Dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei

Civilinė byla Nr. e3K-3-469-611/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06229-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.3.6.4.1.2; 1.3.6.4.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei, trečiasis asmuo lopšelis-darželis „Kūlverstukas“, dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kompetentingą subjektą skirti drausminei nuobaudai (papeikimui) biudžetinės švietimo įstaigos vadovui, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė teismo panaikinti 2017 m. gegužės 3 d. Šiaulių miesto mero potvarkį Nr. MP-82 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Šiaulių lopšelio-darželio „Kūlverstukas“ direktoriui“. Ji nurodė, kad, skiriant drausminę nuobaudą – papeikimą, nesilaikyta taisyklių ir tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 240, 241 straipsniuose: reikalavime pasiaiškinti abstrakčiai suformuluoti pažeidimai (nenurodytas konkrečių pažeidimų laikas, vieta, nepagrindžiama ieškovės kaltė); nuobauda paskirta netinkamo subjekto (savivaldybės mero), viršijusio įgaliojimus. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 16 straipsnio 2 dalies 21 punkto, 20 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostatas, galiojusias drausminės nuobaudos skyrimo metu, ieškovei – švietimo įstaigos vadovei – nuobauda galėjo būti paskirta tik savivaldybės tarybos, turėjusios išimtinę kompetenciją, sprendimu; pažeisti DK nustatyti terminai nuobaudai skirti. Ieškovės įsitikinimu, nuobauda paskirta nepagrįstai, nes ieškovė nepadarė nė vieno iš 2017 m. vasario 24 d. audito ataskaitoje (toliau – Audito ataskaita) nurodytų pažeidimų. Kadangi neegzistuoja sąlygų visetas ieškovei taikyti drausminę atsakomybę, drausminė nuobauda paskirta netinkamo subjekto ir praleidus DK nustatytą vieno mėnesio terminą, nuobauda panaikintina.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino; panaikino 2017 m. gegužės 3 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkį Nr. MP-82 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Šiaulių lopšelio-darželio „Kūlverstukas“ direktoriui“; priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei – žyminį mokestį.

4. Teismas rėmėsi iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 234, 237, 241 straipsnių, VSĮ 16 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalių, 3 dalies 2 punkto nuostatomis. Teismas konstatavo, kad biudžetinė įstaiga Šiaulių lopšelis-darželis „Kūlverstukas“ yra švietimo įstaiga, todėl ne tik jos vadovo atleidimas iš darbo, bet ir drausminės atsakomybės taikymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, kuri negali būti perduota jokiai kitai institucijai. Pagal pareigybės aprašymą (6 punktas) įstaigos direktorius tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui ir atskaitingas savivaldybės tarybai, kuri pagal įstaigos nuostatų 7 punktą yra savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Taigi savivaldybės taryba privalėjo atlikti drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą, laikydamasi atitinkamų taisyklių ir terminų. VSĮ nuostatos dėl kitų funkcijų, susijusių su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais priskyrimo merams, teismo vertinimu, negali būti aiškinamos per plačiai.

5. Teismas sprendė, kad drausminė nuobauda ieškovei buvo skirta tokios teisės neturinčio subjekto sprendimu, todėl teismas negali vertinti tokio paskyrimo teisėtumo. Neaišku, ar savivaldybės taryba apskritai vertintų, kad ieškovė padarė drausmės pažeidimą, kokia nuobauda būtų parinkta. Teismo vertinimu, drausmės pažeidimo aplinkybės bei nuobaudos skyrimo terminas būtų aktualūs tik jei nuobauda būtų paskirta kompetentingo subjekto, o nagrinėjamu atveju jų vertinimas pažeistų išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją. Taigi teismas neanalizavo ir nevertino kitų su drausminės nuobaudos skyrimu susijusių klausimų.

6. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Kolegija nurodė, kad pagal VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą, 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą savivaldybės švietimo įstaigos vadovo skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų nustatyta tvarka yra išimtinės tarybos kompetencija, kuri negali būti perduota. DK nustatyta atleidimo tvarka, priklausanti nuo konkretaus atleidimo iš pareigų pagrindo. Drausminės nuobaudos – pastaba, papeikimas – gali būti atleidimo iš pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą būtinasis sudėties elementas, taigi ankstesnių nuobaudų skyrimas patenka į atleidimo iš pareigų tvarką. Teisės aktai nenustato, kad savivaldybės taryba priima tik galutinį sprendimą dėl atleidimo, o atleidimo tvarką įgyvendina kitas subjektas.

8. Atsižvelgdama į ieškovės pareiginių nuostatų 6 punkto nuostatą, pagal kurią direktorė yra pavaldi savivaldybės administracijos direktoriui, atskaitinga – savivaldybės tarybai, kolegija konstatavo, kad būtent taryba turi kompetenciją spręsti dėl švietimo įstaigos vadovo atleidimo iš darbo, skatinimo, nuobaudų taikymo, atitinkamai procedūros tinkamo laikymosi sprendžiant šiuos klausimus. Savivaldybės taryba, kaip išimtinę kompetenciją turintis subjektas, spręsdama atleidimo iš pareigų klausimą, privalo laikytis ir nepažeisti atleidimo iš pareigų procedūros, įskaitant ir atleidimo iš pareigų būtinųjų sąlygų bei sudėties elementų nustatymą, į kurį įeina ir švelnesnių drausminių nuobaudų skyrimas.

9. Kolegija nesutiko su atsakovės argumentu, kad drausminės nuobaudos skyrimas savivaldybės tarybos sprendimu dėl veiklos formos prarastų savo prasmę ir taptų neįmanomas, kadangi reikėtų daugumos pritarimo. Sprendimui priimti, kolegijos vertinimu, reikalinga posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Nors meras turi teisę atstovauti tarybai tam tikrais klausimais, tai nereiškia, kad jis vienvaldiškai gali priimti savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai priskirtus sprendimus.

10. Įstatymų leidėjas, kolegijos vertinimu, aiškiai įtvirtino, kad savivaldybės taryba klausimą dėl švietimo įstaigų vadovų atleidimo turi spręsti ne formaliai, o įgyvendindama visą įstatyme nustatytą tvarką, kuri apima ir kitų nuobaudų skyrimo klausimus. Švietimo įstaigų, vykdančių specifinę veiklą, vadovų atleidimo ir nustatytos tvarkos laikymosi klausimai turi būti sprendžiami ne vienašališkai mero, o kolegialiai savivaldybės tarybos. Meras pagal VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 16 punktą turi kompetenciją atlikti tam tikrus darbuotojų personalo valdymo klausimus, susijusius su, pvz., darbo ir poilsio laiku, komandiruotėmis.

11. Kolegija sprendė, kad nustatęs, jog ieškovei drausminė nuobauda paskirta nekompetentingo subjekto, teismas neturi pareigos vertinti kitų su atleidimo priežastimi susijusių aplinkybių, įskaitant drausminės nuobaudos taikymą, nes jos yra teisiškai nereikšmingos. Nustatytos aplinkybės suponuoja pagrindą panaikinti ieškovei skirtą drausminę nuobaudą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 31 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismai neteisingai aiškino ir taikė VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 21 punkto ir 20 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad teisė skirti drausminę nuobaudą – pastabą – švietimo įstaigos vadovui priskiriama išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. VSĮ nuostatos nepagrįstai aiškintos per plačiai. Jomis savivaldybės tarybai nėra priskirta kompetencija skirti drausmines nuobaudas, išskyrus atleidimą. Tai, kad drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo klausimas nepriskirtas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai, pagrindžia lingvistinis, istorinis ir sisteminis bei lyginamasis aiškinimo metodai (žr. šiuo metu galiojančias VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 16 punkto nuostatas; 2016 m. birželio 28 d. pakeitimo įstatymo aiškinamojo rašto 4.12.1 punktą). Kitos funkcijos, susijusios su biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, anksčiau buvo priskirtos paprastajai savivaldybės kompetencijai (žr. 2014 m. spalio 1 d. VSĮ 16 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakciją). Nuo 2015 m. padidinti mero įgaliojimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzg0LTY4NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-384-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-384-684/2016">e3K-3-384-684/2016</a>). Atsižvelgiant į DK įtvirtintus griežtus nuobaudų skyrimo terminus ir procedūras, nuobaudos paskyrimas švietimo įstaigos vadovui savivaldybės tarybos – kolegialaus organo – sprendimu būtų faktiškai neįmanomas (VSĮ 13 straipsnio 4 dalis).

12.2. Teismai neteisingai aiškino DK 237 straipsnio nuostatas, nepagrįstai sprendė, kad drausminė nuobauda – papeikimas – savo teisinėmis pasekmėmis yra tolygi darbuotojo atleidimui iš darbo, yra sudėtinė jo dalis. Papeikimas negali būti sutapatinamas su atleidimu iš pareigų, nes nelemia darbo santykių nutrūkimo, nėra neišvengiama to prielaida, be to, išnyksta per vienerius metus (DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 243 straipsnis). Papeikimu siekiama auklėjamojo, prevencinio poveikio.

12.3. Teismų procesiniai sprendimai be motyvų, nes teismai nevertino ir nemotyvavo esminių bylos aplinkybių, susijusių su paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

12.4. Drausminė nuobauda buvo paskirta laiku ir teisėtai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė netinkamai organizavo darbą, neužtikrino, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, netinkamai vadovavo veiklos planų vykdymui, neužtikrino vidaus kontrolės sistemos veikimo ir demokratinio lopšelio-darželio valdymo.

13. Trečiasis asmuo pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie kasacinio skundo.

14. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi argumentai iš esmės sutampa su teismų procesinių sprendimų motyvais. Taip pat nurodoma, kad:

14.1. Pagal VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą švietimo įstaigų vadovų atleidimas iš pareigų teisės aktų nustatyta tvarka priskirtas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Pagal DK 136 straipsnio 4 dalį darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Drausminės nuobaudos – pastaba ir papeikimas – gali būti atleidimo iš pareigų būtinasis elementas. Ankstesnės nuobaudos skyrimas patenka į DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą tvarką. Tokios tvarkos laikytis privalo būtent savivaldybės taryba.

14.2. Pagal ankstesnį reguliavimą savivaldybės meras priimdavo sprendimus dėl visų biudžetinių įstaigų vadovų personalo valdymo klausimų, tačiau neturėjo kompetencijos spręsti dėl švietimo įstaigų vadovų atleidimo iš pareigų bei tokio atleidimo iš pareigų procedūros laikymosi, įskaitant drausminių nuobaudų skyrimą.

14.3. Pripažinus mero kompetenciją skirti drausminę nuobaudą – papeikimą, taptų neaišku, kokios teisės aktuose nustatytos tvarkos savivaldybės taryba turi laikytis įgyvendindama savo išimtinę kompetenciją atleisti švietimo įstaigos vadovą iš pareigų.

14.4. Teiginiai dėl sudėtingumo taikyti švelnesnes nuobaudas švietimo įstaigos vadovams nepagrįsti, atsižvelgiant į VSĮ 13 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą mero teisę; savivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jei dalyvauja tarybos narių dauguma (13 straipsnio 1 dalis), o savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma (13 straipsnio 9 dalis), o ne tarybos narių balsų dauguma.

14.5. Teismai, nustatę, kad drausminė nuobauda paskirta nekompetentingo subjekto, neturėjo pagrindo nagrinėti drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybių.

14.6. Terminas drausminei nuobaudai skirti (DK 241 straipsnis) buvo praleistas, o Potvarkyje nurodytų darbo drausmės pažeidimų ieškovė nepadarė. Kadangi neegzistuoja drausminės atsakomybės sąlygų visetas, drausminė nuobauda – papeikimas – ieškovei paskirta nepagrįstai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės normų, reglamentuojančių kompetentingą subjektą skirti drausminei nuobaudai (papeikimui) biudžetinės švietimo įstaigos vadovui

15. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykiams, kurie buvo Darbo kodekso įsigaliojimo dieną, taikomos šio kodekso nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 6–11 dalyse nustatytus atvejus. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 9 dalį darbo drausmės pažeidimų procedūros, pradėtos iki Darbo kodekso įsigaliojimo, baigiamos pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas 2017 m. gegužės 3 d. Šiaulių miesto mero potvarkis, kuriuo ieškovei, kaip biudžetinės švietimo įstaigos vadovei, paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Taigi šiuo atveju aktualios Darbo kodekso nuostatos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d.

16. Darbo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, gali būti taikomos drausminio poveikio priemonės. Darbo drausmės pažeidimas – darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: pastaba; papeikimas; atleidimas iš darbo (DK 237 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis). Terminas drausminei nuobaudai skirti reglamentuojamas DK 241 straipsnyje. Pagal DK 243 straipsnio nuostatas, jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda, laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų. DK 244 straipsnyje įtvirtinta galimybė panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus jos galiojimo terminui.

17. Drausminės nuobaudos skyrimo tvarką reglamentuojančio DK 240 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai. Darbuotojui pažeidus darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo (DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Pagal drausminės nuobaudos skyrimo metu galiojusias Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. birželio 20 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba (4 straipsnio 2 dalis). Savivaldybės taryba, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, be kita ko, priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą (3 straipsnio 2 dalis).

19. Savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką, savivaldybių institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas nustato Vietos savivaldos įstatymas. Pagal šio įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d.) nuostatas, reglamentuojančias savivaldybės tarybos kompetenciją, savivaldybės mokymo ir auklėjimo (švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka – tai išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (16 straipsnio 2 dalies 21 punktas). Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 6 dalis).

20. Meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą (VSĮ 20 straipsnio 1 dalis). Meras, be kita ko, kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus; priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina pats arba šio įstatymo nustatytais atvejais mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys (VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 11, 16 punktai). Šiuo metu galioja iš esmės tokios pat VSĮ nuostatos.

21. Pagal ankstesnį teisinį reguliavimą savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo priskirtas paprastajai savivaldybės tarybos kompetencijai (žr. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktą; redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). 2014 m. birželio 26 d. įstatymu Nr. XII-967, kuris įsigaliojo 2015 metais naujai išrinktoms savivaldybių taryboms susirinkus į pirmąjį posėdį (pirmieji naujai išrinktų savivaldybių tarybų posėdžiai įvyko 2015 m. balandžio 7–22 dienomis) savivaldybės mokymo ir auklėjimo (švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka priskirtas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai, o savivaldybės biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas, vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinimas priskirtas mero kompetencijai. Pasikeitus teisiniam reguliavimui šių subjektų kompetencija savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo ir atleidimo, kitų su jų darbo santykiais susijusių funkcijų įgyvendinimo srityje buvo perskirstyta, merams suteikiant papildomus įgaliojimus srityje, kuri nepatenka į savivaldybės tarybos išimtinės kompetencijos apimtį (žr. šios nutarties 19, 20 punktus).

22. Teisėjų kolegija nurodo, kad Vietos savivaldos įstatyme aiškiai atskirta savivaldybės tarybos ir mero kompetencija – savivaldybės taryba sprendžia švietimo įstaigų vadovų skyrimo ir atleidimo klausimus, o meras – priima į pareigas ir atleidžia kitų (įstatyme nurodytų) biudžetinių įstaigų vadovus bei įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais. Atsižvelgdama į šios nutarties 19, 20, 21 punktus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 16 punktas turi būti aiškinamas taip, jog mero kompetencija apima likusius, išskyrus skyrimą ir atleidimą, biudžetinių švietimo įstaigų vadovų darbo teisinių santykių įgyvendinimo aspektus, įskaitant visų drausminių nuobaudų, išskyrus atleidimą, skyrimą. Be to, drausminės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – atveju meras atlieka tyrimą, o savivaldybės taryba priima sprendimą skirti nuobaudą (arba jos neskirti). Tokia išvada koreliuoja ir su Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatomis, pagal kurias biudžetinės įstaigos vadovą priima į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės taryba, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (3 straipsnio 2 dalis), bei trečiojo asmens nuostatų 25 punktu, kur nurodyta, kad trečiojo asmens direktorius skiriamas į pareigas konkurso būdu ir atleidžiamas tarybos ar jos įgalioto asmens teisės aktų nustatyta tvarka.

23. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais, pvz., 2011 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-9/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-9/2011">3K-3-9/2011</a>, motyvavo, kad darbuotojui skiriamos drausminės nuobaudos (pastaba bei papeikimas) teoriškai gali būti arba tam tikru atveju yra atleidimo iš pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą būtinasis sudėties elementas, t. y. sudėtinė bei privaloma atleidimo iš pareigų dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo tuo atveju, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, nereiškia, kad subjektas, specialiosiose teisės normose įvardytas kaip kompetentingas priimti sprendimus dėl savivaldybės biudžetinės švietimo įstaigos vadovo atleidimo, neišvengiamai turi kompetenciją spręsti ir dėl švelnesnės drausminės nuobaudos paskyrimo, nes švelnesnė nuobauda gali suponuoti atleidimą iš darbo ateityje. Minėta, kad VSĮ savivaldybės tarybos ir mero kompetencija yra aiškiai atskirta. Savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai (nagrinėjamu aspektu) priskirtos funkcijos, kurios savo teisiniais padariniais iš esmės skiriasi nuo mero įgaliojimų. Vadovo atleidimas teisės aktų nustatyta tvarka VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 21 punkto prasme reiškia, kad savivaldybės taryba, priimdama atitinkamą sprendimą, turi laikytis vadovo atleidimo iš pareigų tvarkos, ir negali būti aiškinamas plačiau. Savivaldybės tarybą, sprendžiant dėl DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo, tokia VSĮ nuostata įpareigotų nustatyti atitinkamas teisiškai reikšmingas sąlygas (ar buvo anksčiau paskirta švelnesnė drausminė nuobauda, ar ji nepanaikinta, ar dar galioja) (DK 243–244 straipsniai).

24. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo potvarkio priėmimo metu Šiaulių miesto savivaldybės meras turėjo teisę spręsti drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo savivaldybės biudžetinės švietimo įstaigos vadovei klausimą ir teisėtai, neviršydamas savo įgaliojimų, ją įgyvendino. Teismai nepagrįstai, netinkamai aiškindami aktualias teisės nuostatas, sprendė priešingai, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikintini.

25. Pirmosios instancijos teismui padarius nepagrįstas išvadas dėl drausminę nuobaudą paskyrusio subjekto kompetencijos, liko neįvertintas drausminės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo klausimas, neanalizuotos pažeidimo aplinkybės, drausminės atsakomybės taikymo sąlygų (ne)įrodytumas, DK nustatytų terminų nuobaudai skirti laikymasis. Tai yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas neturi kompetencijos spręsti (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių byla, panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 12,78 Eur tokių išlaidų. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 31 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Andžej Maciejevski

Donatas Šernas