Civilinė byla Nr. e3K-3-533-969/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41519-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 3.3.1.19.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EV sprendimai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grifs AG“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EV sprendimai“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą, kai elektroninėje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka, ieškinio reikalavimo, teismo teisinių santykių kvalifikavimo, sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Grifs AG“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „EV sprendimai“ 8876,24 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė ir atsakovė 2012 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė Stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartį Nr. TAJ-12-1153 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo teikiamos apsaugos paslaugos sutarties prieduose įvardytuose objektuose, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei šalių suderintą užmokestį, skaičiuojamą ir mokamą kas mėnesį. Šalys 2014 m. kovo 4 d. sudarė apsaugos sistemos montavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti apsaugos sistemos papildymo darbus. 2014 m. lapkričio 5 d. tarp šalių buvo sudaryta objekto, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugos sistemos montavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti perimetro signalizacijos rekonstrukcijos darbus. Ieškovė į saugomus objektus 2015 m. vasario–spalio mėn. vyko 613 kartų. Kadangi atsakovė neapmokėjo jai pateiktų ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų arba apmokėjo tik dalį jų, todėl liko skolinga ieškovei 8 876,24 Eur sumą už suteiktas paslaugas bei už per ataskaitinį laikotarpį įvykusius klaidingus iškvietimus.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
5. 2016 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti atsakovės prieštaravimai, kuriuose ji nesutiko su preliminariu sprendimu, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra ne dėl skolos priteisimo, bet dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo ir ieškovė turi įrodyti visas atsakovės civilinei atsakomybei kilti nustatytinas sąlygas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė atliko kokias nors klaidas naudodamasi signalizacijos sistema, nepagrindė iš atsakovės reikalaujamo priteisti žalos atlyginimo dydžio. Pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp ieškovės nuostolių ir atsakovės veiksmų nėra, nes byloje įrodymų, kad signalizacijos sistema ginčo objektuose būtų suveikusi dėl atsakovės kaltės, nėra. Atsakovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog signalizacijos įrangą prižiūrėjo ieškovė, atsakovė paisė ieškovės rekomendacijų dėl siūlomų signalizacijos remonto darbų, ieškovei už techninius darbus ginčo objektuose sumokėjo atlyginimą. Dalis signalizacijos suveikimų galėjo kilti dėl blogos įrangos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. galutiniu sprendimu 2016 m. lapkričio 22 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė ieškovės UAB „Grifs AG“ naudai iš atsakovės UAB „EV sprendimai“ 8876,24 Eur netesybų, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo nepertraukiamai stebėti savo centralizuotame stebėjimo pulte gaunamus šalių suderintame sąraše nurodytose patalpose įrengtų signalizacijų formuojamus ir siunčiamus signalus, juos fiksuoti, o gavusi aliarminį signalą, reaguoti pasiųsdama į įvykio vietą apsaugos darbuotoją. Atsakovė už teikiamas stebėjimo ir reagavimo paslaugas įsipareigojo sumokėti ieškovei. Teismas konstatavo, kad šalys susitarė, jog įrengtų signalizacijų aliarminiai signalai, kai nėra realaus ir aiškiai matomo įsilaužimo ar bandymo įsilaužti į patalpas (objektą) požymių, laikytini klaidingais iškvietimais, bei nurodė pavyzdinį galimų priežasčių sąrašą, o atsakovė įsipareigojo užtikrinti, jog nebūtų klaidingų suveikimų, priešingu atveju atsakovė prisiėmė pareigą, esant ieškovės reikalavimui, sumokėti 14,48 Eur (50 Lt) baudą už kiekvieną klaidingą suveikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71–6.72 straipsniai).
8. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė klaidingų iškvietimų faktą ir pagrindė prašomos priteisti baudos dydį pagal Sutarties 6.5 punktą, kuris įtvirtina baudos skyrimo galimybę už klaidingą iškvietimą. Pagrindo spręsti, kad Sutartyje šalių aptartas baudos dydis už kiekvieną iškvietimą yra akivaizdžiai neprotingas ir nepagrįstas, teismas nenustatė. Be to, atsakovė iš esmės per visą Sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė pretenzijų dėl sąlygos, nustačiusios baudos dydį, pakeitimo. Atsakovė suprato, kad mokamas 100 Lt (28,96 Eur) abonentinis mokestis už saugomą objektą (duomenys neskelbtini) ir 50 Lt (14,48 Eur) už saugomą objektą (duomenys neskelbtini) neapima atvejų, kai dėl pačios užsakovės prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo ieškovė vyksta į objektą ir patiria papildomų išlaidų.
9. Nustatyta, kad saugomas objektas nebuvo tvarkingas, t. y. pati atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga, kad užtikrintų Sutartyje nurodytų įsipareigojimų vykdymą, kad būtų išvengta klaidingų iškvietimų, ji prisiėmė riziką dėl galimų kilti Sutarties 6.5 punkte nurodytų padarinių. Duomenų apie netinkamą signalizacijos veikimą ar atsakovės siūlymą ieškovei susitarti dėl kitų Sutarties sąlygų byloje teismas nenustatė. Šalys dėl signalizacijos techninės priežiūros ar periodinių patikrinimų, bylos duomenimis, taip pat nesusitarė.
10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „EV sprendimai“ apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. galutinį sprendimą paliko nepakeistą.
11. Kolegija sutiko su atsakovės teiginiu, kad vienas iš jos įsipareigojimų pagal Sutartį buvo tinkamas apsaugos sistemos įjungimas, kaip tai nustato Sutarties 3.1 punkto 3 papunktis, tačiau pažymėjo, kad atsakovė netinkamai aiškina klaidingo iškvietimo ir savo sutartinės atsakomybės santykį. Šioje byloje ieškovė įrodė klaidingų iškvietimų faktą bei pagrindė prašomos priteisti baudos dydį (CK 6.72 straipsnis) ir tai, kad atsakovė atliko saugos sistemos montavimo darbus, kolegijos vertinimu, savaime neįrodo, jog ji veikė netinkamai.
12. Nustatyta, kad Sutarties 6.8 punkto 2 papunktyje apibrėžia, kad klaidingo iškvietimo priežastimi laikomos užsakovės klaidos, naudojantis signalizacijos sistema, ir įvardytas pavyzdinis tokių klaidų sąrašas. Aiškinant Sutartį sistemiškai, tiek Sutarties 3 skyrius („Užsakovo įsipareigojimai ir teisės), tiek 6 skyrius („Šalių atsakomybė“) ir pirmiau nurodyti šiuose skyriuose esantys punktai nustato konkrečias užsakovės elgesio taisykles naudojantis signalizacijos sistema. Šių Sutarties nuostatų skirtumas yra tas, kad 3.1 punkto 3 papunktyje nustatytos bendrosios užsakovės pareigos, o 6.8 punkto 2 papunktyje – sutartinė atsakomybė užsakovei už pareigų naudojantis sistema nevykdymą.
13. Iš byloje esančios Ataskaitos matyti, kad ieškovė savo pareigas, nurodytas Sutarties 4.1 punkte, vykdė tinkamai – gavusi aliarminį signalizacijos signalą, reaguodavo pasiųsdama į saugomus atsakovės objektus apsaugos darbuotoją. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą klaidingus iškvietimus į atsakovės objektus vertinti kaip nulemtus ieškovės veiksmų. Priešingai, pokalbių stenogramos su atsakovės vadovu rodo, kad ieškovės siūlymų vykti į objektus po signalizacijos suveikimų buvo atsisakoma, o byloje esančios nuotraukos patvirtino, kad ūkinis pastatas nebuvo tvarkingas, t. y. pati atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi bei nedėjo pakankamai pastangų Sutarties vykdymo tinkamam užtikrinimui. Dėl to atlikus byloje esančių įrodymų visumos vertinimą ir nekonstatavus ieškovės kaltės pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatos.
14. Pirmosios instancijos teismas apie ieškovės pateiktų sąskaitų pagrįstumą sprendė vadovaudamasis Sutarties nuostatomis bei šalių pateiktais įrodymais, tyrė tiek duomenis apie apsaugos sistemų gedimus ir remontą, tiek aptarė atsakovės pateiktus argumentus dėl ieškovės pateiktų dokumentų teisingumo, todėl, kolegijos vertinimu, nepagrįsti argumentai dėl atlikto netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo.
