Baudžiamoji byla Nr. 2K-23-628/2022
Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00003-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.1.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. D. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalį (kyšio iš I. A. paėmimas) 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda; BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio iš R. M. paėmimas) 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda; BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio iš V. Z. paėmimas) 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda, ją nustatyta sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš K. D. nuspręsta konfiskuoti 60 Eur kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria atmestas K. D. ir jo gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinis skundas.
Šioje byloje taip pat nuteisti S. K., S. Š., V. B., I. A. ir V. Z.. Kasacinių skundų dėl jų nuteisimo nėra paduota.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. D. nuteistas už tai, kad, dirbdamas UAB „PV“ gydytoju neurologu, 2017 m. kovo 28 d. apie 17.36 val. darbo kabinete savo naudai tiesiogiai priėmė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą, bet ne didesnį nei 20 Eur, kyšį iš I. A. už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už medicininę konsultaciją, reikalingą dėl I. A. darbingumo lygio vertinimo. Po to minėtos konsultacijos aprašymo, t. y. 2017 m. kovo 28 d. įdėtinio lapo į I. A. ambulatorinę kortelę, kopija kartu su kitais medicinos dokumentais buvo pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių II teritoriniam skyriui, šis skyrius I. A. 2017 m. balandžio 11 d. nustatė 50 procentų darbingumo lygį.
Be to, K. D., dirbdamas UAB „PV“ gydytoju neurologu, 2017 m. kovo 28 d. apie 15.39 val. darbo kabinete savo naudai tiesiogiai priėmė 20 Eur kyšį iš R. M. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už medicininę konsultaciją.
Be to, K. D., dirbdamas UAB „PV“ gydytoju neurologu, 2017 m. balandžio 11 d. apie 16.26 val. darbo kabinete savo naudai tiesiogiai priėmė 20 Eur kyšį iš V. Z. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už medicininę konsultaciją ir vaistų receptų išrašymą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis K. D. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus dėl jo nuteisimo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kaltės klausimą, rėmėsi aplinkybe, kad I. A., R. M. ir V. Z. paliko vieną kitą eurą, o tai, teismo nuomone, yra neteisėtas atlygis. Tačiau vien šios aplinkybės nepakanka, kad kasatorius būtų pripažintas kaltu kyšininkavęs. Teismas turėjo pareigą bylos duomenų pagrindu konstatuoti, kad tuo neteisėtu atlygiu minėti asmenys siekė konkrečios naudos sau ir tokią naudą gavo tik papirkę. Gydytojo ir paciento bendravimas vizito metu, kai pacientas išsako nusiskundimus, o gydytojas juos aptaria, kartais garsiai, gydymo aspektu, negali sukelti baudžiamųjų teisinių padarinių net ir tuo atveju, kai pacientas atsidėkoja gydytojui.
2.2. Nenustačius teisės taikymui privalomos aplinkybės, kad I. A., R. M. ar V. Z. papirko kasatorių siekdami sau išskirtinės naudos, kasatorius kaltu dėl kyšininkavimo pripažintas be pakankamo ir pagrįsto pagrindo, t. y. netinkamai aiškinant baudžiamąjį įstatymą.
2.3. Padarydamas išvadą, kad kasatorius teikė viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, todėl yra pagrįstai prilyginamas valstybės tarnautojui, apeliacinės instancijos teismas neaptarė ir nevertino naujos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo redakcijos, kurioje pateikta nauja sąvokos „viešoji paslauga“ samprata. Minėtas įstatymas įsigaliojo 2020 m. lapkričio 1 d. Pagal dabar galiojančią įstatymo redakciją, viešosios paslaugos sąvoka išdėstyta taip: „pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda“. Pagal šią naująją sampratą, visuomenės nariams vienodai prieinamą naudą suteikė bendrovė, kurioje dirbo kasatorius, o ne jis asmeniškai.
2.4. Kasatorius nebuvo kaltinamas tuo, kad kyšį priėmė už palankų ir naudingą veikimą I. A. naudai, įrašant dokumentuose stadijas ir funkcines klases, – tai nurodė padaryti kitas gydytojas, kuris ir pasiuntė I. A. pas gydytoją neurologą. Kasatorius jokios konsultacijos I. A. nesuteikė, o įrašą apie stadijas ir funkcines klases padarė vertindamas objektyvių tyrimų duomenis. Palanki ir sklandi procedūra, kuri skundžiamoje nutartyje nurodoma kaip I. A. neva siekta nauda, apskritai nepatenka į medicinos paslaugų kategoriją. Tai tiesiog mandagumas. Kaip tik tai ir nurodė I. A., kai paaiškino, už ką atsilygino. Atsilyginimas už mandagumą, ne tik šios bylos kontekste, negali sukelti jokių baudžiamųjų teisinių padarinių. Atsilygindamas už mandagų ar malonų aptarnavimą asmuo tik atsidėkoja. Atsidėkojimas tokiu atveju negali būti suprastas ir vertinamas kaip naudos sau siekimas, t. y. kaip papirkimas.
2.5. Tas pats pasakytina ir dėl apeliacinės instancijos teismo pozicijos R. M. apsilankymo klausimu. Neabejotinai nustatęs, kad R. M. vizito metu apskritai nieko neprašė ir jokios naudos sau nepageidavo, teismas, peržengdamas pareikšto kaltinimo ribas, skundžiamoje nutartyje išdėstė teiginius, neva R. M. kyšį davė, „kad sklandžiai praeitų vizitas pas gydytoją ir K. D. savo funkcijas atliktų pacientui palankiausiu ir maloniausiu būdu“.
2.6. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje minimos palankios, sklandžios ar malonios procedūros negali būti suprastos ir vertinamos kaip medicinos paslaugos. Šios bylos kontekste malonus paciento aptarnavimas negali būti pripažintas kaip viešai išsakytas ir visiems vienodai suprantamas paciento noras gauti kokią nors konkrečią ar išskirtinę naudą sau. Reikšminga ir tai, kad į medikus kreipiamasi dėl negalavimų. Tiek I. A., tiek R. M., tiek V. Z. buvo ir yra kasatoriaus pacientai, jų negalavimai kasatoriui gerai žinomi ne vienerius metus. Kaip tik todėl minėtiems pacientams nereikėjo ko nors papildomai prašyti. Tai buvo įprastinė gydytojo ir paciento bendravimo praktika, kurios tikslas buvo padėti pacientui. Pagalbos turinys priklausydavo ne nuo paciento išsakytų norų, o nuo jo sveikatos būklės, kurią nustato gydytojas tiek iš medicinos dokumentų, tiek ir tiesiogiai bendraudamas su pacientu. Šios bylos kontekste gydytojo ir paciento bendravimą, kurio tikslas yra išsiaiškinti paciento sveikatos būklę, teismai be pagrindo pripažino konsultacijomis už atlygį. Nė vienas iš byloje minimų pacientų negavo sau nepriklausančios ar kokios nors išimtinės arba perteklinės paslaugos, kurios jie būtų prašę ir už kurią būtų atsidėkoję.
2.7. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per visą slaptą dėl kasatoriaus atliekamų kriminalinės žvalgybos veiksmų laiką tik I. A., R. M. ir V. Z. atsilygino kasatoriui. Ši aplinkybė reikšminga tuo aspektu, kad minimi asmenys yra ilgalaikiai kasatoriaus pacientai, kuriems kasatorius yra padėjęs. Todėl jų noras atsilyginti šios bylos kontekste yra visiškai žmogiškas ir suprantamas, tačiau ne kyšininkavimo ar papirkimo aspektais.
2.8. Teismai, nenustatę, kad I. A., R. M. ar V. Z. būtų ko nors prašę, kasatoriaus kaltę kyšininkavus grindžia neteisėto atlygio požymiu. Tačiau pats savaime neteisėtas atlygis nėra kyšininkavimo sudėtį atskleidžiantis požymis. Šios bylos kontekste neteisėtas atlygis viešojo intereso aspektu taip pat negali sukelti baudžiamųjų teisinių padarinių. Visas medicinos paslaugas byloje minimi pacientai gavo, taigi nenukentėjo jų teisės gauti medicinos paslaugas, taip pat nenukentėjo ir niekaip nebuvo pažeistas viešasis interesas.
2.9. Teismai nesilaikė Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad, jeigu atliekant ar atlikus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Skundžiamame nuosprendyje ir nutartyje nurodomos aplinkybės, kodėl tuojau pat, t. y. 2017 m. kovo 28 d. arba kovo 29 d., nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, – nes neva pradėjus ikiteisminį tyrimą galėjo kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ir kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams. Aplinkybė, kad kriminalinė žvalgyba siekė išsiaiškinti sunkius nusikaltimus, o ne baudžiamuosius nusižengimus, kuri irgi nurodoma skundžiamuose teismų sprendimuose, nepriimtina teisės taikymo aspektu.
3. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrejus Mirnas (Andrej Mirnyj) prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pagal BK 230 straipsnio 3 dalies sąvoką yra tas, kuris dirba arba kitais įstatyme nurodytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas. Tokio asmens veikla turi būti susijusi su viešojo intereso užtikrinimu, ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Teismų praktikoje viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektoriaus darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka. Taigi viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektoriaus darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka.
3.2. Visuomenės (viešasis) interesas nagrinėjamu atveju yra tinkama medicinos paslaugų suteikimo tvarka, jos įgyvendinimas vadovaujantis valstybėje nustatyta socialinio draudimo sistema, pagal kurią asmenims užtikrinamos neatlygintinos sveikatos priežiūros paslaugos. Tokio viešojo intereso garantijos užtikrinamos ne tik įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, – dėl visuomenėje įsišaknijusių žalingų papročių ir klaidingų stereotipų kasdieniame gyvenime tai gali būti nepakankamai akivaizdu, – bet ir tiesiogiai informuojant visuomenę apie kategoriškai draudžiamus veiksmus.
3.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytos išvados dėl K. D. subjektiškumo yra išsamiai ir tinkamai argumentuotos, paremtos teismų praktika, todėl kasaciniame skunde jau ne pirmą kartą nurodomi ankstesniuose teismų sprendimuose įvertinti tie patys teiginiai nesuteikia jokios naujos informacijos ir yra nepagrįsti.
3.4. Kasaciniame skunde nuteistasis akcentuoja būtiną pacientų išskirtinės naudos sau siekimo už kyšį faktą, kurio neva nenustatė pirmosios instancijos teismas. Tokia kasatoriaus pozicija yra nepagrįsta, nes naudos už kyšį išskirtinumo požymis nėra nei bendras, nei kvalifikuojantis pagal BK 225 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dispoziciją. Dėl pacientų naudos siekimo aspekto taip pat yra aiškiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.
3.5. Nuteistojo kasaciniame skunde akcentuojama Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo aplinkybė, t. y. kad buvo pakeista viešosios paslaugos samprata, dėl to atsiranda būtinybė iš naujo vertinti K. D. veiksmus. Prokuroras pažymi, kad atsakomybę švelninantis įstatymas atgaline tvarka galioja tuo atveju, jeigu tai yra tokią atsakomybę įtvirtinantis baudžiamasis įstatymas. Bandymas šį principą pritaikyti kitos srities teisės normoms yra nepagrįstas. K. D. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo tam laikotarpiui aktuali Viešojo administravimo įstatymo redakcija. Be to, aptariamo įstatymo pakeitimas nesukuria jokios naujos situacijos, kurią savo skunde bando parodyti kasatorius.
3.6. Kasatorius teigia, kad jo gauti pinigai buvo tik dėkingumo išraiška ir atsilyginimas už mandagų ar malonų aptarnavimą, kad tokio pobūdžio atsidėkojimas negali būti suprantamas ir vertinamas kaip naudos sau siekimas, t. y. kaip papirkimas. Tokie kasaciniame skunde nurodyti teiginiai prieštarauja ne tik imperatyviam draudimui kasatoriui priimti iš savo pacientų tokio pobūdžio atlygį, bet ir teismų praktikai. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu, svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo K. D. kasacinis skundas atmestinas.
5. Šioje baudžiamojoje byloje K. D. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už tai, kad dirbdamas gydytoju neurologu savo naudai tris kartus paėmė 20 Eur (arba ne didesnį nei 20 Eur) kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.
6. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus dėl jo nuteisimo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius akcentuoja, kad jis, kaip gydytojas neurologas, nėra tinkamas subjektas, t. y. negali būti prilyginamas valstybės tarnautojui, be to, jo iš pacientų gauti pinigai nebuvo kyšis BK 225 straipsnio prasme, nes duodami pinigus jo pacientai nesiekė kažkokios naudos, o tiesiog atsidėkojo už malonų bendravimą su gydytoju, dėl šių veiksmų nei nuteistasis, nei jo pacientai negavo jokios nepagrįstos naudos, nebuvo pažeistas viešasis interesas. Be to, kasatoriaus nuomone, buvo pažeistos Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos, nes ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas tuoj pat nustačius galimus nusikalstamos veikos požymius.
