Dėl kelio servituto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2S-187-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00670-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3;

(S)

3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-437-1209/2024 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei R. V. dėl kelio servituto nustatymo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. R. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas ginčą nagrinėti iš esmės – nustatyti ieškovo prašymu atlygintiną ir/ar neatlygintiną kelio servitutą.

2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

3. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo V. R. apeliacinį skundą, 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

4. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai, atsižvelgdami į apeliacinės instancijos teismo pateiktus išaiškinimus, 2024 m. sausio 2 d. nutartimi ieškovui V. R. nustatė 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, teismo nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. 5.1. patikslinti ieškinio reikalavimą; 5.2. pateikti tikslų ir aiškų servituto nustatymo planą pagal atsakovės sklypo kadastrinius matavimus, kuriais atsakovės sklypas padalintas į tris dalis, ir atitinkantį teismų praktikos suformuotus kriterijus, nurodytus Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties 55 punkte; 5.3. pateikti įrodymus, kad ieškovui bus suteikta teisė nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) įrengti kelią, kaip nurodyta Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties 60 punkte.

5. Teisme 2024 m. sausio 19 d., nepraleidus nustatyto termino, gautas ieškovo V. R. ieškinio papildymas, kuriame nurodytas patikslintas ieškinio reikalavimas – ginčą išnagrinėti iš esmės – nustatyti ieškovo prašymu atlygintiną kelio servitutą pagal Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties reikalavimus ir jo dydį pagal šios nutarties 70, 72, 73 punktų nuostatas. Kartu su ieškinio papildymu pateiktas: (1) MB „Žemės matavimų biuras“ matininko R. M. 2024 m. sausio 9 d. parengtas Servituto nustatymo planas M 1:2000 (sklypo plotas 29824 m2) (toliau – ir Servituto planas); (2) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio-Utenos teritorinio skyriaus 2024 m. sausio 10 d. raštas ir dokumentai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2024 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovo V. R. 2024 m. sausio 19 d. ieškinį atsakovei R. V. dėl kelio servituto nustatymo paliko nenagrinėtą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

7. Teismas konstatavo, kad ieškovas, būdamas susipažinęs su Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi ir joje pateiktais išaiškinimais bei teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartimi, nepašalino 2024 m. sausio 2 d. nutarties 5.1. punkte nurodyto trūkumo. Pažymėjo, kad ieškovas, formuluodamas materialinį reikalavimą, nenurodė atsakovo, kuriam jis yra reiškiamas; nenurodė kam priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype yra prašomas nustatyti servitutas; nenurodė žemės sklypo identifikavimo duomenų: unikalaus daikto numerio, vietovės adreso, kuriame yra prašomas nustatyti servitutas; prašydamas nustatyti servitutą, nurodė, jog prašo nustatyti atlygintinį servitutą, tačiau konkrečiai nenurodė kokią kompensaciją siūlo tarnaujančio daikto savininkui.

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas neprašė teismo pratęsti termino dėl laiko stokos ar jei jam reikalinga kvalifikuota teisininko pagalba, nors tiek bylą nagrinėjant pirmąja instancija, tiek teikiant apeliacinį skundą advokato paslaugomis nesinaudojo; ieškovas suformulavo reikalavimą ieškinio papildyme, kuris neatitinka ieškinio (patikslinto ieškinio) turiniui ir formai keliamų reikalavimų.

9. Teismas, nustatęs, kad 2024 m. sausio 9 d. servituto nustatymo planas nuo ankstesniųjų ieškovo pateiktų visiškai tapačių servituto nustatymo planų (2022 m. spalio 26 d., 2023 m. sausio 9 d.), kuriuose prašoma nustatyti servitutą tam pačiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skiriasi tik masteliu (M 1:5000; patikslintame – M 1:2000), sklypo ploto dydžiu (144219 m2; patikslintame – 29824 m2) ir plotu (279 m2; patikslintame – 304 m2), konstatavo, kad ieškovas nepašalino teismo 2024 m. sausio 2 d. nutarties 5.2. punkte nurodyto trūkumo, t. y. nepateikė tikslaus ir aiškaus servituto nustatymo plano pagal atsakovės sklypo kadastrinius matavimus, kuriais atsakovės sklypas padalintas į tris dalis, ir atitinkantį teismų praktikos suformuotus kriterijus, nurodytus Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties 55 punkte.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovas V. R. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą.

11. Nurodo, jog pateiktame 2024 m. sausio 9 d. MB,,Žemės matavimų biuras“ matininko R. M. parengtame Servituto nustatymo plane yra neteisingai nurodyti tik trys žemės sklypo kadastro numerio skaitmenys iš dvylikos. O skundžiamos teismo nutarties 19 punkte neteisingai nurodyti žemės sklypų unikalūs numeriai.

12. Pažymi, kad ieškinys buvo patikslintas tik ta apimtimi kiek neapima bylos medžiagos pateikiant 2024 m. sausio 2 d. nutarties 5.2 ir 5.3 punktuose reikalaujamus dokumentus ir remiantis Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi. Ieškinio dalykas yra nepakitęs savo esme. Servituto vieta ir vietovės adresas yra pateikti, atsakovė ir nekilnojamo daikto savininkas taip pat nurodyti.

13. Teigia, jog, remiantis Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 2009 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, patikslintu ieškiniu buvo prašoma teismo atlygintino servituto dydį nustatyti pačiam pagal nurodytus kriterijus.

14. Apelianto tvirtinimu, atsižvelgiant į tai, kad matininkas turėjo parengti planą pagal Panevėžio apygardos teismo nutartyje nurodytus reikalavimus, kuris paskui turėjo būti siunčiamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio-Utenos teritoriniam skyriui, teismo nustatytas 20 dienų terminas buvo nepakankamas kokybiškam ieškinio trūkumų pašalinimui ir/ar jų pateikimui advokatams.

15. Mano, kad pateiktas ieškinio papildymas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111 straipsnio reikalavimus ir, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 4 dalimi, nurodyti netikslumai, įvertinus visą turimą bylos medžiagą, nesudaro kliūčių tolesnei proceso eigai.

16. Pažymi, kad iš pateikto Servituto plano matyti, kad su ieškovo sklypu besiribojančio atsakovės sklypo, kuriame nustatytas 304 m2 ploto servitutas S, plotas yra 29824 m2 arba 2,9824 ha, t. y. tai sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tai taip pat patvirtina pridėtas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio-Utenos teritorinio skyriaus 2024 sausio 10 d. raštas. Apelianto teigimu, teismas žinojo, kuris atsakovės sklypas turi 29824 m2 plotą ir yra besiribojantis su ieškovo sklypu. Be to, sulyginus Servituto planą su ankstesniais, matyti, kad tiktai vienas sklypas, kurio plotas 29824 m2 arba 2,9824 ha, ribojasi su ieškovo sklypu ir sklypo koordinačių žiniaraštis pagal LKS-94 koordinačių sistemą, plane pažymėtas taškais nuo 20 iki 25 ir 1, rodo pilną ir nepakitusią ribą tarp ieškovo ir atsakovės sklypų. Todėl kiti du atsakovės sklypai, atitinkamai 4,9464 ha ir 6,266 ha, jokių ribų su ieškovo sklypu neturi ir negali turėti.

17. Nurodo, kad Servituto planas atitiko visus pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 2 d. nutarties 5.2. punkte ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties 55 punkte išvardintus reikalavimus. Pažymi, kad teismas viso bylos nagrinėjimo metu atsakovės neįpareigojo pateikti savo trijų padalintų sklypų planų, nors ieškovas to prašė posėdžių metu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

19. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria ieškovo V. R. 2024 m. sausio 19 d. ieškinys atsakovei R. V. dėl kelio servituto nustatymo, neištaisius ieškinio trūkumų, paliktas nenagrinėtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo pateikimo

20. Ieškovas V. R. pateikė papildomą įrodymą – MB „Žemės matavimų biuras“ matininko R. M. 2024 m. sausio 24 d. parengtą Servituto nustatymo planą M 1:2000 (sklypo plotas 29824 m2).

21. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovo pateiktas dokumentas yra tiesiogiai susijęs su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos klausimo išsprendimui, be to, nėra pagrindo manyti, kad naujo įrodymo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą ar sudarys sąlygas proceso dalyvių procesinių teisių suvaržymui ar apribojimui, todėl apelianto pateiktas dokumentas yra priimamas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

23. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

24. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2024 m. sausio 2 d. nutartimi nustatė ieškovui V. R. dvidešimties dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – (1) patikslinti ieškinio reikalavimą; (2) pateikti tikslų ir aiškų servituto nustatymo planą pagal atsakovės sklypo kadastrinius matavimus, kuriais atsakovės sklypas padalintas į tris dalis, ir atitinkantį teismų praktikos suformuotus kriterijus, nurodytus Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties 55 punkte; (3) pateikti įrodymus, kad ieškovui bus suteikta teisė nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) įrengti kelią, kaip nurodyta Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties 60 punkte. Ieškovas 2024 m. sausio 19 d., šalindamas nustatytus trūkumus, teismui pateikė ieškinio papildymą, patikslintą Servituto planą ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos raštą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateikto ieškinio papildymo turinį, suformuluotą reikalavimą ir pateiktą Servituto planą, konstatavo, kad ieškovas 2024 m. sausio 2 d. nutarties 5.1. ir 5.2. punktuose nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino, todėl skundžiama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą.

25. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, jog 2024 m. sausio 9 d. MB,,Žemės matavimų biuras“ matininko R. M. parengtas Servituto nustatymo planas atitinka visus pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 2 d. nutarties 5.2. punkte ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties 55 punkte išvardintus reikalavimus. Nors Servituto plane yra suklystas žemės sklypo kadastro numeris, tačiau teismas, apelianto teigimu, iš byloje esančių duomenų turėjo matyti ir suprasti, jog ieškovo žemės sklypas ribojasi tik su atsakovės 29824 m2 žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ir prašomas nustatyti servitutas. Pažymi, kad ieškinys buvo patikslintas tik ta apimtimi kiek neapima bylos medžiagos, o atlygintino servituto dydį turi nustatyti pats teismas pagal nurodytus kriterijus. Apelianto manymu, teismo nustatytas 20 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti buvo nepakankamas.

26. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio spręstina, kad ši nutartis priimta remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, reglamentuojančiu pareiškimo palikimą nenagrinėtu, kai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Tačiau pažymėtina, jog išaiškėję procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Priešingu atveju, jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas.

27. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškimą palikus nenagrinėtą, pareiškėjas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, dėl pareiškimo palikimo nenagrinėto gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išnagrinėjimo trukmė, nes pareiškėjas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, kas nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis). Tokia situacija prieštarautų ir vienam iš pamatinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis).

28. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą 2024 m. sausio 9 d. MB,,Žemės matavimų biuras“ matininko R. M. parengtą Servituto nustatymo planą, konstatavo, kad planas nėra tikslus ir aiškus, neatitinkantis pasikeitusios faktinės situacijos, t. y. atliktų atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų, žemės sklypą padalinant į tris žemės sklypus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktą Servituto planą, turi pagrindo iš dalies sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada.

29. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog dėl žemės sklype nustatomo servituto turi būti pateiktas jo planas (schema), kuris turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017, 35 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024). Servitutas turi būti konkrečiai apibrėžtas, o dėl žemės sklype nustatomo servituto turi būti pateiktas jo planas (schema). Tai reiškia, kad ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017, 36, 37 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, tai jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

30. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė MB „Žemės matavimų biuras“ matininko R. M. 2024 m. sausio 9 d. parengtą Servituto nustatymo planą M 1:2000 (sklypo plotas 29824 m2), kuriame nurodytas atsakovės žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors, remiantis bylos duomenimis, po atliktų atsakovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, žemės sklypas buvo padalintas į tris žemės sklypus, iš kurių 29824 m2 ploto žemės sklypo, kuriame prašomas nustatyti servitutas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytus neatitikimus, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo pateiktas 2024 m. sausio 9 d. Servituto planas nėra tikslus ir aiškus. Apelianto teigimu, pateiktame Servituto plane yra suklysti tik atsakovės 29824 m2 ploto žemės sklypo, kuriame prašomas nustatyti servitutas, kadastro ir unikalus numeriai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog servituto nustatymo planas turi būti be klaidų, aiškus ir tikslus, kad, kaip minėta nutarties 29 punkte, pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų.

31. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, svarbu įvertinti ir tai, jog šalių ginčas teisme vyko nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d., ieškinio trūkumai nebuvo konstatuoti jokiame pirmosios instancijos teismo procesiniame dokumente, byloje teikta daug dokumentų, įrodymų, teikti atsiliepimai į ieškinį, byla jau buvo nagrinėta ne vienoje teisminėje instancijoje, atlikta daug procesinių veiksmų, įskaitytinai ir reikalaujančių papildomų laiko bei materialinių sąnaudų, įvyko ne vienas teismo posėdis. Pažymėtina ir tai, jog pagal iš esmės tapačiai suformuluotą ieškovo reikalavimą byla buvo išnagrinėta ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismuose. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, be kita ko, ir dėl to, kad ieškovas nepatikslino ieškinio reikalavimo, t. y., formuluodamas materialinį reikalavimą, nenurodė atsakovo, kuriam jis yra reiškiamas; nenurodė kam priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype yra prašomas nustatyti servitutas; nenurodė žemės sklypo identifikavimo duomenų; nenurodė kokią kompensaciją siūlo tarnaujančio daikto savininkui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškinio trūkumai nesudaro pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškinys su iš esmės tokiu pačiu reikalavimu buvo nagrinėjamas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, o ieškovo reikalavimas pirmosios instancijos teismui, atsakovei buvo pakankamai aiškus ir suprantamas. Įvertinus šias aplinkybes, ieškinio palikimas nenagrinėtu nurodytu pagrindu, įvertinus bylos trukmę, patirtas laiko ir materialines sąnaudas, nebūtų suderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis).

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, nurodo, kad ieškovo reikalavime nustatyti atlygintiną servitutą turi būti nurodytas siūlomas kompensacijos dydis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausomai nuo to, ar tenkinamas ieškinio reikalavimas nustatyti servitutą atsakovo žemės sklype, privalomai turi būti sprendžiama dėl ieškinio reikalavimo priteisti atsakovui kompensaciją už servitutą, t. y. teismui patenkinus pagrindinį reikalavimą – nustačius servitutą tarnaujančiajame daikte yra sprendžiama dėl išvestinio reikalavimo (jo dalies) tenkinimo – kompensacijos, kurios dydį turi pareigą nustatyti teismas, priteisimo tarnaujančiojo daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022, 27 punktas). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prašant nustatyti servitutą net ir nereiškiant reikalavimo priteisti konkretaus dydžio kompensaciją, teismas turi pareigą pats, nusprendęs nustatyti ieškovo prašomą servitutą, byloje išspręsti ir servituto atlygintinumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo siūlomo kompensacijos dydžio nenurodymo ieškinio reikalavime laikyti esminiu ieškinio trūkumu. Pažymėtina ir tai, kad nustatydamas kompensacijos dydį, teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis: (1) kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; (2) koks servituto turinys ir trukmė; (3) kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; (4) ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; (5) ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; (6) kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; (7) kitas svarbias aplinkybes.

33. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors, kaip minėta, pirmosios instancijos teismui ieškovo pateiktas Servituto planas yra su klaidomis, tačiau, įvertinus tai, jog su atskiruoju skundu pateiktas pataisytas MB „Žemės matavimų biuras“ matininko R. M. 2024 m. sausio 24 d. parengtas Servituto nustatymo planas M 1:2000 (sklypo plotas 29824 m2), taip pat įvertinus nutarties 31 punkte šioje byloje atliktus veiksmus, bylos trukmę, patirtas laiko ir materialines sąnaudas, ieškinio palikimas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neatitinka įstatymo leidėjo įtvirtintų principų operatyviai ginti asmenis, kurių teisės ar įstatymo saugomi interesai yra galimai pažeisti, ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis), taip pat proceso koncentracijos ir ekonomiškumo kriterijų (CPK 7 straipsnis). Šių motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas panaikina Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutartį ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

34. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.

Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė