Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. I2-12749-362/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03488-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 24 d.

Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ramislana“ atstovei advokatui Ramūnui Mikulskiui,

nedalyvaujant pareiškėjui P. V.,

nedalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Agatai Ulevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 24S146943, kurio Migracijos departamentas nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau –Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) užpildė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir Prašymas), motyvuojant tuo, kad pareiškėjas dirba pagal darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės veiklai UAB „Ramislana“. Atsakovas nepagrįstai sprendė, kad Bendrovė, kurioje asmuo dirba ilgą laiką pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), neatitinka teisinio reglamentavimo krovininio kelių transporto veiklai vykdyti (turimas krovininių kelių transporto priemonių skaičius neatitinka Bendrovėje įdarbintų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų skaičiaus), todėl asmuo neatitinka leidimo laikinai gyventi keitimo sąlygų.

Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230913-174826 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovėje dirba asmuo – Krovininis kelių transportas, o ekonominės veiklos sritis – paslaugos. Registrų centro juridinių asmenų išplėstinio išrašo duomenimis, Bendrovė įregistruota 2014-03-05, deklaruojamos veiklos rūšys: prekyba, paslaugos, gamyba ir bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Bendrovė Registrų centrui teikiamose finansinėse ataskaitose nuo 2021 m. deklaruoja, kad vykdoma veikla – Kitas darbo jėgos teikimas. Viešai prieinamais LTSA informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei išduota EBKR licencija (LIC-007003-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, ir 35 EBKR licencijos kopijos. Migracijos departamento 2024-06-14 duomenimis Bendrovei nuosavybės ar nuomos teise priklauso 20 transporto priemonių, iš kurių 17 yra krovininės kelių transporto priemonės. Vektra 2024-06-14 duomenimis, Bendrovė turi 35 EBKR licencijos kopijas, 20 EBKR licencijos kopijai yra priskirta konkreti kelių transporto priemonė valdoma Bendrovės. Migracijos departamento duomenimis, 2024-06-14 Bendrovėje dirbo 67 darbuotojai. Nepagrįsta atsakovo nuomonė, kad Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodyti duomenys apie tai, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti užsieniečius – krovininis kelių transportas, patys savaime nepatvirtina, kad Bendrovė realiai šią veiklą vykdo. Tokia atsakovo išvada niekuo nėra pagrįsta. Pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį, kad Bendrovė pateikė: 1) laikinąsias automobilių nuomos sutartis tarp UAB „Logistikos kelias“ (vadinama Nuomotoju) ir Bendrovės (vadinama Nuomininku), sutartys galioja iki 2028-08-01; 2) transporto priemonių registracijos liudijimus Nr. J700942, Nr. J713121, Nr. J706628, Nr. Nr. J713119, Nr. J697976, Nr. J717546, Nr. 697943, kuriuose transporto priemonės valdytoja nurodyta Bendrovė, o transporto priemonės savininkas - UAB „Diarta“; 3) transporto priemonių registracijos liudijimus Nr. 1820578, Nr. Y421647, Nr. Y454958, Nr. J048046, Nr. 1727593, kuriuose transporto priemonės valdytoja nurodyta UAB „Logistikos kelias“, o transporto priemonės savininkai – Vokietijos įmonės. 2023-11-14 Bendrovė pateikė atsakovui laikinąją automobilių nuomos sutartį Nr. 1 ir transporto priemonių registracijos liudijimus Nr. J716637 ir Nr. J716636, kuriuose transporto priemonės valdytoja nurodyta Bendrovė, o transporto priemonės savininkas – UAB „Diarta“. 2023-01-10 Bendrovė pateikė atsakovui: 1) paaiškinimą, kad Bendrovė „kaip tarptautinę krovinių pervežimo veiklą vykdanti įmonė, yra sudariusi jungtinės veiklos sutartis tiek su Lietuvoje, tiek ir užsienyje analogišką veiklą vykdančiais partneriais. Šių jungtinės veiklos sutarčių pagrindu pasitelkiamos partneriams priklausančios krovininės transporto priemonės, UAB „Ramislana“ darbuotojai, o išoriniuose santykiuose kaip vežėjai yra nurodomi partneriai.“; 2) 2023-08-15 pasirašytą jungtinės veiklos sutartį tarp Vokietijos įmonės Valeri Mūller Spedition (sutartyje vadinama Partneris 2) ir Bendrovės (sutartyje vadinama Partneris l). Pagal sutartį, Partneris 2 įsipareigoja bendros jungtinės veiklos vykdymui kaip įnašą suteikti teisę naudotis krovininėmis kelių transporto priemonėmis, o Partneris 2 - bendros jungtinės veiklos vykdymui suteikti žmogiškuosius išteklius – Partnerio 1 darbuotojus, t. y. C, CE, C1 ir/arba C1E kategorijos krovininių kelių transporto priemonių vairuotojus (2.1. p.). Vykdant sutartį (užsakymą) dėl krovinio gabenimo tretiesiems asmenims (klientams) vežėju laikomas Partneris2, kuris prisiima visas su tuo susijusias teises, pareigas bei pasekmes visose srityse (2.7. p.); 3) 2023-12-12 išrašytą CMR važtaraštį, kuriame nurodyta, kad krovinio vežėjas yra Bendrovė. 2024-04-09 Bendrovė pateikė 2023-01-15 pasirašytą jungtinės veiklos sutartį tarp Vokietijos įmonės „Astrans Waggon & Transport GmbH“ (sutartyje vadinama Partneris 2) ir Bendrovės (sutartyje vadinama Partneris l). Pagal sutartį, Partneris 2 įsipareigoja bendros jungtinės veiklos vykdymui kaip įnašą suteikti teisę naudotis krovininėmis kelių transporto priemonėmis, o Partneris 1 - bendros jungtinės veiklos vykdymui suteikti žmogiškuosius išteklius – Partnerio 1 darbuotojus, t. y. C, CE, C1 ir/arba C1E kategorijos krovininių kelių transporto priemonių vairuotojus (2.1. p.). 2024-03-17 per MIGRIS komunikaciją buvo paprašyta pateikti krovininės kelių transporto priemonės, su kuria asmuo vykdė krovinių vežimo tarptautiniai maršrutais veiklą, tachografo duomenis. Taip pat 2024-04-25 Bendrovė pateikė atsakovui papildomus duomenis: 1) 2024-04-09 paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Bendrovė, bendradarbiaudama su partneriais vykdo krovinių pervežimo veiklą. Taip pat Bendrovė veiklą vykdo ir savarankiškai (ne partnerystės pagrindu), viso valdo 21 transporto priemones, iš kurių 16 yra krovininės.

Atsakovas priimdamas Sprendimą nurodė, kad pareiškėjo darbdavys neatitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalavimų. Taigi šiuo atveju turi būti vertinama tik a ir b punktai, kadangi profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Sprendimuose nėra užsiminta nei apie vieną, nei apie kitą punktą, tik bendrai nurodoma, kad darbdavys neatitinka įstatymams keliamų reikalavimų ir neva tai nevykdo nurodytos ūkinės komercinės veiklos, tačiau ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra įtvirtinti minėti reikalavimai. Užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Todėl atsakovas nepagrįstai priėjo išvados, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti arba toliau dirba Lietuvos Respublikoje, t. y. yra priimtas darbui Lietuvos Respublikoje. Tam, kad užsienietis galėtų dirbti Lietuvoje pagal darbo sutartį ir dalyvauti Lietuvos Respublikos darbo rinkoje, užsienietį darbui kviečianti ar priėmusi įmonė turi vykdyti ekonominę veiklą Lietuvoje. Tokiu būdu užsieniečiui išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, jeigu darbdavys įsipareigoja įdarbinti arba yra įdarbinęs užsienietį pagal darbo sutartį darbui Lietuvos Respublikoje, t. y. bus ar yra sukulti realūs darbo santykiai darbo funkcijos atlikimui Lietuvoje. Pažymėjo, kad Pareiškėjas ilgą laiką dirba Bendrovėje, o ši aplinkybė Sprendime nėra vertinama, taigi atsakovas, neįvertinęs šių individualių pareiškėjų aplinkybių, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Pareiškėjo nuomone Sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų (VAI 10 straipsnio 5 dalis), kadangi Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Migracijos departamentas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad UAB „Ramislana“ (toliau – Bendrovė) ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. pagrindu. Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230913-174826 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją – Krovininis kelių transportas. Registrų centro duomenimis, Bendrovės deklaruojamos veiklos rūšys yra krovininis kelių transportas, o ekonominės veiklos sritis – paslaugos. Registrų centro juridinių asmenų išplėstinio išrašo duomenimis, Bendrovė įregistruota 2014-03-05, deklaruojamos veiklos rūšys: prekyba, paslaugos, gamyba ir bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Bendrovė Registrų centrui teikiamose finansinėse ataskaitose nuo 2021 m. deklaruoja, kad vykdoma veikla – Kitas darbo jėgos teikimas. Viešai prieinamais LTSA informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei išduota EBKR licencija (LIC-007003-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, ir 35 EBKR licencijos kopijos. Migracijos departamento 2024-06-13 duomenimis Bendrovei nuosavybės ar nuomos teise priklauso 20 transporto priemonių, iš kurių 17 yra krovininės kelių transporto priemonės. Vektra duomenimis 2024-06-13 duomenimis, Bendrovė turi 35 EBKR licencijos kopijas, tačiau tik 20 EBKR licencijos kopijai yra priskirta konkreti kelių transporto priemonė valdoma Bendrovės. Migracijos departamento duomenimis, 2024-06-13 Bendrovėje dirbo 67 darbuotojų.

Migracijos departamentas 2023-10-30 Bendrovei išsiuntė raštą Nr. 23SD23258, prašydamas pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad Bendrovė turi pakankamą kiekį krovininio transporto priemonių, bei pateikti informaciją, kiek įmonėje dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų, 2023-12-12 Bendrovei išsiuntė raštą Nr. 23SD25918 prašydamas pateikti krovinių vežimo dokumentus – krovinių važtaraščius, 2024-03-20, 2024-04-02 per MIGRIS komunikaciją buvo paprašyta pateikti krovininės kelių transporto priemonės, su kuria asmuo vykdė krovinių vežimo tarptautiniai maršrutais veiklą, tachografo duomenis. 2024-05-14 Migracijos departamentas raštu Nr. 24SD10208 kreipėsi į Regitrą, prašydamas pateikti Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registro informaciją apie Bendrovės valdytojo teise valdomas krovinines transporto priemones, jų galimybę dalyvauti eisme. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis, Bendrovei valdytojo teise priklauso 16 krovininių transporto priemonių, tačiau 9 transporto priemonėms dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Viešai skelbiami Registrų centro duomenys apie tai, kad Bendrovės veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas, patys savaime nepatvirtina, kad Bendrovė realiai šią veiklą vykdo. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais krovinių gabenimo veiklai naudojamas kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją. Atsižvelgiant į transporto įmonės veiklos teisinį reglamentavimą, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas (taip pat ir keičiamas), jeigu jis ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas. Nei Transporto kodeksas, nei Reglamentas Nr. 1072/2009 Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija.

Bendrovės pateiktos Laikinosios automobilių nuomos sutartys, sudarytos su UAB „Logistikos kelias“, 2023-08-15 sudaryta jungtinės veiklos sutartis su Vokietijos įmone „Valeri Muller Spedition“, 2023-01-15 sudaryta jungtinės veiklos sutartis su Vokietijos įmone „Astrans Wagon & Transport GmbH“ nepatvirtina Bendrovės profesinės vežimo kelių transportu veiklos, kadangi šiuo metu Bendrovė turi 35 EBKR licencijos kopijas, tačiau tik 20 EBKR licencijos kopijų yra susietos su konkrečiomis kelių transporto priemonėmis, valdomomis Bendrovės, iš kurių Regitros duomenimis valdytojo teise priklauso 16 krovininių transporto priemonių, tačiau 9 transporto priemonėms dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Šiuo metu Bendrovėje įdarbinti 67 darbuotojai, taip pat Bendrovė kviečiasi naujus darbuotojus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti. Bendrovės buvo prašyta pateikti informaciją kiek įmonėje dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų, tačiau Bendrovė šios informacijos nepateikė.

Pagal tachografo duomenis nustatyta, jog pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atliko ne su Bendrovei, o kitai įmonei priklausančia krovinine kelių transporto priemone, nes pagal transporto priemonės valstybinį numerį nustatyta, jog tokios transporto priemonės bendrovė neturi, o tachografo įrašai pateikti vokiečių kalba, o tai tik patvirtina faktą, kad įmonė neturi pakankamai transporto priemonių, kurios yra reikalingos sulygtam darbui atlikti ir negali suteikti darbo priemonių įdarbintiems užsieniečiams. Tai, kad asmuo darbo funkcijas atliko vairuodamas kitos įmonės transporto priemones taip pat suteikia pagrindo manyti, kad Bendrovė turi laikinojo įdarbinimo požymių. Todėl aplinkybė, kad Bendrovėje įdarbintas užsienietis, turėdamas leidimą laikinai gyventi, tarptautinius krovinių pervežimus vykdo Vokietijos įmonėms priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, sudaro prielaidą vertinti, kad šis užsienietis dirba ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo įdarbinti, t. y. Bendrovė Vokietijos įmonėms teikia paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu.

Migracijos departamentas Bendrovei sudarė visas galimybes pateikti pagrindžiančius dokumentus, kad Bendrovė vykdo krovininio kelių transporto veiklą ir kad jai vykdyti reikalingi kviečiami ar įdarbinti užsieniečiai, tačiau iki šiol Bendrovė neturi pakankamai viešajame eisme leidžiamų dalyvauti krovininių kelių transporto priemonių, su kuriomis galėtų vykdyti krovinių vežimus tarptautiniais maršrutais, kas reiškia, kad Bendrovė negali pasiūlyti kviečiamiems ar įdarbintiems užsieniečiams (taip pat ir pareiškėjui) nuolatinio darbo Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, jog Bendrovė, teikdama tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, iš tiesų ketino su asmeniu kurti realius darbo santykius Lietuvoje ir suteikti jam darbo sutartyje sulygtą darbą. Migracijos departamento vertinimu, tarpininkavimo raštas ir prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi buvo teikiami žinant, jog Bendrovė neatitinka teisinio reglamentavimo profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti ir negali aprūpinti asmenį darbu pagal darbo funkciją, kuriai įdarbinamas, tokiu būdu asmens siekis gauti naują leidimą laikinai gyventi neatitinka tuo pačiu darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu neatitinka Įstatymo nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo tikslo - suteikti asmeniui leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvoje pagrindu.

Migracijos departamento vertinimu Bendrovė nepagrindžia oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas) vykdymo ir negali priimti pareiškėjo darbui Lietuvos Respublikoje pagal darbo funkciją, dėl kurios buvo sulygta. Tai, kad Bendrovės ir pareiškėjo siekis gauti leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu neatitinka leidimo laikinai gyventi šiuo pagrindu išdavimo tikslų, nurodytų Įstatyme, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas ir Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. bei 44 str. 1 d. 2 p. ir to paties straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kaip užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju). Įvertinęs visą surinktą informaciją, Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 str. 1 d. 2 ir 14 p.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nevykdė Bendrovės patikrinimo ar priežiūros funkcijų, kurios yra priskirtos LTSA ir policijai. Pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. Taigi, būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti ar pakeisti, o priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi kontekste. Migracijos departamentas Bendrovės veiklą, o būtent - galimybę aprūpinti pareiškėją darbu, dėl kurio buvo sulygta, vertino ne ūkio subjekto veiklos priežiūros kontekste, o pareiškėjo teisinės padėties nustatymo kontekste. Tokiu atveju Migracijos departamentui įgaliojimus atlikti patikrinimą (kreiptis tiek į valstybės institucijas, tiek į fizinius ir juridinius asmenis dėl duomenų ir dokumentų apteikimo) suteikia Įstatymo 141 str. nuostatos.

Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, tarptautinius krovinių pervežimus vykdo Vokietijos įmonėms priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, sudaro prielaidą vertinti, kad šie užsieniečiai dirba ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo įdarbinti, t. y. Bendrovė Vokietijos įmonėms teikia paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, tačiau laikinojo įdarbinimo veiklos nėra įregistravusi ir netarpininkavo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. a ir c papunkčių nuostatas, nustatančias leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju. Ginčijamame sprendime aiškiai nurodytos sąlygos, kurių pareiškėjas neatitinka, o būtent – Bendrovei nevykdant deklaruotos veiklos (krovininio kelių transporto) pareiškėjas nebus įdarbintas pagal darbo sutartį ir nedirbs Lietuvos Respublikoje pagal darbo funkciją, dėl kurios buvo sulygta (Bendrovė tarpininkavimo rašte nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją yra krovininis kelių transportas). Ginčijamame sprendime yra nurodytos visos su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės ir pateiktas šių aplinkybių įvertinimas, kuris leido daryti pagrįstą išvadą, kad yra Įstatymo 35 str. 1 d. 2 ir 14 p. nurodyti atsisakymo pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi pagrindai. Migracijos departamento išvados yra motyvuotos ir paremtos Migracijos departamento turimais ir nenuginčytais duomenimis.

Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ramislana“ atsiliepime į skundą ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Nurodė, kad pareiškėjo P. V. atžvilgiu 2024-06-17 priimtas sprendimas Nr. 24S146943, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iš esmės neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas bei teisiškai nepagrįstas, todėl naikintinas. Pažymėjo, jog pateiktame atsiliepime į skundą atsakovas formaliai pakartoja savo ginčijamame sprendime pateiktą poziciją, deklaratyviai nesutikdamas su pareiškėjo skunde nurodytais teisiniais bei faktiniais argumentais. Tačiau formalus nesutikimas su pareiškėjo argumentais nepaneigia aplinkybės, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, pažeidžiantis teisinį reguliavimą, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus. Visų pirma atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino ne pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ramislana“ ketinimą sukurti realius darbo teisinius santykius, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos, o bendrovės veiklos teisėtumą, tokiu būdu viršijant teisės aktais suteiktą kompetenciją.

Įvertinus ginčijamame sprendime pateiktus motyvus, darytina išvada, jog sprendimo faktinis pagrindas buvo bendrovės turimų Bendrijos licencijų kroviniams vežti (toliau - EBKR licencija) skaičiaus neatitikimas bendrovės faktiškai valdomoms transporto priemonėms. Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją, nes nėra viešojo administravimo institucija, kuriai yra pavesta vykdyti kelių transporto veiklos priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai vežėjai neturi EBKR licencijų kopijų ar turi jų nepakankamai, ar turi nepakankamai kroviniams skirtų vežti transporto priemonių. Teisės aktais nėra numatyta atsakovo teisė ar pareiga prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Tokia teisė numatyta Lietuvos Respublikos transporto saugos administracijai (toliau - ir LTSA) bei Lietuvos Respublikos policijai. Atsakovas, nagrinėdamas, ar pareiškėjas atitinka UTPĮ numatytas sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turėjo visas galimybes pasinaudoti UTPĮ 141 straipsnyje numatyta teise gauti informaciją (išaiškinimus) iš kompetentingų valstybės institucijų (LTSA ir Valstybinės darbo inspekcijos) apie bendrovės vykdomos veiklos teisėtumą. Tačiau, vietoj to, kad veiktų savo kompetencijos ribose, atsakovas nusprendė skundžiamą sprendimą grįsti aplinkybėmis, dėl kurių neturi kompetencijos pasisakyti.

Atsakovas skundžiamame sprendime neanalizavo individualios pareiškėjo faktinės situacijos, o pateikė apibendrintus pamąstymus, neva bendrovėje įdarbinti užsieniečiai dirba ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo įdarbinti. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog bendrovė Migracijos departamentui pateikė 4 dokumentus, kuriuose buvo nurodytos reikšmingos aplinkybės bei pasisakyta dėl bendrovės veiklos modelio teisėtumo. Nepaisant bendrovės bendradarbiavimo ir pateiktos medžiagos, atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, jog bendrovės veikla turi laikinojo įdarbinimo požymių. Bendrovę ir jos darbuotojus sieja realūs darbo teisiniai santykiai, kadangi tik bendrovė duoda privalomus nurodymus savo darbuotojams, moka darbo užmokestį. Aplinkybė, jog asmuo vairuotojo darbo funkciją atliko ne su bendrovei, o Vokietijos įmonei priklausančia transporto priemone, negali reikšti, jog bendrovės ir jos darbuotojų nesieja realūs darbo teisiniai santykiai, kadangi jungtinių veiklos sutarčių pagrindu bendrovės partneriai kaip įnašą suteikia teisę naudotis krovininėmis kelių transporto priemonėmis, o bendrovė kaip įnašą suteikia savo darbuotojus, t. y. krovinių kelių transporto priemonių vairuotojus, kurie yra subordinuoti bei pavaldūs būtent bendrovei, o ne kitiems subjektams. Atsakovas sprendimą grindė prielaidomis, spėjimais, įtarimais, o ne byloje esančia medžiaga, kuri patvirtina teisėtą bendrovės veiklos modelį ir ketinimą su pareiškėju sukurti realius darbo santykius. Atsakovas neturėjo kompetencijos vertinti bendrovės veiklos galimumo / pasirinkto modelio, o turėjo vertinti tai, ar yra teisinis ir faktinis pagrindas pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Nėra aišku, kurios pareiškėjui taikytinos sąlygos, įtvirtintos UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose, pareiškėjas neatitiko tuo metu, kai pateikė prašymą pakeisti laikinai gyventi ir taip išreiškė ketinimą dirbti bendrovėje. Atsakovė, skundžiamą sprendimą priėmusi vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintu pagrindu, privalėjo aiškiai nurodyti, kurių nustatytų leidimui laikinai gauti sąlygų neatitiko pareiškėjas, o ne pateikti bendras nuorodas į UTPĮ 44 straipsnį.

Pareiškėjo P. V. skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 24S146943, kurio Migracijos departamentas nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad UAB „Ramislana“ ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. pagrindu. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjas turėjo nuo 2019-12 iki 2020-11-11 ir nuo 2021-09-13 iki 2022-08-04 galiojusią Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, nuo 2022-02-25 iki 2024-02-25 turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nuo 2019-11-12 su pertraukomis iki šiol įdarbintas Bendrovėje. Migracijos departamentas nenustatė, kad užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra. Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230913-174826 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovėje dirba pareiškėjas – Krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941), o ekonominės veiklos sritis – paslaugos. Registrų centro juridinių asmenų išplėstinio išrašo duomenimis, Bendrovė įregistruota 2014-03-05, deklaruojamos veiklos rūšys: prekyba, paslaugos, gamyba ir bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Bendrovė Registrų centrui teikiamose finansinėse ataskaitose nuo 2021 m. deklaruoja, kad vykdoma veikla – Kitas darbo jėgos teikimas (ekonominės veiklos kodas – 7830). Viešai prieinamais LTSA informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei išduota EBKR licencija (LIC-007003-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, ir 35 EBKR licencijos kopijos. Migracijos departamento 2024-06-14 duomenimis Bendrovei nuosavybės ar nuomos teise priklauso 20 transporto priemonių, iš kurių 17 yra krovininės kelių transporto priemonės. Vektra 2024-06-14 duomenimis, Bendrovė turi 35 EBKR licencijos kopijas, tačiau tik 20 EBKR licencijos kopijai yra priskirta konkreti kelių transporto priemonė, valdoma Bendrovės. Migracijos departamento duomenimis, 2024-06-14 Bendrovėje dirbo 67 darbuotojų. Atsakovui iš Bendrovės paprašius papildomos informacijos, 2023-11-08 Bendrovė pateikė: 1) laikinąsias automobilių nuomos sutartis tarp UAB „Logistikos kelias“ (vadinama Nuomotoju) ir Bendrovės (vadinama Nuomininku), sutartys galioja iki 2028-08-01; 2) transporto priemonių registracijos liudijimus Nr. J700942, Nr. J713121, Nr. J706628, Nr. Nr. J713119, Nr. J697976, Nr. J717546, Nr. 697943, kuriuose transporto priemonės valdytoja nurodyta Bendrovė, o transporto priemonės savininkas - UAB „Diarta“; 3) transporto priemonių registracijos liudijimus Nr. I820578, Nr. Y421647, Nr. Y454958, Nr. J048046, Nr. I727593, kuriuose transporto priemonės valdytoja nurodyta UAB „Logistikos kelias“, o transporto priemonės savininkai - Vokietijos įmonės. 2023-11-14 Bendrovė papildomai pateikė laikinąją automobilių nuomos sutartį Nr. 1 ir transporto priemonių registracijos liudijimus Nr. J716637 ir Nr. J716636, kuriuose transporto priemonės valdytoja nurodyta Bendrovė, o transporto priemonės savininkas - UAB „Diarta“. 2023-01-10 Bendrovė pateikė: 1) paaiškinimą, kad Bendrovė „kaip tarptautinę krovinių pervežimo veiklą vykdanti įmonė, yra sudariusi jungtinės veiklos sutartis tiek su Lietuvoje, tiek ir užsienyje analogišką veiklą vykdančiais partneriais. Šių jungtinės veiklos sutarčių pagrindu pasitelkiamos partneriams priklausančios krovininės transporto priemonės, UAB „Ramislana“ darbuotojai, o išoriniuose santykiuose kaip vežėjai yra nurodomi partneriai.“; 2) 2023-08-15 pasirašytą jungtinės veiklos sutartį tarp Vokietijos įmonės Valeri Muller Spedition (sutartyje vadinama Partneris 2) ir Bendrovės (sutartyje vadinama Partneris1). Pagal sutartį, Partneris 2 įsipareigoja bendros jungtinės veiklos vykdymui kaip įnašą suteikti teisę naudotis krovininėmis kelių transporto priemonėmis, o Partneris 2 - bendros jungtinės veiklos vykdymui suteikti žmogiškuosius išteklius - Partnerio1 darbuotojus, t. y. C, CE, C1 ir/arba C1E kategorijos krovininių kelių transporto priemonių vairuotojus (2.1. p.). Vykdant sutartį (užsakymą) dėl krovinio gabenimo tretiesiems asmenims (klientams) vežėju laikomas Partneris2, kuris prisiima visas su tuo susijusias teises, pareigas bei pasekmes visose srityse (2.7. p.); 3) 2023-12-12 išrašytą CMR važtaraštį, kuriame nurodyta, kad krovinio vežėjas yra Bendrovė. 2024-04-09 Bendrovė pateikė 2023-01-15 pasirašytą jungtinės veiklos sutartį tarp Vokietijos įmonės „Astrans Waggon & Transport GmbH“ (sutartyje vadinama Partneris 2) ir Bendrovės (sutartyje vadinama Partneris1). Pagal sutartį, Partneris 2 įsipareigoja bendros jungtinės veiklos vykdymui kaip įnašą suteikti teisę naudotis krovininėmis kelių transporto priemonėmis, o Partneris 1 - bendros jungtinės veiklos vykdymui suteikti žmogiškuosius išteklius - Partnerio 1 darbuotojus, t. y. C, CE, C1 ir/arba C1E kategorijos krovininių kelių transporto priemonių vairuotojus (2.1. p.). Pagal tachografo išrašą už 2023-11-01 - 2023-12-29 laikotarpį nustatyta, jog pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atliko ne su Bendrovei, o su Vokietijos įmonei „Valeri Muller Transporte“ priklausančia krovinine kelių transporto priemone. 2024-05-17 Migracijos departamentas gavo Regitros 2024-01-26 raštą Nr. S-7246 apie Bendrovės valdytojo vardu įregistruotas krovinines transporto priemones. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis, Bendrovei valdytojo teise priklauso 16 krovininių transporto priemonių, tačiau 9 transporto priemonėms dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas.

Atsakovas, įvertinęs surinktus duomenis, nustatė, kad Bendrovė, kurioje pareiškėjas dirba pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), neatitinka teisinio reglamentavimo krovininio kelių transporto veiklai vykdyti (turimas krovininių kelių transporto priemonių skaičius neatitinka Bendrovėje įdarbintų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų skaičiaus), todėl asmuo neatitinka leidimo laikinai gyventi keitimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p., UTPĮ 35 str. 1 d. 14 p., nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) (ginčui aktuali redakcija), Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas (toliau – Kodeksas).

Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.

Įstatymo 26 straipsnyje nustatytos leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos. Įstatymo 26 straipsnio 32 dalis, nustatanti, kad užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas, jeigu darbdavys jį įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys jį išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje narėje, šio užsieniečio darbo joje laikotarpiu. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės) ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu (jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu).

Kaip nustatyta, pareiškėjui buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes atsakovas nusprendė, kad UAB „Ramislana“, kurioje pareiškėjas dirba pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), neatitinka teisinio reglamentavimo krovininio kelių transporto veiklai vykdyti (turimas krovininių kelių transporto priemonių skaičius neatitinka Bendrovėje įdarbintų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų skaičiaus), todėl pareiškėjas neatitinka leidimo laikinai gyventi keitimo sąlygų.

Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas, vertinant jį sistemiškai, patvirtina, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Migracijos departamento sutikimą.

Kodekso 8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog profesine? vežimo keliu? transporto veikla? gali vykdyti tik vežėjai, turintys galiojančią licencija? ar leidimą. Kodekso 8 straipsnio 5 dalis numato, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Pagal to paties straipsnio 6 dalies nuostatas, galiojančią licencija? turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai keliu? transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopija?.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad Bendrovės pateiktos Laikinosios automobilių nuomos sutartys, sudarytos su UAB „Logistikos kelias“, 2023-08-15 sudaryta jungtinės veiklos sutartis su Vokietijos įmone „Valeri Muller Spedition“, 2023-01-15 sudaryta jungtinės veiklos sutartis su Vokietijos įmone „Astrans Waggon & Transport GmbH“ nepatvirtina Bendrovės profesinės vežimo kelių transportu veiklos, kadangi šiuo metu Bendrovė turi 35 EBKR licencijos kopijas, tačiau tik 20 EBKR licencijos kopijų yra susietos su konkrečiomis kelių transporto priemonėmis, valdomomis Bendrovės, iš kurių Regitros duomenimis valdytojo teise priklauso 16 krovininių transporto priemonių, tačiau 9 transporto priemonėms dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Šiuo metu Bendrovėje įdarbinti 67 darbuotojai, taip pat Bendrovė kviečiasi naujus darbuotojus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti. Bendrovės buvo prašyta pateikti informaciją kiek įmonėje dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų, tačiau Bendrovė šios informacijos nepateikė. Pagal tachografo duomenis nustatyta, jog asmuo, turėdamas leidimą laikinai gyventi, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atliko ne su Bendrovei, o su greičiausia Vokietijos įmonei priklausančia krovinine kelių transporto priemone, o tai tik patvirtina faktą, kad įmonė neturi pakankamai transporto priemonių, kurios yra reikalingos sulygtam darbui atlikti ir negali suteikti darbo priemonių įdarbintiems užsieniečiams. Tai, kad asmuo darbo funkcijas atliko vairuodamas kitos įmonės transporto priemones taip pat suteikia pagrindo manyti, kad Bendrovė turi laikinojo įdarbinimo požymių. Taigi iš esmės Skundžiamame sprendime Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos, nes neturi reikiamo kiekio EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių.

Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti.

Ginčo dėl bylai reikšmingos aplinkybės, jog Bendrovė su pareiškėju yra sudariusi darbo sutartį, pareiškėjas darbo funkcijas pagal ją atlieka trečiosioms šalims (įmonėms), kurios su Bendrove yra sudariusios jungtinės veiklos sutartis, iš esmės nėra. Migracijos departamentas, Sprendime konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, neišsiaiškino konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, t. y. nevertino, kad pareiškėjas jau nuo 2019-11-12 (su pertraukomis) dirba UAB „Ramislana“, nevertino, kuri iš įmonių turi teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauti vykdyti darbo funkcijas, moka atlyginimą ir kt.

UTPĮ 40 straipsnyje pateikta formuluotė „ketina dirbti“ iš esmės reiškia, jog pareiškėjo ir įmonės, ketinančios įdarbinti užsienietį susitarimas dėl darbo yra nukreiptas į ateitį. UTPĮ nenustato tvarkos, pagal kurią pareiškėjas prašymo padavimo ir jo vertinimo metu, turėtų turėti galimybę dirbti pareiškimo padavimo ir vertinimo metu. Atvirkščiai, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato šiuos reikalavimus: a) darbdavys įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikia informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis; c) Užimtumo tarnyba priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas yra įtrauktas į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės atitiko UTPĮ 44 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. UAB „Ramislana“ įsipareigojo įdarbinti pareiškėją 2 metams, pateikė informaciją apie jo turimą kvalifikaciją ir jo atitiktį Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Vien tai, kad pagal Migracijos departamento nustatytas aplinkybes, pareiškėjas turėdamas leidimą laikinai gyventi, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atliko ne su Bendrovei, o su kitai įmonei priklausančia krovinine kelių transporto priemone, nesuteikia pagrindo spręsti, kad pareiškėjas bus įdarbintas ne Bendrovėje, bus pavaldus ne Bendrovei. Jeigu kiti įrodymai patvirtintų, kad vairavimo paslaugų užsakovas nustato darbo funkcijos atlikimo sąlygas, duoda vairuotojui privalomus nurodymus, t. y., kad vairuotojas, atlikdamas vairuotojo darbą, yra pavaldus vairavimo paslaugų užsakovui, o ne Bendrovei, būtų teisinis pagrindas konstatuoti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo be teisėto pagrindo veikia kaip laikino įdarbinimo įmonė (DK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys), o tai suponuotų, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 44 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų ir leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pakeistas. Šioje byloje atsakovas netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, kuriomis būtų nustatyti teisinę reikšmę turintys faktai. Neįvertinęs šių aplinkybių, Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.

Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.). Vien atsakovo įtarimai, kad bendrove? galimai yra suinteresuota veikti ir veikia kaip laikinojo įdarbinimo agentūra ir siekia gauti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams, išvengiant UTPI? 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatytu? sąlygų, negali būti laikoma tinkamu pagrindu atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Papildomai pažymėtina, jog įmonių veiklos teisėtumo vertinimas nėra nei Migracijos departamento, nei administracinių teismų kompetencija.

Teismas pažymi ir tai, kad vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų). Taigi darbdaviui nesilaikant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, leidimas užsieniečiui laikinai gyventi galėtų būti panaikintas.

Siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu buvo būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnyje. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos iš Įstatymo 44 straipsnyje nurodytų sąlygų. Sprendime nėra nurodyta, kurių Įstatymo 44 straipsnio nuostatų pareiškėjas neatitiko jam neišduodant leidimo laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu. Byloje nėra nustatyta kitų aplinkybių, ribojančių Bendrovės deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), ar sąlygų, nurodytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte (pvz., kad Bendrovė: yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas; turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką; nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų); yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdo ekonominės veiklos). Nagrinėjamu atveju, nors atsakovas ir nurodo, kad įmonėje galės dirbti mažiau darbuotojų nei nurodo UAB „Ramislana“, tačiau byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad būtent pareiškėjas negalės dirbti pagal darbo sutartį, t. y. atsakovas nustatė, kad pagal darbo sutartį galės dirbti kiti darbuotojai, bet ne pareiškėjas tik nuspėdamas šią aplinkybę.

Pažymėtina, kad kaip matyti iš 2023-01-15 jungtinės veiklos sutartys, sudarytos tarp UAB „Ramislana“ ir „Astrans Waggon & Transport GmbH“ ir „Valeri Muller Spedition“, Bendrovės įnašas bendros veiklos vykdymui – žmogiškieji ištekliai (Partnerio 1 darbuotojų, t. y. C, CE, C1 ir/arba C1E kategorijos krovininių kelių transporto priemonių vairuotojų darbas), taip pat krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis užsakymų priėmimas, koordinavimas, administravimas, vykdymas bei šiam tikslui priskirtų darbuotojų darbo laikas. Partnerio2 suteikiamas įnašas – teisė naudotis krovininėmis kelių transporto priemonėmis. Taip pat minimoje sutartyje nurodoma, kad bendra jungtinė veikla vykdoma „Partnerio 1 nurodymu jo darbuotojai Partneriui 2 priklausančiomis transporto priemonėmis įsipareigoja vežti krovinius <...>“. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nevertino šių sutarties nuostatų, ir vien dėl to, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą gyventi ir dirbdamas UAB „Ramislana“, krovinius vežė Vokietijos įmonei priklausančia transporto priemone, padarė išvadą, kad pareiškėjas dirba ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo įdarbinti.

Teismas, vertindamas Sprendime nurodytus argumentus, jog Bendrovė turi 35 EBKR licencijos kopijas, tačiau tik 20 EBKR licencijos kopijų yra susietos su konkrečiomis kelių transporto priemonėmis, valdomomis Bendrovės, iš kurių Regitros duomenimis valdytojo teise priklauso 16 krovininių transporto priemonių, tačiau 9 transporto priemonėms dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Šiuo metu Bendrovėje įdarbinti 67 darbuotojai, taip pat Bendrovė kviečiasi naujus darbuotojus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti, nors įmonė neturi pakankamai transporto priemonių, kurios yra reikalingos sulygtam darbui atlikti ir negali suteikti darbo priemonių įdarbintiems užsieniečiams, pažymi, kad Kodekso 14 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus. Taigi, darytina išvada, jog valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija. Įvertinęs minėtas nuostatas, teismas konstatuoja, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas, ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Teisėjų kolegija įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, konstatuoja, kad nors Sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėju, ir atitinkami Įstatymo straipsniai (Įstatymo 35, 44 straipsniai), kuriais remiantis priimtas šis administracinis aktas, tačiau neįvertintas nurodyto teisinio reglamentavimo taikymas susidariusios faktinės situacijos apsektu, būtent, Sprendime iš esmės yra tik formali nuoroda į Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, įvertinimas nėra pateiktas. Teismas konstatuoja, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas) yra įstatymo viršenybės principas, kuris, be kita ko, reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Teismo vertinimu, Sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas pripažintinas formalus, nepakankamai motyvuotas individualia pareiškėjo situacija, todėl neatitinkantis Įstatymo, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 5 punkte (išsamumo) bei 9 punkte (objektyvumo) įtvirtintų viešojo administravimo principų reikalavimų ir aukščiau nurodytos teismų praktikos. Teismo vertinimu, Sprendimo faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas pripažinti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas tenkintinas ir ginčijamas Migracijos departamento 2024 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. 24S146943 naikinamas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ramislana“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3alyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas už skundo padavimą sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, ši suma jam priteistina iš atsakovo.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ramislana“ pateikį prašymą, kuriame nurodė, jog advokatų kontorai „Mikulskas, Baliūtis ir parnteriai LAW&SUIT“ už atsiliepimo į pareiškėjo skundą rengimą sumokėjo 403,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma suma neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos, į tai, kad UAB „Ramislana“ prašė pareiškėjo skundą tenkinti, šios išlaidos jai priteistinos iš atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo P. V. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 24S146943 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Priteisti pareiškėjui P. V. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 30 Eur (trisdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ramislana“ iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 403 Eur (keturi šimtai trys Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Žanas Kubeckas

Arvydas Martinavičius

Jarūnė Sedalienė