Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio

Baudžiamoji byla Nr. 2K-230-648/2016

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-10029-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.2;

1.2.29.1;

2.1.2.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Artūro Pažarskio,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,

nuteistajam G. M.,

nuteistojo gynėjui advokatui Mariui Liatukui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Mindaugo Gylio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu G. M. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (už 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur) pasisavinimą) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal 300 straipsnio 3 dalį (už suklastotų dokumentų panaudojimą pasisavinant 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur)) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal 300 straipsnio 3 dalį (už suklastotų dokumentų panaudojimą panaikinant turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 72 205,38 Lt (20 912 Eur)) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 183 straipsnio 2 dalį (už 119 475 Lt (34 602,35 Eur) pasisavinimą) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal 300 straipsnio 3 dalį (už suklastotų dokumentų panaudojimą pasisavinant 119 475 Lt (34 602,35 Eur)) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, pagal 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5, 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.

Pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą, konfiskuoti G. M. priklausantys 502 391 Lt (145 502 Eur). Iš G. M. priteista Valstybinei mokesčių inspekcijai 20 417 Lt (5913 Eur), o likusi bylos dalis nutraukta.

Laikinojo nuosavybės teisių apribojimo terminas į G. M. priklausantį turtą, nurodytą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartyje, pratęstas, kol bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio dalis, kuria G. M. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, priteistas civilinis ieškinys, konfiskuotas turtas, apribota G. M. nuosavybės teisė į turtą, nurodytą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartyje, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo G. M. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur) pasisavinimo), 183 straipsnio 2 dalį (dėl 119 475 Lt (34 602,35 Eur) pasisavinimo), 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių; panaikintas G. M. turto konfiskavimas, Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Be to, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio dalis dėl G. M. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (trys veikos) ir paskirtos subendrintos bausmės, taip pat iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad G. M. nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais, dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas. G. M. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, (suklastotų dokumentų panaudojimas pasisavinant 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur)) perkvalifikuota į 300 straipsnio 1 dalį ir už ją paskirta bausmė – 50 MGL (1 882,50 Eur) dydžio bauda, nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (suklastotų dokumentų panaudojimas panaikinant turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 72 205,38 Lt (20 912 Eur) perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – 50 MGL (1 882,50 Eur) dydžio bauda, nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (suklastotų dokumentų panaudojimas pasisavinant 119 475 Lt (34 602,35 Eur)), perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį ir už ją paskirta 50 MGL (1 882,50 Eur) dydžio bauda. Be to, G. M., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – 50 MGL (1 882,50 Eur) dydžio bauda; taip pat jam, pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – 100 MGL (3 765 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė G. M. paskirta 200 MGL (7 530 Eur) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Artūro Pažarskio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu G. M. nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas šiomis aplinkybėmis:

1.1. G. M., organizuotos grupės nariui, dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, pasiūlius už nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti UAB „V“ pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų bei kitų dokumentų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „V“ parduotas prekes, sutiko tokius žinomai suklastotus dokumentus įsigyti ir įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. M. pateikė R. V. UAB „V“ rekvizitus ir nurodė, kokios tariamai parduodamos prekės turėtų būti nurodytos PVM sąskaitose faktūrose ir kituose dokumentuose. Organizuotos grupės nariams kompiuterine technika į jų valdomos, bet jokios realios veiklos nevykdančios UAB „Secc“, 2007 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000469 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 89/09), 2007 m. rugsėjo 17 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 91/09), 2007 m. rugsėjo 24 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 95/09), 2007 m. vasario 13 d. UAB „Secc“ PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000510 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 24 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 65/09), 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. vasario 27 d. UAB „Secc“ PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000522 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. kovo 15 d. UAB „Secc“ PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000563 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. kovo 21 d. UAB „Secc“ PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000571 ir prie jos pridedamus 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. birželio 12 d. UAB „Secc“ PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000637 ir prie jos pridedamus 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. spalio 5 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 101/10), 2007 m. spalio 18 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 106/10), 2007 m. spalio 22 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 111/10), įrašius žinomai melagingus duomenis apie UAB „Secc“ tariamai UAB „V“ parduotas prekes, iš viso už 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur), o organizuotos grupės nariui, kaip UAB „Secc“ direktoriui, minėtuose dokumentuose surašytus žinomai melagingus duomenis patvirtinus savo parašais, organizuotos grupės narys žinomai suklastotus dokumentus perdavė G. M., kuris suklastotus dokumentus perdavė UAB „V“ finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą ir atsiskaityti su UAB „Secc“ pagal šiuos žinomai suklastotus dokumentus grynaisiais pinigais. UAB „V“ finansininkai, nežinodami, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp UAB,,Secc” ir UAB „V“ jokių sandorių nėra įvykę, UAB „V“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugsėjo 13 d. tariamam atsiskaitymui su UAB „Secc“ pagal UAB „Secc“ kasos pajamų orderio kvitą (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 89/09) išdavė G. M. grynaisiais 52 751,8 Lt (15 277,98 Eur), 2007 m. rugsėjo 17 d. atsiskaitymui su UAB „Secc“ pagal UAB „Secc“ kasos pajamų orderio kvitą (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 91/09) išdavė G. M. grynaisiais 75 000 Lt (21 721,5 Eur), 2007 m. rugsėjo 24 d. atsiskaitymui su UAB „Secc“ pagal UAB „Secc“ kasos pajamų orderio kvitą (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 95/09) išdavė G. M. grynaisiais 75 000 Lt (21 721,5 Eur), 2007 m. rugsėjo 26 d. atsiskaitymui su UAB „Secc“ pagal UAB „Secc“ kasos pajamų orderio kvitą (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 99/09) išdavė G. M. grynaisiais 75 000 Lt (21 721,5 Eur), 2007 m. spalio 1 d. atsiskaitymui su UAB „Secc“ pagal UAB „Secc“ kasos pajamų orderio kvitą (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 100/10) išdavė G. M. grynaisiais 75 000 Lt (21 721,5 Eur), 2007 m. spalio 5 d. atsiskaitymui su UAB „Secc“ pagal UAB „Secc“ kasos pajamų orderio kvitą (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 101/10) išdavė G. M. grynaisiais 69 578 Lt (20 151,18 Eur), 2007 m. spalio 18 d. atsiskaitymui su UAB „Secc“ pagal UAB „Secc“ kasos pajamų orderio kvitą (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 106/10) išdavė G. M. grynaisiais 14 450 Lt (4 185 Eur), 2007 m. spalio 22 d. atsiskaitymui su UAB „Secc“ pagal UAB „Secc“ kasos pajamų orderio kvitą (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 111/10) išdavė G. M. grynaisiais 36 566,58 Lt (10 590,41 Eur) už tariamai UAB „Secc“ parduotas prekes, iš viso 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur). Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. M. minėtu būdu gautus UAB „V“ priklausančius pinigus panaudojo asmeniniams poreikiams, ir taip, padedant organizuotos grupės nariams, dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „V“ priklausantį turtą – 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur).

