Civilinė byla Nr. e3K-3-475-969/2018 (N)
Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00608-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl tėvystės nuginčijimo; trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), išvadą teikianti institucija – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą, aiškinimo ir taikymo.
2. (duomenys neskelbtini).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl tėvystės nuginčijimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
3. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).
4. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
5. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų. Būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-9/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-9/2007">3K-3-9/2007</a>).
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010).
7. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė. Vaiko atžvilgiu negali likti netikrumo išsprendus klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, todėl ginčijant tėvystę kartu turėtų būti siekiama nustatyti tikrąją (biologinę) tėvystę. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo vertinama, ar asmuo, kuris ginčija pareiškimu pripažintą tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjItOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-362-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-362-969/2018">3K-3-362-969/2018</a> 40 punktą ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
8. Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo privalo dalyvauti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (CK 3.153 straipsnis). Kilus tėvų ginčui nepilnamečio interesus turi saugoti ir ginti valstybė (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 4 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59, 60 straipsniai). Institucijos uždavinys yra saugoti ir ginti vaiko interesus, imtis priemonių, kad būtų apsaugotos vaiko teisės, taip pat ir teisė žinoti savo tėvus (CK 3.147 straipsnio 2 dalis).
9. Esant įrodymui (ekspertizės išvadai), kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas ir vaiko motina nurodo spėjamą vaiko tėvą, vaikas nori žinoti savo kilmę, teismas tokiu atveju turi spręsti tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimus, atsižvelgdamas į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjEtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-321-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-321-687/2016">3K-3-321-687/2016</a>, 34 punktas).
10. Tėvystės nuginčijimo bylose, nesant pareikšto reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, tačiau esant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti spėjamo biologinio vaiko tėvo tapatybę, vaiko motina, o jai to nedarant – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali pareikšti jam reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Jei nurodyti asmenys tokio reikalavimo teismui nepateikia, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali motyvuota rašytine nutartimi (CPK 290 straipsnio 1 dalis) sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 164 straipsnio 4 punktas) ir kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, prašydamas per teismo nustatytą protingą terminą įvertinti, ar nėra pagrindo byloje pareikšti reikalavimo dėl tėvystės nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjItOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-362-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-362-969/2018">3K-3-362-969/2018</a>, 45 punktas).
11. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nuosekliai laikomasi vertinimo, kad bylos dėl tėvystės nustatymo (nuginčijimo) yra neatsiejamai susijusios su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu užtikrinama asmens teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kuri apima svarbius asmens tapatybės aspektus (žr., pvz., 2018 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Novotny prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 16314/13; 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą byloje Doktorov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 15074/08; 2017 m. kovo 7 d. sprendimą byloje R. L. ir kiti prieš Daniją, peticijos Nr. 52629/11; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, ir kt.). Teisė į privataus gyvenimo gerbimą, be kita ko, apima asmens teisę nustatyti santykius su kitais žmonėmis. EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad ši teisė apima ir reikalavimą gerbti asmens sprendimą tapti ar netapti tėvu (žr. 2007 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Evans prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05). Todėl EŽTT praktikoje laikomasi vertinimo, kad asmuo turi teisę bent jau turėti galimybę paneigti tėvystę vaikui, kuris, remiantis moksliniais įrodymais, yra ne jo (žr. 2018 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Novotny prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 16314/13). Atsižvelgiant į tai, asmens teisės nuginčyti tėvystę vaikui, kuris nėra jo biologinis vaikas, ribojimas gali lemti jo teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimą Konvencijos 8 straipsnio prasme.
12. Ginčuose dėl vaiko kilmės Konvencijos 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. Šio pobūdžio bylose EŽTT taiko tokią tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumo įvertinimo schemą: teisės į privataus gyvenimo gerbimą suvaržymas turi būti atliktas pagal įstatymą, jis turi turėti teisėtą tikslą (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.), ribojimas taip pat turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje – reikia pateikti svarbias ir pakankamas priežastis (motyvus) suvaržymui pagrįsti (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimo byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 61–68, kuriuo konstatuota, kad Konvencijos požiūriu pareiškėjas pagrįstai neturėjo galimybės nuginčyti paties pripažintą vaiko tėvystę (pareiškėjui aiškiai žinant, kad jis gali būti ne tėvas), vėliau moksliniams įrodymams patvirtinus, kad jis nėra vaiko tėvas, ir nesant aiškios galimybės nustatyti biologinį tėvą; šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; geriausi vaiko interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus).
13. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad vaiko, o ne pareiškėjų, siekiančių nuginčyti tėvystę, interesų pirmumas vyrauja situacijose, kai pareiškėjai nesiima veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindą abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams gresia materialinio išlaikymo netekimas, nėra aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą, vaikai pareiškėjus laiko tikraisiais tėvais ir dėl to galimas tėvystės nuginčijimas vaikams gali sukelti neigiamas psichologines pasekmes ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Patrik KNAKAL prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39277/06; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, ir kt.). Be to, EŽTT jurisprudencijoje svarbia aplinkybe laikoma tai, ar, atmetus reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo pagal pareiškėjų reikalavimą, vėliau pats vaikas, sulaukęs pilnametystės, turės galimybę ją nuginčyti pagal nacionalinės teisės normas (žr. EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08). Kita vertus, EŽTT praktikoje pripažįstama, kad tam tikrose situacijose poreikis ginti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus gali būti laikomas pakankamai svarbiu, pateisinančiu vaiko ir jo socialinių tėvų teisės į pagarbą jų privačiam ir šeimos gyvenimui apribojimą (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12).
14. Apibendrindama pirmiau nurodytą EŽTT praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad asmens, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, bet vaiko gimimo liudijime įrašytas kaip tėvas, reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atmestas, tokiu būdu apribojant tokio asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis), tik pagal įstatymą ir tik siekiant teisėto tikslo (kuriuo pripažįstama konkrečių vaiko interesų apsauga), o pats reikalavimo atmetimas, kuriuo apribojamos tokio asmens teisės, turi būti proporcingas siekiamam tikslui. Sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyminės prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, dėl to patirti neigiamų psichologinių išgyvenimų, netekti materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų (vaiko interesų ir ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą) pusiausvyra konkrečiu atveju.
15. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) tėvas yra ieškovas (duomenys neskelbtini), motina – atsakovė (duomenys neskelbtini). Ieškovo (duomenys neskelbtini) tėvystė pripažinta jo paties savanorišku pareiškimu (CK 3.141 straipsnio 1 dalis). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimu neterminuotai apribota abiejų, t. y. ieškovo ir atsakovės, tėvų valdžia sūnaus (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Nepilnamečiam (duomenys neskelbtini) nustatyta nuolatinė globa ir jo globėja bei turto administratore paskirta (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo ir atsakovės sūnui išlaikyti priteista po 58,39 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Nuo vaiko gimimo ieškovas buvo faktinis vaiko tėvas, ryšys su sūnumi niekada nenutrūko, apribojus tėvų valdžią, ieškovas pagal galimybes rūpinosi sūnumi, lankydavo jį, skambindavo jam ir su juo bendraudavo. Tarp ieškovo ir vaiko yra emocinis ryšys. Kol dirbo, ieškovas vykdė savo pareigą ir teikė išlaikymą, pastaruoju metu neteikia išlaikymo, nes neturi darbo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė nurodė, kad galimas biologinis vaiko tėvas yra (duomenys neskelbtini), tačiau jokių tikslesnių jo duomenų bei buvimo vietos nežino. Pokalbyje su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais ir atsakydamas į klausimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu vaikas nurodė, kad nenorėtų sužinoti tikrojo (biologinio) tėvo, norėtų ir toliau bendrauti su ieškovu, kurį laiko tėvu.
16. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė remdamiesi tuo, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus, konkrečiai: 1) vaiko interesą išsaugoti ilgametį susiformavusį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, teisinio statuso aiškumą; 2) jei būtų sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš ieškovo gaunamo išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad asmuo, įstatymo pagrindu pripažintas vaiko tėvu, įgyja tėvo teises ir pareigas, o tarp jo ir vaiko atsiranda teisiniai tėvystės santykiai nepriklausomai nuo biologinės tėvystės, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Apeliacinės instancijos teismas savo ruožtu papildomai pažymėjo, kad nagrinėjamas ginčas yra kildinamas ne iš vaiko noro bei teisės žinoti savo kilmę, bet susijęs su ieškovo pozicija dėl iš jo priteisto išlaikymo vaikui, t. y. su jo nenoru teikti išlaikymą. Abu teismai, be kita ko, atsižvelgė į vaiko nuomonę ginčo klausimu.
17. Kasaciniame skunde ieškovas ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes – emocinį ryšį tarp jo ir vaiko bei grėsmę, nuginčijus tėvystę, vaikui netekti iš ieškovo gaunamo išlaikymo. Taip pat kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl nepakankamo teismo aktyvumo aiškinantis biologinę tėvystę (neįtraukiant į bylos nagrinėjimą atsakovės nurodyto galimo biologinio vaiko tėvo (duomenys neskelbtini), dėl ko, ieškovo nuomone, teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta iš esmės teisiškai nepagrįstais.
18. Pirma, remiantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nagrinėjamoje byloje aplinkybę, kad tarp ieškovo ir vaiko yra emocinis ryšys, teismai nustatė įvertinę šiuos byloje esančius įrodymus: šalių, trečiojo asmens ir nepilnamečio (duomenys neskelbtini) paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo teiginius, kad ryšys yra vienpusis (tik iš vaiko pusės), motyvuotai įvertino kaip prieštaringus (žr. apeliacinės instancijos teismo nutarties 22 ir 23 punktus). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatydami šią faktinę aplinkybę (ieškovo ir vaiko emocinį ryšį) teismai pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas savaime nereiškia, kad tarp tėvo ir vaiko nėra (nelieka) emocinio ryšio. Gyvenime gali susiklostyti įvairių situacijų, todėl emocinio ryšio (ne)buvimas yra fakto klausimas, dėl kurio turi būti individualiai sprendžiama kiekvienoje byloje. Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas (jei vaikas neįvaikintas), jei tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 ir 6 dalys). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje nustatytas tėvų valdžios neterminuoto apribojimo ieškovui faktas savaime nepaneigia nagrinėjamoje byloje teismų nustatyto emocinio ryšio tarp ieškovo ir vaiko.
20. Antra, ieškovo kasacinio skundo teiginys, kad nuginčijus tėvystę vaikui neatsiranda papildomos grėsmės prarasti materialinį išlaikymą, nes iš ieškovo jis jo ir taip negauna, yra pagrįstas tik ta apimtimi, kuria kalbama apie šiuo metu faktiškai (ne)gaunamą išlaikymą. Tačiau pažymėtina, kad nors ieškovas šiuo metu faktiškai neteikia išlaikymo dėl to, kad neturi atitinkamų pajamų, tai nereiškia, kad: 1) jo pareiga teikti išlaikymą vaikui yra pasibaigusi; 2) ateityje jis taip pat neturės pajamų (turto), suteikiančių galimybę teikti išlaikymą. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimu priteisto vaikui išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį, kai išlaikymas neteikiamas, vykdymo proceso metu galės būti išieškomas iš ieškovo ateityje.
21. Trečia, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje teismai privalėjo taikyti priemones, nurodytas šios nutarties 30 ir 31 punktuose, siekiant nustatyti biologinį vaiko tėvą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu vaiko motinos nurodytų duomenų apie spėjamą vaiko biologinį tėvą (vardas, pavardė, gimimo metai) pagrindu iš esmės galėjo būti imamasi priemonių, siekiant nustatyti spėjamo biologinio tėvo tapatybę, gyvenamąją vietą. Pavykus tai padaryti, CK 3.147 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai būtų turėję galimybę spręsti dėl reikalavimo nustatyti tėvystę pareiškimo. Tai paneigia bylą nagrinėjusių teismų teiginį, jog „biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus“, nes neišnaudotos priemonės tokiam aiškumui pasiekti. Kita vertus, atsižvelgiant į šios nutarties 31 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, nurodytas priemones teismas turi taikyti visada, išskyrus atvejus, jei byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog tai prieštarautų vaiko interesams. Tai reiškia, kad jei konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės teismui sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog priemonės, skirtos biologiniam tėvui nustatyti, prieštarautų vaiko interesams, teismas tokių priemonių neturi taikyti. Ar egzistuoja pakankamai aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad biologinės tiesos paieškos prieštarautų vaiko interesams, vertinama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje.
22. Nagrinėjamoje byloje teismai, nesiimdami priemonių biologiniam tėvui nustatyti ir atmesdami ieškovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, rėmėsi ne tik pakankamai aiškiai išreikšta vaiko nuomone šiuo klausimu, bet ir objektyviomis aplinkybėmis, konkrečiai:
22.1. Pavojumi prarasti nors ir silpną, tačiau bent kažkokį vaiko emocinį ryšį su tėvu (ieškovu). Sutikdama su šiuo vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių (14 metų), tikimybė, kad net ir pavykus nustatyti biologinį tėvą, tarp jo ir vaiko atsiras emocinis ryšys, stipresnis už tą, kuris sieja ieškovą ir vaiką, yra labai nedidelė. Tėvo emocinis ryšys su vaiku daugiausia formuojamas tėvui auginant vaiką ir rūpinantis juo, o ne dėl fakto apie biologinę tėvystę (su)žinojimo. Ieškovas bent jau kurį laiką augino vaiką ir rūpinosi juo (jam būnant mažamečiu), tuo tarpu biologinis tėvas to išvis niekada nedarė.
22.2. Poreikiu apsaugoti šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, teisinio statuso aiškumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apribojus tėvų valdžią vaikas gyvena su globėja (duomenys neskelbtini) nedideliame Lietuvos miestelyje. Nenustatyta, kad esama šeimos aplinka vaikui būtų nesaugi ar neužtikrintų jo interesų. Susiformavę šeimos ryšiai yra svarbus vaiko identiškumo elementas, todėl valstybė iš principo turėtų susilaikyti nuo kišimosi į juos, ypač paauglystėje, juolab esant aiškiai išreikštam paties nepilnamečio prieštaravimui.
22.3. Grėsme vaikui netekti išlaikymo iš ieškovo (dėl šios aplinkybės pagrįstumo žr. šios nutarties 41 punktą).
23. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje vaiko interesams atstovavęs Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje, be kita ko, pažymėjo, kad byloje nustatytų aplinkybių kontekste biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko interesai.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro iš esmės pakankamą pagrindą konstatuoti, jog priemonės, skirtos biologiniam vaiko tėvui nustatyti, prieštarautų vaiko interesams, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai šių priemonių netaikė.
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad ginčijama tėvystė nustatyta ne įstatymo prezumpcijos pagrindu (CK 3.104 straipsnis), o savanorišku paties ieškovo pareiškimu (CK 3.141–3.142 straipsniai). Nors pripažįstant tėvystę nėra keliamas reikalavimas dėl pripažįstančiojo ir vaiko biologinio ryšio patvirtinimo, tačiau akivaizdu, kad tėvystę savanoriškai pripažįstantis asmuo, norėdamas įsitikinti šio ryšio egzistavimu, turi galimybę tai padaryti. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad, ieškovui pripažįstant 2004 metais gimusio vaiko tėvystę, tokia galimybė jau buvo prieinama iš esmės kiekvienam.
26. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamoje byloje esant aiškiai išsakytam paties vaiko nenorui ieškoti biologinio tėvo, pirmiau nurodytų nepilnamečio vaiko interesų visuma sudaro iš esmės pakankamą pagrindą pirmenybę suteikti jiems, o ne ieškovo teisei į privataus gyvenimo gerbimą. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo teisių apribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad bylą nagrinėję teismai buvo nepakankamai aktyvūs siekiant nustatyti biologinį vaiko tėvą ir (ar) kad skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nuspręsta dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų.
27. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta iš esmės teisingai aiškinant ir taikant tėvystės nuginčijimą ir vaiko interesų apsaugą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypstant nuo nutartyje nurodytos suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl paliktina nepakeista.
Dėl bylos medžiagos neviešumo
28. Pagal CPK 10 straipsnio 1 dalį visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (2 dalis).
29. Nagrinėjamos bylos medžiaga nėra CPK 10 straipsnyje nustatyta tvarka pripažinta nevieša. Toks prašymas byloje dalyvaujančių asmenų nebuvo reikštas, teismai savo iniciatyva nesprendė dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje yra pagrindas laikyti visą bylos medžiagą nevieša.
30. Nagrinėjamoje byloje spręstas tėvystės nustatymo klausimas, yra pateikti su nepilnamečio vaiko ir ieškovo asmenimis susiję duomenys, taip pat duomenys, susiję su jų privačiu gyvenimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su (duomenys neskelbtini), kuri gyvena nedideliame Lietuvos miestelyje, todėl yra didelė tikimybė, jog byloje ir šioje nutartyje pateikti duomenys taps žinomi asmenims, turintiems sąsajų su nepilnamečio vaiko ir ieškovo asmenimis ar jų privačiu gyvenimu. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia pripažinti visą šios bylos medžiagą nevieša.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 6,46 Eur tokių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas netenkinamas, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
(duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini) valstybei 6,46 Eur (šešis Eur 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Pripažinti visą bylos medžiagą nevieša.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Egidijus Laužikas
Gediminas Sagatys
