Dėl arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Britų Virginijos salų bendrovei Westintorg Corp

Civilinė byla Nr. 3K-3-443/2008

Procesinio sprendimo kategorija 132

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Britų Virginijos salų įmonės Westintorg Corp. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ pareiškimą dėl arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Britų Virginijos salų bendrovei Westintorg Corp.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 415/56-03 priteisė Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinei gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Belaja Rus“ iš atsakovo Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp. 735 711,59 JAV dolerio skolos, 219 905,78 JAV dolerio netesybų, 10 336,79 JAV dolerio bei 2870,35 euro arbitražo rinkliavai grąžinti, iš viso 965 954,20 JAV dolerio ir 2870,35 euro.

Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 416/57-03 priteisė Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinei gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Belaja Rus“ iš atsakovo Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp. 9 581 369,26 JAV dolerio skolos, 2 700 143,40 JAV dolerio netesybų, 35 127,03 JAV dolerio ir 7881,90 euro arbitražo rinkliavai grąžinti, iš viso 12 316 639,69 JAV dolerio ir 7881,90 euro.

Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2005 m. sausio 3 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 431/06-04 priteisė Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinei gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Belaja Rus“ iš atsakovo Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp. 661 736,07 JAV dolerio skolos, 169 360,26 JAV dolerio baudos, 11 574,24 JAV dolerio bei 2396,83 euro arbitražo rinkliavai grąžinti, iš viso 842 670,57 JAV dolerio ir 2396,83 euro.

Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2005 m. sausio 3 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 432/07-04 priteisė Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinei gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Belaja Rus“ iš atsakovo Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp. 1 612 662,02 JAV dolerio skolos, 413 116,96 JAV dolerio baudos, 15 856,83 JAV dolerio ir 3252,50 euro arbitražo rinkliavai grąžinti, iš viso 2 041 635,81 JAV dolerio ir 2252,50 euro.

Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinė gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ prašė teismo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimus arbitražo bylose Nr. 415/56-03 ir Nr. 416/57-03 bei 2005 m. sausio 3 d. sprendimus arbitražo bylose Nr. 431/06-04 ir Nr. 432/07-04. Pareiškėjo teigimu, arbitražo sprendimų pripažinimas ir vykdymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintai viešajai tvarkai (1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) V straipsnio 2 dalies b punktas, Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

II. Teismo nutarties esmė

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškimą tenkino: pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 415/56-03, 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 416/57-03, 2005 m. sausio 3 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 431/06-04 ir 2005 m. sausio 3 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 432/07-04. Kolegija nurodė, kad šalys, sudarydamos sutartis, susitarė, jog dėl jų vykdymo, pakeitimo ar nutraukimo kilusius ginčus spręs trečiųjų teisme – arbitraže – ir arbitražine institucija pasirinko Baltarusijos Respublikos Tarptautinį arbitražo teismą, sudarytą ir veikiantį prie Baltarusijos Respublikos prekybos-pramonės rūmų, kuris ir nagrinėjo šalių ginčą. Į bylų nagrinėjimą dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtrauktas Šveicarijos bankas „BNP Paribas“, kurio prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu palaikė atsakovo atstovas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad šalys neprieštaravo dėl trečiojo asmens įtraukimo, o atsakovas palaikė banko prašymą leisti dalyvauti byloje, vien formalaus rašytinio sutikimo, jeigu jis ir būtinas pagal Arbitražo teismo reglamentą arba Baltarusijos Respublikos įstatymą „Dėl komercinio arbitražo (trečiųjų) teismo“, negali sukelti tokių pasekmių, kaip atsisakymas pripažinti arbitražo sprendimus. Be to, arbitražo teismas nesprendė atsakovo ir banko ginčo, todėl nepagrįstai teigiama, kad arbitražas viršijo savo kompetenciją.

