Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių perkančiųjų organizacijų diskrecijos įgyvendinimą vienu nedalomu pirkimu įsigyti kelis skirtingus objektus, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-508-248/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00287-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Verslo“ ieškinį atsakovui Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo Kauno Vinco Kudirkos gimnazija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių perkančiųjų organizacijų diskrecijos įgyvendinimą vienu nedalomu pirkimu įsigyti kelis skirtingus objektus, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė UAB „Verslo“ (toliau – ir ieškovė) prašė teismo įpareigoti atsakovą Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centrą (toliau – ir atsakovas, perkančioji organizacija) išskaidyti sudėtinį viešojo pirkimo Nr. 364945 „Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos dalies patalpų kapitalinio remonto darbai“ (toliau – ir Pirkimas) objektą į atskiras dalis ar vykdyti atskirus pirkimus statybos darbams ir stacionariems baldams su integruojama buitine technika įsigyti.

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, vykdydamas Pirkimą, priėmė sprendimą sujungti statybos darbus ir prekes (stacionarūs baldai su integruojama buitine technika) į vieną Pirkimo objektą. Ieškovės teigimu, taip buvo apribota galimybė Pirkime dalyvauti įmonėms, vykdančioms tik statybos darbus (tarp jų ieškovei), nes jos buvo verčiamos pasitelkti kitus subjektus, tiekiančius ir montuojančius baldus bei buitinę techniką, nors baldų ir buitinės technikos tiekimas ir sumontavimas nėra sąlyga, be kurios nebūtų įmanoma tinkamai įvykdyti statybos darbų.

4. Ieškovė teigia, kad atsakovas Pirkimo objektų sujungimo būtinybės nepagrindė; neįrodė, kad neįmanoma pasiekti Pirkimo tikslo alternatyviomis priemonėmis; Pirkimo objektų neišskaidymo nepateisina bendra ūkio subjektų galimybė kooperuotis vykdant Pirkimo sutartį. Aplinkybė, kad baldai turi būti sumontuoti ir pritvirtinti prie sienų ar grindų, o integruota buitinė technika turi būti sujungta, taip pat negali būti laikoma Pirkimo objektų sujungimą pateisinančia priežastimi, nes nėra pagrindo teigti, kad toks Pirkimo vykdymo būdas yra vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis. Baldų ir buitinės technikos pirkimas, tikėtina, galėtų būti vykdomas kaip mažos vertės pirkimas, techninis darbo projektas yra parengtas, atskiras stacionarių baldų su integruojama buitine technika pirkimas iki statybos darbų pabaigos termino galėtų būti sėkmingai įvykdytas.

5. Neskaidant Pirkimo į atskiras dalis, ieškovės nuomone, yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 5 straipsnio 4 dalis, 17 straipsnio 1, 3 dalys, Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94 (toliau – Metodika), 7 punktas, Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139 (toliau – Rekomendacijos), 4.2 punktas, nes, sujungus darbus ir prekes į vieną Pirkimą, apsunkinamas tiekėjų dalyvavimas jame ir išvengiama atskiro pirkimo, skirto baldams su integruota buitine technika įsigyti, vykdymo, kuriame galėtų dalyvauti kiti tiekėjai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas, remdamasis VPĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsniu, kasacinio teismo praktika dėl pirkimo objektų sujungimo į vieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2010">3K-3-126/2010</a>; 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NC0yNDgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-84-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-84-248/2015">3K-3-84-248/2015</a>; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-469/2015; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODMtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-183-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-183-248/2015">3K-3-183-248/2015</a>; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzIyLTkxNi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-322-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-322-916/2017">e3K-3-322-916/2017</a>), įvertinęs Pirkimo sąlygų 2.5, 2.6 punktus, Pirkimu siekiamus įsigyti darbus ir prekes (baldus), padarė išvadą, kad siekiami įsigyti kapitalinio remonto darbai iš esmės yra tarpusavyje susiję ir sudaro bendrą sistemą, t. y. šių darbų atlikimo tikslas – mokyklos erdvių modernizavimas; atlikti statybos darbai, erdvėms įrengti skirti montuojami baldai turi techniškai derėti tiek vieni su kitais, tiek su erdvėmis, į kurias turi būti integruoti, nes atlikus visus statybos darbus jie sujungiami į vieną Pirkimo objektą, savo pobūdžiu yra panašūs ir kompleksiški.

8. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra objektyvus pagrindas Pirkimo neskaidyti į atskiras dalis. Neabejotina, kad Pirkimu siekiama įsigyti darbus, skirtus viešajam interesui užtikrinti, t. y. ugdymo įstaigos modernizavimui užtikrinti, moksleivių mokymosi sąlygoms pagerinti. Jeigu statybos darbai ir erdvėms įrengti perkami montuojami baldai nederės tarpusavyje, jų pirkimai bus išskaidyti, nebus galima operatyviai atlikti patalpų kapitalinio remonto, o darbų pabaiga yra numatyta 2018 m. rugpjūčio 20 d., t. y. iki naujų mokslo metų pradžios. Nespėjus atlikti darbų iki mokslo metų pradžios, būtų padaryta žala moksleivių ugdymo procesui, dėl užsitęsusių išskaidytų pirkimų procedūrų ir pradelstų statybos darbų atlikimo terminų galėtų kilti grėsmė tiek moksleivių, tiek ugdymo įstaigos darbuotojų saugumui jiems būnant ugdymo įstaigoje ir tuo pačiu metu vykstant statybos darbams.

9. Teismo nuomone, ieškovė nepagrindė savo teiginio, kad atskiras stacionarių baldų su integruojama buitine technika pirkimas iki statybos darbų pabaigos termino galės būti sėkmingai įvykdytas. Teismas taip pat nesutiko su ieškove, kad aplinkybė, jog baldai turi būti sumontuoti ir pritvirtinti prie sienų ar grindų, o integruota buitinė technika – prijungta, negali būti laikoma Pirkimo objektų sujungimą pateisinančia priežastimi. Priešingai, tinkamą ir kokybiškesnį visų statybos darbų atlikimą laiku pagal techninį jų projektą, jame nurodytus tvirtintinų baldų matmenis ir kitas specifikacijas, tikėtina, efektyviau užtikrintų vieno, bet ne kelių tiekėjų atlikti Pirkimo dokumentuose nurodyti kompleksiški darbai. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pakankamą pagrindą neišskaidyti sudėtinio ginčo Pirkimo objekto.

10. Teismas sutiko su ieškove, kad Pirkimo neskaidymas į dalis pagal darbų atlikimo pobūdį atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti įmonėms, vykdančioms tik statybos darbus. Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Pirkimo sąlygos neriboja tiekėjų teisės Pirkime pasitelkti subrangovus ar dalyvauti kartu su jungtinės veiklos partneriais ir (ar) kooperuoti jėgas atsižvelgiant į savo techninius pajėgumus. Dėl to tiekėjas, pats neturėdamas pajėgumų atlikti numatomus darbus ar kurią nors jų dalį, gali pasitelkti subrangovus ar jungtinės veiklos partnerius, kurie tokius pajėgumus turėtų.

11. Kadangi atsakovas turėjo pakankamą pagrindą neskaidyti Pirkimo, tai tiekėjo teisė Pirkime pasitelkti subrangovus ar dalyvauti kartu su jungtinės veiklos partneriais ir (ar) kooperuoti jėgas, atsižvelgiant į savo techninius pajėgumus, teismo vertinimu, laikytina papildoma priemone tiekėjams, dalyvaujantiems Pirkime, bet vykdantiems tik statybos darbus (tarp jų ieškovei), įgyvendinti savo galimybes dalyvauti Pirkime. Perkančiosios organizacijos sprendimas sujungti Pirkimo objektus šiuo atveju nebuvo siejamas vien tik su tiekėjų teise kooperuotis, be to, ieškovė neįrodė, kad turėtų sunkumų pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus. Dėl šios priežasties teismas atmetė ieškovės argumentus, kad neišskaidžius Pirkimo į atskiras dalis yra ribojama konkurencija.

12. Teismas sprendė, kad atsakovas, sujungdamas Pirkimo objektus į vieną, neperžengė diskrecijos ribų, Pirkimo nuostatos atitinka įstatymų reikalavimus, o tiekėjams sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti Pirkime.

13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 26 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą nepakeistą.

14. Kolegija, remdamasi VPĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, sprendė, kad nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai (atsakovui) paliekama prerogatyva spręsti, ar skaidyti supaprastintą pirkimą priklausomai nuo kiekybinių, kokybinių pagrindų, skirtingo įgyvendinimo etapų.

15. Pirkimo techniniame projekte VDA-2016-MV/01-KVPG-01-TP, kuris yra neatsiejama Pirkimo dokumentų dalis, nurodyti perkami stacionarūs baldai ir stacionarūs baldai su integruota buitine technika, kolegijos vertinimu, laikytini statybinėmis konstrukcijomis. Kolegija padarė išvadą, kad šių statybinių konstrukcijų išskyrimas į atskirą Pirkimo objektą būtų neproporcingas.

16. Kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad siekiami įsigyti kapitalinio remonto darbai iš esmės yra tarpusavyje susiję ir sudaro bendrą sistemą.

17. Kolegijos vertinimu, Pirkimo skaidymas į dalis prieštarautų viešųjų pirkimų proporcingumo principui – padidėtų projekto administracinė našta; tektų organizuoti daug pirkimų tam pačiam projektui įgyvendinti; taptų sudėtinga atskirų viešojo pirkimo sutarčių kontrolė. Tiekėjai, gebantys įvykdyti visą projektą, galimai būtų nesuinteresuoti dalyvauti daugybėje pirkimų tam pačiam projektui įgyvendinti. Jie gali būti nesuinteresuoti dalyvauti tokiuose smulkiuose pirkimuose, ir tai gali lemti, kad dėl kurios nors tokio išskaidyto pirkimo dalies perkančioji organizacija apskritai nesulauktų jokio pasiūlymo, atitinkamai dalis darbų ar prekių negalėtų būti įsigyjama, o progimnazijos rekonstrukcija imtų strigti ir nebūtų užbaigta, pagrindinis viešojo pirkimo tikslas nebūtų apskritai pasiektas. Dėl šios priežasties kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra objektyvus pagrindas Pirkimo objekto neskaidyti į atskiras dalis.

18. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pirkimo sąlygos neribojo tiekėjų teisės pasitelkti subrangovus ar dalyvauti kartu su jungtinės veiklos partneriais ir (ar) kooperuoti jėgas atsižvelgiant į savo techninius pajėgumus, todėl tiekėjas, pats neturėdamas pajėgumų atlikti numatomus darbus ar kurią nors jų dalį, gali pasitelkti subrangovus ar jungtinės veiklos partnerius, kurie tokius pajėgumus turėtų. Ieškovė, būdama suinteresuota laimėti Pirkimą, galėjo šia teise pasinaudoti.

19. Įvertinusi perkamų darbų atlikimo pradžią (2018 m. balandžio 3 d.) ir pabaigą (2018 m. rugpjūčio 20 d. su galimybe šį terminą išimtiniu atveju pratęsti vieną kartą vienam mėnesiui), perkamų darbų pobūdį (mokyklos kapitalinis remontas), kolegija padarė išvadą, kad tokie darbai negali vykti mokslo metais, nes šių darbų pobūdis nesuderinamas su mokymosi procesu – mokymasis mokykloje neįmanomas, kol nepabaigti mokyklos rekonstrukcijos darbai, skirti mokyklai įrengti (pertvarkyti). Dėl šios priežasties kolegija pagrįsta pripažino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tinkamą ir kokybiškesnį visų statybos darbų atlikimą laiku pagal techninį jų projektą, jame nurodytus tvirtintinų baldų matmenis ir kitas specifikacijas, tikėtina, efektyviau užtikrintų vieno, bet ne kelių tiekėjų atlikti Pirkimo dokumentuose nurodyti kompleksiški darbai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl sudėtinio pirkimo objekto sujungimą pateisinančių priežasčių, susijusių su vertinimu, ar tai vienintelis galimas sprendimas ir nėra mažiau varžančių alternatyvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2010">3K-3-126/2010</a>; 2015 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NC0yNDgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-84-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-84-248/2015">3K-3-84-248/2015</a>; 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015; 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzIyLTkxNi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-322-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-322-916/2017">e3K-3-322-916/2017</a>).

20.2. Teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikoje suformuotos pareigos paneigti teisines ir administracines galimybes organizuoti du atskirus pirkimus ir atitinkamai – dviejų rangovų darbą:

20.2.1. Teismas nepagrįstai sureikšmino numatomą darbų pabaigą (2018 m. rugpjūčio 20 d., t. y. iki naujų mokslo metų pradžios). Vien aplinkybė, kad skaidant Pirkimo objektą į atskiras dalis 2018 m. nepavyktų pabaigti mokyklos kapitalinio remonto darbų, nepateisina viešojo intereso (sąžiningo tiekėjų varžymosi) ribojimo, ypač įvertinus tai, kad darbų vykdymas gali būti perkeliamas į kitus (2019 m.) metus. Be to, atsakovas įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Bendrojo ugdymo mokyklų (progimnazijų ir pagrindinių mokyklų) modernizavimas: šiuolaikinių mokymosi erdvių kūrimas“, projekto Nr. 09.1.3-CPVA-V-704-01-0001, o pagal šio projekto finansavimo sąlygas vėliausia galima projekto pabaigos data iš viso yra 2022 m. rugpjūčio 30 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, apeliacinės instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį (2018 m. birželio 26 d.), atsižvelgiant į numatomą darbų pradžią (2018 m. balandžio 3 d.), jau nebebuvo jokių objektyvių galimybių darbus pabaigti iki mokslo metų pradžios. Galimybė perkelti darbų vykdymą į kitus metus (moksleivių atostogų metu) nereiškia, kad jie būtų atliekami prasidėjus mokslo metams, todėl nereikšmingi teismo argumentai dėl grėsmės tiek moksleivių, tiek darbuotojų saugumui.

20.2.2. Teismas nepagrįstai sureikšmino poreikį užtikrinti erdvių ir montuojamų baldų dermę bei atskirų rangovų darbų organizavimo galimybes. Techninis darbo projektas, kuriame nurodyti baldų preliminarūs matmenys ir vizualizacijos, jau yra parengtas (žr. Pirkimo sąlygų 2.1 punktą), o ginčui aktualūs baldai ir buitinė technika yra praktiškai standartiniai, taigi akivaizdu, kad juos pagaminti ir sumontuoti galėtų bet kuris tiekėjas, užsiimantis šia veikla, t. y. ne tik pagrindinių statybos darbų rangovas arba jo pasitelktas subrangovas. Baldus su integruota buitine technika gaminsiančiam tiekėjui, pasibaigus atitinkamos patalpos remonto darbams, tereikės patikslinti matmenis ir suderinti naudojamas medžiagas, taigi nėra pagrindo abejoti, kad bet kuris kompetentingas ir šia veikla užsiimantis tiekėjas negebės tinkamai atlikti šių darbų. Be to, medžiagų suderinamumas šiuo atveju praktiškai neaktualus, kadangi baldus ir gartraukį tereikės pritvirtinti prie lubų, sienų ar grindų, t. y. nėra numatytas joks specifinis baldų montavimo būdas.

20.2.3. Nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas nesugebėtų koordinuoti dviejų sutarčių vykdymo tokiu būdu, kad baldai ir buitinė technika būtų sumontuoti tinkamai ir laiku, kadangi visi aptariami baldai bus montuojami toje pačioje (vienoje) patalpoje. Nėra sudėtinga nustatyti šios patalpos remonto darbų vykdymo datą taip, kad baldų su buitine technika montavimas nepaveiktų bendrų kapitalinio remonto terminų.

20.2.4. Atliekant atskirą pirkimą, skirtą baldams su integruojama buitine technika įsigyti, atsižvelgiant į didelį šias prekes galinčių tiekti tiekėjų skaičių, jame galinčių dalyvauti tiekėjų ratas būtų daug platesnis, nes neapsiribotų įmonėmis, kurias pasitelktų statybos darbų rangovai. Taip būtų sudarytos sąlygos tiekėjams konkuruoti ir reikiamos prekės būtų įsigyjamos mažesnėmis kainomis, t. y. racionaliai naudojant lėšas (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

20.3. Teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžto draudimo pirkimo objektų sujungimą pateisinančias aplinkybes vertinti hipotetiškai – nepagrįstai nurodė, kad tinkamą ir kokybiškesnį visų statybos darbų atlikimą laiku pagal techninį jų projektą, jame nurodytus tvirtintinų baldų matmenis ir kitas specifikacijas, tikėtina, efektyviau užtikrintų vieno, bet ne kelių tiekėjų atlikti Pirkimo dokumentuose nurodyti kompleksiški darbai, t. y. procesinį sprendimą motyvavo ne nustatytomis, bet spėjamomis aplinkybėmis.

20.4. Teismas nepagrįstai atskirų pirkimo objektų sujungimą į vieną pateisino perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais – padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės reikalavimai suponuotų poreikį skaidyti Pirkimą į daug dalių bei vėliau koordinuoti daugelio sutarčių vykdymą. Ieškovė aiškiai nurodė, kad ginčija tik baldų su buitine technika sujungimą su statybos darbais, t. y. ieškinys teiktas tik dėl stacionarių baldų B-01, B-02, B-03, todėl tokio reikalavimo tenkinimas lemtų Pirkimo skaidymą tik į 2 dalis ir atitinkamai 2 atskirų sutarčių koordinavimą. Dėl to teismo argumentai dėl kitų stacionariais baldais įvardytų Pirkimo objektų sudedamųjų dalių skaidymo yra neaktualūs nagrinėjamai bylai.

20.5. Teismas nepagrįstai Pirkimo objektų sujungimą pateisinančių aplinkybių kontekste nurodė galimybę pasitelkti subrangovus; padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad Pirkimo objektų sujungimas riboja jos galimybes dalyvauti Pirkime. Nustačius, kad Pirkimo objektas yra sudėtinis, būtent perkančioji organizacija turi pareigą pagrįsti šio sujungimo teisėtumą. Be to, galimybės dalyvauti Pirkime ribojimas turėtų būti vertinamas daugiau de jure (teisiškai), o ne de facto (faktiškai), t. y. turi būti vertinama potenciali galimybė, jog nesant aptariamo ribojimo Pirkime galėtų dalyvauti daugiau dalyvių. Todėl konkretaus tiekėjo atžvilgiu esantys suvaržymai Pirkimo objekto sujungimo teisėtumo vertinimo kontekste yra nereikšmingi. Be to, vien poreikis pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus, kai tam nesama objektyvaus pagrindimo, savaime reiškia esant nepagrįstas kliūtis dalyvauti Pirkime. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovė nepateikė pasiūlymo.

20.6. Atsižvelgiant į pasikeitusį viešųjų pirkimų reglamentavimą, siekiant užtikrinti vienodą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, būtina paaiškinti VPĮ 28 straipsnio nuostatas ankstesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl pirkimo objekto skaidymo kontekste.

21. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus nepakeistus, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1. Bylą nagrinėję teismai nenukrypo nuo kasaciniame skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nurodytose bylose buvo nagrinėjamos išskirtinės, konkurenciją ribojančios situacijos, kai pirkimo objektas buvo sudėtinis, sujungtas į vieną tokiu būdu, jog kurią nors tokio pirkimo objekto dalį dėl itin specifinių reikalavimų galėjo įgyvendinti tik vienas tiekėjas arba labai siauras jų ratas. Bet kuris kitas tiekėjas galėjo dalyvauti tokiame pirkime su sąlyga, jeigu būtų dalyvavęs bendrai su tuo tiekėju, į kurį pirkimo dokumentai buvo orientuoti.

21.2. Ieškovė neįrodė, kokiu teisiniu pagrindu Pirkimu siekiami įsigyti baldai su įranga, skirti progimnazijos patalpoms įrengti ir modernizuoti rekonstrukcijos metu, laikytini būtinai atskira Pirkimo objekto dalimi (t. y. kad Pirkimo objektas sudėtinis).

21.3. Ieškovė neįrodė, o teismai nenustatė, kad Pirkimo objektas ribotų laisvą tiekėjų konkurenciją. Ieškovė savo pozicijos nepagrindė nė viena kasacine tvarka išnagrinėta panašia byla, kuri leistų teigti, jog konkrečiu atveju mokymo paskirties patalpų rekonstrukcijos ir modernizavimo darbų supaprastinto pirkimo dokumentai, kuriais kartu siekiama mokyklos patalpas įrengti sumontuojant baldus su įranga, riboja sąžiningą tiekėjų konkurenciją.

21.4. Kasacinio teismo praktikos, kuria aiškinami ir taikomi reikalavimai dėl sudėtinio pirkimo objekto skaidymo, aktualumas visų pirma pasireiškia tuo, jog ji nukreipta į tokius pirkimo dokumentų reikalavimus, kurie pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms. Ieškovė, ydingai interpretuodama šią praktiką, savo pretenzijoje atsakovui priėjo prie klaidingos išvados (ir ja vadovaujasi šioje byloje), jog atsakovui teko pareiga pagrįsti Pirkimo objektų sujungimą, kad tai turėjo būti pagrįsta svarbiomis priežastimis, taip pat kad toks sprendimas privalo būti vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis.

21.5. Ieškovė ydingai įrodinėja, kad progimnazijos rekonstrukcijos darbus atsakovas galėjo ir turėjo nukelti į 2019 metus. Viešojo pirkimo sutartį dėl progimnazijos rekonstrukcijos atsakovas sudarė 2018 m. liepos 30 d., kai nustojo galios byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas įvykdė tam reikiamas gautų pasiūlymų vertinimo procedūras, pasibaigė taikytas viešojo pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas, daugiau nė vienas kitas tiekėjas Pirkimo rezultatų neapskundė. Progimnazijos rekonstrukcija yra vykdoma ir netrukus turi būti baigta, jos darbų nenumatoma perkelti į 2019 metus.

21.6. Atsakovas išvengė rizikos numatytų darbų apskritai neįsigyti, jeigu jo ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2015 m. gegužės 28 d. sudaryta ginčo Pirkimo finansavimo sutartis, pagal kurią rekonstrukciją numatyta baigti vykdyti 2018 metais, dėl bet kokių priežasčių nebūtų pratęsta 2019 metams. Atsakovas dėjo dideles pastangas, kad visi progimnazijos rekonstrukcijos darbai būtų pradėti ir užbaigti dar iki 2018 m. mokslo metų pradžios. Dėl to, kad dalis darbų turi būti vykdomi ir 2018 rugsėjo mėn., atsakinga tik ieškovė, kuri primygtinai reikalavo stabdyti Pirkimo procedūras net po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė jai nepalankų sprendimą.

21.7. Naujos redakcijos VPĮ 28 straipsnio atsiradimas nesudaro jokio pagrindo kisti aptariamoje srityje formuojamai kasacinio teismo praktikai. Iš kasaciniame skunde cituojamų nutarčių matyti, kad poreikį skaidyti pirkimo objektą kasacinis teismas visų pirma siejo su didelės vertės pirkimais, orientuotais į šaliai strateginės reikšmės turinčių objektų įsigijimą. Naujos redakcijos VPĮ 28 straipsnio nuostatos tik papildo lig šiol formuojamą kasacinio teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose, su ja dera, bet nesudaro pagrindo jai keistis.

22. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo sujungti į vieną du atskirus pirkimo objektus teisėtumo

23. Nagrinėjamoje kasacinėje byloje sprendžiama, ar perkančiosios organizacijos sprendimas vienu nedalomu Pirkimu įsigyti patalpų kapitalinio remonto darbus ir tam tikrus baldus su buitine technika bei jų įrengimu yra pagrįstas tokiomis svarbiomis priežastimis, kurios pateisintų tokį atsakovo sprendimą. Ieškovė ir atsakovas viso proceso metu laikėsi priešingų pozicijų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovės ieškinį atmetė, sprendė, kad esama pakankamai ir svarbių priežasčių, dėl kurių atsakovo sprendimas Pirkime kartu įsigyti darbus ir prekes yra teisėtas.

24. Teismai, inter alia (be kita ko), nurodė, kad patalpų remonto darbai ir jose montuojami baldai tarpusavyje yra glaudžiai susiję, turi derėti techniniu požiūriu, todėl tinkamą bendrą atnaujinimo viziją galėtų įgyvendinti tik vienas, o ne keli ūkio subjektai; Pirkimo objektų sujungimą pagrindžia ir poreikis darbus atlikti iki mokslo metų pradžios; tiekėjai pagal Pirkimo sąlygas turi teisę kooperuoti pajėgumus; Pirkimo objekto išskaidymas atsakovui lemtų padidėjusią administracinę naštą; tikėtina, kad, išskaidžius Pirkimo objektus, nebūtų sulaukta konkursų pasiūlymų.

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai nepakankamai motyvuoti, pirmiau nurodyti jų argumentai neišsamūs, teisiškai nepagrįsti, prieštarauja kasacinio teismo praktikai šioje srityje.

26. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priešingai nei nurodoma apeliacinės instancijos teismo nutartyje, ieškovė ginčijo tik tam tikrų, o ne visų prekių (baldų) įsigijimą kartu su darbais (rekonstrukcija). Dėl to teisiškai nereikšmingi šio teismo argumentai, susiję, pavyzdžiui, su skaitymo amfiteatro ar statybinės konstrukcijos, montuojamos per du aukštus, neatskiriamumu nuo statybos darbų. Iš bylos duomenų aiškiai matyti, kokių konkrečių baldų sujungimą su remonto darbais ieškovė ginčija, būtent baldų, Pirkimo sąlygų 3 priede pažymėtų žymenimis B-01, B-02, B-03, kurie yra perkami kartu su integruota buitine technika: gartraukiu (1 vnt.), indukcine kaitlente (4 vnt.), elektrine orkaite (4 vnt.) ir šaldytuvu (2 vnt.).

27. Be to, konstatuotina, juolab kad dėl to pasisakoma atsiliepime į kasacinį skundą, jog pirmiau nurodyti baldai su buitine technika iš tiesų yra savarankiškas objektas remonto darbų atžvilgiu (žr. taip pat Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139, 4.2 punktą). Stacionarių baldų su buitine technika įrengimas nekvalifikuotinas kaip statybos darbai, inter alia, apdaila. Baldų ir remonto darbų atskirtinumo išvadai nedaro įtakos aplinkybė, kad jie išvardyti viename dokumente (techniniame ar darbo projekte, darbų žiniaraštyje ar pan.).

28. Byloje iš esmės ir nėra ginčo dėl to, kad statybos darbai ir baldų gamyba bei jų montavimas – iš esmės skirtingos ekonominės veiklos sritys, kuriomis paprastai užsiima skirtingi ūkio subjektai. Dėl to vienintelė aplinkybė, kad tarpusavyje bendradarbiaudami ūkio subjektai de jure (teisiškai) sudarytų vieną jungtinį tiekėją (partnerius ar tiekėją ir jo subrangovą), per se (savaime) nelemia išvados, kad dirbtinis vertimas jiems kooperuotis yra geresnis už sutarčių sudarymą ir vykdymą pavieniui (atskirai).

29. Šiame kontekste kasacinio teismo pažymėta, kad ūkio subjektų varžymosi nepanaikina bendroji jų galimybė (teisė) jiems jungtis ir tapti vienu tiekėju ar pasitelkti trečiuosius asmenis (subrangovus); ši galimybė įtvirtinta įstatyme ir naudojimasis ja visų pirma priklauso nuo asmeninės kiekvieno ūkio subjekto padėties, tačiau tai savaime nereiškia, kad pernelyg aukštus reikalavimus, inter alia, neišskaidytą pirkimo objektą, visuomet pateisina ir pagrindžia bendroji ūkio subjektų galimybė kooperuotis; priešingu atveju pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimas iš dalies prarastų prasmę, nes visus reikalavimus pagrįstų teorinė VPĮ tiekėjams suteikiama teisė bendradarbiauti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzIyLTkxNi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-322-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-322-916/2017">e3K-3-322-916/2017</a> 49 punktą).

30. Atkreiptinas dėmesys į nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o kaip viena iš galimų perkančiųjų organizacijų teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis; kasacinis teismas plėtoja praktiką dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos, taip pat nuosekliai laikosi pozicijos, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Šiame kontekste kaip nepakankamai motyvuoti ir pagrįsti pripažįstami teismų, ypač apeliacinės instancijos, argumentai, susiję su vaikų ugdymo socialine reikšme, ypač su poreikiu ginčo Pirkimo procedūras ir viešojo pirkimo sutartį įvykdyti iki naujų mokslo metų pradžios. Akivaizdu, kad tiek pagal apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo, tiek pagal viešojo pirkimo sutarties sudarymo momentą remonto darbai ir su jais susijusios kitos veiklos nebus (nebuvo) įgyvendinti iki 2018 m. rugsėjo 1 d.

32. Kasacinio teismo ginčuose dėl kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną nuosekliai pabrėžiama, kad kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas); atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzIyLTkxNi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-322-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-322-916/2017">e3K-3-322-916/2017</a> 39.3 punktą).

33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta nei svarbių, nei išimtinių priežasčių, dėl kurių perkančioji organizacija galėtų įgyvendinti savo diskreciją sujungti atskirus Pirkimo objektus į vieną. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose, tiek teismų sprendimuose vyrauja abstraktūs, plačiau nepaaiškinti argumentai, susiję su jungtinio Pirkimo objekto kompleksiškumu, Pirkimo objektų tarpusavio techniniu derėjimu ir pan. Iš tiesų nėra aišku, kodėl, esant parengtam techniniam projektui, kuriame nurodyti tikslūs darbų atlikimo ir baldų pagaminimo ir įrengimo parametrai, pagal dvi atskiras sutartis veikiantys ūkio subjektai neišvengiamai pasiektų tarpusavyje techniškai nesuderintą rezultatą.

34. Neginčytina, kad ginčo Pirkimo objektus sieja ta pati vieta (konkrečios ugdymo įstaigos patalpos), darbų atlikimas ir baldų įrengimas (tvirtinimas) sudarys vieną bendrą remontuojamų patalpų atnaujinimo rezultatą, atitinkantį iš anksto numatytą viziją, tačiau byloje neįrodyta, kad tų pačių rezultatų neįmanoma pasiekti sudėtinį Pirkimo objektą išskaidžius į dalis. Be to, nepaneigti ieškovės argumentai, kad, siekiant sutaupyti laiko, darbai galėjo būti organizuoti taip, kad iš pradžių būtų remontuojamos tos patalpos (vietos), kuriose turėtų būti montuojami baldai.

35. Taip pat teisiškai nepagrįstais pripažįstami ir apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad sudėtinio Pirkimo objekto išskaidymas lemtų žymiai padidėjusią projekto administravimo naštą, atsakovui tektų rengti ir administruoti didelį kiekį pirkimų, ūkio subjektai būtų nesuinteresuoti mažomis jo dalimis. Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, kad administracinės ir vadybinio pobūdžio priežastys pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, įskaitant nurodytąją, šioje srityje nelaikytinos išimtinėmis, pateisinančiomis atskirų objektų sujungimą.

36. Be to, teisiškai nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais preziumuojamas pats nepalankiausias rezultatas ir nemotyvuotai iškeliami sunkumai, kurie galėtų iškilti atsakovui į atskiras dalis (ar pirkimus) išskaidant kai kurių baldų įsigijimą ir montavimą bei remonto darbus. Galiausiai šiuo aspektu nepaneigti ieškovės argumentai, kad dėl nedidelės baldų su integruota technika vertės juos įsigyti perkančioji organizacija galėtų pagal mažos vertės pirkimo procedūras.

37. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad svarbiomis priežastimis nepagrįstas perkančiosios organizacijos sprendimas sujungti du savarankiškus (atskirus) heterogeninius (nevienarūšius) pirkimo objektus į vieną kvalifikuotinas neteisėtu (VPĮ 28 straipsnis), pažeidžiančiu laisvą ūkio subjektų konkurenciją (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis), viešųjų pirkimų skaidrumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Tokio Pirkimo sąlygų neteisėtumo išvados nekeičia labai skirtinga atskirų objektų vertė ar viešojo pirkimo sutarties vykdymo specifika, inter alia, vieta, rezultato reikšmė ar pan.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Ieškovė ieškiniu reikalavo įpareigoti perkančiąją organizaciją išskaidyti Pirkimo objektą į atskiras dalis ar pagal jas vykdyti atskirus viešojo pirkimo konkursus. Pažymėtina, kad pirmasis alternatyvusis ieškovės reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas pakeisti Pirkimo sąlygas, o pastarasis – jų pripažinimą neteisėtu ir panaikinimą.

39. Visumos aptartų argumentų pagrindu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais atmesti ieškovės reikalavimai, naikintini ir dėl jų priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, Pirkimo sąlygos, kuriomis sujungti darbai ir prekės, pripažįstamos neteisėtomis.

40. Nėra pagrindo tenkinti kitų ieškovės reikalavimų dėl, viena vertus, pasikeitusios Pirkimo vykdymo eigos (dėl to vėliau bus pasisakoma plačiau), ir, kita vertus, teismas negali įpareigoti perkančiosios organizacijos atlikti veiksmų ne ginčo Pirkime, juolab kad nėra aiškios kitų teisinių santykių kilimo ir vystymosi sąlygos. Bet kokiu atveju, viešojo pirkimo sąlygas pripažinus neteisėtomis, be tam tikrų išimčių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU4LTM3OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-258-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-258-378/2017">e3K-3-258-378/2017</a> 39 punktą), kai nėra sudaryta sutartis, viešojo pirkimo santykiai pasibaigia ir pačios perkančiosios organizacijos sprendžia, kaip vykdyti įsigijimus, inter alia, ar pagal atskiras procedūras, ar pagal to paties konkurso atskiras dalis.

41. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tais atvejais, kai pagal neteisėtus perkančiosios organizacijos sprendimus sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo (ar panaikinti neteisėtus sprendimus), nes jis pagal įstatymą dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu, todėl perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai ieškovui nesukelia teisinių padarinių; dėl to tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas pripažįstamas neteisėtu, pasibaigusio Pirkimo procedūros nenutraukiamos (neteisėti sprendimai nepanaikinami), o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018 78, 79 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42. Bylos duomenimis, atsakovas su Pirkimo laimėtoja UAB „Dusmenėliai“ 2018 m. liepos 30 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. ESMM-1-S-16. Byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas šią sutartį pripažinti neteisėta ab initio (nuo sudarymo momento). Vis dėlto, įvertinusi tai, kad ginčo Pirkimas susijęs su socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės (mokinių) interesais, jų nuoseklaus ir nenutrūkstamo ugdymo užtikrinimo poreikiu, teisėjų kolegija sprendžia, jog egzistuoja pagrindas dėl viešojo intereso neteisėtai sudarytą sandorį išsaugoti ir skirti alternatyvią sankciją – baudą, neviršijančią 10 proc. jo vertės (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

43. Kasacinio teismo pažymėta, kad alternatyvios sankcijos – baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus (VPĮ 106 straipsnio 3 dalis), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis), kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone; perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvią sankciją – baudą neatsižvelgtina į tai, kad atsakovė, priimdama neteisėtus sprendimus, iš esmės siekė teisėto viešąjį interesą atitinkančio tikslo, tačiau šiam tikslui pasiekti neužtikrino visiško tiekėjų konkurencinio lygiateisiškumo (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 84, 86, 89 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44. Neteisėtai sudarytos viešojo darbų pirkimo sutarties vertė – 278 790 Eur su PVM. Atsižvelgdama į teisinį reguliavimą dėl alternatyvios sankcijos skyrimo ir į jį aiškinančią teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia atsakovui paskirti 7000 Eur baudą (apie 2,5 proc. sutarties vertės).

45. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys); kasacinis teismas, pakeitęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ar priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

47. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose turėjo 2288 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti. Be to, nagrinėjant bylą ieškovė patyrė 6000 Eur advokato atstovavimo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų parengimu: 1600 Eur už ieškinį; 800 Eur už dubliką; 300 Eur už atsiliepimą į atskirąjį skundą; 200 Eur už rašytinius paaiškinimus; 1300 Eur už apeliacinį skundą; 1800 Eur už kasacinį skundą. Šios sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2, 8.3, 8.10, 8.12, 8.16 punktuose nustatytų dydžių.

48. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai dėl konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo patenkinti visų ieškinio reikalavimų, tačiau nustatoma, jog perkančioji organizacija ieškovui netinkamai užtikrino pasinaudojimą peržiūros procedūra, iš perkančiosios organizacijos ieškovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NC0yNDgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-84-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-84-248/2015">3K-3-84-248/2015</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

49. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nekonstatavo pagrindo patenkinti ieškovės reikalavimus pakeisti Pirkimo sąlygas, jas panaikinti, tačiau iš esmės patenkino pagrindinį ieškinio reikalavimą – pripažino neteisėtomis Pirkimo sąlygas, kuriomis sujungti darbai ir prekės, todėl sprendžia, kad ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo.

50. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 5,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš esmės tenkinus kasacinį skundą (pagrindinį reikalavimą), šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo sąlygas, kuriomis darbai ir prekės sujungti į vieną nedalomą objektą.

Skirti atsakovui Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centrui (j. a. k. 190995938) 7000 (septynių tūkstančių) Eur baudą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6800).

Priteisti ieškovei UAB „Verslo“ (j. a. k. 302627983) iš atsakovo Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro (j. a. k. 190995938) 6000 (šešis tūkstančius) Eur išlaidų už advokato pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose atlyginimo ir 2288 (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis) Eur pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose sumokėto žyminio mokesčio, iš viso – 8288 (aštuonis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis) Eur.

Priteisti iš atsakovo Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro (j. a. k. 190995938) valstybei 5,73 Eur (penkis Eur 73 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Birutė Janavičiūtė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė