Civilinė byla Nr. 2-13084-937/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08166-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.7.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja,
sekretoriaujant Nijolei Aleksandrovič,
ieškovo V. B. atstovei advokatei Erikai Jasiūtei – Baranauskienei,
atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovui Dmitrij Michailov,
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovui Ernestui Vainui,
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Dainorai Bernackienei,
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Gitanai Katkauskienei,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų baudžiamojo proceso metu, atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinį, teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kalėjimo tarnybos – 15 000 Eur dydžio neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodoma, jog ieškovas kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teisėsaugos institucijos pareigūnų veiksmų baudžiamojo proceso metu atlyginimo.
Nurodo, jog ieškovas yra vedęs, turi tris vaikus, t. y. K. B., gimusį (duomenys neskelbtini), I. B., gimusią (duomenys neskelbtini), V. E. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Visi vaikai įvykio metu buvo nepilnamečiai.
Nurodo, jog atlikdamas bausmę kreipėsi į medikus dėl vaistų nuo kraujospūdžio, skundėsi sveikata. Sveikatos kortelė bausmės atlikimo metu yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Po bausmės atlikimo sveikata dar labiau suprastėjo. Atsirado ir vis stiprėjo širdies problemos, prasidėjo stiprus dusulys, nuolatiniai širdies ritmo sutrikimai, tinimas. Būklė blogėjo, pas kardiologus lankėsi dažnai. Bausmės atlikimo metu gulint ant kieto čiužinio paaštrėjo klubo skausmai, o 2024-10-01 atlikta klubo sąnario keitimo operacija, vėliau sekė reabilitacija. Prasidėjo skausmai pilve, diagnozuota išvarža, o vėliau buvo išvaržos operacija. Nurodo, jog buvo smarkus sveikatos būklės blogėjimas, o ligos neabejotinai susijusios su patirtais išgyvenimais įkalinimo įstaigoje.
Mano, jog dėl atsakovų veiksmų visumos atsirado žala, jos sukelti padariniai. Policija inicijavo neteisėtą ikiteisminį tyrimą, atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių atlikti neturėjo. Prokuratūra jį kontroliavo, laiku nenutraukė, baigė ikiteisminį tyrimą kaltinamuoju aktu, atidavė bylą į teismą, palaikė kaltinimą, rašė apeliacinį skundą, taip siekdama tolimesnio neteisėto nuteisimo. Šiaulių apygardos teismas nuteisė, nuosprendis buvo įvykdytas. Mano, jog nukentėjo nuo atsakovų veiksmų visumos, tai jų atsakomybė solidari.
Nurodo, jog buvo nuteistas du kartus. Ieškovo atžvilgiu buvo pažeistas non bis in idem principas. Buvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, kuri turėjo būti nutraukta. Remiantis nepagrįstu teismo nuosprendžiu atliko 30 parų arešto bausmę, kurios atlikti neturėjo. Patyrė neturtinę žalą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDItNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-42-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-42-511/2022">2K-42-511/2022</a> 2022-03-28 priėmė nutartį, kuria nutarė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021-01-27 nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo 2021-05-20 nuosprendį bei bylą nutraukė. Nurodo, jog ieškovas Šiaulių apylinkės teismo 2021-01-27 buvo išteisintas, nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. 2021-05-20 Šiaulių apygardos teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį, nuteisė pagal Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 243 str., paskyrė 30 parų arešto bausmę. Paskirtą bausmę atliko nuo 2021-06-18 iki 2021-07-16 Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Po bausmės atlikimo su kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismas, kur skundas buvo išnagrinėtas bei konstatuota, jog ieškovo atžvilgiu buvo atlikti du procesai, pažeistas non bis in idem principas. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog dėl to paties įvykio, kuris įvyko 2020-03-28, esant idealiai veiksmų sutapčiai bei vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę buvo dirbtinai išskirti, pradėti ir lygiagrečiai vykdomi du atskiri procesai – administracinio nusižengimo ir baudžiamasis. Susiklostė neleistina situacija.
Baudžiamasis procesas pradėtas ir vykdytas ilgą laiką jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui administracinėje byloje. Teigia, jog apie tai žinojo visų institucijų pareigūnai. Neteisėto ir nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ir bausmės vykdymo procese patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 15 000 Eur. Nurodo, jog ypač skaudžius išgyvenimus sukėlė nepelnytas bausmės atlikimas. Nurodo, jog dėl baudžiamojo proceso nepagrįstai tapo įtariamuoju, kaltinamuoju, buvo nubaustas, pandemijos laikotarpiu turėjo atlikti bausmę, o tai sukėlė paniką, nebegalėjo užmigti, kamavo nerimas, baimė, netikrumas dėl ateities. Kamavo liūdnos mintys, kurios visiškai prislėgė išvydus Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą, išgirdus Šiaulių apygardos teismo nuosprendį. Kaip kaltinamasis turėjo eiti į posėdžius, jaudintis, teismo procesas, kaip ir ikiteisminis tyrimas, vyko ilgą laiką. Nurodo, jog yra ligotas asmuo, patyręs insultą, nuolat didelis kraujospūdis, gydosi pas kardiologus. Proceso metu gyveno įtampoje, baimėje, nežinioje, jautė nuolatinį stresą, kuris sveikatos problemas tik pagilino. Kraujospūdis kilo einant į teismą, nes tai stresinė situacija. Teigia, jog patyrė skaudžius išgyvenimus, dėl kurių iki šiol vartoja vaistus nuo spaudimo, teko kreiptis į medikus.
Nurodo, jog bausmę atliko Šiaulių tardymo izoliatoriuje, buvo laikomas kamerose Nr. (duomenys neskelbtini). Laikymo sąlygos izoliatoriuje baisios. Pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkomi, sienos netvarkingos, šiukšlių dėžių nėra. Nebuvo suoliuko, turėjo visą valandą vaikščioti. Dėl to patyrė didelį fizinį skausmą, nes judėjimas sukelia fizinį skausmą. Klubo sąnario operacija atlikta rudenį po bausmės atlikimo, nes su skausmu negalėjo gyventi. Nurodo, jog laiptai, jų turėklai niekada nebuvo dezinfekuojami, o per dieną pro juos praeidavo 200 žmonių. Pasivaikščiojimo kiemelio durys netvarkingos, nedezinfekuojamos, kiemelyje blogas kvapas, administracija neužtikrino, jog kiemeliai būtų valomi. Nurodo, jog nuolat susipurvindavo rankas nuo turėklų. Visa tai vyko pandemijos metu tuomet, kuomet turėjo būti griežtesni higienos reikalavimai. Tokios sąlygos kėlė ne tik fizinius, tačiau ir dvasinius išgyvenimus, tačiau ir baimę susirgti Covid-19. Kėlė grėsmę susirgti ir kitomis užkrečiamomis ligomis. Nurodo, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose pilna vabalų, skruzdėlių, vorų, o toks vabzdžių kiekis buvo nuo nešvaros. Administracija neužtikrino, jog vabzdžiai būtų naikinami.
Teigia, jog yra ligotas asmuo, nuolat geria vaistus. Tinkamas gydymas izoliatoriuje nebuvo suteiktas. Nebuvo išrašyti pasibaigę vaistai, gydytojai, seselės nereagavo į prašymus, gydymas nebuvo teikiamas. Neteikiant gydymo buvo pavojingai gyvybei situacijoje. Nesuteiktas dietinis maistas, nors buvo tokie prašymai. Nurodo, jog diagnozuota skrandžio žaizda, turi problemų su virškinimu, todėl mityba itin svarbi. Rašė prašymus dėl pablogėjusios sveikatos, tačiau joks gydytojas nepasikvietė, gydymas neskirtas.
Nurodo, jog dušo patalpos netvarkingos, neplaunamos, nedezinfekuojamos. Nebūdavo higienos priemonių. Nuolat bėgdavo pusiau šiltas vanduo. Nebuvo veidrodžių, kilimėlių. Patalynę išduodavo netvarkingą, suplyšusią, rankšluosčiai netvarkingi taip pat. Valymo priemonių kamerose neišduodavo.
Kamerose sienos sutrupėjusios, suskilinėjusios. Ventiliacijos kamerose nebuvo. Gultai išdaužyti. Stalai, taburetės, rozetės netvarkingos. Iš tualeto sklido nemalonūs kvapai. Grotos iš vidaus, langai vasarą nebuvo išimti, tad mažai oro. Kamerose karšta, tvanku. Kameroje nebuvo galimybės išsiplauti rūbų, grindų. Gultai prasti, tad miegojo blogai. Prie gultų nebuvo kopetėlių. Vos užlipdavo į antrą lovos aukštą. Pasivaikščiojimų kiemelių kvadratūra bloga. Dėl visko, ką nurodė, jis patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, kuriuose vertina 15 000 Eur. Mano, jog tai tinkama suma. Mano, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Mano, jog ieškovui nebuvo užtikrintas tinkamas, įstatymų reglamentuotas procesas. Turėtų būti atsižvelgta į tai, jog ieškovo atžvilgiu procesas pradėtas nepagrįstai, buvo vykdomas ilgą laiką, buvo nuteistas nepagrįstai, bausmė įvykdyta taip pat nepagrįstai, pažeistos visos žmogaus teisės normos, EŽŽT praktika.
Atsakovė, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog ieškinyje ieškovas apsiriboja bendro pobūdžio, abstrakčiu vykusio baudžiamojo proceso vertinimu, teigdamas jį buvus neteisėtu, jokių konkrečių neteisėtų prokuroro veiksmų nenurodo, nepagrindžia. Mano, jog ieškovo baudžiamasis persekiojimas pradėtas pagrįstai, teisėtai, esant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog jis padarė nusikalstamą veiką. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai įvertinę pirminius ir vėliau gautus duomenis, turėjo pagrindo įtarti, jog ieškovas galimai padarė nusikalstamą veiką, tuo pagrindu įteikė pranešimą dėl įtarimo, vėliau pateikė kaltinimą, kaltės ir nuteisimo klausimą spręsti perdavė teismui. Mano, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, teismas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nėra pagrindas teigti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas, visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję proceso veiksmai buvo neteisėti.
Nurodo, jog tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo procesas siejamas su subjektyviais kriterijais, todėl skirtingų faktinių aplinkybių vertinimas negali būti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Teigia, jog prokuroras turėjo pakankamai duomenų, jog galėjo būti padaryta nusikalstama veika bei pagrįstai įtarti ieškovą ją galimai padarius. Mano, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai.
Pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priėmė ieškovo apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodyta aplinkybė patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys negalėjo būti vertinami kaip vienareikšmiai aiškūs, nedviprasmiški.
Mano, jog prokuroras procesinių pažeidimų nepadarė. Ieškovo atžvilgiu buvo nusiteikęs objektyviai, nešališkai. Duomenų apie prokuroro išankstinį nusistatymą nėra. Teismų sprendimuose nekonstatuota, jog būtų buvę piktnaudžiavimo, neproporcingos prievartos priemonių.
Ieškovo neigiami išgyvenimai, sveikatos pablogėjimai, siejami su ikiteisminiu tyrimu, niekaip nepagrįsti. Nurodo, jog ieškovas jau anksčiau buvo susidūręs su teisėsaugos institucijomis, baudžiamuoju procesu, buvo kalintas. Mano, jog ieškovas galimai klaidina teismą pasitelkdamas anksčiau, kitame procese naudotus argumentus.
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu prašo ieškinį atmesti.