Arbitražo teismas Britų Virginijos salų bendrovei Westintorg Corp. priešieškinius priėmė ir juos nagrinėjo iš esmės, atmetė juos kaip nepagrįstus. Tuo tarpu motyvai, dėl kurių arbitražo teismas atmetė atsakovo priešieškinius, negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes, spręsdamas pripažinimo klausimą, teismas neturi teisės iš esmės nagrinėti arbitražo išspręsto ginčo. Atmestinas atsakovas argumentas, kad ieškovo prašomų pripažinti ir leisti vykdyti sprendimų vykdymas bei pripažinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintai viešajai tvarkai (Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktas, Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Arbitražo teismas pasisakė dėl įskaitymų, nagrinėjo rašytinius įrodymus, susijusius su įskaitymo faktu, ir padarė išvadą, kad atsakovo laiškai ieškovui dėl įskaitymo nėra vienašalis pareiškimas dėl įskaitos, bei konstatavo, kad ieškovo piniginiai reikalavimai pagal kontraktus įskaita nebuvo padengti. Arbitražo teismas taikė imperatyviąsias Baltarusijos įstatymų normas, pagal kurias draudžiama daryti priešpriešinio reikalavimo įskaitymus. Atsakovas taip pat nurodo, kad arbitražo teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo civilinę atsakomybę be kaltės, priteisė per dideles baudas ir neprotingai dideles palūkanas, tačiau šie klausimai yra susiję su bylos esme, kurių teismas, spręsdamas sprendimų pripažinimo klausimą, negali nagrinėti. Didelių delspinigių priteisimo negalima laikyti viešosios tvarkos pažeidimu, nes dėl tokio delspinigių dydžio šalys buvo susitarusios. Be to, atsakovas galėjo šį dydį ginčyti pagal Baltarusijos teisę.

Arbitražo sprendimai priimti išnagrinėjus šalių ginčą dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo. Toks ginčo objektas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, todėl nėra ir Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto pagrindo atsisakyti pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartį, priimti naują nutartį – atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų sprendimus. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl arbitražo sprendimų, neįskaičius reikalavimų, prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalį ir Arbitražo įstatymo 40 straipsnio 2 dalį gali būti atsisakoma pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje ir Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, kuriems esant gali būti atsisakoma pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą, buvimą teismas, spręsdamas arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimus, turi patikrinti ex officio, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar atsakovas (skolininkas) jais remiasi. Toks tikrinimas turi būti atliekamas tiek procesinės teisės, tiek ir materialinės teisės aspektais (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šveicarijos įmonė,,Apatit Fertlizers S. A“ v. AB „Lifosa“, bylos Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šveicarijos įmonė „Apatit Fertlizers S. A.“ v. AB „Lifosa“, bylos Nr. 3K-3-146/2002). Tačiau skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad pagrindai, nustatyti Niujorko konvencijos V straipsnyje, kuriems esant atsisakoma pripažinti arbitražo sprendimą, yra tik procesinio pobūdžio, ir negalima atsisakyti pripažinti sprendimą dėl to, kad arbitrai netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, neteisingai išaiškino ir (ar) įvertino bylos faktus ar pan. Teismas nepagrįstai apsiribojo tik Baltarusijos teisės normų ir arbitražo sprendimų turinio vertinimu ir nepasisakė, ar sprendimų pripažinimas bei vykdymas, nepriklausomai nuo šių sprendimų teisėtumo ar neteisėtumo pagal Baltarusijos teisę, prieštarautų tarptautinei viešajai tvarkai. Nacionalinis teismas negali atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimo dėl fakto ar teisės ydų. Visuotinai pripažįstama, kad prašant pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimą teismas negali atnaujinti ginčo nagrinėjimo iš esmės. Viešosios tvarkos išlyga yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pripažįstamas ir vykdomas sprendimas, kuris pažeistų pagrindinius pripažįstančioje valstybėje galiojančius teisės principus - t.y. politiką (principus), kuriais grindžiamos svarbiausios imperatyvios normos. Taigi, tikrinant, ar užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas nepažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos viešosios tvarkos, teismas turėtų analizuoti ne sprendimo atitiktį užsienio valstybės (šiuo atveju - Baltarusijos Respublikos) teisei, bet galimo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pasekmes. Viešosios tvarkos pažeidimais gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, jog užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažintiems tarptautiniu lygiu, arbitražo sprendimas įpareigoja šalis pažeisti imperatyvias teisės normas ar nevykdyti teismo sprendimo, arbitražo sprendimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu, pažeisti sąžiningo proceso principai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. individuali įmonė v. K. C. firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kipre registruota įmonė Duke Investment Limited v. Kaliningrado sritis ir Kaliningrado srities regioninis vystymo fondas, bylos Nr. 3K-7-179/2006; ir kt.). Toks tarptautiniu mastu pripažintas principas Lietuvoje yra Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės siekis, kuris detalizuojamas Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, CK 1.5 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad teismas vykdydamas teisingumą vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa-LTB“, Nr. 3K-3-917/2003). Piktnaudžiavimas teise yra laikomas viešosios tvarkos pažeidimu tarptautinėje doktrinoje ir praktikoje. Europos Teisingumo Teismas byloje Krombach v. Bamberski (bylos Nr. C-7/98, 37 paragrafas) išaiškino, kad vadovaujantis viešosios tvarkos išlyga galima atsisakyti pripažinti sprendimą, jeigu valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimas arba vykdymas būtų toks nesuderinamas su valstybės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą teisine sistema, kad tai keltų pavojų pagrindiniams principams. Remiantis Lietuvos Respublikos teisės normomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika, piktnaudžiavimas teise yra laikytinas pagrindinių (sąžiningumo ir teisingumo) principų pažeidimu. Arbitražo sprendimų pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje leistų pareiškėjui piktnaudžiauti teise, nes jie buvo priimti ir juose nurodytos sumos priteistos tik dėl to, kad buvo atsisakyta taikyti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kurį įvykdžius pareiškėjo reikalaujama suma būtų lygi nuliui, tuo pat metu taikant neribotą laiką skaičiuojamas nepagrįsto dydžio baudines netesybas nuo sumos, kuri turėjo būti padengta įskaitymu. Arbitražo sprendimais sprendžiant 1980 m. balandžio 11 d. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių tiesiogiai nesureguliuotus klausimus, arbitražo tribunolas nesivadovavo lex mercatoria principais, kurie leidžia įskaitymą. Pagal UNIDROIT principus kai dvi šalys viena kitai skolingos pinigų ir kitokių vienarūšių įsipareigojimų, bet kuri iš jų (toliau - pirmoji šalis) gali užskaityti savo įsipareigojimą už jai skolingos šalies (toliau - kita šalis) įsipareigojimą, jei tokios užskaitos metu: a) pirmoji šalis turi teisę vykdyti savo įsipareigojimą; b) kitos šalies įsipareigojimo buvimas ir suma yra patvirtinti ir toks įsipareigojimas turi būti vykdomas (8.1 straipsnis). Atsakovas arbitražo teismui pateikė vienašalius pareiškimus dėl įskaitymo ir tai pripažino arbitražas savo sprendimuose. Arbitražo teismas buvo gavęs pareiškimus dvejose anksčiau išnagrinėtose bylose, todėl akivaizdu, kad apie juos ir jų turinį arbitražo teismui buvo žinoma ir sprendžiant likusias dvi vėlesnes bylas. Šios civilinės bylos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad arbitražo sprendimų priėmimo metu Baltarusijos Respublikoje galiojo teisės normos, kurios draudė vykdyti įskaitymą tarp užsienio ir Baltarusijos Respublikos subjektų, tačiau nedraudė vykdyti įskaitymo tarp Baltarusijos Respublikos subjektų. Tai reiškia, kad arbitražo sprendimuose pritaikytos, tariamai įskaitymo neleidžiančios, Baltarusijos Respublikos teisės normos prieštarauja ne tik pagrindiniams civilinės teisės, bet ir laisvosios rinkos principams bei diskriminuoja investuotojus. Šiuo metu pareiškėjas likviduojamas dėl bankroto, todėl, arbitražo teismui atsisakius atsižvelgti į įvykdytą įskaitymą, suinteresuotas asmuo prarado galimybę patenkinti savo galutiniu arbitražo sprendimu patvirtintus ir Lietuvos Respublikoje pripažintus reikalavimus pareiškėjui. Nepritaikius pagal tarptautines komercinės teisės normas įprasto ir pagal teisingumo bei sąžiningumo principus reikalaujamo įskaitymo, pareiškėjas gali įgyti nepagrįstą teisę reikalauti daugiau nei dvigubai tiek, kiek buvo susitarta pagal arbitražo sprendimuose nurodytas sutartis.

2. Dėl arbitražo sprendimų, priteistus netesybas, prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Teismas nenagrinėjo, ar minėtos palūkanos gali būti laikomos lupikiškos, taip pat ar didelių palūkanų taikymas, atsisakius taikyti įskaitymą, yra piktnaudžiavimas teise, t. y. tarptautinės viešosios tvarkos pažeidimas. Arbitražo sprendimuose nurodytas delspinigių dydis - 0,1 procento nuo laiku nesumokėtos sumos per dieną (36,5 procento metinių palūkanų) viršija Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse įprastai mokamas palūkanas. Be to, priteisti delspinigiai Baltarusijoje skaičiuojami neribotą laiką. Dėl to arbitražo sprendimais pareiškėjui priteista delspinigių suma sudaro 3 502 526,4 JAV dolerio, kartu su vėliau papildomai priskaičiuotomis sumomis delspinigių suma sudaro mažiausiai 13 222 403,08 JAV dolerio. Taigi baudinės netesybos viršijo pagrindinės prievolės sumą ir gali būti toliau papildomai skaičiuojamos. Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, teisėje baudinės netesybos laikomos negalimomis ir pažeidžiančiomis sąžiningumo bei teisingumo principus (CK 6.71–6.75 straipsniai, 6.258 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-218/2003; 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. T. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-513/2006; ir kt.). Dėl priteistų nesąžiningo ir neprotingo dydžio netesybų bei atsisakymo taikyti įskaitymą kilo neproporcingai neigiamų pasekmių suinteresuoto asmens teisėtiems interesams.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai:

1. Dėl arbitražo sprendimų, neįskaičius reikalavimų, prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Kasaciniame skunde keliami fakto ir taikytinos teisės klausimai, kurie buvo sprendžiami arbitraže proceso metu. Tačiau remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismas, spręsdamas užsienio teismo ir užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo klausimą, negali iš naujo nagrinėti bylos faktų, aiškintis užsienio valstybės teismo ar užsienio arbitražo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kipre registruota įmonė Duke Investment Limited v. Kaliningrado sritis ir Kaliningrado srities regioninis vystymo fondas, bylos Nr. 3K-7-179/2006; 2006 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AS „Super FM“ v. UAB „Laisvoji banga“, bylos Nr. 3K-3-434/2006; ir kt.). Kadangi šalys tarpusavio susitarimu susitarė dėl palūkanų dydžio, tai jos savo valia patvirtino netesybas įsipareigojimų nevykdymo atveju. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias materialiosios teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. individuali įmonė v. K. C. firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kipre registruota įmonė Duke Investment Limite v. Kaliningrado sritis ir Kaliningrado srities regioninis vystymo fondas, bylos Nr. 3K-7-179/2006; ir kt). Nagrinėjamas bylos atveju konstatuoti viešosios tvarkos pažeidimus nėra pagrindo.

Remiantis 2002 m. balandžio 6 d. Tarptautinės teisės asociacijos konferencijos rezoliucija Nr. 2002/2 privalomos teisės normos (normos, kuri yra privaloma, bet nesudaro valstybės tarptautinės viešosios tvarkos) pažeidimas negali lemti arbitražo sprendimo nepripažinimo, net jei taisyklė yra reikšminga teismo teisės dalis. Arbitražas taikė imperatyviąsias Baltarusijos Respublikos įstatymų normas, pagal kurias draudžiama daryti priešpriešinio reikalavimo įskaitymus ir neprivalėjo taikyti lex mercatoria ir UNIDROIT principų, nes, kaip nurodyta UNIDROIT principų preambulėje, jie (principai) taikomi, jeigu šalys susitaria, kad jų sutartyje būtų vadovaujamasi šiais principais, ir jokiu kitu atveju. Arbitražo teismas tinkamai taikė teisę ir motyvavo, kodėl pasirenka Baltarusijos teisę. Pagal Baltarusijos teisės imperatyviąsias normas arbitražo proceso metu įskaitymai draudžiami. Nepagrįsta ir nesąžininga teigti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo savo teisėmis, atsisakydamas taikyti įskaitymą, kai jis įstatymiškai turėjo tokią teisę.

2. Dėl arbitražo sprendimų, priteisus netesybas, prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Šalių sudarytose sutartyse buvo nustatytos 0,1 proc. netesybos nuo nepateiktos arba neapmokėtos prekių partijos sumos, todėl abiem šalims, esant sutarties pažeidimui, vienodai taikomos. Atsakovas neginčijo šio punkto nagrinėjant bylas arbitraže. Pareiškėjo nuomone, vertinti netesybų teisėtumą būtų galima remiantis tik Baltarusijos materialine teise, bet ne Lietuvos CK 6.71–6.75 straipsniais. Teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio, turi įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007). Šiuo atveju šalių susitarimu sutartos tokio dydžio netesybos pateisinamos susiklosčiusia ekonomine situacija Baltarusijoje ir kiekvienos šalies dėl to prisiimta verslo rizika.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde nurodoma, kad Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2004 m. lapkričio 30 d. ir 2005 m. sausio 3 d. sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, nes arbitražo teismas atmetė suinteresuoto asmens (arbitražo byloje–atsakovo) prašymą įskaityti reikalavimus, taip pat priteisė baudines netesybas. Dėl to arbitražo sprendimai negalėjo būti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje (Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tačiau teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

1. Dėl arbitražo sprendimų, neįskaičius reikalavimų, prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika yra 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau - Niujorko konvencija) dalyvės, todėl Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2004 m. lapkričio 30 d. ir 2005 m. sausio 3 d. sprendimus Lietuvos Respublikos teismas pripažįsta ir leidžia vykdyti, jei konstatuoja, kad nėra šios konvencijos V straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriais gali būti atsisakyta pripažinti ar leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą (Niujorko konvencijos V straipsnis, CPK 810 straipsnio 6 dalis, 813 straipsnio 3 dalis, Komercinio arbitražo įstatymo 39, 40 straipsniai). Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai. Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (žr.: Case Law on UNCITRAL Texts (toliau – CLOUT), byla Nr. 146; CLOUT, byla Nr. 149; CLOUT, byla Nr. 375; CLOUT, byla Nr. 444; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. individuali įmonė v. K. C. firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kipre registruota įmonė Duke Investment Limited v. Kaliningrado sritis ir Kaliningrado srities regioninis vystymo fondas, bylos Nr. 3K-7-179/2006; ir kt.). Taigi ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt.

Minėta, kasatorius kaip vieną iš priežasčių atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų sprendimus nurodė šiais sprendimais, jo manymu, įtvirtintą pareiškėjo piktnaudžiavimą teise, arbitražo teismui netaikius reikalavimų įskaitymo, pažeidžiant sąžiningumo ir teisingumo principus. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad teismas, spręsdamas užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi kompetencijos nustatinėti, ar pagrįstas buvo atsakovo reikalavimas taikyti reikalavimų įskaitymą bylą nagrinėjant arbitražo teisme, ar jis buvo tinkamai pareikštas, taip pat ar Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų teisėtai ir pagrįstai sprendė šalių reikalavimų įskaitymo klausimą, nurodydamas, kad pagal Baltarusijos teisės aktus atsakovo prašymas dėl reikalavimų įskaitymo negali būti tenkinamas. Pagal CPK 810 straipsnio 4 dalį, Niujorko konvencijos V straipsnį pripažįstant ir leidžiant vykdyti užsienio arbitražo sprendimą negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, šalių ginčas nenagrinėjamas iš esmės, nesprendžiami fakto ar materialinės teisės klausimai, susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, netikrinama, ar arbitražo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pripažinimo procedūra reiškia tik nepripažinimo pagrindų, nustatytų Niujorko konvencijos V straipsnyje, buvimo ar nebuvimo patikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Černygovo valstybinio miškų ūkio susivienijimo,,Černygovles“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-278/2003; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta A. V. individuali įmonė v. K. C. firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kipre registruota įmonė Duke Investment Limited v. Kaliningrado sritis ir Kaliningrado srities regioninis vystymo fondas, bylos Nr. 3K-7-179/2006). Dėl šios priežasties teisiškai neaktualus kasacinio skundo argumentas dėl arbitražo sprendimų prieštaravimo UNIDROIT principams. Šioje byloje svarbu nustatyti, ar Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų sprendimų, kuriais buvo atsisakyta tenkinti prašymą įskaityti reikalavimus, pripažinimas ir vykdymas nepažeis Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos.

Lietuvos Respublikos CK šeštosios knygos IX skyriaus antrame skirsnyje reglamentuojamas vienas iš prievolių pasibaigimo pagrindų – įskaitymas. CK 6.134 straipsnyje nustatyti atvejai, kai draudžiamas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, pvz., draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme; reikalavimus, atsiradusius iš sutarties dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, reikalavimus valstybei, nors valstybei paliekama teisė taikyti įskaitymą, ir kt. Taigi ir Lietuvos teisėje įtvirtinti atitinkami draudimai atlikti reikalavimų įskaitymus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pripažįstant ir leidžiant vykdyti Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų, pagal Baltarusijos teisės aktus netenkinusio atsakovo prašymo įskaityti reikalavimus, sprendimus pareiškėjui bus suteikta galimybė piktnaudžiauti teise, bus pažeisti sąžiningo proceso principai, teisės principai, pripažįstami tarptautiniu mastu, kad šių arbitražo sprendimų pripažinimas ir vykdymas prieštaraus Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

2. Dėl arbitražo sprendimų, priteisus netesybas, prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

Šioje byloje kasacinis teismas 2008 m. kovo 12 d. nutartimi perduodamas ją Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo nurodė, kad teismas neanalizavo arbitražo sprendimais priteistų delspinigių dydžio jų atitikties viešajai tvarkai aspektu, nors privalėjo tai padaryti tiek fakto, tiek teisės aspektais, t. y. neįvykdė savo pareigos ex officio patikrinti Niujorko konvencijoje ir Komercinio arbitražo įstatyme nustatytų pagrindų, kuriems esant arbitražo sprendimą gali būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti, buvimo. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, sprendė, kad sutartyje nustatyto dydžio delspinigių priteisimo negalima laikyti viešosios tvarkos pažeidimu, nes šalys buvo susitarusios dėl tokio delspinigių dydžio ir suinteresuotas asmuo galėjo šį dydį ginčyti pagal Baltarusijos teisę.

Kolegija nurodo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką sutartyje nustatyti delspinigiai gali būti vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jie reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kipre įregistruota įmonė Duke Investment Limited v. Kaliningrado sritis ir Kaliningrado srities regioninis vystymo fondas, bylos Nr. 3K-3-179/2006). Tačiau tai, kad sudarydamos sutartį šalys nustato nemažus delspinigius, dar nereiškia, kad arbitražo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti prieštaraus Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Sprendžiant dėl priteistų delspinigių dydžio yra svarbu atsižvelgti į tai, kokio dydžio delspinigiai pasirinkti šalių valia ir sulygti sutartimi, į tai, kad delspinigiai atsirado iš sutartinių santykių, ir šių santykių pobūdžio (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir 0,1 proc. dydžio delspinigiai gali būti pripažinti atitinkantys šalių interesų pusiausvyrą, principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Dėl to kolegija, atsižvelgdama į šalių statusą, šalių valią sudarant sutartį, remdamasi kasacinio teismo formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad nėra pagrindo arbitražo sprendimais priteistus 0,1 proc. delspinigius vertinti kaip Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos pažeidimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Virgilijus Grabinskas

Juozas Šerkšnas