Dėl žemės sklypo nuomos sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo parengti laisvo neužstatyto žemės sklypo planą nuosavybės teisėms atkurti

Civilinė byla Nr. 3K-3-48/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

30.4.1; 94.2.1; 104.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Janinos Januškienės (pranešėja) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, AB „Gembė“, tretiesiems asmenims M. K., S. S., S. Š., Z. M., R. K., A. K., B. K., B. K., V. M., A. M., A. P., N. S., K. Z., A. Ž., G. Ž., A. Drąsutavičiaus firmai „Egliana“, AB mašinų gamyklai „Astra“, Rimvydo Kivaro įmonei „Manteiga“, UAB „Danske lizingas“ dėl žemės sklypo nuomos sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo parengti laisvo neužstatyto žemės sklypo planą nuosavybės teisėms atkurti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje pagal paduotą ieškinį yra dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo Kauno miesto savivaldybę parengti žemės sklypo planą, skirtą ieškovės nuosavybės teisėms į ginčo žemės sklypą atkurti.

Ieškovė I. M. teismo prašė:

1) pripažinti, kad J. ir Z. Š. iki nacionalizacijos valdytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), dalis – 2 533 kv. m, yra laisva valstybinė žemė;

2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti žemėtvarkos skyriui visą informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, bei parengti ir patvirtinti ieškovei laisvo (neužstatyto) 2 533 kv. m žemės sklypo, nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdyto J. ir Z. Š., esančio (duomenys neskelbtini), natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės planą, pateikiant jį Kauno apskrities viršininko administracijos miesto žemėtvarkos skyriui;

3) pripažinti iš dalies negaliojančia 2000 m. gruodžio 7 d. nuomos sutarties, sudarytos UAB „Gembė“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos, dalį dėl 0,7 ha valstybinės žemės ploto nuomos.

Ieškovė nurodė, kad jos tėvas R. Š. 1991 m. padavė žemėtvarkos skyriui pareiškimą, prašydamas atkurti nuosavybės teises į J. ir Z. Š. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytą 1,4 ha žemės sklypą. R. Š. 2000 m. kovo 4 d. mirus, po tėvo mirties ji, kaip turto paveldėtoja, tapo teisių į nuosavybės atkūrimą perėmėja. 2007 m. birželio mėnesį Kauno apskrities viršininko administracijos raštu ieškovė informuota, kad J. ir Z. Š. iki 1940 m. valdyta žemė yra užimta, su tuo ieškovė nesutinka. Jos teigimu, dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. valdyta J. ir Z. Š., negali būti priskirta valstybės išperkamai žemei.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad J. ir Z. Š. iki nacionalizacijos valdytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), dalis – 2 533 kv. m, yra laisva ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybę per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti žemėtvarkos skyriui visą informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, bei parengti ir patvirtinti ieškovei laisvo (neužstatyto), natūra grąžinamo 2 533 kv. m žemės sklypo, nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdyto J. ir Z. Š., esančio (duomenys neskelbtini), planą bei pateikti jį Kauno apskrities viršininko administracijos miesto žemėtvarkos skyriui.

Teismas nustatė, kad ginčo sklype teisiškai registruotų statinių nėra, žemės sklypų formavimo veiksmams atlikti nekliudo ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu su vienu iš trečiųjų asmenų dėl 4 arų žemės sklypo yra sudaryta ir įregistruota VĮ Registrų centre žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovai nepateikė patvirtinančių įrodymų, kad žemė, esanti (duomenys neskelbtini), yra valstybės išperkama pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, dėl to teismas sprendė, kad Kauno miesto savivaldybė nepagrįstai nurodė, jog J. ir Z. Š. iki nacionalizacijos valdytoje žemėje nėra laisvos (neužstatytos) žemės. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnį, kuriame reglamentuotos nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka, nustatyta, kad nuosavybės teisės turi būti atkurtos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje bei kad tokių žemės sklypų planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančia nuomos sutartį, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kurioje vietoje ir koks kiekis laisvos žemės patenka į AB „Gembė“ išsinuomotą žemės plotą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir nutarta Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti:

1. Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis teismas pripažino, kad J. ir Z. Š. iki nacionalizacijos valdytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), dalis – 2 533 kv. m yra laisva, bei įpareigojo atsakovę Kauno miesto savivaldybę per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti žemėtvarkos skyriui visą informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, bei parengti ir patvirtinti ieškovei laisvo (neužstatyto) 2 533 kv. m žemės sklypo, nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdyto J. ir Z. Š., esančio (duomenys neskelbtini), natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą bei pateikti jį Kauno apskrities viršininko administracijos miesto žemėtvarkos skyriui, ir dėl šių reikalavimų ieškovės I. M. ieškinį atmesti.

2. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 ir 6 punktus žemė, esanti iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta: pastatams, statiniams ar įrengimams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų <...>, ar pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn, yra priskirta prie valstybės išperkamos žemės, t. y. natūra negrąžinama. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų, Kauno apskrities viršininko įsakymų ir sutarčių teismas nustatė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra suformuotas (suplanuotas), užstatytas statiniais ir 145/433 šio sklypo dalys 2007 m. gruodžio 14 d. sutartimi perleistos nuosavybėn A. Drąsutavičiaus firmai „Egliana“. Dėl to nurodyta žemė yra valstybės išperkama ir nuosavybės teisės natūra į ją negali būti atkuriamos. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė 2000 m. liepos 31 d. išreiškė valią, kad už valstybės išperkamą turtą jai būtų perduotas lygiavertis žemės sklypas Kauno mieste ir iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d., savo valios nepakeitė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė I. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Kauno apygardos teismo nutarties motyvuojamoji dalis neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalyje keliamų reikalavimų – neatskleista bylos esmė ir nustatytos neteisingos faktinės aplinkybės. Iš Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. birželio 5 d. rašto ir prie jo pridėto plano, VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra daugiau laisvos neužstatytos žemės, nei suformuotas 433 kv. m plotas, nurodytas skundžiamoje nutartyje. Ieškovės pateiktame A. Petrulevičiaus individualios įmonės parengtoje kadastrinių matavimų byloje esančiame žemės sklypo plane pažymėtas kaip laisvas ir neužstatytas 2533 kv. m žemės sklypas, į kurį galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės, šią aplinkybę patvirtina ir antstolio S. Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

2. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai buvo susiję su įrodymų vertinimu, Kauno apygardos teismas įrodymus išvardijo, tačiau jų netyrė ir neįvertino. Taip nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutarties 305-oji DNSB,,Bokštas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė byloje 3K-3-416/2002 išaiškinimų, kad apeliacinės instancijos teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį apeliacinio skundo argumentą.

3. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį valstybės išperkama žeme laikoma žemė pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų žemės priskyrimą valstybės išperkamai; jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra. Teismų praktikoje pažymimas išperkamos žemės kriterijus – konkretus visuomenės poreikis detaliajame sklypo plane; jeigu yra visuomeninis poreikis į prašomą grąžinti natūra žemės sklypą, tai detaliojo plano nebuvimas nereiškia, kad žemė laisva. Kauno apygardos teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarties P. R. v. Panevėžio miesto valdyba byloje Nr. 3K-3-398/2003 išaiškinimams, kad tol, kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas, ir sklypų dalijimas ginčo žemėje kitiems asmenims, prieš tai neatkūrus nuosavybės teisės į visą žemės sklypą, reikštų esminį pretendento atkurti nuosavybę teisių pažeidimą.

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Kauno apygardos teismo nutartyje įvertintas pagrindinis įrodymas, kuriuo buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas ir Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas – A. Petrulevičiaus individualios įmonės parengtas planas, bei nurodyti kiti įrodymai, prieštaraujantys šio plano duomenims. Toks planas teisės aktų nustatyta tvarka nesuderintas ir nepatvirtintas, dėl to nelaikytinas teritorijų planavimo dokumentu. Atsakovas taip pat nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismas turėjo remtis 2007 m. birželio 5 d. Kauno apskrities viršininko administracijos raštu, o ne 2008 m. birželio 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Nenuginčyti viešojo registro duomenys laikytini tikri, be to, nuo pirmiau nurodyto rašto datos yra pasikeitusios faktinės aplinkybės. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad Kauno apygardos teismo nutartis neatitiktų CPK 331 straipsnio teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų.

2. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) didesnė dalis įgyta privačion nuosavybėn, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 6 punktą ši žemė priskirtina valstybės išperkamai. Detaliuoju planu suformuoto statinių eksploatacijai reikalingo žemės sklypo negalima laikyti laisva (neužstatyta) žeme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas yra naudojamas (2002 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-64/2002).

3. Atsakovo tvirtinimu, tenkinus ieškinį byloje tai prilygtų sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimui, kurį kompetentingos atlikti įstatymuose nurodytos institucijos. Byloje pareikšto ieškinio tenkinimas prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 17 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-267/2003 išaiškinimui, pagal kurį piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises nagrinėja ir sprendimus priima įstatyme nurodytos institucijos, o teismine tvarka šių sprendimų teisėtumas tikrinamas tik kilus ginčui. Atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nesutinkama su kasatorės nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartį P. R. v. Panevėžio miesto valdyba byloje Nr. 3K-3-398/2003, nes nurodyta nutartis priimta esant kitoms faktinėms aplinkybėms ir kitokiam ieškinio pagrindui.

4. Atsakovas, būdamas apeliantas byloje, teigia, kad jo apeliacinio skundo argumentus išsamiai išnagrinėjo Kauno apygardos teismas nutartyje.

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra teisiškai registruotas, jo plotas – 0,0433 ha, suformuotas Kauno apskrities viršininko 2007 m. sausio 5 d. įsakymo pagrindu, šio sklypo dalis – 0,0288 ha - parduota A. Drąsutavičiaus firmai,,Egliana“ 2007 m. gruodžio 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Tokia žemė laikoma valstybės išperkama ir nuosavybės teisės į ją negali būti atkuriamos (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3, 6 punktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-559/2005). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2007 m. vasario 8 d. rašte nurodyta, kad SĮ,,Kauno planas“ pagal kartografinę medžiagą nustatė, jog iki 1940 m. teritorijoje (duomenys neskelbtini) savininkų J. ir Z. Š. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisminių ginčų, susijusių su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, rūšinio teismingumo

CPK 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai byloje vienas iš pareikštų ieškinio reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Nagrinėjamoje byloje vienas iš ieškinio reikalavimų yra įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę, vykdančią įstatymų priskirtas administracines funkcijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo asmenims, parengti ir patvirtinti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės planą bei jį pateikti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turinčiai teisę priimti Kauno apskrities viršininko administracijai, jos žemėtvarkos skyriui. Šis ieškinio reikalavimas pareikštas kartu su kitu reikalavimu dėl sudarytos atsakovų į ginčijamą žemę nuomos sutarties nuginčijimo, taigi ieškinio reikalavimas įpareigoti viešojo administravimo institucijas atlikti veiksmus susijęs su kitu civilinio teisinio pobūdžio reikalavimu – nuomos sutarties nuginčijimu, nes abiejų šių reikalavimų esmė yra ieškovės civilinių teisių į ginčijamą bei prašomą atkurti nuosavybę natūra žemės sklypą pripažinimas. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad kai ieškiniu prašomas priimti ar jau priimtas ir ginčijamas valstybės ar savivaldybės aktas yra tik vienas iš kelių juridinių faktų, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar baigiasi civilinis teisinis santykis, ginčą turi spręsti kartu su civiliniu ginču ne administracinis, o bendrosios kompetencijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartis P. M. v. J. A. byloje Nr. 3K-7-989/2000; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis V. Č., V. S. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt. byloje Nr. 3K-3-194/2009; 2009 m. spalio 22 d. nutartis V., G. R. v. G. S. byloje Nr. 3K-3-457/2009; kt.). Nagrinėjamoje byloje Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2008 m. sausio 22 d. nutartimi išsprendė bylos rūšinio teismingumo klausimą, perdavusi bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Byloje nagrinėdamas civilinį ginčą ir kartu spręsdamas dėl viešojo administravimo veiksmus atliekančių viešosios valdžios institucijų veiksmų teisėtumo bendrosios kompetencijos teismas taiko administracinius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, taip pat atsižvelgia į tai, kiek tai apima administracinio pobūdžio santykius, jei juos galima išskirti atskirai nuo civilinėje byloje sprendžiamų civilinių teisinių santykių, į jų aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nes šis teismas pagal Teismų įstatymo 31 straipsnio 2 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose

Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažinta, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis tik ta apimtimi, kuria nustatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai.

2002 m. balandžio 2 d. įstatymu Nr. IX-832 (įsigaliojo 2002 m. balandžio 19 d.) pakeitus ir papildžius Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, 12 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad „žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta, be kitų šiam straipsnyje išvardytų atvejų, pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Šiame įstatyme įtvirtintas pakeistas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad iki 2002 m. balandžio 19 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose esančią žemę turėjo būti priimtas nepriklausomai nuo to, ar yra pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintas tos teritorijos detalusis planas, todėl sprendžiant, ar tose teritorijose esantys sklypai yra valstybės išperkami iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kiekvienu konkrečiu atveju turėjo būti nustatinėjama, ar pageidaujamas grąžinti natūra išlikęs savininko turėtas žemės sklypo plotas yra laisvas (neužstatytas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. kovo 14 d. nutartyje išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A6-64-2002 konstatavo, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Jeigu inžineriniai tinklai žemės sklypu yra nutiesti kituose sklypuose esantiems objektams ar objektams, kurie bus statomi tame sklype, aptarnauti, dažniausiai tokį žemės sklypą galima naudoti pagal paskirtį (nustačius atitinkamus nuosavybės teisės suvaržymus ar servitutus), todėl sklypas negali būti laikomas užstatytu ir negrąžinamu (neatkuriama nuosavybės teisė) buvusiems savininkams ar teisėtiems jų turto paveldėtojams. Nepatvirtintas detalusis planas sklypų, kuriuos asmenys pageidauja susigrąžinti natūra, negali būti pagrindas apskrities viršininkui nesiimti veiksmų dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Dėl dokumentų, kuriais remiantis priimamas sprendimas atkurti nuosavybės teises, parengimo tvarkos

Ieškovės prašymas atkurti nuosavybės teises natūra į miesto žemėje esantį žemės sklypą pateiktas 2000 m. liepos 31 d. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį piliečių prašymai turi būti išnagrinėti ir priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo <...> kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.

Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos XIV skirsnyje nustatyta, kad sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo priima apskrities viršininkas. Pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, kai kurių dokumentų, kuriais remiantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, parengimas priklauso kitų institucijų, o ne sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimančios institucijos kompetencijai. Pavyzdžiui, atkuriant nuosavybės teises į miestuose esančią žemę, apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal teritorijos detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 darbo dienų pateikia ją su lydraščiu savivaldybės administracijos direktoriui, išskyrus kartografinę medžiagą tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, piliečių rašytinį susitarimą dėl žemės sklypo dalių, įsigyjamų bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ten, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotą, piliečiams tenkančias proporcingai turėtajam žemės plotui žemės dalis, ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus atlikti šiuos darbus: suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje), atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtus žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 1101 redakcija). Apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrius gali pradėti rengti apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių į miestuose esančią žemę atkūrimo projektą tik gavęs iš savivaldybės administracijos direktoriaus atitinkamus dokumentus, parengtus atlikus pirmiau nurodytus darbus. Taigi atkuriant nuosavybės teises į miestuose esančią žemę apskrities viršininkas negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki savivaldybės institucijos neatliks pirmiau nurodytų darbų ir nepateiks apskrities viršininko administracijai atitinkamų dokumentų.

Esant pagrindui atkurti nuosavybės teises ir prašymui grąžinti natūra miesto žemę, kuriai nėra parengtas detalusis planas, apskrities viršininkas privalo kreiptis į miesto savivaldos instituciją ir informuoti ją, kad, rengiant detalųjį planą, būtų projektuojamas pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypas. Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų ir nurodyto Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo nuostatas apskrities viršininkas turėtų pagrindą atsisakyti atlikti pirmiau nurodytus veiksmus, o detaliajame plane neturėtų būti projektuojamas žemės sklypas grąžinti natūra tik tuo atveju, jeigu pageidaujamas susigrąžinti natūra žemės sklypas yra užstatytas arba jam yra konkretus visuomenės poreikis.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

Apeliacinės instancijos teismas sprendime darydamas išvadą, kad ieškovės prašomame atkurti natūra žemės plote nėra laisvos (neužstatytos) žemės, rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tačiau liko nepaneigta kitų įrodymų, suteikiančių kitokių duomenų apie tai, kad nurodytame žemės plote liko laisvos (neužstatytos) žemės, kuri nėra valstybės išperkama pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas ir gali būti panaudojama nuosavybės teisėms atkurti į žemės sklypą natūra. Tokie priešingus nei Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis fiksuojantys įrodymai - Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. birželio 5 d. raštas, A. Petrulevičiaus individualios įmonės parengtoje kadastrinių matavimų byloje esantis žemės sklypo planas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas – nėra argumentuotai atmesti ir jų duomenys paneigti apeliacinės instancijos teismo sprendime. Šie įrodymai atmesti konstatavus jų prieštaravimą Nekilnojamojo turto registro duomenims, tačiau bylos nagrinėjimo metu iš esmės šie įrodymai nebuvo ištirti ir įvertinti duomenų tikrumo ir pakankamumo įrodinėtinoms aplinkybėms byloje nustatyti aspektais. Nagrinėdamas bylą, kurioje kilo ginčijamas žemės teisinio statuso (ar ji laikytina laisva, ar valstybės išperkama žeme) klausimas, teismas, spręsdamas, kad pateiktų įrodymų neužtenka, gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, nustatydamas tam terminą (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo kitokias faktines aplinkybes dėl ginčo žemės sklypo priskirtinumo valstybės išperkamai žemei, skirtingai nuo pirmosios instancijos teismo, kuris savo sprendime padarė išvadą, jog ginčo žemė yra laisva ir gali būti panaudojama ieškovės nuosavybės teisėms atkurti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad šiems teismų prieštaravimams pašalinti reikia iš naujo sudaryti galimybes byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti įrodymus, jų visumą iš naujo įvertinti, prireikus, CPK nustatyta tvarka spręsti dėl kitokių įrodymų surinkimo (eksperto išvados, vietos apžiūros protokolo (CPK 210-219 straipsniai) ar pan.), turint tikslą aiškiai konstatuoti tikrąją ginčo žemės padėtį ir atsakyti į šalių įrodinėjamas aplinkybes sudarantį klausimą – ar visa ginčo žemė laikytina užstatyta (valstybės išperkama), kiek priskirtina žemės ploto numatytam statinių eksploatavimui ir ar jos pakanka bei kuria apimtimi ginčo žemėje esančio tikslaus žemės ploto, į kurį galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės ieškovei natūra. Išaiškinus nurodytus klausimus įvertintina, ar sudaryti žemės naudojimo (perleidimo) sandoriai neprieštaravo įstatymuose įtvirtintam teisės į nuosavybės atkūrimą prioritetui.

Dėl to tam, kad būtų atskleista bylos esmė ir pagal visus galimus surinkti bylos įrodymus būtų objektyviai išaiškintos esminės bylos aplinkybės teisingam bylos išnagrinėjimui, reikia iš naujo tirti ir vertinti faktines aplinkybes. Faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas atliekamas ne kasaciniame, o pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kadangi, kaip pirmiau nurodyta, reikia atlikti tuos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesinius veiksmus, kurie nėra atlikti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, tai jų priimti sprendimai yra naikinami ir byla iš naujo perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Dėl kuratoriaus paskyrimo

Dalyvaujančiais byloje asmenimis įtrauktiems tretiesiems asmenims (jų daliai – fiziniams asmenims) teismo šaukimai nėra įteikti asmeniškai ar CPK 123 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas šaukimus tretiesiems asmenims įteikė viešo paskelbimo spaudoje būdu (CPK 130 straipsnis). Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CPK 130 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje asmenims įteikia procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jeigu CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 23 d. nutartyje E. R. v. M. R. byloje Nr. 3K-3-603/2009 išaiškino, kad kuratoriaus instituto paskirtis yra papildomai apsaugoti asmenų, kurių gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, procesines teises. Esant CPK 39 straipsnio ir 129 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms kuratorius skiriamas šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo ieškovė, dėl to ieškovei apie procesinę galimybę paskirti kuratorių teismas galėjo ir privalėjo išaiškinti, tik po to, jei kuratoriaus skyrimas būtų neįgyvendinamas, spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo tretiesiems asmenims viešo paskelbimo būdu spaudoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti bei perduoti bylą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Janina Januškienė

Pranas Žeimys