Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių notaro teisę atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-474-690/2018

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01130-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.12

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B.-N. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. B.-N. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys – notarė Vilija Kralikienė, K. J., uždaroji akcinė bendrovė „Turta“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių notaro teisę atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, aiškinimo ir taikymo.

2. Pareiškėja prašė teismo pripažinti neteisėtu Kretingos rajono 3-iojo notaro biuro notarės Vilijos Kralikienės 2017 m. liepos 31 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir jį panaikinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Pareiškėja skunde nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 48/100 dalys gyvenamojo namo, kurio bendras plotas – 170,94 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 48/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, visas pastatas – sandėlis, visas pastatas – šiltnamis ir 289/602 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), t. y. 24/100 dalis gyvenamojo namo ji paveldėjo (2006 m. rugpjūčio 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas), o 24/100 dalis šio pastato – gyvenamojo namo įsigijo notaro patvirtinta 2006 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Kita minėto turto dalis priklauso bendraturtei V. N.

4. Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDc1LTQ3NC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1075-474/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1075-474/2011">2-1075-474/2011</a> buvo patvirtinta S. B.-N. ir V. N. sudaryta taikos sutartis, joje nustatyta naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamojo namo patalpomis tvarka, pagal kurią pareiškėja naudojasi 51/100 dalimi gyvenamojo namo, t. y. 86,59 kv. m iš 170,95 kv. m bendro namo ploto; ši tvarka įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

5. Pareiškėja 2017 m. birželio 8 d. sudarė preliminariąją trišalę sutartį su agentūra UAB „Turta“ ir K. J., ja įsipareigojo iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. parduoti K. J. pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą (šios nutarties 3 punktas). Kretingos rajono 3-iojo notaro biuro notarė V. Kralikienė 2017 m. liepos 31 d. atsisakė patvirtinti pareiškėjos turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau nenurodė, kokiems įstatymams prieštarauja ar kokių įstatymų reikalavimų neatitinka prašomas patvirtinti sandoris. Šio atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindu K. J. nutraukė 2017 m. birželio 8 d. sudarytą preliminariąją sutartį, o agentūra UAB „Turta“ reikalauja, kad pareiškėja grąžintų K. J. 1000 Eur dydžio avansą ir papildomai jam sumokėtų 1000 Eur baudą bei agentūrai – 1080 Eur atlyginimą.

6. Pareiškėjos manymu, skundžiamas atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad notarė atsisakė patvirtinti pareiškėjai priklausančio turto pirkimo–pardavimo sutartį Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsnio pagrindu. Atsisakyme nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. liepos 20 d. atliktą duomenų sandoriui patikslinimą nustatė, jog į pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotą įtraukus rūsio plotą (53,98 kv. m) bendras jo plotas pasikeitė į 170,94 kv. m, o šio gyvenamojo namo bendraturčių valdomos bendrosios dalinės nuosavybės dalys (S. B.-N. – 48/100 dalys, V. N. – 52/100 dalys) apskaičiuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 116,96 kv. m ploto. Pareiškėja notarei nurodė, kad nėra galimybės su pastato bendraturte sudaryti susitarimą dėl pasikeitusių bendraturčių bendrosios dalinės pastato nuosavybės dalių, skaičiuojant jas nuo bendro pastato ploto įtraukus rūsio plotą, nes bendraturtė tokį susitarimą sudaryti atsisako. Kadangi pirkėjas K. J. pareiškė, kad nori pirkti 51/100 dalį pastato – gyvenamojo namo, kurią valdo ir naudoja pareiškėja, o ši dalis neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjai priklausančios turto dalies (48/100), tai notarė sprendė, kad yra galimybė kilti ginčui dėl bendraturčių nuosavybės teisės dalių, esančių bendrąja daline gyvenamojo namo nuosavybe, ir atsisakė atlikti notarinį veiksmą.

9. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir pažymėdamas, kad notaras tvirtina tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų teises bei juridinius faktus ir privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 1, 40 straipsniai), teismas pripažino, kad Kretingos rajono 3-iojo notaro biuro notarė V. Kralikienė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą.

