Baudžiamoji byla Nr. 1-208-825/2012
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.6.4
1.1.3.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9;
1.2.14.1.2.3; 1.2.7.1.2.2; 2.1.16.1.2; (S)
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 14 d.,
Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,
sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, Ingai Leikauskienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui, kaltinamajam N. K., nukentėjusiosios Ž. Z. atstovo advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiosios Ž. Z. įstatyminei atstovei J. Z., nukentėjusiajai Ž. Z. nedalyvaujant, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, niekur nedirbantis ir nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2012 m. balandžio 19d. teistas Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23.00 iki 06.00 val. būti namuose, iki 2012 m. birželio 15 d. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d., 178 str. 2 d.,
nustatė:
Kaltinamasis N. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. spalio 26 d., apie 16 val. 30 min., Kėdainių rajone, Gudžiūnų seniūnijoje, Alksnėnų kaimo miške esančioje miško pavėsinėje, panaudodamas nepilnametės Ž. Z., gimusios 1995 m. liepos 24 d., atžvilgiu psichinį smurtą, tai yra žodžiais išreikšdamas grasinimą ją nužudyti, jei ji nesutiks su juo lytiškai santykiauti ir šiuo grasinimu palauždamas jos pasipriešinimą (padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą), ją nurengė ir prieš jos valią atliko lytinį aktą natūraliu būdu į makštį;
be to, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. spalio 26 d., apie 17.00 val., viešoje vietoje - Kėdainių rajone, Gudžiūnų seniūnijoje, Alksnėnų kaimo miške esančioje miško pavėsinėje, atsegęs nepilnametės Ž. Z. striukės kišenę, iš jos drabužio pagrobė jai priklausantį 50 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6610i“, su „Labas“ SIM kortele.
Kaltinamasis N. K. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad praeitais metais, spalio 26 d., nuvažiavo į Žilvyčių kaimą, pas tėvą. Pamatė, kad Ž. grįžo iš mokyklos. Parašė SMS žinutę, pasiūlė susitikti. Susitiko prie Alksnėnų miškelio. Pasiūlė, kad palydėtų ir palydėjo iki geležinkelio. Paklausė, ar žino, kur miške pavėsinė. Pasiūlė nueiti. Nuėjo, pasimylėjo. Kai mylėjosi ištraukė telefoną. Ž. Z. pažįsta jau du metai. Žino, kad jai 16 metų, nepilnametė. Žinutėmis bendraudavo, bet buvo ir susitikę. Prieš tą įvykį, tris kartus santykiavo su Ž., ir visą laiką savo noru. Ją nusivedė į pavėsinę pasimylėti. Taip ir pasakė. Ji tam neprieštaravo. Sakė, kad nužudys, bet nežino, kodėl taip sakė. Buvo nedaug išgėręs. Blaivas nebūtų santykiavęs, prievartavęs, nebūtų vogęs daiktų. Pasakė, kad nužudys, nes ji pasakė, kad dabar „ne“, o vakare, bet jam reikėjo važiuoti į Kėdainius. Po grasinimo, ji iš karto atsidavė. Ji ne pati nusirengė. Jis numovė kelnes, rūbus, nurengė nuogai. Paguldė ant suolo. Rūbus padėjo ant suolo ir ant jų paguldė ją. Kai rengė priešinosi, sakė nerenk, rankomis laikė rūbus. Per rankas nesudavė. Kai rūbus traukė paleido. Buvo apsirengusi raudona striuke, megztiniu, maike, kelnėmis. Pats nuogai nusirengęs nebuvo. Vieną kartą santykiavo, aktą atliko pilnai, spermą išpylė į išorę. Ji apsirengė ir nuėjo namo. Nuėjo į šoną, kai ji rengėsi. Jai apsirengti nepadėjo. Gal dvi valandas buvo pavėsinėje, kalbėjo, bendravo. Lytinis aktas prasidėjo tų valandų viduryje. Valandą laiko santykiavo. Prieš nurenginėjimą striukėje pamatė telefoną ir po pasimylėjimo nusprendė jį pavogti. Ji to telefono nedavė. Nežino, ar ji matė. Suprato, kad pavogė. Namo nuėjo, ir ji namo nuėjo. Telefoną turėjo namuose. Kai ėjo pas tyrėją, telefoną padavė draugui, kad nepamestų. Neprašė, kad parduotų. Į telefoną įdėjo savo kortelę, o jos išmetė. Buvo Ž. skambutis, pasakė „atiduok telefoną, nes pavogei“. Pasakė jai „ar aš į vagį panašus, kad telefoną pavogiau“ ir padėjo telefoną. Skambino į jo telefono numerį, nes jos numeris buvo išmestas. Ieškinį pripažįsta.
Be kaltinamojo N. K. pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusios įstatyminė atstovė J. Z. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Piktumų neturi. Jis rašydavo dukrai per kompiuterį mokykloje. Dabar irgi pasišaipė iš dukros. Dukra bijo kaltinamojo ir nenori jo matyti. Negirdėjo, ką jis jai sakė. Kitą dieną, dukra K. pasakė. Tą vakarą dukra Ž. grįžo, nusiprausė, nesiskundė niekuo ir nuėjo miegoti. 11 metų K. pasakė, kad Ž. vakar pasakė „Man sugadino N. visą gyvenimą“. Tie žodžiai įstrigo. Kai grįžo iš mokyklos, tai viską ir papasakojo. Papasakojo, kad išprievartavo keturis kartus. Matė ant kojų mėlynes. Sakė, kad santykiavo per makštį. Tiek papasakojo, kai rašė pareiškimą. Dukra santykiavo, nes prieš tai turėjo draugą. Sakė, kad su kaltinamuoju tai buvo pirmas kartas. Ji bijojo, kad jis miške užmuš. Jis jai sakė, kartojo „jei neduosi, užmušiu“. Ji sakė, kad labai bijojo. Telefonas buvo pavogtas ir ji grįžo atgal ieškoti, bet nerado. Kitą dieną skambino į Ž. numerį, jis atsiliepė. Ž. pasakė „atiduok telefoną“, jis kažką negražiai jai pasakė. Dukrai sunku. Po to įvykio ji daugiau nervuota, daugiau baikšti. Ji labai uždara, su ja sunku bendrauti. Svetimiems daugiau pasipasakoja. Ji turi baimės jausmą.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 283 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiajam dėl apklausos teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių padarinių, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje gali būti neapklausiamas. 2012 m. vasario 23 d. - 2012 m. kovo 23 d. Ž. Z. buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurios išvadose konstatuota, kad jos dalyvavimas ikiteisminiame tyrime bei teismo posėdžiuose gali pabloginti jos psichikos sveikatos būseną, todėl jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio 2 dalies nuostatomis jaunesni kaip aštuoniolikos metų liudytojai ir nukentėjusieji į teisiamąjį posėdį kviečiami tik išimtinais atvejais. Nukentėjusiajai Ž. Z. bylos nagrinėjimo metu nėra suėję aštuoniolika metų ir ji nebuvo pašaukta į teismo posėdžius, o nagrinėjant bylą teisme perskaityti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Nukentėjusioji Ž. Z. ikiteisminio tyrimo teisėjui (b.l. 10 - 11) paaiškino, kad 2011 m. spalio 26 d., apie 15 val. 30 min., jai į mobilaus ryšio telefoną parašė žinutę N. K., kuris pasiūlė susitikti prie miškelio, esančio Alksnėnų kaime. Ji neprieštaravo, jie susitiko ir vaikščiojant N. pasiūlė eiti į miškelį, kuriame parodys gerą vietą. Abu nuėjo iki miškelyje esančios pavėsinės, prie kurios jis pradėjo prie jos kabinėtis, kišo rankas už kelnaičių, liepė jai nusirengti. Ji tai daryti atsisakė, bet jis vis tiek reikalavo, pagrasino, kad „jeigu ji neduos, nužudys“. Ji šių žodžių išsigando ir manė, kad jis tai gali iš tiesų padaryti. Iš pradžių nuėmė striukę, po to pradėjo mauti džinsus, nurengė nuogai. Liepus atsigulti ant suoliuko, ji bijodama atsigulė, N. nusismaukė kelnes iki kelių, iškėlė jos kojas, įkišęs savo lytinį organą jai į makštį, atliko lytinį aktą. Po to, jis liepė atsigulti ant žemės ir jai atsigulus, jis užgulė ją iš viršaus ir vėl kišo lytinį organą jai į putę. Ji prašė baigti, bet N. neklausė, liepė jai atsistoti keturiomis ir vėl kišo lytinį organą jai į putę. Po to, vėl liepė gultis ant žemės ir užgulęs kišo lytinį organą į putę. Viskas vyko apie 2 valandas, ji verkė, prašė N. baigti, sakė, jog to daryti nenori, bet N. buvo agresyvus ir jos neklausė. Iš viso jis keturis kartus kišo savo lytinį organą jai į putę. Lytinio akto metu, jis dar pasakė, kad suleis jai į vidų, kad ji pastotų. Viskam pasibaigus, jis apsirengė ir išėjo. Ji apsirengusi drabužius, striukės kišenėje pasigedo telefono, suprato, kad jį galėjo pavogti N. Grįžusi į namus, ji verkė, todėl tai pamačiusi jos sesuo pasakė mamai, o kitą dieną ji viską papasakojo savo mamai. N. K. žinojo, kad ji yra nepilnametė ir žinojo kiek jai yra metų. Jis ir anksčiau yra siūlęs jai susitikti ir lytiškai santykiauti, tačiau ji nesutikdavo. N. išreikštu grasinimu nužudyti ji tikėjo, patikėjo, kad šis grasinimas gali būti realus ir įvykdytas. Anksčiau, kai jai buvo 14 metų, ji yra turėjusi lytinių santykių.
Rašytine medžiaga.
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 19 - 24) nustatyta, kad Ž. Z. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė miškelyje esančią pavėsinę, kurioje N. K. jos atžvilgiu atliko prievartinius lytinius veiksmus.
Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės išvada (b.l. 30 - 33) nustatyta, kad Ž. Z. iki jos atžvilgiu atliktos nusikalstamos veikos nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu. Jai iš mažens yra konstatuotas lengvas protinis atsilikimas. Šiuo metu jai konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reakcija į stresą, problemos, susijusios su vaiko seksualiniu išnaudojimu. Ž. Z. konstatuoti sutrikimai - reakcija į stresą; problemos, susijusios su vaiko seksualiniu išnaudojimu (seksualine prievarta), yra atsiradę tiesioginiu priežastiniu ryšiu dėl byloje nagrinėjamų įvykių, nusikalstamų veiksmų, atliktų jos atžvilgiu, ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ž. Z., atsižvelgiant į psichikos būklę: jos protinio išsivystymo lygį, pažintinės veiklos ypatumus, psichologinius individualius ypatumus, galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes, ir duoti apie tai parodymus. Ž. Z. parodymai yra realistiški, jie atitinka jos pažintinės veiklos ypatumus, jos gyvenimišką patirtį, bei individualius psichologinius ypatumus (nebrandi, naivi, gali būti patikli, jautri). Ž. Z., atsižvelgiant į jos amžių ir turimas žinias, byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo ir šiuo metu gali teisingai suprasti jos atžvilgiu atliktų veiksmų (prievartinių lytinių santykių esmę), tačiau dėl būsenos byloje nagrinėjamų įvykio metu (išgąsčio, baimės, dėl įtariamojo grasinimų ją nužudyti) ji negalėjo aktyviau šiems veiksmams priešintis. Iki šiol pasireiškia psichotraumuojantis įvykio poveikis Ž. Z. psichikos būsenai (nemalonūs, skausmingi prisiminimai apie įvykį, nerimas, baimė, gėda). Ž. Z. konstatuojama reakcija į stresą. Problemos, susijusios su vaiko seksualiniu išnaudojimu (seksualine prievarta), minėti sutrikimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su šioje byloje nagrinėjamu įvykiu 2011 m. spalio 26 d. Ž. Z. nerekomenduojama toliau apklausti jai dalyvaujant teismo posėdžiuose.
Daiktų teikimo protokolu (b.l. 72) nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 9 d. Š. I. policijos pareigūnams pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6610i“. Telefonas buvo apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas ir pagal pakvitavimą (b.l. 73 - 76) grąžintas J. Z..
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 91 - 95) nustatyta, kad parodymų patikrinimo vietoje metu N. K. parodė vietą, kurioje 2011 m. spalio 26 d. susitiko su Ž. Z., parodė miške esančią pavėsinę, kurioje grasindamas užmušti ją išžagino.
Registro duomenimis (b.l. 47) Ž. Z. nepilnametė.
Tai, kad kaltinamasis N. K. pagrobė svetimą turtą veikdamas vieninga tyčia įrodyta jo paties parodymais, kad: „prieš nurenginėjimą striukėje pamatė telefoną ir po pasimylėjimo nusprendė jį pavogti. Ji to telefono nedavė. Nežino, ar ji matė. Suprato, kad pavogė“, nukentėjusiosios Ž. Z. parodymais, kad: „ji apsirengusi drabužius, striukės kišenėje pasigedo telefono, suprato, kad galėjo pavogti jį N.“, nukentėjusios įstatyminės atstovės J. Z. parodymais, kad: „telefonas buvo pavogtas ir ji grįžo atgal ieškoti, bet nerado. Kitą dieną skambino į Ž. numerį, jis atsiliepė. Ž. pasakė „atiduok telefoną“, jis kažką negražiai jai pasakė“. Rašytiniais įrodymais: Daiktų teikimo protokolu.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis N. K. pagrobė svetimą turtą viešojoje vietoje iš asmens drabužių (kišenvagystė), todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.
Tai, kad kaltinamasis N. K. lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, tuo atimdamas galimybę priešintis, veikdamas vieninga tyčia, įrodyta jo paties parodymais, kad: „pasakė, kad nužudys, nes ji pasakė, kad dabar „ne“, o vakare, bet jam į Kėdainius reikėjo važiuoti. Po grasinimo, ji iš karto atsidavė“, „Kai rengė priešinosi, sakė nerenk, rankomis laikė rūbus“, „vieną kartą santykiavo, aktą atliko pilnai, spermą išpylė į išorę.“, nukentėjusiosios Ž. Z. parodymais, kad: „ji tai daryti atsisakė, bet jis vis tiek reikalavo, pagrasino, kad „jeigu ji neduos, nužudys“. Ji šių žodžių išsigando ir manė, kad jis tai gali iš tiesų padaryti.“, „įkišęs savo lytinį organą jai į makštį, atliko lytinį aktą“, nukentėjusios įstatyminės atstovės J. Z. parodymais, kad: „viską ir papasakojo. Papasakojo, kad išprievartavo keturis kartus. Matė ant kojų mėlynes. Sakė, kad santykiavo per makštį.“, „Dukra santykiavo, nes prieš tai turėjo draugą. Sakė, kad su kaltinamuoju tai buvo pirmas kartas. Ji bijojo, kad jis miške užmuš. Jis jai sakė, kartojo „jei neduosi, užmušiu“.“. Rašytiniais įrodymais: Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės išvada.
Tai, kad kaltinamasis N. K. išžagino nepilnametę, įrodyta jo paties parodymais, kad: „Ž. Z. pažįsta jau du metai. Žino, kad jai 16 metų, nepilnametė“. Rašytiniais įrodymais: Registro duomenimis: Ž. Z. nepilnametė.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis N. K. lytiškai santykiavo su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą tuo atimdamas galimybę priešintis, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis N. K. nurodė, kad santykiavo vieną kartą, nukentėjusioji Ž. Z. nurodė, kad: „Iš viso jis keturis kartus kišo savo lytinį organą jai į putę“, todėl teismas, atsižvelgiant į byloje išsiaiškintas aplinkybes bei byloje surinktą medžiagą, Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės išvadą, šalina iš kaltinamojo akto aplinkybę, kad kaltinamasis N. K. keturis kartus atliko lytinį aktą, nes nukentėjusioji Ž. Z. dėl savo amžiaus bei psichinės ir psichologinės būsenos gali sąžiningai klysti dėl atliktų aktų skaičių, tuo labiau, kad ji nemini aktų skaičiaus, o nurodo, kad keturis kartus kišo savo lytinį organą jai į putę.
Kėdainių rajono apylinkės prokuratūra, gindama viešą interesą baudžiamojoje byloje yra pareiškusi 15000 litų civilinį ieškinį (b.l. 57 - 58) dėl nepilnametei Ž. Z. padarytos neturtinės žalos, kuris įrodytas, kaltinamojo pripažintas.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 str. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, jos specifiką, kad buvo padarytas nusikaltimas seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, prieš nepilnametį asmenį, nekyla abejonių, kad nukentėjusiajai neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo padaryta didelė moralinė, dvasinė žala, ir visi šie civiliniame ieškinyje nurodyti faktoriai, susiję su jos emocine būkle po nusikaltimo ir yra įrodymai, pagrindžiantys, jog nukentėjusiajai šiuo nusikaltimu buvo padaryta neturinė žala, todėl įvertinus ne tik nusikalstamais veiksmais padarytas pasekmes, bet ir kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, bei vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareikštas ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.
Kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamojo N. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir toks apsvaigimas įtakojo jį nusikalstamai veikai įvykdyti (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.), nes tai nurodė ir pripažino pats kaltinamasis N. K., nurodydamas, kad buvo išgėręs, blaivas nebūtų santykiavęs, prievartavęs, nebūtų vogęs daiktų.
Kaltinamasis N. K. teistas, padaryti apysunkis (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d.) ir sunkus (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 str. 5 d.) nusikaltimai, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas mano, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 41 str.), atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bausmės tikslai bus pasiekti skiriant realią laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo gailisi, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu davė analogiškus, nuoseklius parodymus, skirtinos bausmės trukmė nustatytina žemiau bausmės vidurkio.
Kaltinamasis N. K. 2012 m. balandžio 19 d. teistas Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., iki 2012 m. birželio 15 d. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Skirtina bausmė bendrintina su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme bausmių sudėjimo būdu, taikant bausmių sudėjimo taisykles (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 65 str.). Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 302 - 305 str., 307 - 308 str., 313 str., teismas
nusprendė:
N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d. ir paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.
N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes bendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.
Taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 9 dalis ir paskirtą bausmę subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2012 m. rugpjūčio 14 d.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. birželio 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę suėmimą N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Ž. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 15000,00 (penkiolika tūkstančių) litų neturtinės žalos.
Priteisti iš N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 160,00 (šimtą šešiasdešimt) litų už antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 13,97 (trylika litų 97 ct) litų pašto išlaidų valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.
Teisėjas Bronius Varsackis
