Baudžiamoji byla Nr. 2K-141-489/2016
Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00096-2014-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.7.1.2.2; 2.1.2.7; 2.4.5.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. gynėjo advokato Vytenio Dziegoraičio kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžio.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu E. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt, 376,51 Eur) dydžio bauda, pagal 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, o vėliau prie jos pridėta visa pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams ir 10 MGL (1300 Lt, 376,51 Eur) dydžio bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu E. L. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš nuteistojo E. L. solidariai su nuteistuoju S. L. nukentėjusiajai Ž. M. priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skundžiamu Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pakeista Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės E. L. skyrimo ir jam paskirta bausmė sumažinta – pagal BK 149 straipsnio 3 dalį paskiriant penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, o pagal 150 straipsnio 3 dalį – ketverių metų laisvės atėmimo bausmę; pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Tuo pačiu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu nuteisti ir S. L., L. M., o išteisinti T. N., R. L., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. E. L. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 24 d., apie 2.30 val., Rokiškio r., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) degalinės teritorijoje, veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi nutrauktas, įžūliu ir vandališku elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, būtent: kitų žmonių akivaizdoje su mediniu pagaliu suduodamas nukentėjusiajam G. S. per galvą ir ranką, sukėlė nukentėjusiajam G. S. fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, bendrais veiksmais su bendrininkais (duomenys neskelbtini) degalinės teritorijoje mediniu pagaliu daužydamas automobilį „Mersedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausantį A. D., išdauždamas priekinį stiklą 86,89 Eur (300 Lt) vertės, kairės pusės priekinį šoninį posūkį 86,89 Eur (300 Lt) vertės, sulankstydamas kairės pusės priekinį sparną 57,92 Eur (200 Lt) vertės, kairės pusės galinį statramstį 57,92 Eur (200 Lt) vertės, kairės pusės galinį sparną 86,89 Eur (300 Lt) vertės, sugadindamas svetimą turtą, padarė nukentėjusiajai A. D. 376,51 Eur (1300 Lt) turtinę žalą.
2. E. L. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su S. L., 2014 m. vasario 17 d. nuo 15.30 iki 20.30 val., Rokiškio r., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, žinodami, kad Ž. M. yra nepilnametė, panaudodami fizinį ir psichinį smurtą, išžagino ir seksualiai prievartavo Ž. M., gimusią (duomenys neskelbtini), o būtent: Ž. M. būnant automobilyje „Jeep Grand Cherokee“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame R. L., ant galinės sėdynės, automobiliui važiuojant užrakintomis durelėmis, E. L., suimdamas nukentėjusiąją Ž. M. už plaukų ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą, sakydamas „renkis, nes bus blogai“, liepdamas Ž. M. nusirengti, pastarajai nusirengus, laikydamas Ž. M. už plaukų, užsodindamas ją ant savęs ir tokiais veiksmais atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, per prievartą įvesdamas savo lytinį organą Ž. M. į makštį, atliko lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią, t. y. ją išžagino. S. L. po E. L. atliktų seksualinės prievartos veiksmų, pasinaudojęs tuo, kad nukentėjusiosios pasipriešinimas ankstesniais veiksmais jau buvo palaužtas, panaudodamas fizinį smurtą, būtent: abiem rankomis stipriai suimdamas nukentėjusiąją Ž. M. už galvos, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, per prievartą palenkdamas Ž. M. veidu prie lytinio organo, viena ranka stipriai laikydamas Ž. M. už galvos, kita ranka paimdamas lytinį organą ir per jėgą įdėdamas jai į burną, spausdamas Ž. M. galvą žemyn ir aukštyn, atliko prieš nukentėjusiosios valią oralinį aktą. Po to stipriai paimdamas nukentėjusiosios ranką ir jos ranka suimdamas savo lytinį organą, nukentėjusiosios ranka atlikdamas judesius aukštyn žemyn, tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusios valią. E. L., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, po S. L. atliktų Ž. M. seksualinės prievartos veiksmų, vėl persėdęs ant galinės sėdynės prie Ž. M. ir pasinaudojęs tuo, kad nukentėjusios pasipriešinimas ankstesniais veiksmais jau buvo palaužtas, suėmęs viena ranka už Ž. M. plaukų ir palenkęs jos galvą, kita ranka laikydamas lytinį organą, per jėgą jį įkišo jai į burną ir taip, judindamas jos galvą žemyn aukštyn, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusios valią.
3. Kasaciniu skundu nuteistojo E. L. gynėjas advokatas V. Dziegoraitis prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
3.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė dalies apeliacinio skundo argumentų ir dėl to juos nemotyvuotai atmetė, dėl reikšmingos apeliacinio skundo argumentų dalies nepasisakė, todėl iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, nes tai suvaržė jo ginamojo įstatymo garantuotas teises, sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Esminė apeliacinio skundo argumentų dalis buvo susijusi su pirmosios instancijos teismo vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi ištirtų nukentėjusiosios Ž. M. parodymų, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo teisėjui 2014 m. kovo 5 d. ir 2014 m. birželio 10 d., vertinimu, tačiau dėl šių parodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas nepasisakė. Be to, apeliaciniame skunde buvo nurodoma, kad pagal teismo medicinos specialisto išvadą nukentėjusi Ž. M. nuosprendyje nurodytu laiku turėjo lytinių santykių ne tik su nuteistaisiais, bet ir su dar vienu asmeniu, kurio asmenybė nenustatyta, tačiau į šį svarbų argumentą nuosprendyje nebuvo atsakyta. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo nuodugniai ištirti E. L. apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, juos palyginti su bylos medžiaga, o vėliau savo sprendime visus apeliacinio skundo argumentus aptarti ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti, tačiau skundžiamame nuosprendyje tokios išsamios analizės nėra. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas), nuosprendyje nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetami kai kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimai).
3.2. Kasatorius teigia, kad teismai pripažino E. L. kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį vadovaudamiesi nenuosekliais, prieštaringais duomenimis, ignoruodami teisinančius įrodymus ir teikdami pirmenybę kaltinantiems įrodymams, kurie prieštarauja pačios nukentėjusiosios ir nuteistųjų parodymams, taip iš esmės pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Išvadas dėl E. L. kaltumo teismai padarė įvertinę įrodymus ne kaip visumą, o atskirai vienus nuo kitų, nes kaltinančius įrodymus sunku susieti į visumą. Bylą nagrinėję teismai neįvertino tarpusavyje jo ginamąjį teisinančių bylos duomenų, rodančių, kad nukentėjusioji Ž. M. seksualinės prievartos nepatyrė. Antai duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusi paneigė buvus seksualinę prievartą, pateikė logišką melavimo tyrėjui priežastį, taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė tokią pat jos poziciją atspindintį prašymą. Nukentėjusiosios tėvas liudytojas G. M. teigė, kad po apklausos pas tyrėją duktė jam sakiusi, kad policijoje melavo dėl išprievartavimo, bendraudamas su dukterimi iš jos nieko apie išžaginimą negirdėjo. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusioji po jo ginamajam inkriminuoto nusikaltimo turėjo lytinių santykių su dar vienu nenustatytu asmeniu. Savo išvadą dėl jo ginamojo kaltumo teismai grindė nukentėjusios tyrėjui duotais parodymais, liudytojų L. S., K. N., I. N. ir J. J. parodymais, teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios tyrėjui duoti parodymai yra neleistini, nes gauti pažeidžiant BPK 53, 186 straipsnių reikalavimus, tą pripažino ir patys teismai, todėl šiais bylos duomenimis teismai savo išvadų negalėjo grįsti. Liudytojų L. S., K. N., I. N. ir J. J. parodymai, teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktas, kasatoriaus nuomone, nepagrįstai įvertinti kaip patikimi įrodymai, nes toks vertinimas padarytas įvertinus juos atskirai nuo kitų itin reikšmingų bylos įrodymų. Iš to darytina išvada, kad teismai BPK nustatyta tvarka neištyrė, nepatikrino ir neįvertino dalies duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, todėl negalėjo priimti teisingo sprendimo byloje.
3.3. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 324 straipsnio 2 dalį, nes pagal teismų praktiką šios instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tada, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp byloje surinktų įrodymų. Šioje byloje po bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme liko prieštaravimas tarp parodymų, kuriuos davė nuteistieji, nukentėjusioji apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, liudytojas G. M., ir parodymų, kuriuos davė liudytojos L. S., K. N., I. N., J. K. Šį prieštaravimą buvo galima pašalinti dar kartą teisme apklausus nukentėjusiąją Ž. M., tačiau apeliacinės instancijos teismas atmetė tokį nuteistojo E. L. gynybos prašymą motyvuodamas tik tuo, kad ji jau du kartus buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Prašymo atmetimo motyvas rodo, kad apeliacinės instancijos teismo argumentacija yra nenuosekli, nes remiamasi vien tik apklausų faktu, tačiau nėra analizuojamas apklausų metu nukentėjusiosios duotų parodymų turinys. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas visiškai nemotyvuotai atmetė ir nuteistojo E. L. gynybos prašymus papildomai apklausti liudytoją G. M. bei nuteistąją R. L. Liudytojo G. M. parodymai apie bendravimą su dukterimi yra itin reikšmingi, nes nukentėjusioji, būdama Lietuvoje, gyvena pas tėvą, jis turi nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą procesines teises. Nuteistoji R. L. apeliacinės instancijos teisme galėjo duoti parodymus apie bendravimo su nukentėjusiąja G. M. aplinkybes, kurių ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kasatoriaus nuomone, įrodymai, kuriuos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme prašė ištirti nuteistojo E. L. gynyba, yra reikšmingi, juos reikia kruopščiai ištirti, lyginti tarpusavyje, su liudytojų parodymais, ekspertizės aktu ir kita bylos medžiaga ir tik po to galima atsakyti į E. L. apeliaciniame skunde keliamus argumentus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo protokolinė nutartis, kuria atsisakyta tenkinti apeliantų prašymus dėl įrodymų tyrimo atlikimo, yra esminis BPK pažeidimas, suvaržęs E. L. įstatymo garantuotas teises. Kasatoriaus nuomone, BPK 324 straipsnio 2 dalis buvo pažeista ir tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė pakankamų motyvų, kodėl atmetami gynybos prašymai dėl įrodymų tyrimo. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes įrodymų vertinimas byloje nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o toks nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu.
4. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė prašo nuteistojo E. L. gynėjo advokato V. Dziegoraičio kasacinį skundą atmesti.
4.1. Prokurorė nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo nepagrįsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Šioje byloje teismai nustatė, kad apklausiant nukentėjusiąją Ž. M. BPK 186 straipsnio reikalavimų nesilaikyta, tačiau negalima teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausa vertintina kaip niekinis procesinis veiksmas, o jos metu gauti duomenys neturi įrodomosios reikšmės, nes padaryti BPK pažeidimai nėra esminiai. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip nurodoma teismų praktikoje, ši BPK nuostata neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje; teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-162/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-162/2011">2K-162/2011</a>). BPK 276 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-92/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-92/2009">2K-92/2009</a>, 2K-179/2010, 2K-451/2013). Šioje byloje aptartos BPK nuostatos nebuvo pažeistos, nes nukentėjusiosios Ž. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2014 m. vasario 18 d. duoti parodymai buvo perskaityti 2015 m. kovo 17 d. teismo posėdyje, o teismas įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagrįstai konstatavo, kad E. L. kaltė dėl nepilnametės Ž. M. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo yra įrodyta. Prokurorė pažymi, kad pirmiau nurodytų liudytojų parodymai leidžia patikimai patikrinti nukentėjusiosios Ž. M. tyrėjui duotų parodymų turinį, be to, atkreipia dėmesį, kad vertinant nukentėjusiosios parodymus, atsižvelgtina į aplinkybę, kad nukentėjusiosios parodymų kaitai turėjo įtakos jai daromas poveikis, siekiant, kad ji sutiktų duoti melagingus parodymus, jog su E. L. ir S. L. 2014 m. vasario 17 d. lytiškai santykiavo geranoriškai. Už siekimą paveikti nukentėjusiąją šioje byloje pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nuteisti trys asmenys – R. L., T. N., L. M. R. L. pagal nuosprendžiu nustatytas aplinkybes 2014 m. vasario 24-25 d., tiksliau nenustatytu laiku, buvo atvykusi pas nukentėjusiąją Ž. M. ir dalyvaujant jos motinai L. S. prašė pakeisti parodymus, kad nukentėjusioji sakytų, jog su E. L. mylėjosi savo noru ir už būsimą tokių parodymų davimą davė 500 Lt. Dėl to logiška, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. kovo 5 d. nukentėjusioji davė parodymus, kurių prašė R. L.
4.2. Prokurorė nurodo, kad nėra jokio pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentais, kad teismas nesilaikė BPK 324 straipsnio reikalavimų atmesdamas prašymus apklausti nukentėjusiąją Ž. M., liudytoją G. M., tuo metu išteisintąją R. L., nes, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo, teismas šiuos prašymus išsprendė BPK 270 straipsnio 2 dalies ir 324 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimdamas dėl jų motyvuotas nutartis. Prokurorė pažymi ir tai, kad teismo posėdžio protokole nėra užfiksuotas kasatoriaus prašymas apklausti R. L., be to, kad ši išteisintoji buvo apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir davė parodymus apie vykimo pas nukentėjusiąją Ž. M. aplinkybes.
4.3. Prokurorė nurodo, kad kasatoriaus argumentai dėl esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimo nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pasisakyta dėl nukentėjusiosios Ž. M. parodymų vertinimo, pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas šiuos parodymus įvertino tinkamai, nuosprendyje išanalizuota byloje surinktų įrodymų visuma, vertinant nukentėjusiosios Ž. M. parodymų patikimumą atkreiptas dėmesys į tai, kad seksualinės prievartos faktas paaiškėjo ne dėl to, kad nukentėjusioji pasiskundė, o dėl to, kad apie tai policiją informavo R. V., sužinojęs šią informaciją telefoninio pokalbio su nukentėjusiąja metu. Ši aplinkybė paneigia gynybos prielaidą, kad išžaginimo versiją nukentėjusioji pateikė norėdama pasiteisinti prieš tėvus, o su nuteistaisiais lytiškai santykiavo savanoriškai. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pagrindė išvadą, kad pirmiau nurodytų ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina išžaginimo ir seksualinio prievartavimo faktą.
5. Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo ir kasacinio skundo nagrinėjimo ribų
6. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012).
Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>).
Taigi kasacinės instancijos teismas žemesnių instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, šis teismas gali tik tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
6.1. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame, be kita ko, ginčijamas abiejų instancijų teismų atliktas įrodymų vertinimas, kasatoriui pateikiant savo nuomonę dėl atskirų bylos duomenų įrodomosios reikšmės nustatant byloje įrodinėtinas aplinkybes, teigiant, kad nebuvo atsižvelgta į duomenų prieštaringumą, nukentėjusiosios parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui išsamumą bei nuoseklumą ir pan. Minėta, kad kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Dėl to kasacinio skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
6.2. Kasatorius tvirtina, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes savo išvadas pagrindė nukentėjusiosios Ž. M. tyrėjui duotais parodymais, kurie dėl BPK 53, 186 straipsnių pažeidimo yra neleistini.
Neperžengdama kasacinio skundo ribų, teisės taikymo aspektu patikrinusi bylą, esminių BPK pažeidimų vertinant bylos įrodymus, apklausiant atskirus asmenis, kolegija nenustato.
Pagal BPK 186 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios galiojo šioje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą, jaunesnius kaip aštuoniolika metų liudytoją ar nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas, kai vaiko interesais to prašo jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba šio kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Minėtų sąlygų apklausiant 2014 m. vasario 18 d. nepilnametę Ž. M. ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo, todėl ją turėjo teisę apklausti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas.
Ikiteisminio tyrimo tyrėjui apklausiant nepilnametę nukentėjusiąją Ž. M. BPK 53, 186 straipsnių pažeidimas pasireiškė tuo, kad šios apklausos metu nepriėmus atitinkamo nutarimo, nedalyvavo jos atstovas pagal įstatymą. Vietoje jo apklausoje dalyvavo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas. Liudytoja G. Č. teisme patvirtino, kad nepilnametės Ž. M. motina dalyvauti negalėjo, nukentėjusioji buvo su ja susipykusi, o tėvas, su kuriuo ji gyveno, buvo neblaivus. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad BPK 53, 186 straipsniuose numatytas nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos tvarkos pažeidimas nėra esminis. Teismams nebuvo kliūčių šios apklausos metu gautais duomenimis grįsti savo išvadų dėl kitų byloje surinktų bylos duomenų, teismo pripažintų įrodymais, vertinimo.
6.3. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Šią normą taikant teismų praktikoje išaiškinta, kad tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą; kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-206/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-206/2008">2K-206/2008</a>; 2K-274/2008, 2K-412/2008, 2K-7-198/2008, 2K-55/2009, 2K-11/2011, 2K-344/2011, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU4LTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-158-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-158-489/2016">2K-158-489/2016</a> ir kt.). Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiosios Ž. M. parodymai ikiteisminio tyrimo tyrėjui įrodymais nebuvo pripažinti, o vertinti tik kaip bylos duomenys, leidžiantys spręsti apie kitų bylos duomenų, teismo pripažintų įrodymais, patikimumą, kaip tai numatyta BPK 276 straipsnio 4 dalyje.
6.4. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teikė prioritetą kaltinantiems įrodymams, nevertino nuteistąjį teisinančių duomenų, įrodymus vertino ne kaip visetą, o atskirai vienus nuo kitų.
Iš abiejų nuosprendžių turinio matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tyrė ir vertino visus bylos duomenis, tarp jų ir visų nuteistųjų parodymus, nukentėjusiosios Ž. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą, tačiau savo išvadas šiais įrodymais grindė tik tiek, kiek jie neprieštarauja faktui, kad nuteistieji su nukentėjusiąja Ž. M. lytiškai santykiavo, kitaip tenkino lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu prieš jos valią. Savo išvadas dėl E. L. kaltumo teismai padarė įvertinę konkrečias dviejų asmenų atlikto lytinio santykiavimo su nepilnamete Ž. M. aplinkybes bei pagrindė liudytojų L. S., K. N., I. N., J. K. parodymais, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto duomenimis ir kitais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose aptartais įrodymais. Tokį byloje surinktų įrodymų vertinimą teismai logiškai ir išsamiai motyvavo, atkreipdami dėmesį į tai, kad nukentėjusioji keitė savo parodymus dėl to, kad jai, 15 metų asmeniui, kurio asmenybė ir supratimas apie nusikalstamus lytinius santykius tik formuojasi, didelę įtaką darė suinteresuoti bylos baigtimi suaugusieji. Už poveikį nukentėjusiajai šioje byloje po apeliacinio bylos proceso yra nuteisti net trys asmenys – R. L., T. N. ir L. M. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad nuteistųjų aiškinimas apie laisvą ir savanorišką nukentėjusiosios sutikimą lytiškai santykiauti, kitaip tenkinti nuteistųjų lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu, prieštarauja logikai, nes nukentėjusioji prašė pagalbos telefonu pažįstamų asmenų, informuodama juos, kad trys jaunuoliai ją išsivežė į mišką. Šis elgesys nebūtų prasmingas, jei nukentėjusioji elgtųsi savo valia.
6.5. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas teismo medicinos specialisto išvados duomenis, kad po įvykio nukentėjusioji lytiškai santykiavo su nenustatytu kitu asmeniu, atkreipė dėmesį, kad šie duomenys nepatvirtina nuteistųjų versijos, kad jie su nukentėjusiąja Ž. M. lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu esant laisvam ir savanoriškam jos sutikimui. Paminėtina ir tai, kad abejonių nuteistųjų versija apie nukentėjusiosios savanorišką sutikimą lytiškai santykiauti kelia aplinkybės, jog nukentėjusioji įvykio metu turėjo draugą, buvo pora su liudytoju E. C., o nuteistuosius ji tik pažinojo iš matymo, nuteistasis E. L. nuo nukentėjusiosios slėpė savo asmens tapatybę, įvykio metu pasivadindamas kitu vardu.
Dėl BPK 324 straipsnio 2 dalies taikymo
7. BPK 324 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kolegijos pirmininkas atvykusiems į posėdį asmenims išaiškina jų teises ir pareigas ir paklausia, ar jie turi prašymų; dėl pareikštų prašymų teismas priima motyvuotą nutartį.
Kasatorius teigia, kad netenkindamas gynybos prašymų teismo posėdyje apklausti nukentėjusiąją Ž. M., jos motiną R. L., liudytoją G. M. apeliacinės instancijos teismas pažeidė šias nuostatas.
