Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir prekių grąžinimo

Civilinė byla Nr. e2S-148-372/2019

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00971-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.3.;

3.1.18.3.; 3.1.18.8.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SEIGUR EHF atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12263-476/2018 pagal ieškovo SEIGUR EHF patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Skorgenes group“, uždarajai akcinei bendrovei „Skorgenes“ ir Barhallen AS dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir prekių grąžinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas SEIGUR EHF kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Skorgenes group“, UAB „Skorgenes“ ir Barhallen AS. Patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti tarp UAB „Skorgenes“ ir Barhallen AS sudarytą pirkimo – pardavimo sandorį, kuris buvo įformintas 2018 m. liepos 17 d. sąskaita – faktūra Nr. 07/14, negaliojančiu; 2) pripažinti tarp UAB „Skorgenes group“ ir Barhallen AS sudarytą pirkimo – pardavimo sandorį, kuris buvo įformintas 2018 m. liepos 16 d. sąskaita – faktūra Nr. 07/16, negaliojančiu; 3) įpareigoti atsakovus UAB „Skorgenes“ ir UAB „Skorgenes group“ grąžinti ieškovui SEIGUR EHF sąskaitose faktūrose Nr. 000051, Nr. 000053 ir Nr. 000054 nurodytas prekes: stiklo pluošto dalis, stiebą, fenderio apsiuvą, nerūdijančio plieno turėklus, 40 pėdų konteinerį, laivo „Ardea Sea Ranger“ formą ir šilumos siurblį (320 kg); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepranešus atsakovui Barhallen AS iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikyti prekių (40 pėdų konteinerio, laivo „Ardea Sea Ranger“ formos, šilumos siurblio (320 kg)) areštą, uždraudžiant atsakovui parduoti, įkeisti, padovanoti, išvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, naudoti gamyboje ar kitaip suvaržyti, perleisti nuosavybės teises į prekes tretiesiems asmenims ar kitaip jomis disponuoti.

3. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nurodė, kad pareiškus teisme ieškinį atsakovams UAB „Skorgenes“ ir UAB „Skorgenes group“ dėl perduotų ir laiku neapmokėtų prekių grąžinimo, paaiškėjo, jog dalį ieškinyje reikalaujamų grąžinti daiktų atsakovai yra perleidę įmonei Barhallen AS, kurios direktorius ir valdybos pirmininkas yra R. S. (atsakovų UAB „Skorgenes“ ir UAB „Skorgenes group“ direktorius ir akcininkas). Pažymėjo, jog ši faktinė situacija patvirtina, kad atsakovai ėmėsi nesąžiningų veiksmų, tarpusavyje sudarytų fiktyvių sandorių pagrindu perleido turtą, už kurį nebuvo atsiskaityta su ieškovu, tokiu būdu siekdami apriboti ieškovo galimybę, pasinaudojant įstatyme įtvirtintomis pardavėjo teisinės gynybos priemonėmis, atgauti perduotus daiktus iš pirkimo – pardavimo sutartį pažeidusių atsakovų UAB „Skorgenes“ ir UAB „Skorgenes group“. Ieškovas akcentavo, jog po fiktyvių sandorių sudarymo formaliu dalies daiktų (40 pėdų konteinerio, laivo „Ardea Sea Ranger“ formos ir šilumos siurblio (320 kg)) savininku tapo atsakovas Barhallen AS, kuris yra registruotas Norvegijoje. Tad atsižvelgiant į atsakovų bendrai atliekamus nesąžiningus veiksmus, tampa akivaizdu, jog atsakovas Barhallen AS gali mėginti minėtus daiktus išvežti į užsienio šalį, dėl ko palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali itin pasunkėti arba apskritai tapti neįmanomas.

4. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinys patvirtina, jog atsakovų atstovas kategoriškai pareiškė, kad jokių prekių negrąžins. Tad akivaizdu, jog atsakovai disponuoja prekėmis kaip savomis, jas naudoja gamyboje ir neketina vykdyti teisėtų ieškovo reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas. Teismas nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai ginčijamus sandorius sudarė 2018 m. liepos mėnesį, tačiau iki teisminis reikalavimas grąžinti prekes atsakovams UAB „Skorgenes group“, UAB „Skorgenes“ buvo pareikštas tik 2018 m. rugpjūčio 14 d., o ieškinys teismui dėl prekių grąžinimo pateiktas tik 2018 m. rugpjūčio 27 d. Teismas sprendė, kad ieškovo teiginiai, jog pirkimo – pardavimo sandoriai sudaryti tik dėl akių yra deklaratyvūs; kad aplinkybės apie minėtų sandorių sudarymą savaime nesuponuoja išvados apie atsakovo Barhallen AS nesąžiningumą, ketinimą paslėpti ar perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims.