1.2. G. M. organizuotos grupės nariui, dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, pateikė UAB „V“ rekvizitus ir nurodė, kokios tariamai parduodamos prekės UAB,,V“ turėtų būti nurodytos PVM sąskaitose faktūrose ir kituose dokumentuose. Organizuotos grupės nariams kompiuterine technika į jų valdomos, bet realios veiklos nevykdančios UAB „Secc“ dokumentus: 2007 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr.000469 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 89/09), 2007 m. rugsėjo 17 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 91/09), 2007 m. rugsėjo 24 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 95/09), 2007 m. vasario 13 d. UAB „Secc“ PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000510 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 24 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 65/09), 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. vasario 27 d. UAB „Secc“ PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000522 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. kovo 15 d. UAB „Secc“ PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000563 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. kovo 21 d. UAB „Secc“ PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000571 ir prie jos pridedamus 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. birželio 12 d. UAB „Secc“ PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000637 ir prie jos pridedamus 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. spalio 5 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 101/10), 2007 m. spalio 18 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 106/10), 2007 m. spalio 22 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 111/10), įrašius žinomai melagingus duomenis apie UAB „Secc“ tariamai UAB „V“ parduotas prekes, iš viso už 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur), tarp jų 72 205,38 Lt (20 912 Eur) PVM, o organizuotos grupės nariui, kaip UAB „Secc“ direktoriui, minėtuose dokumentuose surašytus žinomai melagingus duomenis patvirtinus savo parašais, organizuotos grupės narys minėtus žinomai suklastotus dokumentus perdavė G. M., kuris juos 2007 m. sausio-spalio mėnesiais, nenustatytu laiku, pateikė UAB „V“ finansininkams, nieko nežinojusiems apie G. M. nusikalstamą veiką, ir nurodė įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, taip juos panaudojo. UAB „V“ finansininkams minėtų netikrų dokumentų pagrindu grynaisiais pinigais iš UAB „V“ kasos išmokėjus G. M. 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur), UAB „V“ patyrė didelės 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur) žalos.

1.3. G. M., būdamas UAB „V“ direktorius, asmeniui, dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, pasiūlius už nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti UAB „V“ PVM sąskaitų faktūrų bei kitų dokumentų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „V“ parduotas prekes ir taip sumažinti UAB „V“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, G. M. sutiko tokius žinomai suklastotus dokumentus įsigyti ir įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiklą, G. M. pateikė organizuotos grupės nariui UAB „V“ rekvizitus ir nurodė, kokios prekės turėtų būti nurodytos PVM sąskaitose faktūrose ir kituose dokumentuose kaip tariamai parduodamos UAB „V“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. M. iš organizuotos grupės nario už nenustatytą piniginį atlygį įgijo suklastotus dokumentus: 2007 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000469 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 89/09), 2007 m. rugsėjo 17 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 91/09), 2007 m. rugsėjo 24 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 95/09), 2007 m. vasario 13 d. UAB „Secc“ PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000510 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 24 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 65/09), 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. vasario 27 d. UAB „Secc“ PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000522 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. kovo 15 d. UAB „Secc“ PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000563 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. kovo 21 d. UAB „Secc“ PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000571 ir prie jos pridedamus 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. birželio 12 d. UAB „Secc“ PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000637 ir prie jos pridedamus 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. spalio 5 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 101/10), 2007 m. spalio 18 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 106/10), 2007 m. spalio 22 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 111/10), kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, kad uždarajai akcinei bendrovei „V“ uždaroji akcinė bendrovė „Secc“ tariamai pardavė prekių už 473 346,38 Lt (137 090,59 Eur), tarp jų 72 205,38 Lt (20 912 Eur) PVM. Vykdydamas nusikalstamą sumanymą, G. M. iš organizuotos grupės nario gautus žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB „V“ finansininkams, nieko nežinojusiems apie jo nusikalstamą veiką, ir nurodė įtraukti juos į UAB „V“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas. UAB „V“ finansininkai, nežinodami, kad G. M. pateiktuose UAB,,Secc“ PVM sąskaitose faktūrose bei kituose specialiuose apskaitos dokumentuose nurodytos prekės realiai UAB „V“ parduotos nebuvo ir PVM sąskaitos faktūros bei kiti specialios apskaitos dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į UAB „V“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB „V“ PVM deklaracijų už 2007 m. sausio, vasario, kovo, birželio mėnesių 11, 22, 30, 31 langelius, taip 72 205,38 Lt (20 912 Eur) sumažindami UAB „V“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM, ir šias deklaracijas 2007 m. vasario 26 d., 2007 m. kovo 23 d., 2007 m. balandžio 24 d., 2007 m. liepos 24 d. elektroniniu būdu pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 3, darbuotojams. Taip G. M., veikdamas bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais, dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, apgaule UAB „V“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti 72 205,38 Lt (20 912 Eur) PVM į valstybės biudžetą.

1.4. G. M. 2007 m. sausio-liepos mėnesiais, nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais, dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, Vilniuje, nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad pagal 2007 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000469 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 89/09), 2007 m. rugsėjo 17 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 91/09), 2007 m. rugsėjo 24 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 95/09), 2007 m. vasario 13 d. UAB „Secc“ PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000510 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 24 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 65/09), 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. vasario 27 d. UAB „Secc“ PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000522 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. kovo 15 d. UAB „Secc“ PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000563 ir prie jos pridedamus 2007 m. rugsėjo 26 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 99/09), 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. kovo 21 d. UAB „Secc“ PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000571 ir prie jos pridedamus 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. birželio 12 d. UAB „Secc“ PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000637 ir prie jos pridedamus 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 100/10), 2007 m. spalio 5 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 101/10), 2007 m. spalio 18 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 106/10), 2007 m. spalio 22 d. kasos pajamų orderį (kuris užfiksuotas UAB „V“ kasos registruose Nr. 111/10), sandoriai tarp UAB,,Secc“ ir UAB „V“ nėra įvykę, nurodė UAB „V“ finansininkams pagal šiuos žinomai suklastotus dokumentus užpildyti 2007 m. sausio, vasario, kovo, birželio mėnesių UAB „V“ PVM deklaracijas. UAB „V“ finansininkams, nežinojusiems, kad minėti dokumentai yra suklastoti, G. M. nurodymu užpildžius UAB „V“ 2007 m. sausio, vasario, kovo, birželio mėnesių PVM deklaracijas ir jų 11, 22, 30, 31 langeliuose įrašius 72 205,38 Lt (20 912 Eur) didesnę PVM sumą, negu UAB „V“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių pirkimo PVM, suklastojo tikrus dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. M. UAB „V“ finansininkams nurodė minėtas suklastotas PVM deklaracijas pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus darbuotojams. UAB „V“ finansininkams suklastotas 2007 m. sausio, vasario, kovo, birželio mėnesių PVM deklaracijas 2007 m. vasario 26 d., 2007 m. kovo 23 d., 2007 m. balandžio 24 d., 2007 m. liepos 24 d. elektroniniu būdu pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 3, darbuotojams, G. M. panaudojo suklastotus dokumentus, todėl valstybės biudžetui buvo padaryta didelė 72 205, 38 Lt (20 912 Eur) žala.

1.5. G. M., organizuotos grupės nariui, dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, pasiūlius už nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti UAB „V“ PVM sąskaitų faktūrų bei kitų dokumentų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „V“ parduotas prekes, sutiko tokius žinomai suklastotus dokumentus iš R. V. įsigyti ir įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. M. pateikė minėtam asmeniui UAB „V“ rekvizitus ir nurodė, kokios tariamai parduodamos prekės turėtų būti nurodytos PVM sąskaitose faktūrose ir kituose dokumentuose. Organizuotos grupės nariams kompiuterine technika į jų valdomos, bet realios veiklos nevykdančios UAB „Secc“, 2008 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000971 ir prie jos pridedamus 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderio kvitą SEE 001409, 2008 m. liepos 11 d. kasos pajamų orderio kvitą SEE 001427, įrašius žinomai melagingus duomenis apie UAB „Secc“ tariamai UAB „V“ parduotas prekes, iš viso už 119 475 Lt (34 602,35 Eur), o organizuotos grupės nariui, kaip UAB „Secc“ direktoriui, minėtuose dokumentuose surašytus žinomai melagingus duomenis patvirtinus savo parašais, organizuotos grupės narys žinomai suklastotus dokumentus perdavė G. M., kuris perdavė juos UAB „V“ finansininkams, nurodydamas įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, ir nurodė pagal šiuos žinomai suklastotus dokumentus grynaisiais pinigais atsiskaityti su UAB,,Secc”. UAB „V“ finansininkai, nežinodami, kad pateikti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp UAB,,Secc“ ir UAB „V“ jokių sandorių nėra įvykę, UAB „V“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2008 m. birželio 30 d. pagal avansinę apyskaitą grynaisiais už UAB,,Secc” tariamai parduotas prekes G. M. išdavė 70 000 Lt (20 273,40 Eur), 2008 m. liepos 11 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 043/07 grynaisiais už UAB,,Secc” tariamai parduotas prekes G. M. tariamam atsiskaitymui iš UAB „V“ kasos išdavė 49 475 Lt (14 328,95 Eur), iš viso 119 475 Lt (34 602,35 Eur). Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. M. minėtu būdu gautus UAB „V“ priklausančius pinigus panaudojo nenustatytiems asmeniniams poreikiams tenkinti, ir taip, padedant organizuotos grupės nariams, dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „V“ priklausantį turtą – 119 475 Lt (34 602,35 Eur).

1.6. G. M. organizuotos grupės nariui, kurio atžvilgiu atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, pateikė UAB „V“ rekvizitus ir nurodė, kokios tariamai parduodamos prekės UAB,,V“ turėtų būti nurodytos PVM sąskaitose faktūrose ir kituose dokumentuose. Organizuotos grupės nariams kompiuterine technika į jų valdomos, bet jokios realios veiklos nevykdančios UAB „Secc“ dokumentus: 2008 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000971 ir prie jos pridedamus 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderio kvitą SEE 001409, 2008 m. liepos 11 d. kasos pajamų orderio kvitą SEE 001427, įrašius žinomai melagingus duomenis apie UAB „Secc“ tariamai UAB „V“ parduotas prekes už 119 475 Lt (34 602,35 Eur), tarp jų 18 225 Lt (5 278 Eur) PVM, o organizuotos grupės nariui, kaip UAB „Secc“ direktoriui, minėtuose dokumentuose surašytus žinomai melagingus duomenis patvirtinus savo parašais, organizuotos grupės narys R. V. žinomai suklastotus dokumentus perdavė G. M., kuris, žinodamas, kad UAB,,Secc“ realiai UAB „V“ prekių nepardavė, kaip UAB „V“ direktorius, pasirašė minėtas 2008 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr.000971 ir prie jos pridedamus 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderio kvitą SEE 001409, 2008 m. liepos 11 d. kasos pajamų orderio kvitą SEE 001427; taip G. M. suklastojo tikrus dokumentus ir 2008 m. kovo-liepos mėnesiais, nenustatytu laiku, pateikė juos UAB „V“ finansininkams ir nurodė įtraukti į buhalterinę apskaitą, taip juos panaudojo. UAB „V“ finansininkams minėtų netikrų dokumentų pagrindu grynaisiais pinigais iš UAB „V“ kasos išmokėjus G. M. 119 475 Lt (34 602,35 Eur), UAB „V“ patyrė didelę 119 475 Lt (34 602,35 Eur) žalą.

1.7. G. M., būdamas UAB „V“ direktorius, organizuotos grupės nariui, dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, pasiūlius už nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti UAB „V“ PVM sąskaitų faktūrų bei kitų dokumentų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „V“ parduotas prekes ir taip sumažinti UAB „V“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, sutiko žinomai suklastotus dokumentus įsigyti ir įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą. G. M. pateikė minėtam asmeniui UAB „V“ rekvizitus ir nurodė, kokios prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose ir kituose dokumentuose, kaip tariamai parduodamos UAB „V“, ir iš organizuotos grupės nario už nenustatytą piniginį atlygį įgijo suklastotus dokumentus: 2008 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija SEC Nr. 000971 ir prie jos pridedamus 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderio kvitą SEE 001409, 2008 m. liepos 11 d. kasos pajamų orderio kvitą SEE 001427, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, kad uždarajai akcinei bendrovei „V“ uždaroji akcinė bendrovė „Secc“ tariamai pardavė prekių už 119 475 Lt (34 602,35 Eur), tarp jų 18 225 Lt (5 278 Eur) PVM. G. M., žinodamas, kad sandoriai tarp UAB „Secc“ ir UAB „V“ nėra įvykę ir UAB „Secc“ jokių prekių UAB „V“ nepardavė, savo parašu patvirtino 2008 m. kovo 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija SEC Nr. 000971 ir prie jos pridedamuose 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderio kvite SEE 001409, 2008 m. liepos 11 d. kasos pajamų orderio kvite SEE 001427 įrašytus žinomai melagingus duomenis ir suklastotus dokumentus perdavė UAB „V“ finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją. UAB „V“ finansininkai, nežinodami, kad G. M. pateiktuose UAB,,Secc“ PVM sąskaitoje faktūroje bei kituose specialios apskaitos dokumentuose nurodytos prekės realiai UAB „V“ parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita faktūra ir kiti specialios apskaitos dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į UAB „V“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, o išskirtą PVM sąskaitoje faktūroje PVM sumą įtraukė į UAB „V“ PVM deklaracijos už 2008 m. kovo mėnesio 11, 22, 30, 31 langelius, taip 18 225 Lt (5 278 Eur) sumažindami UAB „V“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM, ir šią deklaraciją 2008 m. balandžio 25 d. elektroniniu būdu pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 3, darbuotojams; taip G. M., veikdamas bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais, dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, apgaule UAB „V“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti 18 225 Lt (5 278 Eur) PVM į valstybės biudžetą.

1.8. G. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra nuteistas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, tačiau šių nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės su paduotu kasaciniu skundu nėra susijusios.

2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu panaikindama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, nurodė, kad G. M. veikos, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, neatitinka šio nusikaltimo sudėties požymių, nes nenustatyta jo tiesioginė tyčia pasisavinti UAB „V“ turtą; veikos, pirmosios instancijos teismo, kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis, neatitinka šių nusikaltimų sudėčių požymių, nes G. M. neturėjo tikslo pasisavinti PVM, o tik siekė gauti pinigų grynaisiais, kuriuos galėtų panaudoti UAB „V“ veikloje; nustačius, kad G. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas nepagrįstai ir priėmus išteisinamąjį nuosprendį, turto konfiskavimo taikymas naikintinas, o civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Pakeisdama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad G. M. veiksmais nebuvo padaryta realios žalos UAB „V“ ar valstybės biudžetui, todėl nėra BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto veiką kvalifikuojančio požymio – didelė žala; pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. M. ir asmenų, dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, bendrininkavimo nėra pagrįstos objektyviais bylos duomenimis; nurodė, kad G. M. už BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės pagal savo rūšį yra aiškiai per griežtos.

3. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio dalis dėl G. M. pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, priteistas civilinis ieškinys, konfiskuotas turtas bei apribota nuosavybės teisė, taip pat tas pats pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

3.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas G. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad G. M. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios apgaule panaikinti prievolę mokėti PVM ir apgaule šią į biudžetą mokėtiną pinigų sumą pasisavinti. Šią išvadą teismas iš esmės motyvavo tik G. M. parodymais. Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne tik remiantis kaltinamojo parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Kasatoriaus nuomone, byloje nustatytos objektyvios G. M. veikos padarymo aplinkybės atspindi ir tai, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad G. M., atstovaudamas UAB „V“, pasinaudojo žinomai suklastotais dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis, ant kurių pasirašė iš anksto žinodamas, kad jokie sandoriai su UAB „Secc“ nėra įvykę ir PVM sąskaitose faktūrose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Šias PVM sąskaitas faktūras panaudojo, nurodydamas UAB „V“ finansininkei šiuos dokumentus įtraukti į UAB „V“ buhalterinę apskaitą, kad į juos būtų atsižvelgta rengiant Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamas PVM deklaracijas. Dėl to, sukūrus fikciją apie UAB „V“ tariamai pirktas prekes bei už jas sumokėtą pirkimo PVM, Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamose deklaracijose šia suma buvo neteisėtai sumažintos UAB „V“ į valstybės biudžetą mokėtino PVM sumos. Taip G. M., veikdamas bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais, per du kartus, apgaule UAB „V“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 72 205,38 Lt (20 912 Eur) ir 18 225 Lt (5 278 Eur) PVM. Byloje nustatytas G. M. veiksmų pobūdis, jų eiliškumas ir turinys rodo, kad atlikdamas šias veikas jis veikė sąmoningai ir siekdamas konkrečių šios veikos padarinių, t. y. apgaule panaikinti turtinę prievolę. Iš nustatytų objektyvių G. M. veiksmų darytina vienareikšmiška išvada, kad savo veiksmais jis siekė dviejų savarankiškų tikslų: neteisėtai sumažinti UAB „V“ mokestines prievoles ir gauti į šios bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktų pinigų ir šiuos tikslus įgyvendino. G. M. veiksmai – pateikimas, kad būtų įtrauktos į UAB „V“ buhalterinę apskaitą žinomai suklastotos PVM sąskaitos faktūros – buvo sąmoningi ir valingi, todėl, įvertinus G. M., kaip įmonės vadovo patirtį, jis neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumo pobūdį ir norėjo taip veikti, taip pat suprato, kad įtraukus žinomai melagingus dokumentus į buhalterinę apskaitą pagal juos bus užpildytos ir mokesčių inspekcijai pateiktos deklaracijos taip sumažinant valstybės biudžetui mokėtinų mokesčių sumą ir tokių padarinių siekė. Pažymėtina, kad nurodytus kasaciniame skunde G. M. veiksmus nustatė pats apeliacinės instancijos teismas.

3.2. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas G. M. veikas iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroro manymu, pagal byloje surinktais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes G. M. veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Pripažinus, kad nusikalstamais G. M. veiksmais valstybės biudžetui padaryta didelė – 72 205,38 Lt (20 912 Eur) žala, G. M. veika atitinka BK 300 straipsnio 3 dalyje aprašytos kvalifikuotos nusikaltimo sudėties požymius, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria G. M. veiksmai perkvalifikuoti iš BK 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 1 dalį turėtų būti panaikinta.

3.3. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad G. M. nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe veikdamas su organizuotos grupės nariais, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, netinkamai pritaikė BK 24, 25 straipsnių normas. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų G. M. nusikalstamų veikų (BK 300 straipsnio 1 dalis) padarymo aplinkybių akivaizdu, kad šias nusikalstamas veikas G. M. padarė ne vienas, o veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, kurie jam pateikė suklastotus UAB „Secc“ vardu išrašytus buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagrindė bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas asmuo, kuris tiesiogiai realizavo visus objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas) (plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2009">2K-P-9/2009</a>). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismui iš nuosprendžio pašalinus bendrininkavimo institutą, galimi nusikalstamos veikos bendrininkai, kurie nerealizavo visų nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių ar realizavo juos tik iš dalies, arba buvo nusikalstamos veikos organizatoriai, padėjėjai, negalės būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

3.4. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Pagal kasacinės instancijos teismo jurisprudenciją BPK 20 straipsnio 5 dalis iš esmės pažeidžiama, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai, neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-253-303/2015). Be to, nagrinėdamas turto pasisavinimo baudžiamąsias bylas kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už turto pasisavinimą, esminė aplinkybė yra ta, kaip buvo panaudotas turtas po jo užvaldymo, nes nustačius, jog turtas po jo užvaldymo buvo panaudotas įmonės reikmėms (pvz., darbuotojų algoms, mokesčiams ir pan.), svetimo turto pasisavinimas nėra inkriminuojamas. Išvada apie tai turi būti daroma ne vien tik pagal kaltininko pareiškimus, bet turi būti grindžiama konkrečiais duomenimis, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>, išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012). BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra baigtas, kai kaltininkas gauna grynuosius pinigus ir dėl suklastotų dokumentų pinigams praradus ryšį su bendrove, įgyja realią galimybę jais naudotis ir disponuoti savo nuožiūra. Dėl to, siekiant tinkamai kvalifikuoti veiką, reikia tiksliai nustatyti, kokią dalį sumos kaltininkas panaudojo įmonės reikmėms, tai patvirtinant konkrečiais įrodymais pripažintais bylos duomenimis, taip pat nustatyti, kokios paimtos pinigų dalies panaudojimas įmonės reikmėms liko nepatvirtintas įrodymais, nes būtent ši aplinkybė atskleidžia kaltininko tikruosius ketinimus ir tyčios kryptingumą. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas išsamiai neištyrė šių reikšmingų veikai teisingai kvalifikuoti aplinkybių, nenustatė, kokia konkrečiai suma buvo panaudota bendrovės reikmėms, o kokia galbūt pasisavinta, nevertino ir nepateikė jokių argumentų dėl bylos medžiagoje esančių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir 2014 m. liepos 30 d. ekspertizės akto. Iš liudytojų D. K., G. L., R. B., T. V. parodymų matyti, kad pardavę G. M. senų vamzdžių, kurių kaina už toną buvo nuo 600 Lt (173,77 Eur) iki 1000 Lt (289,62 Eur), tačiau iš ekspertizės akto matyti, kad UAB „V“ buhalterinėje apskaitoje jie užpajamuoti kaip įsigyti nuo 1330 Lt (385,19 Eur) iki 1550 Lt (448,91 Eur) už toną. Dėl to susidaro 350 Lt skirtumas už toną, kurį padauginus iš bendro įsigytų vamzdžių svorio gaunama 92 575 Lt (26 811,5 Eur) suma, kuri nebuvo arba pagal byloje nustatytas aplinkybes negalėjo būti panaudota įmonės reikmėms. Kaip buvo panaudota ši pinigų suma, teismas nenustatė. Iš esmės tokia pati padėtis yra dėl statybinių vagonėlių įsigijimo iš liudytojo D. P. Šių prieštaravimų tarp bylos duomenų apeliacinės instancijos teismas nevertino ir laikė, kad visi bendrovės neteisėtu būdu paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms įsigyjant G. M. nurodytas prekes (vamzdžius, sklendes, statybinius vagonėlius ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad teismas nesiėmė priemonių nustatyti ir apklausti kitus asmenis, iš kurių G. M. pirko vamzdžius. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir tuo, kad 2014 m. liepos 30 d. ekspertizės aktą vertino atskirai nuo kitų įrodymų (liudytojų parodymų), iš kurių matyti, kad dokumentai, kuriais grindžiamos ekspertizės akto išvados, neatitinka tikrovės, t. y. juose nurodyti duomenys (vamzdžių, vagonėlio kainos) yra suklastoti ir neatitinka kitais įrodymais nustatytų duomenų. Apeliacinės instancijos teismo padarytas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas yra esminis, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

4. Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

5. Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, nuodugniai ištirti apeliaciniame skunde esančius argumentus, juos palyginti su surinkta byloje medžiaga. Be to, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, taip pat motyvuotai atsakyti į skunde išdėstytus argumentus, įvertinti reikšmingų bylai teisingai išspręsti duomenų visumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 2, 4 dalys, 332 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTItMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-12-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-12-303/2015">2K-12-303/2015</a>). Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jei pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomos išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-21/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-21/2014">2K-21/2014</a>, 2K-29-489/2015 ir kt.

5.1. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kasacinės instancijos teismas laikosi vieningos pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-122/2013,2K-34-303/2015).

5.2. Nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad ne visas kasacine tvarka apskųstas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka reikalavimus, keliamus teismo baigiamajam aktui, ir apeliacinės instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2, 4 dalių pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

5.3. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tyčia apgaule savo ar kito asmens naudai įgijo svetimą turtą, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jei svetimo turto, turtinės teisės ar turtinės prievolės vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL sumos, tuo tarpu pagal to paties straipsnio 2 dalį, be kita ko, asmuo atsako, kai svetimo turto, turtinės teisės ar turtinės prievolės vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Iš skundžiamo nuosprendžio išplaukia, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą išteisinti G. M. dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, nes nenustatyta G. M. tiesioginė tyčia panaikinti turtinę prievolę, t. y. sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką tada, kai kaltininkas veikdamas tiesiogine tyčia suklastoja PVM sąskaitas faktūras ir įtraukia jas į buhalterinę apskaitą, o vėliau suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu pateikia suklastotas PVM deklaracijas, taip panaikindamas turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, tokios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio atitinkamą dalį (taip pat kaip sutaptis ir pagal kitus BK straipsnius, jei nustatyti kitų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-693/2016, 2K-497-511/2015, 2K-138/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką kvalifikuojant tokią veiką kaip sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią panaikinti prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM. Išvada dėl kaltininko tyčios turinio gali būti daroma, atsižvelgus į tai, ar kaltininkas, perduodamas suklastotus dokumentus bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, jam nurodo šiuos dokumentus ne tik įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, bet ir jų duomenis panaudoti PVM deklaracijoje, arba nors ir neduoda tokio pavedimo, tačiau suvokdamas, jog šie apgaulingi duomenys bus įtraukti į PVM deklaraciją ir pateikti mokesčių administratoriui, neužkerta tam kelio ir pan. (kasacinė išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012). Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šios instancijos teismas išvadą, jog G. M. neturėjo tiesioginės tyčios panaikinti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, grindė vien tik G. M. parodymais, kad jis neturėjo tikslo pasisavinti PVM, o santykius tarp UAB „V“ ir UAB „Secc“ aiškino tik kaip siekį turėti grynųjų pinigų, kad gautus grynuosius pinigus galėtų panaudoti įsigydama nenaujų statybinių įrengimų, kurių įsigyti su dokumentais nebuvo galimybių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl byloje nustatytinų aplinkybių grindė ir liudytojos UAB „V“ buhalterės I. V. parodymais, pagal kuriuos G. M. liudytojai pateikdavo PVM sąskaitas faktūras, o ji visus šiuos dokumentus įtraukė į buhalterinę apskaitą, apskaitos registrų atitinkamas sąskaitas ir atitinkamų mėnesių PVM atskaitą. Dėl šių liudytojos parodymų vertinimo (jais remiasi, atmeta ar kitaip vertina) apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė, nors jie teikia duomenų, atskleidžiančių G. M. tyčios turinį. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas G. M. veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies į to paties straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo suklastojus ir panaudojus UAB „V“ PVM deklaracijas už 2007 m. sausio, vasario, kovo, birželio mėnesius, taip pat atmesdamas apeliacinį skundą dėl G. M. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2008 m. kovo mėnesio PVM deklaracijos suklastojimo ir panaudojimo, pripažino teisingai nustatytomis tokias faktines bylos aplinkybes, kad G. M. nurodė UAB „V“ finansininkams pagal suklastotas PVM sąskaitas faktūras užpildyti atitinkamų mėnesių UAB „V“ PVM deklaracijas, taip pat nurodė minėtas PVM deklaracijas pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl šių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių reikšmės sprendžiant G. M. tyčios turinio klausimą apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje taip pat nepasisakė, nors šie duomenys taip pat reikšmingi sprendžiant dėl G. M. kaltės turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo išvados dėl tyčios panaikinti turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM nebuvimo prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, kad G. M. nurodė finansininkams pagal suklastotas PVM sąskaitas faktūras užpildyti atitinkamų mėnesių PVM deklaracijas, nurodė jas pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo vidinis įsitikinimas dėl G. M. tyčios turinio nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė arba kitaip įvertino apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus, nustatytas faktines bylos aplinkybes. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 331 straipsnio 2 dalį. Padaryti pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą byloje.

5.4. Be kitų veikų, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tyčia suklastojo tikrą dokumentą ar tokį dokumentą panaudojo, o pagal to paties straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šiomis veikomis padarė didelę žalą. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nors prokuroras skundo rezoliucinėje dalyje prašo panaikinti visą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria, be kita ko, pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl G. M. veikų kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir šios veikos perkvalifikuotos į BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau netinkamą G. M. veikos kvalifikavimą kasatorius sieja tik su G. M. padaryta PVM deklaracijų suklastojimo ir jų panaudojimo veika, dėl kurios biudžetui padaryta 72 205,38 Lt (20 912 Eur) žala. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl tokios G. M. veikos valstybės biudžetas patyrė didelės žalos. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl šios G. M. veikos reali žala valstybės biudžetui nepadaryta. Pažymėtina, kad jokių argumentų šiai išvadai pagrįsti apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepateikė. Kolegija pažymi, kad požymis „didelė žala“ šiuo atveju yra reikšmingas teisingam baudžiamojo įstatymo pritaikymui, todėl teismo išvada dėl šio požymio buvimo ar nebuvimo turi būti pagrįsta bylos duomenimis, dėl jos pateikti argumentai turi būti aiškūs, logiški ir įtikinami. Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvada, kad jokia reali žala suklastojus ir panaudojus PVM deklaracijas valstybės biudžetui nepadaryta, nėra aiškiai, logiškai ir įtikinamai argumentuota, t. y. nuosprendyje nėra nurodytos išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo. Dėl to darytina išvada, kad ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis neatitinka BPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą dėl šio kaltinimo ir priimti teisingą sprendimą byloje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal teismų praktiką sukčiavimo bylose žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtui įgyti ar turtinei prievolei panaikinti ar jos išvengti. Nusikalstamų veikų sutaptį sudaro tik sukčiavimas ir dokumentų suklastojimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-324/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-324/2012">2K-324/2012</a>, 2K-428/2014).

5.5. Prokuroras kasaciniame skunde ginčija ir BK 24, 25 straipsnių taikymą. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių amžiaus, nuo kurio gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. M. BK 182, 300 straipsniuose numatytas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais, dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas. Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog G. M. šias veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais, dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ir šią aplinkybę pašalino iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies. Kolegija pažymi, kad pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad BK 24 ir 25 straipsniai taikyti netinkamai. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 255 straipsnį 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl šioje byloje nėra sprendžiamas kitų nusikalstamos veikos padaryme galimai dalyvavusių asmenų baudžiamosios atsakomybės, jų bendrininkavimo formos ir kiti susiję klausimai, todėl kaltinime nurodytos aplinkybės pašalinimas iš nuosprendžio aprašomosios dalies neužkerta kelio bylą dėl kitų asmenų veikų galbūt nagrinėsiančiam teismui padaryti dėl šios aplinkybės faktines aplinkybes atitinkančios išvados.

5.6. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ar nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu, o tai reiškia, kad teismas įrodymų netiria ir iš naujo faktinių bylos aplinkybių nenustato, todėl paliktini nenagrinėtini kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo pateikto netinkamo liudytojų D. K., G. L., R. B., T. V., buhalterinės ekspertizės akto vertinimo. Patikrinusi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl G. M. išteisinimo dėl kaltinimų padarius pagal BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo teigti, kad padaryta esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybės, kokios pinigų sumos panaudojimas įmonės reikmėms nepatvirtintas byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šios reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės netyrė, o apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis teismų praktika pagrįstai ją aiškinosi. Siekdamas išsamiai ištirti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu gavo BPK nustatyta tvarka patikrintų duomenų, kad jei ne visa, tai didžioji G. M. nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos išgryninta UAB „V“ pinigų dalis buvo panaudota įsigyjant įmonės reikmėms reikalingus plieninius vamzdžius ir kitokius įrenginius, o tai savo ruožtu lėmė išvadą, kad G. M. neturėjo tyčios pasisavinti UAB „V“ turtą. Kasatoriaus atkreipiamas dėmesys, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina ne visos pinigų sumos panaudojimą įmonės reikmėms, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvadų teisingumo.

5.7. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs G. M. kaltu dėl BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 300 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų, tenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio dalį ir priteisė iš G. M. 20 417 Lt (5913 Eur) nesumokėtų mokesčių. Apeliacinės instancijos teismas šį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir paliko Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį nenagrinėtą. Kolegija pažymi, kad teisingas sprendimas byloje dėl pareikšto civilinio ieškinio galimas tik po to, kai bus išspręstas klausimas dėl G. M. kaltumo dėl kaltinime nurodytų veikų, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotų pagal BK 182 straipsnio 1, 2 dalis, 300 straipsnio 3 dalį, o kaip jau minėta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl G. M. kaltumo padarius BK 182 straipsnio 1, 2 dalyse, 300 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas, padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2,4 dalių pažeidimų, šie pažeidimai turėjo įtakos sprendžiant civilinį ieškinį, todėl dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2, 4 dalių pažeidimų naikintina ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio. Civiliniam ieškiniui užtikrinti buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių į G. M. turtą apribojimas, kuris buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Atsižvelgus į tai, kad naikinama apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo, naikintina ir šio nuosprendžio dalis dėl laikinojo nuosavybės teisių į G. M. turtą apribojimo. Prokuroro prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo panaikinimo atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas turto konfiskavimą taikė dėl G. M. veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, o dėl jų apeliacinės instancijos teismas G. M. išteisino ir ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis kasacine tvarka nėra naikinama ar keičiama.

6. Nagrinėdamas bylą pakartotinai apeliacinės instancijos teismas turi išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir įvertinti visus bylos duomenis, reikšmingus padarant išvadą dėl G. M. kaltumo padarius veikas, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 1, 2 dalis, 300 straipsnio 3 dalį, įvertinus šiuos duomenis padaryti išvadą dėl G. M. kaltės padarius šias veikas, civilinio ieškinio išsprendimo, priimtame teismo sprendime išdėstyti logiškas, nuoseklias ir įtikinamas išvadas dėl įrodymų vertinimo, baudžiamojo įstatymo taikymo ir kitų reikšmingų teisinių aplinkybių.

7. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendį: panaikinti jo dalį, kuria G. M. išteisintas dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, G. M. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas panaikinant turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 72 205,38 Lt (20 912 Eur), Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Vladislovas Ranonis

Artūras Pažarskis