10. Įvertinęs tai, kad notarės atsisakymas buvo motyvuotas tuo, jog pardavėjos faktiškai valdoma, naudojama ir siekiama parduoti gyvenamojo namo dalis neatitiko jos vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos bendrosios nuosavybės turto dalies (faktiškai naudojosi ir siekė parduoti 51/100 dalį gyvenamojo namo, o Nekilnojamojo turto registre registruota nuosavybės teisė tik į 48/100 dalis gyvenamojo namo), teismas sprendė, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas.

11. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12. Teismas atsisakė pridėti prie bylos pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus – Plungės apylinkės teismo nutartį ir AB „Swedbank“ lydraštį su priedais (nes jie nesusiję su nagrinėjamu klausimu), taip pat VĮ Registrų centro 2018 m. kovo 5 d. atsakymą į pareiškėjos atstovo prašymą (nes nebuvo nurodyta argumentų, kodėl pareiškėja šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme).

13. Teismas pažymėjo, kad bendraturčių teisių pasikeitimas padidinus bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.77 straipsnyje. Aiškindamas jo nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės dalies pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia teisių apimties pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-8/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-8/2006">3K-3-8/2006</a>). Kadangi notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, tai teismas sprendė, kad notarė V. Kralikienė, nustačiusi, jog dėl juridinių faktų kyla abejonių, privalėjo atsisakyti tvirtinti pateiktą pirkimo–pardavimo sandorį ir pagrįstai tą padarė.

14. Įvertinęs notarės V. Kralikienės surašyto dokumento „Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą“ turinį (šios nutarties 8 punktas), teismas padarė išvadą, kad notarė motyvavo savo atsisakymą atlikti notarinį veiksmą. Iš šiame dokumente nurodytų faktinių aplinkybių teismas sprendė, kad notarei galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos faktiškai valdomos ir naudojamos pastato – gyvenamojo namo dalies bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotos dalies neatitikties, todėl, atsižvelgdamas į notaro veiklos specifiką, konstatavo, jog V. Kralikienė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

15. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – panaikinti notarės V. Kralikienės 2017 m. liepos 31 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Ginčijamame atsisakyme atlikti notarinį veiksmą ir skundžiamose teismų nutartyse padaryta neteisinga išvada, kad, pasikeitus gyvenamojo namo plotui ir dėl to jo idealiosioms dalims neatitinkant teismo patvirtintos naudojimosi namu tvarkos, yra galimybė, jog ateityje kils ginčas dėl bendraturčių nuosavybės dalių, todėl notarė pagrįstai atsisakė patvirtinti sandorį. Notaro patvirtinti ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti sandoriai (pirkimo–pardavimo sutartis, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas) patvirtina, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teises į 48/100 dalis (o ne į 51/100 dalį) gyvenamojo namo; tikslinti šiuos duomenis ar juos keisti nėra teisinio pagrindo. Kilus ginčui dėl naudojimosi turtu, Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtino naudojimosi turtu tvarką, pagal kurią pareiškėjai, kuriai priklauso 48/100 dalys gyvenamojo namo, paskirta valdyti 86,59 kv. m iš 170,94 kv. m gyvenamojo namo, arba 51/100 dalis, o kitai namo bendraturtei V. N., kuriai priklauso 52/100 dalys gyvenamojo namo, paskirta naudotis 84,35 kv. m, arba 49/100 dalimis, gyvenamojo namo; ši naudojimosi namu tvarka yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir yra privaloma.

15.2. Tiek notarė, tiek teismai padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad pareiškėja faktiškai naudojosi ir siekė pirkėjui parduoti 51/100 dalį gyvenamojo namo (nors Nekilnojamojo turto registre registruotos jos nuosavybės teisės tik į 48/100 dalis namo). Į notarę buvo kreiptasi prašant sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pareiškėja parduoda, o K. J. perka 48/100 dalis namo; neaišku, kodėl teismai sprendė kitaip.

15.3. Teismai nepagrįstai sprendė, kad pastato – gyvenamojo namo bendraturčių valdomos bendrosios dalinės nuosavybės dalys (S. B.-N. – 48/100 dalys, V. N. – 52/100 dalys) apskaičiuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 116,96 kv. m, o ne nuo 170,94 kv. m bendro ploto, todėl galimi bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės dalies pakeitimai. Padarydami tokią išvadą teismai netinkamai taikė CK 4.77 straipsnį. Sandoriuose, kuriais pareiškėja ir kita bendraturtė įsigijo gyvenamąjį namą, nurodytas jo plotas –170,96 kv. m (įtrauktas rūsio patalpų plotas), namo dalių plotas apskaičiuotas nuo 170,96 kv. m, o ne nuo 116,96 kv. m (tokių duomenų Nekilnojamojo turto registre nėra). Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatant naudojimosi namu tvarką, buvo vertinamas visas gyvenamojo namo plotas (170,94 kv. m), įtrauktas ir rūsys bei nustatyta naudojimosi juo tvarka.

15.4. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. liepos 20 d. parengto duomenų banko išrašo 11 punkte nurodyta pastaba, kuria priimdami skundžiamas nutartis rėmėsi teismai, yra informacinio pobūdžio, padaryta iki sandorių sudarymo, todėl negali daryti įtakos sandorių pagrindu įgytoms idealiosioms turto dalims ir teismo nutartimi patvirtintai naudojimosi namu tvarkai. Analogiška išvada padaryta ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. kovo 6 d. rašte, kuriame pažymėta, kad pirmiau nurodyto registro įrašo 11 punkte esanti pastaba yra tik informatyvaus pobūdžio, nedaro įtakos duomenų tikslinimui. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė šio rašytinio įrodymo ir jo neįvertino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 214 straipsnyje nustatyta tvarka.

15.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi turtu tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys; praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai. Dėl to aplinkybė, kad pareiškėja turi nuosavybės teises į 48/100 dalis gyvenamojo namo, bet valdo 51/100 dalį gyvenamojo namo, o V. N. turi nuosavybės teises į 52/100 dalis gyvenamojo namo, bet valdo 49/100 dalis gyvenamojo namo, neprieštarauja teisės aktams. Tiek visi namo dalių įsigijimo sandoriai, tiek teismo nutartimi nustatyta naudojimosi namu tvarka yra teisėti, įregistruoti VĮ Registrų centre, todėl laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis prilyginama notariškai patvirtintam bendraturčių susitarimui dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, ji įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl yra privaloma ne tik susitarimą sudariusiems asmenims, bet ir tiems asmenims, kurie vėliau įgijo ar įgis dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 straipsnis).

15.6. Notarai, atlikdami jiems pavestas funkcijas ir užtikrindami, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių, privalo laikytis vienodos notarinės praktikos, vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais. Pagal Notariato įstatymo 40 straipsnį, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų, nurodydamas atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvus ir teisinius pagrindus. Notaras neturi teisės sandorio sudarymui kelti papildomų reikalavimų, nenustatytų įstatymuose, tai prieštarautų CK 4.37, 4.72 straipsniuose įtvirtintai teisei savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų bei kitų žmonių teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Notarė V. Kralikienė, atsisakydama tvirtinti turto pirkimo–pardavimo sutartį, vadovavosi Notariato įstatymo 40 straipsniu, tačiau nenurodė, kokiems įstatymams prieštarauja ar kokių įstatymų reikalavimų neatitinka prašomas tvirtinti sandoris, iškėlė įstatyme nenurodytas notarinio veiksmo tvirtinimo sąlygas (nustatyti pareiškėjai priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį), nors Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota naudojimosi turtu tvarka.

16. Atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl notaro teisės atsisakyti atlikti notarinį veiksmą

17. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų; pagal šį įstatymą notarams suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą (Notariato įstatymo 1, 2 straipsniai).

18. Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

19. Kasacinis teismas, praktikoje taikydamas pirmiau nurodytas nuostatas, yra išaiškinęs, kad notaro veiklos ypatybes, nustatytas Notariato įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, notaras įpareigotas griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTIzLTQ2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-523-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-523-469/2016">e3K-3-523-469/2016</a> 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc5LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-379-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-379-248/2018">e3K-3-379-248/2018</a> 29 punktą).

21. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria dėl to, ar notarė V. Kralikienė pagrįstai atsisakė patvirtinti pareiškėjos S. B.-N. turto pirkimo–pardavimo sutartį. Esminis skundžiamame atsisakyme nurodytas jo motyvas – kad pareiškėjos faktiškai valdoma ir naudojama pastato – gyvenamojo namo dalis neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės į šį turtą dalies ir pareiškėja nepašalino šio neatitikimo.

22. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pareiškėjos skundus atmetė, pripažino, kad notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Nesutikdama su tokia teismų pozicija, pareiškėja kasaciniame skunde nurodo, kad notaro patvirtinti ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti sandoriai patvirtina, jog pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į 48/100 dalis gyvenamojo namo, o pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtintą naudojimosi turtu tvarką, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjai paskirta valdyti 51/100 dalis gyvenamojo namo; atsisakydama tvirtinti sandorį, notarė nenurodė, kokiems įstatymams prieštarauja ar kokių įstatymų reikalavimų jis neatitinka, iškėlė įstatyme nenurodytas sandorio tvirtinimo notarine tvarka sąlygas. Anot pareiškėjos, tiek notarė, tiek teismai padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad pareiškėja faktiškai naudojosi ir siekė pirkėjui parduoti 51/100 dalį gyvenamojo namo, taip pat kad bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės dalys apskaičiuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 116,96 kv. m, o ne nuo 170,94 kv. m bendro ploto, todėl galimi bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės dalies pakeitimai.

23. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso turto (duomenys neskelbtini) dalis: 48/100 dalys gyvenamojo namo, 48/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, pastatas – sandėlys, pastatas – šiltnamis ir 289/602 dalys žemės sklypo, šis turtas buvo nurodytas su būsimu pirkėju K. J. ir agentūra UAB „Turta“ sudarytoje preliminariojoje trišalėje sutartyje. Pareiškėja pateikė savo nuosavybės teisę į turtą patvirtinančius dokumentus, bendraturtės V. N. atsisakymą pirkti pareiškėjai priklausančią turto dalį. Ginčo dėl šių dokumentų trūkumų byloje nėra.

24. Byloje taip pat buvo pateikta duomenų apie nustatytą naudojimosi pareiškėjai priklausančia žemės sklypo ir gyvenamojo namo patalpų dalimi tvarką – pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDc1LTQ3NC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1075-474/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1075-474/2011">2-1075-474/2011</a> patvirtintą pareiškėjos ir bendraturtės V. N. sudarytą taikos sutartį pareiškėja naudojosi 86,59 kv. m iš 170,95 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto, t. y. 51/100 dalimi namo. Ši Nekilnojamojo turto registre įregistruota naudojimosi turtu tvarka patvirtina, kad, kaip savo atsisakyme patvirtinti pirkimo–pardavimo sandorį nurodė notarė V. Kralikienė, pareiškėja faktiškai naudojosi didesne pastato – gyvenamojo namo dalimi (51/100), nei Nekilnojamojo turto registre įregistruota jos nuosavybės teisė į šio turto dalį (48/100).

25. Remiantis CK 4.78 straipsniu, kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus CK nustatytas išimtis. Dėl šios teisės įgyvendinimo kasacinis teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad bendraturčio dalis, turima bendrosios nuosavybės teise (idealioji dalis), gali būti savarankiškas civilinės apyvartos objektas (gali būti parduodama, dovanojama ar kitaip perleidžiama), materialaus turto konkrečios dalys tokiais atvejais nenurodomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016, 32 punktas).

26. Asmens turima dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje (idealioji dalis) nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso, ir apibūdinama tik matematine išraiška. Dėl to bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Jeigu toks susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzktOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139-969/2018">3K-3-139-969/2018</a>, 27 punktas). Taip užtikrinamas bendrosios nuosavybės valdymo stabilumas, t. y. tai, kad, pasikeitus nuosavybės subjektui, nebūtų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant bendro daikto pasikeitimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-153/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-153/2010">3K-3-153/2010</a>).

27. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDQtMjQ4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-244-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-244-248/2018">3K-3-244-248/2018</a> 35 punktą).

28. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką darytina išvada, kad dėl bendrosios nuosavybės ypatumų galima situacija, kai asmeniui nuosavybės teise priklauso vienokio dydžio idealioji turto dalis, tačiau šis asmuo naudojasi kitokio dydžio (pvz., didesne) turto dalimi. Atitinkamai bendraturtis turi teisę parduoti jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią turto dalį ir ši dalis nebūtinai turi sutapti su bendraturčio pagal teismo ar notaro patvirtintą bei viešame registre įregistruotą naudojimosi turtu tvarką naudojama turto dalimi; šioms dalims nesutampant, parduodama idealioji dalis, o viešame registre įregistruota naudojimosi turtu (realia jo dalimi) tvarka, remiantis CK 4.81 straipsnio 2 dalimi, tampa privaloma asmeniui, kuris įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teise.

29. Remdamasi pateiktais išaiškinimais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos pateikti dokumentai neginčytinai pagrindė jos nuosavybės teisę į siekiamą parduoti turto dalį, o teismo nutartis, kuria patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta naudojimosi turtu tvarka, buvo įregistruota viešame registre (taigi tapo privaloma ir būsimiems turto dalies įgijėjams), todėl pareiškėjos turimos bendrosios nuosavybės dalies ir naudojamos turto dalies skirtumas, atsiradęs dėl bendrosios nuosavybės ypatumų (šios nutarties 27 punktas), neprieštaravo teisės aktų reikalavimams, juos atitiko. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad neegzistavo Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai ar šios nutarties 19 punkte nurodytos aplinkybės, kurios teiktų pagrindą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – juridiškai įtvirtinti neginčijamą nuosavybės teisės perleidimą.

30. Spręsdami priešingai, teismai pernelyg didelę reikšmę suteikė aplinkybei, kad dėl pareiškėjos turimos ir naudojamos turto dalies neatitikimų notarei galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos turimos bendrosios nuosavybės dalies. Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėja pateikė savo nuosavybės teisę į konkrečią turto dalį patvirtinančius dokumentus, o naudojimosi turtu tvarka buvo patvirtina įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu bei įregistruota viešame registre. Dėl to, neginčijant turto įsigijimo pagrindų teisėtumo ir nekvestionuojant nustatytos naudojimosi turtu tvarkos, pareiškėjos turimos ir naudojamos turto dalių teisingumas nebuvo paneigtas.

31. Tokios išvados nekeičia notarės, patikslinus nekilnojamojo turto duomenis sandoriui sudaryti, nustatyta aplinkybė, kad į pastato – gyvenamojo namo plotą įtraukus rūsio plotą bendras jo plotas pasikeitė į 170,94 kv. m, o šio gyvenamojo namo bendraturčių valdomos bendrosios dalinės nuosavybės dalys apskaičiuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 116,96 kv. m ploto (ši informacija pateikta ir byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 11 skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“).

32. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bendraturčių teisių pasikeitimas, keičiantis bendrajai nuosavybei, grindžiamas proporcingumo principu. Tai reiškia, kad į gyvenamojo namo plotą įtraukus rūsio plotą ir dėl to padidėjus bendram namo plotui, nesant CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, kurių pagrindu padidėtų tik konkretaus (-čių) bendraturčio (-ių) bendrosios dalinės nuosavybės dalis, bendraturčių valdomos idealiosios turto dalys nesikeičia, tik padidėja jas atitinkantis faktiškas turto plotas. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta pastaba apie tai, kaip buvo apskaičiuotos gyvenamojo namo bendraturčių valdomos bendrosios dalinės nuosavybės dalys, nedaro įtakos bendraturčiams priklausančioms idealiosioms turto dalims ir nevaržo bendraturčio teisės disponuoti jam priklausančia turto dalimi. Be to, ir teismo patvirtintoje naudojimosi turtu tvarkoje buvo susitarta dėl naudojimosi rūsiu tvarkos, realios bendraturčių naudotinos gyvenamojo namo dalys apskaičiuotos nuo 170,94 kv. m namo ploto.

33. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiau aptarta pastaba (šios nutarties 31 punktas) Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta ir pareiškėjai 2006 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyjant 24/100 dalis gyvenamojo namo; ji buvo įtraukta į turto pirkimo–pardavimo sutartį.

34. Dėl atsisakyme atlikti notarinį veiksmą nurodyto argumento, kad pirkėjas K. J. pareiškė, jog nori pirkti pareiškėjos naudojamą 51/100 dalį gyvenamojo namo, pažymėtina, kad jo nepatvirtina jokie bylos duomenys (priešingai, preliminariojoje trišalėje sutartyje nurodyta, kad pareiškėja (pardavėja) įsipareigoja parduoti 48/100 dalis turto). Be to, remdamasi Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, notarė privalėjo išaiškinti pareiškėjai ir potencialiam jos turto pirkėjui prašomo atlikti notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes, t. y. nurodyti, kad įsigydamas 48/100 dalis turto jis galės faktiškai naudotis pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDc1LTQ3NC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1075-474/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1075-474/2011">2-1075-474/2011</a> patvirtintą naudojimosi turtu tvarką pareiškėjai priskirta turto dalimi. Jam nesutinkant, kad būsimo sandorio pagrindu kiltų nurodytos pasekmės, pirkimo–pardavimo sandoris nebūtų patvirtintas dėl šalių valios jį sudaryti trūkumų.

35. Teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 29–34 punktuose išdėstytais argumentais ir motyvais, konstatuoja, kad teismų nustatytų bylos aplinkybių visuma teikia pagrindą daryti išvadą, jog notarės V. Kralikienės atsisakyme atlikti notarinį veiksmą nenurodytos tokios aplinkybės, kurios būtų pakankamas pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – patvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį. Atsižvelgiant į tai, kasacinis skundas tenkintinas, skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjos skundas tenkintinas (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

36. Kartu su kasaciniu skundu pareiškėja pateikė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. kovo 5 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis (CPK 347 straipsnio 2 dalis), todėl prie kasacinio skundo negali būti pridedami nauji įrodymai, taip pat ir pakartotinai pateikiami jau byloje esantys įrodymai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu, nenustato bylos faktinių aplinkybių, netiria naujų įrodymų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, pareiškėjos pateiktą naują įrodymą atsisakytina pridėti prie bylos.

37. Kasacinis teismas nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes šie neturi teisinės reikšmės bylai išspręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. CPK 442 straipsnio 6 punkte įtvirtinta, kad bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingosios teisenos bylų specifika (šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių) lemia, kad ypatingosios teisenos byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos paprastai yra neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

39. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu prašė panaikinti notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, bylos nagrinėjimo metu notarė nesutiko su skundu, laikėsi pozicijos, kad jis nepagrįstas, todėl yra pagrindas spręsti, jog pareiškėjos ir notarės interesai yra priešingi. Tai sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

40. Kasaciniam teismui panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priėmus naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti, atitinkamai turi būti paskirstytos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

41. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už skundo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą parengimą ieškovė turėjo 300 Eur atstovavimo išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš notarės V. Kralikienės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.16 punkte nurodyto dydžio, todėl, remiantis šios nutarties 39 punkte nurodytais motyvais, pareiškėjai priteistinas iš notarės V. Kralikienės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

42. Atskirajame ir kasaciniame skunduose pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose pabaigos nepateikė šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančių duomenų, todėl šie jos prašymai atmestini (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

43. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 10,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priėmus naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas tenkintinas, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš suinteresuoto asmens notarės V. Kralikienės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – pareiškėjos S. B.-N. skundą patenkinti.

Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kretingos rajono 3-iojo notaro biuro notarės Vilijos Kralikienės 2017 m. liepos 31 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą.

Priteisti S. B.-N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš notarės Vilijos Kralikienės (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (trijų šimtų) Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti valstybei iš notarės Vilijos Kralikienės (a. k. (duomenys neskelbtini) 10,32 Eur (dešimt Eur 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Atsisakyti priimti prie S. B.-N. kasacinio skundo pridėtą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. kovo 5 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Egidijus Laužikas

Gediminas Sagatys