Dėl BK 225 straipsnyje nurodytos veikos subjekto
7. Pagal BK 225 straipsnio 4 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi, pagal šią normą atsako tik specialusis subjektas, t. y. valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.
8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešąsias paslaugas gali teikti ne tik valstybės ar savivaldybės įsteigti subjektai, bet ir privatūs asmenys, tačiau tik įstatymų nustatytais atvejais. Paslaugų rūšių sąrašas nėra baigtinis, konkreti paslaugų rūšis turi būti įtvirtinta įstatymu. Tačiau valstybės tarnautojui BK 230 straipsnio 3 dalies prasme gali būti prilyginamas ne bet kuris asmuo, kurio darbas ar profesinė veikla reiškia viešųjų paslaugų (kaip tai suprantama pagal Viešojo administravimo įstatymą) teikimą. Šis darbas ar profesinė veikla turi būti susijęs su teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimu, t. y. iš esmės tokių, kuriais būtų siekiama užtikrinti viešąjį interesą ir kurių neatlikimas ar netinkamas atlikimas reikštų viešojo intereso pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102/2010">2K-102/2010</a>, 2K-P-89/2014, 2K-33-303/2018 ir kt.).??????
9. Byloje tinkamai konstatuota, kad K. D., kaip gydytojas neurologas, dirbantis privačioje įstaigoje, yra prilyginamas valstybės tarnautojui. Skundžiamoje nutartyje išsamiai aptartos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, pagrįstai pažymėta, kad viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektoriaus darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka.
10. Iš 1999 m. gruodžio 17 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „PV“ buvo suteikta teisė verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti šias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teikti viešąsias paslaugas. Nuteistasis dirbo šioje įstaigoje, taigi, kartu teikė ir viešąsias medicinos paslaugas. Šie duomenys patvirtina, kad K. D. dirbo juridiniame asmenyje, kuris teikia viešojo pobūdžio medicinos paslaugas, taigi, ir pats teikė tokias paslaugas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas teisingą išvadą, jog valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kuris teikia viešąsias paslaugas, yra pripažįstamas gydymo įstaigoje dirbantis gydytojas, skundžiamos nutarties 18.6 punkte nurodė netinkamą tokiai išvadai konstatuoti teismų praktiką. Būtent, apeliacinės instancijos teismo nurodytoje kasacinėje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-355/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-355/2011">2K-355/2011</a> tokia išvada nėra padaryta ir minimoje kasacinėje byloje apskritai nebuvo nagrinėjamas panašaus pobūdžio klausimas. Kita nurodoma nutartis – Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNTY4LTIwMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-568-202/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-568-202/2016">1A-568-202/2016</a> – yra grindžiama pirmiau minėta kasacine nutartimi. Tačiau teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai ir konstatuoja, kad valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kuris teikia viešąsias paslaugas, iš tiesų yra pripažįstamas gydymo įstaigoje dirbantis gydytojas, nes būtent per gydytojo atliekamą darbą yra įgyvendinamas viešųjų medicinos paslaugų teikimas.
11. Nuteistojo nesutikimas su jo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, statusu grindžiamas ir 2020 m. lapkričio 1 d. pasikeitusia Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalies (iki tol – 18 dalis) redakcija. Kasatorius teigia, kad pagal naują įstatymo formuluotę viešąsias paslaugas teikė ne jis asmeniškai, o bendrovė, kurioje jis dirbo. Pagal iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusią Viešojo administravimo įstatymo redakciją, viešąja paslauga buvo laikoma valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų nustatytas paslaugas. Pagal naują įstatymo redakciją viešąja paslauga laikoma pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda. Taigi iš nurodytų normų turinio analizės matyti, kad viešųjų paslaugų samprata įstatymo prasme esmingai nepasikeitė, pagrindo pritarti kasacinio skundo teiginiams, kad viešojo subjekto (viešųjų paslaugų teikėjo) požymiai gali būti apribojami tik juridinio asmens veikimu, nėra.
Dėl BK 225 straipsnio 4 dalies taikymo
12. Kyšis BK 225 straipsnio prasme yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšiu, kaip papirkimo dalyku, pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs, tarp jų ir tariamos ar tikros civilinės sutartys su paperkamuoju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221-942/2020">2K-221-942/2020</a>).??????
13. Kyšininkavimas už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>, 2K-196-697/2018).?? Tai, kad asmuo savo tarnybines pareigas vykdo tinkamai, nepašalina jo kaltumo dėl kyšininkavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-788/2021">2K-39-788/2021</a>). Priimdamas kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą (nagrinėjamoje byloje – už teisėtą veikimą) kaltininkas savo veiksmus, kurie nesusiję su kyšio priėmimu, atlieka tinkamai, pagal savo veiklos principus, instrukcijas ar įprastinę profesinę praktiką. Nesant kyšio davimo ir priėmimo fakto tokie kaltininko veiksmai nebūtų nusikalstami BK prasme.
14. BK 225 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, kad gaudamas kyšį įsipareigoja atlikti tam tikrus teisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo tokių veiksmų atlikimo, ir siekia taip elgtis. Kyšio priėmimas daro įtaką kaltininko veiksmams, tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad tam tikrų turtinių gėrybių priėmimas kaltininko yra suprantamas kaip atlygis jam.??Taip pat pažymėtina, kad neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo ir t. t. Taigi neoficialūs simboliniai atsiskaitymai yra priešinga teisei veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221-942/2020">2K-221-942/2020</a>).
15. Nustatant kaltininko tyčią priimant kyšį negali būti apsiribojama vien tik dogmatiniu jo veiksmų vertinimu. Kyšio priėmimas nėra įmanomas be kyšio davimo (papirkimo, BK 227 straipsnis), taigi, turi būti vertinama ne tik tai, kokius konkrečius veiksmus atlieka (ar nuo jų susilaiko) kaltininkas, bet ir tai, kaip kaltininko veiksmai sąveikauja su kyšio davėjo (papirkėjo) veiksmais. Kyšis gali būti priimamas (kaip ir duodamas) aiškiai apibrėžiant tikslą, tokį tikslą nutylint ir leidžiant kitam subjektui suprasti kyšio davimo tikslą ir aplinkybes, taip pat remiantis susiformavusia kyšio davėjo ir priėmėjo santykių praktika.
16. Teisėjų kolegija kritiškai vertina kasacinio skundo argumentus, kad nuteistasis pinigus iš I. A., R. M. priėmė kaip jų padėką už ilgalaikį darbą su jais, iš V. Z. – kaip skolos grąžinimą. Pažymėtina, kad analogiško pobūdžio argumentus kasatorius buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde, kurį išsamiai išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas. I. A. atveju konstatuota, kad be gydytojo K. D. teikiamos paslaugos jai nebūtų nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Taip pat byloje esančiame vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kad įėjusi į kasatoriaus kabinetą I. A. iš rankinės išsitraukė nenustatytą skaičių ir nenustatytos vertės galimai piniginių banknotų ir juos padėjo ant gydytojo K. D. darbo stalo. Gydytojas K. D. I. A. nurodė, „ką čia galėtų sukurti, nes jos stuburas per geras“. Dėl šios dalies įvertinti ir ikiteisminio tyrimo metu I. A. kaip liudytojos duoti parodymai, kad ji davė gydytojui K. D. pinigų, kaip pati įvardijo, „ant kavos“. Taigi nepritarti apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad pinigai nuteistajam buvo paduoti turint konkretų tikslą – siekiant palankaus medicininio įrašo, pagrindo nėra. K. D. išsakyta frazė „ką čia galima sukurti“ taip pat patvirtina tai, kad kasatorius neabejotinai suprato, ko siekia I. A., matė, kad ši padėjo pinigų jam ant stalo. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės nešalintų net ta aplinkybė, kad I. A. iš tiesų būtų nustatytas 50 proc. darbingumo lygis.
17. Kyšio priėmimo iš R. M. atveju ištyrus ir įvertinus įrodymus byloje nustatyta, kad, įėjęs į kasatoriaus gydytojo K. D. kabinetą, R. M. iškart padėjo pinigus gydytojui ant stalo. Toliau vyko konsultacija medicininiais klausimais. V. Z. atveju tiek kasatorius K. D., tiek V. Z. buvo nurodę versiją, kad gydytojas K. D. buvo paskolinęs pacientui V. Z. pinigų vaistams įsigyti, tačiau ši versija, ištyrus ir įvertinus įrodymus, teismų pagrįstai atmesta.
18. Kritiškai vertinant tokias iškeltas versijas, kurios teismų buvo atmestos, pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad visos trys nagrinėjamos nusikalstamos veikos pasižymėjo bendrais bruožais – pacientai, atėję pas kasatorių, iškart padėdavo pinigus ant stalo, kasatoriui klausimų dėl tokių pacientų veiksmų nekildavo, t. y., už ką duodami pinigai, jis nesiteiraudavo, duodamų pinigų atsisakyti nebandydavo, visais trimis atvejais kasatoriui buvo duodama panaši pinigų suma – 20 Eur (I. A. atveju – ne daugiau nei 20 Eur).
19. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad neturi teisinės reikšmės tai, ar kyšis priimamas (žadamas priimti, reikalaujamas, provokuojamas) prieš pageidaujamą tarnybinį veikimą ar neveikimą, ar po jo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148-788/2017">2K-148-788/2017</a>), tačiau pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7- 48/2009, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221-942/2020">2K-221-942/2020</a> ir kt.). Kaip minėta, neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo ir t. t. Taigi neoficialūs simboliniai atsiskaitymai yra priešinga teisei veika. Todėl tiek kyšis, tiek dovana papirkėjo požiūriu (BK 227 straipsnis) gali būti įrankis savo tikslams pasiekti – atitinkamo paperkamo asmens veikimo ar neveikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221-942/2020">2K-221-942/2020</a>). Duodant kyšį teisėto veikimo ar neveikimo atveju, tokį kyšininkavimą dažniausiai lemia noras išreikšti dėkingumą, o ne sąmoningas nusikalstamos veikos siekimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIxLTk0Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-221-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-221-942/2020">2K-221-942/2020</a>). Nepaisant to, kaltininkų (papirkėjo ir kyšio priėmėjo) veika dėl to netampa nepavojinga. Taigi teismų praktikoje yra laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatos, kad papirkėjo dėkingumas už kyšio priėmėjo vaidmenį (realų ar įsivaizduojamą), kuris yra išimtinai susijęs būtent su pastarojo pareiginių funkcijų vykdymu, yra pakankamas pagrindas, kartu su kitais nustatytais požymiais leidžiantis konstatuoti BK 225 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą.
20. Kaip nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad pacientai, perduodami pinigus kasatoriui, siekė, kad jis, kaip gydytojas, savo funkcijas atliktų pacientams palankiausiu ir maloniausiu būdu. Kasatorius nurodo, kad toks požymis, kaip veikimas palankiausiu ir maloniausiu būdu, nebuvo jam inkriminuotas. Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra kaltininko nusikalstamos veikos požymių vertinimo elementas ir toks teismo vertinimas bei išvadų darymas kaltinimo ribų nei išplečia, nei susiaurina. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad iš nagrinėjamos bylos aplinkybių akivaizdu, jog, duodami gydytojui pinigus, pacientai siekė sau palankaus ar, galima sakyti, palankiausio jo veikimo būdo ir rezultato.
21. Baudžiamosios bylos aplinkybių vertinimas nėra formalus ir mechaninis procesas. Identiški veiksmai vienu atveju gali būti nenusikalstami, o kitu – užtraukti baudžiamąją atsakomybę, todėl nustatę faktines veikos aplinkybes ir atlikdami teisinį jų vertinimą teismai privalo atsižvelgti tiek į tiesiogiai byloje nustatytus faktus, tiek į bendrą veikos kontekstą. Pabrėžtina, kad BK prasme nėra svarbu, kaip konkretų kyšį įvardija papirkėjas ir kyšio priėmėjas – kaip dovaną, padėką, paskolą, skolos grąžinimą, paskatą, paslaugą, auką ar kt. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atskirai įvertintos konkretaus turto ar kito kyšio dalyko davimo (priėmimo) aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pacientai kasatoriui teikė „padėkas“ bei „skolos grąžinimą“, tačiau bylą nagrinėję teismai tinkamai konstatavo, kad pinigai buvo duodami kaip kyšis už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (pirmu atveju – už medicininę konsultaciją, reikalingą dėl darbingumo lygio vertinimo, antru atveju – tiesiog už medicininę konsultaciją, trečiu atveju – už medicininę konsultaciją ir vaistų receptų išrašymą). Byloje yra pakankamai duomenų padaryti išvadai, kad nurodyti pacientai, siekdami kasatoriaus, t. y. gydytojo, palankumo, kyšius kasatoriui davė, o kasatorius juos priėmė.
22. Kasatoriaus pozicija, kad dėl nuteistojo veiksmų niekaip nebuvo pažeistas viešasis interesas, yra nepagrįsta. Kaip minėta, viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektoriaus darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka. Viešasis interesas, jo apsauga ir užtikrinimas nėra tik dviejų žmonių (dviejų šalių) tarpusavio santykis, o yra svarbus visai visuomenei. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos (kaip ir kyšininkavimas nagrinėjamu atveju) pasižymi dideliu latentiškumu ir jas darantys asmenys (įprastai – kyšio davėjas ir jo priėmėjas) yra suinteresuoti, kad apie tokią nusikalstamą veiką nesužinotų kiti. Be to, kyšininkavimo nusikaltimo atveju tiek kyšio davėjas, tiek priėmėjas siekia veikti nusikalstamai – papirkėjas siekia tam tikros naudos, kurią, priimdamas kyšį, jam suteikia kyšio priėmėjas. Taigi tokiais atvejais abu nusikalstamų veikų subjektai neteisėtu būdu gauna atitinkamą naudą, todėl, natūralu, nesijaučia nukentėję dėl kitos šalies veiksmų.
23. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, taigi, ir vertinant jo padarytos veikos (veikų) pavojingumą, yra atsižvelgiama ir į baudžiamosios teisės bendrąją prevencinę funkciją. Iš pirmiau pateiktų išaiškinimų, teismų praktikos ir įstatymų nuostatų visumos akivaizdu, kad kyšininkavimas yra pavojinga, viešajam interesui žalą daranti nusikalstama veika. Taip pat jau minėta, kad kai kuriose (pvz., medicinos paslaugų) srityse kyšio davimas yra laikomas nerašytu elgesio modeliu ir nėra vienareikšmiškai netoleruojamas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija vertina, kad pagrįstas kasatoriaus patraukimas baudžiamojon atsakomybėn yra reikšmingas ir atskleidžiant bei įtvirtinant kyšio priėmimo, kaip pavojingos, netoleruotinos ir aiškiai neteisėtos veikos, pobūdį.
24. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų pažeidimo. Kasatorius teigia, kad buvo pažeistos šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Dėl šios dalies kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo vertinimui, kuris pateiktas išnagrinėjus nuteistojo K. D. ir jo gynėjo apeliacinį skundą (kasaciniame skunde pateikti analogiški argumentai). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pradėti ir vykdomi dėl G. J. ir E. J. (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d., 2016 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. gruodžio 13 d. nutartys), įtariant asmenis dėl daromų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 3 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje. Remiantis Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. ir 2017 m. kovo 9 d. nutartimis buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl K. D. ir V. S.. 2017 m. kovo 28 d. paaiškėjus K. D. padarytai nusikalstamai veikai, kriminalinės žvalgybos veiksmai nebuvo nutraukti pagrįstai, kadangi kriminalinės žvalgybos veiksmais buvo siekiama atskleisti sunkius kitų asmenų galimai daromus nusikaltimus, o ne užkardyti K. D. daromus baudžiamuosius nusižengimus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatos, kad pareigūnams kontroliuojant ir leidžiant įvykti vis naujiems nusikaltimams, turi būti siekiama užkardyti naujas nusikalstamas veikas, siekiama nustatyti naujų jose dalyvaujančių asmenų (jeigu vykdant nusikaltimus dalyvaujančių asmenų ratas yra nežinomas, neaiškus organizacinis jų pasiskirstymas ir kt.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-458/2020). Kadangi nagrinėjamu atveju kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami ne dėl vieno asmens ir dėl kitų, pavojingesnių nusikalstamų veikų, pradėjus ikiteisminį tyrimą vos paaiškėjus K. D. nusikalstamai veikai, galėjo kilti pavojus, jog bus atskleista kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybė ir jų naudoti metodai, taip pat galėjo likti neatskleistos nusikalstamos veikos ir dėl jų padarymo kalti asmenys.
25. Apibendrinant konstatuotina, kad baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų skundžiamuose teismų sprendimuose nenustatyta. Bylą nagrinėję teismai teisingai konstatavo BK 225 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų požymius nuteistojo veiksmuose, tai, kad jo iš pacientų gauti pinigai yra kyšis aptariamo straipsnio prasme, taip pat tai, kad nuteistasis yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo. Nenustačius baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nuteistojo kasacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo K. D. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Artūras Ridikas
Sigita Jokimaitė
