Nr. DOK-332
Teisminio proceso Nr. 2-61-3-02704-2020-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. sausio 18 d. paduotu ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Super Montes“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Super Montes” ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos, A. S.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-332
Teisminio proceso Nr. 2-61-3-02704-2020-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. sausio 18 d. paduotu ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Super Montes“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Super Montes” ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos, A. S.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodoma, jog teismai netinkamai taikė materialines atliekų tvarkymą ir įmonių bankrotą reglamentuojančias teisės normas, nustatančias nemokumo administratoriaus pareigą sutvarkyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sukauptas nepavojingas atliekas, nors įmonė tam neturi lėšų. Teisės aktai nenumatė, kokiomis lėšomis nemokumo administratorius turi įgyvendinti teisinę pareigą organizuoti iki bankroto bylos sukauptų atliekų sutvarkymą, jeigu iškėlus įmonei bankroto bylą paaiškėja, kad įmonės Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas yra neįgyvendinamas, tokiame plane nebuvo numatytos arba buvo numatytos nepakankamos reikalingos išlaidos įmonės sukauptų atliekų sutvarkymui arba jeigu ir buvo numatytos atitinkamos lėšos, jos nebuvo sukauptos. Iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Super Montes“ vykdė atliekų surinkimo veiklą, gaudavo pajamas, tačiau nesiėmė priemonių sukaupti lėšų, reikalingų veiklos nutraukimui ir sukauptų atliekų sutvarkymui. Teismas nepateikė išaiškinimo, kaip tokiu atveju turėtų savo teisinę pareigą organizuoti sukauptų atliekų sutvarkymą įgyvendinti nemokumo administratorius, jeigu įmonė nesiėmė jokių priemonių sukaupti lėšų, reikalingų veiklos nutraukimui ir sukauptų atliekų sutvarkymui ir tokių lėšų nesukaupė. UAB „Super Montes” nemokumo administratorius inicijavo administracinę bylą dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, tačiau reikalavimai buvo atmesti. Nemokumo administratorius taip pat yra pareiškęs ieškinį buvusiam įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo, tačiau teisminių procesų dėl žalos atlyginimo inicijavimas nepanaikina teisės spragos egzistavimo fakto. Ieškovės teigimu, susiklosčiusią situaciją lėmė ne netinkamai parengtas Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas, ne lėšų jame nenumatymas ar nesukaupimas, tačiau nepakankamas teisinis reguliavimas, kuris konkrečiai nenustatė, kokiais būdais įmonė turėjo sukaupti lėšas atliekų sutvarkymui ir kokia apsauga tokioms sukauptoms lėšoms būtų taikoma. Teisės aktai nustato pareigą įmonėms parengti ir suderinti su valstybės institucija Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą, numatyti jame lėšas ir pan., tačiau nėra reglamentuota situacija, kai tokia pareiga yra neįgyvendinta.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Donatas Šernas
Jūratė Varanauskaitė