15. Konstatuota, kad šalys šiuo konkrečiu atveju susitarė dėl objekto stebėjimo ir apsaugos paslaugų teikimo, bet ne dėl signalizacijos techninės priežiūros, periodinių patikrinimų ar pan. – pastarieji klausimai aptarti tarp šalių sudarytose 2014 m. kovo 4 d. ir 2014 m. lapkričio 5 d. sutartyse. Kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas atsakovės sutartinės atsakomybės klausimas pagal 2012 m. rugpjūčio 1 d. Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. TAJ-12-1153, o šioje sutartyje minėtų papildomų signalizacijos techninės priežiūros ar periodinių patikrinimų paslaugų teikimas nėra nustatytas, argumentai dėl šalių sudarytų kitų susitarimų vertinimo kolegijos laikyti nepagrįstais.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „EV sprendimai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas ieškovės suformuluotą reikalavimą priteisti skolą savo iniciatyva perkvalifikavo į reikalavimą priteisti netesybas ir taip dokumentinio proceso tvarka nagrinėtoje byloje savo iniciatyva pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką, ką ir teismui, ir ieškovui draudžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 430 straipsnio 4 dalis. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, tačiau vietoje preliminariu teismo sprendimu priteistos skolos nusprendė priteisti iš atsakovės UAB „EV sprendimai“ 8876,24 Eur netesybų. Ieškovė viso proceso pirmosios instancijos teisme metu primygtinai ir nuosekliai įrodinėjo, kad reikalaujama priteisti suma nėra netesybos, bauda, o yra skola. Teismas preliminariu sprendimu kvalifikavo ginčą kaip kilusį dėl skolos, tačiau galutiniu sprendimu savo iniciatyva ginčo kvalifikaciją pakeitė, kartu pakeitė ne tik teisinį, bet ir faktinį ieškovės nurodytą ieškinio pagrindą ir priteisė ne skolą, bet netesybas. Taip teismas perkvalifikavo ginčą ne pagal ieškovo nurodytą faktinį ieškinio pagrindą. Šis proceso teisės normų pažeidimas neteisėtai apribojo atsakovės procesines teises ir užkirto kelią jai įgyvendinti savo teisę teikti prieštaravimus ir atsikirtimus dėl ieškovės reikalavimo, be kita ko, prarado galimybę gintis nuo ieškovės reikalavimų ieškinio senatimi. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį gali būti reiškiamas tik pirmosios instancijos teisme, taigi, teismui priėmus siurprizinį galutinį sprendimą, atsakovė apeliaciniame skunde nebeturėjo teisės kelti ieškinio senaties taikymo klausimo. Bylos šalys yra privatūs juridiniai asmenys, šioje byloje nėra viešojo intereso elementų, byla nepriskirtina šeimos ar darbo kategorijos bylai, byloje nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su vartojimo teisiniais santykiais, nenagrinėti jokie kiti klausimai, dėl kurių teismas ex officio (pagal pareigas) galėtų peržengti ginčo ribas, keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, savo iniciatyva rinkti įrodymus. Teismas, dokumentiniame procese nusprendęs nesivadovauti ieškovo nurodomu (faktiniu ir teisiniu) ieškinio pagrindu, prieš jį keisdamas privalo įspėti atsakovą apie būsimą šios diskrecijos panaudojimą ir tai turi būti padaryta tokiu būdu, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ir kad ieškovui nebūtų suteiktas neteisėtas pranašumas.
16.2. Apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, nes konstatuotinas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte (elektroninėje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka). Elektroninėje byloje nėra 2017 m. kovo 14 d. teismo posėdžio protokolo (t. y. nėra garso įrašo), nors 2017 m. kovo 14 d. Pažymoje apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą nurodoma, kad garso įrašas buvo daromas. Nesant 2017 m. kovo 14 d. teismo posėdžio protokolo (garso įrašo), apeliacinės instancijos teismas nepatikrino ir neturėjo galimybių patikrinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Po CPK 168 straipsnio pakeitimų nerašomas teismo posėdžio protokolas, todėl skundžiamo teismo sprendimui teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apribotas vien tik pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolu (garso įrašu), kuris apeliacinės instancijos teismui yra vienintelė teisėta priemonė nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino konkrečius įrodymus: šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus. Teismo posėdžio protokolas (užfiksuojamas garso įrašu) turi būti ne tik daromas, bet ir fiziškai turi būti byloje (elektroninėje byloje), kad su juo galėtų susipažinti dalyvaujantys byloje asmenys ir kad jį galėtų vertinti bylą nagrinėjantis teismas.
16.3. Teismai tinkamai kvalifikavo šalių santykius kaip atlygintinų paslaugų teikimo santykius, kuriuos reglamentuoja CK šeštosios knygos XXXV skyrius, tačiau aiškindami šalių sudarytos Sutarties turinį, esmę ir tikruosius sutarties šalių ketinimus teismai netaikė CK 6.718 straipsnio „Kliento interesų prioritetas“ ir tai galėjo turėti įtakos netinkamam Sutarties aiškinimui. Nelogiškas teismo vertinimas, jog atsakovė – verslininkė savo noru įsipareigojo materialiai atsakyti už aplinkybes, nepriklausančias nuo jos valios, t. y. Sutarties 6.8 punkto aiškinimas, taigi teismai netinkamai taikė CK 6.193 straipsnį. Teismai iš esmės suklydo, netaikydami sutarties lingvistinio aiškinimo, kuris yra prioritetinis: Sutarties 6.8 punkte, dėl kurio kyla ginčas, be jokių išlygų nustatyta, jog „klaidingų suveikimų priežastis – Užsakovo (atsakovės) klaidos naudojantis signalizacijos sistema: įjungiant, išjungiant, įdiegus automatinius suveikimus...“. Nurodoma, jog neabejotinai turėjo būti nustatyta atsakovės kaltė, t. y. jos daromos klaidos. Teismai taip pat nevertino iki sutarties tariamo pažeidimo buvusios šalių praktikos: iki pat 2015 m. balandžio mėnesio ieškovė nereikalavo traktuoti Sutarties 6.5 punkto būtent taip, kaip jis buvo ieškovės aiškinamas byloje, ir tik sužinojusi, kad atsakovė ketina sutartį nutraukti, išrašė PVM sąskaitas faktūras už „klaidingus suveikimus“; atsakovei pateikus pareiškimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo, ieškovė sutarties nenutraukė, toliau be atsakovės valios ir sutikimo teikė paslaugas, skaičiavo „klaidingus suveikimus“ ir reikalavo apmokėti išrašomas pagal juos PVM sąskaitas faktūras.
17. Ieškovė UAB „Grifs AG“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Teismas, nusprendęs nesivadovauti ieškovės nurodomu ieškinio pagrindu, prieš jį keisdamas, neturi nieko įspėti, nes procesas nuo preliminaraus sprendimo iki galutinio sprendimo yra nustatytas dokumentinį procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, tuo labiau kad proceso šalims atstovavo profesionalūs teisininkai. Atsakovei pareiškus prieštaravimus ir teismui juos priėmus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kur jau negalioja reikalavimas ieškovei grįsti savo reikalavimus tik rašytiniais įrodymais. Tokiu atveju procesas iš esmės jau vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tik yra viena išimtis, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui. Atsakovė nuosekliai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose laikėsi pozicijos, kad ieškovė reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą, ir savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai išdėstė poziciją, kodėl neturėtų būti priteistas nuostolių atlyginimas, todėl teismo sprendimas atsakovei nebuvo siurprizinis.
17.2. Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimų (CPK 430 straipsnio 4 dalis), todėl papildomų reikalavimų reikšti šioje byloje ieškovė negalėjo, ji to ir nedarė. Teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, gali jį pagrįsti kitomis materialiosios teisės normomis negu tos, kurias nurodo ieškovė, nes kvalifikuoti teisiškai nustatytus faktus yra teismo prerogatyva. Ieškovė, teikdama ieškinį, galėjo tik įrodyti aplinkybes – klaidingus iškvietimus, pagrįsti jų skaičių kiekį, sutarties straipsnį ir pinigų sumą, kurią reikalauja sumokėti. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas įrodė klaidingų iškvietimų faktą bei pagrindė prašomos priteisti baudos dydį. Ieškovas prašė priteisti 8 876,24 eurų iš atsakovo, teismas tokią sumą ir priteisė.
17.3. Byloje yra 2017 m. kovo 14 d. Pažyma apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą, tai yra įrodymas, kad garso įrašas buvo daromas. Minėtoje pažymoje yra konkrečios nuorodos į įrašo laiką. Atsižvelgiant į tai, kad visuose pirmosios instancijos teisme vykusiuose teismo posėdžiuose dalyvavo atsakovė ir jos advokatas, nesuprantama, kodėl atsakovė nepasinaudojo savo teise reikšti pretenzijas dėl garso įrašo ar jo kokybės, kai vyko procesas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ji kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu pateikti minėtą garso įrašą.
17.4. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovė, užuot sumokėjusi tų įsiskolinimą pagal pasirašytas sutartis nutarė paprasčiausiai pereiti pas kitą paslaugų teikėją. Atsakovė savo pateiktuose prieštaravimuose pirmosios instancijos teismui nurodo, jog neginčija ieškovės nurodytų sutarties galiojimo aplinkybių ir patvirtina, kad Sutartis faktiškai tarp ieškovės ir atsakovės galiojo iki 2015 m. spalio 26 d. Teismas neturėjo pagrindo vertinti ieškovės pateiktus duomenis kaip nepatikimus, juo labiau kad atsakovė iš esmės neįrodinėjo pateiktų ataskaitų nepagrįstumo, jose užfiksuotų duomenų netikslumo, iškvietimų skaičiaus nepagrįstumo. Duomenų, jog būtų nustatyta realių ir aiškiai matomų įsilaužimo ar bandymo įsilaužti į patalpas (objektą) požymių, byloje nenustatyta, o ir atsakovė neneigė aplinkybės, jog nebuvo įsilaužimo ar bandymo įsilaužti į saugomus objektus požymių.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkto, nustatančio absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, aiškinimo ir taikymo
18. Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja absoliutus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas, nes elektroninėje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka (CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kasaciniame skunde taip pat argumentuojama, kad šio teismo posėdžio garso įrašas nebuvo įkeltas į Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nors informacinė pažyma apie daromą garso įrašą surašyta.
19. CPK
20. CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų – kai byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 168 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus CPK nustatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti procesinį veiksmą pranešama CPK nustatyta tvarka (CPK 168 straipsnio 5 dalis).
21. Teismo posėdžių garso įrašų, daromų teismo posėdžio eigai fiksuoti, reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1R-314, 10 punkte nustatyta, kad teismo posėdžio garso įrašai turi būti daromi tokiu formatu, kad juos būtų galima perkelti ir išsaugoti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) ir juos būtų galima išklausyti susipažįstant su išnagrinėtos bylos medžiaga. Pagal Teismo posėdžių garso įrašymo ir saugojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 13P-22-(7.1.2), 4, 6, 9.3, 9.4, 9.6, 11 punktų nuostatas garso įrašas yra sudedamoji bylos dalis, šalys turi teisę su juo susipažinti ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauti jo kopijas; su teismuose išnagrinėtose bylose padarytais garso įrašais asmenys gali susipažinti susipažinimo su baudžiamųjų, civilinių, administracinių, administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylų medžiaga tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka; teismo pirmininko arba jo pavedimu teismo kanclerio paskirsti asmenys posėdžio protokole, o kai jis nerašomas, šio Aprašo 16 punkte nurodytoje informacinėje pažymoje pažymi apie daromą garso įrašą, užfiksuoja garso įrašymo įrenginio įjungimo, sustabdymo, išjungimo laiką; pasibaigus teismo posėdžiui ne vėliau kaip kitą darbo dieną perkelia garso įrašą į LITEKO arba kompiuterinę laikmeną; kai daromas garso įrašas civilinėse, administracinių nusižengimų ir administracinėse bylose, surašo šio Aprašo 16 punkte nurodytą informacinę pažymą, įsega ją į LITEKO prie perkelto garso įrašo ir, jei byla tvarkoma ne vien elektronine forma, prideda prie bylos medžiagos; rekomenduojama esant galimybei garso įrašą daryti keliais įrenginiais, tačiau į LITEKO perkeliamas arba byloje saugomas tik vienu iš įrenginių padarytas garso įrašas.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo posėdis, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, įvyko 2017 m. kovo 14 d. Remiantis šios nutarties 21 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, pasibaigus teismo posėdžiui ne vėliau kaip kitą darbo dieną garso įrašas turėjo būti perkeltas į LITEKO arba kompiuterinę laikmeną. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šioje byloje 2017 m. kovo 14 d. yra įkelta informacinė pažyma apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą, tačiau pats teismo posėdžio garso įrašas įkeltas nebuvo ir šiuo metu jo byloje nėra, todėl yra neįmanoma nustatyti vykusio teismo posėdžio turinio. Kaip pirmiau nurodyta, byloje nesant teismo posėdžio garso įrašo, kuris laikomas teismo posėdžio protokolu, kai byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja absoliutų pagrindą teismų procesinius sprendimus naikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimo ir teismo teisinių santykių kvalifikavimo
23. Pagal CPK 424 straipsnio 1 dalį ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais.
24. Dokumentinis procesas – supaprastinto proceso forma, kuria siekiama užtikrinti greitesnį ginčų nagrinėjimą. Šiam procesui pradėti ieškiniui yra keliami specialieji reikalavimai, t. y. turi būti nurodomas ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka bei nurodyti visi rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, tačiau šiam procesiniam dokumentui taip pat yra taikomi ir bendrieji CPK 135 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, inter alia (be kita ko), nurodyti faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką.
25. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2013">3K-3-241/2013</a>; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 16 punktas).
26. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą, ieškovo suformuluotą reikalavimą priteisti skolą savo iniciatyva perkvalifikavo į reikalavimą priteisti netesybas, taip pakeisdamas ieškinio dalyką ir pagrindą, nes preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 8876,24 Eur netesybų.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Tačiau nuo faktinio ieškinio pagrindo reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas materialiosios teisės normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjctNzAxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-27-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-27-701/2017">e3K-3-27-701/2017</a> 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 8876,24 Eur skolos, kylančios iš šalių sudarytos Stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutarties vykdymo. Ieškinio faktiniu pagrindu ieškovė nurodė šalių sudarytos sutarties galiojimą, jos punktus, patvirtinančius sąskaitų už suteiktas paslaugas ir klaidingus iškvietimus išrašymo pagrįstumą, šių sąskaitų neapmokėjimo faktą ir kt. Atsakovė, remdamasi CPK 430 straipsnio nuostatomis, pateikdama savo prieštaravimą, inter alia, nurodė, kad šioje byloje ginčas tarp ieškovės ir atsakovės kilo ne dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, o dėl ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo bei pateikė argumentus dėl civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo nagrinėjamu atveju.
29. Pirmosios instancijos teismas, galutiniu sprendimu įvertinęs, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, priteisė 8876,24 Eur netesybų. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi šį pirmosios instancijos galutinį sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 27 punkte pateiktus išaiškinimus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir pareikštą ieškovės reikalavimą ne kaip reikalavimą dėl sutartinės prievolės vykdymo natūra, bet kaip reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo. Taigi, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nekeitė nei ieškinio dalyko, nei faktinio ieškinio pagrindo.
30. Kadangi savo prieštaravime išdėstytos pozicijos dėl jau pareikšto reikalavimo prigimties (sutartinės atsakomybės taikymo) atsakovė laikėsi visų instancijų teismuose, todėl atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu atliktas šalių teisinių santykių ir reikalavimų kvalifikavimas, priteisiant iš atsakovės 8876,24 Eur netesybų, atsakovei buvo siurprizinis.
Dėl stebėjimo ir reagavimo sutarties sąlygų, apibrėžiančių klaidingą iškvietimą ir mokėjimą už jį, aiškinimo
31. Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šalių 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutarties sąlygas dėl klaidingo iškvietimo aiškinimo ir pareigos mokėjimo už jį atsiradimo pagrindo, nesivadovavo prioritetiniu sutarties lingvistiniu teksto aiškinimu, nevertino ir netyrė šalių buvusių santykių praktikos iki atsakovei pasirenkant kitą paslaugos teikėją.
32. Kilus tokio pobūdžio ginčui, pažymėtina, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygos aiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimai, tačiau klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė sutarties aiškinimo principus ir taisykles, laikytinas teisės klausimu, dėl kurio kasacinis teismas turi pasisakyti.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis); sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes; aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiškinimo principu, analizuojamos kartu; turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus; pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc3LTYxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-377-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-377-611/2018">e3K-3-377-611/2018</a>, 32 punktas; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDI5LTkxNi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-429-916/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-429-916/2018">e3K-3-429-916/2018</a>, 32 punktas). Pažymėtina ir tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys.
34. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalių sudaryta 2012 m. rugpjūčio 1 d. stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartis yra viena iš atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių rūšių. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 37 punktas).
35. Sudaryta stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartimi ieškovė (paslaugos teikėja) įsipareigojo nuolat nepertraukiamai stebėti savo centralizuotame stebėjimo pulte gaunamus šalių suderintame sąraše nurodytose patalpose įrengtų signalizacijų formuojamus ir siunčiamus signalus, juos fiksuoti, ir, gavusi aliarminį signalizacijos signalą, reaguoti pasiųsdama į įvykio vietą apsaugos darbuotoją. Atsakovė (paslaugos gavėja) už teikiamas stebėjimo ir reagavimo paslaugas įsipareigojo sumokėti ieškovei.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties šalys yra laisvos susitarti, kaip turėtų būti apskaičiuojamas paslaugos teikėjo užmokestis už jo suteiktas paslaugas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalys taip pat gali susitarti dėl netesybų, kurios būtų mokamos sutarties pažeidimo atveju. Pažymėtina, kad priklausomai nuo konkrečios sutarties turinio, paslaugos gavėjo piniginės prievolės už paslaugos teikėjo reagavimą į signalizacijų aliarminius signalus, kai nėra aiškiai matomo įsilaužimo ar bandymo įsilaužti į objektą pėdsakų, atsiradimas gali būti siejamas su paslaugos gavėjo kalte arba ne. Pavyzdžiui, sutarties šalys gali susitarti, kad paslaugos gavėjas turi pareigą sumokėti už visus paslaugos teikėjo reagavimo į signalizacijų aliarminius signalus, kai nėra aiškiai matomo įsilaužimo ar bandymo įsilaužti į objektą pėdsakų, atvejus, nepriklausomai nuo aliarminio signalo suveikimo priežasčių; kita vertus, sutarties šalys gali susitarti ir taip, kad paslaugos gavėjas privalo mokėti tik už tuos reagavimo atvejus, kai signalizacijų aliarminiai signalai suveikė dėl jo kaltės. Tiek paslaugos teikėjas, tiek paslaugos gavėjas, spręsdami dėl sutarties sudarymo ir jos sąlygų (taip pat ir kainos), turi įvertinti saugomo objekto būklę, klaidingų iškvietimų riziką ir pagal tai turi galimybę tartis dėl galimų signalizacijos signalų suveikimo rizikos, dėl netikrų (neegzistuojančių) grėsmių pasidalijimo ir paslaugos teikėjo sąnaudų, patiriamų dėl reagavimo į tokius signalizacijos signalo suveikimus, paskirstymo.
37. Nagrinėjamu atveju stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutarties 3.1 punkto 3 papunktyje atsakovė, be kita ko, įsipareigojo įjungdama apsaugos sistemą užtikrinti, kad Objekte neliktų žmonių, gyvūnų, kad būtų uždaryti langai ir orlaidės bei užrakintos išorinės durys, jei yra užrakintos grotuotos durys, langų ir kitos grotos, judesio jutikliai nebūtų uždengti, neliktų įjungtų nebūtinų elektros, dujų ir kitų prietaisų, kurie galėtų sukelti grėsmę Objekto saugumui ir klaidingus apsaugos sistemos suveikimus. Šios Sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad už kiekvieną klaidingą iškvietimą į Objektą užsakovas (atsakovė), vykdytojui (ieškovei) pareikalavus, įsipareigoja sumokėti 50 Lt (14,48 Eur) dydžio baudą; 6.8 punkto 2 papunktyje šalys sutinka, kad šioje sutartyje klaidingas iškvietimas – tai visi šalių suderintame sąraše nurodytose patalpose (objekte) įrengtų signalizacijų aliarminiai signalai, kai nėra realaus ir aiškiai matomo įsilaužimo ar bandymo įsilaužti į patalpas (objektą) požymių. Tokių klaidingų iškvietimų priežastis – užsakovo (atsakovės) klaidos naudojantis signalizacijos sistema: įjungiant, išjungiant, įdiegus automatinius nustatymus, gyvūnų (naminiai gyvūnai, pelės, vorai ant daviklių ir t. t.) buvimas patalpose esant įjungtai signalizacijos sistemai, neuždaryti saugomos patalpos (objekto) langai ir durys, palikti veikiantys įvairūs prietaisai, patalpų nesandarumas (ant judesio ar gaisro daviklio lašantis vanduo) ir pan.
38. Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, sprendė, kad įrengtų signalizacijų aliarminiai signalai, kai nėra realaus ir aiškiai matomo įsilaužimo ar bandymo įsilaužti į patalpas (objektą) požymių, laikytini klaidingais iškvietimais, bei nurodė pavyzdinį galimų priežasčių sąrašą, o atsakovė įsipareigojo užtikrinti, jog nebūtų klaidingų suveikimų, priešingu atveju atsakovė prisiėmė pareigą, esant ieškovės reikalavimui, sumokėti 14,48 Eur (50 Lt) baudą už kiekvieną klaidingą suveikimą.
39. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų padaryta išvada, kad pagal šalių sudarytą Sutartį klaidingo iškvietimo sąvoka yra susieta ne tik su objektyviais kriterijais (signalizacijų aliarminiais signalais, kai nėra realaus ir aiškiai matomo įsilaužimo ar bandymo įsilaužti į patalpas požymių), bet ir su atsakovės kaltais veiksmais – „užsakovės klaidomis naudojantis signalizacijos sistema“, kurie iš esmės reiškia Sutarties 3.1 punkto 3 papunktyje atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Taigi reikalavimas priteisti lėšas už paslaugos teikėjo (ieškovės) reagavimą į klaidingus iškvietimus pagrįstai teismų laikytas reikalavimu dėl netesybų priteisimo.
40. Kita vertus, nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieškovės reikalavimas priteisti lėšas už jos reagavimą į klaidingus iškvietimus laikytinas reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo esant atsakovės klaidai naudojantis signalizacijos sistema, atsakovės atsakomybė gali kilti tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. žalą, atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę bei priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos.
41. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
42. Bylą nagrinėję teismai, priteisdami ieškovės prašomas netesybas, nurodė, kad ieškovė įrodė klaidingų iškvietimų faktą bei pagrindė prašomos priteisti baudos dydį, todėl ji pagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovės baudą už netinkamą prisiimtų įsipareigojimų – užtikrinti, jog nebūtų klaidingų iškvietimų, vykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, kad turi teisę gauti iš atsakovės 8876,24 Eur netesybų, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius ne tik klaidingų iškvietimų faktą, jų kiekį, t. y. kiek kartų apsaugos darbuotojai vyko į saugomą objektą ir nenustatė realaus ir aiškiai matomo įsilaužimo ar bandymo įsilaužti į patalpas požymių, bet ir įrodyti, kad tokių klaidingų iškvietimų priežastis buvo atsakovės klaidos naudojantis signalizacijos sistema. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad saugomas objektas nebuvo tvarkingas, per se (savaime) nereiškia, kad rizika dėl Sutarties 6.5 punkte nurodytų padarinių tenka išimtinai atsakovei. Pažymėtina, kad ieškovė, kaip savo srities profesionalė, sudarydama objektų apsaugos sutartis, turi įvertinti, be kita ko, objekto būklę, ir pagal tai spręsti dėl teikiamos paslaugos kainos, atsakomybės už klaidingus iškvietimus sąlygas ir kt.
43. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pagrįstu pripažįsta kasacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turi įrodyti atsakovės padarytas klaidas naudojantis signalizacijos sistema. Tik nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas būtų galimas ieškovės prašomų netesybų pagal šalių sudarytos Sutarties nuostatas priteisimas. Kadangi šių aplinkybių bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino, o jų nustatymas yra fakto klausimas, nepriskirtinas kasacinio teismo kompetencijai, tai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo jos turi būti nustatytos ir įvertintos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Atsakovė sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą ir turėjo 1754,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nagrinėjant bylą kasaciniame teisme.
45. Ieškovė turėjo 1080 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nagrinėjant bylą kasaciniame teisme.
46. Kasacinis teismas turėjo 2,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
47. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas
