Civilinė byla Nr. e3K-3-520-469/2018
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02833-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.12.1; 3.3.4.2.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-3794-983/2017.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pagrindą, kai pirmosios instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei procesinių dokumentų įteikimo tvarką fiziniam asmeniui bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, aiškinimo ir taikymo.
2. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininko A. K. nutarė išieškoti 264,38 Eur skolą, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kreditorei UAB „Trakų šilumos tinklai“.
3. Pareiškėjas A. K. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-3794-983/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir sustabdyti išieškojimą pagal teismo įsakymą vykdymo procese.
4. Nurodė, kad procesiniai dokumentai jam nebuvo tinkamai įteikti. Apie priimtą teismo įsakymą pareiškėjas sužinojo 2018 m. vasario 19 d., gavęs registruotą antstolio raginimą įvykdyti 2018 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. S-18-117-2987. Dėl to pareiškėjas neturėjo galimybės pasisakyti teisme ir neteko teisės į teisminę gynybą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė
5. Vilniaus apylinkės teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-3794-983/2017 atmetė.
6. Teismas nustatė, kad kreditorė UAB „Trakų šilumos tinklai“ 2017 m. spalio 3 d. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl skolos išieškojimo. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. priimtu įsakymu nutarė išieškoti iš pareiškėjo 264,38 Eur. 2017 m. spalio 4 d. teismo įsakymas kartu su nustatytos formos pranešimu buvo išsiųstas skolininkui jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo nurodyta, kad skolininkas, be kita ko, turi teisę per 20 dienų nuo šio pareiškimo įteikimo raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų. 2017 m. spalio 16 d. teismas iš AB Lietuvos pašto gavo persiuntimą pagal prašymą su grąžintinu teismo pranešimu ir žyma, kad laiškas nebuvo atsiimtas iš pašto per siuntos saugojimo laiką. Teismas, atlikęs „Sodros“ užklausą, nustatė, kad duomenų apie skolininko darbovietę nebuvo pateikta. Pranešimas skolininkui buvo persiųstas pakartotinai jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau 2017 m. lapkričio 21 d. gautas AB Lietuvos pašto pranešimas su žyma, kad procesiniai dokumentai nebuvo atsiimti iš pašto per siuntos saugojimą laiką.
7. Teismas, remdamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, sprendė, kad skolininkui procesiniai dokumentai buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (saugojimo terminas – trisdešimt dienų nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d.). Taigi, procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka.
8. Teismas iš pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo nustatė, kad pareiškėjas apie priimtą teismo įsakymą sužinojo 2018 m. vasario 19 d. gavęs registruotą antstolio raginimą įvykdyti 2018 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. s-18-117-2987 ir sumokėti reikalaujamą skolą. Pareiškėjas CPK 439 straipsnio 2 dalies pagrindu į teismą nesikreipė, procesą byloje prašė atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nurodydamas, jog teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad teismo įsakymas įsiteisėjo, nes nebuvo tinkamai įteiktas, tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių motyvų, kokia priimtame teismo įsakyme padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, o tik kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė prieštaravimą, kad nesutiko su priimtu teismo įsakymu.
9. Teismas pripažino pareiškėjo prašymą nepagrįstu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme.
10. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
11. Teismas nurodė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei materialiosios ar proceso teisės normos taikymo klaida yra padaryta, ji yra aiški, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą teismo įsakymu išnagrinėtoje civilinėje byloje nurodė, kad jam nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai (teismo įsakymas ir siūlymas pateikti prieštaravimus).
12. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, sprendė, kad pagal CPK 123 ir 124 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarime Nr. 519 „Dėl procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formos patvirtinimo“ nustatytą tvarką, jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
13. Kai asmuo procesinių dokumentų neatsiima, tai savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).
14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus skolininkui siuntė du kartus, tikrino „Sodros“ duomenų bazę, skolininkas savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė adresą: (duomenys neskelbtini), kaip savo gyvenamąją vietą ir jokio kito adreso, kuriuo jam turėtų būti siunčiami teismo procesiniai dokumentai, nenurodė, konstatavo, kad procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti tinkamai. Dėl to nebuvo pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškią proceso teisės normos taikymo klaidą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį ir Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Kadangi CPK 123 straipsnio 3 dalis ir 124 straipsnis skirtingai reguliuoja registruotinų ir neregistruotinų procesinių dokumentų įteikimą, tai tokie procesiniai dokumentai kaip kreditoriaus pareiškimas ir teismo įsakymas privalėjo būti įteikti būtent pagal CPK 124 straipsnio taisykles, kuriose aiškiai nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimas ir teismo įsakymas privalo būti įteikti registruojama pašto siunta pasirašytinai. Apeliacinės instancijos teismas netyrė įrodymų, kad pranešimai dėl kreditoriaus reikalavimo buvo teikiami neregistruotu paštu ir nepasirašytinai, nesiaiškino, kodėl ant voko nebuvo būtinųjų pašto siuntos rekvizitų. Byloje yra vokas su teismo rekvizitais, ant šio voko priekinės dalies yra atskira mėlynos spalvos žyma su atskira grafa „pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus pristatymo data“. Šią grafą privalo užpildyti paštininkas, kai jam nepavyksta procesinio dokumento įteikti asmeniškai, todėl jis turi nurodyti konkrečią datą, kada jis adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje paliko pranešimą apie įteiktinus dokumentus. Nagrinėjamu atveju ant teismo voko ši privalomai pildoma grafa nebuvo užpildyta, todėl nebuvo žinoma, nuo kurios būtent dienos turėjo būti skaičiuojamas trisdešimt dienų terminas. Iš bylos medžiagos taip pat negalima nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas būtų teikęs papildomus paklausimus ar užklausas AB Lietuvos paštui dėl papildomos informacijos apie pranešimo palikimą adresato vietoje datos.
15.2. Aiški teisės normos taikymo klaida buvo padaryta ne dėl priimto teismo įsakymo ar jo turinio, bet dėl paties civilinio proceso, kai pareiškėjui netinkamai buvo įteikti procesiniai dokumentai.
15.3. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte reglamentuota, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagal CPK 436 straipsnio 7 dalį teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas, vadinasi, vienintelė procesinė galimybė yra ta, kad teismo įsakymo pagrįstumas arba konkrečios aplinkybės, dėl kurių teismo įsakymas įsiteisėjo, gali būti vertinamos per proceso atnaujinimo institutą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad teismo įsakymas įsiteisėjo, nes teismo įsakymas ir teismo pranešimas, adresuotas pareiškėjui su galimybe pateikti prieštaravimus per 20 dienų, nebuvo tinkamai įteiktas.
15.4. Pakanka vien argumentų ir įrodymų, kad buvo pažeista CPK 124 straipsnio teisės norma, tam, kad būtų galima atnaujinti procesą dėl teisės normų taikymo pažeidimo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo tvarką fiziniam asmeniui bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, aiškinimo ir taikymo
16. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles.
17. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).
18. Nagrinėdamas bylas, kuriose nacionaliniai teismai sprendė vieną iš šalių apie procesą informuoti viešo paskelbimo būdu tam, kad galėtų būti tęsiamas bylos nagrinėjimas, EŽTT priminė bendrąjį principą, kad taisyklės, susijusios su procedūromis ir terminais, kurių turi būti laikomasi pareiškiant ieškinį, yra skirtos tinkamam teisingumo vykdymui ir visų pirma teisinio tikrumo principo atitikimui užtikrinti. Kiekvienu atveju būtina nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą. Neribotam laikui pratęsus procesą, siekiant nustatyti vieno iš susijusių asmenų adresą, gali būti pažeisti teisinio tikrumo ir tinkamo teisingumo vykdymo principai. Taigi teisė į teismą valstybėms Konvencijos dalyvėms neužkerta kelio savo įstatymuose nustatyti tokioms situacijoms taikomą procedūrą, su sąlyga, kad yra užtikrinama tinkama suinteresuotų asmenų teisių apsauga (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).
19. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų sprendimų bylose Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų sprendimų bylose Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).
20. Byloje, kuri buvo susijusi su asmenų informavimu apie teisminį procesą viešo paskelbimo būdu ir kurioje EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, EŽTT akcentavo tai, kad toks dokumentų įteikimo būdas buvo naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas įsitikino (pvz., pateikė užklausą policijai), kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr. cituotą sprendimą byloje Nunes Dias prieš Portugaliją).
21. Kita vertus, EŽTT yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kai taikė viešo paskelbimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr. cituoto sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją par. 39–44), taip pat nesikreipė į civilinio statuso registrą, profesinius subjektus (žr. cituoto sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją par. 84–85 – šioje byloje EŽTT atkreipė dėmesį ir į faktą, kad jau vykdymo procese tinkamas pareiškėjo adresas be didesnių sunkumų buvo nustatytas per savaitę), nebandė dokumentų įteikti pareiškėjo darbovietės ar artimo giminaičio adresais (žr. cituoto sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją par. 41).
22. Nagrinėjamoje byloje keliamas teismo įsakymo įteikimo fiziniam asmeniui tinkamumo klausimas. CPK XXIII skyriaus,,Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ 438 straipsnyje nustatyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio kodekso 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui (2015 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. XII-2011, įsigaliojusio 2015 m. lapkričio 18 d., redakcija). Kitų procesinių dokumentų įteikimo ypatumų bylose dėl teismo įsakymo išdavimo įstatyme nėra įtvirtinta.
23. Aktualios nagrinėjamai bylai redakcijos CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis).
24. Pažymėtina, kad 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751 CPK 123 straipsnio 3 dalis buvo papildyta nustatant naują procesinių dokumentų įteikimo būdą – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui. CPK 438 straipsnio nuostatos dėl procesinių dokumentų įteikimo ypatumų bylose dėl teismo įsakymo papildžius CPK 123 straipsnio 3 dalį nebuvo pakeistos, taigi, darytina išvada, kad įstatymų leidėjo valia yra tokia, jog procesiniai dokumentai gali būti laikomi įteiktais pagal įstatymą fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir bylose dėl teismo įsakymo.
25. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi absoliučią teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų.
26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.
27. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į aptartą EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą (nutarties 19–23 punktai). Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių.
28. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija išaiškina, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
29. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad procesinių dokumentų įteikimo asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpcijos taikymą įstatymo leidėjas sieja su atitinkamais formaliaisiais reikalavimais. Speciali pašto siunta turi būti suformuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintu Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašu (toliau – Įteikimo aprašas). Kaip nustatyta Įteikimo aprašo 4 punkte, ant tokios specialios pašto siuntos, be kita ko, turi būti įrašomas, užklijuojamas arba uždedamas siunčiamų procesinių dokumentų pašto siuntos saugojimo terminas. Kai procesiniai dokumentai siunčiami į deklaruotą gyvenamąją vietą, tam, kad nepavykus jų ten faktiškai įteikti, jie būtų laikomi įteiktais pagal įstatymą, pašto siuntos saugojimo terminas yra nustatytas Įteikimo apraše ir yra trisdešimt dienų (Įteikimo aprašo 20 ir 26 punktai). Būtent šis terminas turi būti pažymimas ant pašto siuntos. Teisėjų kolegija išaiškina, kad teismas gali laikyti procesinius dokumentus įteiktais tik įsitikinęs, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
Dėl pagrindo atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje
30. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 439 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė reikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos; jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškia pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Šiomis procesinėmis priemonėmis skolininkas gali naudotis savo nuožiūra, be kita ko, tais atvejais, kai teismo įsakymas jam įteiktas ne realiai, o laikant dokumentą įteiktu pagal įstatymą būdu. Tačiau jeigu skolininkas prašo atnaujinti procesą byloje dėl teismo įsakymo, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.
31. Nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu – kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
32. Iš bylos procesinių dokumentų akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjui procesiniai dokumentai buvo siųsti registruota pašto siunta, todėl kasacinio skundo argumentai dėl CPK 124 straipsnio pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.
33. Kasacinio skundo argumentus dėl CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais.
34. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017 m. spalio 4 d. teismo įsakymas kartu su nustatytos formos pranešimu buvo išsiųstas pareiškėjui jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 16 d. AB Lietuvos paštas teismui grąžino siųstus dokumentus su žyma, kad laiškas nebuvo atsiimtas iš pašto per siuntos saugojimo laiką. Teismas užklausė „Sodrą“ duomenų apie skolininko darbovietę, gavęs atsakymą konstatavo, kad tokių duomenų nepateikta, ir procesinius dokumentus 2017 m. spalio 19 d. pakartotinai išsiuntė pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), o 2017 m. lapkričio 21 d. gavęs AB Lietuvos pašto pranešimą su žyma, kad procesiniai dokumentai nebuvo atsiimti iš pašto per siuntos saugojimą laiką, pripažino, kad dokumentai įteikti tinkamai.
35. Pirma, pažymėtina, kad ant paskutinės pašto siuntos, kurios pagrindu teismas taikė įteikimo pareiškėjo gyvenamojoje vietoje prezumpciją, tam skirtoje vietoje nėra žymos, kada siunta buvo palikta pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Taigi, pagal CPK 123 straipsnio 3 dalies ir Įteikimo aprašą teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir yra pagrindas pripažinti dokumentus įteiktais (žr. šios nutarties 29 punktą).
36. Antra, įteikimas fizinio asmens darbo vietoje nėra vienintelis būdas, kuriuo teismas gali naudotis kaip papildoma priemone tinkamai informuoti asmenį (šios nutarties 30 punktas). Nagrinėjamu atveju, byloje esant duomenims, kad pareiškėjas yra advokatas, kasacinio teismo siųsti procesiniai dokumentai jam buvo įteikti elektroninėmis ryšių priemonėmis (CPK 1751 straipsnis). Šis dokumentų įteikimo būdas, gavus „Sodros“ atsakyme teismui pateiktus duomenis, galėjo būti panaudotas įteikiant teismo įsakymą. Tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad teismas pripažino dokumentus įteiktais pagal įstatymą neišnaudojęs realios jų įteikimo asmeniškai pareiškėjui galimybės.
37. Dėl visumos aptartų aplinkybių konstatuotina, kad teismo įsakymas nebuvo tinkamai įteiktas pareiškėjui, dėl to pareiškėjas neteko galimybės pareikšti prieštaravimų ir gintis nuo kreditoriaus reikalavimų, taip buvo pažeista CPK 436 straipsnio 7 dalies nuostata, kad teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per šio kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Šios aplinkybės suteikia pagrindą pripažinti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas – išduodant teismo įsakymą yra padaryta aiški proceso teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą įsakymą.
38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą byloje; skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikinami dėl proceso teisės normų taikymo klaidų ir priimamas sprendimas tenkinti pareiškėjo prašymą – atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl teismo įsakymo (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Atnaujinus procesą civilinė byla dėl teismo įsakymo turi būti nagrinėjama nuo skolininko prieštaravimų pateikimo stadijos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
39. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 7,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 360 ir 362 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį ir Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti procesą Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-3794-983/2017 ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Birutė Janavičiūtė
Sigita Rudėnaitė
