D. B. pagal BK 135 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-62-1258/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07265-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1;

(S)

2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 4 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Antonina Sinkevičienė,

sekretoriaujant Valei Bulgakienei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei,

kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokatui Stasiui Kasiuliui,

nukentėjusiajam L. G., jo atstovui advokatui Vincui Pacevičiui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Kaltinamasis D. B. 2024 m. vasario 24 d. 01.45 val. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir užtikrindamas viešąją tvarką, siekdamas išskirti kavinėje konfliktuojančius ir besimušančius L. G. su kitu asmeniu, priėjęs prie jų, abejomis rankomis suėmė ant grindų klūpinčiam nukentėjusiajam L. G. už kaklo, tokiu būdu jį pakeldamas nuo grindų, ir taip suėmęs tempė kavinės išėjimo durų link, po to pastumdamas L. G. metė jį iš rankų, dėl to nukentėjusysis L. G. aukštielninkas krisdamas galvos pakaušiu trenkėsi į grindis, taip patirdamas (duomenys neskelbtini) vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

2. Vadovaujantis Alytaus apylinkės teismo pirmininko 2025 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. V-78 „Dėl teisėjos Irmutės Kliučinskienės nebaigtų nagrinėti baudžiamųjų bylų paskirstymo“ baudžiamoji byla 2025 m. rugpjūčio 5 d. automatizuotu būdu paskirta nagrinėti teisėjai Antoninai Sinkevičienei.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3.1. Kaltinamasis D. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies, parodė, kad iš 2024 m. vasario 23 d. į 2024 m. vasario 24 d. su kolega R. V. dirbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Vyko renginys, vakarėlis, vakaras buvo ramus, rinkosi po truputį žmonės. Apie vidurnaktį atvyko ir grupė jaunuolių, tarp jų buvo ir nukentėjusysis, su juo kartu buvo du ar trys asmenys. Iš karto jie atrodė agresyvūs, pas kolegą paklausė, kas čia tokie, kolega juos puikiai pažinojo, sakė viskas bus tvarkoj, juos įleido. Pirmas nukentėjusiojo konfliktas su salėje esančiais asmenimis įvyko po kokių 15 min., nuo apsilankymo, sukonfliktavo su ketvirtu stalu, prisikabino pats, rodė nepadorius gestus, siūlė išeiti į lauką. Kolegai pasakė, kad nueitų pasišnekėti, nes reikės tą asmenį pašalinti, kolega pasišnekėjo ir sakė, kad jis viską suprato, daugiau taip nebus. Vėliau, vakarėliui įsibėgėjus, apie 1 val., įvyko dar vienas konfliktas kažkur prie baro, nematė, tiesiog pasakė barmenės, kad tai L.. Prisikabino prie žmonių, apsižodžiavo ir pasišalino. Dar kartą buvo priėjęs pats, pasakė, kad ramintųsi. Buvo ir nukentėjusiojo brolis, nešė kokteilius, kaip ir kitiems baro lankytojams, kurie kažką sudaužo, priėjo, paėmė už peties, gal sprando ir pasakė, kad sudaužyta stiklinė kainuoja 5 Eur, reikia susimokėti. Jis suprato, nuėjo atsiskaitė. Toliau vykstant vakarėliui, apie 1.45 val., barmenės pradėjo šaukti R., jis ten dirbo gan seniai, pirmiausiai jį šaukė, sureagavo ir pats (kaltinamasis). Kai šaukia, reiškia vyksta konfliktas. Jie ėjo įvykio vietos link, R. ten atsirado pirmas, o pats – antras. Vėl buvo įspėti, kad (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis talžo kitą nepažįstamą asmenį, jį pirmą suėmė už sprando. Jų, kaip (duomenys neskelbtini) pareigybės, kad jie privalo pašalinti asmenis, kurie konfliktuoja, sukelia grėsmę aplinkiniams, turtui. Nukentėjusįjį suėmė už sprando, pakėlė ir atsistojo. Jam buvo pasakyta, kad (duomenys neskelbtini), raminkis, nukentėjusysis muistėsi, šokinėjo, jį stengėsi kuo greičiau išvesti iš salės. Ir vaizdo įraše puikiai matosi, kad jis muistosi, judesiai yra, jo nesmaugė, tiesiog, stipriai buvo suėmęs, kadangi ir patys turi apsisaugoti nuo smūgių. Beveik visi klientai priešinasi išvedami. Stengėsi vesti kuo žemiau, spaudė prie savęs, (duomenys neskelbtini) jį, kad nebūtų kažkokių ekscesų, kaip įvyko dabar, ko pasėkoje jis pasakė „paleisk, man bloga“. Šiek tiek sulaisvino savo rankas, praktiškai prie durų jis padarė tokį judesį ir išsirovė iš jo (kaltinamojo), jis (kaltinamasis) jį pametė, ko pasėkoje yra ši trauma. Patempė nukentėjusįjį kilimėlio link, jis buvo praradęs sąmonę, kai atsitrenkė į žemę, kokioms 5-10 sekundžių. Buvo prie jo, žiūrėjo pulsą, ar kvėpuoja, merginos pradėjo kviesti greitąją. Praktiškai visą laiką buvo prie jo, stengėsi apriboti nuo žmonių, (duomenys neskelbtini), kad jis nejudėtų, kol sulauks medikų. Iškvietė ir policiją. Kai dar darbuotoja pašaukė, nuėjo konflikto židinio link, pamatė nukentėjusįjį smūgiuojantį, sėdintį apsižergusį ant žmogaus, pusiau gulint, buvo pusiau užgulęs tą žmogų, pusiau sėdom, smūgiuojant jį rankomis į veido sritį, korpusą, tuomet jį suėmė, pasakė (duomenys neskelbtini), raminkis. Pasakė gana aiškiai. Atrodė, kad suprato. Kartu su juo atsistojo, bet jis vis tiek pradėjo muistytis. Vedamas judėjo į visas įmanomas puses, laikė jį pakankamai stipriai. Suėmė už sprando, kad nutraukti, iš nugaros pusės, veidu į save, vedėsi išėjimo link. Kai vedėsi, nukentėjusysis buvo palenktas veidu į jį (kaltinamąjį), jo rankos buvo laisvos, jis galėjo patapšnoti, kad jaučia fizinį skausmą, bet jis muistėsi, plaikstėsi, bandė išsirauti. nukentėjusįjį vedė išėjimo link, jis ėjo pats, muistėsi, pasakė paleisk, man bloga. Iš pradžių to įvykio nematė, kaip ten kas įvyko, buvo sąmyšis, buvo pasimetęs, tokioje situacijoje pirmą kartą. Po jo pasakymo paleisk, man bloga, šiek tiek sulaisvino, buvo suėmęs už sprando, ko pasėkoje, jis tiesiog traukėsi, išsilupo iš jo (kaltinamojo). Buvo sąmyšis, atrodė, kad juos lyg pastūmė. Kai pas tyrėją susipažino su vaizdo medžiaga, matosi, kad nukentėjusysis pats judėjo, išsilupo iš jo. Aplinkui žmonių buvo, bet nemano, kad galėjo būti kontaktas. Jo nei stūmė, nei metė, nei trenkė, žinodamas, kad patalpoje yra kameros. Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinius ieškinius pripažįsta, tai, supranta, gydymo išlaidos. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys – nesąmonė, jo nepripažįsta. Jaučiasi kaltas dėl to, kad atėjo dirbti tą darbą ir kad įvyko būtent tokia situacija, savo tyčinių veiksmų neįžvelgia, jų nebuvo, nepripažįsta nei turtinės, nei neturtinės žalos. Nukentėjusiojo nei stūmė, nei metė, nei sviedė, jis neišslydo, o išsilupo, tai buvo pačio įtakota inercinė jėga, kurios (kaltinamasis) nesulaikė, nesutramdė. Nuo įvykio vietos iki vietos, kur nukentėjusysis susižalojo, atstumas apie 4 metrai. Jį vedant, visą šį atstumą, nukentėjusysis muistėsi. Visų liudytojų parodymai skiriasi absoliučiai, vieni sakė vedė, kiti nešė, kiti dar kažką. Batą nukentėjusysis greičiausiai pametė, ar kai priešinosi, vaizdo įraše puikiai matė, kaip jis šokinėja ir bando išvengti to vedimo, ar kai tuo momentu, tą pusę metro paėmė jo rankas ir patempė kilimėlio link, kad padėti tą galvą ramiai, galimai tada galėjo tas batas nukristi, nežino, kurioje vietoje ta avalynė nukrito, nematė, to momento neužfiksavo. Kontaktas buvo, taip, jį vedė, privalėjo pagal savo pareigybes išvesti jį iš salės, kadangi jis konfliktavo. Paskutinis kontaktas buvo su juo (kaltinamuoju). Valstybinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta, kadangi sąskaitoje minusuota ta suma, tai supranta, kad kol yra įtariamasis, tai ji, turbūt, ir kabės, jeigu pralaimės teismą, tai kažkaip reikės sumokėti. Su nukentėjusiuoju susitikti asmeniškai nebandė, iš pažįstamų kažkas bandė kalbėti, bet kalbos buvo apie kosminius pinigus. Pripažįsta kaltę tame, kad atsirado netinkamu laiku, netinkamoje vietoje. Tiek save kaltina. Grindų danga – plytelės, kilimėlis prie durų. Kad ikiteisminio tyrimo metu skiriasi kai kurie parodymai, tai gal ne kasdieną patampi iš liudytojo įtariamuoju, ar kaltinamuoju, tokia situacija pirmą kartą, realiai pats buvo pasimetęs, ten visi buvo pasimetę.

3.2. Iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 1 d., perskaitytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad kaltinamasis parodė, jog galvos traumų neturėjęs, psichiatro ar psichologo įstaigoje neįrašytas. Nukentėjusiojo nepažįsta, todėl byloje jo asmenį sakys kaip nukentėjusysis. Įtariamojo teisės ir pareigos yra išaiškintos, sutinka duoti parodymu. Dėl gynėjo apsispręs ikiteisminio tyrimo eigoje. Dirba su individualia veikla (duomenys neskelbtini) darbuotoju. 2024 m. vasario 23 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Darbą pradėjo 21.00 val. Apie 22.00 val. į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ atėjo nukentėjusysis su draugais, kiek jų buvo tiksliai nurodyti negali. Atėjęs atsisėdo prie 10 staliuko, kuris yra netoli kamino, prie praėjimo į kitą salę. Vakaro eigoje priėję nepažįstami asmenys nuo 4 staliuko skundėsi, kad nukentėjusysis kabinėjasi. Jis (D. B.) su R., kitu (duomenys neskelbtini) darbuotoju, priėjo prie nukentėjusiojo ir jį įspėjo, kad nusiramintų, nes bus išprašytas iš kavinės. Nukentėjusysis suprato. Jis (D. B.) toliau tęsė savo darbą. Po kiek laiko, tiksliai nurodyti negali, priėjo kitas asmuo nepažįstamas, nurodydamas, kad nukentėjusysis toliau kabinėjasi. R. liepė nueiti pakalbėti, nes reikia išprašyti. R. nuėjo su nukentėjusiuoju pasikalbėti. R. atėjęs po pokalbio nurodė, kad nukentėjusysis apsiramino ir greitai išeis. Dirbant toliau, viskas buvo ramu. Apie 01.40 val. - 01.45 val. buvo prie įėjimo durų ir sėdėjo ant kėdės. R. nuėjo į salę apžiūrėti. Grįžtant R. netoli jo (kaltinamojo) ties baru R. K. pradėjo šaukti: „R.“. R. ir pats nuėjo į konflikto vietą. Konflikto viduje buvo apie 8 asmenys. Nuėjus prie kamino, nukentėjusysis sėdėjo ant žemės, po juo nieko nebuvo. Sėdėjo ant grindų, kaire ranka pasirėmęs į grindis. Jį spardė kiti asmenys. Bandant jį ištraukti, kiti asmenys jam (D. B.), taip pat sudavė smūgius. Nukentėjusysis buvo kruvinas veido srityje, jeigu gerai pamena, jam buvo prakirstas antakis. Suėmęs nukentėjusiajam už sprando taip, kad nukentėjusiojo ranka buvo vidinėje dalyje jam (D. B.) ant žasto, nukentėjusysis buvo priekine kūno dalimi į jį. Vedant nukentėjusysis nurodė, kad jam bloga ne mažiau du kartus. Vedant jį iš minios žmonių, nepažįstami asmenys išlindę iš už kamino būnant jam (kaltinamajam) už nugaros, pro jo (kaltinamojo) petį, kurį nurodyti negali, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau vieną smūgį. Jį tokioje pozicijoje vedantis link lauko durų, maždaug nuėjus pusė kelio, nukentėjusysis pasakė, kad jam bloga. L. vedė nugara į lauko duris. Jam pasakius, kad jis blogai jaučiasi, jį tiesiog paleido. Jis buvo sąmoningas. Jam krentant kišo dešinę koją po nukentėjusiuoju, kad nesusižeistų. Nukentėjusysis krito kairiu šonu ant grindų. Jam nukritus jis sakė, kad jaučiasi blogai. Todėl paėmęs už rankų patempė link lauko durų ant kilimo. Jį ten nutempus nukentėjusysis sakė, kad jam nesveika. Greitąją kvietė visi, pats nurodė garsiai žodžiu, kad kviestų greitąją. Toliau visi konfliktavo. Buvo išjungta muzika ir liepta visiems pasišalinti iš patalpų. Prie jo (D. B.) buvo trumpais plaukais moteris, kuri nurodė, kad yra medicinos darbuotoja. Prie nukentėjusiojo pradėjo konfliktuoti asmenys, tačiau galvos srities nelietė. Po kiek laiko atvyko greitosios pagalbos medikai. Iki atvykstant medicinos darbuotojams, nukentėjusiajam padėjo servetėlių. Darbuotojos atnešė servetėlių, kad apvalytų kruviną veidą, vėliau tik pastebėjo, kad kruvina galva, kai nukentėjusysis bandė stotis. Padėjo kažkieno paltą po galva, kieno nurodyti negali, nes nežino. Atvykus greitosios pagalbos medikams, nukentėjusysis buvo perduotas jiems, o policijos pareigūnams nurodė situaciją, kokia buvo. L. kruviną pasiėmė (kaltinamasis) nuo kamino. Tyčinių veiksmų nukentėjusįjį nebuvo. Jį išvedė siekiant (duomenys neskelbtini), kad jo nesužalotų. Mano, kad atliko savo darbą, nukentėjusiojo nemetė ir nestūmė, jam pasakius, kad jam bloga, jį paleido. Nukentėjusysis visą laiką buvo sąmoningas, nebuvo praradęs sąmonės (2 t., b. l. 170-173).

3.3. Pagarsinus parodymus, atsakydamas į klausimus, kaltinamasis parodė, kad kažkiek prieštaravimų parodymuose įžvelgia. Čia buvo iškviestas kaip liudytojas, tiesiog pasakojo, kas tuo metu atrodė. Nebuvo susipažinęs su vaizdo medžiaga. Buvo atvykęs vienas, be gynėjo. Iš to pasimetimo čia yra jo tekstas, surašytas ne pilnai, tyrėja bandė surašyti viską, ko prašė, ko eigoje sakė, kad šiek tiek ne taip surašyta, ji sakė nesvarbu, vėliau perrašysim, pasirašyk, jeigu ne, paimsim pirštų anspaudus, užsidarysim, buvo kaip ir grasinimai. Protokolas surašytas kaip liudytojo ar įtariamojo atsakyti negali, nėra teisininkas. Prieš apklausą įtarimų nepateikė. Apklausė, tyrėja buvo atvykusi į kavinę, sakė atvyksi kaip liudytojas, paaiškinsi situaciją. Kaip ir prie policijos buvo sąmyšis ir pasimetimas. Dėl suduotų smūgių, vedant G., taip nurodė, kadangi taip atrodė, pažiūrėjus vaizdo įrašą, visa tai buvo, kada jau jis gulėjo ant žemės, kai ten griuvinėjo žmonės, šalia muštynės vyko, tikrai juos lietė, kabino, greičiausiai, visą tą situaciją subendrino taip sakydamas. Parodymai teisingiausi, kai susipažino su bylos medžiaga, vaizdo įrašais. Nesakė, kad nukentėjusysis krito šonu, sakė, jog būtent išsilupo. Dėl kritimo epizodo, kad krentant įtariamajam kišo koją, tai taip atrodė, kai davė pirminius parodymus, kaip ir sakė, ten buvo sąmyšis ir chaosas. Atrodė, kad į juos smūgiavo, kol jie ėjo, viskas įvyko sekundžių tikslumu. Būtent tie parodymai, kuriuos davė dabar yra teisingi. Kada buvo sąmyšis, nei vienas per daug gerai neatsimena tų visų detalių, kaip kas įvyko, tai stresinė situacija. Pasakyta buvo kaip pasakyta, konkrečiai neatsimena, kas būtent buvo sakyta ir nenori klaidinti teismo. Pas tyrėją susipažino su vaizdo medžiaga, tai ir matė kaip visas konfliktas prasidėjo, nuo ko prasidėjo visas tas židinys.

3.4. Iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 9 d., perskaitytų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad D. B. parodė, jog įtariamojo teisės jam jau yra išaiškintos. Pranešimas apie įtarimą L. G. padarius sunkų sveikatos sutrikdymą taip pat yra įteiktas, su juo susipažino, tačiau kaltu neprisipažįsta. Laikosi savo anksčiau įtariamojo apklausos metu duotų parodymų, tik papildomai nori paaiškinti, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) darbuotoju kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 24 d. apie 01.45 val. skyrė minėtoje kavinėje konfliktuojančius asmenis. Prasidėjus konfliktui, baro darbuotoja R. K. ėmė šauktis pagalbos. Prisimena, kad šaukė kitą (duomenys neskelbtini) darbuotoją R. V., kuris tuo metu buvo salėje, o pats sėdėjo ant kėdės, buvusios šalia įėjimo į kavinę. Išgirdęs R. šauksmą, jis pakilo nuo kėdės ir ėjo prie konfliktuojančių asmenų. Iš karto pamatė, kad ten vyksta konfliktas. Minėto baro darbuotojos rankomis rodė, kas yra konflikto iniciatorius, be to, ir pats suprato, nes tas žmogus, kaip pačiam dabar žinoma L. G., klūpojo ant kelių apžergęs kitą asmenį, kuris gulėjo ant grindų. Ėjo ten norėdamas išskirti konfliktuojančius asmenis. Tik priėjus prie tų besimušančių asmenų, iš karto ir pamatė tą L. G.. Pasilenkęs prie jo, jo galvą suėmė sulenkdamas savo dešinę ranką per alkūnės sąnarį. Jo galva buvo jam (D. B.) ties jo krūtine veidu į jį. Taip suėmęs jį pakėlė nuo to kito žmogaus. Kaire savo ranka prilaikė dešiniąją, taip užfiksuodamas veiksmą. Jį pakėlus jį vedė prie išėjimo iš kavinės durų. Taip jį ir vedė suėmęs rankomis ties kaklu, tačiau nuo žemės jo pakėlęs nebuvo, jis ėjo savo kojomis. To asmens nesmaugė, suprato, kad adekvačiai naudoja savo jėgą, tiek, kiek jos reikia. Jis pats dėliojo savo kojas, dar vedamas bandė muistytis. Be to, vedamas jis kalbėjo. Ne kartą reikalavo paleisti, du kartus minėjo, kad bloga. Jis nė karto nepasakė, kad yra smaugiamas, kad jam skauda dėl jo (D. B.) veiksmų ar kažko panašaus. Vedamas jis visą laiką buvo sąmoningas. Jį nuvedė netoli išėjimo iš kavinės durų. Tuo metu L. G., norėdamas išsilaisvinti iš rankų, pasimuistė dar kartą, truktelėjo savo galvą ir iš jo (D. B.) rankų išslydo. Išslydęs iš rankų, jis prarado koordinaciją ir jis (D. B.) matė, kad jis krenta. Dar bandė jam padėti, lenkdamasis prie jo ir bandydamas pagauti, tačiau nepavyko ir jis nukrito. Šiuo metu tiksliai neprisimena, kaip jis nukrito ir nenori klaidinti tyrimo. Visą tą laiką iki kol krito, jis buvo sąmoningas. Jam nukritus jį dar už abiejų rankų patempė ant rudos spalvos kilimo, kad būtų minkščiau ir norėjo patraukti nuo praėjimo tako. Tempdamas jį nematė, kad jam kraujuotų iš galvos srities. Dar prieš jį suimant pastebėjo, kad jis yra kruvinas. Atrodo, kad jam bėgo kraujas iš antakio, tačiau nėra įsitikinęs visiškai, kad būtent iš antakio, tiksliai nebeprisimena. Nori pažymėti, kad sutinka su tuo, kas parašyta pranešimo apie įtarimą pradžioje, kur nurodyta data, laikas, vieta, taip pat sutinka su tuo, kad jį buvo suėmęs rankomis, tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, kad jį tyčia stumdamas paleido. Savo veiksmuose nemato nieko nusikalstamo. Yra įsitikinęs, kad kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas atliko viską teisingai. Be to, neatmeta galimybės, kad jeigu L. G. būtų buvęs blaivus, jis nebūtų praradęs koordinacijos ir nukritęs, jam išsilaisvinus iš rankų. Mano, kad taip atsitiko būtent dėl jo girtumo. Kad jis yra neblaivus pastebėjo jau anksčiau, nes vaikščiodamas po kavinę, jis (D. B.) stebėjo visus asmenis. Kaip ir minėjo anksčiau, (duomenys neskelbtini) teikė (duomenys neskelbtini) darbuotojo paslaugas. Tokią veiklą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje yra nurodęs, jog atlieka nuo 2024 m. vasario 1 d. Kiek prisimena, su minėta bendrove yra pasirašęs kažkokią sutartį (2 t., b. l. 182-185).

3.5. Pagarsinus parodymus, atsakydamas į klausimus kaltinamasis parodė, kad dėl paminėtų aplinkybių ikiteisminiuose parodymuose, teismui į klausimą atsakė, prieš tai duodamas parodymus. J. Š. į jo advokatą, mano, kreipėsi pati, nežino, negali už ją atsakyti. Advokato jai nesiūlė. Ją susirado, kadangi, kai susipažino su byla, tiesiog paklausė, ar gali paliudyti kaip viskas buvo. Ar su gynėju buvo sudaryta sutartis, nežino. Ar jos apklausoje dalyvavo gynėjas, nežino. Ketinimai, vedant L. G., buvo kuo greičiau jį pašalinti iš patalpų. Sekmadienį iš tos bendros kompanijos buvo atvykęs, kaip dabar pagal liudytojus supranta, nukentėjusiojo draugas M. D., prašė ištrinti vaizdo medžiagą, kadangi nukentėjusysis yra viešas asmuo, viską užglaistyti, niekas jokių pretenzijų neturi, jokių pasekmių niekas nenori, tai buvo prašymas iš M. D.. Ant baro numetė kažkiek pinigų už padarytus nuostolius. L. G. judėjo savo eiga, padrikai, priešinosi. Jeigu būtų buvęs smaugiamas, tai būtų davęs ženklą, kad jis negalėtų kalbėti, o kalbėjo, pasakė paleisk, man bloga. Neatsimena, ką sakė medicinos darbuotojams, buvo chaosas, bet puikiai atsimena, kada medicinos darbuotojai bandė tvarstyti, jis bandė visą laiką keltis, pats jį laikė ir visą laiką buvo prie jo, jis muistėsi ir prieš greitosios pagalbos darbuotojus, bandė atstumti, neleido tvarstyti galvos ir toliau išliko neadekvatus.

2. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiojo L. G. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (3 t., b. l. 160-164). Nukentėjusysis L. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su draugais buvo renginyje, po jo grįžo į (duomenys neskelbtini) ir užsuko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, ten buvo su M. D., broliu – A. G., brolio draugu J.. „(duomenys neskelbtini)“ buvo draugė, dabar, sužadėtinė D. P., ji buvo su draugėmis I. ir U.. Atvažiavo pas jas, nusiteikę gerai, prisijungė prie jų. Atvyko apie 24 valandą ir leido laiką. Į kavinę atvyko nevartojęs alkoholinių gėrimų, juos išgėrė būdamas kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Išgėrė kelis šimtus gramų viskio. Konfliktų iki to įvykio neturėjo. Pagrindinis įvykis buvo tada, kai įvyko susistumdymas, buvo suduoti smūgiai iš jo (L. G.) pusės. Į jį (L. G.) atėjo žmogus, kuris pasirodė agresyviai nusiteikęs ir jis (L. G.), gerai neįvertinęs situacijos, pajautė, jog reikia apsisaugoti, susistumdė su tuo žmogumi, sudavė vieną smūgį ar daugiau, jie nukrito ant žemės, ten buvo daug žmonių. Smūgių tuo metu nepatyrė į jokią sritį, galvos nesusitrenkė, kito fizinio skausmo turėdamas tą konfliktą nepatyrė. Norėjo tikėtis, kad tą konfliktą nori kuo greičiau išspręsti aplinkui buvę žmonės, nes jis nėjo į didesnes grumtynes, jie nukrito ant žemės ir atrodė, kad bus viskas, nes daugiau smūgių nebuvo nei iš jo, nei iš jo (L. G.) pusės. Po to, kai griuvo kartu, klūpojo ant žemės, kaip ropodamas, nebuvo pilnu kūnu išsitiesęs ant žemės. Tuo metu pajautė, kad įsikišo trečias asmuo, kuris nebuvo nei arti, nei šone ir jį (L. G.) stipriai suėmė už kaklo ir atsidūrė jam po pažastimi veidu į žemę, jį (L. G.) stipriai suspaudė tarp savo alkūnės sąnario. Tuo momentu, buvo pakilęs į orą, savo kojomis nesiekė žemės. Jis vilko iki ten, kur buvo stumtas ir krito aukštielninkas galva. Būdamas toje pozicijoje, negalėjo kalbėti, nes buvo stipriai užspaustas kaklas. Kitą dieną, jam buvo limfmazgiai iššokę, buvo sunku ryti seiles, jautė fizinį skausmą ilgiau nei savaitę. Trūko deguonies, jautėsi sąmoningas, bet beprarandantis sąmonę, pajautė, kad jis stūmė jį (L. G.) nuo savęs. Jeigu būtų buvęs paleistas, būtų kritęs veidu į žemę, o ne aukštielninkas. Pargriuvęs prarado sąmonę, paskui, kai atsigavo, buvo atvažiavus medicininė pagalba. Jo (L. G.) pozicija prieš krentant ant žemės, tai jam (kaltinamajam) buvo tarp pažasties, suspausta galva, galva buvo įkišta taip, kad pakaušis viršuje, o veidas matė žemę. Jo (L. G.) kūno korpusas kaltinamajam buvo iš priekio. Nesipriešino jam nuspėdamas, kad tai gali būti (duomenys neskelbtini) darbuotojas, bet nebuvo duota jokių nurodymų, ar įspėjimų, sunku suprasti kaip žmogus ateidamas iš kitos patalpos pusės suprato, kad reikėjo jį (L. G.) sukardyti ir būtent tokiu būdu. Prie durų, stovėjo taip pat kaip ir buvo paimtas, jo pozicija nepasikeitė, jis jį (L. G.) „tysė“ toje pačioje pozicijoje per visą kavinę ir kai stūmė, jis (L. G.) aukštielninkas buvo numestas ant savo pakaušio. Tada prarado sąmonę iki 10 minučių, atsikėlė toje pačioje vietoje, kur buvo numestas, buvo labai didelė kraujo bala. Šalia buvo draugė D., brolis, M.. Kai atsigavo, atvažiavo medicinos darbuotojai, policijos darbuotojai, jį (L. G.) nuvedė su draugo, draugės ir medicinos darbuotojo pagalba į medicinos automobilį ir buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ligoninėje susiuvo galvą ir išleido namo, po kelių valandų gavo skambutį, kad vyktų kuo greičiau į ligoninę ir išvežė į Kauno klinikas. Tuo metu, kai stovėjo prie staliuko iki konflikto, šalia buvo D., A. G., I. ir U., buvo daugiau žmonių, kurie prisijungdavo, nueidavo, todėl jų neatsimena. Sąmonę prarado tada, kai trenkėsi pakaušiu į žemę, prieš tai, jautėsi apsnūdęs dėl deguonies trūkumo, nes buvo stipriai smaugiamas, bet dar atsimena tą momentą, kai buvo sviedžiamas į žemę. Po sužalojimo pasekmės yra emocinės ir fiziologinės: spengimas ausyse, koordinacijos trūkumas, tai buvo pastebėta reabilitacijos metu. Visą gyvenimą aktyviai sportavo, šiuo metu to daryti negali, jokio kontaktinio sporto, jokio fiziškai sunkaus krūvio negali turėti, nes svaigsta galva, numetė 10 kilogramų, būna pastovus galvos skausmas. Planuoja eiti šviestis galvą, bet vis atidėlioja, nes tėvai ir draugė nervuotųsi. Kai buvo metamas ant žemės, jautė išcentrinę jėgą, nes jų su kaltinamuoju sudėjimai yra skirtingi, kadangi jo (L. G.) sudėjimo žmogus taip negalėtų pastumti. Kai susipažino su vaizdo įrašu matė, kad kaltinamasis pakeičia savo judesį keldamas koją, kad turėtų jėgos pastumti. Negalėjo būti taip, kad išslydo jam iš rankų, nes jei būtų laisvas kritimas, nemano, kad būtų tokie sužalojimai. Išgėrimas neturėjo įtakos atminčiai, nes tai nebuvo didelis alkoholio kiekis, ten buvo iki dviejų valandų. Neblaivumas buvo patikrintas iš karto po sužalojimo. Nustatytos promilės nėra labai objektyvios, nes nebuvo patikrintos pakartotinai po 15 minučių. Draugai matė tą momentą, kai jį (L. G.) nešė ir smaugė, apie metimą nešnekėjo, nes jį nutempė į didelę žmonių minią, draugai nebuvo prie išėjimo, todėl labiau kalbėjo apie tai, kai buvo kraujo klane. Kaltinamasis po įvykio nebuvo susisiekęs. Kai susipažino su byla, nematė, kad draugė ir brolis aiškintų aplinkybes dėl kritimo. Jeigu kaltinamasis būtų jį (L. G.) paleidęs, mano, kad būtų nekritęs ir išlaikęs pusiausvyrą, nes buvo (L. G.) valingas ir galėjo sustoti. Jeigu būtų paleistas su silpna sąmone, būtų kritęs veidu į žemę. Kai buvo tempiamas, protarpiais jautė žemę. Kai buvo metimas, kojos nebuvo tvirtai ant žemės, kabojo. Iki kaltinamojo įsikišimo, jokie fiziniai smūgiai nebuvo suduoti, į židinį neatsitrenkė. Medicinos išvadose nėra išvadų, jog būtų sužalotas veidas, buvo sužalotas tik kaklas ir galva. Kai priėjo kaltinamasis, visiškai nesipriešino, nes galvojo, kad jis padės konfliktui, nerodė jam jokio agresyvumo. Kritimo metu, prilaikymo nejautė, tai matosi ir vaizdo medžiagoje, jis nebūtų turėjęs galimybės prilaikyti, nes krito (L. G.) tolimu atstumu nuo jo. Šonu negalėjo kristi, nes būtų susižeidęs smilkinį. Bevelkant niekas nesudavė smūgių, tai matosi vaizdo įraše. Kaip ir įprasta, kavinėje laikėsi rimties tokios, kokia ji yra numatyta įstatyme ir kavinės vidinėje politikoje, taip, kaip leidžia moralė, kuri visą laiką yra gera, neturi jokių nusiskundimų, visada elgiasi pagal numatytus reikalavimus. Per vakarą, (duomenys neskelbtini) darbuotojai įspėti dėl elgesio nei karto nebuvo priėję. Kiti lankytojai pastabų dėl elgesio neišsakė. Nuo paskutinio alkoholinio gėrimo vartojimo iki asmens pamatymo, su kuriuo įvyko muštynės, praėjo neilgas laikas, kelios akimirkos. Ikiteisminio tyrimo metu, neigė aplinkybes, kad pats pradėjo muštynes, bet geriau susipažinęs su byla, suprato, kad pats pradėjo muštynes. Po įvykio nebuvo susiorientavęs ir gerai įvertinęs situacijos. Apie įvykio aplinkybes suvokė, kai praėjo tam tikras gydymo procesas, kai buvo suteikta medicininė pagalba, po to, kai neturėjo galimybės ir noro apie tai galvoti. Kas pirmieji bandė nutraukti muštynes, negali atsakyti, tai buvo žmonės buvę aplink jį. Jie atitraukinėjo juos vieną nuo kito, kad kas nors šauktų pagalbos, negirdėjo. Kai buvo nukritęs ant žemės, jokių žodžių negirdėjo. Kai atėjo (duomenys neskelbtini) darbuotojas, klūpojo ant žemės. Kodėl tik jį (L. G.) iš visos minios vedė, negali atsakyti. Kojos buvo velkamos žeme, momentais, kojos nesiekė žemės. Kai priėjo trečias žmogus, pagalvojo, kad bus greičiau išspręstas konfliktas, nuspėjo, kad tai yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Apsaugos darbuotojui dėl sveikatos, ar savo būsenos nesiskundė, nes tai buvo fiziškai neįmanoma padaryti ir vietos diskusijoms nebuvo. Ten viskas vyko labai greitai, bandė stotis, kad galėtų save (duomenys neskelbtini), nebūtų tokio stipraus spaudimo, o gestų jokių neparodė, kad nebūtų pasipriešinimas ir nebūtų didesnio skausmo. Stiprus kaklo spaudimas truko apie 5 sekundes, atstumas nuo klūpojimo iki durų galėjo būti iki 10 metrų. Kai jį (L. G.) vilko už kaklo, nematė kokie aplinkui buvo žmonės, nes veidas buvo nukreiptas į žemę ir buvo suspaustas kaklas, (duomenys neskelbtini) darbuotojas tuo metu iki kol nukrito (L. G.) ant žemės, nieko nekalbėjo. Tai buvo pirmas kontaktas su (duomenys neskelbtini) darbuotoju, prieš tai kavinėje jį matė. Kai jį pirmą kartą pamatė, jis stovėjo, atidarinėjo duris, tą vakarą buvo du (duomenys neskelbtini). Jeigu nebūtų įvykio, būtų (duomenys neskelbtini) atpažinęs, nes yra anksčiau jį matęs, nes kavinėje buvęs anksčiau. Galvojo, kad yra tik vienas (duomenys neskelbtini) – R., jį žino iš matymo, o šis yra tik barmenės draugas – sugyventinis, nežinojo, kad jis yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Apsauginis R. buvo priėjęs, jie kažką kalbėjo, bet ne dėl to, kad jį reikėjo raminti, gal apie renginį kalbėjo. Iš kitų kavinės darbuotojų pastabų nebuvo. Paskui, kai susipažino su bylos medžiaga, pasirodė, kad tik ir gavo pastabas. Jeigu būtų toks žmogus, koks buvo parodytas, mano, jog būtų nepageidaujamas ir išprašomas iš kavinės, bet nebuvo tokio įvykio, kad būtų išprašę iš kavinės. Kavinės darbuotojų parodymai yra skirtingi, nes, mano, kad reikia kažkam iš šono pagalbos. Ant stalo buvo užsisakę butelį viskio, išgėrė 6-7 stikliukus po 40 gramų. Iš kompanijos, kas nevartojo alkoholio, tiksliai negali pasakyti. Pirmas konfliktas įvyko dėl savisaugos instinkto tuo momentu, nes tas staliukas elgėsi agresyviai ir prieš tai, šiaip nėra linkęs į konfliktus. Atsirado tokioje situacijoje, kad jis atsitrenkė į jį (L. G.). Iš jo (L. G.) pusės buvo suduoti smūgiai, taikė į veido sritį, nežino, ar pataikė. Nukentėjęs asmuo trenkė, bet nemano, kad pataikė, nes nejautė fizinio skausmo. Jie nukrito ant žemės, nes susigrūmė ir parvertė vienas kitą ant žemės. Jis (L. G.) nukrito ant kelių, mano, kad jis panašiai suklupo. Šukių, dūžių nebuvo. Su kaltinamuoju po įvykio nebuvo susitikęs. Gydymas trunka iki šiol, laikosi gydytojų rekomendacijų. Ligoninėje buvo devynias dienas, buvo siuvama galva, operacijų nebuvo, narkozė nebuvo taikyta, buvo vietinė nejautra, kai siuvo galvą. Kai gulėjo ligoninėje, buvo statomos lašelinės, ateidavo pasikalbėti psichologė, patikrinti kaip orientuojasi aplinkoje, gydytojai tikrindavo judesius. Po sąmonės netekimo reikėjo šiek tiek laiko, kad viską atsimintų, geriausiai pasijautė po reabilitacijos. Raminamieji medikamentai nebuvo paskirti, tik nuo skausmo. Po devynių parų ligoninėje, buvo tęsiamas ambulatorinis gydymas, gulėjo lovoje du mėnesius, tai buvo gydytojų rekomendacijos. Pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus buvo apklaustas iki reabilitacijos, maždaug pusantros savaitės po išėjimo iš ligoninės, reabilitacija truko 24 dienas. Gydytojų prognozės tokios, kad turi vengti kontaktinio sporto, sunkaus kėlimo ir kad gali būti galvos skausmai, gali sportuoti labai mažo intensyvumo sportą, plaukimas, vaikščiojimas. Apie liekamuosius reiškinius gydytojai aiškino, kad reikės apsilankyti įvertinti situaciją, labiausiai neramina spengimas ausyse, miego sutrikimai. Dabar apsilankys vasario mėnesį. Prašo neturtinės žalos 10 tūkstančių eurų, turtinė žala 494,80 Eur. Neturtinė žala tokia yra dėlto, nes negalvojo, kad taip išvis gyvenime gali atsitikti, visą laiką save vedė geru, tvarkingu keliu, buvo taip nuskriaustas prie daug žmonių, visą laiką tikėjosi, kad žmonės, kurie jį (duomenys neskelbtini) pamato, džiaugiasi dėl pasiektų dalykų, kuriuos yra padaręs iki šiol. Yra (duomenys neskelbtini). Kas vyksta gatvėse, tai kovinio sporto propaguotojai mažiausiai norėtų būti į tai įsivėlę. Baigė sportuoti 18 metų, nes atsirado kitos galimybės ir kiti siekiai. Padėdavo kitiems sportininkams kaip treneris, kaip partneris, tos gyvenimo aistros nebeliko. Baigė (duomenys neskelbtini), lipo karjeros laiptais, labai gerai sekėsi, labai džiaugėsi savo pasiekimais, bet įvyko šitas įvykis ir sustojo, atsirado baimės, aplinkinių žmonių žvilgsniai, klausimai, stengiasi apie tai negalvoti. Apie įvykį pradėjo galvoti, tik šiandien teisme, bet tai primena žmonės, likę portaluose straipsniai, nes buvo nukentėjęs, bet kartu ir kaltas, ir linčiuojamas viešai. Ir tie ryšių užmezgimai, politiniai kalbėjimai, yra negeroje situacijoje žvelgiant į ateitį, bet toliau tęsia politinę karjerą. Iš esmės galvos traumų yra turėjęs ne vieną, turėjo avariją, kai buvo vaikas, dabar vėl stipri galvos trauma, tai ne pirmas kartas ir yra didelėje pavojaus zonoje, tai atsilieps ateityje, numetė 10 kilogramų, blogai miega, sunku adaptuotis atgal. Kai link jo (L. G.) prieš pirmą konfliktą ėjo asmuo, jis (L. G.) stovėjo tarpduryje, nes buvo mažas staliukas ir negalėjo atsisėsti, jo (L. G.) rankos buvo už jo (L. G.), jis į jį (L. G.) atsitrenkė. Kai klūpojo, su (duomenys neskelbtini) kalbos nebuvo. Po įvykio, „(duomenys neskelbtini)“ neįgijo nepageidaujamo asmens statuso, ten dabar nesilanko. Kad suprastėjo kūno pusiausvyra, tai buvo nustatyta reabilitacijoje, pratimus atliko atsižvelgdamas į rekomendacijas, laisvas judėjimo apribojimas pareiškė tuo, kad negali bėgti, o turi eiti. Fizinio krūvio vengia nedarydamas fizinio krūvio. Iki traumos užsiiminėjo triatlonu, padėliu. Padėlyje nėra didelio fizinio aktyvumo, turi priemones, su kuriomis seka pulsą. Iki traumos, padėlio nepropagavo, nes buvo per lėtas sportas. C lygį įgijo, nes turi gerus duomenis. Padėlį sportuoja mėnesiais, jį sportuoja su drauge „mixais“. Pripažino, kad smūgiavo kitam asmeniui. Po įvykio su D. bendravo kitą dieną asmeniniais reikalais. Po įvykio, bokso stovykloje sudalyvavo birželio mėnesį, buvo tik svečias, nesportavo. Tuo metu buvo Palangoje, atostogavo, atvyko iš (duomenys neskelbtini). Po įvykio, viešoje erdvėje buvo paplatintas vaizdo įrašas, ten, kur yra sužalojamas, jį turi didėlė dalis miesto gyventojų, jį interpretavo asmenys. Vaizdo įrašą išplatino (duomenys neskelbtini) su sugyventine, nes jos mama yra „(duomenys neskelbtini)“ savininkė. Pats to vaizdo įrašo neturi. Kad vaizdo įrašas išplatintas žino iš kalbų. Pažįstami turi vaizdo įrašą, nes rodė, kas tokie nenori atskleisti. Apie įrašo platinimą sužinojo po įvykio praėjus trims savaitėms. Vaizdo įrašą matė. Tai yra analogiškas vaizdo įrašas, kuris yra byloje.

3. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis L. G. parodė, kad į šeimos gydytoją kreipėsi dėl padažnėjusio galvos skausmo, migrenos priepuolio. Pasiūlyta buvo apsilankyti pas migrenos daktarę. Jai paaiškino situaciją, nusiskundimus. Gydytoja pamatė galimą priežastį, tai būtent buvusią traumą, liepė pasidaryti MRT tyrimą. Pasidaręs tyrimą, gavo išvadas, kad pakitimai yra galimai dėl įvykio. Tęsia gydymą, dėl migrenos turi išrašytų vaistų, juos geria, kiek įmanoma, jie padeda. Paskutinę medicininę apžiūrą dėl vairuotojo pažymėjimo praėjo, kai laikėsi teises, prieš 18 gimtadienį. Yra praėjęs medicininę apžiūrą ir dėl darbo. Dėl namelio medyje, brolis yra (duomenys neskelbtini), kartu su broliu statė namuką, tai ne fizinis darbas, kad reikėtų kažką kelti, tiesiog savo sodyboje įsirenginėjo, namelis vaikams. Tai nebuvo sunkus fizinis darbas, nereikėjo kelti sunkių daiktų, vyko tik lentų sukimas, dažymas, keletą metų vykdomos statybos, ir dabar nepabaigtas. Aukščio nepasakys, gal 3-2,5 metro, bet yra laiptai su turėklais.

4. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo A. G. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (3 t., b. l. 190-192). Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad grįžo iš (duomenys neskelbtini), atvažiavo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, įėjo į vidų, prisėdo (A. G.) prie stalelio. Ten sėdėjo L. sužadėtinė – D. P., L. draugai ir D. draugai. Pažinojo tik D.. Kažkokį laiko tarpą prie staliuko sėdėjo, bet ten nebuvo daug vietos, todėl vaikščiojo po visą kavinę, sutiko vienus, kitus pažįstamus, bendravo su žmonėmis. Iki incidento dar buvo toks dalykas, kad pats pirko 3-4 stiklines gėrimų, jas nešėsi ir viena praslydo ir iškrito ant žemės ir prie to staliuko, prie kurio nukrito stiklinė, atsistojo vienas žmogus ir pasakė „aš apmokėsiu“. Priėjęs (duomenys neskelbtini) (kaltinamasis) tą žmogų čiupo už pečių, pasakė jam (A. G.) „tu sumokėk“, čiupo už „čiuprynos“. Kiek pastebėjo, jis buvo agresyviai nusiteikęs. Su juo nesiginčijo, nuėjo, sumokėjo. Po to išgirdo triukšmą, sambrūzdį, atsisuko, ten buvo brolis. Greitai pribėgo, bandė skirti, jį (A. G.) kažkas atstūmė, griuvo ant žemės, vėl atsistojo, tada pamatė, kai prieina (duomenys neskelbtini) (kaltinamasis), griebia brolį ir tempia, daugiau nematė. Kiek matė, žmogus buvo apačioje, brolis klūpėjo ir (duomenys neskelbtini) (kaltinamasis) priėjo ir čiupo brolį už nugaros ranka ir jį tempė. Brolis buvo į jį nugara, (duomenys neskelbtini) (kaltinamasis) suėmė jį ranka už kaklo. Brolio kaklas buvo jam po alkūne. Tada tas konfliktas nusiramino, girdėjo šurmulį prie durų, nubėgo ten, pamatė gulintį be sąmonės brolį prie durų, klausė, kuris trenkė, (duomenys neskelbtini) (kaltinamasis) nurodė kitus asmenis. Išėjo į lauką, buvo kažkurį laiko tarpą lauke, tada vėl grįžo į vidų ir atvažiavo greitoji. Kada buvo įvykis nepamena. Iš Kauno su broliu grįžo atskirai, vienas žmogus, kuris vairavo, iš karto išvažiavo namo. Kai atėjo, brolis jau buvo kavinėje. Susitiko iš karto, kai atvažiavo. Nematė, kad jis būtų vartojęs alkoholinius gėrimus bent jau Kaune. Nematė, kad tarp brolio ir kitų asmenų būtų konfliktų, nepastebėjo, kad jį kas nors tramdytų dėl jo netinkamų veiksmų. Po įvykio sužinojo, kad brolio galva sumušta, jam padarė rentgeną ir juos išleido namo, bet pasiliko jo (A. G.) kontaktus, ir sakė, kad jei kažkas bus blogiau, paskambins. Kelių valandų bėgyje paskambino ir pasakė, kad reikia atvykti, nes yra stiprus galvos sužeidimas, reikia važiuoti į Kauną. Paskui, kai jį išvežė į Kauną, sužinojo, kad jam skilusi kaukolė, išsiliejęs kraujas, krešulys galvoje, jam kažkurį laiko tarpą buvo negalima judėti, turėjo gulėti lovoje, negalėjo staigiai judinti galvos. Kai pamatė gulintį brolį prie išėjimo, jis buvo baltas, apie 2-3 minutes jis nejudėjo, buvo be sąmonės, be jokių ženklų, matė kraują pakaušyje. Kavinės klientas nufotografavo nuotrauką ir atsiuntė, ją perdavė (A. G.) tyrėjai. Šioje kavinėje yra anksčiau buvęs prieš daug laiko. Ten yra dvi salės, jie buvo pačioje pirmoje arčiau išėjimo durų. Iš pirmos salės antra salė matėsi, matomumą užstodavo žmonės. Kai L. tempė, tą veiksmą matė už kolonos, o nuo kolonos iki vietos, kur rado brolį apie trys metrai. Broliui, tempiant jį iki kolonos, jam tikrai niekas nesudavė. Tempiamas jis nesipriešino, buvo atsipalaidavęs, paskui jį žmonės nėjo. Tempiamas brolis nekalbėjo, nes jį smaugė. Nebuvo atvejų, kad L. būtų kas nors tramdę. Kai prasidėjo konfliktinė situacija, buvo šalia per kelis metrus nuo staliuko. Pamatė triukšmą ir imtynes. Kas pradėjo to vakaro muštynes, negali atsakyti. Sambrūzdžio metu bandė savo brolį skirti rankomis. Nuo konflikto vietos, tempiamą brolį sekė iki kolonos. Apie įvykį tomis dienomis su kuo konkrečiai dalinosi, negali įvardinti, nes daug kas matė tą įvykį, daug kas kalbėjo. Prašymų dėl vykimo į konflikto vietą, nebuvo. Kaltinamojo anksčiau nepažinojo, tą dieną susitiko „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau konfliktų su juo nebuvo. L. reikėjo skirti, nes vyko grumtynės, jie vienas kitą laikė už rūbų ir bandė pargriauti. Brolis laikė kitą asmenį, nežino jo nei vardo, nei pavardės, jie bandė vienas kitą pargriauti. Tas veiksmas atkreipė kitų asmenų dėmesį, nes buvo triukšmas. Triukšmas buvo tarp L. ir kito asmens, buvo šauksmai kitų asmenų, nes jie pamatė, kad vyksta veiksmas. Triukšmas pasireiškė šauksmais vienas ant kito. Konfliktas įvyko, nes, kiek jam (A. G.) pasakojo, jie užkabino vienas kitą pečiu. Kiek žino, brolis stovėjo, laukė prie tualeto eilėje ir tas asmuo ėjo, užkabino, įvyko susitrenkimas pečiais, toliau įvyko muštynės. Kas buvo susikibimo iniciatorius, nežino. Brolis nepasakojo, kas buvo konflikto iniciatorius. Iki to momento, kai (duomenys neskelbtini) (kaltinamasis) jį (A. G.) paėmė už pečių, konfliktų su (duomenys neskelbtini) nebuvo, o iki brolio konflikto, daugiau konfliktinių situacijų nebuvo. Kai prasidėjo susistumdymas, matė, kad (duomenys neskelbtini) atėjo per tą vietą, kur tempė L., atėjus per lauko duris, ėjo tiesiai, nematė, iš kur tiksliai atėjo. Daugiau (duomenys neskelbtini) buvo, kitas (duomenys neskelbtini) ką veikė, negali atsakyti. Kai bandė atitraukti brolį nuo kito asmens, (duomenys neskelbtini) prie jo (A. G.) atsirado po mažiau nei minutės. Jis buvo vienas. Kai atitraukinėjo (A. G.) brolį, jis buvo ant žemės, kaip klūpėdamas, kitas asmuo gulėjo. Brolis buvo apžergęs tą asmenį, smūgių nematė. Apsauginis (kaltinamasis) tuo metu jam (A. G.) nieko nesakė. Atsitraukė (A. G.) nuo brolio, nes jį (A. G.) kažkas atitraukė, negali pasakyti kas. Kai vilko brolį, žmonės buvo arti, bet jų nepažįsta, jų neužfiksavo. Kai brolis gulėjo, jis (A. G.) klausė kas trenkė, (duomenys neskelbtini) (kaltinamasis) nurodė į lauke nepažįstamus asmenis, pirštu, pasakė „šitie“. Priėjo prie tų žmonių, jie sakė, kad ten ne jie. Apie įvykį niekas nekomentavo. Kas kvietė greitąją, nežino, pats tik šaukė, kad kviestų greitąją. Pats buvo išgėręs gal 3-4 alaus. Dėl alkoholio vartojimo, aplinkybes atsimena ką papasakojo, tai yra iš paties matymo ne iš kitų asmenų. Kai buvo kontaktas su kaltinamuoju dėl taurių, brolis jau buvo atvažiavęs. Vakaro metu brolio gestų, kvietimų pasimušti negirdėjo. Po šios traumos bendravo su broliu. Jam būna, kad galvą skauda, jis stipriai pasikeitė, su tėvais prie jo nešneka, bet pats jį kviečiasi į miestą, jis nesutinka, anksčiau buvo daug aktyvesnis, jis dabar nelabai gali didelių krūvių daryti.

5. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojos D. P. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (3 t., b. l. 192-194). Liudytoja D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo su dviem draugėmis restorane. Apie 12 valandą perėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, ten buvo trise prie staliuko, tada, dar po kažkiek laiko, atvažiavo L. su broliu ir M. ir prisėdo šalia jų. Jie linksmai leido laiką, buvo pirmoje salėje, antroje salėje vyko koncertas. Su draugėmis gėrė vyną, o vaikinai gėrė viskį, bet atvažiavo neišgėrę. Kai įvyko įvykis, pati sėdėjo prie staliuko, prieš ją stovėjo L., priėjo žmogus ir įvyko kažkoks susistumdymas, jie krito ant žemės. Jai truputį buvo šokas, atėjo (duomenys neskelbtini) (kaltinamasis) ir ištempė L.. Tada nematė, kas vyko toliau, bet kažkur po poros sekundžių, kažkas pradėjo rėkti „ateikite, L.!“, ji atėjo ir jis buvo ant žemės be sąmonės. Buvo žiauriai išsigandusi, priėjo prie jo, bandė jį glostyti, kad jis atsikeltų. Jis iš pradžių buvo be sąmonės, lyg bandė kvėpuoti, bet buvo atsimerkęs, tada po kažkiek laiko užsimerkė, tada staigiai atsimerkė, atsisėdo, jam iš galvos bėgo kraujas, kažkas iškvietė greitąją ir jį išvežė. Kai susitiko su L., jis nebuvo išgėręs. Iki šio incidento, nematė jokių konfliktų nei tarp žmonių, nei tarp kavinės darbuotojų. Po įvykio su kitais asmenimis kalbėjo gal po kažkiek laiko, nes po to įvykio, pati išvažiavo į Kauną, L., berods, devynias dienas gulėjo, jie visą laiką ir buvo kartu, kol jis išvažiavo į reabilitaciją. Incidento tarp L. brolio ir kitų asmenų nematė. Salėje buvo vyrų, kurie šiek tiek triukšmavo, bet jie buvo už sienos. Kai pasižiūrėdavo į šoną, jei matėsi. Nematė, kad L. kviestų kažką muštis. (duomenys neskelbtini) (kaltinamąjį) atpažįsta, tai tas pats asmuo. Jis L. paėmė už kaklo, L. buvo kojomis atsisukęs į ją ir jį ištempė. Paėmimas ir tempimas buvo greitas. Nebuvo tokio atvejo, kad prie L. ateitų kuris nors iš (duomenys neskelbtini) ir išsivestų ar tramdytų, mano, kad būtų tai pastebėjusi. Po šio įvykio buvo ilgas reabilitacijos procesas, jis keturias dienas nieko nešnekėjo, dar buvo straipsnis, gavo visokių komentarų, buvo sunku. Kai jie grįžo į (duomenys neskelbtini), niekur nevaikščiojo, į (duomenys neskelbtini) nenorėjo važiuoti. Paskui, vasaros pradžioje, pradėjo labiau judėti, sportuoti, bet dabar galvą dažnai skauda, nežino, ar įvykis turi įtakos, bet pagalvoja apie tai. Ar buvo tarp kaltinamojo su L., nežino ar buvo, jis jo neatsiprašė. Kavinėje išgėrė 3-4 taures vyno per visą vakarą. Nuo paskutinės vyno taurės tiksliai nepasakys kiek buvo praėję laiko, nes jie ir šoko, ne visą laiką sėdėjo ir gėrė. 3-4 vyno taures išgėrė nuo 20-21 valandos vakaro iki įvykio. Vaikinai vartojo viskį. Matė, kad žmogus atėjo, užkabino L., staiga jie krito ant žemės, bet konfliktas greitai baigėsi, nematė suduodamų smūgių. Konflikto metu sėdėjo, išsigando ir tada atėjo (duomenys neskelbtini) (kaltinamasis) ir ištempė L.. Kas bandė nutraukti muštynes, negali atsakyti. Kas kvietė (duomenys neskelbtini), negali atsakyti. Ką sakė (duomenys neskelbtini) (kaltinamasis) priėjęs, ar kiti konflikto dalyviai, negali atsakyti. Dabar su L. neužsiima jokiu sportu. Žaidžia padėlį, bet retokai, per metus gal tris kartus. Kai vyko konfliktas tarp L. ir nepažįstamo asmens, prie staliuko sėdėjo I. J. ir U. B. bei A., M., atrodo, buvo nuėjęs prie kito staliuko, bet sunku atsiminti aplinkybes. L. brolis turėjo būti prie jų staliuko. L. ir kitą asmenį bandė skirti (duomenys neskelbtini), gal aplinkiniai žmonės, bet tiksliai negali atsakyti, neatsimena. Jeigu būtų skyręs L. brolis nežino, ar būtų pamačiusi, negali atsakyti, ar jis skyrė L. nuo kito asmens. Atėjusi į kavinę kaltinamąjį matė, bet didelio dėmesio į jį neatkreipė. Jis kartą buvo priėjęs prie jų, kai kažkas numetė nuo jų staliuko stiklinę. Kavinėje buvo du (duomenys neskelbtini), neatsimena, kuris buvo priėjęs, kai numetė stiklinę. Kaltinamasis prie L. atėjo nuo lauko durų, ar jis kažką sakė, negirdėjo. Kai (duomenys neskelbtini) prie jo priėjo, paėmė už kaklo, pati sėdėjo prieš L. ir jį nutempė. L. tuo metu, lyg, buvo ant žemės. Negali pasakyti, kaip L. buvo ant žemės, juos išskyrė (duomenys neskelbtini), vienas (duomenys neskelbtini) paėmė vieną žmogų, kitas kitą žmogų. Kad kažkas vyksta prie durų, atrodo, kad labai greitai išgirdo, gal per porą sekundžių, tuo metu sėdėjo prie staliuko. Kai atėjo prie L. pamatė, kad L. gulėjo ant žemės be sąmonės ir gulėjo taip, kad galva buvo arčiau durų išėjimo. Jis gulėjo kaip daržovė, galvojo, kad jam kažkas labai negerai, bėgo kraujas iš pakaušio. Iki atvažiuojant medikams, lyg, kažkokia moteris buvo priėjusi, kažkas sakė, kad gydytoja. Kaip tuo metu elgėsi kaltinamasis nematė, jis nebuvo priėjęs prie L., kažkas iš žmonių davė skarą. Ten, kur buvo žmonių, (duomenys neskelbtini) (kaltinamojo), lyg nebuvo. Nuo pirmos dienos iki dabar buvo su L., išskyrus momentą, kai jis buvo reabilitacijoje. Šiai dienai sužalojimas turi liekamųjų reiškinių, nes atsirado nepasitikėjimas savimi, skauda galvą, bet negali atsakyti dėl ko. L. pas medikus lankosi, dabar paprašė, kad išrašytų siuntimą pasitikrinti, nes gydytojas liepė ateiti po metų persišviesti. Pati tuose procesuose dalyvauja, kartu su juo pas gydytojus neina, bet su juo apie tai kalba. Kokios ateities perspektyvos, nežino.

6. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo T. B. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (3 t., b. l. 194). Liudytojas T. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, kad buvo „(duomenys neskelbtini)“, ėjo nusipirkti alaus ir buvo sąmonę praradęs, kaltinamasis pažįstamas, jis yra „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Nukentėjusysis nepažįstamas. Įvykio dienos neatsimena. Kavinėje konflikto neturėjo. Ėjo nusipirkti alaus ir pajuto smūgį, atsipeikėjo lauke. Smūgį pajautė į galvą. Įvykio metu sveikatos būklė buvo tokia pati.

7. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo R. K. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (3 t., b. l. 194-195). Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes tekdavo pagroti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Detalių gerai neatsimena, tik žino, kad grojo ir grojimo metu pamatė sambrūzdį. Atėjo viena iš darbuotojų rodė rankomis „X“, kad išjungtų muziką. Jeigu liepia įjungti muziką, vadinasi viskas. Tada pamatė, kad prasidėjo muštynės, pats šiek tiek išsigando ir ėjo už baro, kad pats negautų. Išsigando, kai pamatė prie durų gulintį L.. L. pažįsta nuo mokyklos laikų. Jis atėjo po vidurnakčio, tą vakarą jis elgėsi normaliai. Matė, kad vaikščiojo su drauge, jie kažką bendravo, šnekėjo. Buvo penkių vyrų grupė, kurie buvo padauginę alkoholio. Kai groja, dažniausiai ateina kas nors paprašyti dainos ir panašiai ir atsimena, kad jie kelis kartus pakomentavo, jog groja ne tokią muziką, kurios jie nori. Yra taip, kad jeigu kavinėje nemiegi ir nieko nemuši, tavęs niekas iš ten neišvys, todėl už tai, kad kažką pakomentavo, negalėjo (duomenys neskelbtini) sakyti, kad juos išprašytų. Iš agresyvių vyrų nei vieno nepažįsta, neatsimena veidų, pamena, kad vienas buvo su šviesiu golfu, tarp tų vyrų L. nebuvo. Tai buvo ne L. kompanija. Šiandien, kai atėjo liudyti, nei vieno iš tų vyrų nebuvo. Tų vyrų agresyvumas pasireiškė tuo, nes jie sėdėjo prie stalo pasigėrę, jeigu jiems kažkas neįtiks, matosi, kad jie nori agresyviai elgtis, buvo pikti veidai, kelis kartus pakomentavimas, negali tiksliai atsiminti, ką jie darė. Pamena, kad L. su drauge stovėjo netoli kur groja (R. K.) ir tada tie penki vyrai atsistojo ir užėjo už kampo, prasidėjo sambrūzdis, kas toliau vyko, negali atsakyti, nes buvo siena. Jų amžius (duomenys neskelbtini) groja dažnai, anksčiau tų vyrų nebuvo matęs. Be tų vyrų neišskirtų, kad kažkas dar elgėsi agresyviai. Kad taip prašytų išjungti muziką, nepamena tokio atvejo, jis buvo šiek tiek išskirtinis, nes pažįsta L., pamatė jį gulintį ir išsigando. Paties įvykio nematė. Patalpoje, kur L. gulėjo, matė sambrūzdį, visi pasimetę, ten buvo gal 10-15 žmonių. Ar toje vietoje L. brolis, kaltinamasis buvo, neatsimena, nes buvo pačiam šokas. Ar L. teikė pirmąją medicininę pagalbą, negali atsakyti, bet paskui atvažiavo greitoji, kažkokio kito įvykio nematė. Po to pats susirinko aparatūrą ir išvyko namo. Muziką paprašė tą vakarą nutildyti vieną kartą, o prieš tai niekas neprašė. Prie to staliuko, kur buvo vyrai, atrodo, kad ten buvo tik vyrai. Nežinojo, kur L. sėdi, tik matė tuos vyrus, ten yra televizorius ir sofa ir stalas, juos puikiausiai matė. Tarp L. ir tų vyrų, ar buvo kažkas, nematė. Kad (duomenys neskelbtini) išsivestų L. nematė. Neprisimena, ar kažkas jam kažką sakė. Nuo tos grojimo vietos, L. staliuko nematė, tuo metu pats nevaikščiojo. Po to įvykio, kada atvažiavo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, neatsimena. Apie įvykį neatsimena, ar su kažkuo kalbėjo. Parodymai tikslesni buvo ikiteisminio tyrimo metu. Iš jo parodymų, perskaitytų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad D., kurio pavardės nežino, pažįsta, kadangi D. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba (duomenys neskelbtini) darbuotoju, o jis (R. K.) ten groja. L. G. žino nuo seniau, kiek laiko, pasakyti negali, tačiau ryšių nepalaiko. Nori pasakyti, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 23 d. pradėjo groti apie 22.00 val. Grojo antroje salėje, alkoholinių gėrimų nevartojo. Pradėjus groti, salėje buvo mažai žmonių, L. kavinėje nematė. Tą vakarą L. paskyroje „Instagram“ platformoje matė, kad jis dalyvauja renginyje „UTMA“ Kaune, koks tai buvo laikas, pasakyti negali, tačiau jau tuo metu buvo (R. K.) kavinėje, kada jis buvo įkėlęs nuotrauką, pasakyti negali., nes neatsimena. 23.59 val. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ L. nematė. Po 2024 m. vasario 24 d. 00.00 val. pradėjo rinktis daugiau žmonių. Grojant apie 01.20 val. ir būnant antroje salėje, pamatė, kaip iš pirmos salės į antrąją salę atėjo L. su drauge. Jiems atėjus, jie kalbėjosi. L. draugę matė jau ankščiau atėjusią, koks tai buvo laikas pasakyti negali, tačiau su ja L. anksčiau nematė. Ką jie kalbėjo, pasakyti negali. Prieš jį (R. K.) prie stalo sėdėjo 5 vyrai ir moteris. Visą vakarą nurodyti nežinomi vyrai elgėsi agresyviai, buvo stipriai apsvaigę. Pats dirbo prie muzikos aparatūros. Pakėlęs galvą pamatė, kaip L. su drauge išeidinėja iš salės pro tolimesnį įėjimą nuo baro pirmoje salėje. Nuleidęs galvą toliau dirbo, kai maždaug po kelių 1-2 min. pamatė, kad pirmoje salėje vyksta konfliktas. Šiek tiek pamažino muziką. Pribėgusi barmenė L. B. nurodė, kad reikia išjungti muziką, todėl ją išjungė. Pirmoje salėje girdėjosi triukšmas, muštynių garsai, dūžtančios stiklinės. Nurimus konfliktui, nubėgo į pirmąją salę ir L. draugo, koks jo vardas nežino, paklausė, kas nutiko. L. draugas nurodė, kad sumušė L., tačiau kas sumušė, tiksliai nepasakė, tik ranka rodė į stalą, kurį ankščiau minėjo kaip konfliktišką (5 vyrai ir moteris). Nuėjęs prie aparatūros, pradėjo ją dėtis, išsijungė elektroninius įtaisus. Susirinkęs svarbiausius daiktus pagalvojo, jog reikia juos nusinešti už baro. Nuėjęs už baro pažiūrėjo, ar jau konfliktas baigėsi, tuo metu nežinoma moteris rėkė, kad miręs žmogus. Nuėjęs už baro pamatė ant grindų prie lauko durų gulintį L.. Jį buvo apstoję daug žmonių. Tačiau gerai matė, kad L. veidas nebuvo sužalotas, kruvinas, buvo atsimerkęs, tačiau kontūzytas. Jis tiesiog gulėjo, jam kažkas sakė nesikelti. L. marškinėliai nebuvo kruvini, aplink L. kraujo nematė. Jis atrodė taip pačiai, kaip ir atėjo. Po kiek laiko atvyko greitoji pagalba ir policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai fiksavo įvykio vietą, o pats tvarkėsi likusią aparatūrą. Po įvykio su D. kalbėjo tik 2024 m. kovo 4 d. apie įvykį D. nurodė, kad nėra kaltas šioje situacijoje, D. jo paklausė, ar negalėtų paliudyti, ką matė, todėl ir susisiekė su tyrėja (1 t., b. l. 132-135). Parodymai teisingi.

8. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojos I. B. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (3 t., b. l. 195-196). Liudytoja I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su draugėmis K. S., D. B., M. K. buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, leido laiką, kalbėjo, grukšnojo koktelius. Neatsimena valandos, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas (kaltinamasis) tempia nukentėjusįjį ir jis, galimai, išlydo jam iš rankų. Buvo trenkimosi garsas, ji pribėgo prie jo pažiūrėti kaip jis ir tada iškvietė greitąją pagalbą. Aplinkinių prašė, kad jo nejudintų, kad jam nepakenktų. Vėliau atvyko greitoji pagalba ir jie išėjo namo. Jie sėdėjo netoli išėjimo. Pamatė (duomenys neskelbtini) darbuotoją (kaltinamąjį), kai jis tempė nukentėjusįjį link išėjimo. Nukentėjusysis tempimo metu buvo apkabintas per pažastis, nugara į (duomenys neskelbtini) darbuotoją. Kai nukentėjusysis krito ant žemės nematė, nes prieš ją sėdėjo draugė ir vaizdą matė tik per kampą. Garsas buvo garsus, nes ten plytelės. Nukentėjusiajam apčiuopė pulsą ir stebėjo, ar jis kvėpuoja, iškvietė greitąją. Po įvykio su draugėmis nekalbėjo. Apsaugos darbuotojo (kaltinamojo) nepažinojo, yra bendravusi su nukentėjusiojo broliu, žino, kad jie broliai. Kur krito L., buvo plytelės, prie įėjimo, lyg, kilimėlis buvo, tiksliai nepamena, L. ant plytelių, lyg, gulėjo. Pati sėdėjo prie išėjimo iš baro, L. žinojo iš matymo. Tuo metu, kai buvo kavinėje, nepamena, ar L. (duomenys neskelbtini) buvo išvedęs iš baro. Kai L. tempė, negali atsakyti, ar kažkas buvo pribėgęs prie jo, mano, kad jis pats nėjo. Tempiamas L., ar šaukė, sakė kažką, nepamena. Apsauginis, lyg, apkabinęs L. tempė, bet negali patvirtinti. Vietos, nuo kur jis buvo tempiamas, nematė. L. kritimo vieta buvo jau už jos staliuko. Tempiamą L. pamatė pro pat save, nes sėdėjo prie tako. Paties kritimo momento negali apibūdinti, nes prieš ją sėdėjo draugė, girdėjo trenkimo garsą. Kai priėjo prie nukentėjusiojo, prie jo buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas (kaltinamasis), pati tada nubėgo pasiimti telefono ir kvietė greitąją pagalbą, kada kiti asmenys priėjo, negali atsakyti, neatkreipė dėmesio, kokie dar buvo asmenys priėję. Nuo tada, kai pamatė L., iki kritimo garso buvo labai greitas laiko tarpas. L. tempimo metu buvo nugara į (duomenys neskelbtini). Prie L. buvo kaltinamasis, nepamena, kokie jo veiksmai buvo.

9. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo M. D. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (3 t., b. l. 196-197). Liudytojas M. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, tik žino jį iš matymo, nukentėjusįjį pažįsta. Jam žinoma tiek, kad jie visi kartu, didelė grupelė žmonių, buvo renginyje. Po renginio atvyko į kavinę pasilinksminti, praleisti laiko, įvyko konfliktas. Jam (M. D.) stovint prie staliuko, gretimai įvyko konfliktas tarp L. ir nepažįstamo asmens. Atsisukus įvyko susistumdymas. Bandant skirti grupelę, buvo daug žmonių, tarp tų žmonių buvo ne tik iš jų kompanijos. Konfliktas truko apie 10 sekundžių, greitai sureagavo (duomenys neskelbtini), tarp jų buvo ir kaltinamasis, jie buvo dviese, vienas atėjo paimti L., kitas išsklaidyti minią, toje minioje buvo ir pats. Išsisklaidžius visam konfliktui tarp dviejų (duomenys neskelbtini) buvo, lyg, R. ir kaltinamasis. Kaltinamasis paėmė L., ką po to darė, negali pasakyti, o kitas buvo prie bendros minios ir viskam nurimus, jie liko stovėti, apsidairė, kad nėra L. ir ėjo jo ieškoti link lauko. Prie išėjimo, ant kilimo pamatė L. kraujo klane ir jis žiūrėjo į viršų, kraujas bėgo iš pakaušio, bandė su juo susikalbėti, bet negavo jokios reakcijos. Kai grįžo iš lauko, jis buvo užsimerkęs ir buvo atvažiavusi greitoji. Kai grįžo su L. iš Kauno, jis buvo blaivus. Kavinėje iki konflikto pabuvo apie valandą. Negali garantuoti, ar L. vartojo alkoholį, bet ant staliuko jo buvo. Matė, kai L. paėmė (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kaip jį suėmė, negali pakomentuoti, nes tiksliai nematė. Iš dešinės pusės atėjo R., o iš priekio kitas (duomenys neskelbtini) (kaltinamasis). Iš jų žodžių negirdėjo. Kai buvo paimtas L., kas toliau su juo buvo, nematė. Nuo grumtynių iki nukritimo buvo apie trys metrai, tos atkarpos nematė. Vakaro metu migravo kavinėje. Per tą laikotarpį, ar buvo atėjęs (duomenys neskelbtini) ir tramdęs L., nematė ir nematė, kad jis jį būtų išsivedęs į lauką. Kad buvo stiklinė nukritusi, nematė. Salėje agresyvių asmenų nematė. Kad L. iššaukiančiai elgtųsi nematė. Konfliktas įvyko, nes buvo vartojamas alkoholis ir tai jį iššaukė, kas buvo konflikto iniciatorius, negali pasakyti, nes nematė konflikto pradžios. Pirminis konfliktas įvyko tarp L. ir kažko, atskyrus L., antras (duomenys neskelbtini) buvo prie bendros minios, nes ten buvo sąmyšis, buvo daugiau nei 5-6 asmenys. Iki (duomenys neskelbtini) paimant L. matė, jokių suduodamų smūgių L. nematė. L. buvo stovėjimo ir pritūpimo pozoje, kad jam iš nugaros galėtų kažkas suduotų, būtų matoma, nes netoli buvo pats ir L. panelė, tai to fakto, kad kažkas jam smūgiuotų neužfiksavo, bėgančio kraujo nebuvo. Kai atėjo ir pamatė L., jis gulėjo nugara ant kilimo, jo kūnas kažkiek buvo už kilimo. Kilimas buvo šlapias nuo kraujo. Tuo metu (duomenys neskelbtini) (kaltinamasis) buvo prie L.. Ar (duomenys neskelbtini) teikė L. pagalbą, neatsimena, buvo susikoncentravęs į L., nepamena, ką aplinka darė. Su (duomenys neskelbtini) darbuotoju nekalbėjo. Pats alkoholio nebuvo vartojęs. Ant staliuko buvo alus, kokio kito buvo gėrimo, negali atsakyti. Kai L. buvo pritūpęs, jį (duomenys neskelbtini) darbuotojas (kaltinamasis) suėmė, bet kaip jį suėmė, nepasakyti negali, nematė. Nuo pakėlimo nestebėjo jo. Po įvykio į „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuvažiavęs tą patį savaitgalį. Nuvažiavęs kalbėjo su darbuotojais kaip viskas įvyko, nes konflikto nematė. Kalbėjo su baro administracija, tuo metu nebuvo lankytojų. Jo (M. D.) prašymų kavinei jokių nebuvo. Nuvažiavo savo iniciatyva pakalbėti. Konfliktas vyko apie 10 sekundžių, tuo metu buvo 3-4 asmenų stumdymasis, sąmyšis. Ar L. priešinosi (duomenys neskelbtini) (kaltinamajam), nematė. Yra kavinėje buvęs daugiau nei 50 kartų per visą gyvenimą. Ten yra atskyrimas tarp dviejų patalpų, jos atskirtos betonine stora siena, pradinis konfliktas įvyko tarp praėjimo iš vienos patalpos į kitą, išėjus iš antros patalpos.

10. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojos R. K. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (4 t., b. l. 4-5). Liudytoja R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, susipažinę darbo aplinkoje. Dirba kavinėje,,(duomenys neskelbtini)“. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu 4 kartus. Pamena, ką kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu. Dirbo kavinėje savaitgalį ir išgirdo dūžių indų garsą, pakvietė R. ir pati pradėjo judėti link įvykio vietos. Link asmenų, kurie tuo metu mušėsi, atėjusi pamatė, kad kas stovi, o kas sugriuvę ant grindų. D. atėjęs pradėjo išskirti žmones į vieną pusę ir į kitą, kiti toliau liko muštis. Asmenis žino, kadangi dirba virš 7 metų kavinėje. Žino L., M., A., o kitų asmenų nežino. Kai priėjo prie įvykio išvydo, kad mušasi L., A., M., kitų asmenų negali įvardinti. Nematė, kokioje pozicijoje buvo nukentėjusysis. Nematė, kas L. G. išvedė iš kavinės. L. G. pamatė po įvykio, eidama link durų. Kai žmonės prasiskirstę. Nukentėjusysis gulėjo ant grindų, kraujo baloje. Prieš muštynes buvo mačiusi L. G. ir kalbėjo su juo kelis kartus. Kalbėjo kaip pažįstami žmonės. L. G. replikavo klientams keldamas netinkamas situacijas bare. Girdėjo kaip vadino gaidžiai. Planavo tikėjosi ką nors sukelti, nes jai sakė, kad kažkurį gaidį reikės (necenzūrinis žodis). Vakaro eigoje prie jos priėjo L. G. ir pasakė tai. Laikas galėjo būti apie 23.00 val. arba 00:00 val., tiksliai pasakyti negali. Nežino, kada tiksliai jis atvyko į kavinę – galbūt apie 23.00 val. Pirmą kartą jis priėjo prie jos pasikalbėti iš karto vos tik įėjęs į kavinę, pasisveikino: „Labas, kas gero?“. Negali tiksliai pasakyti, kada prie jos antrą kartą priėjo L.. Nuo tada, kai L. pirmą kartą atėjo pasikalbėti, iki jo antro apsilankymo buvo praėję maždaug 30 arba 40 minučių. L. gulėjo ant grindų. Nepamena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. Jai nuo baro matėsi staliukas. L. buvo su broliu ir merginomis. Sėdėdamas prie staliuko L. G. elgėsi neramiai: dairėsi ir replikavo. Nežino, dėl ko L. replikavo. Negali įvardinti, kokiais žodžiais replikavo L. G.. L. G. buvo raminamas tą vakarą. Apsauginiai R. ir D. priėję prie L. staliuko žodžiais jį ramino. Priėję buvo 3-4 kartus. Nematė pačių muštynių. Matė keturis arba šešis žmones, du žmonės galbūt ant grindų. Neatsimena, kiek tiksliai ant grindų buvo žmonių. Jai negerai matėsi vieta, ant kurios gulėjo žmonės, per kitus žmones ir sąmyšį žmonių. Apsauginiai abudu skirstė žmonės. Matė kaip (duomenys neskelbtini) skirstė žodžiais, stumdė ir išskyrinėjo. Tai darė R.. Nežino, ką priėjęs kaltinamasis D. tą kartą darė. Neatsimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. Iš jos parodymų, perskaitytų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 23 d. - 2024 m. vasario 24 d. naktinėje pamainoje dirbo (duomenys neskelbtini) darbuotojai R. V. ir D. B.. 2024 m. vasario 24 apie 01.45 val. dirbo už baro, aptarnavo klientus. Apsaugos darbuotojas D. buvo tuo metu prie durų, o kur buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas R., pasakyti negali. Dirbant už baro pamatė, kad už kamino vyksta konfliktas, todėl pradėjo šaukti „R.“, t. y. R., kad nueitų pažiūrėti. Tačiau link konfliktavusių asmenų pamatė einantį nuo įėjimo durų D. B.. Ir pati iš karto išėjo iš už baro link konfliktuojančių asmenų ir pamatė, kad daug asmenų, matė vieną vyrą ant žemės, o ant to vyro buvo L. G.. D. iš būrio asmenų ištraukė L. G.. Kaip jį buvo suėmęs nematė, tačiau kaip ištraukė iš būrio L. G. nuvedė link lauko durų. Kur D. jį išvedė ji nematė. Pati liko stovėti prie (duomenys neskelbtini) darbuotojo R. ir konfliktuojančių asmenų. Buvo visą laiką prie R., iki kol pamatė būrį žmonių prie durų, priėjusi prie būrio žmonių pamatė, kad prie durų guli be sąmonės L. G.. Prieš atvykstant medicinos darbuotojams, L. atgavo sąmonę. L. galva buvo kruvina, tiek veidas, tiek ant kilimo matėsi kraujo bala. Atvykus medikams, atsitraukė nuo L. ir liepė asmenims pasišalinti iš kavinės, kadangi kavinė uždaroma. Prie kamino, kur konfliktavo asmenys ir L. buvo užlipęs ant kito nepažįstamo asmens, kraujo nebuvo. Kraujo buvo tik prie įėjimo ant kilimo ir sienų. Matė, kadangi sekmadienį valė kavinės patalpas (1 t., b. l. 126-129). Neatsimena, kurioje vietoje buvo L. kruvinas veidas. Dabar negali pasakyti, ar matė kruviną veidą. L. gulėjo ant nugaros. Gulėjo L. G. kojomis į lauko duris. Toje vietoje buvo žmonės, žiūrėjo kas vyksta. Šalia jos buvo D., o R. nebuvo. Pati šiuo metu dirba tame pačiame bare, o R. V. ir D. B. nedirba bare. Tikriausiai susimaišė iš patirto streso pasakiusi prokurorei, kad D. išstumdė žmones. Be L. G. tą vakarą elgėsi iššaukiančiai ir A. G.. Negali pasakyti, kokie žmonės sėdėjo prie staliuko, kadangi tų asmenų nepažįsta, bet jų gal buvo keturi: L., A. ir dvi merginos. Pažįsta R. K.. Rokas tą vakarą grojo kavinėje. Jai nesimato iš tos vietos R. K., o staliukai matosi. Nematė išsišaukiančių asmenų, kuriuos nurodė R. praeitame teismo posėdyje, kadangi kavinėje yra dvi salės. Pati vienoje salėje dirba, o R. kitoje salėje dirba. Jai nesimato toji salė, kurioje dirba R.. Asmens, kuris gulėjo ant grindų, nepažinojo. Nepamena, ar rodė gyvybės ženklus ar reagavo į aplinką. Gėrė stipriuosius gėrimus, bet kiekio negali pasakyti. Žino M. D. iš matymo. Po šio įvykio kitą dieną į kavinę atvyko M.. Jis prašė ištrinti vaizdo medžiagas. Sakydamas, kad niekas nenori problemų, bet ji nėra atsakinga už vaizdo kameras. Negali pasakyti, ką tiksliai jam atsakė tą dieną. Nematė L. G. vedimo iš konflikto vietos. Kaminas jai užstoja vaizdą. Ateidama matė kas vyksta prie staliuko. Praėjo nemažai laiko, todėl negali tiksliai pasakyti, ar matė nepažįstamą žmogų gulintį ant žemės. Tačiau iš vietos, kurioje stovėjo, buvo galima matyti žmones, kurie buvo nugriuvę. Matė, kad išstūmė (duomenys neskelbtini) stovinčius žmones, o su gulinčiais žmonėmis ką darė (duomenys neskelbtini), negali pasakyti, nes nežino. Iš įtampos ir streso negalėjo pamatyti visko, kas vyksta. Muštynės nebuvo pirmos kavinėje,, (duomenys neskelbtini)“. Nuo tos vietos, kur gulėjo žmonės, iki jos buvo apie 5–6 žingsniai. Nematė, kad vyksta toliau. Negirdėjo konfliktuojančių žmonių ar (duomenys neskelbtini) darbuotojų kalbos, kai jie kalbėjo vieni su kitais. Nežino, kurie jos parodymai yra teisingi – ar tie, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, ar tie, kuriuos dabar pateikė teismo posėdyje, nes keturis kartus buvo apklausta. Kavinėje yra vaizdo kameros, tikriausiai penkios vaizdo kameros. Yra visada veikiančios vaizdo kameros toje patalpoje, kurioje pamatė gulintį L. G.. Po įvykio nežiūrėjo vaizdo kamerų užfiksuoto vaizdo įrašo. Nežino, ar kiti žmonės žiūrėjo kamerų nufilmuotą vaizdo įrašą, kadangi negali garantuoti už kitus žmones. Nežino, ar D. B. stumdė žmones, skirdamas juos konflikto metu. L. G. ir A. G. atskirai replikavo bare esančius žmones, kurie buvo toje salėje, kur vyko konfliktas. Keturios apklausos ikiteisminio tyrimo metu įvyko dėl dviejų skirtingų bylų.

11. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojos M. K. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (4 t., b. l. 6-7). Liudytoja M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, tik matė jį toje kavinėje. Šiek tiek pamena įvykį 2024 m. vasario mėnesį. Pamena, kad įvyko muštynės salės gale. Jie sėdėjo beveik prie durų, prie lango antras staliukas. Pačių muštynių nelabai matėsi, nes buvo daug žmonių, tik girdėjo, kad stalai susistumdė, kažkas labai subarškėjo ir nuėjo (duomenys neskelbtini) ir parėjo su tuo žmogumi, vardų nežino. Šis asmuo, (duomenys neskelbtini), kuris dabar sėdi kaltinamųjų suole. Praėjo su juo pro jų stalą, po to išgirdo garsą lyg į žemę trenkiant. Viena iš draugių priėjo, padėjo kviesti greitąją pagalbą. Kiti žmonės pradėjo išeidinėti, o jie laukė iki tol kol greitoji pagalba atvažiuos. Tą vakarą kavinėje buvo su draugėmis D. B., K. S. ir I.. I. pavardės neatsimena, pasikeitė po jos vestuvių. Trinktelėjimą į žemę išgirdo visos. Viena draugė sakė, kad labai didelis garsas buvo, kad net už muziką garsesnė buvo. Garsas buvo tikrai didelis. Pati matė, kaip (duomenys neskelbtini) praėjo pro jų staliuką su žmogumi. Nukentėjusysis buvo įremtas galva į krūtinę, veidu į (duomenys neskelbtini). Jie laikė jį už rankų. Nukentėjusio veidas šiek tiek matėsi šonu. Apsaugos darbuotojas laikė nukentėjusį abiem rankomis už pažastų. Nukentėjusio kojų nematė, nes sėdėjo prie lango, todėl negali pasakyti, ar nukentėjusysis pats ėjo ar jį vilko, bet aktyvių veiksmų į L. nematė. Kai pamatė juos abu, jie greitai praėjo pro jų staliuką, vos per minutę. Pamatė (duomenys neskelbtini) su L., kai jie praėjo pro jų staliuką. Atstumas nuo staliuko buvo apie du metrus, praėjimas buvo visai šalia. Prie staliuko tą laikotarpį, kai (duomenys neskelbtini) vedė L. G., su ja sėdėjo kartu draugės. Jos su Kristina sėdėjo nugaromis į duris, o jos sėdėjo priešais jas. D. priešais ją sėdėjo, o jos abi arčiau prie krašto. Pati ir Kristina sėdėjo veidu į salę. Kai (duomenys neskelbtini) vedė L. ir kai vyko muštynės Kristina visada sėdėjo prie staliuko. Pirmoji salė yra tik įėjus į kavinę. Neatsimena, ar kaminas buvo salėje. Konflikto tiksliai nematė, nes salėje buvo daug žmonių. Iš garsų galima spręsti, kad konfliktas vyko kitoje salės pusėje – ten, kur salės atskirtos viena nuo kitos. Nepastebėjo, kad tą vakarą L. G. būtų kelis kartus iš salės išvedę (duomenys neskelbtini). Vedimo metu negirdėjo, ar asmenys vienas kitam kažką sakė. Prisijungė prie draugių pavėlavusi ir išgėrė tik vieną kokteilį tą vakarą. Nematė, ar kažkas sudavė L., kai jį (duomenys neskelbtini) vedė. Iš karto nesuprato, koks tai buvo garsas, bet netrukus pasigirdo kalbos, kad garsas buvo labai stiprus ir kažkas, panašu trenkėsi su galva. Draugė I. pašoko ir pribėgo apžiūrėti, padėjo kviesti greitąją pagalbą. Tuo metu žmonės pakilo ir juos pradėjo išprašinėti iš salės ir tuo momentu matė, kaip žmogus guli ant grindų. Ten buvo tas pats asmuo, kurį prieš tai vedė (duomenys neskelbtini). Nuo staliuko iki to asmens atstumas buvo žingsnių gal porą. Šalia staliuko. Gultinį žmogų šiek tiek matė. Grindų pagrindas, kur jis gulėjo buvo plytelės. Jis gulėjo ant nugaros galva į duris. Koks atstumas nuo durų iki nukentėjusio galvos, negali pasakyti. Nukentėjusysis buvo be sąmonės ir nejudėjo. Kraujo nematė. Negali pasakyti, kas tiksliai stovėjo šalia nukentėjusiojo, nes nepažinojo nė vieno iš ten buvusių žmonių. Taip pat negali patvirtinti, ar šalia buvo (duomenys neskelbtini), kuris dabar yra kaltinamasis – to vaizdo neužfiksavo. Viskas vyko chaotiškai: kilo sąmyšis, žmonės pradėjo šaukti, kad kažkas mušasi, kad kažkas galbūt negyvas – girdėjo tik tokius šūksnius. Matė, kad tą vakarą tarp nukentėjusiojo ir kelių vyresnio amžiaus vyrų vyko kažkoks apsižodžiavimas, tačiau jie greitai išsiskirstė. Prie staliuko sėdėjo vyrų kompanija, tačiau negali tiksliai pasakyti, kiek jų buvo. Taip pat negali pasakyti ar prie to staliuko buvo moterų. Stovėdami susiginčijo. Negali tiksliai pasakyti, kiek tiksliai laiko praėjo nuo šito konflikto su vyrais iki to kito įvykio dėl kurio dabar vyksta baudžiamoji byla, galbūt pusvalandis, gal šiek tiek daugiau. Padavėjas matė tą vakarą kavinėje, bet negali pasakyti ar ten buvo ši mergina, kuri dabar teismo posėdyje. Neįsidėmėjo kavinės padavėjų veidų, todėl negali atsakyti. Padavėja aptarnauja viena staliuką. Nepamena, ar ši moteris aptarnavo jų staliuką. Kai L. G. ir tie kiti vyrai apsižodžiavo jie po to patys išsiskirstė.

12. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo E. B. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (4 t., b. l. 7-8). Liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį iš matymo pažįsta. Buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Įvyko konfliktas – matė muštynes, kažkas mosikavosi, susidaužė ir kažkas nukrito arba gulėjo, bet tiksliai nesuprato. Tada saugos darbuotojas, jo akimis, atėjo gelbėti ir paėmė tą asmenį. Nematė, kaip tiksliai jis jį paėmė, bet tas žmogus gulėjo ant nugaros. Kojos siekė žemę. Tuo metu kažkas šaukė „paleisk, paleisk“, o toliau situacijos nematė. Negirdėjo, ar nukentėjusysis kažką sakė, bet kažkas pasakė „paleisk“, tačiau kas tiksliai tai pasakė, negali pasakyti. Po to nematė nukentėjusio. Nežino, kas nukentėjęs ar panašiai. Viskas greitai įvyko. Ikiteisminio tyrimo metu D. skambino darbiniais reikalais ir klausė, ar matė, kas įvyko. Atsakė, kad kažkiek matė. Jis paklausė, ar gali duoti parodymus, o pasakė, kad gali, ir jį apklausė ikiteisminio tyrimo metu. Į kavinę atvyko su drauge ir sūnumi ir jo drauge. Staliukas pirmoje salėje. Kažkas šurmuliavo tikriausiai antroje salėje ir vėliau atėjo į jo salę, kur pats sėdėjo. Antroje salėje žodinis konfliktas, o pirmoje salėje muštynės. Pats tikriausiai stovėjo. Girdi konfliktą, buvo daug žmonių. Įvyko,,smūgių kruša“. Kažkuris žmogus buvo nukritęs. Pamatė, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas sugriebė ir nešė žmogų. Apsauginis atėjo iš savo vietos, kur jis stovėjo, o pats buvo prie savo staliuko. Jis sugriebė nukentėjusįjį už pečių ar nugaros ir išnešė. Nukentėjusiojo kūno padėtis, kai jis buvo nešamas, buvo vertikali. Nematė, kokioje padėtyje buvo nukentėjusio veidas ir nematė, kaip jis buvo sugriebtas. Matė tą vakarą tik vieną konfliktą. Ant grindų gulintį žmogų matė tik vieną. Nežino, kodėl vienas žmogus gulėjo ant grindų ir nematė, kaip jis atsidūrė ant grindų ir jį paėmė ir išnešė. Greitosios pagalbos darbuotojai buvo atvažiavę, bet ar buvo salėje, nepamena. Įėjus į kavinę matė (duomenys neskelbtini) darbuotojus. Ką veikė (duomenys neskelbtini) darbuotojai per visą vakarą, nežino. Įėjus į kavinę su kaltinamuoju kalbėjo labai trumpai. Per visą vakarą šiek tiek kalbėjo kaip jis praeidavo pro staliuką. Vakaras kavinėje,,(duomenys neskelbtini)“ buvo ramus iki to įvykio. Tas įvykis užkliuvo, o kitų nepastebėjo.

13. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojos K. S. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (4 t., b. l. 8-9). Liudytoja K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atėjo su draugėmis į kavinę, atsisėdo netoli durų prie staliuko pagrindinėje salėje. Už jų sėdėjo, jeigu neklysta, 3 vyrai, vyresnio amžiaus, na ir atėjo L., buvo gana neramus, vaikščiojo nuo baro prie baro, pirmyn atgal, pirmyn atgal, ir staiga vieną iš tų vyresnio amžiaus vyrų tiesiog, tai sunervino, ir jisai jam pasakė, kad ko tu čia vaikštai prie to baro. L. ten kažką atgal pasakė, ir taip ir įvyko konfliktas, lygtai konfliktas neįsiplieskė, tada toliau vaikščiojo, vaikščiojo, ir paskui jau pamatė, kaip priėjo L., ir vienas iš tų vyrų jau pakilo, kad lyg jau buvo įsiplieskęs konfliktas, kalbėjo ir iš tų vyresnio amžiaus vyrų draugas atsistojo, sako, nu baikit ir jie išskirstė ir viskas. Matė, kad L. nuėjo toliau link kolonos, tiksliai negali pasakyti, kur L. nuėjo, bet į salės vidų. Po to išgirdo, kaip barmenė pradėjo kviesti (duomenys neskelbtini). Ir vėliau pamatė, kaip (duomenys neskelbtini) artėjo prie jos (K. S.) tįstamas L.. Tįsimas buvo panašus veidu į (duomenys neskelbtini), rankos po pažastimi, pačio L. galimai buvo be sąmonės, nes rankos buvo atpalaiduotus, galva nusvirusi, kojos taip pat jokių ženklų nerodė, nes kada ji pratįsė, netgi batas nukrito. Vieną batą jis pametė ir tiesiog toliau ji nežiūrėjo, kas ten vyko, ir išgirdo, tiesiog smūgiai, ir draugė surėkia, kad galvą, atsisuko, nes atsėdėjo, atsisuko ir tiesiog pamatė L. gulintį. Jis gulėjo galva į žemę ir ta galva bus į durų pusę. Apsauginis lygtai buvo pritūpęs, paskui vėl atsistojo. Draugė I. atsistojo prie nukentėjusio, kad suteikti pagalbą ir šaukė, kad iškviestų pagalbą, bet niekas nesiteikė, kaip suprato greitosios. Ji atsistojo ir paėmė nuo staliuko savo telefoną ir tada grįžo prie nukentėjusio, iškvietė greitąją pagalbą ir tuomet laukė medikų. Pati stovėjo šalia ir viską stebėjo. Nukentėjusiam aprišo galvą. Jis jau atsigavo, pradėjo klausti kur jo batas. Jam atnešė batą. Mergina ar draugė jam pakišo po galva striukę, kad kraują sugertų, nes pradėjo bėgti. Atvažiavo greitoji ir jie tiesiog išėjo, nes sakė, jog baras užsidaro. Apsauginis stovėjo veidu prieš duris, o L. gulėjo galva į duris. Kai jį nešė jis buvo nugara į duris. Matė kur gulėjo nukritęs L. batas. Už jų staliuko prie kito, nuo durų atstumas būtų 15 žingsnių. Jis maždaug prie baro vidurio. Batas buvo sportinis batelis. Pirmą konfliktą įžiebė suaugę žmonės, bet kai išsisklaidė ir antras konfliktas tai nukentėjusio. L. erzino tą žmogų. Matėsi iš jo veido mimikų, judesių ir tuomet įvyko tas antras konfliktas. Tarp abiejų konfliktų laiko tarpas buvo 15 minučių. Greitai. Kai kilo pirmas konfliktas niekas iš darbuotojų nebuvo priėję raminti. Kitų konfliktų be šitų dviejų, nematė. Nematė taip pat, kad (duomenys neskelbtini) eitų raminti žmonių kituose konfliktuose. Draugė pažįsta L. brolį ir ji įvardino vardu. Nepažįsta, nei kaltinamojo, nei nukentėjusio. Kai L. buvo nešamas jo galva buvo pasvirusi ant šono. Negirdėjo jokių žodžių, kaip buvo nešamas L.. Kavinėje grojo muzika šiek tiek pritildyta. Nematė, kad L. būtų išėjęs su (duomenys neskelbtini) į lauką. Atstumas nebuvo nedidelis kaip pravedė pro juos L.. Matė, kaip (duomenys neskelbtini) buvo apglebęs L.. Apsauginio rankos buvo po pažastimis. Iki konflikto L. buvo išgėręs, nebuvo blaivus, atsipalaidavęs. Jis nebuvo toks apsvaigęs, jog negalėtų protauti. Baro vidury pamatė, kad L. veda (duomenys neskelbtini). Laiko tarpo negali pasakyti. M. K., mano, galėjo matyti, kai veda (duomenys neskelbtini) L.. Buvo išgėrusi tris kokteilius kitoje kavinėje, o vėliau nuėjo į šią kavinę, kurioje vyko konfliktas, tai yra,, (duomenys neskelbtini)“ ir užsisakė mineralinio vandens, o dar vėliau dar vieną kokteilį. Kai matė (duomenys neskelbtini) vedantį L., (duomenys neskelbtini) kelyje nepasitaikė žmonių. Po to, kai nuvedė L., nematė kas vyksta. Tik girdėjo skardų garsą, kad net muziką užgožė. L. galva buvo maždaug per žingsnį nuo lauko durų. Buvo patiestas ant grindų kilimas. L. galva buvo ant kilimo. Nežiūrėjo, ar kraujo buvo. Matė greitąją pagalbą. Medikai L. aprišo galvą. Neužfiksavo, ką (duomenys neskelbtini) veikė pasilenkęs prie L., bet tai buvo neilgai gal 30 sekundžių. Nematė, kad (duomenys neskelbtini) kviestų greitąją pagalbą.

14. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo V. K. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (4 t., b. l. 21-22). Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nedalyvavo tame įvykyje, tik matė per kameras, kaip D. vedė vaikiną ir tas vaikinukas nukrito. Yra kavinės „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas. Pagal pareigas organizuoja koncertus, maisto produktų tiekimą, yra atsakingas už vaizdo įrašų peržiūrėjimą, jų perdavimą policijos pareigūnams. Kameras pasižiūri tik tais atvejais, kai paprašo policijos pareigūnai arba kai yra daug žmonių. Kameros buvo patikrintos, nes paprašė policijos pareigūnai, nepasakys, kada jie paprašė patikrinti kameras, gal po 3-4 dienų praėjus įvykiui. Vaizdo įrašuose pamatė, kaip vienas vaikinukas eidamas užkabino kitus vaikinus, jie susimušė, o D. atėjo jų išskirti ir tą vaikinuką nuvedė link durų, tada vaizdo įrašas kelioms sekundėms nutrūko, nes vaizdo įrašą filmuoja daugiausiai 5 minutes ir tada keičiasi kitas vaizdo įrašas, todėl tų kelių sekundžių nebūna, bet taip yra visuose vaizdo įrašuose. Policijos pareigūnai patys pasirinko vaizdo įrašus peržiūrai, tai visuose vaizdo įrašuose taip pačiai dingsta tos sekundės. Negali atsakyti, kodėl taip yra. Paskui matė, kaip atvažiavo greitoji pagalba ir policijos pareigūnai. Pirmas vaizdo įrašas baigėsi vaikino vedimu link durų, o antras, kai vaikinukas jau gulėjo ant žemės. Paskui nelabai atsimena, kas vyko. Nežino, kaip vaizdo įrašai tvarkomi, kas kiek laiko jie keičiasi, bet yra įvairi vaizdo įrašų trukmė. Vaizdo įrašų sistema yra „Arlo“, ten visos kameros sujungtos į vieną modemą, kur informacija saugoma telefone apie porą savaičių, paskui vaizdo įrašai išsitrina ir įsirašo kiti. Nebūdavo, kad vaizdo įrašus iš tos sistemos perrašydavo kitur, jų nesaugodavo, nelabai gal ir įmanoma būtų, neįsivaizduoja nuo ko reikėtų pradėti. Paslaugas dėl kamerų teikė „Bitė“, įvykio metu sutartis gal jau buvo pasibaigusi. Programėlėje „Arlo“ yra prijungtos visos 4-ios kameros, norėdamas jas peržiūrėti, pasirenki norimą vaizdo įrašą. Patalpoje yra lyg 4-5-ios kameros. Toje vietoje, kur nukrito nukentėjusysis, yra trys kameros, viena yra prie durų, kitos filmuoja iš toliau. Visus vaizdo įrašus pasiėmė patys policijos pareigūnai. Gavo šaukimą, nuvyko pas juos, jie paėmė jo telefoną, jiems persiuntė vaizdo įrašus, jie parodė, ko jiems reikia. Pareigūnams vaizdo įrašus siuntė du kartus. Pirmiausiai buvo pas tyrėją, ji paskambino ir pasakė, kad reikia vaizdo įrašų, paskui policijos pareigūnai pasišaukė patį. Policijos pareigūnai klausė, kodėl vaizdo įrašuose nėra įvykiui svarbaus momento, pasakė, kad nežino, nes ne pats tą paslaugą teikia. Vaizdo įrašuose pritrūko dalies vaizdo. Mano, taip atsitiko dėl to, kad keičiasi vaizdo įrašas, kiek yra matęs tų filmukų, ilgiausias buvo 5 minučių trukmės, paskui vaizdo įrašas persijungia, bet taip yra visuose vaizdo įrašuose. Tuo metu, kai pareigūnai pasiėmė jo telefoną, jie žiūrėjo ir kitų dienų vaizdo įrašus, tai viskas ten yra taip pačiai.

15. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojos J. Š. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (4 t., b. l. 22-25). Liudytoja J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, dėl ko yra pakviesta. Vasario 23 d. su draugėmis buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) koncerte, grįžusi iš (duomenys neskelbtini)buvo pakviesta su draugais praleisti vakarą bare „(duomenys neskelbtini)“. Atvyko į barą apie 00:30-01:00 val. nakties, pasisveikino su draugais. Priėjo prie baro užsisakyti kokteilį ir po kelių minučių pamatė sambrūzdį, vyko muštynės. Pamatė, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas bando ištempti asmenį, kuris galimai sukėlė konfliktą. Stovėjo prie pat baro, netoli išėjimo. Apsaugos darbuotojas bandė išvesti asmenį, o tas žmogus besimuistydamas suklupo prie jos kojų, ant žemės ir neužilgo atvyko greitoji pagalba. Baras yra patalpų viduryje, jis eina ratu, buvo kitoje kolonos pusėje, arčiau išėjimo. Apsaugos darbuotojas vedė nukentėjusįjį apglėbęs ranka už peties. Nukentėjusiojo veidas buvo atsisukęs į (duomenys neskelbtini) darbuotojo veidą, veidas į veidą. Matė kaip krito žmogus, nes jis nukrito šalia jos per dvi plyteles. Žmogus muistėsi, spyrėsi kojomis ir išslydo galva į žemę. Negirdėjo jokių žodžių nei iš (duomenys neskelbtini) darbuotojo, nei iš vedamo žmogaus. Buvo susitikusi su savo draugu, moterų nebuvo, buvo keli draugai. Apsaugos darbuotojo iniciatyva buvo pakviesta į apklausą. Apsaugos darbuotojas parašė žinutę ir paklausė, ar galėtų paliudyti. Žinutė buvo iš (duomenys neskelbtini) darbuotojo vardu D.. Žinutėje buvo parašyta, kad nuvyktų ir pasakytų, ką matė. Nepažinojo nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo, (duomenys neskelbtini) darbuotoją pažinojo tik kaip žmogų atliekantį savo darbo pareigas, nes tame bare dažnai susitinka su draugais. Nukentėjusiojo nėra mačiusi. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jai pasirodė, jog nukentėjusysis buvo jos draugų sūnus, buvo labai panašus, dėl to ir atkreipė dėmesį, bet suprato, kad tai buvo ne jis. Nukentėjusiojo, iki išvedant iš baro, nematė, buvo ką tik atėjusi į barą, užsisakinėjo kokteilį, buvo kitoje pusėje nei įvyko įvykis, todėl nematė. Buvo su draugu E. V.. Jis nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tuo metu, kai viskas įvyko, jis rūkė lauke. Labai gerai įsidėmėjo tą vaizdą, kai (duomenys neskelbtini) darbuotojas bandė išvesti tą žmogų, kuris sukėlė konfliktą. Matė, kaip atrodė (duomenys neskelbtini) darbuotojas, nukentėjusysis. Nukentėjusysis buvo ilgesniais plaukais, apsirengęs baltais marškinukais, regis džinsais. Negali pasakyti, kokią avalynę avėjo vaikinas, nematė, ar buvo su abiem batais, ar vienu. Matė, kaip nukentėjusysis spyrėsi kojomis ir ėjo pats, tiek kiek matė, jis buvo su batais. Nukentėjusysis krito galva į plyteles, mano, kad jis krito, nes priešinosi, gal (duomenys neskelbtini) darbuotojas jo neišlaikė. Jis priešinosi kojomis, spardėsi einant atbulomis, bet nežino, kodėl priešinosi, gal nenorėjo būti išvedamas. Supranta, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas bandė jį išvesti, bet jis kojomis bandė spirtis į žemę ir nenorėjo išeiti. Šalia jos buvo dar kažkokie nepažįstamieji, bet negali pasakyti, ar vyrai, ar moterys. Stovėjo nuo durų gal 3-4 metrai, sunku pasakyti. Nukentėjusysis nukrito 3-4 metrai nuo durų į salės vidurį. Kiek pamena, grindinys buvo plytelės, buvo ir kilimas. Nukentėjusysis krito nugara į žemę, visu ūgiu, jo galva buvo ant žemės į duris, ten nuo durų maždaug 3-4 metrai, sunku tiksliai pasakyti. Ten, kur krito nukentėjusysis, buvo staliukų, prie staliukų buvo žmonių. Žmonės reagavo, labai greitai atvyko greitoji pagalba, žmonės puolė padėti nukentėjusiajam, nepasakys padėjo vyrai, ar moterys. Su kaltinamuoju D. prieš apklausą nebendravo. Kaltinamojo advokatas ją atlydėjo į apklausą. Nežino, kas pasiūlė advokatą. Tiesiog buvo iškviesta į apklausą. Apklausta buvo policijoje. Prieš apklausą buvo iškviesta pas advokatą, pats advokatas paskambino. Tiksliai nepamena, ar tą pačią dieną sudarė sutartį su advokatu. Neaptarė aplinkybių, tik pasakė ką matė ir advokatui pasakė tą patį. Nepamena, pas ką nuėjo pirmiau, ar pas tyrėją, ar pas advokatą, praėjo daug laiko. Sutartį sudarė tikriausiai po tyrėjo. Nepamena, kokia buvo sutartis, net nepamena, ar sudarė sutartį, gal tik buvo apklausta. Nesusimokėjo advokatui už tai, kad jis dalyvavo apklausoje. Nematė, kokioje padėtyje, įvykio pačioje pradžioje buvo nukentėjusysis, matė, kai jis buvo vedinas link išėjimo durų. Kaltinamasis vedė nukentėjusįjį tik už peties. Matė, kaip buvo apglėbęs už peties. Negirdėjo pokalbių, grojo garsiai muzika. Nematė, kad kaltinamajam ar nukentėjusiajam kažkas būtų įspyrę, ar juos vytųsi. Kaltinamasis tempė nukentėjusįjį, bet jis ėjo savo kojomis, vedinas atbulomis, matė, kaip siekė kojomis žemę. Nukentėjusysis spardėsi kojomis ir priešinosi, suprato, kad priešinosi iš kojų padėties, atkreipė dėmesį į kojas. Nematė, kad nukentėjusiajam prieš krentant, kažkas pakištų koją. Negirdėjo, ką sakė nukentėjusysis, grojo garsiai muzika. Nukentėjusiojo vedimas truko kelias sekundes, neilgai. Apsaugos darbuotojas bandė padėti, puolė kelti nukentėjusįjį. Neatsimena, ką pirmiausiai darė (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Greitąją pagalbą galimai iškvietė baro darbuotojai. Nežino, kas iškvietė greitąją pagalbą, taip galvoja, kad greitąją pagalbą iškvietė baro darbuotojai, gali būti, kad iškvietė žmonės sėdėję prie staliukų. Pirmiausiai atvyko greitoji pagalba. Nežino, kada jie tiksliai atvyko, paskui dar atvyko policijos pareigūnai. Iki atvykstant tarnyboms, kaltinamasis nukentėjusiajam puolė padėti, bandė jį pasodinti. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės iki tol, kol atvyko greitoji pagalba. Nukentėjusiojo sužalojimų nematė. Negirdėjo, kas pašaukė (duomenys neskelbtini) darbuotojus. Kai atvyko greitoji, nematė, kokia buvo nukentėjusiojo avalynės padėtis. Buvo išgėrusi taurę šampano, ją išgėrė (duomenys neskelbtini), tai neturėjo įtakos aplinkybių vertinimui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė kaltinamojo žinutę. Nepamena, ar tai buvo ta pati žinutė, kurioje buvo pakviesta paliudyti. Prieš kritimą, kaltinamasis nukentėjusįjį laikė už peties. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad laikė per liemenį, gal vienos rankos nepastebėjo. Galėjo būti, kad laikė nukentėjusįjį per liemenį, jei taip sakė, vadinasi laikė, neatėjo čia meluoti, praėjo daug laiko.

16. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojos D. B. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (4 t., b. l. 25). Liudytoja D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad praėjo ilgas laiko tarpas, įvykio neatsimena, nefiksavo detalių. Pamena, kad atėjo su draugėmis iš miesto į barą „(duomenys neskelbtini)“, ten išgėrė kokteilį. Galima vadovautis policijoje pateiktais parodymais. Tiesiog leido vakarą su draugėmis, sėdėjo prie staliuko, pati sėdėjo atsisukus į lauko duris, paskui išgirdo triukšmą, atsisuko, buvo daug žmonių, chaosas, bet įvykio nefiksavo. Buvo su K. S., I. B. ir M. K.. Nepamena, ką darė Kristina, kai įvyko tas chaosas, tiesiog sėdėjo. Nežino, ką ji (D. B.) tuo metu pasakė, tikrai neatsimena. Buvo blaivi, nes nepabaigė net savo kokteilio, buvo objektyvi ir galėjo vertinti situaciją, bet praėjo daug laiko, galima vadovautis policijoje duotais parodymais. Nukentėjusiojo nematė, nebuvo priėjusi prie jo. Jie sėdėjo toliau nuo to įvykio, tas visas chaosas vyko toliau. Matė per langą, kaip buvo atvykę tarnybos, bet jau rinkosi daiktus ir pasišalino iš įvykio vietos. Pasišalino, nes ją trikdo tokie dalykai, nesidomėjo, nebuvo ką ten veikti, jau nebesėdėsi ten po tokio įvykio. Neatsimena, ar draugės jai kažką pasakojo. Vienintelė I. buvo nuėjusi pasižiūrėti, kas vyksta, bet ką ji ten veikė, nežino, grįžus nieko nesakė, jos gana greitai pasišalino. Nepamena, ką I. papasakojo, įvykį pamiršo, sąmoningai neprisimena, nes jo fiksavo. Pati sėdėjo žiūrėdama į duris, nežino, kas sėdėjo šalia jos, bet priešais sėdėjo Kristina.

17. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo R. V. parodymai, duoti ankstesnės sudėties teismui (4 t., b. l. 25-27). Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viską papasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Daug metų praėjo. Į barą atėjo klientas, atrodė normalus, jis visada būdavo šokiruojantis, tą dieną elgėsi neadekvačiai, buvo įspėtas. Kolega jo nepažinojo, pats jį pažinojo, todėl jį įsivedė kelis kartus į lauką, įspėjo ir salėje, kad būtų ramus. Jis pasakė, kad viską suprato, atrodė, kad viskas bus gerai. Paskui jis įsikibo į klientą su baltu megztiniu, kolega juos išskyrė. Tada pats tą klientą vėl įspėjo, paskui prasidėjo muštynės į kurias įsivėlė daugiau žmonių. Kolega nuvedė jį į lauką, o pats ėmėsi su kitais. Čia ne vaikų darželis, už rankutės kliento neišvesi. Kolega paėmė jį už pečių ir išvedė. Klientą, kitaip tariant nukentėjusįjį, vedė stačią, tikriausiai jo veidas buvo į priešingą pusę, pats ne ekspertas, kad pasakytų, ar veidas į veidą buvo, yra tam kameros. Įsivaizduokite, kad tai ne bažnyčia ir ne bažnyčios choras, kuris dainuoja „Marija, Marija, Švenčiausia lelija“. Čia buvo eilinės muštynės. Apsauginis nekreipia dėmesio, kur buvo nukentėjusiojo veidas. Tegul prokurorė pasižiūri „Farai“ laidą ir pamatys, kaip elgiasi jaunimas ir kaip policija juos veda. Nukentėjusįjį išvedė normaliai, vedė ir išvedė. Pats buvo išėjęs su kitais į lauką, nežino, kaip L. G. stovėjo, ar veidu, ar nugara. Kai jį (R. V.) pašaukė padėti, atbėgęs pamatė, kad nukentėjusysis buvo ant kito ir smūgiavo kitam žmogui, o kolega jį atplėšė nuo to žmogaus ir vedė į lauką. Pats ėmėsi su kitais, juos ramino, išėjo į lauką ir tas nukentėjusysis gulėjo ant žemės, ant kilimo, nematė sužalojimų. Negirdėjo, ką sakė L. G., kai jį vedė. Jis galėjo pasakyti „paleisk mane, man bloga“, jis pergėręs buvo, kur jam bus gerai. Jei taip pasakė ikiteisminio tyrimo metu, vadinasi parodymai teisingi. Iš pradžių nukentėjusysis elgėsi normaliai, paskui prisikabino prie ketvirto stalo, kur sėdėjo vyras apsirengęs baltu megztiniu, jam rodė „fakus“ ir jie susikibo, bet kolega juos išskyrė. Kolega paprašė, kad nuramintų nukentėjusįjį, nes jį pažinojo, todėl pats jį perspėjo. 4 stalas buvo pirmoje salėje. L. praėjo pro stalą ir rodė vyrui, sėdinčiam prie stalo, „fakus“. Prie stalo sėdėjęs vyras jau stojosi ir norėjo kažką daryti, būtų buvęs konfliktas, jei ne kolega. Prie L. buvo daug kartų priėjęs, gal 3-4 kartus jį įspėjo, vieną kartą lauke su juo buvo. Jis prižadėjo, kad bus viskas normaliai. L. pats ėjo į lauką parūkyti, pats išėjo irgi, kad su juo pakalbėtų. L. triukšmavo baro viduje, jis buvo prisikabinęs ir prie merginų stalo, jos pasiskundė, bet pats jį apramino. Jis paskui jį (R. V.) išėjo į lauką, lauke šnekėjo, kad viskas bus gerai. Nematė, kaip kaltinamasis paėmė klientą, (duomenys neskelbtini) jį paėmė ir išvedė kaip klientą. Matė, kad nukentėjusįjį vedė, paėmė per krūtinę, ar per pilvą, kažkur panašiai. Nukentėjusysis ėjo pats, jis buvo dar adekvatus, adrenalino būsenoje, ėjo stačias. Kolegos veiksmus matė apie 10-15 sekundžių. Už kolonos nematė nieko, keli žmonės gulėjo, spardė kitus, prasidėjo muštynės lauke. Kai išėjo į lauką, L. gulėjo ant žemės, ant kilimo. Neatsimena, kas atvyko pirmiau iš tarnybų, gal policija. Neatsimena, kiek truko spec. tarnybų atvykimas. Policijos pareigūnams nurodė, kad L. sukėlė muštynes. Nebuvo priėjęs prie policijos pareigūnų, kai jie bendravo su L.. Neatsimena, ar su kaltinamuoju kartu aiškino pareigūnams aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėją ir davė teisingus parodomus, visi parodymai teisingi, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Iš jo parodymų, perskaitytų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad D. B. yra pažįstamas, jį pažįsta apie 5-6 metus, bendrauja. Dirba kartu kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) darbuotojais. 2024 m. vasario 23 d. apie 21.00 val. pradėjo dirbti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Kartu dirbo ir D. B., jie užtikrina saugumą kavinėje. Nukentėjusį L. G. žino tik iš matymo, kadangi ne kartą buvo atėjęs į kavinę. Kada tiksliai L. atėjo į kavinę, pasakyti negali, tačiau gali būti apie 23.00 val., tačiau tiksliai pasakyti negali, bet L. atėjo su draugu, kiek pamena. Atėjęs L. nuėjo į antrąją salę, kur jis buvo nesekė, tiksliai pasakyti negali. Po kiek laiko atėjo klientai, kurie skundėsi L. elgesiu. L. buvo įspėtas vakaro eigoje dėl rankų gestų, kadangi rodė necenzūrinius rankų gestus ir kvietėsi nepažįstamą asmenį muštis. Tačiau tai pamatęs, L. išsivedė į lauką ir įspėjo, kad apsiramintų, L. perspėjimą suprato. L. įėjo į kavinę ir maždaug 30 min. - 1 val. bėgyje priėjo prie jo (R. V.) iš matymo žinomas vyras, kuris nurodė, kad L. konfliktuoja vėl. Salėje priėjo prie L. ir jį perspėjo, kad nekonfliktuotų. Jis (R. V.) nuėjo prie lauko durų ir maždaug už pusvalandžio išgirdo, kaip barmenė rėkė, šaukdama: „R.“. Pats tuo metu su D. nuo durų nubėgo prie kamino, pamatė, kaip L. sudavė nepažįstamam žmogui. Tas žmogus davė smūgį atgal L.. Kitas žmogus taip pat atsistojęs sudavė L. smūgį į veido sritį. L. su kitu asmeniu susikabinęs krito link kamino, L. su kitu asmeniu krisdami atsimušė į kaminą, girdėjosi garsas, kuris kur pataikė pasakyti negali. Tačiau abu nukrito ant žemės. L. gulėjo ant žemės, o nepažįstamas žmogus ant L.. Kiti nepažįstami asmenys spardė L.. Tačiau L. į galvą jokių smūgių, kiek matė, nebuvo suduota. Tuo metu suėmė tą, kuris ant viršaus L. buvo ir jį atitraukė nuo L.. Taip pat stūmė kitus asmenis nuo L., kad nespardytų, o D. paėmė L. nuo grindų ir vedė link lauko durų, D., paėmęs L. už pečių, išvedė link durų, o pats toliau ramino konfliktuojančius asmenis, D. vedantis L. rėkė, kas paleisk, man bloga. Pribėgęs L. brolis atėjo konfliktuoti su kitais asmenimis. Tą asmenį, kuris konfliktavo su L., pats vedė į lauką iš užpakalio už pečių. Vedant prie lauko durų, pamatė ant kilimėlio gulintį L. ir mergina, stovinti šalia, šviesiais plaukais rėkė, kad kraujas. Tuo metu pažiūrėjęs pamatė, kad ir pas jį patį (R. V.) kruvinos rankos. Prie durų ant L. veido ir ant rūbų kraujo nesimatė. Tuo metu einant pro L., L. buvo sąmoningas. Išvedus nepažįstamą asmenį, lauke kilo konfliktas, todėl liko lauke raminti kitų asmenų. Kiek vėliau, jam įėjus į kavinės „(duomenys neskelbtini)“ vidų, atvažiavo greitoji pagalba (1 t., b. l. 162-165). Dabar nepapasakojo apie kaminą, kai teisėja perskaitė, prisiminė. Praėjo daug laiko, negali visų smulkmenų pasakyti. Visi parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu ir dabar sako tą patį. Kolega nukentėjusįjį buvo apkabinęs per krūtinę. Jo (R. V.) krūtinė yra lygi su pečiais. L. irgi tas pats, taigi krūtinė ir pečiai yra tas pats. L. sukėlė muštynes, tokie tie paaiškinimai. Jau 4 metus dirba šiame bare. Kai viduje konfliktuoja asmenys, jie turi juos išskirti. Jie turi (duomenys neskelbtini) baro turtą bei klientus. Klientus išveda į lauką, nes laukas jau ne jų prioritetas, tai policijos darbas, jie turi nugesinti konfliktą baro viduje. Klientus reikia raminti beveik kiekvieną savaitgalį ir net po kelis kartus.

18. Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas L. U. parodė, kad savo pateiktas išvadas patvirtina. Nukentėjusiojo neapžiūrėjo, pagal medicininius dokumentus surašė išvadą. Filmuotą ikiteisminio tyrimo medžiagą žiūrėjo, nelabai ją suprato, apie filmuotą medžiagą nieko pasakyti negali. Vaizdo kokybė labai prasta, jos komentuoti negali. Specialisto išvada pateikta nevertinus byloje pateiktos filmuotos medžiagos. Kaip žmogus krenta tam tikromis aplinkybėmis yra hipotetinis klausimas, negali komentuoti, kaip jis krito neturi duomenų. Paprastai kūno sužalojimai krentant visu ūgiu yra pakaušio srityje, o pats mechanizmas, kaip, kokiu būdu krito, ar prieš tai turėjo sąmonę – negali pasakyt. Sąmonės galėjo netekti po galvos traumos. Neturi duomenų, kada jis prarado sąmonę, kaip krito. Turi faktą, sužalojimus galvos srityje ir pagal tai nustato sužalojimo laipsnį. Įvykio aplinkybės užduotyje buvo aprašytos. Aplinkybės nurodytos, kuriomis naudojosi atlikdamas užduotį. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis. Aplinkybės, kurios nurodytos užduotyje ir gynėjo pateiktos, nieko nesikeičia. Kaip žmogus nukrenta negali atsakyti, tik konstatuoti, kad trauma buvo į pakaušio vietą. Kaip ten įvyko, negali pasakyt, neturi duomenų. Kokios komplikacijos gali atsirasti po tokios traumos, gali atsakyti specialistai, tai irgi hipotetinis klausimas. Gali būti visokių, čia yra sunki galvos trauma, toliau viskas priklauso nuo gydymo. Ar nukentėjusiajam L. G. nustatytos komplikacijos po šio konkretaus įvykio traumos, atsakyti negali, neturi medicininių duomenų. Turėjo tik pirminę medicininę diagnozę, apie dabartinę būklę duomenų neturi. Nukentėjusiojo yra sunkus kūno sužalojimas. Aplinkybės abejonių nekelia, jos buvo nustatytos specialistų.

19. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 18 d. apklaustas nukentėjusysis L. G. parodė, kad 2024 m. vasario 24 d. 00.00 val. atvažiavo su M. D. į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. M. buvo blaivus, jis vairavo savo automobilį, su kuriuo ir atvažiavo. Atėjus į kavinę buvo blaivus ir pats. Brolis A. G. į kavinę atėjo vėliau. Atėjęs į kavinę, priėjo prie savo draugės D. P.. Kartu kavinėje leido laiką, vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė viskio 0,2 l. Vakaro eigoje nevyko jokių konfliktų. Apie 02.00 val., tiksliai pasakyti negali kada, būnant prie staliuko pamatė, kaip link jo ėjo agresyviai nusiteikęs nepažįstamas žmogus iš kitos salės, konkrečiai ėjo į jį, kodėl – nežino. Neatsimena, kad būtų buvęs konfliktas. Pamatęs, kad jis eina konkrečiai į jį (L. G.), saugodamas save, iš intuicijos nepažįstamą asmenį pristabdė pečiu ir silpnai į jį įrėmė savo petį, kad tiesiog jį sustabdyti, taip norėdamas palaikyti saugų atstumą. Jo rankos pradžioje buvo už nugaros, taip rodė, kad neturi jokių blogų kėslų. Į nepažįstamą asmenį atrėmus petį, nepažįstamas asmuo jį pastūmė. Jis smūgių tam asmeniui nesudavė, norėjo jį patraukti. Stūmė atgal ir kartu parkrito ant žemės. Dėl kieno būtent veiksmų parkrito ant žemės, neatsimena. Parkritimas ant grindų truko keletą sekundžių. Nukritus ant grindų, suprato viską, kas vyksta, stengėsi, kad ta situacija baigtųsi. Būnant ant grindų būryje žmonių, jam niekas smūgių į galvos sritį nesudavė. Aplinkui buvo daugiau žmonių, kurie bandė situaciją raminti ir atitraukti. Būnant ant grindų būryje žmonių, atėjęs nepažįstamas žmogus, nesiekdamas išskirti ar sutramdyti, nuraminti, nieko nesakęs ir nesiekdamas sudrausminti, suėmė jam (L. G.) už kaklo ir pakėlė. Pakėlęs stipriai pradėjo spausti kaklą, taip smaugdamas, dėl to jautė fizinį skausmą, kurį jautė apie 7 dienas po įvykio. Dėl tokio veiksmo buvo ištinęs jo kaklas. Nuo to laiko nieko neatsimena, atsimena, tik kaip smaugė, o pats nesipriešino, buvo kūną atpalaidavęs, nebuvo nusiteikęs agresyviai. Po to atsimena, kaip atsibudo kavinės „(duomenys neskelbtini)“ viduje prie durų. Vėliau atsimena tik greitosios pagalbos automobilį. Po įvykio buvo paguldytas į LSMUL Kauno klinikų galvos smegenų chirurgijos skyrių. Ligoninėje gulėjo 9 dienas. Dėl šio įvykio vyks į reabilitaciją, kurią paskyrė gydytojas, reabilitacija truks 24 dienas. Dėl tokių (duomenys neskelbtini) darbuotojo veiksmų liko sužalojimai galvos srityje, kaklo srityje, dėl patirtos traumos suprastėjo klausa, orientacija, reakcija (1 t., b. l. 39-42).

20. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 9 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis L. G. parodė, kad 2024 m. balandžio 23 d. kartu su draugu M. D. iš renginio (duomenys neskelbtini) atvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Atvyko vidurnaktį, galbūt jau po vidurnakčio. Į kavinę iš Kauno atvyko blaivus. Toje kavinėje jau buvo draugė D. P.. Draugė su kitomis merginomis sėdėjo prie staliuko, esančio prie įėjimo į antrąją salę. Prisijungė prie jų, po to atėjo ir draugas M.. Be to, tame pačiame bare buvo ir brolis A. G., kuris taip pat buvo renginyje Kaune, tačiau grįžo kitu automobiliu. Būdamas kavinėje, vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė galbūt 0,2 litro viskio. Tikrai nesijautė apsvaigęs ir viską prisimena, kas ten vyko ir kaip jis pats elgėsi. Būdamas toje kavinėje, su niekuo nekonfliktavo, nė karto nebuvo įspėtas (duomenys neskelbtini) darbuotojų dėl savo elgesio. Prisimena, kad apie 02.00 valandą, būnant prie staliuko, draugė sėdėjo, o jis pats stovėjo. Stovėjo toje vietoje, kur praeinama iš antrosios salės. Buvo apsirengęs baltos spalvos marškiniais ilgomis rankovėmis ir džinsais. Stovėjo sudėjęs rankas už nugaros. Bendravo su savo draugais, sėdinčiais prie stalo. Pats stovėjo, nes stalas buvo mažas ir nebuvo vietos visiems atsisėsti. Stovint pamatė, kad iš antrosios salės pareina agresyviai nusiteikęs vyras. Taip atrodė, nes jis tiesiai ėjo į jį ir jautė, kad tas asmuo ketina atsitrenkti, o ne gražiai praeiti ir prasilenkti. To žmogaus apibūdinti negali, nes jo neįsidėmėjo, anksčiau jo matęs nėra ir nepažįsta. Suprasdamas, kad tas asmuo neketina gražiai prasilenkti ir trenksis į jį, o galbūt turi ir kitų ketinimų, atstatė savo kairiosios rankos petį, kad būtų pasirengęs jį sustabdyti ir galėtų išlaikyti saugų atstumą. Kaip galvojo, taip ir nutiko. Tas asmuo atsirėmė į jo petį, jis iš karto suprato, kad situacija nėra draugiška. Tas asmuo tuomet stipriai jį stūmė rankomis, jis (L. G.) vos nenugriuvo, tačiau išsilaikė ir abu su tuo vyru susigrūmė. Tikslių savo veiksmų neprisimena, tačiau smūgių nesudavė. Su tuo asmeniu besistumdydami kartu krito ant grindų. Tą kritimą prisimena puikiai. Pats suklupo, nesitrenkė pilnu kūnu į žemę. Galvos tikrai nesusitrenkė nei į šalia buvusį kaminą, nei į grindis, negriuvo ant nugaros aukštielninkas. Suklupimas ant žemės nebuvo skausmingas, jautėsi visiškai normaliai. Taip pat aiškiai prisimena, kad smūgių į galvą niekas nesudavė, niekas jo nespardė. Būnant ant grindų, aplinkui jį ir tą asmenį buvo daug kitų asmenų. Tie kiti asmenys nei vieno smūgio nesudavė, jie kaip tik bandė juos skirti ir užkirsti kelią tolimesniam konfliktui. Tų grumtynių metu pats nebuvo sužeistas. Neprisimena, kokioje padėtyje po to buvo, kai nukrito kartu su tuo asmeniu ant grindų, bet aiškiai suprato, kad situacija nėra gera ir norėjo ją kuo greičiau išspręsti, kad tai netaptų muštynėmis. Staiga pajautė, kad jį kažkas smaugia, matė, kad kažkuris iš asmenų jo kaklą spaudžia ranka, kuri buvo sulenkta per alkūnės sąnarį, o jo galva buvo tam asmeniui po pažastimi. Buvo stipriai smaugiamas ta ranka, jautė didelį fizinį skausmą. Buvo sąmoningas, kadangi ta ranka keliamas buvo veidu į keliantį asmenį, suprato, kad tai (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Tuo metu jo vardo nežinojo, tačiau tai nebuvo kitas (duomenys neskelbtini) darbuotojas R., kuris yra pažįstamas iš matymo. Tas (duomenys neskelbtini) darbuotojas, keldamas nepasakė nei vieno žodžio. Jis niekaip nesistengė suvaldyti situacijos, nieko nekalbėjo, asmenų neramino, tiesiog griebė jį ir viskas, jokiais kitais būdais nebandė išspręsti susiklosčiusios situacijos. Jį nešė praktiškai viena ranka, buvo pakėlęs nuo žemės. Aiškiai prisimena, kad tam nešančiam (duomenys neskelbtini) darbuotojui jis nieko nesakė, nė vieno žodžio neištarė, buvo smaugiamas, nieko pasakyti negalėjo. Niekas kitas jam nesudavė nei vieno smūgio, kol buvo nešamas to (duomenys neskelbtini) darbuotojo. Po to smaugimo daugiau nieko neprisimena, tai paskutinis dalykas, kurį aiškiai po tų grumtynių prisimena. Iki kažkurio laiko buvo sąmoningas, o sąmonės netekimui įtakos turėjo būtent (duomenys neskelbtini) darbuotojo veiksmai, niekas kitas. Pačio momento tikrai neprisimena, kaip krito ant grindų, kai buvo nešamas link išėjimo durų kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Kai atsipeikėjo, gulėjo ant grindų, aplinkui buvo daug žmonių, jokių detalių prisiminti negali. Aiškiau prisiminti pradėjo greitosios medicinos pagalbos automobilyje, tuomet ėmė šiek tiek orientuotis. Buvo nugabentas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, po to kai buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Jam buvo iš esmės padaryti du sužalojimai. Pagrindinis dėl kaukolės lūžimo, kai krito ant grindų, o antrasis – kaklo sužalojimas. Ant kaklo buvo likusios kraujosruvos, jautė skausmą rydamas seiles, taip pat buvo stipriai padidėjęs limfmazgis kaklo srityje. Mano, kad visa tai yra būtent nuo to asmens smaugimo. Antakis prakirstas tikrai nebuvo. Žino, kad gulint ant grindų, kraujavo iš galvos srities, šitai žino iš draugų pasakojimo. Be to, marškiniai, su kuriais buvo, buvo visi kruvini. Minėtas (duomenys neskelbtini) darbuotojas niekuomet nebuvo su juo susisiekęs, neatsiprašė. Mano, kad dėl smaugimo galėjo netekti sąmonės, o (duomenys neskelbtini) darbuotojui jį paleidus arba stūmus, sviedus, jis trenkėsi į žemę visu atsipalaidavusiu kūnu. Tikrai nebūtų trenkęsis į grindis dėl apsvaigimo nuo alkoholio ar kažkokių kitų aplinkybių, nes prieš tai apsvaigęs nuo alkoholio nesijautė ir viską puikiai prisimena (1 t., b. l. 43-47). Proceso veiksmo protokolo specialiajame priede įrašyta pastaba, kad nukentėjusiojo L. G. apklausos protokole klaidingai nurodyta įvykio data, teisinga turi būti – 2024 m. vasario 23 d. (1 t., b. l. 46).

21. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 26 d. apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad L. G. yra jo brolis. 2024 m. vasario 24 d. su broliu L. ir jo 3 ar 4 draugais, gerai neatsimena, nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančią kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Koks tai tiksliai buvo laikas, nurodyti negali, tačiau maždaug apie 00.30 val. Einant į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, buvo neblaivus, ar brolis buvo neblaivus, nežino, kadangi jo tą vakarą geriant nematė, nors buvo kartu Kaune. Nuėjus į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, prisėdo prie laisvo staliuko. Šalia staliuko buvo perėjimas į kitą salę. Vakaro metu bendravo su pažįstamais asmenimis, su brolio draugais nebendravo, kadangi jų nepažįsta. Pats prie brolio nestovėjo, jis bendravo su kitais. Apie 01.45 val., nepamena, kaip prasidėjo muštynės, prisimena, kad pamatė, jog brolis L. grumiasi su nepažįstamu asmeniu, todėl pats puolė juos skirti. Aplinkui buvo daug nepažįstamų asmenų. Kažkuris iš asmenų jį (A. G.) pastūmė į šoną, tada atėjo (duomenys neskelbtini). Tuo metu brolis buvo klūpomis ant žemės pasirėmęs rankomis. Priėjęs (duomenys neskelbtini) ar suėmė jam už kaklo nematė, tačiau matė kaip viena ranka suėmęs už kaklo ir jį spausdamas, pakėlė L. ir ištempė iš minios. Ar brolis tuo metu buvo sąmoningas, pasakyti negali, tačiau mano, kadangi, kiek matė, smūgių minioje broliui į veido, nugaros, galvos sritis niekas nesudavė. Pradėjo skirstytis žmonės iš muštynių vietos. Tada prie durų pamatė minią žmonių. Priėjęs prie minios, pamatė ant žemės be sąmonės gulintį brolį. Šalia jo buvo draugė D. P.. Be sąmonės brolis buvo apie 3-5 min. Jis pats neskambino bendruoju pagalbos numeriu, kadangi pamatęs sakė, kad skambintų kažkas greitajai pagalbai. Iš minios skambino ne vienas asmuo. Po maždaug 7 min. atvyko greitosios pagalbos medikai. L. jau buvo atgavęs sąmonę, tačiau gulėjo ant žemės. Aplink L. ant kilimo matėsi, kaip didėja kraujo žymės, kurios gėrėsi į kilimą. Kai atvyko greitosios pagalbos medikai, L. medikai pakėlė nuo žemės. Ant L. nugaros matėsi daug kraujo. L. greitosios pagalbos medikai išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Pats važiavo taksi paskui greitąją į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. L. apžiūrėjus susiuvo galvą, atliko rentgeno nuotrauką. Medikai paėmė jo telefono numerį ir sakė informuos telefonu dėl L. sužalojimų, todėl jis išvyko namo. Po maždaug pusantros valandos jam paskambino medikai, kurie prašė atvykti į ligoninę, kadangi L. nustatyti sunkūs sužalojimai, todėl reikės vežti į Kauną (1 t., b. l. 107-110, 111).

22. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 26 d. apklausta liudytoja D. P. parodė, kad 2024 m. vasario 23 d. apie 23.00 val. su draugėmis nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Draugių nurodyti nenori, kadangi jos įvykio nematė ir reikšmingų duomenų suteikti ikiteisminiam tyrimui negali. Nuėjus į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, atsisėdo prie laisvo staliuko, kuris buvo netoli įėjimo į kitą salę. Būnant kavinėje, vartojo alkoholinių gėrimų, gėrė vyną, išgėrė ne mažiau 0,3 l. 2024 m. vasario 24 d. apie 00.30 val. į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo draugas L. su draugais ir broliu A. G.. L. visą laiką buvo su ja. Būnant prie staliuko, pati atsisėdo, L. liko stovėti. Išgirdo, kaip įvyko konfliktas tarp L. ir nepažįstamų asmenų. Kas pirmas pradėjo konfliktą, nežino, tačiau aplink L. ir nepažįstamą asmenį buvo apstoję daug nepažįstamų asmenų. Kas ten vyko nematė. Matė, kaip (duomenys neskelbtini) išveda L.. Kaip jis jį vedė ir už kur buvo suėmęs nematė, kadangi buvo būrys žmonių. Viskas vyko labai greitai. Jai pačiai būnant prie staliuko, išgirdo, kaip kažkas sako: „Kvieskit greitąją“. Pribėgusi prie durų, pamatė ant žemės gulintį L.. L. buvo išbalęs, o ant kilimo matėsi kraujo dėmė. L. gulėjo be sąmonės. Prieš atvykstant greitosios pagalbos medikams, L. atsibudo, tačiau nesiorientavo aplinkoje. Atvykę greitosios pagalbos medikai L. nugabeno į greitosios pagalbos automobilį, su kuriuo išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, padarę tyrimus išvežė į Kauno klinikas. Visų įvykio detalių neatsimena, nes buvo ištikta šoko. L. paguldytas galvos smegenų chirurgijos skyriuje. Ant L. kaklo matosi žymės, daktaras atėjęs nurodė, kad jam skilusi kaukolė, yra kraujo išsiliejusio į smegenis židinių, nurodė, kad tai sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 114-116).

23. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 26 d. apklaustas liudytojas T. B. parodė, kad 2024 m. vasario 24 d. apie 00.30 val. atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ su draugu. Į kavinę atėjo išgėręs alkoholio, tą vakarą išgėrė ne mažiau 3 l alaus. Būnant kavinėje, gėrė alų ir buvo antroje salėje. Einant link baro, perėjus į pirmą salę, nepajautė, kaip atsirado ant žemės, viskas aptemo. Atsimena, kad jautė smūgius, tačiau kas sudavė ir kur tiksliai, nurodyti negali. Po to atsimena tik tiek, kad į lauką išvedė (duomenys neskelbtini). Visų įvykio detalių neatsimena, kadangi buvo ištiktas šoko ir stipriai neblaivus, tačiau dėl to niekam pretenzijų neturi. Kaip kas vyko neatsimena (1 t., b l. 121-123).

24. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 7 d. apklausta liudytoja I. B. parodė, kad 2024 m. vasario 23 d. apie 23.00 val. atėjo su draugėmis K. S., D. B. ir M. K. į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Atėjusi į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, jau buvo vartojusi alkoholinių gėrimų. Vakaras vyko ramiai, kas kada atėjo, kada išėjo nematė. 2024 m. vasario 24 d. prieš 02.00 val. sėdėjo priekiu į išėjimo duris ir pamatė, kaip nuo įėjimo eina (duomenys neskelbtini) darbuotojas į kavinės salės vidurį. Su draugėmis susižvalgė. Atsisukus į salės vidų pamatė, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas tempė L.. Kokioje pozicijoje tempė neatsimena, nes viskas vyko labai greitai. L. nutempus link išėjimo durų, (duomenys neskelbtini) darbuotojas jį paleido, kaip jį paleido – nematė, nes užstojo draugės. Tačiau girdėjo, kaip L. galva trenkėsi į žemę, buvo garsas. Ji išsigando, kadangi dirba medicinos srityje. Nubėgo iki L. pažiūrėti, kas jam nutiko. Priėjusi pamatė, jog L. veidas pilkas, akys atmerktos ir užverstos į viršų, jis buvo be sąmonės, nejudėjo, L. akių vokai nemirksėjo, ant veido sužalojimų nesimatė. Veidas nebuvo kruvinas, drabužiai nebuvo kruvini. Ji pradėjo šaukti, kad kviestų greitąją pagalbą, kadangi pastebėjo, kad niekas nekviečia, pati nubėgo prie staliuko kviesti greitąją pagalbą. Neužfiksavo ir negirdėjo, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas lieptų kviesti greitąją pagalbą. Paėmusi mobilųjį telefoną nuo staliuko kvietė greitąją pagalbą ir grįžo prie L.. Prie L. buvo priėjusi mergina. Ji (I. B.) prisilenkė prie L. pažiūrėti, ar jis kvėpuoja. L. kvėpavo. Bendravo su greitosios pagalbos darbuotoja. Išbėgo į lauką paklausti adreso, kadangi niekas nepasakė, po to grįžo į vidų. Grįžusi pastebėjo, kad L. jau sąmoningas. Pribėgo daugiau žmonių, kažkas bandė sodinti, tačiau ji liepė jo nejudinti, kadangi geriau, kad jis gulėtų. Kai L. kėlėsi, po galva kažkas L. pakišo striukę. Kraują pamatė tik tada, kai L. kėlėsi nuo grindų. Kadangi ant žemės buvo kruvina, padėjus striukę jis vėl atsigulė ir laukė medicinos darbuotojų. L. kalbėjo, L. nurodė, kad pametė batą, o mergina, stovėjusi šalia, nurodė, kad jį rado. Pačio konflikto, kuris vyko salės viduryje, nematė (1 t., b. l. 140-143).

25. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 8 d. apklausta liudytoja M. K. parodė, kad 2024 m. vasario 23 d. vakare, kada tiksliai pasakyti negali, atėjo su draugėmis, t. y. K. S., D., I. B. į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kur vartojo alkoholį. Išgėrė du kokteilius. 2024 m. vasario 24 d., kiek tiksliai buvo valandų, pasakyti negali, pamatė, kad gale vyksta konfliktas, tačiau viskas įvyko greitai ir buvo daug žmonių, tai, kas ten vyko, pasakyti negali, tik buvo žmonių sujudimas. Jeigu gerai prisimena, (duomenys neskelbtini) darbuotojas ėjo link išėjimo, o tada grįžo atgal į konflikto vietą, kadangi konfliktui prasidėjus jis buvo netoli jų. Jam grįžus iš konfliktuojančių asmenų, (duomenys neskelbtini) darbuotojas išsivedė vyrą, kuris susitrenkė galvą. Kaip viskas vyko nematė, matė tik, kad jį vedasi. Jiems praėjus pro jas, išgirdo didelį trenkimąsi į žemę. Draugė D. pasakė: „Koks didelis garsas buvo“. Joms atsisukus vyras ant žemės gulėjo be sąmonės. Prie jo priėjusi nebuvo, prie jo priėjo kita draugė ir skambino greitajai pagalbai. Ji L. matė tik iš toliau, ant veido jokių sužalojimų nematė, kraujo žymių taip pat, gulėjo tik be sąmonės. L. I. liepė gulėti, kai jis atgavo sąmonę. Kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas kviestų greitąją pagalbą negirdėjo ir nepastebėjo, girdėjo, kad tik draugė I. kvietė (1 t., b. l. 148-151).

26. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 8 d. apklaustas liudytojas E. B. parodė, kad D. paskambino paklausė, ar matė, kas įvyko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. D. pasakė, kad matė, jog įvyko susistumdymas ir kad D. ištraukė vieną gulintį žmogų. Daugiau nieko nematė. D. klausė, ar gali pasakyti tai policijai, davė tyrėjos numerį, su kuria jis pats susisiekė. Nukentėjusiojo nežino ir jo veido nematė, matė tik, kaip jis dalyvavo konflikte pagal rūbus. 2024 m. vasario 23 d. apie 23.00 val., jis atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Vakaro eigoje, kada tiksliai pasakyti negali, kalbėjo su iš matymo pažįstamu žmogumi, kurio vardo nežino. Jiems kalbant įvyko konfliktas tarp jam nepažįstamų žmonių. Viskas įvykio labai greitai. Į konfliktą įsitraukė daugiau žmonių. Kas, kur ten vyko – nematė, nes buvo daug žmonių. Atėjęs (duomenys neskelbtini) darbuotojas D. iš krūvos pakėlęs išnešė vyrą, kaip jis atrodė, nežino, D. vyrą nešė, nežino. Kaip viskas baigėsi jis nematė (1 t., b. l. 154-157).

27. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 13 d. apklausta liudytoja K. S. parodė, kad 2024 m. vasario 23 d. apie 23.00 val. nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ su draugėmis M. K., D. B. ir I. B.. Kavinėje išgėrė mineralinio ir vieną kokteilį, kadangi prieš tai jau buvo vartojusi alkoholinių gėrimų – tris kokteilius kavinėje „Dzūkų ainiai“. Jautėsi gerai, nebuvo apsvaigusi. Vakaro eigoje, 2024 m. vasario 24 d., apie 00.00 val., atėjo nukentėjusysis su draugais. Kiek jų buvo, tikslai pasakyti negali. Vakaro eigoje nukentėjusysis buvo sukonfliktavęs su kitu jai nepažįstamu asmeniu. Nepažįstamas asmuo po konflikto su nukentėjusiuoju nuėjo pas (duomenys neskelbtini) darbuotoją, nurodydamas: „R., išmesk jį“. Apsaugos darbuotojas nepažįstamą asmenį ramino ir nurodė, kad viskas gerai, liepė eiti ir sėsti jam į savo vietą. Vėliau prie nukentėjusiojo ir jo draugų prisijungė merginos ir pora draugų. Nukentėjusysis sėdėjo salės gale prie perėjimo į kitą salę. Išgirdo, kad barmenė šaukia (duomenys neskelbtini) darbuotoją. Pakėlusi akis pamatė vienoje vietoje grupę konfliktuojančių asmenų. Iš būrio asmenų (duomenys neskelbtini) darbuotojas (plikas), suėmęs už pažastų (jeigu gerai matė už kur suėmęs buvo, nėra tikra), tempė link lauko durų. Kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas tempė nukentėjusįjį, ji pastebėjo, kad nukentėjusysis visiškai nesipriešino, galva buvo nusvirusi ir atremta į (duomenys neskelbtini) darbuotojo krūtinę, kūnas atrodė nevaldomas, kojos tįsėsi, nukentėjusysis pats jų nevaldė ir jomis nėjo. Jai pasirodė labai keista. Kai nukentėjusysis buvo tempiamas, jis nieko nesakė, būtų girdėjusi, jeigu būtų kažką sakęs, kadangi pro pat ją pratempė. Ji sėdėjo nugara į lauko duris. Stebėjo tą visą situaciją. Pratempus pro ją pati matė tik (duomenys neskelbtini) darbuotojo nugarą ir dalį nukentėjusiojo – viršutinę kūno dalį (rankas ir pilvą). Nukentėjusysis atrodė kaip be sąmonės, nes buvo lyg maišas. (duomenys neskelbtini) rankų nematė, tačiau išgirdo stiprų trenkimosi garsą. Tuo metu D. sušaukė, kad galva. I. atsistojo nuo staliuko. Atsisukusi pamatė, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas dešine ranka kelis kartus trinktelėjo nukentėjusiajam per veidą, lyg ketindamas jį prikelti. Nukentėjusysis gulėjo be sąmonės, jis nejudėjo, nereagavo, veido dalį matė, todėl tikrai nematė, kad jis kalbėtų. (duomenys neskelbtini) atsitraukė į šoną. Prie nukentėjusiojo atbėgo I. iš kairės pusės, kuri pamačiusi nukentėjusįjį, pasakė, kad reikės jį gaivinti, kviesti greitąją. I. pasiėmė telefoną ir pati skambino į greitąją pagalbą. Prie nukentėjusiojo atėjo moteris su trumpais plaukais. Nukentėjusysis atgavo sąmonę, moteris su trumpais šviesiais plaukais, kurios nepažįsta, padėjo jam po galva striukę. Po kiek laiko atvyko greitosios pagalbos medikai. Kai L. atsikėlė, jo veidas buvo baltas, ant veido dešinės pusės kraujo nematė, sužalojimų taip pat. Atvykę medicinos darbuotojai aprišo nukentėjusiajam galvą, pakėlę išsivedė. Išeidinėjant iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ant kilimo prie lauko išėjimo durų pamatė kraujo balą (1 t., b. l. 168-171).

28. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 18 d. apklaustas liudytojas M. D. parodė, kad 2024 m. vasario 23 d. buvo su L. G., A. G. ir draugais renginyje Kaune. Iš (duomenys neskelbtini) grįžo jam priklausančiu automobiliu. Automobilyje kartu važiavo L. ir L. draugas. 2024 m. vasario 24 d. apie 00.00 val. grįžo į (duomenys neskelbtini) prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. L. draugas kažkur išėjo, nežino kur. L. išlipo iš automobilio ir nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, o jis liko automobilyje, kadangi kalbėjo mobiliuoju telefonu. Po maždaug 10-15 min. nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Buvo kavinėje su L., L. drauge D. ir jos draugėmis. Vakaro eigoje viskas vyko ramiai, alkoholio tą vakarą nevartojo. Jis (M. D.) buvo pirmoje salėje prie staliuko, kuris yra netoli perėjimo į antrą salę. L. buvo netoli prie kito staliuko. Būnant prie staliuko, išgirdo šurmulį. Atsisukęs pamatė būrį žmonių, būrio viduryje pamatė L., aplink jį buvo daug žmonių, kiek tiksliai, nežino. L. buvo pritūpęs ar atsisėdęs, negali tiksliai pasakyti, tačiau tikrai negulėjo ant žemės. Pats stengėsi patraukti žmones, kad nekiltų didesnis konfliktas. L. būnant būryje žmonių, niekas smūgių nesudavė. Pamatė, kaip link susibūrusių žmonių atėjo du (duomenys neskelbtini) darbuotojai: žino, vienas R., o kitą vadina „(duomenys neskelbtini)“, koks jo vardas, nežino. R. visus gražiai bandė išskirti, elgėsi profesionaliai. L. elgėsi adekvačiai, nekonfliktavo, jis jau buvo ramus. Tuomet priešais atėjo kitas (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir suėmė L., kaip jį suėmė, nematė, kadangi bandė raminti konfliktą. Išsiskirsčius būriui žmonių išeidinėjo į lauką. Išeidinėjant į lauką, prie įėjimo/išėjimo durų pamatė L., gulintį ant kilimėlio. Ant kilimėlio po L. pakaušiu matėsi kraujo dėmė. L. veidas nebuvo kruvinas, drabužiai taip pat nebuvo kruvini. L. buvo atsimerkęs, akys buvo užverstos viršų, kartais sumirkčiodavo. L. nerodė jokių ženklų, vėliau užmerkė akis. L. brolis A., būdamas prie L., bandė jį kalbinti, tačiau L. nieko neatsakė. Vėliau atvykus greitosios pagalbos medikams, L. išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių (1 t., b. l. 174-177).

29. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 20 d. apklausta liudytoja D. B. parodė, kad 2024 m. vasario 23 d. apie 23.00 val. kartu su draugėmis I. B., K. S. ir M. atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Prieš ateinant į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, jau buvo vartojusi alkoholio. Kavinėje dar išgėrė vieną kokteilį. Jautėsi gerai ir galėjo objektyviai vertinti įvykio aplinkybes. Sėdėjo į išėjimo duris priekiu, todėl kas vyko gale nematė. Vakaro eigoje, tiksliai pasakyti negali kada, išgirdo triukšmą, todėl atsisuko į salės galą. Salės gale pamatė daug žmonių, kas tiksliai vyko nematė. Matė tik tai, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas išvedė vieną vyrą iš būrio žmonių, tačiau kaip jį išvedė, nematė. Įvykio nematė ir nieko negirdėjo. Pačio nukentėjusiojo nematė. Iš kavinės pasišalino tik tada, kai nukentėjusįjį išsivežė greitoji pagalba (1 t., b. l. 182-184).

30. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 5 d. apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad kavinė „(duomenys neskelbtini)“ įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini). Jis šioje bendrovėje dirba vadybininku, yra atsakingas už vaizdo stebėjimo kameras. Kavinėje įprastai būna nuo 8 valandos ryto iki 17 valandos vakaro. Prisimena, jog vasario 26 dieną mobiliojo ryšio telefonu paskambino moteris, prisistačiusi policijos pareigūne Karolina, ir prašė vaizdo įrašų iš 2024 m. vasario 24 d. nakties. Tuo metu jis atostogavo, bet vaizdo įrašus pareigūnei pateikė, nusiuntė jai mobiliosios programėlės „Viber“ pagalba. Siuntė penkis vaizdo įrašus, kurių kiekvienas buvo apie 5 minučių trukmės. Po kurio laiko vėl kreipėsi policijos pareigūnai ir paaiškino, kad trūksta dalies vaizdo įrašo, kai nukentėjęs asmuo didžiojoje salėje prie įėjimo – išėjimo durų krenta ant plytelių, vedamas (duomenys neskelbtini) darbuotojo D. B.. Peržiūrėjęs pastebėjo, kad tikrai trūksta. Vaizdo stebėjimo įrašymo įrangą pirko iš UAB „Bitė Lietuva“. Kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ turi įrengtas penkias vaizdo stebėjimo kameras ir patį įrenginį. Tiesiogiai rodomą vaizdo įrašą gali stebėti tiek savo mobiliojo ryšio telefone, tiek kompiuteryje, prisijungęs per „Arlo“ įdiegtą programą. Prisijungimus turi tik jis ir uošvė A. Vaizdo įrašai programėlėje yra saugomi tik 7 dienas. Jie siunčiami į programėlę automatiškai ir kiekvienas iš jų yra ne ilgesni nei 6 minučių. Jie tokiais laikais sukarpyti atsiranda minėtoje programoje patiems nieko nedarant. Ir anksčiau yra pastebėję, kad automatiškai programai karpant vaizdo įrašus, dalies sekundžių pereinamojo laikotarpiu trūksta tarp vaizdo įrašų. Pats įvykio, įvykusio 2024 m. vasario 24 d. naktį, nematė (1 t., b. l. 187-190).

31. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 25 d. apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad 2024 m. balandžio 23 d. su draugėmis buvo (duomenys neskelbtini), grįžusi į (duomenys neskelbtini) dar vyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Į kavinę atėjo viena pati be draugių maždaug 00.30-1.00 valandą. Kartu su draugėmis buvo išgėrusi vieną šampano butelį, apsvaigusi nuo alkoholio tikrai nesijautė. Kavinėje buvo draugas E. V.. Nusirengusi striukę ėjo prie baro užsisakyti kokteilio. Priėjusi prie baro, užsisakinėjo kokteilį ir sau už nugaros išgirdo triukšmą. Atsisukusi pamatė žmonių sambūrį už kolonos. Kas ten tiksliai vyko, pasakyti negali, nes viską užstojo minėta kolona. Stovėdama pastebėjo, kad vienas iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kurį pažįsta iš matymo, bando išvesti vieną asmenį iš to sambrūzdžio, vykusio už kolonos, kur, kaip supranta, įvyko muštynės. Minėto (duomenys neskelbtini) darbuotojo asmeniškai nepažįsta, jį žino tik iš matymo, kaip šios įstaigos (duomenys neskelbtini) darbuotoją. Matė tik patį veiksmą, kai asmuo jau buvo vedamas. Viską gerai įsidėmėjo, nes vaikinas, kurį buvo bandoma išvesti, pasirodė, kad yra draugų sūnus. Jis buvo ilgesnių šviesesnių rusvų plaukų, vilkėjo baltos spalvos palaidinę ir tamsios spalvos kelnes. Galėjo būti juodos arba mėlynos spalvos. Pamatė, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas jį apkabina per petį, atrodo, kad jie buvo atsisukę veidais į barą, jų veidus galėjo matyti. Apsaugos darbuotojas bandė tą asmenį apglėbti, laikydamas už jo peties. Tas asmuo (duomenys neskelbtini) darbuotojo veiksmams priešinosi, jis muistėsi visu kūnu. Negirdėjo, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas, ar tas vedamas asmuo ką nors kalbėtų. Kadangi tas asmuo muistėsi, (duomenys neskelbtini) darbuotojas jį apglėbė abejomis rankomis per liemenį ir tempė link išėjimo durų iš kavinės. Tempiamas jis ir toliau stipriai kojomis spardydamasis priešinosi. Kai jį jau suėmė per liemenį, to vaikino veidas buvo į (duomenys neskelbtini) darbuotojo krūtinę. Dar kartą gerai įsižiūrėjo į tą vaikiną, nes vis dar galvojo, kad tai yra draugų sūnus, bet po to suprato, kad klydo. Rankų to vaikino, kai jis buvo tempiamas, neužfiksavo, įsiminė tik tai, kad jis spardosi kojomis. Patempus tą vaikiną 1-1,5 metro, jis ir toliau muistėsi, o (duomenys neskelbtini) darbuotojas jo rankose nebeišlaikė ir tas vaikinas krito, trenkdamasis pakaušiu į plyteles. Jis krito aukštielninkas. Tikrai negirdėjo, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas ar tas vaikinas kažką sakytų, jeigu ir sakė, to galėjo negirdėti, nes labai garsiai grojo muzika. Nukritęs tas vaikinas nejudėjo, mano, kad galėjo netekti sąmonės. Viskas vyko greitai. Prisirinko žmonių. Matė, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas suėmė jį ties liemeniu ir patempė jį ant kilimėlio šalia durų. Ten buvo paguldytas galva ant to kilimo. Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir jį pajudino, pastebėjo, kad asmeniui kraujuoja iš galvos, pakaušio srities. Kas konkrečiai ką darė, nematė, kadangi buvo daug žmonių. Neseniai gavo žinutę „Messenger“ mobiliąja programėle iš asmens, pasivadinusio socialiniame tinkle „Facebook.com“ D. B.. Suprato, kad rašo (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Jis prašė mobiliojo ryšio telefono numerio. Jam nusiuntė savo numerį ir jis su ja susisiekė. Paskambinęs pasakė, kad matė, jog 2024 m. balandžio 24 naktį ji buvo prie baro ir paklausė, ar matė, kas įvyko ir kaip nukrito tas vaikinas. Ji atsakė jam, kad matė. Jis paprašė padėti ir policijoje duoti parodymus. Ji sutiko. Jokių asmeniškumų šioje situacijoje neturi ir yra nešališka (1 t., b. l. 193-196). Proceso veiksmo protokolo priede nurodyta pastaba, kad protokole klaidingai nurodyta, kad data – 2024 m. balandžio 23. Tiksli data - 2024 m. vasario 23 d.(1 t., b. l. 195).

32. 2024 m. vasario 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – kavinė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini). Matomas kavinės įėjimas, kuris yra nuo gatvės pusės. Užėjus į kavinę, matomi mediniai stalai, šalia jų medinės, rudos spalvos kėdės. Matoma, jog kavinėje esančios kėdės yra netvarkingai sudėtos. Viduryje kavinės patalpos yra plytinė kolona (kaminas). Šalia jo matomi ant grindų sudaužyti stiklai ir išlieti skysčiai. Taip pat kavinės „(duomenys neskelbtini)“ dešinėje pusėje matomas praėjimas, vedantis į kitą patalpą. Šalia minėto praėjimo, kairėje pusėje, kampe, matomas medinis staliukas su trimis kėdėmis. Taip pat matomas virš jo ant lubų šviestuvas ir šalia jo dekoracijos ant sienos. Ant lubų kampe yra matoma įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri filmuoja patalpą. Apžiūros atlikimo vietoje yra įrengtų ir kitų vaizdo stebėjimo kamerų, kurios filmuoja kavinės patalpas (1 t., b. l. 29-36).

33. 2024 m. kovo 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 113/2024 (06) nurodoma, jog L. G. nustatyta muštinė pakaušio žaizda, galvos (duomenys neskelbtini). Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, traumuojančiai jėgai pagrindinai veikiant pakaušio sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti krentant bei pakaušio sritimi atsitrenkiant į kietus paviršius. Nukentėjusysis galėjo prarasti sąmonę pakaušio sritimi atsitrenkus į kietus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Kaukolės pamato kaulų lūžimas, galvos smegenų sumušimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 13-14).

34. 2024 m. gegužės 21 d. – 2025 m. gegužės 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 197/2024 (06) nurodoma, jog nesant objektyvių medicininių duomenų, atsakyti, ar nukentėjusysis L. G. galėjo prarasti sąmonę, kai jo kaklas buvo spaudžiamas (duomenys neskelbtini) darbuotojo D. B. rankomis, nėra galimybės (2 t., b. l. 19).

35. 2024 m. vasario 26 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2024 m. vasario 26 d. A. V. pateikė kavinės „(duomenys neskelbtini)“ kilimą, ant kurio matomos dėmės, panašios į kraujo (2 t., b. l. 41-44).

36. 2024 m. vasario 26 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas kilimas su galimai kraujo dėme. Kilimo plotis – 84 cm, ilgis – 148 cm. Taip pat matoma ant kilimo viena didelė raudonos spalvos dėmė ir aplinkui mažos raudonos spalvos dėmės. Kilimas iš šonų ir apačioje yra juodos spalvos, guminis, o viršuje matoma rudos spalvos medžiaga. Ant dešinio ir kairio šonų guminių pusių rašoma „Lindstrom“. Nuo dešinio krašto į kilimo vidų 47,5 cm ir nuo viršaus – 16 cm matoma raudonos spalvos dėmė, kurios ilgis 19 cm, o plotis – 40 cm (2 t., b. l. 45-52).

37. 2024 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) raštu pateikė 2024 m. vasario 24 d. filmuotą medžiagą kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 31).

38. 2024 m. vasario 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Pateikti penki vaizdo įrašai, pavadinimais „FDKX7998“, „CCET8009“, „UJBL8595“, „RTYV8624“, „PVYR1608“. Vaizdo įrašai nespalvoti, su garso įrašu.

40.1. Apžiūrimas pirmasis vaizdo įrašas „FDKX7998“, kurio trukmė 5 min. 00 sek. Vaizdo įraše 01 min. 27 sek. matoma patalpa, kurioje daug žmonių, groja garsi muzika (triukšmas), dėl ko asmenų balsų negirdėti. Vaizdo įraše pagal ikiteisminio tyrimo duomenis matomas A. G., kuris stovi vaizdo įrašo viduryje prie pertvaros, bendrauja su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris vilki šviesius marškinius ir tamsios spalvos kelnes. Vaizdo įrašo kairėje pusėje į salę įeina pagal ikiteisminio tyrimo duomenis nustatyta – T. B.. Prieš jį tarp staliukų stovi šviesios spalvos marškiniais, pagal ikiteisminio tyrimo duomenis nustatyta L. G.. Įėjus T. B. į salę, L. G. dešinės rankos pečiu susiduria su T. B. ir atsitrenkia į T. B. krūtinės sritį. T. B. pasitraukia į dešinę pusę, o L. G. pasvyra į kairę pusę. L. G. dešine ranka suduoda smūgį T. B. į kairės pusės kaklo sritį. Tarp T. B. ir L. G. stovi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. T. B. dešine ranka užsimoja į L. G. veido sritį, tačiau ar suduoda, ar pataiko į veido sritį – nematyti. L. G. dešine ranka suduoda smūgį nepažįstamam asmeniui, užsimodamas į T. B. pusę. Prieina ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų prie L. G. ir T. B., taip pat prieina A. G., vyksta grumtynės. Matoma, kaip T. B. nukrenta ant žemės, o L. G. apglėbia jį kojomis, taip būdamas virš jo, suduoda T. B. smūgį į šoną, stumiamas kitų asmenų dešine ranka atsiremia į žemę. Pagal ikiteisminio tyrimo duomenis matoma, kad ateina R. V.. Jis, būdamas L. G. iš nugaros, rankomis už pečių ji traukia į save. Nuo įėjimo į kavinę ateina pagal ikiteisminio tyrimo duomenis nustatyta D. B., atsistodamas prieš L. G.. Kadangi aplinkui L. G. stovi daug ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, sunku matyti asmenų veiksmus. D. B. rankomis apima klūpinčiam L. G. už kaklo srities taip, kad L. G. galva yra D. B. po dešiniu žastu ir jį vis pakeldamas į viršų tokioje pozicijoje veda link išėjimo. Paėjęs link išėjimo, jį atstumia nuo savęs, taip L. G. numesdamas ant grindų. L. G. nukritęs nejuda. D. B. abejomis rankomis paima už jo rankų. Eina link išėjimo, dėl asmenų gausos neįmanoma pasakyti tolimesnių D. B. veiksmų. Nematyti L. G.. Prie durų nueina mergina ir grįžta prie staliuko, kažką nuo jo paima ir nueina link durų. Nuo 02 min. 05 sek. iki 05 min. 00 sek. ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta.

40.2. Apžiūrimas antras vaizdo įrašas „CCET8009“. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. 00 sek. Vaizdo įraše 01 min. 38 sek. vaizdo įrašo viršuje matoma, kad vyksta konfliktas tarp asmenų, vaizdo įraše pasigirsta moteriškas balsas, kuris rėkia: „R., R., va“. Pagal ikiteisminio tyrimo duomenis nustatyta, kad už baro stovinti moteris yra R. K., kuri po ištartų žodžių dešine ranka rodo į būrį susimušusių asmenų už kamino. Vaizdo įrašo viršuje, kairėje pusėje, matoma, kaip link kamino nueina D. B.. Kas vyksta už kamino – nesimato. Matoma, kaip D. B. paėmęs L. G. už kamino vesdamas apsuka, tačiau L. G. galvą laiko po dešiniu žastu, vesdamas L. G. D. B. vis pakelia į viršų. Nuo 01 min. 57 sek. iki 5 min. 00 sek. ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta.

40.3. Apžiūrimas trečias vaizdo įrašas „RTYV8624“. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. 00 sek. Vaizdo įraše 04 min. 45 sek. vaizdo įraše prie įėjimo/išėjimo į kavinę durų sėdi D. B.. Salėje daug kavinės lankytojų. Už baro matoma dirbanti pagal ikiteisminio tyrimo duomenis padavėja – barmenė R. K., kuri šaukia: „R., R., va“. D. B. atsistojęs eina link salės galo, kur stovi kaminas. Priėjęs prie kamino, pasilenkia link asmenų, pagal ikiteisminio tyrimo duomenis nustatyta, kad prie L. G.. Kelis kartus sujudina pečius, tačiau dėl užstojusių asmenų, jo veiksmų įvardinti negalima.

40.4. Apžiūrimas ketvirtas vaizdo įrašas „PVYR1608“. Vaizdo įrašo trukmė 5 min. 00 sek. Vaizdo įraše salėje matomi kavinės lankytojai. Prie išėjimo durų, ant žemės matomas gulintis L. G.. Apsižergęs kojomis L. G. atsistojęs stovi D. B.. Prie baro sėdi baro lankytojai. D. B. abejomis rankomis paima L. G., kuris nerodo jokių ženklų, ir apsižergęs jį pakelia už abiejų rankų, tempia link išėjimo durų. Pritempęs, viršutinę kūno dalį padeda ant kilimo. L. G. rankas padeda ant jo ir savo dešine ranka du kartus suduoda. Tačiau L. G. nereaguoja, jokių ženklų nerodo. D. B. dešinės rankos pirštus užkiša po L. G. galva. Prieina mergina, sėdėjusi prie antro staliuko prie išėjimo durų. Priėjusi moteris pasako: „Kvieskit greitąją“. Kita moteris nuo antrojo staliuko sako: „Greitąją kvieskit, nes jam galvą“. Prie L. G. prieina jo sugyventinė, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai D. P., kuri atsitūpusi tupi prie L. G. iš kairės pusės. L. G. guli ir nerodo jokių ženklų. 02 min. 24 sek. vaizdo įraše matoma, kaip L. G. prie galvos laiko sulenktą kairę ranką. Prie L. G. prieina brolis A. G.. Šalia stovi (duomenys neskelbtini) D. B. ir R. V.. 03 min. 00 sek. L. G. bando atsisėsti, tačiau vyriškas balsas liepia jam nesikelti. L. G. vėl atsigula. Nuo 03 min. 05 sek. iki 05 min. 00 sek. ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (2 t., b. l. 32-35).