Nurodo, jog atsiliepime pasisakys dėl ieškinyje nurodytų teisėjų (teismų) veiksmų. Nurodo, jog kasacinis teismas nusprendė, kad esminis non bis in idem principo ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų pažeidimas šioje byloje ištaisytinas panaikinant apeliacinės instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį bei pirmosios instancijos teismo nepagrįstai priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Teismų neteisėti veiksmai pažeidus esminį non bis in idem principą yra konstatuoti baudžiamojoje byloje. Šios dalies neginčija.
Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais nurodo, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju paties ieškovo veiksmai padėjo atsirasti neturtinei žalai, nes ieškovui nuo 2018-04-12 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams, tačiau nepaisant to, ieškovas 2019-02-27, 2019-05-10, 2020-03-28 vairavo transporto priemonę esant 1,44 promilės girtumui. Ieškovas suvokė, jog elgiasi neteisėtai, todėl mano, jog reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas. Mano, jog nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp teismų veiksmų ir ieškovo patirtos neturtinės žalos.
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-02-05 įsakyme Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojusi teisės akto redakcija iki 2021-09-30) 1.2.2 papunktį, pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę uždaro tipo sąlygomis negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Ieškovas buvo kamerose Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog ieškovui visas kalinimo dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko numatytus reikalavimus. Minimalaus ploto pažeidimas nenustatytas, baldų, sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
Atsakovė, pasisakydama dėl sanitarinio mazgo įrengimo, remdamasi Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 papunktyje įtvirtinta nuostata nurodo, jog reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvarą iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Izoliatoriuje naujos kameros neįrenginėjamos, nerekonstruojamos, kapitališkai neremontuojamos, nes izoliatorius įtrauktas į nekilnojamųjų vertybių sąrašą. Nurodo, jog kalėjime sanitarinių mazgų įrengimas atitinka visuotinai priimtinus, kabinai keliamus reikalavimus. Kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Sanitarinių mazgų atitvėrimas iki lubų reikalautų rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti esamas kameras, o dėl to dalyje kamerų būtų pablogintas apšvietimas, ventiliacija. Gyvenamosiose kamerose Nr. (duomenys neskelbtini) sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis. Niekas negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Nėra duomenų, jog kas nors būtų piktybiškai stebėję ieškovą sanitariniame mazge. Teisės aktai nereglamentuoja, ar sanitariniai mazgai turi būti sėdimi ar gali būti tupimi, o taip pat nereglamentuoja kvapo parametrų. Pareiškėjo svarstymai dėl kvapo vertinti kaip subjektyvūs. Kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe kalėjime įrengti mechaninę ventiliaciją, o įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Kamerų plotai pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant per langus neturėjo užsistovėti. Kamerose įrengti klozetai yra techniškai tvarkingi, vanduo klozetuose nesilaiko. Visi klozetai prijungti prie fekalinės kanalizacijos tinklo. Klozetai gaminami su sifonais, kuriuose esantis vanduo blokuoja kanalizacijos vamzdyne esančio oro patekimą į patalpą. Tvarkingai naudojantis klozetu, kvapas į kamerą neturėtų patekti. Visos kameros vėdinamos per langus, ventiliuojamos per ištraukiamosios ventiliacijos kanalus. Prie ventiliacijos sistemų, kameros prijungtos grupėmis. Kiekvienos grupės kameroms, koridoriuose įrengti atskiri jungikliai. Ventiliacija įjungiama ryte, o išjungiama ramiajam paros periodui. Gyvenamosiose kamerose išvesta anga į koridorių, kurios pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Ventiliacijos angos įrengtos būtent toje pusėje, kurioje yra sanitariniai mazgai. Visi kamerų langai įstiklinti. Pareiškėjas bet kada gali vėdinti pro langą. Langas pasiekiamame aukštyje. Jei lango atidaryti nepavyksta, galima prašyti pagalbos pareigūnų.
Pasisakydama dėl gyvenamųjų kamerų įrengimo, švaros palaikymo ir atitikimo higienos reikalavimams, atsakovė remiasi Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis bei higienos normomis HN 134:2015. Kalėjimas pastatytas ir įrengtas iki minėtų taisyklių patvirtinimo ir higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Pažymi, jog administracija nuolat reikalauja iš nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarką. Siekiant palaikyti tinkamas gyvenimo sąlygas, kalėjimas yra sudaręs aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos–dezinfekcijos planą, pagal kurį patalpose atliekami valymo, plovimo, dezinfekavimo ir kiti patalpų priežiūros darbai.
Kamerų lubos betoninės, dažytos, todėl tinkas byrėti negali, nebent atsisluoksniavę dažai. Kamerų remontas atliekamas eilės tvarka, atsižvelgiant į nusidėvėjimo lygį. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Kamerų atitikimą HN reikalavimams savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas. Ginčo kameros, kuriose buvo ieškovas, nebuvo tikrinamos. Kameros tvarkingos, kamerų langai, sienos, lubos tvarkingos, jokių netvarkingų įrenginių, inventoriaus ir pan. pažeidimų nematyti.
Atsakovė, pasisakydama dėl inventoriaus, remiasi Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 papunkčiu, Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymo Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9 p. bei nurodo, jog kalėjimas stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi, baldais, atnaujinti baldus. Sąlygos sėdėti prie stalo buvo sudarytos. Kamerose didelės lentynos, suskirstytos į sekcijas, lentynų vienam asmeniui teko kur kas daugiau, nei numato įstatymai. Įrengtos pakabos. Suteikiamos dėžės. Toks kamerų įrengimas pareiškėjui negalėjo sukelti nepatogumų, kuriuos būtų galima vertinti kaip neturinę žalą.
Dirbtinis ir naktinis apšvietimas įrengti pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Dirbtinis apšvietimas įrengtas taip, jog atitiktų higienos normas. Kamerų langų angose įrengtos grotos, tai atitiko nurodytų taisyklių 14.1 p. bei Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, numatytus 12.9 p.
Dušai ir jų įrengimas yra įrengti remiantis higienos normoje HN 134:2015 ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nustatytais reikalavimais. Kalėjimas neskirstomas į būrius ir lokalinius sektorius. Įrengtos penkios dušinės. Dvi po 8 vietas, trys po 6 vietas. Visose dušinėse įrengtos automatinės ventiliacijos sistemos. Dušinėse Nr. 1, Nr. 2 – rekuperacinė sistema. Dušinėse Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 – ištraukiamoji ventiliacija su oro srauto greičio reguliatoriais. Sienos ir grindys apdailintos keraminėmis plytelėmis, lubos – dailylentėmis, todėl byrėjimas negalimas. Įrengtos atskiros persirengimo kabinos, prausimosi patalpos. Dušai atskirti pertvaromis. Teisės aktai neįpareigoja įrengti personalinių dušų kabinų. Praustis į dušines vedami toje pačioje kameroje laikomi, tos pačios lyties kalintieji. Patalpos tvarkingos, jokių netvarkingų įrenginių nematyti.
Pasisakydama dėl karšto vandens kamerose, džiovinimo ir skalbimo, atsakovė nurodo, jog teisės aktai kamerose nenumato karšto vandens įrengimo gyvenamosiose kamerose, todėl juose tik šalto vandens sistema. Nurodo, jog lengvajai grupei priskirti nuteistieji, o taip pat ir suimtieji, galėjo turėti virdulį, taigi, vandenį pasišildyti galimybė buvo sudaryta. Suimtiesiems nemokamai išduodama patalynė, rankšluosčiai, sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius drabužius įstaigoje esančioje skalbykloje. Viršutinių darbužių skalbimas organizuojamas kalėjimo viršininko nustatyta tvarka, gavus asmens prašymą, skalbimo paslaugas teikiančioje įmonėje, o nemokiems suimtiesiems įstaigoje skalbiami bei džiovinami ir viršutiniai drabužiai nemokamai. Teisės aktai nenumato reikalavimo įrengti džiovyklas.
Asmenims atvykusiems į kalėjimą buvo išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie buvo dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, o tai atitinka HN 134:2015 41 punkto reikalavimus. Kalėjimas gavęs prašymus pakeisti minkštą inventorių, juos patenkindavo.
Kalėjimo patalpose nenumatytas radijo taško įrengimas. Atsakovė, remdamasi Bausmių vykdymo kodekso 93 str. 1 d., 3 d., nurodo, jog dėl susipažinimo su leidinių sąrašu ir dėl visapusiškos informacijos suteikimo spaudos prenumeratos klausimais, norintys, visada galėjo kreiptis į įstaigas, kurios pagal paskirtį užsiima spaudos leidinių prenumerata. Spaudą nuteistieji taip pat galėjo gauti su perduodamu siuntiniu.
Nurodoma, jog kiekvienam asmeniui turi būti sudarytos sąlygos ne mažiau nei vieną valandą per dieną mankštintis atvirame ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys asmenys ir tai yra jų teisė, o ne pareiga. Įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Kiemeliai įrengti pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo 19 p. taisykles. Budinčių pamainų pareigūnai kiekvieną dieną tikrina kiemelių būklę. Kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui visada barstomi. Švarą, tvarką kiemeliuose turi palaikyti ir patys asmenys. Visų pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas vienodas, atitinka keliamus reikalavimus. Kiemeliai yra tvarkingi, geros būklės.
Atsakovė, pasisakydama dėl laikomų asmenų užimtumo, nurodo, jog ginčo laikotarpiu buvo vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas, organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Informacija apie renginius iškabinta kamerose. Dalyvavimas veiklose yra asmenų teisė, tačiau ne pareiga. Užimtumo grafikai nėra sudarinėjami individualiai, o sudaromi bendrai visiems nuteistiesiems. Jokie teisės aktai nenumato pareigos sudaryti individualų užimtumo grafiką. Sudaryta galimybė dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu bei stačiatikių šventiku. Kalėjimas bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie veda įvairius užsiėmimus, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis. Kalėjime yra biblioteka, kurios paslaugiomis gali naudotis asmenys. Nustatyta, jog ieškovas buvo išvestas ginčo laikotarpiu dalyvauti šiuose užsiėmimuose: 2021-06-17 krepšinio aikštelė, 2021-06-25 teniso salė, 2021-06-30 krepšinio aikštelė, 2021-07-08 žaidimų kambarys, 2021-07-13 krepšinio aikštelė. Ieškovas skundų, prašymų dėl kalinimo sąlygų ir organizuojamo užimtumo nepateikė.
Pasisakydama dėl neturtinės žalos atsakovė nurodo, jog jokiais savo veiksmais ir sprendimais ieškovo teisių nepažeidė, atlikti veiksmai ir priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti. Ieškinys grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, subjektyvia nuomone, kuri niekaip nepatvirtinta. Kalėjimo darbuotojai veikė tinkamai, teisėtai. Mano, jog konkrečiu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.
Lietuvos kalėjimų tarnyba 2024-10-16 teismui pateikė Laisvės atėmimo vietų ligoninės E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymą (DOK-154623).
2024-11-27 Lietuvos kalėjimų tarnyba teismui pateikė pranešimą, kuriuo pateikė Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (veiklos vieta Šiaulių TI) personalo 2021 m. birželio - liepos mėn. darbo grafikų kopijas.
Ieškovo atstovė advokatė Erika Jasiūtė-Baranauskienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Teigia, kad visos civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos. Nurodo, kad visų atsakovų atsakomybė yra solidari, be vienų atsakovų veiksmų nebūtų įvykę kiti veiksmai. Visi atsakovų veiksmai yra priežastiniame ryšyje su situacija, kuri nutiko ieškovui. Procesas buvo ilgas, sukėlė neigiamus išgyvenimus. Teismas prie bylos yra prijungęs baudžiamąją bylą, kurioje matomi atsakymai į prokuratūros klausimus, yra visi duomenys, kurių pagrindu galima teigti, jog ieškovas buvo aktyvus. Ieškovas galimai tyrimą prašė nutraukti ne vieną kartą. Ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, tačiau situaciją vertino teisininkai, todėl klaida turėjo būti taisoma savalaikiai, priimami sprendimai tam, jog procesas nesitęstų. Bausmė buvo vykdoma Covid laikotarpiu. Tuomet bausmių vykdymai buvo atidedami, o ieškovui buvo įvykdyta labai greitai. Procesas buvo paspartintas, tačiau vėliau paaiškėjo, jog tai buvo teisinė klaida. Buvo viską galima išspęsti greitai, nes tyrimas pradėtas balandį, o nutarimas nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą priimtas birželio 26 d. Jau tuomet prokuroras įžvelgė, kad tai galėtų būti dvigubas nubaudimas. Visi veiksmai ieškovo buvo skundžiami. Tuomet, kuomet teismas išteisino ieškovą vis tiek aktyviais veiksmai buvo bandoma rasti kaltę. Rašė atsikirtimus į apeliacinį skundą. Buvo itin aktyvus, siekė apginti savo teises, ištaisyti teisinę klaidą. Teisėtų sprendimo nepriėmimas sąlygojo žalos atsiradimą. Dėl sveikatos ir laikymo sąlygų nurodo, jog ieškovas pats ten buvo, viską matė, aprašė. Visa tai įrodyta. Kalėjimų tarnyba pati iš dalies sutinka, jog laikymo sąlygos nėra itin geros. Iš medicininių dokumentų akivaizdu, jog ieškovas nuolat vartoja vaistus. Kreipėsi į mediką. Buvo nurodęs, jog vartoja vaistus. Laikymo metu vaistai neskirti. Vaistų vartojimas turi būti nepertraukiamas, o šiuo atveju vaistų negėrė beveik mėnesį. Iš jokių kalėjimo dokumentų nematyti, jog ieškovas būtų vartojęs vaistus. Būtinieji sveikatos poreikiai turėjo būti užtikrinti. Klubo situacija itin pablogėjo. Yra akivaizdus sveikatos pablogėjimas po bausmės atlikimo. Pasisakydama dėl solidarumo nurodo, jog tyrimą pradėjo policija, tai policija jį nutraukti ir galėjo. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog jie buvo aktyvūs, rinko duomenis apie tai, kad vyksta administracinė byla, tuos duomenis turėjo, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, kad tyrimas būtų nutrauktas, todėl yra solidariai atsakingi su kitomis institucijomis. Prokuratūros veiksmai buvo aktyvus, vienam prokurorui nutraukus ikiteisminį tyrimą, toliau kiti prokurorai galėjo vertinti situaciją kitu būdu, aiškintis teisinę situaciją, toliau aktyviai stengėsi, jog ieškovas būtų pripažintas kaltu. Kalėjimų departamentas buvo pasekoje to, kas įvyko. Jie atsako už tai, kokiomis sąlygomis laikė.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė Dainora Bernackienė posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog palaiko savo poziciją, kuri išdėstyta žodžiu ir raštu. Mano, jog ieškinys nepagrįstas. Teigia, jog ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų, žalos padarymo fakto, priežastinio ryšio. Iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, jog bausmės atlikimo metu jam pablogėjo sveikata ar kad ieškovui nebuvo užtikrintas gydymas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ieškovas lankėsi pas gydytojus, parašyta, jog ieškovas neserga. Paties ieškovo didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai, jai padidėti.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovas Ernestas Vainas posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nurodė, jog prokuroro veiksmai buvo teisėti. Neįrodžius veiksmų neteisėtumo negalima kalbėti apie žalos atlyginimą.
Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovas Dmitrij Michailov posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nes neįrodytos deliktinės atsakomybės sąlygos. Ieškovo patirti nepatogumai sietini su jo elgesiu, kuris lėmė jo patekimą į kalėjimą. Pats ieškovas prisidėjo prie tariamai patirtos žalos.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė Gitana Katkauskienė posėdžio metu nurodė, jog pasilieka prie savo pozicijos, jog ieškovas neįrodė neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, pats prisidėjo prie situacijos susiformavimo. Neteisėtų pareigūnų veiksmų nekonstatuota. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas operatyviai.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje kilo klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo pagal CK 6.272 straipsnį.
Pagal CK 6.272 straipsnio pirmąją dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
Pagal CK 6.272 straipsnio antrąją dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.
Pagal CK 6.272 straipsnio trečiąją dalį be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-414/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-414/2012">3K-3-414/2012</a>; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02My0zNzgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-63-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-63-378/2018">3K-3-63-378/2018</a>, 34 punktas).
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-364/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-364/2008">3K-3-364/2008</a>; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-375/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-375/2011">3K-7-375/2011</a>; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a>, 34 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a>, 35 punktas).
Kasacinis teismas dėl tyrimo teisėtumo patikrinimo yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-5/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-5/2009">3K-3-5/2009</a>; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODctOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-487-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-487-915/2015">3K-3-487-915/2015</a> ir kt.).
Pagal kasacinio teismo praktiką siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-200/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-200/2010">3K-3-200/2010</a>; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-414/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-414/2012">3K-3-414/2012</a>; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-4/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-4/2014">3K-3-4/2014</a>; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02My0zNzgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-63-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-63-378/2018">3K-3-63-378/2018</a>, 31 punktas; kt.).
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-12 nuosprendžiu (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., 130-139 b.l.) V. B. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirtas 40 parų areštas bei baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2018-04-12, Šiaulių apygardos teismui priėmus nutartį atmesti V. B. skundą (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., 141-151 b.l.)
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, V. B. vairavo automobilį 2019-02-27, 2019-05-10, o 2020-03-28 vairavo būdamas neblaivus.
Šiaulių apylinkės teismo 2019-10-17 nutarimu V. B. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 600 Eur bauda už tai, kad 2019-02-27 vairavo transporto priemonę, kai ši teisė buvo atimta. Už analogišką teisės pažeidimą, padarytą 2019-05-10, 2019-05-10 nutarimu V. B. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 450 Eur bauda.
Dėl 2020-03-28 vairavimo fakto 2020-04-09 V. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Ši administracinio nusižengimo byla 2020-04-20 buvo perduota į teismą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-10-02 nutarimu (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., 74-79 b.l.) V. B. nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams už tai, kad jis 2020-03-28 17.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,44 promilės girtumas, turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Šis nutarimas įsiteisėjo 2020-11-30 Šiaulių apygardos teismui atmetus V. B. apeliacinį skundą.
Dėl šio vairavimo fakto 2019-04-07 V. B. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje. Baigus ikiteisminį tyrimą, ši byla 2020-10-29 buvo perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui, joje V. B. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 243 straipsnį, kad 2020-03-28 jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones, paskirtą 2018-01-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu už veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nes vairavo automobilį neblaivus (nustatytas 1,44 prom. girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.
Kaip matyti iš prie bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-13648-20 matyti, kad 2020-04-02 pradėtas ikiteisminis tyrimas V. B. atžvilgiu pagal BK 243 str. dėl 2020-03-28 vairavimo fakto.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020-06-26 prokuroro nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, kuriame nurodyta, kad dėl to paties įvykio V. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tad negalėtų būti dvigubas nubaudimas.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros aukštesniojo prokuroro 2020-08-05 nutarimu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020-06-26 prokuroro nutarimas buvo panaikintas, ikiteisminis tyrimas atnaujintas, pratęstas jo terminas.
Šiaulių apskrities VPK 2020-08-12 pranešimu apie įtarimą V. B. informuotas apie įtarimą, kad jis padarė BK 243 str. numatytą veiką (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., 181 b.l.).
V. B. dėl Šiaulių apylinkės prokuratūros aukštesniojo prokuroro 2020-08-05 nutarimo padavė skundą, prašė bylą nutraukti dėl non bis in idem pažeidimo (ikiteisminio tyrimo medžiagos 2 t., 3-4 b.l.).
Šiaulių apylinkės teismo 2020-08-18 nutartimi skundas buvo atmestas (ikiteisminio tyrimo medžiagos 2 t., 6-8 b.l.), minėta nutartis palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2020-09-14 nutartimi (ikiteisminio tyrimo medžiagos 2 t., 14-19 b.l.).
2020-10-26 surašytas kaltinamasis aktas (ikiteisminio tyrimo medžiagos 2 t., 30-34 b.l.).
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-01-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-953/2021 nusprendė V. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymius. Teismas nurodė, kad V. B. kaltinamas tuo, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. jis būdamas 2018-01-12 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, o 2018-04-12 Šiaulių apygardos teismo priimta nutartimi nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d., 1 p., 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, baudžiamojo poveikio priemonės pradžia 2018-04-12, būdamas rašytinai supažindintas su Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus 2019-09-09 sudarytu individualiu probuojamojo priežiūros planu nr. (duomenys neskelbtini), vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2020-03-28, 17:41 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu padarė administracinį nusižengimą, vairavo neblaivus (1,44 prom.) automobilį Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tai yra kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje. Teismas motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl non bis in idem principo taikymo.
Dėl šio nuosprendžio prokuroras pateikė apeliacinį skundą, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme V. B. kaltinimas pagal BK 243 straipsnį buvo pakeistas, į kaltinimą papildomai įtraukiant vairavimo 2019-02-27 ir 2019-05-10 atvejus, už kuriuos V. B. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį bei dėl 2020-03-28 vairavimo atvejo.
Šiaulių apygardos teismas 2021-05-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTQzLTg3NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-143-875/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-143-875/2021">1A-143-875/2021</a> nusprendė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-01-27 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti arešto bausmę 30 parų. Teismas nuosprendžio 32 punkte nurodė, kad V. B. traukiant baudžiamojon atsakomybėn už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą nebus pažeidžiamas non bis in idem principas.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-05-24 patvarkymu nutarta pateikta Šiaulių tarymo izoliatoriui vykdyti V. B. atžvilgiu priimtą ir įsiteisėjusį Šiaulių apygardos teismo 2021-05-20 nuosprendį, o patvarkymo nuorašą pateikti vykdyti prokurorui.
Kasaciniu skundu, teisme gautu 2021-08-09, nuteistasis V. B. prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021-05-20 nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021-01-27 nuosprendį. Kasaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad nuteisdamas jį pagal BK 243 straipsnį apeliacinės instancijos teismas pažeidė non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-03-28 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDItNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-42-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-42-511/2022">2K-42-511/2022</a> nutarė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021-01-27 nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo 2021-05-20 nuosprendį ir bylą nutraukti.
Teismas nutarties 21 punkte nurodė, kad esminis non bis in idem principo ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų pažeidimas šioje byloje ištaisytinas panaikinant apeliacinės instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį bei pirmosios instancijos teismo nepagrįstai priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukiant.
Teismas nutarties 18 punkte nurodė, kad tiek V. B. nubaudimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (2019 m. vasario 27 d., 2019 m. gegužės 10 d. atvejai) bei pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį (2020 m. kovo 28 d. atvejis), tiek jo nuteisimą pagal BK 243 straipsnį nulėmė tie patys vairavimo neturint tam teisės ir esant neblaiviam (2020 m. kovo 28 d. atvejis) faktai, – V. B. inkriminuotos esminės ir teisiškai reikšmingos faktinės veikų aplinkybės – padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas – tos pačios. Jos buvo žinomos tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek bylą nagrinėjant teismuose; šiuo atveju nėra svarbu, ar naudojimasis teise vairuoti V. B. buvo uždraustas paskiriant atitinkamą baudžiamojo poveikio priemonę, ar neturėjimas šios teisės grindžiamas kokiu nors kitu pagrindu. Taigi, nepaisant to, kad visi minėti nutarimai, kuriais V. B. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu buvo įgiję res judicata galią (neatšaukiami, t. y. nebegali būti skundžiami pasinaudojant ordinarinėmis teisinės gynybos priemonėmis), nuteisiant pagal BK 243 straipsnį V. B. buvo antrą kartą nubaustas už veikas, kurių esminės faktinės aplinkybės sutampa, ir taip buvo pažeistas non bis in idem principas.
Teismas nutarties 19 punkte nurodė, kad dėl to paties 2020 m. kovo 28 d. įvykio, esant idealiajai veikų sutapčiai, – vairavimo, esant neblaiviam ir neturint tam teisės (vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę), buvo dirbtinai išskirti, pradėti ir lygiagrečiai vykdomi du atskiri procesai – administracinio nusižengimo ir baudžiamasis. Tai rodo, kad non bis in idem principo laikymosi požiūriu susiklostė neleistina situacija, kai, esant iš esmės tapatiems reikšmingiems teisiniams faktams, dviem atskirais procesais siekta asmens atsakomybės pagal ANK ir BK, o nepapildžius kaltinimo naujais teisiškai reikšmingais faktais, kurie laikantis non bis in idem principo leistų spręsti dėl V. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį, įsiteisėjus nutarimui, kuriuo V. B. buvo nubaustas dėl šio įvykio pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis procesas buvo tęsiamas ir buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Kadangi nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-03-28 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDItNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-42-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-42-511/2022">2K-42-511/2022</a> nustatė esminį non bis in idem principo ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų pažeidimą, nurodė, kad V. B. atžvilgiu buvo dirbtinai išskirti, pradėti ir lygiagrečiai vykdomi du atskiri procesai – administracinio nusižengimo ir baudžiamasis, teismas sprendžia, kad byloje nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmai (klaidos), dėl kurių jo atžvilgiu nepagrįstai buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, nagrinėjama baudžiamoji byla, priimtas nuosprendis. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2021-05-20 nuosprendžio pagrindu buvo paskirta 30 parų arešto bausmė, kurią V. B. atliko nuo 2021-06-18 iki 2021-07-16 Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Šiuo atveju V. B. buvo nepagrįstai persekiojimas ir turėjo atlikti arešto bausmę, dėl ko buvo suvaržyta esminė ieškovo teisė – teisė į laisvę. Tokia situacija yra nesuderinama su teisinės valstybės principu. Tokios klaidos laikytinos turinčiomis esminę reikšmę žmogaus teisių pažeidimui. Teismas pažymi, kad net pradinėje stadijoje Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2020-06-26 prokuroro nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, kuriame nurodyta, kad dėl to paties įvykio V. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tad negalėtų būti dvigubas nubaudimas. Nepaisant to, minėtas nutarimas buvo panaikintas, taip pašalinant galimybę išvengti tolesnių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, teismas ieškovo atžvilgiu priėmė procesinius sprendimus, tačiau nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir dėl to priėjo prie klaidingų išvadų, kurias ištaisyti reikėjo LAT išvadų. Atsakovų atstovų argumentai, kad pats V. B. prisidėjo prie tokios situacijos, negali kokiu nors būdu paneigti nustatytų neteisėtų veiksmų (klaidų) ir pašalinti valstybės atsakomybę.
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022-03-28 priėmus nutartį ir tapo aišku, kad baudžiamasis procesas ir areštas yra neteisėti ir nepagrįsti, kas sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kadangi buvo priverstas patirti visus su tuo susijusius neigiamus išgyvenimus.
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti neturtinę žalą ir dėl arešto sąlygų Šiaulių tarymo izoliatoriuje. Areštą V. B. atliko nuo 2021-06-18 iki 2021-07-16 Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Į bylą pateikta 2024-06-13 pažyma (b.l. 93-94 b.l.) apie V. B. buvimą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kameros numerį ir jos plotą, buvusių asmenų skaičių, pateiktos nuotraukos (b.l. 94-100).
Į bylą pateikta 2024-11 pažyma (nuo b.l. 211) dėl V. B. teiktų prašymų. Iš minėtos pažymos matyti, kad tai buvo prašymai dėl telefono kortelės pildymo, skambučių, 2021-06-23 prašymas dėl higienos priemonių, 2021-06-25 ir 2021-07-01 prašymai dėl daiktų iš sandėlio (dėl drabužių ir pan.) (234, 235 b.l.).
Į bylą pateikta ieškovo asmens sveikatos istorija (101 b.l.), iš kurios matyti, kad 2021-06-19 vyko pirminė gydytojų apžiūra, nustatyta, kad jis yra 30 proc. darbingas, kad yra kairio klubo ir sąnario skausmai, paminėta stuburo operacija, epilepsijos (-). 2021-06-25 ieškovas lankėsi pas gydytoją, nugaros raumenys įtempti, eina šlubuodamas dešine koja, ant pirštų galų ir kulnų nepastovi, jam skirtas Ibuprofenas. 2021-07-16 ieškovas lankėsi pas gydytoją, nurodyta, kad skundų neturi, reikalauja dietos, jokiomis ligomis neserga.
Byloje yra 2019-03-26 echokardiografijos tyrimo ataskaita, nustatyta nedidelė KSH.
Į bylą pateikti medicininiai dokumentai (b.l. 50), kad V. B. skundėsi kairio klubo sąnario skausmu, sutrikusia funkcija, apsunkintu vaikščiojimu, serga ilgą laiką, būklė blogėjanti, konservatyvus gydymas neefektyvus. V. B. 2021-09-30 buvo hospitalizuotas, nustatyta, kad vaikščiodamas šlubuoja, kairio klubo sąnario judesiai skausmingi, riboti, ypač vidinė rotacija.
Iš medicininių dokumentų (b.l. 55) matyti, kad 2024-09-23 V. B. konsultavosi pas kardiologą, padarytas įrašas dėl hipertenzinės širdies ligos be širdies nepakankamumo. 2021-09-28 atlikta echokardiograma, 2022-03-09 konsultacijos pas krūtinės chirurgą užfiksuotos pleuros apnašos be asbesto, nurodyta konsultuotis kas kardiologą (b.l. 60).
Teismas pažymi, kad 2024-05-27 nutartimi teismas buvo nurodęs ieškovui pateikti duomenis apie jo buvusią sveikatos būklę ir jos pablogėjimą. Iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovas sirgo ilgą laiką (kiek tai susiję su kairio klubo sąnariu), būklė blogėjanti, konservatyvus gydymas neefektyvus. Duomenys apie ieškovo sveikatos būklę po paleidimo iš arešto taip pat pateikti: 2021-10-01 atlikta operaciją, be to, izoliatoriuje taip pat užfiksuota prasta jo būklė.
Nors ieškovas teigė, kad medicininės paslaugos nebuvo tinkamai suteiktos, tačiau pats ieškovas nepateikė duomenų, kad jam iki arešto atlikimo buvo paskirti vaistai, kuriuos jis turėjo vartoti. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra tik 2018-03-15 spausdinta ligoninės ekiprizė, tačiau duomenų apie aktualią ieškovo sveikatos būklę iki atliekant areštą, byloje nėra. Pasak ieškovo, gydytojai izoliatoriuje turėjo pasitikrinti esveikata.lt, tačiau teismo siūlymu jis pats teismui pateikė tik pavienius išrašus iš minėtos sistemos apie savo sveikatos būklę, o duomenų apie skirtus vaistus nėra. Nors ieškovas teigia, kad negalėjo gauti sandėlyje esančių vaistų, tačiau į bylą nepateikti duomenys apie ieškovo rašytinį prašymą paimti reikiamus vaistus. Į bylą nepateikti prašymai, kuriuose jis būtų nurodęs nusiskundimų dėl netinkamų ar neteiktų medicininių paslaugų. Į bylą, kaip nurodyta aukščiau, yra pateikti duomenys apie jo lankymąsi pas gydytojus, teismas iš bylos duomenų nenustatė, kad ieškovas reikalavo ar buvo poreikis dažnesniems vizitams pas gydytoją. Nors nėra pagrindo abejoti, kad ieškovo sveikatos būklė nebuvo gera, dėl ko jam po kelių mėnesių atlikta operacija, tačiau įvertinus, kad ieškovas sirgo jau kurį laiką, teismas pagal byloje esančius įrodymus neturi pagrindo spręsti, kad medicininės paslaugos jam suteiktos netinkamai ar visai nesuteiktos.
Pasak ieškovo, pasivaikščiojimo vietoje nebuvo suolelio, jis turėjo visą valandą vaikščioti, nors yra neįgalus, po stuburo operacijos, patyrė didelį fizinį skausmą. Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl tokios savo sveikatos būklės (2021-06-25 nustatyta, kad jo nugaros raumenys įtempti, eina šlubuodamas dešine koja, ant pirštų galų ir kulnų nepastovi), dėl kurios jam buvo reikalinga operacija ir ji buvo vėliau atlikta, ieškovas turėjo patirti nepatogumų, atlikdamas arešto bausmę.
Ieškovas taip pat nurodo, kad izoliatoriaus sąlygos buvo baisios, turėklai/kiemeliai/patalpos nedezinfekuojami, nors tuo metu siautė Covid 9 pandemija, tvyrojo nemalonus kvapas, patalpos, sienos netvarkingos, kiemeliuose pilna vabzdžių ir pan. pažymėtina, kad byloje atsakovės atstovas pripažino, kad izoliatoriuje laikymo sąlygos nėra itin geros, dėl ko byloje nėra ginčo. Ieškovas subjektyviai nurodo prastas laikymo sąlygas, tačiau pateikti paaiškinimai apie tokių sąlygų gerinimą pagal turimą finansavimą, laikymo sąlygų užtikrinimą. Nors konkrečių esminių laikymo sąlygų nenustatyta, į bylą taip pat nepateikti duomenys, kad ieškovas kreipėsi dėl laikymo sąlygų, kad buvo atlikti kokie nors patikrinimai. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas per arešto laiką neturėjo galimybės gauti jo pageidaujamo dietinio maisto, apsipirkti maisto parduotuvėje, kas taip pat laikytina ieškovo teisių pažeidimu.
Teismas, įvertinęs ieškovo patirtus neigiamus išgyvenimus dėl ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso, jo trukmę (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020-04-07, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-28 nutartimi panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2021-05-20 nuosprendis), tai, kad V. B. atliko 30 parų arešto bausmę, kad patyrė nepatogumų dėl savo sveikatos būklės, kad sąlygos izoliatoriuje nebuvo itin geros, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti valstybės atsakomybę CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes nustatyti neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos.
Vertinant žalos kriterijų pirmiausia pažymėtina tai, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja priteisti neturtinę žalą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu), atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už neteisėtų veiksmų sukeltus patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQ3LTY4Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-347-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-347-687/2018">e3K-3-347-687/2018</a> 82, 84, 91 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Ieškovas neįvardijo konkrečios žalos sumos dėl kiekvieno įrodinėtino valstybės neteisėto veiksmo ar žalos dėl arešto sąlygų. Teismas sprendžia, kad už visus ieškovo patirtus nepatogumus bendrai paėmus yra pagrindas priteisti 6 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.272 str., 6.250 str.), tuo labiau, kad ieškovas prieš jį vykdytame procese buvo aktyvus, prašė procesą jo atžvilgiu nutraukti dėl non bis in idem pažeidimo. Teismas sprendžia, kad minėtas žalos dydis yra proporcingas teisių pažeidimui, atitinka individualias šiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 str. 2 s.), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
Ieškovui iš atsakovės priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą piniginių lėšų sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2024-06-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Teismo nuomone, kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai neturi reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.
Byloje patirta 12,42 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, tačiau jos, ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovo nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos valstybės 6 500 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (6 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-06-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Erika Zablockaja
