Administracinė byla Nr. I2-11301-1064/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02717-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.3; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Kairienės ir Arūno Kaminsko,
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. K. (S. A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas S. A. K. (S. A. K.) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 24S124800 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
Pareiškėjo teigimu, jis
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Migracijos departamentas nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad bendrovėje ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ((duomenys neskelbtini)) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėjui 2023 m. spalio 30 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760303360, galiojantis iki 2025 m. spalio 30 d.
Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje ir buvo nustatyta, kad bendrovė darbo sutarties su pareiškėju nesudarė; jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse asmuo nedirba.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Atsakovas pažymi, kad vien faktas, jog darbo sutartis yra nesudaryta, yra pakankamas Įstatyme nustatytas pagrindas panaikinti leidimą. Pareiškėjas jokių aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus, nepateikė.
Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjau daugiau kaip pusę metų žinodamas, kad jam nėra mokamas darbo užmokestis, darbo sutartis su juo nesudaryta, jis atlieka ne tas darbo funkcijas, kurios buvo nurodytos prašyme (skunde nurodo, kad vykdo keleivių vežimo už atlygį veiklą) ir iki pat ginčijamo sprendimo pareiškėjas į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo nesikreipė, todėl laikytina, kad jis neįvykdė jam Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, gauti naują leidimą laikinai gyventi. Todėl tai sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų, be to, gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Be kita ko, ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti. Galiausiai pažymėtina, kad pareiškėjas skunde daugiau nenurodė jokių aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs.
Atsakovo vertinimu, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Prie paskirto nuotolinio žodinio posėdžio bylos dalyviai neprisijungė. Atsakovas pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Pareiškėjo neprisijungimo priežastys teismui nėra žinomos, skunde nurodytu telefonu jis buvo nepasiekiamas. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija perėjo į bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.
k o n s t a t u o j a :
Byloje sprendžiama dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 24S124800 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketino dirbti pagal darbo sutartį pagal profesiją, kuri yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – 1160 Eur darbo užmokestis. Bendrovės tarpininkavimo rašte Nr. 20230816-152575 nurodyta, kad pareiškėjas bendrovėje dirbs (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis – 1160 Eur. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
Migracijos departamentas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, nustatė, kad duomenų apie pareiškėjo darbą Lietuvoje nėra, asmuo reguliarių pajamų negauna. Įvertinęs šias aplinkybes Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, jį apskundė teismui.
Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė; šios dalies 5 punkte nurodoma, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Pagal Įstatymo 441 straipsnio 6 dalį, jeigu užsienietis per pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį arba, netekęs darbo ir nepraėjus trims mėnesiams, ketina dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktyje nustatyta, kad užsieniečiams (kurie neketina studijuoti, mokytis, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose, užsieniečiams, kurie yra sukakę 18 metų ar daugiau) pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis (MMA), kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi yra 1 MMA.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktyje nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti šių dokumentų skaitmenines kopijas: dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi; užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra siejamas su realiai mokamu, o ne su teoriniu (pvz. nustatytu darbo sutartyje, bet faktiškai nemokamu) darbo užmokesčiu (žr., pvz., 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzE1OS00MTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3159-415/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3159-415/2021">eA-3159-415/2021</a>).
Pažymėtina, kad užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, todėl užsieniečiai negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti leidimus laikinai gyventi jei jie nebeatitinka Įstatymo jiems keliamų reikalavimų (kai jų Migracijos departamentui pateikta informacija nebeatitinka tikrovės).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos medžiaga patvirtina visus Sprendime nurodytus leidimo panaikinimo pagrindus.
Pirma, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų sudaręs darbo sutartį su bendrove. Į bylą pareiškėjo pateikta darbo sutartis yra nepasirašyta, o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašo matyti, kad duomenų apie pareiškėjo įdarbinimą nėra.
Antra, pareiškėjas tai pat nepateikė įrodymų, kad Migracijos departamentas būtų jam davęs leidimą pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ir dirbti ne (duomenys neskelbtini) bendrovėje, o teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas.
Trečia, byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas Sprendimo priėmimo dienai turėjo pakankamai lėšų ir (ar) gavo reguliarių pajamų, kurių pakako pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą nebuvo nurodęs kitų pajamų ir pragyvenimo šaltinių nei darbo užmokestis bendrovėje.
Nors pareiškėjas teigia, kad dirbti bendrovėje pagal profesiją jis nepradėjo dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių (darbdavys neaprūpino pareiškėjo darbo krūviu), tačiau pažymėtina, kad, viena vertus, jokie šiuos teiginius patvirtinantys įrodymai į bylą nepateikti, kita vertus, šios priežastys nėra teisiškai reikšmingos, nes pagal Įstatymo nuostatas vien darbo sutarties nesudarymo ar nurodytų pajamų šaltinio nebuvimo faktas yra pakankamas leidimo panaikinimo pagrindas.
Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, reikalavimas užsieniečio turimoms pragyvenimo lėšoms yra nustatytas visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui. Įstatyme nėra nustatyta išimčių, kada gali būti nesilaikoma teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl darbo užmokesčio mokėjimo ar pragyvenimui reikalingų lėšų turėjimo, todėl atsakovui nustačius, o pareiškėjui nenuginčijus, kad jis neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, vien šio fakto pakako konstatuoti, kad egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta aplinkybė leidimui panaikinti.
Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014, 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA5My00MTUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1093-415/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1093-415/2024">eA-1093-415/2024</a>).
Svarbu pažymėti ir tai, kad pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes, kurios buvo pagrindu išduoti leidimą, Migracijos departamento neinformavo, todėl susidarė Migracijos departamentui pateiktuose dokumentuose nurodytų ir faktiškai susiklosčiusių aplinkybių neatitiktis, t. y., duomenys, kuriuos pateikė asmuo, norėdamas gauti leidimą, neatitinka tikrovės.
Nors pareiškėjas nurodo, kad atsakovo Sprendimas yra formalus ir priimtas neįvertinus aplinkybių visumos, tačiau jis teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nustatytas aplinkybes arba sudarytų pagrindą kitokiam situacijos teisiniam vertinimui.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko, kad atsakovas pagrįstai nustatė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių egzistavimą ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina, kad nustačius bent vienos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės egzistavimą atsiranda Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi ir šis pagrindas yra pakankamas panaikinti išduotą leidimą, nepaisant to, ar buvo nustatyti kiti Įstatyme nurodyti pagrindai.
Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, jame nustatytos aplinkybės nepaneigtos, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo Sprendimą panaikinti. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Sprendimo panaikinimo pagrindų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. A. K. (S. A. K.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Sigita Fomičiova
Giedrė Kairienė
Arūnas Kaminskas