7.1. Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo tenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2011, 2K-430/2012, 2K-109/2014, 2K-436-697/2015).
7.2. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje dėl pareikštų prašymų, laikydamasis BPK 270 straipsnio 2 dalies ir 324 straipsnio 2 dalies reikalavimų, priėmė nutartį, kurioje pateikė argumentus, kodėl mano, kad apklausti nukentėjusiąją Ž. M. teismo posėdyje netikslinga. Protokolinėje nutartyje pažymėta, kad nukentėjusioji buvo du kartus apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, pagal teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas apklausti nukentėjusiąją teisme nerekomenduojama, taip pat tai, kad visi gynėjai dalyvavo apklausiant nukentėjusiąją pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir galėjo užduoti jai klausimus.
Pažymėtina, kad BPK 186 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, jog pilnametystės nesulaukęs liudytojas ikiteisminio tyrimo metu paprastai būtų apklausiamas ne daugiau kaip vieną kartą, į teisiamąjį posėdį kviečiamas tik išimtinais atvejais, nustato teismams pareigą atsižvelgti į tokių nepilnamečių liudytojų interesų apsaugos garantijas ir pakartotines apklausas teisme iš esmės riboti (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–594/2012). BPK 280 straipsnio 2 dalies redakcijoje taip pat nustatyta, kad jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų asmeniui dėl apklausos teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, į teisiamąjį posėdį šis liudytojas nešaukiamas, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas vaizdo ir garso įrašas.
Dėl to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas dėl prašymo dar kartą apklausti nukentėjusiąją Ž. M. priėmė sprendimą nepažeisdamas BPK 324 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
7.3. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jis prašė apklausti kaip liudytoją nukentėjusiosios tėvą G. M. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad, išėjęs pasitarti dėl šio prašymo, teismas jokio sprendimo nepriėmė, protokolinėje nutartyje dėl šio liudytojo apklausos nieko nepasisakė. Šiais veiksmais teismas pažeidė pirmiau minėtus BPK 324 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes motyvuotos nutarties dėl šio liudytojo papildomos apklausos nėra priimta. Tačiau šis pažeidimas nėra esminis, nes nesutrukdė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Šis pažeidimas nesuvaržė E. L., kaip nuteistojo, įstatymo garantuotų teisių, nes liudytojas G. M. buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme ir nuteistasis bei jo gynėjas galėjo užduoti jam klausimus, o baudžiamojo proceso įstatymas neįtvirtina nuteistojo teisės pakartotinai apklausti pirmosios instancijos teisme apklaustą liudytoją. Teismas dar kartą nepatikrinęs ir neįvertinęs šio liudytojo (taip vadinamojo liudytojo „girdėjau – sakė“) parodymų, kuris įvykio aplinkybių tiesiogiai nematė, o apie nuteistųjų ir nukentėjusiosios veiksmus nurodo tik prieštaringai ikiteisminiame tyrime ir teisme atpasakodamas savo dukters atskirus pasakymus, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų iš esmės nepažeidė. Juolab, kad šis liudytojas teismui skirtame prašyme (t. 7. b. l. 106) iš anksto nurodė savo aiškų interesą, kaip turėtų būti išspręsti nuteistųjų apeliaciniai skundai.
7.4. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje nėra duomenų, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis E. L. ar jo gynėjas pateiktų prašymus šaukti ir apklausti tuo metu turėjusią išteisintosios statusą R. L., todėl kasacinio skundo argumentas, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo iš esmės pažeista BPK 324 straipsnio 2 dalis, nepagrįstas.
Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių taikymo
8. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo, o jei apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje (nuosprendyje) turi būti išdėstyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka šių teisės normų reikalavimų, nes jame nepasisakyta dėl apeliacinio skundo argumentų dėl nukentėjusiosios Ž. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų, teismo medicinos specialisto išvados duomenų, kad nukentėjusioji po įvykio turėjo lytinių santykių su dar vienu asmeniu, vertinimo. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šios instancijos teismas į esminius nuteistojo E. L. apeliacinio skundo argumentus atsakė, nurodydamas logiškus ir aiškius argumentus. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus.
9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. L. gynėjo advokato Vytenio Dziegoraičio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Eligijus Gladutis
Tomas Šeškauskas
