Civilinė byla Nr. e3K-3-525-687/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00271-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Taminsko, Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės SEB banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. L., I. L. ir R. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių finansų maklerio įmonės pareigą atskleisti informaciją, priežastinio ryšio nustatymą, sprendžiant dėl neprofesionaliajam investuotojui atsiradusių investicinių nuostolių atlyginimo, aiškinimo bei taikymo.
2. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės AB SEB banko (toliau – ir bankas) ieškovui R. L. 40 000 Eur, ieškovui I. L. 220 631 Eur, ieškovui R. P. 45 672 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovai nurodė, kad su atsakove sudarė Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais, Privačios bankininkystės paslaugų teikimo sutartis, o ieškovas R. L. – ir Investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sutartį. Ieškovai su atsakove suderino ir pasirašė investavimo strategijas, pagal kurias atsakovė pasiūlė ieškovams investuoti jų turimas lėšas į GILD investicinio fondo (toliau – ir Fondas) vienetus. Ieškovai yra neprofesionalūs investuotojai, o atsakovės darbuotojai, prieš suteikdami investavimo rekomendacijas dėl GILD investicinio fondo vienetų įsigijimo, tinkamai neįvertino informacijos apie ieškovų finansinę padėtį, žinias ir patirtį investavimo srityje bei investavimo tikslus ar vertino ją netinkamai ir be pagrindo bei pažeisdami teisės aktų nuostatas aplaidžiai teikė ieškovams rekomendacijas; neteisėtais veiksmais nulėmė ieškovų apsisprendimą investuoti į jiems netinkamas (per daug rizikingas) finansines priemones, t. y. GILD investicinio fondo vienetus. Atsakovė neatskleidė ieškovams su investavimu į GILD investicinio fondo vienetus susijusių rizikų; suteikė ieškovams investavimo rekomendaciją investuoti į GILD investicinio fondo vienetus ir ieškovų vardu juos nupirko žinodama, kad ši finansinė priemonė pagal savo riziką yra netinkama ieškovams. Ieškovai, žinodami, kad GILD investicinio fondo valdytojas turi teisę priimti sprendimą ir sustabdyti fondo vienetų išpirkimą, o fondo vienetai gali būti nurašyti, niekada nebūtų investavę į Fondo vienetus. Be to, atsakovė neatskleidė ieškovams informacijos apie interesų konfliktą. Atsakovė pažeidė teisės aktuose nustatytus finansų tarpininkų veiklai taikomus reikalavimus. Dėl tokių atsakovės padarytų pažeidimų ieškovai prarado į Fondą investuotas lėšas, todėl atsakovė privalo atlyginti jų patirtus nuostolius.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės AB SEB banko ieškovui R. L. 20 000 Eur, ieškovui I. L. 110 315,50 Eur, ieškovui R. P. 22 836 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas R. L. 2007 m. kovo 9 d. su atsakove AB SEB banku sudarė Privačios bankininkystės paslaugų teikimo sutartį, Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį (toliau – ir Konsultavimo sutartis), kuri nustatė banko ir kliento tarpusavio santykius, atsirandančius bankui pagal Investavimo strategiją konsultuojant klientą dėl jo investuojamo turto valdymo; Investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sutartį (toliau – ir Patikėjimo sutartis), reglamentuojančią banko ir kliento tarpusavio santykius, atsirandančius bankui pagal investavimo strategiją valdant investuojamą turtą. Taip pat šalys pasirašė Investavimo strategiją prie šios sutarties, pagal kurią ieškovo R. L. pageidaujama investicijų grąža per metus – 20–25 proc., o priimtina portfelio vertės svyravimo rizika – nuo 15 iki 20 proc.; teikiama pirmenybė vidutinės ir didelės rizikos investicijoms, priimant, kad investuoto kapitalo vertė gali ne tik padidėti, bet ir sumažėti. Ieškovas R. L. 2008 m. rugpjūčio 29 d. įsigijo 1323 GILD investicinio fondo vienetų už 40 000 Eur.
6. 2007 m. gegužės 10 d. ieškovas I. L. ir atsakovė AB SEB bankas pasirašė Privačios bankininkystės paslaugų teikimo sutartį, Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį (toliau – ir Konsultavimo sutartis), 2007 m. gruodžio 19 d. – jos pakeitimą Nr. 1, 2007 m. gegužės 10 d. suderino investavimo strategiją, pagal kurią pageidaujama investicijų grąža yra 10–20 proc. per metus, o priimtina vertės svyravimo rizika – 10 proc.; teikiama pirmenybė mažos ir vidutinės rizikos investicijoms. 2007 m. gruodžio 19 d. I. L. su banku suderino naują investavimo strategiją, pagal kurią pageidaujama investicijų grąža sumažinta iki 10–15 proc. per metus, priimtina portfelio vertės svyravimo rizika – 8–12 proc. AB SEB bankas pateikė ieškovui I. L. Investicijų paskirstymo planą (dėl lėšų investavimo į mažos ir vidutinės investicijų priemones) ir ieškovas įsigijo 9530 GILD investicinio fondo vienetų už 247 895 Eur kainą (į vertybinių popierių sąskaitą įskaityta 2007 m. birželio 8 d. ir 2007 m. liepos 20 d.). 2007 m. lapkričio 6 d. šalys pasirašė Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartį. 2008 m. birželio 26 d. ieškovo pavedimu 1145 GILD investicinio fondo vienetai buvo parduoti.
7. 2007 m. spalio 15 d. R. P. ir atsakovė sudarė Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį (toliau – ir Konsultavimo sutartis), 2007 m. gruodžio 19 d. – jos pakeitimą Nr. 1, Privačios bankininkystės paslaugų teikimo sutartį, taip pat pasirašė Investavimo strategiją, pagal kurią pageidaujama investicijų grąža – 20–25 proc. per metus, o priimtina portfelio vertės svyravimo rizika – 15–20 proc.; teikiama pirmenybė vidutinės ir didelės rizikos investicijoms. 2007 m. spalio 18 d. atsakovė pristatė ieškovui vidutinės ir aukštos rizikos investicijų paskirstymo planą. Iki 2007 m. lapkričio 30 d. ieškovas R. P. 45 672 Eur (arba 24 proc. viso portfelio) investavo į GILD investicinio fondo vienetus (įsigijo 1672 vnt.).
8. 2008 m. lapkričio mėn., fondą valdanti įmonė „AS GILD Fund Management“ priėmė sprendimą sustabdyti prekybą GILD investicinio fondo vienetais ir nebeišpirkti šių vienetų iš investuotojų iki 2009 m. gegužės 5 d. Vėliau šis terminas buvo pratęstas. 2013 m. vasario 8 d. „AS GILD Fund Management“ iškelta bankroto byla. 2014 m. gruodžio mėn. ieškovai gavo pranešimus, kad 2014 m. gruodžio 29 d. planuojamas GILD investicinio fondo vienetų nurašymas ir fondo išregistravimas.
9. Ieškovai, prašydami priteisti iš atsakovės patirtų nuostolių atlyginimą (prarastas į GILD investicinius fondus investuotas pinigų sumas), teigia, kad nuostolius patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų: 1) neatskleista su investavimu į fondo vienetus susijusi rizika, kad GILD investicinio fondo valdytojas turi teisę sustabdyti arba apskritai nutraukti fondo vienetų išpirkimą, kad fondo vienetai gali būti nurašyti, 2) tinkamai ir laiku nesurinkta bei neįvertinta informacija apie ieškovų turimas žinias, patirtį investavimo srityje, rizikos toleravimą, tikslus ir kt., 3) neatskleista informacija apie interesų konfliktą lėmė jų sprendimą investuoti į jiems netinkamas (per daug rizikingas) finansines priemones, t. y. Fondo vienetus.
10. Banko pareiga atskleisti informaciją apie investavimo strategijos, siūlomo įsigyti investavimo produkto riziką įtvirtinta 2007 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos patvirtintose Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklėse (toliau – Taisyklės), o 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (toliau – ir MiFID) 19 straipsnio 3 dalyje, kaip ir FPRĮ 22 straipsnyje, nustatyta pareiga bankui savo esamiems ir būsimiems klientams suprantama forma pateikti informaciją apie finansines priemones ir siūlomas investavimo strategijas (tai turėtų apimti atitinkamas gaires ir įspėjimus dėl rizikos veiksnių, susijusių su investicijomis į tas priemones arba konkrečiomis investavimo strategijomis), kad jie galėtų tinkamai suvokti siūlomų investicinių paslaugų ir konkrečios rūšies investicinės priemonės pobūdį ir susijusius rizikos veiksnius bei priimti investicinius sprendimus, remdamiesi turima informacija. Tokia informacija privalo būti suteikta pakankamai iš anksto.
11. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnyje (2007 m. sausio 18 d. įstatymo redakcija), reglamentuojančiame finansų maklerio įmonės pareigas teikiant klientui investicines paslaugas, nustatyta, kad finansų maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais (1 dalis); visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti; reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama (2 dalis); finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (3 dalis). FPRĮ 22 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad finansų maklerio įmonė privalo pateikti informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones.
12. Su ieškovais I. L. ir R. P. sudarytų Konsultavimo sutarčių, su ieškovu R. L. sudarytos Patikėjimo sutarties Bendrosios dalies 4.1 punktu, teikdama konsultacijas dėl atsakovų investuojamo turto valdymo (valdydamas investuojamą turtą), atsakovė įsipareigojo veikti protingai, atidžiai ir sąžiningai, siekti didžiausios naudos klientui.
13. Sutarčių Bendrosios dalies 4.2 punktu ieškovai patvirtino, jog iki sutarties pasirašymo atsakovė žodžiu supažindino ir informavo juos apie galimą su investuojamo turto valdymu susijusią riziką ir ieškovai prisiima vertybinių popierių ir kitų finansų priemonių kainų kitimo riziką, bazinių palūkanų normos kitimo, perinvestavimo ir kitokią riziką, tačiau apie tai, kad ieškovų įsigyjamų GILD investicinio fondo vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas ar atsisakyta juos išpirkti, informacija nenurodyta. Apie tokią riziką neužsiminta ir kituose ieškovams pateiktuose dokumentuose (R. P., I. L. skirtuose Investicijų portfelio paskirstymo planuose ar kt.); priešingai, aptariamas GILD investicinis fondas pristatomas kaip „apribotos rizikos fondas“, galima vos 8 proc. vertės svyravimo rizika, fondas orientuotas į pelną nepriklausomai nuo situacijos kapitalo rinkose, todėl ieškovai turėjo pagrindą manyti, kad investicija yra saugi.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-559/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-559/2014">3K-3-559/2014</a>, nagrinėdamas ginčą dėl žalos, kilusios dėl banko informavimo pareigos netinkamo vykdymo, sprendė, kad informacija apie investicinių fondų galimybę sustabdyti investicinių vienetų išpirkimą patenka į FPRĮ 22 straipsnyje įtvirtintą banko pareigos atskleisti informaciją klientui apimtį, todėl toks neatskleidimas leidžia banko veiksmus kvalifikuoti kaip neatitinkančius šiame straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.
15. Teismas nurodė, kad rizika turi būti atskleista aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl šalių pasirašytose Investicijų portfelio valdymo konsultavimo arba patikėjimo sutartyse esantys bendro pobūdžio ieškovų patvirtinimai apie investavimo riziką nėra tinkami. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovams buvo paaiškinta apie galimą siekiamų įsigyti GILD investicinio fondo vienetų išpirkimo sustabdymą arba nutraukimą.
16. Teismas nurodė, kad FPRĮ (3 straipsnio 13 dalis, kurioje apibrėžta investicinių paslaugų ir investicinės veiklos sąvoka, bei 22 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti finansų maklerio įmonės pareigą suteikti informaciją) nenustato išimčių ir neatleidžia atsakovės nuo pareigos atskleisti investavimo rizikas tais atvejais, kai neprofesionaliojo investuotojo investicijų portfelis valdomas patikėjimo pagrindais. Be to, atsakovė, teigdama, kad, pagal Patikėjimo sutartį, sudarytą su R. L., visus sprendimus dėl atitinkamų investicijų bankas galėjo priimti savarankiškai, iš esmės neneigia ieškovo nurodytos aplinkybės, kad faktiškai Fondo vienetų pirkimas buvo derinamas su R. L. ir atsakovė jam rekomendavo įsigyti Fondo vienetų.
17. Teismo nuomone, svarbi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMzQ0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-344/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-344/2013">2A-344/2013</a> (kurioje nagrinėtas ginčas dėl žalos, kildinamos iš su atsakove 2008 m. rugsėjo 10 d. sudarytos Komiso sutarties) nustatyta aplinkybė, jog atsakovė, suteikdama investicinę paslaugą, veikė neapdairiai ir neprofesionaliai, nesuteikė ieškovui informacijos apie tai, kad Fondas balansuoja ant nelikvidumo ribos, kad mokamos 10 proc. palūkanos yra būdingos didesnės rizikos subjektui. Nagrinėjamu atveju su ieškovu R. L. sudarytos Patikėjimo sutarties pagrindu Fondo investicinius vienetus atsakovė nupirko 2008 m. rugpjūčio 29 d., t. y. iš esmės tuo pačiu laikotarpiu. Pažymėtina, kad minėtoje nutartyje teismas atsižvelgė tiek į Fondo investicinės grąžos spartų mažėjimą, tiek į tai, kad pats Fondo valdytojas 2008 m. lapkričio 3 d. pranešė apie nelikvidumą. Taigi, atsakovė savo argumentų negali grįsti tuo, kad nežinojo apie jokius Fondo likvidumo riziką indikuojančius požymius ir negalėjo tokios informacijos atskleisti klientams, kurie galėtų nuspręsti dėl investicijos į šį fondą (R. L.) ar jos nutraukimo (I. L., R. P.).
18. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų neatskleidžiant informacijos apie interesų konfliktą teismas pažymėjo, kad FPRĮ 21 straipsnio 1 dalis nustato, jog finansų maklerio įmonė privalo imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti interesų konfliktams, kylantiems tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, agentų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, kai interesų konfliktų kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas arba jų derinį. Jei priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos, kad užtikrintų žalos klientų interesams prevenciją, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir šaltinį. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisyklių, patvirtintų 2007 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 1K-17, 69 punkte yra nurodyta, jog finansų maklerio įmonė, siekdama nustatyti klientų finansiniams interesams galinčius pakenkti interesų konfliktus, kylančius teikiant investicines ir papildomas paslaugas arba jų derinį, privalo, vadovaudamasi minimaliais kriterijais, įvertinti, ar finansų maklerio įmonė, susijęs asmuo arba asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su finansų maklerio įmone kontrolės ryšiu, patenka į kurią nors iš toliau nurodytų situacijų, kai dėl teikiamų investicinių ar papildomų paslaugų arba dėl vykdomos investicinės veiklos ar kitų priežasčių, be kita ko, finansų maklerio įmonė arba tas asmuo gauna arba gaus ne iš kliento atlygį, kuris yra susijęs su klientui teikiama paslauga ir kuris gali būti teikiamas pinigų, prekių ar paslaugų forma, išskyrus tokiu atveju įprastai mokamus komisinius ar kitus mokėjimus už paslaugas.
19. Nurodytų taisyklių 75 punkte nustatyta, kad, esant interesų konfliktui, finansų maklerio įmonė, prieš teikdama investicinę paslaugą, privalo aiškiai, suprantamai (atsižvelgdama į kliento supratimą apie finansinių priemonių rinkas) ir pasirašytinai informuoti kiekvieną klientą apie atsiradusį interesų konfliktą bei finansinių priemonių rinkos kainą, kuri finansinėms priemonėms buvo nustatyta paskiausiai. Investicinė paslauga gali būti teikiama tik tuo atveju, jei klientas aiškiai išreiškia savo sutikimą dėl investicinės paslaugos teikimo esant interesų konfliktui.
20. Teismas nurodė, kad atsakovė 2007 m. vasario 7 d., 2007 m. rugpjūčio 27 d. bei 2008 m. sausio 1 d. buvo sudariusi Platinimo sutartis su Fondą valdančia įmone, kuriose (jos prieduose) įtvirtintas valdymo mokestis, mokamas atsakovei už išplatintus Fondo vienetus; jo dydis siejamas su išplatintų fondo vienetų verte ir toks mokestis buvo mokamas. Teismas sprendė, kad atsakovė buvo suinteresuota išplatinti kuo daugiau ir didesnės vertės GILD investicinio fondo vienetų, kad gautų didesnį atlyginimą (mokestį), t. y. siekti didesnės naudos sau ir kartu kitam klientui. Atsakovė neneigia aplinkybės, kad ji ieškovams neatskleidė informacijos apie egzistavusį interesų konfliktą. Taigi, ieškovams neatskleisdama informacijos apie egzistavusį interesų konfliktą, atsakovė pažeidė FPRĮ 21 straipsnio 2 dalį, pareigą veikti sąžiningai, teisingai, profesionaliai ir geriausiomis klientui sąlygomis.
21. Teismas konstatavo, kad atsakovė, prieš priimant ieškovams sprendimą įsigyti konkretaus fondo vertybinius popierius, tinkamai neinformavo jų apie GILD fondo veiklos ir su tuo susijusio investicinių fondų išpirkimo sustabdymo riziką, interesų konfliktą, todėl pripažino, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.
22. Taikant civilinę atsakomybę profesionalių paslaugų srityje, pažeidus pareigą informuoti laikoma, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, nes ieškovas galbūt nebūtų priėmęs sprendimo, jei būtų žinojęs visą reikšmingą informaciją. Atsakovui tenka pareiga įrodyti priešingai. Kasacinis teismas pripažino tinkama apeliacinės instancijos teismo išvadą, kuris, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes (kad ieškovo tikslas buvo taupymas, o ne pelno gavimas, ieškovas pageidavo, kad santaupos būtų apdraustos, ieškovas siekė investuoti sąlyginai trumpą (iki 3 metų) laikotarpį tik į mažos ir vidutinės rizikos investicijas (nuo 8 proc. iki 12 proc.), sprendė, jog ieškovo nuostoliai gali būti laikomi skolininko veiksmų (neveikimo) rezultatu, t. y. kad labiau tikėtina, jog ieškovas nebūtų investavęs į finansines priemones, jeigu atsakovas būtų jį tinkamai informavęs apie visas tokio pobūdžio finansinėms priemonėms būdingas rizikas, be kita ko, apie galimą investicinių vienetų išpirkimo sustabdymą ar neišpirkimą, t. y. apie galimybę prarasti visą investuotą kapitalą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-559/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-559/2014">3K-3-559/2014</a>; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTg4LTY4Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-188-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-188-686/2017">e3K-3-188-686/2017</a>).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovas I. L. investavimo strategijoje nurodė teikiantis pirmenybę mažos ir vidutinės rizikos investicijoms, o R. P. ir R. L. – vidutinės ir didelės rizikos investicijoms. R. L. 2008 m. liepos 15 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovės darbuotojus, prašydamas paaiškinti investicijų nuvertėjimo priežastis, informuoti, kas yra daroma, siekiant apsisaugoti nuo tolesnio nuvertėjimo, ir siūlė apsvarstyti „išėjimo iš pozicijų“ variantą. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė žinojo, jog žymus investicijų nuvertėjimas ieškovui R. L. nebuvo priimtinas. R. P. 2007 m. rugsėjo 13 d., t. y. iki nagrinėjamoje byloje aptariamo investavimo pradžios, su atsakove buvo sudaręs terminuotojo indėlio sutartis (dėl 860 000 Lt, arba 249 073,22 Eur, sumos). Atsakovė neneigia ieškovo nurodomos aplinkybės, kad su juo susisiekė banko darbuotoja ir pasiūlė investuoti turimas lėšas. Jis 2007 m. lapkričio 15 d. konsultavimo anketoje pažymėjo, kad neturi investavimo į finansines rinkas patirties, ir kad investicijų tikslas – sutaupyti pinigų. Be to, jis 2007 m. spalio 19 d. el. laiške, reaguodamas į banko pateiktą investavimo pasiūlymą, atsakovei siūlė dalį lėšų (50 tūkst.) iš GILD investicinio fondo perkelti, t. y. investuoti kitur. Teismo posėdžio metu ieškovas I. L. nurodė ne kartą sakęs, kad, jo manymu, geriau atsisakyti tų investicijų; 2007 m. lapkričio 15 d. konsultavimo anketoje jis pažymėjo, kad santaupos turėtų duoti stabilią grąžą per ilgą laikotarpį. Ieškovai teigia, kad jiems nebuvo priimtina rizika prarasti investuotas lėšas; į GILD investicinio fondo vienetus investuoti jie nusprendė tik todėl, kad manė, jog tai yra saugi investicija. Kad investavimas į Fondo vienetus ieškovams buvo pristatytas kaip saugi investavimo kryptis, patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas atsakovės darbuotojas M. Č., kuris paaiškino, jog investavimas į Fondo vienetus buvo pristatomas labiau kaip saugi, nerizikinga priemonė. Teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog, žinodami informaciją apie galimybę sustabdyti ar nutraukti Fondo vienetų išpirkimą, GILD investicinio fondo rizikingumą, taip pat informaciją apie egzistuojantį interesų konfliktą (aplinkybę, kad atsakovė gauna piniginį atlygį iš Fondo už jo vienetų platinimą), ieškovai nebūtų sutikę investuoti į šio fondo vienetus.
24. Teismas nurodė, kad atsakovė teiginį, jog ieškovų investavimo įpročiai niekada neapsiribojo vien saugiomis investicijomis, grindžia ieškovų vertybinių popierių portfelio išrašais. Teismas pažymėjo, kad šis dokumentas atspindi investavimo duomenis tik po sutarčių su atsakove sudarymo, t. y. suteikus jiems konsultacijas dėl tokių investicijų ar atsakovei valdant jai patikėtą vertybinių popierių portfelį. Byloje nėra duomenų apie ieškovų savarankiško investavimo patirtį, iš kurių būtų galima spręsti apie jo rizikingumą (saugumą). Be to, šiuo atveju pripažintinas reikšmingu ieškovų argumentas, jog, turėdami pakankamos patirties investavimo srityje, jie apskritai nebūtų kreipęsi į atsakovę. Taigi, sprendžiant dėl priežastinio ryšio, remtis aplinkybėmis, atsiradusiomis po sutarčių sudarymo, investicinių vienetų įsigijimo, ir juolab po sužinojimo apie žalos atsiradimą, nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTg4LTY4Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-188-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-188-686/2017">e3K-3-188-686/2017</a> išaiškino, kad sprendžiant dėl priežastinio ryšio vertinama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Atitinkamai vertinant, ar žala kilo (padidėjo) dėl paties nukentėjusio asmens veiksmų (neveikimo), svarbus jo elgesys iki žalos atsiradimo (sužinojimo, kad ji neišvengiamai kils), o ne paskesni jo veiksmai.
25. Faktas, kad bendras portfelio rizikingumas paprastai kitoks nei atskirų finansinių priemonių, nereiškia, jog atsakovė neturi tinkamai ir rūpestingai atlikti informavimo apie konkrečią finansinę priemonę pareigą, kaip to reikalauja FPRĮ 22 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatos. Kiekvienas investuotojas siekia maksimaliai gero rezultato net ir neperžengiant prisiimto rizikos lygio ribų, todėl investuojant reikšminga informacija, leidžianti įvertinti kiekvienos į portfelį patenkančios finansinės priemonės rizikas, jų galimą įtaką investicinio portfelio vertės svyravimui. Turėdamas visą reikšmingą informaciją apie siūlomas priemones, klientas gali priimti pagrįstą sprendimą, ar įtraukti tam tikrą investicinę priemonę į portfelį.
26. Teismas sprendė, kad įrodyta atsakovės kaltė bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos. Teismas nurodė, kad atsakovės atsakomybė mažintina 50 proc. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalis, 1.5 straipsnis).
27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 28 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimo dalį: sumažino ieškovams iš atsakovės priteistų 6 proc. metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dydį iki 5 proc.
28. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankas, neatskleisdamas informacijos, jog Fondo vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas ar atsisakyta juos išpirkti, pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 3 dalies, 4 dalies 2 punkto reikalavimus. Kolegija pažymėjo, kad investavimo priemonėms būdinga rizika turi būti atskleista aiškiai ir nedviprasmiškai.
29. Kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad su ieškovu R. L. buvo sudaryta investicinio portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sutartis, pagal kurią atsakovei buvo suteikta teisė savarankiškai priimti investicinius sprendimus, todėl ji neturėjo pareigos atskleisti jam su atitinkamu sandoriu susijusios investavimo rizikos. Kolegija nurodė, kad 2007 m. kovo 9 d. ieškovas R. L. su atsakove sudarė dvi sutartis – Investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sutartį ir Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį. Šių sutarčių turinys labai panašus, o esminis skirtumas tas, kad pagal pirmąją sutartį bankas kliento perduotą investuojamą turtą valdo patikėjimo teise ir turi teisę sudaryti sandorius dėl investuojamo turto be išankstinio kliento pritarimo (Patikėjimo sutarties Bendrosios dalies 3.1, 3.5, 3.6 punktai), o pagal antrąją sutartį bankas įsipareigoja pirkti bei parduoti vertybinius popierius tik gavęs tinkamai pateiktą kliento pavedimą (Konsultavimo sutarties Bendrosios dalies 3.2 punktas). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas R. L. pateikė atsakovei pavedimą pirkti Fondo vienetus, tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė iš esmės neneigia ieškovo nurodytos aplinkybės, jog faktiškai Fondo vienetų pirkimas buvo derinamas su R. L. ir atsakovė jam rekomendavo įsigyti Fondo vienetų. Tokių aplinkybių atsakovė neginčija ir apeliaciniame skunde. Be to, kolegija pažymėjo, kad FPRĮ nuostatose nėra nurodyta išimčių, kurios atleistų atsakovę nuo pareigos atskleisti klientui investavimo rizikas tais atvejais, kai neprofesionaliojo investuotojo investicijų portfelis valdomas patikėjimo pagrindais.
30. Kolegija nurodė, kad ieškovas I. L. investavimo strategijoje nurodė teikiantis pirmenybę mažos ir vidutinės rizikos investicijoms, kaip priimtiną portfelio vertės svyravimo riziką nurodė 8–12 proc. per metus, o R. L. ir R. P. nurodė pirmenybę teikiantys vidutinės ir didelės rizikos investicijoms, kaip priimtiną portfelio vertės svyravimo riziką nurodė 15–20 proc. per metus. Ieškovas R. L. dar prieš įsigydamas Fondo vienetus buvo investavęs į kitas atsakovės pasiūlytas finansines priemones, kurių vertė po to krito, ir, kaip matyti iš byloje pateiktų el. laiškų, ieškovui labiau buvo priimtina patirti mažesnį nuostolį atsisakant tokių investicijų, nei rizikuoti prarasti dar daugiau savo lėšų. Atsakovė neneigė šios ieškovo nurodytos aplinkybės, kad po nesėkmingų investicijų dalį savo lėšų R. L. laikė kaip terminuotąjį indėlį, tačiau atsakovės darbuotojas vietoj to pasiūlė ieškovui įsigyti Fondo vienetus, kuriuos apibūdino kaip saugią investiciją. Ieškovas I. L., kaip matyti iš jo pakeistos investavimo strategijos, sumažino pageidaujamą gauti investicijų grąžą nuo 10–20 proc. per metus iki 10–15 proc. per metus, o tai patvirtina jo nurodytą aplinkybę, kad jis siekė iš parduoto verslo gautas lėšas investuoti saugiai, nerizikuojant jas visas prarasti. Atsakovė nepaneigė, kad ir ieškovas R. P. savo lėšas laikė kaip terminuotąjį indėlį, o įsigyti Fondo vienetus kaip saugią investiciją jam pasiūlė atsakovės darbuotoja. Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas atsakovės darbuotojas M. Č. paaiškino, kad investavimas į Fondo vienetus buvo pristatomas kaip saugi, nerizikinga priemonė.
31. Kolegijos vertinimu, iš minėtų aplinkybių visumos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, jog žinodami informaciją apie riziką, kad gali būti sustabdytas ar nutrauktas Fondo vienetų išpirkimas, taip pat informaciją apie egzistuojantį interesų konfliktą (t. y. aplinkybę, kad atsakovė gauna atlygį iš Fondo valdymo įmonės už Fondo vienetų platinimą), ieškovai nebūtų sutikę investuoti į Fondo vienetus. Bankas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šią teismo išvadą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje įrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovams kilusios žalos.
32. Kolegija nurodė, kad, nustatant priteistinų procesinių palūkanų dydį, svarbu atsižvelgti į tai, kokio pobūdžio teisiniai santykiai sieja ginčo šalis. Šiuo atveju ieškovai Konsultavimo ir kitas sutartis, kurių pagrindu atsakovė jiems teikė investicines bei papildomas paslaugas, sudarė kaip fiziniai asmenys, investuojantys savo asmenines lėšas, o ne kaip verslo subjektai, sudarantys sandorius, susijusius su jų kaip verslininkų vykdoma veikla. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovams 6 proc., o ne 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
33. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
33.1. Teismai netinkamai aiškino finansų tarpininko informavimo pareigą investuotojui (FPRĮ 22 straipsnio 3 dalis ir 4 dalies 2 punktas, MiFID 19 straipsnis). Teismai, konstatuodami, kad bankas neva neatskleidė su investavimu į Fondo vienetus susijusios rizikos, visiškai nevertino, kokiu pagrindu – konsultavimo ar patikėjimo – buvo valdomi klientų investiciniai portfeliai, ir pagal tai nediferencijavo pareigos atskleisti informaciją turinio. Ieškovo R. L. investicijų portfelis buvo valdomas patikėjimo pagrindais, kas reiškia, kad klientas suteikė bankui teisę priimti investavimo sprendimus ir sudaryti sandorius už klientą. Taigi bankas neturėjo informavimo pareigos šiam klientui atskleisti su investavimu į finansines priemones susijusią riziką. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino tą faktą, kad bankas informavo ieškovą R. L. apie Fondo vienetų ypatumus dar iki atitinkamo jų pirkimo sandorio sudarymo. Tai, kad bankas, išimtinai veikdamas gera valia ir bendradarbiaudamas su klientu, informavo ieškovą R. L. apie ketinamus sudaryti sandorius, jokiu būdu neturi būti vertinama kaip teisinė pareiga, kurios pažeidimas reikštų civilinės atsakomybės taikymą. Nagrinėjamu atveju bankas, valdydamas ieškovo R. L. investicijų portfelį patikėjimo pagrindais ir nupirkęs Fondo vienetų, veikė pagal jam suteiktus įgaliojimus, nenukrypo nuo investavimo strategijos ir, kaip minėta, netgi atliko daugiau, nei ši sutartis jį įpareigojo.
33.2. Kitų dviejų ieškovų, kurių investicijų portfelis buvo valdomas konsultavimo pagrindais, atveju teismai netinkamai aiškino informavimo pareigos turinį, taip pažeisdami FPRĮ 22 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies 2 punktą, MiFID 19 straipsnį, taip pat bendruosius pavedimo (be kita ko, atstovavimo) ir atlygintinų paslaugų sutarčių vykdymo principus: pavedimo vykdymo pagal įgaliotojo (atstovaujamojo) nurodymus (CK 2.133 straipsnio 5 dalis; 6.759 straipsnio 1 dalis), paslaugų teikimo pagal kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 3 dalies), maksimalių pastangų dėjimo, o ne rezultato garantavimo teikiant paslaugas. Teismų sprendimai ir esmės yra grindžiami tuo, jog bankas atskirai nenurodė rizikos, kad Fondo valdytojas turi teisę sustabdyti arba apskritai nutraukti Fondo vienetų išpirkimą ir kad Fondo vienetai gali būti nurašyti. Tai, kad investicinis fondas gali susidurti su likvidumo problemomis, dėl kurių prekyba fondo vienetais gali būti sustabdyta ar nutraukta, nėra jokia specifinė rizika, kurią finansų tarpininkas turi atskleisti klientams. Tiek FPRĮ, tiek MiFID aiškiai nurodo, jog turi būti atskleidžiama rizika, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones. Nurodyta informacija nėra būdinga tik tam tikroms investavimo priemonėms – ji yra bendro pobūdžio ir turėtų būti laikoma savaime suprantama visiems investuotojams, net ir neprofesionaliems. Be to, tuo metu, kai buvo įsigyjami Fondo vienetai, jokie Fondo likvidumo riziką indikuojantys požymiai neegzistavo, jų nenustatė ir Fondo veiklą prižiūrėjusi Estijos vertybinių popierių rinkų priežiūros institucija, todėl bankas negalėjo klientams atskleisti to, kas objektyviai neegzistavo.
33.3. Teismai, pažeisdami FPRĮ 13 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį, taip pat MiFID 23 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai konstatavo, jog bankas nevykdė pareigos atskleisti interesų konfliktą, t. y. nenurodė, jog su Fondo valdytoju yra sudaręs platinimo sutartis. FPRĮ 13 straipsnio 2 dalis numato, jog finansų maklerio įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, kad užkirstų kelią interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus. Remiantis FPRĮ 21 straipsnio 2 dalimi, jeigu priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos, kad užtikrintų žalos klientų interesams prevenciją, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir šaltinį. Tokios pat nuostatos įtvirtintos ir MiFID. Kitaip tariant, finansų tarpininkas turi pareigą atskleisti interesų konfliktą tik tuo atveju, jeigu nesiima veiksmingų organizacinių ir administracinių prevencinių priemonių, kad užkirstų žalos atsiradimą klientų interesams. Akivaizdu, jog faktą, jog finansų tarpininkas nesiima minėtų priemonių, turėtų konstatuoti kompetentinga priežiūros institucija. Tačiau Lietuvos bankas, kaip tokia institucija, niekada nėra nustatęs, jog bankas ieškovų ar bet kokių kitų investuotojų atžvilgiu nesilaikė FPRĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, susijusios su veiksmingų organizacinių ir administracinių prevencinių priemonių taikymu. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti FPRĮ 21 straipsnio 2 dalį, kuri nustato finansų maklerio įmonei pareigą atskleisti klientui interesų konfliktą. Ieškovo R. L. atveju, kai jo investicijų portfelis buvo valdomas patikėjimo pagrindais, bankas neturėjo jokios informavimo pareigos, be kita ko, susijusios su interesų konflikto atskleidimu. Kitų ieškovų atveju informacijos apie interesų konfliktą nenurodydamas neturėjo jokios įtakos jų sprendimui įsigyti Fondo vienetus. Be to, tokia informacija apie interesų konfliktą yra savaime suprantama. Akivaizdu, kad finansų tarpininkas, platindamas finansines priemones, gauna už tai atlygį kaip ir bet koks kitas tarpininkas, vykdantis tokio pobūdžio veiklą.
33.4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.247 straipsnį, reglamentuojantį priežastinį ryšį, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį dėl įrodinėjimo pareigos. Teismas nepagrįstai bankui perkėlė priežastinio ryšio įrodinėjimo naštą. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas. Tačiau nei FPRĮ, nei MiFID (ne tuo metu galioję, nei dabar galiojantys) nenustato, kad finansinių paslaugų teikimo santykiuose kokiu nors atveju būtų preziumuojamas priežastinis ryšys. Teismas, spręsdamas, kad bankui tenka pareiga paneigti priežastinį ryšį, įrodant, kad ieškovai būtų sutikę investuoti į Fondo vienetus, net jeigu ir būtų žinoję visą reikšmingą informaciją (dėl Fondo vienetų išpirkimo sustabdymo ir nutraukimo, taip pat dėl interesų konflikto). Kaip minėta, tai, kad prekyba Fondo vienetais gali būti sustabdyta arba nutraukta, yra savaime suprantama informacija, kuri neturi būti atskirai nurodyta, o ieškovo R. L. atveju bankas net neturėjo jokios informavimo pareigos. Tačiau net jeigu ši informacija ir būtų išskirta, tai nebūtų turėję jokios įtakos ieškovų I. L. ir R. P. sprendimui įsigyti Fondo vienetus. Šį klientų sprendimą lėmė Fondo valdytojo skelbti sėkmingi Fondo veiklos retrospektyviniai rodikliai ir jais remiantis prognozuojama investicinė grąža. Be to, tai, kad bankas neatskleidė klientams rizikos, kad Fondo vienetų prekyba gali būti sustabdyta ar nutraukta, nėra niekaip susiję su tuo, jog ieškovai patyrė nuostolių, t. y. ne banko veiksmai lėmė klientų finansinių priemonių nurašymą. Priežastinis ryšys neegzistuoja ir dėl kitos apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su interesų konfliktu. Tai, kad bankas pagal platinimo sutartis, sudarytas su Fondo valdytoju, gaudavo komisinius, yra visiškai nesusiję su Fondo likvidumo problemomis, dėl kurių prekyba Fondo vienetais buvo sustabdyta, o vėliau ir nutraukta. Kaip minėta, ieškovų I. L. ir R. P. sprendimą įsigyti Fondo vienetus išimtinai lėmė prognozuojama investicinė grąža, todėl sunkiai tikėtina, kad ieškovai būtų priėmę kitokį sprendimą, jei jiems būtų atskirai atskleista informacija apie galimą interesų konfliktą, kuri, kaip minėta, gali būti laikoma ir numanoma.
Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
33.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-559/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-559/2014">3K-3-559/2014</a> ir 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTg4LTY4Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-188-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-188-686/2017">e3K-3-188-686/2017</a>, nagrinėdamas analogiškas civilines bylas, pripažino, kad bankas tinkamai neatskleidė su investavimu į Fondo vienetus susijusių rizikų, o šią pareigą bankui atlikus tinkamai, neprofesionalieji investuotojai nebūtų priėmę sprendimo įsigyti Fondo vienetų. Teismai bylą išnagrinėjo nenukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų analogiškose civilinėse bylose.
33.6. Kasacinio skundo argumentai, kad kai investicijų portfelis valdomas patikėjimo pagrindais, tai bankas neturi jokios informavimo pareigos (tiek atskleisti su investavimu susijusius rizikas, tiek ir informuoti apie interesų konfliktą), nepagrįsti. FPRĮ nuostatose nebuvo įtvirtinta išimčių, kurios atleistų banką nuo pareigos atskleisti klientui investavimo rizikas tais atvejais, kai neprofesionaliojo investuotojo investicijų portfelis valdomas patikėjimo pagrindais: pareiga neprofesionaliajam investuotojui atskleisti su investavimu susijusią riziką, vadovaujantis FPRĮ, taikoma visais investicinių paslaugų teikimo atvejais.
33.7. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Fondo vienetų pirkimas buvo derinamas su R. L. ir bankas jam rekomendavo įsigyti Fondo vienetų, t. y. bankas, R. L. nusprendžiant įsigyti Fondo vienetus, veikė kaip konsultantas, kuris teikė investavimo rekomendacijas. Byloje taip pat nustatyta, kad konkrečių vertybinių popierių įtraukimas į konsultacijų arba patikėjimo pagrindais valdomą investicijų portfelį, kai klientas su banku būdavo sudaręs tiek investicijų portfelio valdymo konsultavimo, tiek ir patikėjimo pagrindais sutartis, priklausydavo tik nuo paties banko pasirinkimo. Taigi bankui vienašališkai pasirinkus, prie kurio investicijų portfelio turėtų būti priskiriami R. L. turimi Fondo vienetai, kai byloje yra nustatytas faktas, jog R. L. buvo konsultuojamas dėl Fondo vienetų įsigijimo (taigi ne bankas vienašališkai priėmė sprendimą investuoti į Fondo vienetus), ta aplinkybė, kad bankas investicijas į Fondo vienetus priskyrė prie patikėjimo pagrindais valdomo investicijų portfelio, neturėtų būti vertinama R. L. nenaudai.
33.8. Apeliacinės instancijos teismas neperkėlė bankui priežastinio ryšio, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, įrodinėjimo naštos. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, pagrįstai nustatė esant priežastinį ryšį, o banko argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog priežastinio ryšio nėra, nereiškia, kad priežastinio ryšio įrodinėjimo pareiga buvo perkelta bankui. Pažymėtina, kad, spręsdami dėl priežastinio ryšio, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose civilinėse bylose.
33.9. Iki šiol bankas neigė buvus interesų konfliktą ir savo poziciją dėl interesų konflikto egzistavimo pakeitė tik kasaciniame skunde. Bankas neįrodinėjo, ar buvo įgyvendinęs veiksmingas organizacines ir administracines priemones, kad užkirstų kelią interesų konfliktams. Bankas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų ir apsiribojo vien tik interesų konflikto neigimu. Taigi, bankas kasaciniame skunde remiasi naujomis ir iki šiol nenagrinėtomis aplinkybėmis.
33.10. Bankas, neatskleisdamas ieškovams visos reikšmingos informacijos, pažeidė teisės aktų nustatytą kliento informavimo pareigą, neveikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) ir taip atliko kaltus neteisėtus veiksmus. Banko kaltės nepaneigia aplinkybė, kad jis neva negalėjo numatyti, jog Fondo vienetų išpirkimas bus nutrauktas ir Fondas bus išregistruotas, nes banko kaltė susijusi su jo pareigos pateikti informaciją apie galimą fondo bankroto riziką bei turimą interesų konfliktą pažeidimu, o ne su tikimybės, ar ir kada anksčiau nurodyta Fondo nemokumo rizika materializuosis, nurodymu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl finansų maklerio informacijos atskleidimo pareigos
34. FPRĮ 22 straipsnyje (2007 m. sausio 18 d. įstatymo redakcija), reglamentuojančiame finansų maklerio įmonės pareigas teikiant klientui investicines paslaugas, nustatyta, kad finansų maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais (1 dalis); visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti; reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama (2 dalis); finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (3 dalis). FPRĮ 22 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad finansų maklerio įmonė privalo pateikti informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones. FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Tik surinkusi ir įvertinusi pirmiau nurodytą informaciją, finansų maklerio įmonė turi rekomenduoti klientui ar potencialiam klientui konkrečias investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų kliento interesus.
35. Komerciniams bankams teikiant finansines paslaugas yra keliami itin aukšti atidumo, profesionalumo, sąžiningumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMjkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-229/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-229/2009">3K-7-229/2009</a>).
36. Finansų tarpininko profesinio rūpestingumo standartas reikalauja, kad valdydamas portfelį ir teikdamas kitas investicines paslaugas finansų tarpininkas elgtųsi su tokiu apdairumu, atidumu ir profesionalumu, koks yra būtinas finansų tarpininkų profesinėje veikloje, t. y. taip, kaip tikimasi iš kompetentingo, patyrusio ir kvalifikuoto finansininko, veikiančio atitinkamomis aplinkybėmis. Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-10/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-10/2014">3K-3-10/2014</a>).
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliajam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga. Šis aspektas neprofesionaliajam investuotojui turi būti atskleistas aiškiai, išsamiai ir suprantamai. Tinkamos informacijos atskleidimo pareigos įvykdymas yra vienas iš instrumentų, saugančių investuotoją nuo netinkamų produktų pasirinkimo ir galimų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2014">3K-3-206/2014</a>).
38. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankas, kliento neinformuodamas apie riziką, jog klientų įsigyjamų investicinių vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas ar atsisakyta juos išpirkti, pažeidžia FPRĮ 22 straipsnio 3 dalį, 4 dalies 2 punktą ir tokie banko veiksmai kvalifikuoti kaip neteisėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-559/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-559/2014">3K-3-559/2014</a>).
39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bankas turėjo pareigas teikti klientams investicines paslaugas sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, veikti geriausiomis klientams sąlygomis ir jų interesais, užtikrinti, kad teikiama informacija būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti, atskleisti siūlomoms finansinėms priemonėms būdingą riziką. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad vien apibendrintas rizikos nurodymas, nesant aiškaus paaiškinimo dėl ieškovų siekiamų įsigyti GILD investicinio fondo vienetų išpirkimo sustabdymo arba nutraukimo galimybės, neatitinka reikalavimo atskleisti neprofesionaliajam investuotojui informaciją nedviprasmiškai, išsamiai ir suprantamai.
40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, pripažindami, jog nagrinėjamu atveju bankas pažeidė kliento informavimo pareigą, neveikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, geriausiais kliento interesais, kaip turėtų elgtis bet kuris tam tikros srities profesionalas tokiomis aplinkybėmis, ir tokiu būdu atliko kaltus neteisėtus veiksmus, tinkamai taikė nurodytas teisės normas ir nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos.
Dėl finansų maklerio informacijos atskleidimo pareigos, kai su klientu sudaroma investicinio portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sutartis
41. Kasaciniame skunde teigiama, kad bankas neturėjo informavimo pareigos klientui, be kita ko, atskleisti su investavimu į finansines priemones susijusią riziką ieškovui R. L., nes su juo buvo sudaryta investicinio portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sutartis, pagal kurią bankui buvo suteikta teisė savarankiškai priimti investicinius sprendimus.
42. Minėta, kad pagal FPRĮ 22 straipsnio 3 dalį finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Pagal FPRĮ 22 straipsnio 4 dalies 2 punktą finansų maklerio įmonė privalo pateikti informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones.
43. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2007 m. kovo 9 d. ieškovas R. L. su atsakove sudarė dvi sutartis – Investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sutartį ir Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį. Šių sutarčių turinys labai panašus, o esminis skirtumas tas, kad pagal pirmąją sutartį bankas kliento perduotą investuojamą turtą valdo patikėjimo teise ir turi teisę sudaryti sandorius dėl investuojamo turto be išankstinio kliento pritarimo (Patikėjimo sutarties Bendrosios dalies 3.1, 3.5, 3.6 punktai), o pagal antrąją sutartį bankas įsipareigoja pirkti bei parduoti vertybinius popierius tik gavęs tinkamai pateiktą kliento pavedimą (Konsultavimo sutarties Bendrosios dalies 3.2 punktas). Pagal Patikėjimo sutarties Bendrosios dalies 3.5 punktą bankas investuojamą turtą valdo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka pagal investavimo strategiją (1 priedas) ir joje nustatytą bei su klientu pasirašytinai suderintą investicijų paskirstymo planą. Patikėjimo sutarties Bendrosios dalies 4.1 punkte nustatyta, kad bankas, valdydamas investuojamą turtą pagal investavimo strategiją (1 priedas), įsipareigoja veikti protingai, atidžiai, sąžiningai, siekti didžiausios naudos klientui. Patikėjimo sutarties Specialiosios dalies 3 punkte nustatyta, kad klientas patvirtina, jog iki sutarties pasirašymo bankas žodžiu supažindino ir informavo jį apie galimą su investicijų portfelio valdymu susijusią riziką, nurodytą sutarties Bendrojoje dalyje, ir, pasirašydamas sutartį, klientas įsipareigoja prisiimti šią riziką. Patikėjimo sutarties Bendrosios dalies 4.2 punkte ši rizika įvardyta.
44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bankas, prieš siūlydamas investavimo strategiją pagal Investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sudarytą sutartį, turėjo pareigą pagal FPRĮ 22 straipsnio 4 dalies 2 punktą atskleisti riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms. Teisėjų kolegija pritaria teismų išvadai, kad FPRĮ nėra nustatyta išimčių, kurios atleistų atsakovę nuo pareigos atskleisti klientui investavimo rizikas tais atvejais, kai neprofesionaliojo investuotojo investicijų portfelis valdomas patikėjimo pagrindais, ir kad šiuo atveju atsakovė pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 3 dalį, 4 dalies 2 punktą.
45. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, jog kasacinio skundo argumentai, kad sudarius investicinio portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sutartį, bankas neturi informavimo pareigos klientui, atmestini.
Dėl priežastinio ryšio tarp finansų maklerio neteisėtų veiksmų ir neprofesionaliajam investuotojui atsiradusių investicinių nuostolių
46. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę atliekant neteisėtus veiksmus numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNDUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-345/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-345/2007">3K-7-345/2007</a>). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-464/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-464/2014">3K-3-464/2014</a>).
47. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzItNjk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-132-695/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-132-695/2016">3K-3-132-695/2016</a>, 27 punktas; kt.).
48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas kasacinę praktiką šios kategorijos bylose, vienoje iš jų nustatęs, kad atsakovas patarė ieškovui, kokius investicinius produktus pirkti, ir, neatskleidęs siūlomų produktų rizikingumo, pasiūlė ieškovui įsigyti šio poreikių neatitinkančių produktų, yra pripažinęs, jog atsakovas netinkamai teikė ieškovui konsultavimo dėl investavimo paslaugas ir tokie atsakovo veiksmai lėmė ar paskatino ieškovo pasirinkimą įgyti produktus, kurių šis, žinodamas visą informaciją, nebūtų pirkęs. Tokiu atveju svarbus priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamo sutartinės ir įstatyme nustatytos pareigos informuoti klientą apie finansinėms priemonėms būdingą riziką vykdymo (neinformavimo apie riziką, kad investicinių vienetų išpirkimas bus sustabdytas), ir dėl šios rizikos atsiradimo kilusių ieškovui žalingų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-559/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-559/2014">3K-3-559/2014</a>).
49. Taikant civilinę atsakomybę profesionalių paslaugų srityje, pažeidus pareigą informuoti laikoma, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, nes ieškovas galbūt nebūtų priėmęs sprendimo, jei būtų žinojęs visą reikšmingą informaciją. Atsakovui tenka pareiga įrodyti priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-559/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-559/2014">3K-3-559/2014</a>).
50. Pirmiau nurodytoje byloje kasacinis teismas pripažino tinkama apeliacinės instancijos teismo išvadą, kuris, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes (kad ieškovo tikslas buvo taupymas, o ne pelno gavimas, ieškovas pageidavo, kad santaupos būtų apdraustos, ieškovas siekė investuoti sąlyginai trumpą (iki 3 metų) laikotarpį tik į mažos ir vidutinės rizikos investicijas (nuo 8 proc. iki 12 proc.), sprendė, jog ieškovo nuostoliai gali būti laikomi skolininko veiksmų (neveikimo) rezultatu, t. y. kad labiau tikėtina, jog ieškovas nebūtų investavęs į finansines priemones, jeigu atsakovas būtų jį tinkamai informavęs apie visas tokio pobūdžio finansinėms priemonėms būdingas rizikas, inter alia (be kita ko), apie galimą investicinių vienetų išpirkimo sustabdymą ar neišpirkimą, t. y. apie galimybę prarasti visą investuotą kapitalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-559/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-559/2014">3K-3-559/2014</a>).
51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatę, jog tarp banko neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, nes labiau tikėtina, jog ieškovai nebūtų sutikę investuoti į Fondo vienetus, jei būtų žinoję informaciją apie riziką, kad Fondo vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas ar nutrauktas, ir pažymėję, kad bankas neįrodė priešingai, nepažeidė CPK 178 straipsnyje įtvirtinto įrodinėjimo naštos paskirstymo ir nenukrypo nuo šios nutarties 48–52 punktuose nurodytos kasacinio teismo praktikos, spręsdami dėl priežastinio ryšio tarp banko neteisėtų veiksmų ir ieškovams kilusios žalos.
52. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, be kita ko, dėl interesų konflikto, kaip neturinčių reikšmės bylos baigčiai.
53. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti ar pakeisti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą (CPK 98 straipsnis). Ieškovas R. L. patyrė 504,95 Eur, ieškovas I. L. – 2541 Eur, ieškovas R. P. – 567,89 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant vieną atsiliepimą į kasacinį skundą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktais, ieškovams iš atsakovės priteistinas ne daugiau kaip 1575,39 Eur (926,70 Eur × 1,7) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas, t. y. kiekvienam ieškovui ne daugiau kaip 525,13 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui R. L. priteistinas jo patirtų 504,95 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas, o ieškovui I. L. ir ieškovui R. P. – po 525,13 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
55. Kasacinis teismas patyrė 6,90 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi atsakovės kasacinis skundas atmestas, tai valstybei iš atsakovės priteistinas šių išlaidų atlyginimas (CPK 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės SEB banko (j. a. k. 112021238) ieškovui R. L. (duomenys neskelbtini) 504,95 Eur (penkis šimtus keturis Eur 95 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo, ieškovui I. L. (duomenys neskelbtini) 525,13 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis Eur 13 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo, ieškovui R. P. (duomenys neskelbtini) 525,13 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis Eur 13 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės akcinės bendrovės SEB banko (j. a. k. 112021238) 6,90 Eur (šešis Eur 90 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Algirdas Taminskas
Gediminas Sagatys