6. Teismas pažymėjo, kad sandorių, sudarytų 2018 m. liepos 16, 17 dienomis, pripažinimas fiktyviais (sudarytais tik dėl akių) ir negaliojančiais yra bylos ginčo dalykas, o spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas turi tik preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, o ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Akcentavo, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškovo teiginiai, kad sudaryti sandoriai yra fiktyvūs nagrinėjamu atveju yra teisiškai neaktualūs.

7. Teismas nurodė, kad duomenų, jog ginčo turtas vis dar yra Lietuvoje, teismui nepateikta; kad ieškovui ir pačiam šiuo metu nėra žinoma tiksli prašomų areštuoti prekių buvimo vieta; jog teismui nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad prekės vis dar yra Lietuvos Respublikos teritorijoje arba, kad ketinama jas išvežti į užsienio šalį. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad vien tik deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui negali būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį, ieškovas (apeliantas) SEIGUR EHF prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikyti prekių (40 pėdų konteinerio, laivo „Ardea Sea Ranger“ formos ir šilumos siurblio (320 kg)) areštą, uždraudžiant atsakovui Barhallen AS parduoti, įkeisti, padovanoti, išvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, naudoti gamyboje ar kitaip suvaržyti, perleisti nuosavybės teises į prekes tretiesiems asmenims ar kitaip jomis disponuoti.

9. Ieškovas (apeliantas) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jau šioje proceso stadijoje suformavo kategorišką teismo atsakymą dėl pareikšto patikslinto ieškinio pagrįstumo, t. y. jau šioje proceso stadijoje padarė aiškią išvadą, jog ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl ginčijamo sandorio sudarymo tik dėl akių yra deklaratyvios, neparemtos jokiais objektyviais įrodymais.

10. Ieškovas (apeliantas) akcentavo, jog nepaisant ieškovo pateiktų oficialių rašytinių įrodymų, gautų iš Norvegijos Brioniuisiundo registrų centro (iš kurių turinio matyti, jog atsakovo Barhallen AS generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas yra R. S., tas pats asmuo, kuris faktiškai kontroliuoja ir atsakovus UAB „Skorgenes group“ ir UAB „Skorgenes“) pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai konstatavo atsakovo Barhallen AS sąžiningumą.

11. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės pasisakydamas dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo, akivaizdžiai peržengė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo ribas. Teismas nutartyje pasisakė dėl aplinkybių, kurios dar tik bus sprendžiamos bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau jokiu būdu ne vertinat preliminarų patikslinto ieškinio pagrįstumą.

12. Ieškovas (apeliantas) akcentavo, kad nurodė, kur šiuo metu yra sandėliuojamos perleistos prekės, rėmėsi pačių atsakovų nurodytomis aplinkybėmis, kurios buvo objektyvios ir pakankamos sprendžiant klausimą dėl prekių buvimo vietos nustatymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėjo, kad negali objektyviai pagrįsti, jog atsakovas Barhallen AS ketina prekes išvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prekės kartą jau buvo perleistos, bei į tai, kad visus atsakovus faktiškai valdo tas pats asmuo, vertintina, kad šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti dėl realios grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pabrėžė, kad teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui jau buvo taikęs pas atsakovus UAB „Skorgenes group“ ir UAB „Skorgenes“ buvusių prekių areštą.

13. Atsiliepdami į atskirąjį skundą atsakovai UAB „Skorgenes group“ ir UAB „Skorgenes“ prašo skundą atmesti kaip negrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas patikslintu ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas ginčui aktualaus teisinio reguliavimo analizės neatliko, bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiškai ir detaliai nenagrinėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas iš esmės pasisakė dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo ir tokiu būdu peržengė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo ribas. Pabrėžė, kad ieškovas jokių realių veiksmų, kurių atsakovas Barhallen AS galimai imasi būsimo teismo sprendimo įvykdymo išvengimui, nenurodė, o aplinkybė, kad atsakovai UAB „Skorgenes group“ ir UAB „Skorgenes“ jau yra kartą perleidę ginčo prekes, nesukuria poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo Barhallen AS turto atžvilgiu. Atsakovas Barhallen AS nėra ieškovo kreditorius, jų nesieja komerciniai santykiai, nėra pagrindo manyti, kad ketinama paslėpti, perleisti, įkeisti ginčo prekes, turint tikslą neatsiskaityti su ieškovu. Atsakovai akcentavo, kad aplinkybė, jog visus atsakovus faktiškai valdo tas pats fizinis asmuo nesuponuoja išvados apie atsakovų nesąžiningumą, juolab, kad sandoriai buvo sudaryti dar iki ieškovo reikalavimo bei iki ieškinio teismui pateikimo.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų

15. Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ieškovo (apelianto) kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą. Ieškovas (apeliantas) prie atskirojo skundo pridėjo naujus įrodymus – antstolės E. R. 2018 m. rugsėjo 13 d. aktą „Dėl 2018 m. rugpjūčio 31 d. areštuotų daiktų pagal turto aprašą Nr. (duomenys neskelbtini)“. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2013">3K-3-304/2013</a>). Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių ieškovo (apelianto) įrodymams priimti ir įvertinti kartu su kita bylos medžiaga.

Ieškovo (apelianto) atskirasis skundas tenkintinas.

16. Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (kreditoriaus) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTU1OC01MTYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1558-516/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1558-516/2015">e2-1558-516/2015</a>).

17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad šiame bylos nagrinėjimo etape nėra duomenų, kad ieškovo (apelianto) SEIGUR EHF patikslintas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta sąlyga.

18. Ieškovas (apeliantas) atskirajame skunde pažymėjo, kad negali objektyviais duomenimis pagrįsti, jog atsakovas Barhallen AS ketina prekes išvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai UAB „Skorgenes group“ ir UAB „Skorgenes“ jau kartą yra perleidę ginčo prekes atsakovui Barhallen AS, taip pat į tai, kad faktiškai visus atsakovus valdo tas pats fizinis asmuo, galima daryti išvadą, jog šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti dėl realios grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

19. Pažymėtina, jog faktą, kad kyla reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, privalo įrodyti suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju tokią įrodinėjimo pareigą turėjo patikslintą ieškinį pareiškęs ieškovas (apeliantas) (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. pirmosios instancijos teisme buvo priimtas ieškovo (apelianto) ieškinys atsakovams UAB „Skorgenes group“ ir UAB „Skorgenes“, kuriame buvo prašoma teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepranešus atsakovams UAB „Skorgenes“ ir UAB „Skorgenes group“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikyti prekių (stiklo pluošto dalių, stiebo, fenderio apsiuvo, nerūdijančio plieno turėklų, 40 pėdų konteinerio, laivo „Ardea Sea Ranger“ formos, šilumos siurblio (320 kg.)) areštą, uždraudžiant atsakovams parduoti, įkeisti, padovanoti, naudoti gamyboje ar kitaip suvaržyti, perleisti nuosavybės teises į prekes tretiesiems asmenims ar kitaip jomis disponuoti. Teismas ieškovo (apelianto) prašymą tenkino – 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nutarė areštuoti pas atsakovus UAB „Skorgenes“ ir UAB „Skorgenes group“ esančias prekes: 1) stiklo pluošto dalių; 2) stiebo; 3) fenderio apsiuvo; 4) nerūdijančio plieno turėklų; 5) 40 pėdų konteinerio; 6) laivo „Ardea Sea Ranger“ formos; 7) šilumos siurblio (320 kg.), uždraudžiant atsakovams parduoti, įkeisti, padovanoti, naudoti gamyboje ar kitaip suvaržyti, perleisti nuosavybės teises į prekes tretiesiems asmenims ar kitaip jomis disponuoti. Minėta nutartimi teismas taip pat nutarė įpareigoti ieškovo SEIGUR EHF pasirinktą antstolį surasti ir aprašyti pas atsakovus esančius kilnojamuosius daiktus: pluošto dalis; stiebą; fenderio apsiuvą; nerūdijančio plieno turėklus; 40 pėdų konteinerį; laivo „Ardea Sea Ranger“ formą; šilumos siurblį (320 kg) bei nustatyta tvarka pateikti hipotekos skyriui areštuoto turto apyrašą su nurodytais išsamiais areštuojamo turto duomenimis.

21. Teismas, 2018 m. rugpjūčio 29 d. taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai prekes grąžinti atsisakė, su ieškovu už prekes neatsiskaitė iki šiol, su ieškovu nebendradarbiauja, darė išvadą, kad atsakovai gali vengti įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, paslėpdami ar perleisdami tretiems asmenims ieškovo prašomas grąžinti prekes.

22. Kaip nustatyta iš civilinės bylos duomenų – 2018 m. lapkričio 20 d. teisme buvo priimtas ieškovo (apelianto) SEIGUR EHF patikslintas ieškinys atsakovams UAB „Skorgenes group“, UAB „Skorgenes“ ir Barhallen AS, kuriame ieškovas (apeliantas) nurodė, kad jam tapo žinoma, jog atsakovai dalį ieškinyje reikalaujamų grąžinti daiktų yra perleidę Norvegijos įmonei Barhallen AS. Dėl šios priežasties ieškovas (apeliantas) patikslino ieškinio dalyką ir pareiškė naujus materialinius reikalavimus, taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti perleistų prekių (40 pėdų konteinerio, laivo „Ardea Sea Ranger“ formos bei šilumos siurblio (320 kg)) areštą, uždraudžiant atsakovui Barhallen AS parduoti, įkeisti, padovanoti, išvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, naudoti gamyboje ar kitaip suvaržyti, perleisti nuosavybės teises į prekes tretiesiems asmenims ar kitaip jomis disponuoti.

23. Kartu su atskiruoju skundu teismui buvo pateiktas antstolės E. R. aktas „Dėl 2018 m. rugpjūčio 31 d. areštuotų daiktų pagal turto aprašą Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuris patvirtina, jog teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi areštuoti daiktai (40 pėdų konteineris, laivo „Ardea Sea Ranger“ formos ir šilumos siurblys (320 kg)) yra parduoti. Kaip patikslintame ieškinyje nurodė ieškovas (apeliantas) – reikalaujami grąžinti daiktai (40 pėdų konteineris, laivo „Ardea Sea Ranger“ forma ir šilumos siurblys (320 kg)) pagal 2018 m. liepos 16 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 07/16 ir 2018 m. liepos 17 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 07/17 yra perleisti atsakovui Barhallen AS.

24. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo (apelianto) nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad yra reali grėsmė galimai ieškovui (apeliantui) palankaus teismo sprendimo įvykdymui; kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui (apeliantui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje yra nustatytos nutarties 16 p. nurodytos dvi sąlygos, kurioms egzistuojant teismas turi pagrindą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas jau buvo priėmęs procesinį sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi areštavo ieškovo (apelianto) nurodytuosius kilnojamuosius daiktus bei įpareigojo ieškovo (apelianto) pasirinktą antstolį juos surasti ir aprašyti.

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Ieškovo SEIGUR EHF prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Taikyti kilnojamųjų daiktų: 40 pėdų konteinerio, laivo „Ardea Sea Ranger“ formos ir šilumos siurblio (320 kg), priklausančių atsakovui Barhallen AS (juridinio asmens kodas 874440302, buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą, uždraudžiant atsakovui parduoti, įkeisti, padovanoti, išvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, naudoti gamyboje ar kitaip suvaržyti, perleisti nuosavybės teises į kilnojamuosius daiktus tretiesiems asmenims ar kitaip jomis disponuoti.

Pavesti ieškovo SEIGUR EHF pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti pas atsakovą esančius kilnojamuosius daiktus: 40 pėdų konteinerį, laivo „Ardea Sea Ranger“ formą, šilumos siurblį (320 kg) bei nustatyta tvarka pateikti VĮ Registrų centras areštuoto turto apyrašą su nurodytais išsamiais areštuojamo turto duomenimis.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalį, 583 straipsnį ir 2005-10-27 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintą sprendimų vykdymo instrukciją, šį vykdomąjį dokumentą (nutartį) išsiųsti ieškovui, išaiškinant jam teisę pateikti nutartį vykdyti pasirinktam antstoliui, sumokant vykdymo išlaidas.

Nutarties vykdymą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui.

Apie nutarties priėmimą informuoti byloje dalyvaujančius asmenis.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė