Baudžiamoji byla Nr. 2K–240/2008
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.15.
2.4.2.1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Gintaro Godos, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. nuteistas pagal BK 192 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Pagal BK 202 straipsnio 2 dalį K. S. išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Daiktiniai įrodymai – kompiuteris, kompiuterio sisteminis blokas, 846 kompaktinės plokštelės su užrašytais filmų pavadinimais ir 134 kompaktinės plokštelės be užrašų – konfiskuoti, 5 kompaktinės plokštelės su įrašytais audiovizualiniais kūriniais bei šešios A. Š. pateiktos plokštelės grąžintos Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, kuria nuteistojo K. S. apeliacinis skundas iš dalies patenkintas: Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalis dėl 23 kompaktinių plokštelių su kompiuteriniais žaidimais, 3 kompaktinių plokštelių su fonogramomis bei 134 tuščių kompaktinių plokštelių grąžinimo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai panaikinta, šie daiktai grąžinti nuteistajam K. S.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. R. pranešimą,
n u s t a t ė :
K. S. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas 1999 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII–1185 (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr.IX–1335 redakcija) 15 straipsnio 2 dalies bei 73 straipsnio 2 punkto nuostatas, neturėdamas autorių teisių, gretutinių teisių subjekto ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo, ne vėliau kaip nuo 2003 m. gruodžio 15 d. iki 2004 m. kovo 17 d., 11.10 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), panaudodamas kompiuterį USB–8 neteisėtai, komercijos tikslais atgamino 712 audiovizualinių kūrinių kopijų ir jas neteisėtai laikė šiame bute. Po to, neteisėtai atgamintas audiovizualinių kūrinių kopijas skelbdamas interneto puslapyje http://pcfilmai.puslapiai.lt/new.php bei kompiuteriu USB–8 siunčiamais laiškais susitaręs su G. S., J. P., A. I., V. B., A. Š., R. Š. dėl jų pardavimo, 2003 m. gruodžio 15–2004 m. kovo 17 d. laikotarpiu prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jiems pardavė, t. y. siekdamas turtinės naudos, atgamino, laikė ir platino neteisėtas audiovizualinių kūrinių kopijas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmeninę kainą 15 302,71 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir jį išteisinti arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
BK 192 straipsnis numato atsakomybę už autorių teisių pažeidimus, susijusius su literatūros, mokslo ir meno kūriniais, saugomais Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ), pagrindu, t. y. jeigu jie yra originalūs ir priskirtini prie kūrinių, o autoriaus teisės yra saugomos mūsų valstybėje. Ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, jo skunde išdėstytų aplinkybių išsamiai neišnagrinėjo.
Nusikaltimo, numatyto BK 192 straipsnyje, objektas yra literatūros, mokslo ar meno kūrinio autoriaus teisės. Dalykas – neteisėtai atgamintos kūrinio ar jo dalies kopijos. Baudžiamojo įstatymo norma yra blanketinė, todėl būtina vadovautis ATGTĮ 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 5, 18 punktais bei 4, 6, 12, 14, 15, 16, 34, 35, 38 straipsniais. Autorių teises reglamentuoja tarptautinė Berno konvencija dėl literatūros, mokslo ir meno kūrinių apsaugos, kurioje pabrėžiama, kad kūrinio autoriumi gali būti tik fizinis asmuo. Atsakomybė pagal įstatymą atsiranda tik už autorių teisės saugomų teisių pažeidimus. Autorių teisių apsauga priklauso nuo kūrinio sukūrimo laiko, vietos bei kitų aplinkybių. Yra nusistovėjusi pasaulinė teismų praktika, kad tiriant baudžiamąsias bylas, susijusias su autorių teisių pažeidimais, privalu atsakyti į klausimus: ar tiriamasis objektas yra kūrinys, ar autoriaus teisės priklauso fiziniam ar kitam asmeniui, ar kaltinamasis, atgamindamas kūrinį, padarė pažeidimą ar nusikalstamą veiką. Jis nuteistas už tai, kad komerciniais tikslais neteisėtai atgamino, platino ir laikė kompaktines plokšteles su audiovizualiniais įrašais. Ar iš jo paimtose kompaktinėse plokštelėse kūriniai atgaminti teisėtai, ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, nenustatyta, todėl, kasatoriaus nuomone, nenustatyta ir jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtis. ATGTĮ 2 straipsnio 21 punkte išaiškinta, kad neteisėta kopija – tai kūrinio kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respubliką be teisių subjektų ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo – nesudarius sutarties arba pažeidžiant joje nustatytas sąlygas. Sprendžiant, ar yra nusikaltimo sudėtis pagal BK 192 straipsnį, būtina nustatyti, ar įraše yra užfiksuotas kūrinys, autorių ar autorius, sukūrusius kūrinį, taip pat nustatyti tai, ar jų sukurtiems kūriniams taikoma teisinė apsauga Lietuvoje. Įrašų teisėtumas autorių teisės normų požiūriu nenustatytas, todėl nuosprendyje padaryta išvada, kad kompaktinėse plokštelėse yra neteisėtos kūrinių kopijos, nepagrįsta ir neteisėta.
Kasatorius teigia, kad vienas esminių apeliaciniame skunde nurodytų klausimų buvo tas, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nuosprendyje nepasisakė, ar objektai, už kuriuos jis nuteistas, yra literatūros, mokslo, meno ar kitokie kūriniai, kas yra tų kūrinių autoriai ar jų teisių perėmėjai, buvo prašoma įvertinti situaciją ATGTĮ 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 5, 18 punktų., 4, 6, 12, 14, 15, 16, 34, 35, 38 straipsnių pagrindu, tačiau nutartyje padrikai kalbama tik apie atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuotojų teises, tai nesusiję su jo asmeninėje kolekcijoje sukauptų audiovizualinių kūrinių laikymu. ATGTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad autoriui ar jo teisių perėmėjui, kuris pardavė ar kitu būdu perdavė nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje kūrinio originalą ar jo kopijas, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) išimtinė teisė platinti teisėtai apyvartoje esantį kūrinį ar jo kopijas. Kasatorius mano, kad būtina įrodyti, jog įrašai autorių nebuvo perduoti kitiems asmenims naudoti ar juos platinti. Įrašai laikmenose jau seniai yra teisėtai paskelbti ir įvairiomis formomis platinami ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, todėl jais naudotis bei platinti teisėtai paskelbtus kūrinius nėra autoriaus teisių pažeidimas. Nesaugomus kūrinius galima naudoti be jokių apribojimų.
Be to, kasatorius teigia, kad jo bute atliktos kratos metu, neaprašius ir nenurodžius paimtų daiktų individualių požymių, buvo paimtos 846 kompaktinės plokštelės, kaltinamajame akte įrašyta 712 CD, kaltinamojo akto 21 lape nurodyta, kad teismui perduodama 846 CD su ranka užrašytais pavadinimais. Pirmosios instancijos teismas daiktinių įrodymų neapžiūrėjo, jo ir gynėjo prašymus apžiūrėti daiktinius įrodymus atmetė. Kasatorius teigia, kad byla išnagrinėta nenustačius CD kiekio, kaltinimas dėl namuose asmeniniam naudojimui laikytų kompaktinių plokštelių nekonkretus ir nemotyvuotas. Už kompaktinių plokštelių, skirtų asmeniniam naudojimui, laikymą nėra baudžiama, knygų, kompaktinių plokštelių, kitų leidinių laikymas kiekio požiūriu neribojamas. Plokšteles kaupti, kolekcionuoti nedraudžiama, todėl jis jas laikė teisėtai. Kad paimtas iš jo buto kompaktines plokšteles jis atgamino komercijos tikslais, niekuo neįrodyta aplinkybė. Kompaktinių plokštelių atgaminti namų sąlygomis neįmanoma. Atgaminimo faktą paneigtų pačių kompaktinių plokštelių apžiūrėjimas. Be to, kratos metu buvo paimtos jo įsigytos tuščios laikmenos, kuriose jokių įrašų nebuvo, tačiau dėl jų jis taip pat yra apkaltintas ir nuteistas. Kaltinamajame akte bei nuosprendyje išvardyta iš esmės po vieną CD egzempliorių. Tai patvirtina, kad surinkta kolekcija skirta asmeniniam naudojimui, bet ne komercijai. Pareigūnas R. Š., atlikęs daiktų poėmį, teisme parodė, kad kratos metu įrenginių, skirtų kompaktinėms plokštelėms įrašyti, nerasta. Specialistas išvadoje nurodė, kad su sisteminiu bloku galima įrašyti kompaktinius diskus, tačiau nustatyti, kokie kompaktiniai diskai buvo įrašyti su pateiktu kompiuterio sisteminiu bloku, nėra techninių galimybių. Nurodytos aplinkybės, kasatoriaus nuomone, paneigia kaltinimą dėl kompaktinių plokštelių atgaminimo.
Kasatorius teigia, kad apeliaciniame skunde buvo nurodęs, jog kompaktines plokšteles su įrašais laikė namuose kaip asmeninę kolekciją. ATGTĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui, nesiekiant tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, leidžiama atgaminti ne daugiau kaip po vieną išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio egzempliorių, jeigu toks atgaminimas yra vienkartinis veiksmas. Iš jo namų buvo paimta po vieną kompaktinių plokštelių egzempliorių. Apeliacinės instancijos teismas šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė. Teismas nutartyje nurodė, kad buvo paimta 790 kompaktinių plokštelių, kuriose įrašyta 712 audiovizualinių kūrinių, jų mažmeninė kaina – 13 860 Lt, laikmenos su jose įrašytais kūriniais pagamintos nesilaikant teisių subjektų reikalavimų. Kasatorius teigia, kad autorių teisės normos laikmenų gamybos tvarkos ar jų kokybės reikalavimų nenustatinėja, todėl tai nesusiję su jam pareikštu kaltinimu. Apeliacinės instancijos teismas ikiteisminio tyrimo teisėjai pavedė apžiūrėti ir aprašyti paimtas kompaktines plokšteles. Buvo aprašytos ir nustatytos 837 laikmenos, o jis nuteistas dėl 790 kompaktinių plokštelių. Sulyginus teisėjos sudarytą aprašą su nuosprendžiu, 66 pavadinimai nesutampa su kompaktinių plokštelių pavadinimais, tai reiškia, kad tai yra kiti daiktai, kurie, kasatoriaus nuomone, iš kaltinimo turėtų būti pašalinti. Nustatydamas paimtų kompaktinių plokštelių vertę, teismas vadovavosi specialistų išvadose pateiktomis kainomis, tačiau kai kurių kompaktinių plokštelių kainas nustatė daug didesnes, negu buvo nurodytos specialistų, padidino ir kompaktinių plokštelių skaičių ir tai padarė galbūt dėl to, kad pasiektų 100 MGL vertę ir galėtų jį nuteisti. Paimtų daiktų vertė padidinta 1503 Lt. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir neatsakė į skundo argumentą dėl kompaktinių plokštelių įrašymo kompiuteriu, kuris buvo paimtas kratos metu. Teismo išvada, kad visas kompaktines plokšteles atgamino būtent jis, nepagrįsta. Kompiuteris yra neatskiriama kiekvieno žmogaus, užsiimančio kokia nors veikla, darbo ir bendravimo priemonė. Būtent kompiuteryje kaupiama norima informacija, juo naudojantis bendraujama, pasiekiami svetur esantys informacijos šaltiniai. Kad kompiuteris buvo nusikaltimo įrankis, byloje nenustatyta, jokie tyrimai tuo klausimu nebuvo atliekami. Apeliacinio teismo išvada, kad naudojantis kompiuteriu buvo atgaminti laikmenose esantys įrašai, pagrįsta tik prielaidomis. Kaltinamajame akte bei nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad ištyrus paimtą kompiuterio sisteminį bloką jame rasti 405 audiovizualiniai failai. Iš failų pavadinimų matyti, kad juose įrašyta įvairi informacija, transliuotos žinios ir pan. Specialisto išvadose taip pat nurodoma, kad įrašyti rinkoje platinami audiovizualiniai kūriniai, televizijos reportažai ir pan.; ištirti, ar audiovizualiniai kūriniai įrašyti laikantis jiems keliamų reikalavimų, nėra galimybės. BK 192 straipsnyje nenumatyta atsakomybė už laisvai platinamos informacijos kaupimą kompiuterio sisteminiame bloke, todėl už informacijos kaupimą ir laikymą jis nuteistas neteisėtai, nesant teisinio pagrindo konfiskuotas ir jam priklausantis kompiuteris su jame sukaupta informacija. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje dėl šių skundo argumentų taip pat nepasisakė.
Vienas iš asmenų, užsisakiusių ir pirkusių iš jo kompaktines plokšteles, yra policijos pareigūnas R. Š. 2004 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime jis nurodė, kad, įtardamas, jog internetu neteisėtai platinami audiovizualiniai kūriniai, pateikė užsakymą asmeniui, vardu Kirilas, norėdamas įsigyti kūrinių. Šis pareigūnas, ne kartą jam skambindamas telefonu ir provokuodamas parduoti filmus, akivaizdžiai atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje bei BPK 159 straipsnio 3 dalyje draudžiama provokuoti asmenį daryti nusikalstamą veiką. Tokiems veiksmams atlikti R. Š. turėjo gauti sankciją (OVĮ 12 straipsnio 1 dalis). Veiksmai, atlikti pažeidžiant įstatymą, yra neteisėti, o neteisėtais būdais gauti duomenys negali būti įrodymais baudžiamojoje byloje (BPK 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas). R. Š., atlikdamas poėmį, pažeidė BPK 149 straipsnio 9 dalies nuostatas, nes paimtų daiktų neaprašė. A. I., V. B., A. Š., G. S. iš jo (kasatoriaus) įsigijo apie 16 kompaktinių plokštelių. Šie liudytojai teisme parodė, kad už plokštelę be dėžutės mokėjo 4 Lt, su dėžute – 6 Lt, t. y. iš jų jis (kasatorius) gavo 60–70 Lt. Faktiškai tai yra kaina už laikmeną ir jos įpakavimą, už laikmenose įrašytus kūrinius mokestis nebuvo imamas. Internete jis skelbėsi norėdamas rasti bendraminčių, keistis su jais įrašais, o jeigu jie neturėdavo į ką pakeisti įrašų, atiduodavo jiems savo įrašus ir paimdavo pinigus tik už laikmeną. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas, kad paimti daiktai nebuvo aprašyti kaip to reikalaujama BPK 149 straipsnio 7 dalyje, nurodė, kad kompaktinių plokštelių paėmimas jų neaprašius nėra įstatymo pažeidimas. Kasatorius teigia, kad jeigu daiktų poėmis būtų atliktas taip, kaip reikalauja įstatymas, nebūtų kilę klausimų dėl paimtų plokštelių skaičiaus ir jų pavadinimų. Be to, kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo K. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pažeidė BPK 276 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Liudytojo parodymai gali būti vertinami tik tada, jeigu jie duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme. K. U. teisme anksčiau nebuvo apklaustas, todėl teismas, priimdamas nuosprendį, neturėjo teisės remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinės instancijos teismo šiuo klausimu padaryta išvada yra nepagrįsta ir neteisėta.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo K. S. kasacinį skundą atmesti.
Nuteistojo K. S. kaltė padarius BK 192 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nustatyta teismo posėdžio metu ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriuos teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad kūrinio atgaminimas bet kokia forma ir būdu yra galimas tik tada, kai tai daro arba leidžia daryti pats autorius. Pagal to paties įstatymo 35 straipsnio 1 dalį autorius išimtines teises, numatytas 15 straipsnyje, gali perduoti kitiems asmenims autorine sutartimi dėl teisių perdavimo arba suteikti autorine licencine sutartimi. K. S. tokių teisių neturėjo ir neturi.
Kratos metu buvo paimtos 846 kompaktinės plokštelės, tačiau 134 buvo tuščios. Dėl tuščių kompaktinių plokštelių laikymo K. S. nebuvo kaltinamas. Asociacijos „BSA Lietuva“ 2004 m. balandžio 5 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad naudojantis kompiuterio sisteminiu bloku, kuris buvo paimtas kratos metu, galima įrašyti kompaktines plokšteles, nes jame yra įrašymo įrenginys. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad K. S. kompiuterio sisteminio bloko standžiajame diske yra 405 audiovizualiniai failai, kuriuose kūriniai yra tokie patys, kaip ir paimtose kompaktinėse plokštelėse. Tai, kad K. S. neteisėtai atgamino audiovizualinius kūrinius ir juos platino, rodo kompaktinių plokštelių kiekis, jo paties skelbimai internete pirkti įrašus bei liudytojų parodymai. Kasatoriaus argumentai dėl kompiuterio sisteminio bloko ir jame rastų 405 failų, yra visiškai nepagrįsti, nes K. S. dėl rastų failų nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas.
Kasatoriaus tvirtinimas, kad policijos pareigūnas R. Š. atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, taip pat nepagrįstas. R. Š. yra operatyvinės veiklos subjektas. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą jis turėjo teisę atlikti kontrolinius patikrinimus ir kontrolinius pirkimus. Liudytojas K. U. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Bylą nagrinėjant teisme, buvo gautas K. U. pareiškimas paskelbti jo parodymus, nes jis negali dalyvauti teisme. Teismas jo nedalyvavimo priežastis pripažino svarbiomis, perskaitydamas jo parodymus BPK 276 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Kasacinis skundas atmestinas.
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą panaikinti juos ir bylą nutraukti arba, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo.
Dėl Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio taikymo
Kasatoriaus teiginys, kad pagal BK 192 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tik už autoriaus teisių pažeidimus, kad byloje nenustatyta, jog kompaktinėse plokštelėse kūriniai buvo atgaminti neteisėtai, todėl šis baudžiamasis įstatymas jam negalėjo būti taikomas, atmestinas.
Nusikaltimo, numatyto BK 192 straipsnyje, objektas yra intelektinė nuosavybė. Intelektinė nuosavybė apima ir autorių teises į kūrinius, ir atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises). Šio nusikaltimo dalykas – autorių teisių ir gretutinių teisių objektai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 192 straipsnio dispozicijos turinį, ne vienoje nutartyje jau yra pasisakęs, kad neteisėtai atgamintas literatūros, mokslo, meno ar kitoks kūrinys, įskaitant kompiuterio programas, fonogramas bei audiovizualinius kūrinius, yra nusikaltimo, numatyto BK 192 straipsnyje, dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–218/2004, 2K–354/2006, 2K–176/2007).
Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 21 punktą (pagal 2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X–855 redakciją – 2 straipsnio 22 punktas) neteisėta kopija yra kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respubliką be teisių subjektų ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo, t. y. nesudarius sutarties arba pažeidžiant joje nustatytas sąlygas, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas gali būti atgaminamas be leidimo. Pagal to paties įstatymo 15 straipsnio 2 dalį bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus. Be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui, nesiekiant tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, leidžiama atgaminti ne daugiau kaip vieną išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio egzempliorių, jeigu toks atgaminimas yra vienkartinis veiksmas (ATGTĮ 20 straipsnis). Pagal ATGTĮ 57 straipsnį atgaminti audiovizualinio kūrinio kopiją išimtinę teisę turi audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojas. Atgaminimas yra kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma (ATGTĮ 2 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad K. S., neturėdamas autorių teisių, gretutinių teisių subjekto ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo, neteisėtai komercijos tikslais atgamino 712 audiovizualinių kūrinių kopijų, jas laikė savo namuose ir platino (pardavinėjo). Nustatyta, kad neteisėtai atgamintų, laikytų ir platintų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas – 15 302,71 Lt.
Konstatuodamas, kad K. S. neteisėtai atgamino, laikė ir platino neteisėtas audiovizualinių kūrinių kopijas, teismas rėmėsi specialistų išvadomis ir kitais byloje ištirtais įrodymais.
Pagal BPK 89 straipsnį specialistui pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadas tais atvejais, kai turinčių reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymui reikia specialių žinių ir įgūdžių. Atlikę objektų, t. y. pateiktų kompaktinių plokštelių, tyrimą, specialistai nustatė, kad laikmenos su jose įrašytais audiovizualiniais kūriniais pagamintos nesilaikant teisių subjektų (licenciarų) reikalavimų. Specialistų išvadose pateikti duomenys, kas yra audiovizualinių kūrinių teisių turėtojai, nustatytos teisėtų kopijų mažmeninės kainos. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialistų išvadose esantys duomenys, atitinkantys BK 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad teismas rėmėsi netinkamu įrodymų šaltiniu, t. y. nepagrįstai specialistų išvadose esančius duomenis pripažino įrodymais. Specialistų išvadose esančių duomenų pripažinimo įrodymais klausimo nekelia bei neginčija ir pats kasatorius. Kasatoriaus nuorodos, kad jis esąs nuteistas ir už tuščias laikmenas ir už laisvai platinamos informacijos kaupimą kompiuterio sisteminiame bloke, prieštarauja priimtų teismų sprendimų turiniui. Pas K. S. vien tik kratos metu rastų (neskaičiuojant parduotų) audiovizualinių kūrinių neteisėtų kopijų bendra vertė, skaičiuojama pagal teisėtų kopijų mažmeninę kainą, yra 13 860 Lt, todėl kasatoriaus nuorodos, kad jam inkriminuotų daiktų vertė turėjo būti nustatyta mažesnė nei 100 MGL ir byla nutraukta, atmestinos kaip nepagrįstos.
Remiantis tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes K. S. baudžiamasis įstatymas – BK 192 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai.
Kasatoriaus teiginys, kad jo kompiuteris konfiskuotas nesant teisinio pagrindo, taip pat atmestinas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotus materialinę vertę turinčius daiktus. Byloje nustatyta, kad K. S. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas kompiuterį, todėl pripažinti, jog jis konfiskuotas neteisėtai, nėra pagrindo.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo
Kasacinės instancijos teismas panaikina ir pakeičia nuosprendį ar nutartį vadovaudamasis BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais, t. y. 1) dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, 2) padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 383 straipsnis).
Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ar kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tokių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.
Kasatorius teigia, kad teismas, remdamasis liudytojo K. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pažeidė BPK 276 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Pagal BPK 276 straipsnio 1 dalį, jeigu liudytojas teisiamajame posėdyje nedalyvauja dėl svarbių priežasčių, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi. Pagal to paties straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui. Teismas, perskaitydamas K. U. parodymus ir išdėstydamas jų esmę nuosprendyje, be to, kartu analizuodamas ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole esančius duomenis, iš kurių matyti, kad K. U. atpažino K. S. kaip asmenį, jam pardavusį filmus, įrašytus į CD, BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepažeidė. Procesinė prievartos priemonė – krata (BPK 149 straipsnis) buvo atliekama dalyvaujant K. S. Jos metu paimtos kompaktinės plokštelės buvo suskaičiuotos, supakuotos ir užantspauduotos. Kratos protokolą K. S. pasirašė, jokių pastabų dėl paimtų kompaktinių plokštelių nepareiškė. Iš specialistų išvadų matyti, kad paimtų ir tirtų plokštelių skaičius toks pat, kad specialistams tyrimui pateiktos pakuotės ir jų užantspaudavimas nebuvo pažeisti. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, K. S. patvirtino, kad jis turėjo 712 filmų kopijų, tačiau tik savo asmeniniam naudojimui, kad už simbolinę kainą parduodavo tik tuos filmus, kurių jam nereikėjo. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad K. S. tokių abejonių, kad galėjo būti tiriamos ne jo kompaktinės plokštelės, nekėlė, jo gynėjas teismui paaiškino, kad apžiūrėti daiktai patvirtina, jog visos plokštelės, kurių buvo po vieną, pažymėtos K. S. žymėjimais, o tai rodo, kad visos plokštelės buvo jo asmeninė kolekcija. Esant tokioms aplinkybėms nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad vien tas faktas, jog kratos protokole kiekvienos plokštelės individualūs požymiai nėra aprašyti, nėra pagrindas abejoti kratos protokole užfiksuotų duomenų ir specialistų išvadų patikimumu. Kasatoriaus nuorodos, kad pareigūnas R. Š. atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kuriems reikėjo prokuroro sankcijos (OVĮ 12 straipsnio 1 dalis), taip pat atmestinas. Pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą operatyvinės veiklos subjektas turi teisę atlikti ne tik kontrolinius patikrinimus, bet ir kontrolinius pirkimus. Tai, kad K. S. nebuvo provokuojamas padaryti nusikaltimą, išanalizuota ir tinkamai, remiantis byloje ištirtais įrodymais, pasisakyta teismų sprendimuose.
Konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nei įstatymas, nei susiklosčiusi teismų praktika nereikalauja pateikti detalių atsakymų į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, priimtame sprendime į esminius apeliacinio skundo argumentus motyvuotai atsakė ir paaiškino, kodėl jie atmetami.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas, todėl kasatoriaus argumentai, kuriais ginčijamos faktinės aplinkybės ir įrodymų vertinimas nenagrinėtini. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas buvo apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Į apelianto argumentus, kurie iš esmės pakartoti ir kasaciniame skunde, motyvuotai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio bei nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo K. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Gintaras Goda
Aldona Rakauskienė
