V. K. pagal BK 178 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-318/2007

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.6.3. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

sekretoriaujant D. Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui,

gynėjui I. Kaganui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį dėl V. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį V. K. priimtas naujas nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 1 d. nuosprendžiu V. K. buvo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Šioje byloje nuteisti ir D. K. bei R. B.. Dėl jų kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. K., kaltintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad kartu su kitu asmeniu 2005 m. liepos 20 d. įsibrovęs į Klaipėdoje esančią UAB (duomenys neskelbtini) patalpą pagrobė šios bendrovės turtą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas apylinkės teismui nenustačius įrodymų, leidžiančių manyti, kad V. K. padarė šią nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir V. K. pripažino kaltu bei nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį konstatavęs, kad byloje yra įrodymų, patvirtinančių, jog V. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir kad pirmosios instancijos teismas juos įvertino neteisingai.

Kasaciniu skundu V. K. prašo palikti galioti jam priimtą išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir nurodo, kad kolegija, priimdama jam apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė įstatymą bei jo teisę į gynybą. Kolegija netyrė, kurioje vietoje buvo rasti kasatoriaus pirštų pėdsakai, o prokuroro teiginiai, kad šie pėdsakai buvo rasti patalpos viduje, tėra prielaidos, kurių kiti duomenys, tarp jų – kito nuteistojo parodymai, nepatvirtina. Kasatoriaus nuomone, tam, kad būtų pašalintos abejonės dėl pirštų pėdsakų, reikėjo atlikti eksperimentą, tačiau tai nebuvo padaryta, o grįsti apkaltinamąjį nuosprendį vien kito nuteistojo nenuosekliais parodymais negalima. Be to, kasatoriui nėra aiškios apkaltinamojo nuosprendžio išvados dėl BK 27 straipsnio 1 dalies taikymo.

Kasacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai V. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už vagystę, padarytą kartu su kitu asmeniu įsibraunant į UAB (duomenys neskelbtini) patalpą.

Iš byloje esančių įrodymų, tarp jų – įvykio vietos apžiūros protokolo, specialisto išvados, matyti, kad po vagystės apžiūrint įvykio vietą UAB (duomenys neskelbtini) patalpos viduje buvo aptikti V. K. ir kito asmens pirštų pėdsakai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos duomenis kartu su kitais įrodymais, padarė išvadą, kad vagystę iš bendrovės patalpos padarė V. K. kartu su minėtu asmeniu. Abejoti šia kolegijos išvada nėra pagrindo. V. K. piršto pėdsakas buvo aptiktas ne ant patalpos išorinio lango, o jos viduje, ties vidiniu langu, kuris įvykio metu buvo su grotomis. Todėl kolegija pagrįstai atmetė V. K. teiginius, kad jis apvogti patalpos neketino ir kad jo pėdsakai galėjo likti tada, kai jis norėjo pro langą pažiūrėti, kas yra šios patalpos viduje. Be to, V. K. teiginius, kad jis vagystėje nedalyvavo, paneigia parodymų patikrinimo vietoje metu duoti asmens, kartu su V. K. apvogusio bendrovės patalpas, parodymai.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas V. K. išteisinamąjį nuosprendį nevertino pirmiau nurodytų parodymų, taip pat aplinkybės, kad V. K. piršto pėdsakas buvo aptiktas patalpos viduje, ir padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad V. K. piršto pėdsakas galėjo būti paliktas ir ne nusikaltimo metu. Šio teismo išvados dėl V. K. nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Todėl V. K. priimtą pirmosios instancijos nuosprendį apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino.

Kasatoriaus teiginiai, kad kolegija, priimdama jam apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė jo teisę į gynybą, nėra pagrįsti. Apkaltinamasis nuosprendis, priimtas V. K., atitinka jam keliamus BPK reikalavimus, jis yra pagrįstas ne vien, kaip teigiama kasaciniame skunde, kito nuteistojo parodymais, o įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas dėl įvykio vietoje aptiktų pėdsakų atliko įrodymų tyrimą, šio tyrimo metu dalyvavo ir V. K., ir jo gynėjas. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir neteisingai įvertino įrodymus, atmestini. Kolegija šioje byloje savo išvadas dėl V. K. grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodomos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įstatymą, nėra pagrįsti konkrečiais motyvais.

Vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota V. K. veika. Kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius grindžia savo motyvus dėl bylos aplinkybių ir įrodymų, yra susiję su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi. Baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai kasaciniame skunde nenurodyti, todėl jie nutartyje plačiau nenagrinėjami.

Apeliacinės instancijos teismas V. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskyrė bausmę, atitinkančią bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kasatorius nenurodo konkrečių motyvų, susijusių su jam paskirta bausme, ir atkreipia dėmesį tik į BK 27 straipsnio 1 dalies taikymą. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, ir kad toks asmuo yra recidyvistas. Iš šios bylos matyti, kad V. K. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą neišnykus teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad V. K. BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Pranas Kuconis

Valerijus Čiučiulka

Albinas Sirvydis