Dėl teisės vykdyti rekonstrukciją ir teisės pakeisti patalpų paskirtį pripažinimo be atsakovės sutikimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-313-695/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22188-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovei 159-ajai butų savininkų bendrijai dėl teisės vykdyti rekonstrukciją ir teisės pakeisti patalpų paskirtį pripažinimo be atsakovės sutikimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių buto savininko bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo sąlygas (CK 4.85 straipsnis), aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti jai teisę vykdyti buto (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, keisti buto paskirtį į negyvenamąsias patalpas be atsakovės sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė sau nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) ketina įsirengti odontologijos kabinetą, parengė buto planą, kuriame nurodoma, jog bus išardyta vidinė buto pertvara ir įrengtas atskiras įėjimas iš lauko.

2014 m. rugsėjo 19 d. įvyko namo bendrijos valdybos susirinkimas, jame buvo svarstomas ieškovės laiškas, ir nustatyta, kad surinkti 43 parašai iš 100 butų savininkų.

Nuo 2014 m. gegužės mėnesio ieškovė bandė susitarti su bendrijos pirmininke, kad būtų sprendžiamas jos prašymas, sušauktas bendrijos valdybos susirinkimas ir priimtas sprendimas. Bendrijos pirmininkė 2014 m. rugsėjo 29 d. pateikė atsakymą, kad surinkti parašai yra pateikti pažeidžiant Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašo 4 punkte nustatytą tvarką ir kad susirinkimas nebus šaukiamas.

Ieškovė surinko ir pateikė 52 butų savininkų parašus, kad jie sutinka, jog būtų rekonstruojamas butas ir įsteigtas odontologijos kabinetas bei dantų techniko laboratorija. 43 savininkų surinktų parašų teisėtumą patvirtino bendrijos pirmininkė. Ieškovė papildomai surinko 15 savininkų parašų, valdybos susirinkimas nustatė, kad galiojantys yra 9 balsai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Teismas nustatė, kad name (duomenys neskelbtini) yra 100 butų savininkų, todėl ieškovei reikėjo surinkti 51 buto savininko – bendrijos nario parašus. Ieškovė surinko 52 savininkų parašus.

Teismas bendrijos pirmininkės atsisakymą sušaukti visuotinį susirinkimą, nes esą ji gali sušaukti susirinkimą tik tuo atveju, jei ieškovė būtų surinkusi 25 procentus bendrijos narių parašų, pripažino nepagrįstu, nes prašymas sušaukti susirinkimą susijęs tik su ieškovės asmeniniu poreikiu, todėl ieškovė pagrįstai prašė bendrijos pirmininkės inicijuoti susirinkimo sušaukimą. Atsakovės atsisakymą sušaukti susirinkimą dėl to, jog ieškovė netinkamai kreipėsi, nes prašė sušaukti valdybos susirinkimą, o ne bendrijos narių susirinkimą, teismas nelaikė pagrįstu, nes būtent bendrijos pirmininkė turi žinoti, koks bendrijos organas turi spręsti tokio pobūdžio klausimus, todėl atsakovė turėjo arba ieškovei nurodyti, kad ši pateiktų tinkamą prašymą, arba pati imtis iniciatyvos sušaukti susirinkimą.

Teismas nepagrįstais pripažino atsakovės teiginius, kad ji nešaukė bendrijos susirinkimo, nes ieškovė rinko parašus be atsakovės leidimo ir nesurinko reikiamo parašų skaičiaus. Motyvavo, kad net ir nedavusi leidimo atsakovė šaukė valdybos susirinkimus ir svarstė parašų tinkamumą net du kartus. Šiuo atveju bendrijos pirmininkė pradėjo spręsti, duoti sutikimą ar ne, nors tokie įgaliojimai nei bendrijos pirmininkei, nei valdybai nesuteikti. Bendrijos pirmininkės veiksmai bei aiškinimai, kad buvo vasara ir sunku sušaukti susirinkimą, kad per mažai surinkta balsų, kad netinkamai rinkti parašai, kad ieškovė netinkamai pateikė prašymą, patvirtina ieškovės teiginius, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs asmeninis konfliktas.

Teismas sprendė, kad praėjus beveik metams ieškovės prašymas nėra išspręstas ir taip yra pažeista jos teisė turėti konkretų atsakymą, gauti leidimą pertvarkyti savo butą įrengiant odontologijos kabinetą ar jo negauti. Susirinkimo nesušaukus laiku, gali susidaryti tokia situacija, kad asmenys gali persigalvoti ar gali pasikeisti savininkai ir ieškovei vėl reikėtų rinkti kitų narių parašus, o surinkti 51 parašą ieškovei yra gana sudėtinga.

Teismas nustatė, kad ieškovė surinko 52 visų namo savininkų balsus, kurių pakanka konstatuoti, jog butų savininkai neprieštarauja dėl odontologijos kabineto įrengimo. Atsakovė, kaip sutikimo nedavęs asmuo, turinti pareigą įrodyti savo teiginius, nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų ieškovės buto plano ar rekonstrukcijos ydingumą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2001 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 554 patvirtino Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinius įstatus, kurių VI skyriuje apibrėžiama bendrijos narių sprendimų priėmimo balsuojant raštu tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad bendraturčių sprendimas dėl buto rekonstrukcijos buvo priimtas nurodytų teisės normų nustatyta tvarka: priešingai, iš byloje esančių įrodymų – atsakovės valdybos protokolo, patalpų savininkų sąrašų, šalių susirašinėjimo, kolegija sprendė, kad įstatymų nustatyta tvarka balsavimas raštu dėl buto rekonstrukcijos organizuojamas nebuvo.

Nesant priimto sprendimo teisės normų nustatyta tvarka, ieškovės reikalavimas atsakovei leisti atlikti rekonstrukciją gyvenamojo namo bute be atsakovės 159-osios butų savininkų bendrijos sutikimo negalėjo būti tenkinamas, o reikalavimas įpareigoti atsakovę organizuoti pastato, kuriame yra ieškovės butas, bendraturčių balsavimą dėl buto rekonstrukcijos įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka byloje nebuvo reiškiamas.

159-osios butų savininkų bendrijos 2014 m. rugsėjo 19 d. valdybos susirinkimo protokole nustatyta, kad galiojo 46 asmenų parašai, o turėjo būti 50 plius vienas. Nurodytas valdybos susirinkimo nutarimas nebuvo ginčijamas, todėl galiojo.

Ieškovės iniciatyva surinkti gyventojų parašai nagrinėjamai bylai nebeturėjo teisinės reikšmės.

Pastato, kuriame yra ieškovės butas, bendraturčiai neturėjo galimybės tinkamai išreikšti valios dėl buto rekonstrukcijos ir to nepadarė, nes ieškovė nebuvo pateikusi prašymo atsakovei sušaukti bendrijos susirinkimą ar organizuoti balsavimą raštu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, pažeidė CK 4.85 straipsnio 7 dalies reikalavimus, nes butų savininkai gali priimti sprendimus ir nesušaukę susirinkimo, bet raštu pareiškę apie savo sprendimą; taip pat neįvertino aplinkybės, kad atsakovė, pripažindama teisėtais 43 butų savininkų parašus, sutiko, jog susirinkimų sušaukimo ir parašų rinkimo tvarka nebuvo pažeista.

Atsakovės atsisakymas sušaukti bendrijos narių susirinkimą tik dėl to, kad pagal kasatorės prašymą buvo netiksliai įvardytas susirinkimo pobūdis, nepagrįstai apeliacinės instancijos teismo pripažintas teisėtu. Neteisėti atsakovės veiksmai pažeidė kasatorės lūkesčius, įtvirtintus CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nemotyvavo savo sprendimo, todėl neteisingai išsprendė bylą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas įrodymus, kuriuos dar pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, nes tam tikrų butų savininkų pateikti parašų atsisakymo pareiškimai nebuvo patvirtinti, pažeidė CPK 314 straipsnį. Išvadas apie kasatorės reikalavimo nepagrįstumą apeliacinės instancijos teismas padarė vadovaudamasis tik atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, neskaičiuodamas balsų, neanalizuodamas kitų gyventojų sutikimo, neatsižvelgdamas į kasatorės išdėstytą poziciją teismo posėdyje.

Bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą rekonstruoti daiktą, keisti jo paskirtį teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260/2009">3K-3-260/2009</a>). Atsakovė, duodama paaiškinimus teisme, nenurodė jokių argumentų, kad kasatorei nuosavybės teise priklausančio buto paskirties pakeitimas bei atliekami rekonstrukcijos darbai kaip nors apsunkintų bendrijos narių teisių įgyvendinimą ar pažeistų jų interesus. Priešingai, atsakovės atstovė teisme patvirtino, kad bendraturčių ir butų savininkų teisėti interesai nenukentės.

Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrija veikia tik kaip jos dalyvių atstovė, padedanti įgyvendinti bendraturčių bendrosios nuosavybės teisę, ji neįgyja savininko teisių ir pareigų, todėl negali spręsti tų klausimų, kuriuos turi teisę spręsti tik patys turto bendraturčiai. Daugiabučio namo butų savininkai yra bendrijų dalyviai (CK 2.45 straipsnis).

Teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes vertino tik atsakovės argumentus ir jai naudingus įrodymus, tačiau visiškai atmetė kasatorės paaiškinimus, paremtus rašytiniais įrodymais, nevertino įrodymų visumos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal CK 4.85 straipsnio 4 ir 7 dalis sprendimai dėl buto rekonstrukcijos priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip; priimami patalpų savininkų susirinkimo metu; patalpų savininkams balsuojant raštu; balsavimas raštu organizuojamas ir vykdomas bendrijos įstatų bei Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų VI skyriuje nustatyta tvarka.

Iš byloje esančių įrodymų — Bendrijos valdybos protokolo, gyvenamojo namo patalpų savininkų sąrašų, ginčo šalių susirašinėjimo, šalių paaiškinimų – matyti, kad įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo organizuojamas balsavimas dėl ginčo buto rekonstrukcijos. Taigi bendraturčių valia nebuvo tinkamai išreikšta.

Įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo organizuojamas balsavimas dėl ginčo buto rekonstrukcijos, todėl kasatorės surinkti bendraturčių parašai neturėjo reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Be to, vienuolika pasirašiusiųjų vėliau pateikė pareiškimus, jog atsisako parašo, trys asmenys pateikė pareiškimus, kuriuose nurodė, jog pasirašė už buto savininką, o sąrašuose nurodytas ne buto savininko parašas; du asmenys pasirašė du kartus, vienas asmuo neturėjo balsavimo teisės, šeši parašai yra ne butų savininkų. Taigi kasatorė savo iniciatyva surinko tik 46 parašus ir šis faktas buvo užfiksuotas 2014 m. rugsėjo 19 d. valdybos protokole Nr. 50.

Kasatorė nepateikė teismui įrodymų, kad sutikimą ieškovei rinkti parašus davė bendrijos pirmininkė.

Atsakovė nepripažino, kad kasatorės ginčo buto rekonstrukcija nepažeis bendrijos narių teisių ir interesų. Odontologijos kabineto įrengimas pažeidžia bendrijos narių teisę išreikšti valią dėl ginčo buto rekonstrukcijos atlikimo. Teisė duoti sutikimą atlikti buto rekonstrukciją ar jo neduoti yra suteikta tik bendrijos nariams.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo

Ieškovė šioje byloje pareiškė reikalavimą pripažinti jos teisę be atsakovės sutikimo vykdyti buto (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, keisti buto paskirtį į negyvenamąsias patalpas.

CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Jo 1 dalyje nurodyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nustatytas daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdas steigiant bendriją, reglamentuota šios bendrijos steigimas, valdymas, veikla, reorganizavimas ir likvidavimas, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teisės ir pareigos.

CK 4.85 straipsnyje nustatyta, kad savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime (4 dalis) arba nesušaukus susirinkimo (7 dalis). Taip pat sprendimų priėmimą reglamentuoja ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 ir 12 straipsniai.

Pagal CK 4.85 straipsnio 7 dalį butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimui raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Iš esmės analogiškai tai reglamentuota ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2001 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 554 patvirtino Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinius įstatus, kurių VI skyriuje išdėstyta bendrijos narių sprendimų priėmimo balsuojant raštu tvarka – bendrijos narių sprendimai gali būti priimti balsuojant raštu.

Balsavimas raštu vykdomas vadovaujantis šia tvarka: parengiamas balsavimo biuletenis, kuriame nurodomi svarstomi klausimai, siūlomi sprendimo variantai, balsavimo žyma „Pritariu“, „Nepritariu“ ir įrašoma nuoroda, kam ir kada šis biuletenis turi būti grąžintas; balsavimo biuletenis įteikiamas kiekvienam bendrijos nariui asmeniškai arba išsiunčiamas registruotu laišku. Be to, apie vykdomą balsavimą raštu ir svarstomus klausimus viešai skelbiama namo skelbimų lentoje. Jeigu patalpos priklauso keliems bendraturčiams, balsavimo biuletenis įteikiamas vienam iš jų; bendrijos narys (bendraturtis), gavęs balsavimo biuletenį, turi per 2 savaites nuo šio biuletenio įteikimo dienos apsispręsti dėl balsavimo ir atitinkamai pažymėti biuletenyje – pritaria ar nepritaria siūlomam nutarimo variantui (variantams). Užpildytas biuletenis pasirašomas, nurodant pasirašiusiojo asmens kodą. Negaliojančiais laikomi neužpildyti ir (ar) patalpų savininko nepasirašyti balsavimo biuleteniai; užpildytą balsavimo biuletenį bendrijos narys turi grąžinti bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui) ar jo įgaliotam asmeniui arba išsiųsti paštu, arba įmesti į specialiai tam skirtą balsadėžę; balsavimo biuletenius skaičiuoja bendrijos narių susirinkimo specialiai tam sudaryta balsų skaičiavimo komisija. Balsavimo raštu rezultatai įforminami balsų skaičiavimo komisijos protokolu, kurį pasirašo balsų skaičiavimo komisijos nariai ir tvirtina bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas). Balsų skaičiavimo komisijos pasirašytas protokolas viešai skelbiamas namo skelbimų lentoje; balsavimo raštu priimti sprendimai yra teisėti, kai jiems pritaria daugiau kaip 1/2 visų bendrijos narių; balsavimo biuleteniai susegami į bylą ir saugomi ne trumpiau kaip 3 metus; balsavimas raštu laikomas neįvykusiu, jeigu iki balsavimo biuleteniuose nurodyto termino bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui) ar jo įgaliotam asmeniui grąžintų – atsiųstų paštu ar įmestų į specialiai tam skirtą balsadėžę – ir pripažintų galiojančiais biuletenių skaičius yra mažesnis už 1/2 bendrijos narių skaičiaus plius vienas. Pakartotinis balsavimas raštu gali būti vykdomas ne anksčiau kaip po 2 savaičių, pasibaigus vykdyto balsavimo raštu terminui.

Balsavimo ne susirinkime tvarkos laikymasis užtikrina, kad savo nuomonę dėl bendros nuosavybės valdymo ir naudojimo turi teisę pareikšti visi savininkai. Jie turi teisę išsakyti nesutikimo priežastis ir kitą informaciją, kuri gali būti svarbi sprendimui dėl sutikimo davimo priimti. Balsavimo biuleteniai turi būti išdalyti visiems, o pagal savininkų atsisakymo duoti sutikimą motyvus ir kitas bylos aplinkybes teismas sprendžia, ar yra pagrindas duoti sutikimą. Jeigu balsavimo tvarkos nesilaikyta, tai klausimas gali būti nagrinėjamas teisme. Tokiu atveju teismai aiškinasi dėl balsavimo tvarkos pažeidimų, sprendžia, kiek buvo surinkta balsų, taip pat ar pagrįstai atsisakyta duoti sutikimą, jeigu balsų nepakanka.

Bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis); jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (nurodyto Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).

Butų savininkų bendrija, pagal CK 4.85 straipsnio 8 dalį, įgyvendina pastato patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, jiems atstovaudama. Tai reiškia, kad savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu, įgyvendina bendrija ir nurodytos sprendimų priėmimo tvarkos privaloma laikytis sprendžiant dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo gavimo, kai jis reikalingas dėl buto rekonstrukcijos ir su tuo susijusios jo naudojimo paskirties pakeitimo, jei šie pakeitimai turi įtakos bendrojo naudojimo patalpų pertvarkymui, naudojimui, disponavimui ar kitaip paveiktų daugiabučio namo butų ar jo kitų patalpų savininkų teises naudojant bendrąją nuosavybę (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nebuvo laikytasi nurodytų teisės aktų nustatytos tvarkos balsuojant raštu nesušaukus susirinkimo. Pirmosios instancijos teismas, tyręs ir vertinęs tik balsavimo bendrijoje tvarką, šioje byloje pripažino ieškovės teisę be atsakovės sutikimo atlikti ginčo buto rekonstrukciją, padarė išvadą, kad savininkų balsų pakako sprendimui priimti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įstatymų nustatyta tvarka balsavimas raštu dėl buto rekonstrukcijos nebuvo organizuotas, nebuvo pareikštas reikalavimas dėl jo organizavimo, o balsų kiekį įvertino kaip nesudarantį daugumos. Šis teismas neatsižvelgė į tai, kad pareikštu ieškiniu buvo prašoma leisti ieškovei vykdyti ginčo buto rekonstrukciją nesant savininkų sutikimo, t. y. nesurinkus pakankamai balsų. Teismas nenagrinėjo sutikimo nedavimo priežasčių ir nenustatė, kokie motyvai ir argumentai lėmė dalies savininkų atsisakymą duoti sutikimą ir ar jie pagrįsti.

Dėl bendraturčių sutikimo davimo sąlygų įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę

Nagrinėjamoje byloje ieškinyje buvo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė nesurinko pakankamo kiekio savininkų balsų ir prašė teismo išnagrinėti bei nuspręsti, kad sutikimas atlikti ginčo buto rekonstrukciją ir pakeisti jo paskirtį neduotas be pagrindo. Jeigu yra pareiškiamas reikalavimas, kad sutikimas neduotas be pagrindo, pavyzdžiui, nesurenkama pakankamai savininkų balsų balsuojant raštu ne susirinkime, tai ginčo esmę sudaro sutikimo nedavimo priežastys, pagrindai ir aplinkybės, o ne vien balsavimo tvarkos laikymasis. Šios tvarkos laikymasis gali būti svarbus tada, jei jos pažeidimas lėmė neteisingą balsų kiekio nustatymą. Jeigu balsų kiekio nepakanka ir teisme šiuo klausimu nenusprendžiama kitaip, tai ieškinyje ginčijant, kad sutikimas neduotas be pagrindo, turi būti sprendžiama, ar savininkai atsisako sutikimą duoti pagrįstai. Gindami savo teises bei interesus ir be pagrindo nepažeisdami kito asmens teisių atlikti pertvarkymus ar keisti patalpų paskirtį, butų ir kitų patalpų savininkai gali nurodyti svarbias, jų interesus atitinkančias priežastis ir aplinkybes. Tai galėtų būti bendrų patalpų naudojimo pasikeitimai, klientų srauto atsiradimas ar pasikeitimas, naudojimosi daugiabučio namo įranga ar infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimas ir pan.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-96/2012">3K-3-96/2012</a>; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-390/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-390/2012">3K-3-390/2012</a>). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260/2009">3K-3-260/2009</a>; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr. 3K-3-571/2009).

Bylą nagrinėję teismai nevertino ieškovės prašomo gyvenamojo namo buto rekonstrukcijos būdo (apimties), iš esmės nepatikrino, ar taip nebus pažeisti atsakovės, taip pat gyvenamojo namo gyventojų, teisėti interesai, ar atsakovės atsisakymas duoti ieškovei sutikimą atlikti buto rekonstrukciją yra pagrįstas, nors atsakovė ir pateikė dėl to prieštaravimus, tačiau susijusius tik su balsavimo tvarkos pažeidimais. Atsakovės nurodomos atsisakymo duoti sutikimą priežastys nėra aiškiai apibrėžtos ir konkrečių bendraturčių teisių ar interesų pažeidimo neatskleidžia, paremtos prielaidomis bei balsavimo tvarkos pažeidimu.

Apeliacinės instancijos teismas neįvertino abiejų ginčo šalių pozicijos dėl sutikimo davimo ar nedavimo pagrįstumo, nesiaiškino, kodėl bendraturčiai nedavė sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti abiejų ginčo šalių interesus ir spręsti, ar buvo galima duoti ieškovei leidimą vykdyti ginčo buto rekonstrukciją be atsakovės sutikimo.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką, neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo ir dėl šios priežasties neatskleidė bylos esmės. Šie pažeidimai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 7,03 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas