą nusikalstamos veikos sudėtį, neužkerta kelio veiką kvalifikuoti kaip tęstinę. Teismai akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, jų sprendimai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Abu nusikaltimus nuteistasis padarė tuo pačiu metu, viena veika, tokia situacija vertintina kaip tęstinė idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.
2.3. Nuo nusikalstamų veikų sutapties formos priklauso ir baudžiamojo įstatymo taikymas – atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų nustatymas. Žemesniųjų instancijų teismai nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vienintelė aplinkybė, kaip pažymėjo teismai, sukliudžiusi taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir palankiai išspręsti pateiktus prašymus dėl D. M. perdavimo pagal laidavimą, buvo ta, kad, teismų vertinimu, D. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 309 straipsnio 1 dalyje ir BK 309 straipsnio 2 dalyje, kurios nesuteikia pagrindo jas vertinti kaip padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai ar laikyti jas tęstine veika, taip pat D. M. padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą ir negali būti prilyginamos vienai nusikalstamai veikai. Kasatorius pabrėžia, kad abi D. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos tuo pačiu metu – 2017 m. sausio 1 d. – 2020 m. gegužės 25 d., šiuo laikotarpiu pornografinio turinio medžiaga buvo ne tik išplatinta, bet ir įsigyta, nes byloje nustatyta, kad elektroninių bylų perkėlimas iš mobiliojo ryšio telefono į kompiuterį įvyko tuo pačiu metu – perkeliant visas elektronines bylas buvo perkelta ir pornografinio turinio medžiaga, kurios dalis buvo susijusi su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas. Prie elektroninių bylų nurodytos datos patenka į kaltinime nurodytą platinimo laikotarpį. Taigi tiek pornografinio turinio medžiagos platinimas, tiek elektroninių bylų perkėlimas iš telefono į kompiuterį buvo tyčinis tęstinis veiksmas.
2.4. Kasatorius, pateikdamas nuorodą į kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-543/2012, teigia, kad nuteistojo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal atskiras BK 309 straipsnio dalis, tačiau teismai nepagrįstai nenustatė, kad D. M. nusikalstama veika buvo tęstinė, jis ją padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), jo veiksmais nebuvo padaryta žala (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), taigi buvo visos įstatymo nustatytos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
2.5. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, o tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas prieštaringai vertino baudžiamosios bylos medžiagą.
3. Atsiliepimu į nuteistojo D. M. gynėjo advokato R. Mikulsko kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime prokurorė nurodo:
3.1. Teismai teisingai nusprendė, kad nuteistasis D. M. įvykdė ne vieną tęstinę, bet dvi atskiras nusikalstamas veikas, nustatytas skirtingose BK 309 straipsnio dalyse. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad pornografinio turinio medžiagą, taip pat ir tą, kurioje vaizduojami vaikai ar asmenys, pateikiami kaip vaikai, jis įgijo nuo senų laikų, tada, kai studijavo universitete, po to – kunigų seminarijoje, t. y. maždaug iki 2012 metų, ir laikė ją iki 2020 m. gegužės 25 d., kol buvo surasta ir paimta policijos pareigūnų atliktos kratos metu, tačiau neturėjo tikslo ją platinti. Tačiau nuosprendžiu nustatyta, kad vaizdo įrašus su pornografinio turinio dalykais jis išplatino laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. Taigi, nuteistojo veiksmai buvo nutolę vienas nuo kito, nebuvo tapatūs ir nepadaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, todėl laikytina, kad padarytos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
3.2. Teismai atsisakymą nuteistajam taikyti BK 40 straipsnio nuostatas pagrįstai grindė tuo, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį nėra įstatymu įtvirtinto pagrindo, nes nuteistasis D. M. padarė ne vieną nusikalstamą veiką. Kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo D. M. gynėjo advokato R. Mikulsko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl tęstinės veikos ir sutapties
5. Nuteistojo gynėjo skunde nurodoma, kad teismai nuteistajam inkriminuotas veikas laikė realiąja sutaptimi, nors, kasatoriaus manymu, šios nusikalstamos veikos yra tęstinė veika arba sudaro idealiąją sutaptį.
6. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką nusikalstamų veikų sutaptis – tai situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2A-7-4-699/2015). Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis.
7. Teismų praktikoje nurodyta, kad nustačius, jog yra padarytos sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos, būtina nustatyti, ar sutaptis yra idealioji ar realioji. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2A-7-4-699/2015). Sutapties nustatymas turi esminę reikšmę baudžiamojo įstatymo taikymo klausimų sprendimui: padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir bausmės už jų padarymą skyrimui, be kita ko, parenkant bausmių subendrinimo būdą ir jį taikant, taip pat, kaip šioje byloje, sprendžiant, ar asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.
8. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos visiško arba dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys). Bausmių apėmimas tokiais atvejais taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punkte nurodytais atvejais.
9. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, kiekviena jų turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pagal teismų praktiką, tokiu atveju laikoma, kad asmuo padarė vieną veiką, tai leidžia svarstyti taikymą ir tokių baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo normų, kurios gali būti taikomos tik padariusiems vieną veiką asmenims. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, nedraudžiama atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas padaro idealiąją sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-145-895/2018, 2K-181-788/2021).
10. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia bendra kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad tęstinės nusikalstamos veikos tokiais atvejais negali paneigti vien tik tai, jog padarytos alternatyvios veikos patenka į skirtingas to paties BK specialiosios dalies straipsnio dalis. Todėl, jei realizuojami alternatyvūs veikos požymiai, nustatyti skirtingose to paties BK straipsnio dalyse, tęstinė veika kvalifikuojama pagal sunkiausią požymį nustatančią taikomo straipsnio dalį, o kiti byloje nustatyti alternatyvūs sudėties požymiai aprašomi nuosprendyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305, 331 straipsniai). Veiksmai su skirtingais (alternatyviais) nusikaltimo dalykais gali būti laikomi pavieniu tęstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį (ar jo dalį), jeigu juos jungia bendras kaltininko sumanymas.
11. Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Todėl nustačius, kad tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kilo jau po pirmosios padarymo, šios veikos, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikomos tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, 2K-7-109/2013, 2A-7-6/2013).
12. Nustatant bendrą tyčią vertinamas ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).
13. Pagal BK 309 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, turėdamas tikslą platinti, pagamino ar įsigijo arba platino pornografinio turinio dalykus. Taigi, BK nustato baudžiamąją atsakomybę už tris alternatyvias veikas, susijusias su suaugusiųjų pornografija: pornografinio turinio dalykų gaminimą, turint tikslą juos platinti; pornografinio turinio dalykų įsigijimą, turint tikslą juos platinti; pornografinio turinio dalykų platinimą.
14. Pagal BK 309 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, arba pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijo ar suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, preambulėje nurodyta, kad seksualinė prievarta prieš vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas, įskaitant vaikų pornografiją, yra sunkūs pagrindinių teisių, pirmiausia – vaikų teisių į apsaugą ir globą, būtinų jų gerovei, kaip nustatyta 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pažeidimai. Kaip matyti iš BK 309 straipsnio 2 dalies, Lietuvoje yra absoliučiai draudžiama disponuoti pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, įskaitant ir tokių dalykų įgijimą ir laikymą.
15. Kaip matyti iš BK 309 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sudėčių analizės, nors jose nustatyta atsakomybė už veikas, kurių kėsinimosi objektas (suaugusiųjų pornografija ir pornografinio turinio dalykai, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas) ir veika (suaugusiųjų pornografijos įsigijimas ar gaminimas, turint tikslą ją platinti, arba jos platinimas ir pornografijos, kurioje vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, pagaminimas, įgijimas, laikymas, demonstravimas, reklamavimas, siūlymas arba platinimas, taip pat įgijimas ar suteikimas prieigos prie tokio pornografinio turinio dalykų) yra skirtingi, tačiau gali susiklostyti situacija, kai padarytos veikos gali tiek sudaryti idealiąją sutaptį, tiek būti pripažintos tęstine veika.
16. Byloje nustatyta, kad nuteistasis iš savo www.facebook.com vartotojo paskyros nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. persiuntė kitam vartotojui keturis vaizdo įrašus su pornografinio turinio dalykais; taip pat nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 25 d., įgijo ir laikė ne mažiau kaip 53 elektronines bylas su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas.
17. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad padarytos veikos sudaro idealiąją sutaptį, nes jų pobūdis yra skirtingas (suaugusiųjų pornografijos dalykų platinimas bei vaikų pornografijos įgijimas ir laikymas), ir tai nebuvo situacija, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padarė du nusikaltimus, nustatytus skirtinguose BK straipsniuose ar jų dalyse.
18. Kasatorius taip pat nurodo, kad šios veikos laikytinos tęstinėmis, nes jos buvo bendro nuteistojo sumanymo dalis, atliktos panašiu laiku, iš esmės nukreiptos į vieną tikslą – apskritai įsigyti pornografinio turinio elektronines bylas ir jas platinti, nors kartu pabrėžiama, kad platinti pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas ar asmuo, pateikiamas kaip vaikas, nuteistasis tikslo neturėjo ir jų neplatino.
19. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstyta teismų praktika, daro išvadą, kad nors nuteistasis disponavo pornografija (vaikų pornografiją vaizduojančios nuotraukos ir vaizdo įrašai buvo atsisiųsti ir laikomi nuteistojo kompiuterio standžiajame diske, o suaugusiųjų pornografiją sudarantys vaizdo įrašai buvo nusiųsti kitam asmeniui), tačiau, kas yra svarbu vertinant tyčios bendrumą, disponavimo dalykai buvo skirtingi; veiksmai laiko atžvilgiu buvo nutolę vienas nuo kito (vaikų pornografija įgyta ir laikyta daugiau kaip dešimt metų, o suaugusiųjų pornografijos platinimo veiksmai įvykdyti 2017–2019 m.) – o nusikalstamų veikų pabaigos momentas iš esmės sutampa tik dėl to, kad šios veikos viena po kitos buvo išaiškintos teisėsaugos institucijų; nuteistasis iki 2012 m. buvo įgijęs (parsisiuntęs) įvairių pornografinio turinio dalykų, taip pat ir vaikų pornografijos, o sumanymas platinti (nusiųsti) pornografinio turinio medžiagą kilo po to, kai pats gavo pornografinio turinio medžiagą iš kito asmens. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo veiksmus jungė bendra tyčia ir jie turėtų būti pripažinti tęstine veika.
20. Taigi, darytina bendra išvada, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes nuteistojo padarytos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Žemesniųjų instancijų teismai baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
21. Tinkamai nustatę, kad nuteistasis padarė dvi veikas, teismai neturėjo teisinio pagrindo svarstyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį taikymą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo D. M. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą.
Teisėjos Sigita Jokimaitė
Audronė Kartanienė
Rima Ažubalytė