39. 2024 m. birželio 4 d. Policijos departamento prie VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos vaizdų ir portretų tyrimo specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktame omega DVD+R diske pateikti penki tiriamieji vaizdo įrašai. Vaizdo įrašai yra nespalvoti, su garsu, užfiksuoti bendru planu, dalinai iš viršaus, vaizdas mažo ryškumo ir detalumo, naudotas didelis vaizdo glaudinimas, matomi dideli vaizdo triukšmai, maža vaizdo įrašų skiriamoji geba. Tyrimą dominantys asmenys užima mažą vaizdo įrašų kadrų dalį ir yra prastai matomi. Siekiant, kad geriau matytųsi vaizdo įraše, pavadinimu FDKX7998.mp4, užfiksuotų asmenų atliekami veiksmai, atliktos šio vaizdo įrašo epizodo, laikotarpyje nuo 1 min. 40 sek. iki 1 min. 53 sek., šviesumo ir kontrasto korekcijos, vaizdas paryškintas ir iškadruotas, panaudoti vaizdo gerinimo filtrai. Iš vaizdo įrašų atrinkti kadrai, kuriuose geriausiai matomi užfiksuoti dominantys asmenys ir jų atliekami veiksmai. Atliktos šių kadrų šviesumo ir kontrasto korekcijos, vaizdas paryškintas ir iškadruotas, panaudoti vaizdo gerinimo filtrai. Tyrimo atlikimo metu gautas vaizdo įrašo failas ir šeši skaitmeniniai nuotraukų failai įkelti prie specialisto išvados, kaip dokumento priedai. Atlikus vaizdo įrašų analizę nustatyta, kad dėl prastos vaizdo kokybės, nėra užfiksuota vaizdinė informacija, kurios pagalba galima būtų pagerinti vaizdą tiek, kad aiškiai matytųsi užfiksuoti asmenys ir jų atliekami veiksmai (2 t., b. l. 25-28).

40. 2024 m. vasario 27 d. – 2024 m. vasario 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, jog apžiūrimai vaizdo įrašai yra policijos pareigūnų nešiojamųjų vaizdo registratorių įrašai, pavadinimais „PSS-20240224-015318UTC+0200“ ir „PSS-20240224-015313UTC+0200“:

42.1. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240224-015318UTC+0200“ (protokole klaidingai nurodomas pavadinimas „PSS-20240224-015313UTC+0200“). 01 min. 09 sek. vaizdo įraše matomas policijos pareigūnas, kuris kaire ranka suėmęs, pagal ikiteisminio tyrimo duomenis nustatyta T. B., už dešinės rankos žasto. T. B. pareigūnui nurodo: „Aš tik gyniausi“. 02 min. 09 sek. vaizdo įrašo dešinėje pusėje matomas stovintis vyras su juodais marškinėliais, ant kurių užrašyta „Ride with the devil“. Pagal ikiteisminio tyrimo duomenis nustatyta, kad tai R. V.. R. V. policijos pareigūnams nurodo: „Nu va tą, kur nusivedėt, tai šitą va“. Policijos pareigūnas, stovintis priekyje, sako: „Tai tą, kur nusivedėm, tai šitą?“, toliau policijos pareigūnas klausia: „Tai tas, kur pas mus mašinoj šitą sumušė?“, R. V. nurodo: „Šitą“. Policijos pareigūnas, stovintis priešais, nurodo: „Tai jie tarpusavyje čia viskas įvyko?“, R. V. atsako: „Jo, ten pradėjo daužyt šitą“. Vaizdo įraše 03 min. 05 sek. matomas greitosios pagalbos automobilis, šalia stovi greitosios pagalbos medicinos darbuotoja. Greitosios pagalbos medicinos darbuotoja klausia: „Tai čia dabar jį kas čia, jis pats krito ar kaip?“. Pagal ikiteisminio tyrimo duomenis nustatyta, kad D. B. medicinos darbuotojai nurodo: „Ne, tai jie susimušė, o paskui aš jau jį vedžiau, jau irgi išvedinėt ir pastūmė“. 03 min. 35 sek. vyksta pokalbis tarp matomo policijos pareigūno ir D. B.. D. B. nurodo: „Čia žinok daugiau jų buvo, bet pagrinde tai tas“, policijos pareigūnas klausia: „Tai jis su tuo va susimušė, kur pas medikus, o dėl ko neaišku?“, D. B. nurodo: „Neaišku, o aš aš“. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vyras nurodo: „Atėję į šį barą visą laiką iš jų pusės konfliktas buvo“. D. B. nurodo: „Nes aš jį, supranti, kaip vedžiau, jau viskas vedžiau, dar tas dabėgo, kažką tai stūmė ir aš tuo kartu griuvau“. 06 min. 48 sek. girdimas vyro balsas automobilyje, pagal ikiteisminio tyrimo duomenis nustatyta L. G.. L. G. policijos pareigūnams nurodo: „Jo, jo, aš tiesiog kritau ir trenkiausi galva į apačią“. 09 min. 24 sek. vaizdo įraše matomas kavinės „(duomenys neskelbtini)“ viduje stovintis policijos pareigūnas ir (duomenys neskelbtini) darbuotojas R. V.. R. V. sako: „Jo, jo, šitoj susimušė ir mes juos į lauką (kokį pasako paskutinį žodį dėl triukšmo nėra galimybės išgirsti)“. Priėjęs D. B. prie policijos pareigūnų kažką pasako, tačiau dėl triukšmo nėra galimybės išgirsti.

42.2. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240224-015313UTC+0200“. Vaizdo įraše nuo 00 min. 00 sek. iki 03 min. 00 sek. analogiška vaizdo įrašui pavadinimu „PSS-20240224-015318UTC+0200“ (protokole klaidingai nurodomas pavadinimas „PSS-20240224-015313UTC+0200“). Nuo 03 min. 07 sek. vaizdo įraše matomas vyras juodais marškinėliais, pagal ikiteisminio tyrimo duomenis D. B.. Policijos pareigūnams D. B. nurodo: „Su rudu šviesiu megztuku tokiu“. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja klausia: „Tai čia dabar jį kas čia, jis pats krito ar kaip?“, policijos pareigūnas sako: „Ne, jie susimušė“. D. B. medicinos darbuotojai nurodo: „Ne, tai jie susimušė, o paskui aš jau jį vedžiau, jau irgi išvedinėt ir pastūmė, mes kartu griuvom“. Policijos pareigūnas sako: „Ateik, pažiūrėsi šitas, čia sakė, kad šitas lyg“. D. B. sako: „Jo“. Paėjęs link kavinės D. B. sako: „Jie ten pradėjo“. Policijos pareigūnas sako: „Man reikia duomenų, bet šitas pradėjo“. D. B. nurodo: „Jo, jo, jie ten kažko“. Policijos pareigūnas klausia: „Ir šitas sudavė šitam?“. D. B. sako: „Jo“. Policijos pareigūnas sako: „Į galvą ten kažkur“, D. B. sako: „Dar ten daugiau žmonių buvo, bet pagrinde tai va tas va“. Policijos pareigūnas nueina prie greitosios medicinos pagalbos automobilio. Priėjęs klausia: „Tu dokumentą turi, jaunuoli, turi savo dokumentą ar ne, jūs draugė gal jo?“, moteris, pagal ikiteisminio tyrimo duomenis D. P. atsako: „Taip“. Policijos pareigūnas sako: „Man reikia duomenų jo“. 04 min. 17 sek. vaizdo įraše matoma, kaip prie greitosios medicinos pagalbos automobilio stovi D. B., kuris bendrauja su viduje esančiais asmenimis, tačiau ką sako dėl įrašo kokybės išgirsti neįmanoma. Vaizdo įraše nuo 04 min. 17 sek. iki 05 min. 00 sek. ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Policijos pareigūnas L. G. klausia: „Žodžiu, jis prie tavęs prisikabino, atsimeni kažką ar ne?“, L. G. sako: „Jis mane stūmė ir aš trenkiausi baisiai į apačią“. Policijos pareigūnas sako: „Ir daugiau nieko?“, automobilyje kalba L. G. draugė D. P., kuri nurodo aplinkybes, tačiau dėl vaizdo įrašo kokybės neįmanoma išgirsti. Policijos pareigūnas klausia: „Jo, jis pas mus yra, jis pastūmė ar tiesiog sudavė?“. L. G. sako: „Jis mane stūmė ir aš tiesiog“. D. P. nurodo: „Mes tiesiog stovėjom ir staigiai atvarė“. Policijos pareigūnas sako: „Iš niekur nieko“. 09 min. 25 sek. vaizdo įraše matomas (duomenys neskelbtini) darbuotojas R. V., kuris nurodo ranka į vietą, sakydamas: „Čia, čia va susimušė, yra kameros va čia“. Policijos pareigūnas sako: „Ai va šitoj va vietoj“, R. V. atsako: „Jo, jo, šitoj ir mes juos į lauką tįsėm, va čia va mušėsi“. Vaizdo įraše matoma prieina D. B., kuris sako: „Aš jam ranką užkišau, kaip griuvom“ (2 t., b. l. 74-77).

41. Iš garso įrašo Bendrajam pagalbos centrui (BPC) apžiūros protokolo matyti, kad skambučio laikas 2024 m. vasario 2 d. 01:47:51 val., garso įrašo trukmė 2 min. 05 sek. BPC paskambinusi moteris kviečia greitąją, nurodo važiuoti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, pasako, kad žmogus guli be sąmonės. Taip pat nurodo, kad jam kraujuoja iš galvos. Po to sujungus su policija, policijos pareigūnui paklausus, kas ten atsitiko, moteris pasako, kad nežino, čia daug žmonių, susimušė ir dabar guli be sąmonės (2 t., b. l. 83-86).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

42. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

43. Nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį tada, kai, be kitų faktinių bylos aplinkybių, nustatomas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas arba susargdinimas. Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos sveikatos (duomenys neskelbtini) ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės (duomenys neskelbtini) ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. sakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEyLTQ4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-212-489/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-212-489/2020">2K-212-489/2020</a>).

44. Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018).

45. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. B. yra kaltinamas BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, tai yra tuo, kad pastumdamas nukentėjusįjį metė jį iš rankų ir tokiais veiksmais sunkiai jį sužalojo.

46. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad D. B. kaltė padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

47. Sprendžiant dėl kaltinamojo kaltės, visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu yra prieštaringi – ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, apklaustas 2024 m. kovo 1 d. teigė, kad nuėjo į konflikto vietą, nukentėjusysis sėdėjo ant žemės, po juo nieko nebuvo, sėdėjo ant grindų, kaire ranka pasirėmęs į grindis, jį spardė kiti asmenys, bandant jį ištraukti, kiti asmenys jam (D. B.), taip pat sudavė smūgius, nukentėjusysis buvo kruvinas veido srityje, jeigu gerai pamena, jam buvo prakirstas antakis, suėmęs nukentėjusiajam už sprando taip, kad nukentėjusiojo ranka buvo vidinėje dalyje jam (D. B.) ant žasto, nukentėjusysis buvo priekine kūno dalimi į jį, vedant nukentėjusysis nurodė, kad jam bloga ne mažiau du kartus, vedant nukentėjusįjį iš minios žmonių, nepažįstami asmenys išlindę iš už kamino, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau vieną smūgį, jį tokioje pozicijoje vedantis link lauko durų, maždaug nuėjus pusė kelio, nukentėjusysis pasakė, kad jam bloga, jį vedė nugara į lauko duris, jam pasakius, kad jis blogai jaučiasi, jį tiesiog paleido, jis buvo sąmoningas, jam krentant kišo dešinę koją po nukentėjusiuoju, kad nesusižeistų, nukentėjusysis krito kairiu šonu ant grindų, L. kruviną pasiėmė nuo kamino, nukentėjusiojo nemetė ir nestūmė, jam pasakius, kad jam bloga, jį paleido (2 t., b. l. 170-173). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 9 d. apklaustas kaltinamasis pakeitė savo parodymus, parodė, kad L. G. klūpojo ant kelių apžergęs kitą asmenį, kuris gulėjo ant grindų, pasilenkęs prie jo, jo galvą suėmė sulenkdamas savo dešinę ranką per alkūnės sąnarį, L. G. galva buvo ties jo (D. B.) krūtine veidu į jį, taip suėmęs jį pakėlė nuo to kito žmogaus, kaire savo ranka prilaikė dešiniąją, taip užfiksuodamas veiksmą, L. G. pakėlęs vedė prie išėjimo iš kavinės durų, taip jį ir vedė suėmęs rankomis ties kaklu, tačiau nuo žemės jo pakėlęs nebuvo, jis ėjo savo kojomis, to asmens nesmaugė, suprato, kad adekvačiai naudoja savo jėgą, tiek, kiek jos reikia, jis pats dėliojo savo kojas, dar vedamas bandė muistytis, be to, vedamas jis kalbėjo, ne kartą reikalavo paleisti, du kartus minėjo, kad bloga, nė karto nepasakė, kad yra smaugiamas, kad jam skauda dėl jo (D. B.) veiksmų ar kažko panašaus, vedamas jis visą laiką buvo sąmoningas, jį nuvedė netoli išėjimo iš kavinės durų, tuo metu L. G., norėdamas išsilaisvinti iš rankų, pasimuistė dar kartą, truktelėjo savo galvą ir iš jo (D. B.) rankų išslydo, išslydęs iš rankų, prarado koordinaciją ir jis (D. B.) matė, kad jis krenta, dar bandė jam padėti, lenkdamasis prie jo ir bandydamas pagauti, tačiau nepavyko ir L. G. nukrito (2 t., b. l. 182-185). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė skirtingas aplinkybes, nei ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad nukentėjusįjį suėmė už sprando, pakėlė ir atsistojo, jam buvo pasakyta, kad (duomenys neskelbtini), raminkis, nukentėjusysis muistėsi, šokinėjo, jį stengėsi kuo greičiau išvesti iš salės, jo nesmaugė, tiesiog stipriai buvo suėmęs, stengėsi vesti kuo žemiau, spaudė prie savęs, jis pasakė paleisk, man bloga, tuomet šiek tiek sulaisvino savo rankas, praktiškai prie durų nukentėjusysis padarė tokį judesį ir išsirovė iš jo (kaltinamojo), jis (kaltinamasis) jį pametė, ko pasėkoje yra ši trauma, vedamas nukentėjusysis judėjo į visas įmanomas puses, laikė jį pakankamai stipriai, suėmė už sprando, iš nugaros pusės, veidu į save, vedėsi išėjimo link, kai vedėsi, nukentėjusysis buvo palenktas veidu į jį (kaltinamąjį), jo rankos buvo laisvos, jis galėjo patapšnoti, kad jaučia fizinį skausmą, bet jis muistėsi, plaikstėsi, bandė išsirauti, po jo pasakymo paleisk, man bloga, šiek tiek sulaisvino, buvo suėmęs už sprando, ko pasėkoje, jis tiesiog traukėsi, išsilupo iš jo (kaltinamojo).

48. Apklausta liudytoja J. Š. patvirtino kaltinamojo versiją, parodė, kad kaltinamasis bandė išvesti asmenį, o tas žmogus besimuistydamas suklupo prie jos kojų, ant žemės, (duomenys neskelbtini) darbuotojas vedė nukentėjusįjį apglėbęs ranka už peties, nukentėjusiojo veidas buvo atsisukęs į (duomenys neskelbtini) darbuotojo veidą, veidas į veidą, matė kaip krito žmogus, nes jis nukrito šalia jos per dvi plyteles, žmogus muistėsi, spyrėsi kojomis ir išslydo galva į žemę.

49. Taigi, kaip matyti, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pirmos apklausos metu kaltinamasis teigė, kad nukentėjusįjį paleido, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu antrą kartą nurodė, kad nukentėjusysis iš jo rankų išslydo, o apklausiamas teisiamajame posėdyje teigė, kad nukentėjusysis muistėsi, šokinėjo, vedamas judėjo į visas įmanomas puses, iš jo „išsirovė“.

50. Dar kitas įvykio aplinkybes kaltinamasis nurodė iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams – teisiamajame posėdyje peržiūrėtuose vaizdo įrašuose „PSS-20240224-015313UTC+0200“ (vaizdo įrašo 3.58 – 4.01 min.), „PSS-20240224-015318UTC+0200“ (vaizdo įrašo 3.53 – 3.56 min.) užfiksuota, kaip kaltinamasis pareigūnams nurodo: „Nes aš jį, supranti, kaip vedžiau, jau viskas vedžiau, dar tas dabėgo, kažką tai stūmė ir aš tuo kartu griuvau“, be to, vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240224-015318UTC+0200“ (vaizdo įrašo 3.07 – 3.11 min.) matyti, kad kaltinamasis paaiškina, kad „Ne, tai jie susimušė, o paskui aš jau jį vedžiau, jau irgi išvedinėt ir pastūmė“. Taigi kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs ir yra paneigti byloje išnagrinėtais įrodymais, nurodytą D. B. versiją, kad nukentėjusiojo nestūmė, teismas vertina kaip gynybos versiją, siekiant išvengti atsakomybės, o J. Š. parodymus – kaip bandymą padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės.

51. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-440/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-440/2010">2K-440/2010</a>, 2K-309/2011, 2K-264-976/2019). Vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti asmens kaltę. Teismo vertinimu, kaltinamojo ir liudytojos J. Š. parodymai yra paneigti teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais, kurie sutampa esminėse detalėse ir kartu sudaro nuoseklią įrodymų grandinę.

52. Pirmiausia, tai nukentėjusiojo L. G. duoti parodymai apie įvykio aplinkybes, kurias nukentėjusysis nuosekliai ir pakankamai išsamiai nurodė tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, kad konflikto su kitu asmeniu metu pajautė, kad įsikišo trečias asmuo, kuris nebuvo nei arti, nei šone ir jį (L. G.) stipriai suėmė už kaklo ir atsidūrė jam po pažastimi veidu į žemę, jį (L. G.) stipriai suspaudė tarp savo alkūnės sąnario, tuo momentu, buvo pakilęs į orą, savo kojomis nesiekė žemės, jis vilko iki ten, kur buvo stumtas ir krito aukštielninkas galva, būdamas toje pozicijoje, negalėjo kalbėti, nes buvo stipriai užspaustas kaklas, trūko deguonies, jautėsi sąmoningas, bet beprarandantis sąmonę, pajautė, kad jis stūmė jį (L. G.) nuo savęs, kitą dieną, jam buvo limfmazgiai iššokę, buvo sunku ryti seiles, jautė fizinį skausmą ilgiau nei savaitę, jeigu būtų buvęs paleistas, būtų kritęs veidu į žemę, o ne aukštielninkas, jo (L. G.) pozicija prieš krentant ant žemės, tai jam (kaltinamajam) buvo tarp pažasties, suspausta galva, galva buvo įkišta taip, kad pakaušis viršuje, o veidas matė žemę, kūno korpusas kaltinamajam buvo iš priekio, prie durų, stovėjo taip pat kaip ir buvo paimtas, jo pozicija nepasikeitė, jis jį (L. G.) „tysė“ toje pačioje pozicijoje per visą kavinę ir kai stūmė, jis (L. G.) aukštielninkas buvo numestas ant savo pakaušio, dar atsimena tą momentą, kai buvo sviedžiamas į žemę, kai buvo metamas ant žemės, jautė išcentrinę jėgą, negalėjo būti taip, kad išslydo kaltinamajam iš rankų, kai buvo tempiamas, protarpiais jautė žemę, kai buvo metimas, kojos nebuvo tvirtai ant žemės, kabojo.

53. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 18 d. nukentėjusysis parodė, kad būnant ant grindų būryje žmonių, atėjęs nepažįstamas žmogus, nesiekdamas išskirti ar sutramdyti, nuraminti, nieko nesakęs ir nesiekdamas sudrausminti, suėmė jam (L. G.) už kaklo ir pakėlė, pakėlęs stipriai pradėjo spausti kaklą, taip smaugdamas, dėl to jautė fizinį skausmą, kurį jautė apie 7 dienas po įvykio (1 t. b. l. 39-42). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 9 d. apklaustas nukentėjusysis parodė, kad keliantį asmenį, suprato, kad tai (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kuris keldamas nepasakė nei vieno žodžio, niekaip nesistengė suvaldyti situacijos, nieko nekalbėjo, asmenų neramino, tiesiog griebė jį ir viskas, jokiais kitais būdais nebandė išspręsti susiklosčiusios situacijos, jį nešė praktiškai viena ranka, buvo pakėlęs nuo žemės, aiškiai prisimena, kad tam nešančiam (duomenys neskelbtini) darbuotojui jis nieko nesakė, nė vieno žodžio neištarė, buvo smaugiamas, nieko pasakyti negalėjo, niekas kitas jam nesudavė nei vieno smūgio, kol buvo nešamas to (duomenys neskelbtini) darbuotojo, po to smaugimo daugiau nieko neprisimena, tai paskutinis dalykas, kurį aiškiai po tų grumtynių prisimena, iki kažkurio laiko buvo sąmoningas, o sąmonės netekimui įtakos turėjo būtent (duomenys neskelbtini) darbuotojo veiksmai, niekas kitas, pačio momento tikrai neprisimena, kaip krito ant grindų, kai buvo nešamas link išėjimo durų kavinės „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. b. l. 43-47). Nors kaip matyti, nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pačio įvykio momento neprisiminė, tačiau kaip matyti iš teisiamajame posėdyje apžiūrėto vaizdo įrašo pavadinimu „,PSS-20240224-015313UTC+0200“, iš karto po įvykio į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, nukentėjusysis nurodė, kad „Jis mane stūmė ir aš trenkiausi baisiai į apačią“ „Jis mane stūmė ir aš“ (vaizdo įrašo 05.01 min. – 05.10 min.).

54. Teismas pažymi, kad nors nukentėjusiojo parodymai apie įvykio detales nėra visiškai nuoseklūs, tačiau pabrėžtina, kad situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant prieštaringiems duomenims, daromos tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankios, išvados dėl byloje nustatytų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-697/2021, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Todėl daroma išvada, kad nukentėjusiojo skirtingu metu duotuose parodymuose esantys netikslumai (apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pačio įvykio momento neprisiminė) savaime nereiškia, kad jais negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį, pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad po sąmonės netekimo reikėjo šiek tiek laiko, kad viską atsimintų, geriausiai pasijautė po reabilitacijos. Teismo vertinimu nukentėjusiojo parodymai apie esmines įvykio aplinkybes (kas ir kokius veiksmus) atliko yra nuoseklūs ir neprieštaringi, juos patvirtina ir objektyvūs duomenys, kurie aptariami toliau.

55. Teismas sugretino nukentėjusiojo parodymus su kitais byloje esančiais įrodymais, visų pirma su liudytojos K. S. parodymais. Apklausta liudytoja K. S. parodė, kad pamatė, kaip kaltinamasis artėjo prie jos tįsdamas L. G., tįsimas buvo panašus veidu į (duomenys neskelbtini), rankos po pažastimi, pats L. G. galimai buvo be sąmonės, nes rankos buvo atpalaiduotos, galva nusvirusi ant šono, kojos taip pat jokių ženklų nerodė, nes kada jį pratįsė, netgi batas nukrito. Taigi, apklausta liudytoja patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamajam tempiant nukentėjusįjį, jokių aktyvių priešinimosi veiksmų nukentėjusysis neatliko. Tokias pačias įvykio aplinkybes patvirtino ir apklaustas liudytojas A. G., kuris patvirtino, kad kaltinamasis suėmė nukentėjusįjį už kaklo, nukentėjusiojo kaklas buvo kaltinamajam po alkūne, tempiamas L. G. nesipriešino, buvo atsipalaidavęs.

56. Be kita ko, teismo vidinį įsitikinimą nukentėjusiojo nurodytomis įvykio aplinkybėmis stiprina ir liudytojų D. P., I. B., M. K. parodymai. Nors pastarosios tiesiogiai įvykio nematė, tačiau apklausta liudytoja D. P. parodė, kad kaltinamasis paėmė L. G. už kaklo, L. G. buvo kojomis atsisukęs į ją ir kaltinamasis jį ištempė, taigi liudytoja D. P. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis tempė nukentėjusįjį paėmęs už kaklo. Apklausta M. K. parodė, kad matė, kaip kaltinamasis praėjo pro jų staliuką su žmogumi, nukentėjusysis buvo įremtas galva į krūtinę, veidu į (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo veidas šiek tiek matėsi šonu, kaltinamasis laikė nukentėjusįjį abiem rankomis už pažastų.

57. Taigi, kaip matyti, liudytojai K. S., A. G. nurodė, kad nukentėjusysis kaltinamajam nesipriešino, o liudytojos D. P., M. K. patvirtino, kad kaltinamasis buvo suėmęs nukentėjusiajam už kaklo, kas paneigia kaltinamojo ir liudytojos J. Š. iškeltą versiją, kad nukentėjusysis priešinosi tempiamas kaltinamojo.

58. Nors, apklausta liudytoja I. B. parodė, kad pamatė kaltinamąjį, kai jis tempė nukentėjusįjį link išėjimo, nukentėjusysis tempimo metu buvo apkabintas per pažastis, nugara į (duomenys neskelbtini) darbuotoją, kai L. tempė, negali atsakyti, ar kažkas buvo pribėgęs prie jo, visgi apklausiama nurodė, kad mano, kad jis pats nėjo. Pažymėtina, kad liudytojos parodymus dėl nukentėjusiojo kūno pozicijos jį tempiant kaltinamajam paneigė ir pats kaltinamasis.

59. Parodymų vertinimo kontekste pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pirmiau nurodyti liudytojai ir nukentėjusysis parodymus davė įspėti dėl melagingų parodymų davimo, visų asmenų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa, juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Teismo vertinimu, alkoholio vartojimas taip pat neturėjo įtakos liudytojų įvykio aplinkybių suvokimui, to nenurodė teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai.

60. Pažymėtina, kad apklausti liudytojai T. B., R. K., M. D., R. K., E. B., V. K., D. B., R. V. nurodė nematę nei pačio įvykio momento, nei kokioje pozicijoje nukentėjusysis buvo tempiamas kaltinamojo.

61. Teismo vidinį įsitikinimą nukentėjusiojo nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kad tempimo metu jam buvo suspaustas kaklas ir jis negalėjo kalbėti bei nesipriešino kaltinamajam stiprina ir 2024 m. kovo 4 d. Medicininis dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis skundžiasi pakaušio ir kaklo dešinės pusės skausmu, pakaušio žaizda, apžiūros rezultatai – be kita ko, skausmingas galvos pasukimas į dešinę pusę, (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 116).

62. Tai, kad nukentėjusysis nesipriešino kaltinamajam patvirtina ir teisiamajame posėdyje ištirtas vaizdo įrašas „CCET8009“, kuriame matoma, kaip D. B. paėmęs L. G. už kamino vesdamas apsuka, tačiau L. G. galvą laiko po dešiniu žastu, vesdamas L. G. D. B. vis pakelia į viršų (vaizdo įrašo 1.53 min. – 1.57 min.), taip pat vaizdo įrašas „FDKX7998“, kuriame matoma, kad D. B. nukentėjusįjį vedant, L. G. kairė ranka nuleista, matoma, kaip kaltinamasis veda nukentėjusįjį atbulomis iš konflikto vietos, nukentėjusiojo galva yra kaltinamajam po žastu, tuomet tokioje pozicijoje paėjęs su nukentėjusiuoju nuo konflikto vietos D. B. šiek tiek sulenkia kojas, tuomet rankomis bei kūnu atstumia L. G. nuo savęs ir nukentėjusysis nukrenta (vaizdo įrašo 1.46 min. – 1.55 min.).

63. Nukentėjusiojo parodymus dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo patvirtina ir 2024 m. kovo 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 113/2024 (06), kurioje nurodoma, jog L. G. nustatyta (duomenys neskelbtini). Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, traumuojančiai jėgai pagrindinai veikiant pakaušio sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti krentant bei pakaušio sritimi atsitrenkiant į kietus paviršius. Nukentėjusysis galėjo prarasti sąmonę pakaušio sritimi atsitrenkus į kietus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Kaukolės pamato kaulų lūžimas, galvos smegenų sumušimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 13-14). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas L. U. parodė, kad savo pateiktas išvadas patvirtina, įvykio aplinkybės užduotyje buvo aprašytos, aplinkybės nurodytos, kuriomis naudojosi atlikdamas užduotį, sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis.

64. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai ir jų pobūdis atitinka nukentėjusiojo parodymus dėl įvykio aplinkybių, todėl teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiojo sužalojimai padaryti kaltinamojo veiksmais ir kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

65. Taigi, ištyrus byloje aukščiau aptartus įrodymus, sujungus juos į vientisą grandinę, jų visuma patvirtina, kad D. B. 2024 m. vasario 24 d. 01.45 val. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir užtikrindamas viešąją tvarką, siekdamas išskirti kavinėje konfliktuojančius ir besimušančius L. G. su kitu asmeniu, priėjęs prie jų, abejomis rankomis suėmė ant grindų klūpinčiam nukentėjusiajam L. G. už kaklo, tokiu būdu jį pakeldamas nuo grindų, ir taip suėmęs tempė kavinės išėjimo durų link, po to pastumdamas L. G. metė jį iš rankų, dėl to nukentėjusysis L. G. aukštielninkas krisdamas galvos pakaušiu trenkėsi į grindis, taip patirdamas (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais nukentėjusiajam L. G. sukėlė fizinį skausmą ir sunkiai jį sužalojo, nes kaukolės pamato lūžimas, galvos smegenų sumušimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

66. Kaltinamasis, būdamas suaugęs, psichiškai sveikas ir pakankamai gyvenimiškos patirties turintis asmuo, neabejotinai suprato savo atliekamų veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, jog žmogus, kurį stumiant meta iš rankų, gali patirti fizinį skausmą ir jam gali būti sutrikdyta sveikata, neatsisakė ir nepakeitė savo pavojingo elgesio, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, taigi kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Kadangi kaltinamasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, jo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas (sunkus sveikatos sutrikdymas) pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 30 straipsnio 1 dalies taikymo

67. Kaltinamojo gynėjas teigė, kad kaltinamasis fizinę prievartą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo vykdydamas savo darbo funkcijas, todėl yra pagrindas nustatyti BK 30 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę ir baudžiamąją bylą nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, tačiau teismas tokius gynybos argumentus atmeta.

68. BK 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo pagal BK neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo pagal BK atsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis viršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus įgaliojimus, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 straipsniu. Taigi įstatymas nustato dvi žalos padarymo teisėtumo sąlygas vykdant profesines pareigas. Jų visuma šalina asmens baudžiamąją atsakomybę. Pirma sąlyga nustato, kad žala padaroma vykdant profesines pareigas – žala padaroma darbo santykių srityje ir žalos padarymas susijęs su profesinių funkcijų vykdymu. Antra sąlyga siejama su veikimu įgaliojimų ribose ir jų neviršijimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-153/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-153/2009">2K-153/2009</a>). Profesinių pareigų vykdymas yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tuo atveju, jei tokios pareigos atliekamos vadovaujantis įstatyme ar kitame teisės akte nustatytomis sąlygomis ir jas vykdant neperžengiamos įstatymo ar kito teisės akto nustatytos ribos. Taigi BK 30 straipsnyje nurodytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės vienas esminių požymių yra veiksmų, atliekamų vykdant profesines pareigas, teisėtumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgwLTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-380-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-380-942/2015">2K-380-942/2015</a>, 2K-74-976/2017).

69. BK 30 straipsnis nenustato žalos, padaromos vykdant profesines pareigas pobūdžio ir dydžio. Įstatymas daro nuorodas į įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytų įgaliojimų neviršijimą, bet nedaro nuorodos į žalos dydį, kaip tai daroma kitais BK V skyriuje numatytais atvejais, šalinančiais baudžiamąją atsakomybę. Tuo tarpu jokie kiti teisės aktai nenustatinėja kokius sužalojimus gali padaryti pareigūnas vykdydamas profesines pareigas. Dėl to gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad atliekant profesines funkcijas lyg ir pateisinama bet kokia žmogui padaryta žala, svarbu kad tik asmuo nepažeistų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. Tačiau sisteminis šio įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad esamoje teisinėje situacijoje klausimas, ar padaryta veika šalina baudžiamąją atsakomybę remiantis BK 30 straipsnio nuostatomis, galėtų būti sprendžiamas tik padarius turtinę žalą ar nežymius, o išimtiniais atvejais, nesunkius sveikatos sutrikdymus. Tokia išvada išplaukia iš šios normos aiškinimo ir santykio su kitomis BK V skyriaus normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2PA-44/2008).

70. Byloje nėra ginčo, kad kaltinamasis įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini), tai yra įvykio metu vykdė profesines pareigas – atliko (duomenys neskelbtini) funkcijas. Visgi šiuo atveju reikia nustatyti, ar D. B., veikdamas taip, kad atsirado aukščiau nurodyti padariniai, neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų.

71. Įgaliojimų viršijimas yra įstatymais ir kitais teisės aktais asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Nustačius, kad asmuo turėjo teisę atlikti tam tikrus veiksmus, darančius žalos kito asmens teisėms, laisvėms ar teisėtiems interesams, tačiau jų atlikimas pagal konkrečios situacijos aplinkybes buvo negalimas arba nebuvo būtinas, turėtų būti konstatuojamas kaip įgaliojimų viršijimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgwLTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-380-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-380-942/2015">2K-380-942/2015</a>).

72. Apsaugos darbuotojo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens ir turto (duomenys neskelbtini) įstatymas (toliau – Asmens ir turto (duomenys neskelbtini) įstatymas, Įstatymas). Asmens ir turto (duomenys neskelbtini) įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) darbuotojas turi teisę šio įstatymo nustatytais pagrindais panaudoti fizinę prievartą, viešai nešiotis specialiąsias priemones bei ilguosius lygiavamzdžius ir (ar) trumpuosius B, C kategorijos šaunamuosius ginklus. Minėto įstatymo 25 straipsnyje numatyti fizinės prievartos panaudojimo pagrindai, o būtent, (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) darbuotojas fizinę prievartą turi teisę panaudoti šiais atvejais: 1) atremdamas pasikėsinimą, gresiantį jo sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš jo specialiąją priemonę ir (ar) šaunamąjį ginklą; 2) gindamas saugomą asmenį nuo užpuolimo, gresiančio šio asmens sveikatai ar gyvybei; 3) atremdamas saugomų objektų užpuolimą; 4) sulaikydamas įtariamą teisės pažeidėją, jeigu šis aktyviais veiksmais vengia sulaikymo; 5) pašalindamas iš saugomų objektų asmenis, nesilaikančius nustatytų taisyklių, jeigu šie asmenys nevykdo teisėtų (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) darbuotojo reikalavimų.

73. Be to, fizinė prievarta, net ir esant įstatyme nustatytiems pagrindams, turi būti naudojama laikantis nustatytų fizinės prievartos ir šaunamųjų ginklų panaudojimo bendrųjų sąlygų, t. y. atsiradus pagrindui panaudoti fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą, (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) darbuotojas privalo įspėti įtariamą teisės pažeidėją apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą, jeigu šis nevykdys (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) darbuotojo nurodymų, duodamų įgyvendinant šio įstatymo jam suteiktas teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) darbuotojo, ar saugomo asmens gyvybei ar sveikatai arba įspėti dėl susidariusios situacijos yra neįmanoma (Įstatymo 24 straipsnio 2 dalis), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) darbuotojas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos pavojingumą, turi užtikrinti, kad prieš įtariamą teisės pažeidėją būtų panaudota tiek šiame straipsnyje nurodytų priemonių ir tokiu mastu, kiek yra būtina neteisėtiems veiksmams nutraukti ir sulaikomo įtariamo teisės pažeidėjo pasipriešinimui neutralizuoti (Įstatymo 24 straipsnio 3 dalis), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) darbuotojas, naudodamas fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą, privalo stengtis išvengti įtariamo teisės pažeidėjo sveikatos sutrikdymo ar mirties (Įstatymo 24 straipsnio 4 dalis).

74. Taigi iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas, esant įstatyme nurodytiems fizinės prievartos panaudojimo pagrindams, gali panaudoti fizinę prievartą. Atsižvelgdamas į konkrečios situacijos pavojingumą, turi užtikrinti, kad prieš įtariamą teisės pažeidėją būtų panaudota tiek šiame straipsnyje nurodytų priemonių ir tokiu mastu, kiek yra būtina neteisėtiems veiksmams nutraukti ir sulaikomo įtariamo teisės pažeidėjo pasipriešinimui neutralizuoti. Apsaugos darbuotojas, naudodamas fizinę prievartą, privalo stengtis išvengti įtariamo teisės pažeidėjo sveikatos sutrikdymo ar mirties.

75. Kaip nustatyta šioje byloje, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, be to, nukentėjusysis parodė, kad prieš suimdamas jį už kaklo kaltinamasis neprisistatė, nieko jam nesakė, kaltinamasis atitraukdamas nukentėjusįjį nuo kito konflikto dalyvio iš karto ėmėsi fizinės prievartos – suėmė nukentėjusįjį už kaklo ir pradėjo tempti link išėjimo durų. Iš nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, matyti, kad nukentėjusysis nesipriešino kaltinamajam, nekėlė pavojaus kaltinamojo sveikatai ar gyvybei, taigi, jokių objektyvių duomenų, kad buvo pagrindas nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoti fizinę prievartą, byloje nėra. Kaltinamasis D. B., būdamas (duomenys neskelbtini) darbuotojas, pagal savo darbo pobūdį ir patirtį galėjęs ir privalėjęs adekvačiai vertinti susidariusią, jam pakankamai įprastą situaciją, pasielgė priešingai – nesant objektyviai egzistuojančios grėsmės be pagrindo panaudojo fizinę prievartą. Kadangi fizinė prievarta buvo panaudota nepagrįstai, o nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta sunkiai, laikytina, kad nėra pagrindo taikyti BK 30 straipsnio 1 dalies nuostatų.

76. BK 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo pagal šį kodeksą atsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis viršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus įgaliojimus, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. BK 59 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta viena iš baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių: veika padaryta pažeidžiant profesinės pareigos teisėtumo sąlygas.

77. Teismas vertina, kad D. B. padaryta nusikalstama veika negali būti vertinama kaip padaryta vykdant profesinę pareigą, nes kalinamasis nenurodo, kokią konkrečią savo kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojo pareigą vykdė padarydamas žalos nukentėjusiajam, o jokių Asmens ir turto (duomenys neskelbtini) įstatymo nuostatų, numatančių D. B. pareigą panaudoti fizinę prievartą susiklosčiusioje situacijoje, nenustatyta. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

78. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, šioje byloje nėra jokio pagrindo taikyti BK 30 straipsnio nuostatas.

Dėl bausmės skyrimo

79. Už BK 135 straipsnyje 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

80. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

81. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2012">2K-28/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg0LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-184-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-184-746/2016">2K-184-746/2016</a>, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-265-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-265-1073/2018">2K-265-1073/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98-1073/2019">2K-98-1073/2019</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDktOTc2LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49-976/2020">2K-49-976/2020</a>).

82. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

83. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną sunkų nusikaltimą, anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas (2 t., b. l. 132-135), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 142-145), dirba, nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis).

84. BK numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmės rūšį ar mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio nuostatų taikymo pagrindų D. B. atžvilgiu nenustatyta.

85. BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

86. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

87. Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokių aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą.

88. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-29-594/2025 31 punktą).

89. Atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, mąstą ir pavojingumą bei kaltinamojo elgesį po jos (sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas vienu trauminiu poveikiu, tai yra vienu veiksmu, veikiant netiesiogine tyčia; po sužalojimo padarymo kaltinamasis bandė nukentėjusiajam padėti), kaltinamojo asmenybę (yra vykdantis individualią veiklą; anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, taigi inkriminuojama nusikalstama veika vertintina labiau kaip atsitiktinė), teismas daro išvadą, jog baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) D. B. padarytam nusikaltimui, jo asmenybei ir kitoms, anksčiau aptartoms aplinkybėms, todėl BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, teismo vertinimu, galės būti pasiekti kaltinamajam paskirus BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nesiekiantį straipsnio sankcijoje numatyto šios bausmės vidurkio – 2 metams, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus 2 metams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 8 punktu, kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

90. Siekiant taisomai veikti kaltinamąjį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų jos dydį – 10 MGL (500 Eur).

91. Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia kaltinamajam skirtina bausmė nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

92. Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos, o tuo atveju, jeigu nuteistasis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

93. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

94. Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

95. Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa (2025 m. rugpjūčio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutartimi civilinė ieškovė – Vilniaus teritorinė ligonių kasa pakeista į jos teisių perėmėją – Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos (duomenys neskelbtini) ministerijos) pareiškė ieškinį dėl kaltinamojo nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 172-174). Ieškinyje prašoma priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 1 192,74 Eur žalą dėl nukentėjusiojo L. G. gydymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

96. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo tyčiniai smurtiniai veiksmai buvo būtina nukentėjusiojo L. G. sužalojimų kilimo sąlyga. Gydymo išlaidų nebūtų atsiradę, jei kaltinamasis nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų – nebūtų sužalojęs nukentėjusiojo. Valstybinės ligonių kasos pateiktas 2024 m. kovo 15 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad nukentėjusiajam gydymo paslaugos (duomenys neskelbtini) ligoninė “ suteiktos 2024 m. vasario 24 d., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos – 2025 m. vasario 24 d. – 2024 m. kovo 4 d., gydymas apmokėtas iš PSDF lėšų, gydymo paslaugų kaina 1 192,74 Eur. Civilinė ieškovė, būdama PSDF vykdytoja ir naudotoja, atlygino už kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą iš PSDF biudžeto lėšų, o už žalos padarymą yra atsakingas kaltinamasis. Byloje nėra duomenų, kad padarytą žalą kaltinamasis būtų atlyginęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo 1 192,74 Eur turtinę žalą (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

97. Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa taip pat prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03NS03ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-75-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-75-788/2019">2K-P-75-788/2019</a>). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 1 192,74 Eur sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.

98. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė ieškinį (1 t., b. l. 86-96), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo D. B. 1 080,81 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurią sudaro nukentėjusiajam L. G. priskaičiuota ligos išmoka. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinis ieškovas pateikė ieškinio reikalavimus pagrindžiančius duomenis, leidžiančius identifikuoti turtinės žalos dydį ir pagrindą. Kaltinamojo kaltė įrodyta nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kurių visuma patvirtina ir priežastinio ryšio buvimą tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo. Dėl to, kad nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius išmokėjo nukentėjusiajam L. G. priskaičiuotą ligos išmoką. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, iki bylos nagrinėjimo nebuvo atlygintas, todėl tenkinamas visiškai.

99. Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą, 494,80 Eur turtinės žalos atlyginimą, taip pat prašo priteisti 2 300 Eur advokato išlaidas (3 t., b. l. 94-131).

100. Ieškinyje nurodė, kad įvykio dieną dirbo (duomenys neskelbtini), pagal darbo sutartį jo mėnesinį atlyginimą sudarė 1 500 Eur suma neatskaičius mokesčių, į rankas sumokamas atlyginimas tuo metu buvo 862,50 Eur. Buvo nedarbingas nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. kovo 18 d. bei nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. balandžio 19 d. Vasario mėnesį iki incidento dirbo 16 dienų, už išdirbtas dienas vasarį gavo 590 Eur, kadangi atlygis turėjo siekti 862,50 Eur, prarastos pajamos dėl nedarbingumo vasario mėnesį buvo 172,50, kovo mėnesį dirbo 6 dienas, atlyginimas už šias dienas į rankas buvo 333,22 Eur, jeigu būtų dirbęs visą mėnesį, būtų gavęs 862,50 Eur, taigi prarastos pajamos už kovo mėnesį yra 530,28 Eur. Balandžio mėnesį nedarbingumas buvo iki balandžio 19 d., praleido 15 darbo dienų būdamas nedarbingu, jeigu būtų dirbęs, būtų gavęs 43,126 Eur (balandžio mėnesio dienos įkainis) 15 (praleistų darbo dienų)=646,846 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba jam išmokėjo 853,83 Eur sumą, už išdirbtas dienas vasario bei kovo mėnesiais gavo 1 022,22 Eur, o turėjo gauti 1 725 Eur. Balandžio mėnesį prarado 646,846 Eur. Bendra suma darbo užmokesčio, kurią turėjo gauti yra 1725 Eur + 646,85 Eur=2 371,85 Eur. Už išdirbtas dienas vasario mėnesį gavo 690 Eur, kovo mėnesį – 333,22 Eur, bendra suma kartu su išmoka yra 1877,05 Eur, taigi dėl kaltinamojo veiksmų, bendroje sumoje prarado 494,80 Eur (2 371,85 Eur – 1 877,05 Eur = 494,80 Eur). Po įvykusio įvykio patyrė fizines kančias, t. y. skausmą, negatyvius fiziologinius pokyčius, fizinį diskomfortą. Devynias dienas gulėjo ligoninėje, jam nustatyta (duomenys neskelbtini). Šiuo gydymosi ir reabilitacijos metu (duomenys neskelbtini), negalėjo atlikti elementarių fizinių judesių, kurie reikalavo jėgos, tuo metu vengė staigių judesių, nes po traumos drastiškai suprastėjo kūno pusiausvyra ir jėga. Iki šiol sunkiai miega ir nerimauja dėl savo sužalojimų, suprasdamas, kad jie yra sunkūs, nepaliaujamai mąsto ar pavyks visiškai pašalinti sužalojimo pasekmes, kad ateityje galėtų jausti fizinį ir dvasinį komfortą. Šiandien vis dar jaučia fizinį silpnumą, laisvė judėti yra apribota, kadangi turi vengti bet kokio fizinio krūvio. Prarado galimybę užsiimti įvairiais aktyviais pomėgiais: sportu, kuris prieš šį įvykį buvo didelė gyvenimo dalis, teikianti džiaugsmo, kitu aktyviu laisvalaikiu. Ne tik pablogėjusi fizinė sveikata daro tiesioginę įtaką suprastėjusiai gyvenimo kokybei, bet ir emociniai išgyvenimai. Įvykio dieną buvo praradęs sąmonę viešoje vietoje, kuri buvo pilna nepažįstamų žmonių, buvo bejėgis, jaučia didelę gėdą, nes yra (duomenys neskelbtini). Įvykiu buvo pasidalinta didžiausiuose Lietuvos naujienų portaluose, naudojant jo atvaizdą ir paminint jo užimamas pareigas, naujienų portalų komentarų skiltyse buvo viešai žeminamas ir tapo patyčių objektu, jautėsi atstumtas visuomenės. Šiuo metu jaučia santykio su jį supančios aplinka pokytį, karjeros, dalykinių ryšių užmezgimo ir palaikymo pablogėjimą. Nors nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, tačiau viešoje erdvėje buvo kritikuojamas ir kaltinamas, dėl to iki šiol labai išgyvena.

101. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xODMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-183/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-183/2006">3K-7-183/2006</a>, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-127/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-127/2012">3K-3-127/2012</a>, 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODAtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-480-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-480-687/2016">3K-3-480-687/2016</a>). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.

102. Iš civilinio ieškinio priedo – darbo sutarties – matyti, jog nukentėjusysis L. G. nuo 2022 m. spalio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), jo sulygtas darbo užmokestis 1 500 Eur (862,50 Eur atskaičius mokesčius) per mėnesį neatskaičius mokesčių, nustatyta darbo laiko norma – 40 val. per savaitę (3 t., b. l. 99-101). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas ir sprendimo skirti ligos išmoką matyti, kad nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. kovo 18 d. bei nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. balandžio 17 d.

103. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad buvo nedarbingas iki 2024 m. balandžio 19 d., tačiau kaip patvirtina į bylą pateikti įrodymai, nukentėjusysis buvo nedarbingas iki 2024 m. balandžio 17 d. Taigi, nukentėjusysis ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad tuo metu buvo kaltinamojo D. B. sužalotas, (duomenys neskelbtini) nedirbo ir negavo darbo užmokesčio – vasario mėnesį nukentėjusysis nedirbo 4 darbo dienas (4 kalendorines dienas), 2024 m. kovo mėnesį nedirbo 12 dienų (21 kalendorinę diena), balandžio mėnesį nedirbo 12 dienų (17 kalendorinių dienų). Už ligos laikotarpį nukentėjusiajam buvo išmokėta 1 080,81 Eur ligos išmoka (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys), taip pat nukentėjusysis už išdirbtas dienas 2024 m. vasario mėnesį gavo 690 Eur, o 2024 m. kovo mėnesį gavo 333,22 Eur darbo užmokestį.

104. Už 2024 m. vasario – kovo mėnesius nukentėjusysis turėjo gauti 1 725 Eur darbo užmokestį, faktiškai gavo – 1 023,22 Eur (690 Eur +333,22 Eur). Bendra suma darbo užmokesčio, kurią turėjo gauti nukentėjusysis 2024 m. vasario – balandžio mėnesį yra 2 587,50 Eur (862,50 x 3). Kadangi balandžio mėnesį pagal pateiktus dokumentus nedarbingumas buvo iki balandžio 17 d., 12 darbo dienų, todėl apskaičiuotinos negautos balandžio mėnesio pajamos sudaro 492,84 Eur (41,07 Eur balandžio mėnesio dienos įkainis (862,50 Eur : 21 darbo dienos 2024 m. balandžio mėnesio) x 12 praleistų darbo dienų). Bendra suma, kurios nukentėjusysis negavo nedarbingumo laikotarpiu yra 113,81 Eur ((2 587,50 Eur – 690 Eur – 333,22 Eur) – (862,50 Eur – 492,84 Eur) – 1 080,81 Eur). Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo ieškinio reikalavimas jam atlyginti turtinę žalą, kurią patyrė dėl to, jog po patirtų sužalojimų negalėdamas dirbti negavo pajamų, pagrįstas iš dalies, todėl tenkinamas nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 113,81 Eur turtinei žalai atlyginti.

105. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68/2008">2K-68/2008</a>).

106. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pasisakęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Be to, kaip minėta, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiame kontekste pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

107. Teismų praktika dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tad teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas.

108. Pažymėtina, kad bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu, įvertinus padarytų sužalojimų mastą ir galimas pasekmes sveikatai, yra priteisiamos sumos nuo 7 000 Eur iki 40 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244-942/2015, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjA0LTc4OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-604-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-604-788/2015">2K-604-788/2015</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA3LTQ4OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-407-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-407-489/2015">2K-407-489/2015</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAwLTIyMi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-300-222/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-300-222/2017">2K-300-222/2017</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM0LTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-334-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-334-699/2017">2K-334-699/2017</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQtMzAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-64-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-64-303/2018">2K-64-303/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY2LTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-166-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-166-699/2018">2K-166-699/2018</a>, Nr. 2K-24-689/2019, Nr. 2K-239-628/2019, Nr. 2K-84-458/2020, Nr. 2K-199-976/2021, Nr. 2K-157-976/2022 ir kt.).

109. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamų išgyvenimų bei fizinį skausmą, jam nustatyta muštinė pakaušio žaizda, galvos smegenų sumušimas, trauminė (duomenys neskelbtini), dėl ko jis buvo gydomas stacionare, o pasekmės juntamos ir šiuo metu – nukentėjusysis kenčia nuo padažnėjusių galvos skausmų, miego sutrikimo, jis negali intensyviai sportuoti. Nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastas patvirtintas teismo medicinos specialisto išvadomis, teisiamajame posėdyje ekspertas davė išsamius paaiškinimus, patvirtino savo išvadą. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos be fizinių sužalojimų ir skausmo, patyrė didelį šoką, išgąstį, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, taip pat neabejotinai jaučia nerimą dėl ateities, atsižvelgiant į jam nustatytą sveikatos sutrikdymą. Be to, teismui nekelia abejonių, kad kaltinime nurodyti veiksmai, baudžiamosios bylos nušvietimas žiniasklaidoje, komentarai internete L. G. sukėlė nesaugumo, netikrumo jausmus ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus tiek privačiame gyvenime, tiek darbinėje veikloje.

110. Tačiau teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų jog iš esmės būtų pakenkta nukentėjusiojo ateičiai, darbinei veiklai ir pan., taip pat byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam teisės aktų nustatyta tvarka buvo vertintas jo darbingumo lygis ir nustatytas neįgalumas, taip pat iš pateiktų medicininių dokumentų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad L. G. sveikatos būklė ateityje negali atsistatyti, ypač atsižvelgiant į jo jauną amžių. Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, taip pat ir į kaltinamojo turtinę padėtį (dirba), yra jauno, darbingo amžiaus, todėl ateityje turės galimybę nukentėjusiajam priteistą žalą atlyginti, į kilusias pasekmes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiojo L. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo D. B. nukentėjusiajam L. G. priteistina 7 000 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

111. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos).

112. Nukentėjusysis prašo priteisti 2 300 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, patirtos išlaidos įrodytos byloje esančia rašytine medžiaga. Kaip matyti, byloje vyko devyni teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo nukentėjusiojo atstovas – 2024 m. spalio 22 d. (trukmė 19 min.), 2025 m. sausio 27 d. (trukmė 1 val. 17 min.), 2025 m. kovo 31 d. (trukmė 1 val. 30 min.) ir 2025 m. balandžio 30 d. (trukmė 1 val. 41 min.), 2025 m. birželio 3 d. (trukmė 2 val. 17 min.), 2025 m. rugsėjo 4 d. (trukmė 2 val. 25 min.), 2025 m. rugsėjo 23 d. (trukmė 2 val. 25 min.), 2025 m. spalio 15 d. (trukmė 5 min.), 2025 m. lapkričio 5 d. (trukmė 2 val. 55 min.), taip pat nukentėjusiojo atstovas surašė ir teismui pateikė civilinį ieškinį, teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas buvo itin aktyvus, išsamiai susipažinęs su bylos medžiaga, tinkamai gynė nukentėjusiojo interesus ir visapusiškai užtikrino jo atstovavimą. Teismas, įvertinęs, bylos nagrinėjimo rezultatą – D. B. pripažinimą kaltu ir nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dalinį patenkinimą, taip pat advokato įdėto darbo kiekį ir laiko sąnaudas, nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydį, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo, o taip pat bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių principais, konstatuoja, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta visa atstovavimo išlaidų suma – 2 300 Eur, kadangi nukentėjusiojo, kuris šiuo atveju buvo ir civiliniu ieškovu, patirtos atstovavimo išlaidos yra realios ir protingos, neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato baudžiamosiose bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Teismas taip pat pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, savaime nesudaro pagrindo mažinti jo patirtų proceso išlaidų (2021 m. liepos 28 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTQyLTc2OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-142-768/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-142-768/2021">1A-142-768/2021</a>).

Kiti klausimai

113. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 176-179), paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

114. Kaltinamajam Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės 2024 m. kovo 26 d. nutarimu paskirtas ir prokurorės 2024 m. birželio 20 d. nutarimu bei Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d., 2025 m. kovo 20 d. nutartimis, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo D. B. turtą – 2 272 Eur pinigines lėšas, esančias AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo, o juos atlyginus, panaikintinas (3 t., b. l. 13-15, 21-25, 81-83, 179-181, 4 t., b. l. 85-87).

115. Nuosprendžio dalis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo vykdytina skubiai, po nuosprendžio paskelbimo nuosprendžio nuorašas nedelsiant išsiųstinas Turto arešto aktų registrui ir AB „SEB bankas“.

116. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu duomenų laikmenas (DVD-R diskus) (4 vienetus) yra pagrindas nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

117. Kilimas, paimtas iš A. V. 2024 m. vasario 26 d., 2024 m. vasario 28 d. perduotas saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui aktu Nr. PD-00000026281, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5, 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, įpareigojant: 1) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu paskirti kaltinamajam D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti kaltinamajam D. B., kad įmoka turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nukentėjusiojo L. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 113,81 Eur (vieną šimtą trylika eurų ir 81 ct) turtinės žalos atlyginimą, 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 2 300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidas nukentėjusiajam L. G..

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos naudai 1 192,74 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų ir 74 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 192,74 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 1 080,81 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimties eurų ir 81 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės 2024 m. kovo 26 d. nutarimu paskirtą ir prokurorės 2024 m. birželio 20 d. nutarimu bei Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d., 2025 m. kovo 20 d. nutartimis, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo D. B. turtą – 2 272 Eur pinigines lėšas, esančias AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsiskaityti, išgryninti, pervesti kitiems asmenims ir nustatant neišieškomą sumą – 400 Eur, palikti galioti iki Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinių ieškinių atlyginimo, paliekant laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą – 2 272 Eur ir nekeičiant kitų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų, o civilinius ieškinius atlyginus, panaikinti.

Nuosprendžio nuorašą nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registrui ir AB „SEB bankas“.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 4 vnt. duomenų laikmenas (DVD-R diskus) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Kilimą, paimtą iš A. V. 2024 m. vasario 26 d., 2024 m. vasario 28 d. perduotą saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui aktu Nr. PD-00000026281, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti D. B., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Antonina Sinkevičienė