Civilinė byla Nr. 2S-146-569/2019
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07596-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.9; 3.3.1.14; 3.3.2.3
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. K. pateikė ieškinį atsakovei V. A. L., tretiesiems asmenims R. K., VĮ Registrų centras, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo teismo prašė: įpareigoti atsakovę V. A. L. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis visiškai pašalinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). pusrūsio patalpų savavališkos rekonstrukcijos padarinius - sutvarkyti patalpas: koridorių P-l, katilinę - P-2, pirtį - P-3, priešpirtį - P - 6, sandėlį - P-6 a, baseiną - P-7, koridorių - P-9, sandėlį - P-12 gražinant į pirminę padėtį pagal 1985 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis; atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius 1 punkte nurodyto įpareigojimo, leisti ieškovui S. K. pašalinti pusrūsio neteisėtos rekonstrukcijos padarinius ir atstatyti į pirminę padėtį pagal 1985 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis atsakovės lėšomis, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės; nustatyti, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pusrūsio patalpomis: koridoriumi - P- 1, katiline - P-2, pirtimi - P-3, sauna - P-4, tualetu - P-5, priešpirčiu - P- 6, sandėliu - P - 6 a, baseinu P-7, virtuve - P-8, koridoriumi - P-9, sandėliu - P-10, sandėliu - P- 11, sandėliu - P-l2, garažu - P-l3, sandėliu - P-14 bendraturčiai ieškovas S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovė V. A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir trečiasis asmuo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi bendrai, proporcingai nuosavybės teise priklausančia idealiąja dalimi. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 23 d. teismas nutartimi ieškovui nustatė 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovo S. K. ieškinio atsakovei V. A. L., tretiesiems asmenims R. K., VĮ Registrų centras, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, dalyje dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui. Grąžino ieškovui S. K. sumokėtą 100,00 Eur žyminį mokestį.
3. Teismas konstatavo, kad nustatytu terminu, t. y. iki 2018-12-10 ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, nurodytų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje, trukdančių bylą išnagrinėti iš esmės.
4. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog jis dėl savavališkos statybos raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), pateikti Inspekcijos sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Vertino, kad prie ieškinio pateikta deklaracija apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą nepatvirtina ieškovo duomenų, kad statinyje atlikta savavališka statyba. Vertino, kad ieškovas nepateikė duomenų, kokie konkretūs savavališkos statybos darbai ir kokioje konkrečioje vietoje yra atlikti ir kokie likę padariniai, kuriuos prašoma pašalinti.
5. Teismas sprendė, jog tarp pateiktų įrodymų ir suformuluotų reikalavimų nėra aišku ne tik tai, kokie konkretūs savavališkos statybos darbai yra atlikti ir kokie yra likę padariniai, kuriuos prašoma pašalinti, bet ir kam priklausančioje namo dalyje jie yra atlikti, nes ieškinyje nėra sukonkretinta ir aiškiai nurodyta, kam priklauso namo dalis (dėl to vyksta ginčas civilinėje byloje Nr. e2-18-907/2018), kurioje teigiama esant pradėtos neteisėtos statybos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas S. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį ir ieškovo ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus yra pašalinęs.
6.2. 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties 3 punkte teismas suformulavo ieškovui būtiną dėl ieškinio priėmimo reikalavimą, kuris iš esmės nėra įvykdomas, nes yra neteisėtas ir tokių neteisėtų veiksmų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius neatlieka, nes tai nėra jų kompetencija. Prie ieškinio pateikta deklaracija apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą kaip tik ir patvirtina savavališkos statybos/rekonstrukcijos faktą, nes joje nurodoma, kad atlikti darbai buvo atliekami neturint statinio rekonstrukcijos patalpų paskirties pakeitimo projekto ir statybą leidžiančio dokumento, kurie šioje situacijoje yra privalomi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 ir 27 straipsnių reikalavimais, kaip beje ir neturint kitų bendrasavininkų sutikimo.
k o n s t a t u o ja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria dėl ieškinio trūkumų nepašalinimo teismas ieškovo ieškinį laikė nepaduotu, pagrįstumo ir teisėtumo.
9. Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, nagrinėjamu atveju – apeliantė (ieškovė), turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį, o nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų – nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
10. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.
11. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis. Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliai neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.
12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMC0zMTMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-20-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-20-313/2016">3K-3-20-313/2016</a>).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2017 m. spalio 23 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus, nurodydamas, jog pirmasis ir antrasis ieškinio reikalavimai yra susiję su savavališkos rekonstrukcijos padarinių pašalinimu, todėl ieškovas įpareigotinas pateikti duomenis, kad buvo kreiptasi ikiteismine tvarka dėl savavališkų statybų į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir buvo nustatytas ieškinyje aptariamas savavališkos statybos/rekonstrukcijos faktas.
14. Vykdydamas šios nutarties įpareigojimus, 2018-12-03 ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. E2-4104-901/2015 2015 m. liepos 9 d. nutartimi įpareigojo Šiaulių rajono savivaldybės administraciją atlikti gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų esančių pusrūsyje patikrą. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos turto valdymo skyriaus darbuotojai E. Ž. ir R. V. 2015-08-25 atliko patikrą. Neteisėtos ir savavališkos statybos faktas ir padariniai yra užfiksuoti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos turto valdymo skyriaus darbuotojų E. Ž. ir R. V. 2015-08-25 dieną atliktos patikros duomenyse. Ieškovas teismui pridėjo papildomus įrodymus: Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį ir 2018 m. liepos 2 d. Deklaraciją apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą/ statinio, jo dalies patalpos paskirties pakeitimą.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2018 m. gruodžio 10 d. nutartyje nurodė, jog ieškovas teismo nurodytų trūkumų iš esmės nepašalino, ieškovas nepateikė duomenų, kad raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir kad buvo nustatytas savavališkos statybos/rekonstrukcijos faktas, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui.
16. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį teisės taikymo aspektu, išsamiai išanalizavęs paduoto ieškinio dalyką ir pagrindą, konstatuoja, jog tokio pobūdžio įpareigojimų, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, neįvykdymas negali suteikti teismui teisės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantui (ieškovui) CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių tesės aktų, kurie numatytų pareigą ikiteismine tvarka dėl savavališkų statybų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad būtų nustatytas savavališkos statybos/rekonstrukcijos faktas.
17. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio ir patikslinto ieškinio turinio matyti, kad jame yra nurodytos esminės faktinės aplinkybės, kurių pagrindu kreipiamasi į teismą dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės nėra dviprasmiškos, suformuluoti konkretūs ir aiškūs materialiniai teisiniai reikalavimai atsakovei.
18. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą neturėtų būti keliami. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Pažymi, jog ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018)
19. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Atsisakyti priimti ieškinį dėl netinkamo jo dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tik tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas, tačiau negalima atsisakyti priimti ieškinį dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės turi būti nagrinėjamos ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet teisminio bylos nagrinėjimo metu.
20. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (CPK 13 straipsnis). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą. Teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti pagal byloje pareikštus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQtMjE5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-34-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-34-219/2017">e3K-3-34-219/2017</a>)
21. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu ieškovo ieškinio dalį, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje vertino ieškinio pagrįstumą ir įrodymų pakankamumą. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tai skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Lina Muchtarovienė
