A. K. pagal BK 138 str. 2 d., 135 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–166/2013

Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00087-2009-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.1;

1.1.8.6.6;

1.1.10.1;

1.2.4.2.8(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Krikščiūnaitei,

nuteistajam S. Ž.,

gynėjams advokatams Gintarui Platūkiui, Matildai Liatukaitei,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. V.,

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovui advokatui Rolandui Mištautui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir nukentėjusiosios E. V. bei jos atstovo kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nuosprendžiu

A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 138 straipsnio 2 dalį – vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 138 straipsnio 2 dalį – vieneriems metams trims mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. K. galutinė subendrinta bausmė paskirta treji metai laisvės atėmimo.

S. Ž. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – vieneriems metams trims mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – vieneriems metams devyniems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – septyniems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – trims mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. Ž. galutinė subendrinta bausmė paskirta dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, šios bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant S. Ž. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per vienerius metus pašalinti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą.

A. A. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą vieneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per šį terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per šešis mėnesius pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Iš S. Ž. priteista: po 10 000 Lt nukentėjusiesiems G. J., A. J., K. P., S. P., po 5000 Lt nukentėjusiesiems N. P. ir M. P. neturtinei žalai atlyginti, 310 Lt nukentėjusiajai M. P. turtinei žalai atlyginti, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriui – 6873,54 Lt nukentėjusiajam K. P. ir 929,73 Lt nukentėjusiajai G. J. išmokėtų socialinio draudimo išmokų, Valstybinei ligonių kasai – 1048,40 Lt nukentėjusiosios G. J., 3850,70 Lt nukentėjusiojo K. P. ir 197,70 Lt nukentėjusiojo N. P. gydymo išlaidoms atlyginti.

Iš A. K. priteista: 100 000 Lt nukentėjusiajam V. V., po 10 000 Lt nukentėjusiesiems E. V. ir S. P. neturtinei žalai atlyginti, VSDFV Kauno skyriui – 9212, 70 Lt nukentėjusiajam V. V. išmokėtų socialinio draudimo išmokų, Valstybinei ligonių kasai – 7462, 35 Lt nukentėjusiojo V. V. gydymo išlaidoms atlyginti.

Iš S. Ž. ir A. K. solidariai priteista: VSDFV Kauno skyriui –1434,39 Lt nukentėjusiajam S. P. išmokėtų socialinio draudimo išmokų, Valstybinei ligonių kasai – 2318,90 Lt nukentėjusiojo S. P. gydymo išlaidoms atlyginti.

Iš A. A. priteista 10 000 Lt nukentėjusiajam A. J. neturtinei žalai atlyginti.

Iš S. Ž. ir A. A. solidariai priteista: VSDFV Kauno skyriui – 286,15 Lt nukentėjusiajam A. J. išmokėtų socialinio draudimo išmokų, Valstybinei ligonių kasai – 159,40 Lt nukentėjusiojo A. J. gydymo išlaidoms atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nuosprendis pakeistas – S. Ž. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, paskirta trisdešimties parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (keturios nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), ir galutinė subendrinta bausmė S. Ž. paskirta dveji metai keturi mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant S. Ž. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per vienerius metus pašalinti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nukentėjusiosios E. V. ir nuteistojo A. K. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą, proceso dalyvių paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. K., S. Ž. ir A. A. nuteisti už tai, kad 2009 m. vasario 1 d., apie 2.00 val. nakties, Kaune, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), S. Ž. būnant apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų, dėl chuliganiškų paskatų padarė šias nusikalstamas veikas:

A. K., veikdamas kartu su S. Ž., kirviu ne mažiau kaip keturis kartus sudavė nukentėjusiajam S. P. į dešinį petį, dešinę ranką, dešinę koją, krūtinės ląstos dešinę pusę ir ne mažiau kaip du kartus spyrė į veidą ir kojas, tuo pačiu metu S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė šiam nukentėjusiajam į krūtinę ir pilvą; šiais veiksmais A. K. ir S. Ž. padarė nukentėjusiajam S. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą;

A. K. kirviu ne mažiau kaip du kartus sudavė V. V. į kairiąją šlaunį bei dešinę smilkinio-momens sritį, taip padarė šiam nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą;

A. K. ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė E. V. į galvą ir ne mažiau kaip šešis kartus spyrė jai į dešinį žastą, kairiąją šlaunį, kairiąją blauzdą, dešinį riešą, dešinę alkūnę, dešinį petį, taip padarė šiai nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą;

S. Ž., įsiveržęs į namo kiemą, metaliniu žarstekliu ne mažiau kaip septyniolika kartų sudavė G. J. į momens ir viršugalvio sritį, nugarą, dešinįjį dilbį, dešinįjį žastą, dešinę alkūnę, dešiniąją plaštaką, kairįjį dilbį, kairįjį žastą, kairiąją plaštaką, kairįjį kelį, taip padarė šiai nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą;

S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau kaip devynis kartus sudavė K. P. į galvą, krūtinę, pilvą, kairįjį šoną, kairįjį dilbį, dešinįjį kelį, kairiąją blauzdą, kairįjį raktikaulį, padarydamas šiam nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą;

S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau kaip du kartus sudavė N. P. į dešinę plaštaką ir galvą, taip padarė šiam nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinės plaštakos srityje, muštinę žaizdą galvos kairėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą;

S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau kaip tris kartus sudavė M. P. į kairįjį dilbį, kairiąją alkūnę ir kairįjį žastą, taip padarė šiai nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą;

S. Ž. metaliniu žarstekliu tyčia išdaužė M. P. namo lango stiklą ir taip sunaikino M. P. nedidelės vertės turtą bei padarė šiai 310 Lt turtinės žalos.

A. A., veikdamas bendrai su S. Ž., įsiveržęs į namo kiemą, mediniu kastuvo kotu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė A. J. į krūtinę, tuo pačiu metu S. Ž. metaliniu žarstekliu ne mažiau kaip du kartus sudavė A. J. į galvą, šiais veiksmais A. A. ir S. Ž. padarė šiam nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius skundžia abiejų instancijų teismų sprendimus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų padarymo. Jis teigia, kad teismai neišsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino bylos duomenis (BPK 20 straipsnis), o tai lėmė netinkamą jo veiksmų kvalifikavimą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dvi nusikalstamos veikos). Kasatorius pripažįsta sužalojęs nukentėjusiuosius ir neginčija teismų nustatytų faktų dėl to, tačiau nesutinka su teismų nustatytu jo veiksmų motyvu ir BK 135 ir 138 straipsniuose įtvirtintų veikų kvalifikuojančiu požymiu – chuliganiškomis paskatomis, kurios, kasatoriaus nuomone, bylos medžiaga objektyviai nenustatytos. Kasatoriaus teigia, kad neteisėti jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos).

Teismai nepagrįstai nustatė, kad jis veikė dėl chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulemia pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, chuliganiškos paskatos kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojamos (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-136/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-136/2008">2K-136/2008</a>, 2K-144/2008, 2K-24/2008).

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad abiejų instancijų teismai pripažino, jog nuteistųjų veiksmus iš dalies išprovokavo kai kurių nukentėjusiųjų asmenų elgesys, t. y. kad būtent dėl jų veiksmų prasidėjo konfliktas ir muštynės, kurių metu nukentėjo nuteistieji – jiems buvo padaryti kūno sužalojimai bei apgadintas automobilis. Kartu kasatorius mano, kad neteisėti nukentėjusiųjų veiksmai dėl automobilio sugadinimo pirmojo konflikto metu atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 503 straipsnyje arba BK 187 straipsnio 1 dalyje (pripažinus variklio dangčio sugadinimą žymiu) numatytų veikų požymius. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo išvados, kad konfliktas buvo mažareikšmis, o nukentėjusiųjų elgesys tik netinkamas, prieštaringos, nes už tokius nukentėjusiųjų veiksmus numatyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Be to, ši aplinkybė netinkamai įvertinta sprendžiant ne tik dėl kasatoriaus veiksmų paskatų, bet ir dėl nukentėjusiųjų veiksmų atitikimo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytai kaltininko atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys).

Taip pat teismai nevertino aplinkybės, kad į įvykio vietą nuteistieji sugrįžo ieškoti pamestų daiktų, o ne vedini chuliganiškų paskatų. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kasatorius parodė, kad S. Ž. ir A. A. įrankius pasiėmė ne todėl, kad sugrįžus į įvykio vietą žaloti kitus žmones, o įvertinę jų kiekį bei agresiją, t. y. dėl būtinybės apsiginti ieškant savo daiktų. Tuo tarpu kasatorius apskritai jokio daikto su savimi nebuvo pasiėmęs ir, jiems sugrįžus į įvykio vietą, liko automobilyje laukti sugrįžtančių draugų S. Ž. bei A. A., kurie išlipę iš automobilio ieškojo pirmojo konflikto metu pamestų daiktų. Tik išgirdęs triukšmą ir S. Ž. pagalbos šauksmą, jis paprašė automobilį vairavusios merginos atidaryti bagažinę ir, iš jos pasiėmęs atsitiktinai ten rastą kirvį, įsitraukė į jau prasidėjusį konfliktą, taigi ne dėl chuliganiškų paskatų, o supratęs bei pamatęs, jog yra mušamas jo draugas.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant, ar buvo chuliganiškos paskatos, turi būti vertinama ir veikos padarymo vieta (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzg2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-786/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-786/2007">2K-786/2007</a>). Tai, kad nagrinėjamu atveju veikos buvo padarytos privataus namo kieme ir nakties metu, leidžia daryti prielaidą, jog kasatorius negalėjo priešpastatyti save aplinkiniams, demonstruoti niekinamąjį požiūrį į juos bei sutrikdyti visuomenės rimties. Aplinkybę, kad nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis, patvirtino ir liudytojai, nurodę, jog jie miegojo ir jokio triukšmo negirdėjo.

Taigi teismai neįvertino teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių – konflikto priežasčių ir kasatoriaus įsijungimo į jį motyvų. Perkvalifikavus padarytas veikas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, kasatorius prašo spęsti ir naujai jam skirtinų bausmių klausimą.

Kasaciniu skundu nukentėjusioji E. V. ir jos atstovas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį dėl nuteistųjų A. A. ir S. Ž., panaikinant jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimą.

Skunde kasatoriai nurodo, kad teismai, netinkamai įvertinę bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai atidėjo S. Ž. bei A. A. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą ir taip netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos.

Teismai visiškai neatsižvelgė į nuteistųjų padarytų veikų pavojingumą, kai šie nukentėjusiesiems žaloti specialiai parinko įrankius (metalinį žarsteklį, lazdą, kirvį) ir juos panaudojo prieš nukentėjusiuosius, padarydami jiems įvairius sveikatos sutrikdymus. Taip pat teismai neatsižvelgė į tai, kad nuteistieji nusikaltimus įvykdė ne atsitiktinai, nes iš jų veiksmų įvykio metu matyti, jog jiems apskritai būdingos antivisuomeninės nuostatos: nuteistieji naudojo intensyvų fizinį smurtą, įrankius, asmenys buvo žalojami neatsižvelgiant į tai, ar tai buvo moteris, ar vyras, ar jie priešinosi ar ne. Be to, S. Ž. ir A. A. pirmieji pradėjo nusikalstamus veiksmus, taigi buvo nusikalstamų veikų iniciatoriai, palenkę nusikalsti ir kitą asmenį – A. K., o dėl jų padarytų neteisėtų veiksmų buvo sukelti sunkūs padariniai nekaltiems asmenims.

Kasatoriai taip pat nesutinka su teismų pripažintomis nuteistųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad pirmojo susitikimo metu konfliktą išprovokavo ne tik agresyvūs nuteistųjų veiksmai, bet iš dalies ir netinkamas nukentėjusiųjų elgesys, ir vertino tai kaip jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šiuo atveju teismai be jokios motyvacijos teisingais laikė nuteistųjų parodymus kartu paneigdami nukentėjusiųjų parodymus, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs ir paremti kitais byloje surinktais įrodymais. Be to, pirminis konfliktas pasibaigė be jokių padarinių, konfliktuojančios šalys išsiskirstė, vadinasi, nuteistųjų tyčia kilo vėliau – tik praėjus tam tikram laikui nuteistieji grįžo į įvykio vietą apsiginklavę lazda, metaliniu žarstekliu ir kirviu.

Taip pat nepagrįstai nuteistųjų S. Ž. ir A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie atlygino dalį padarytos žalos, pasižadėjo ir sudarė sutartis dėl žalos atlyginimo su VSDFV Kauno skyriumi, nes dalinis žalos atlyginimas nepripažįstamas BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nebent atlyginama nemaža padarytos žalos dalis visiems nukentėjusiesiems.

Nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai pripažinta ir tai, kad jie yra jauno amžiaus ir anksčiau neteisti. BK 59 straipsnyje tokių kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių kaip jaunas amžius ar tai, kad jis anksčiau nenusikaltęs, neteistas, nėra nurodyta. Be to, nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistieji ne tik buvo sulaukę pilnametystės, bet jiems jau buvo gerokai virš 20 metų, t. y. A. K. – 25 metai, A. A. – 24 ir tik S. Ž. – 20 metų. Taigi jie buvo pakankamai subrendę, kad galėtų suprasti ir numatyti galimus padarinius, be to, A. K. dirbo vadybininku, A. A. – įmonės direktoriumi.

Taip pat teismai nepagrįstai nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino to, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad visi nuteistieji veikė bendrai susitarę, turėdami vieną bendrą tikslą – dėl chuliganiškų paskatų sužaloti kitus asmenis, t. y. kartu viena transporto priemone atvyko į įvykio vietą, S. Ž. ir A. A. iš anksto pasiėmė įrankius nusikalstamai veikai daryti, jie vienas kitam dėl to neprieštaravo ir nesulaikė vienas kito, priešingai – įvykio vietoje A. K., pasiėmęs kirvį, prisidėjo prie bendrininkų.

Apibendrindami skundo argumentus, kasatoriai nurodo, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog S. Ž. bei A. A. paskirtų bausmių tikslai nebus pasiekti ir teisingumo principo įgyvendinimas nebus užtikrintas be realaus laisvės atėmimo bausmių atlikimo. Teismai neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bei įvertino bylos medžiagą, padarė esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas.

Nuteistojo A. K. bei nukentėjusiosios E. V. ir jos atstovo kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo A. K. kasacinio skundo

BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos, kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos (pvz., kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-314/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-314/2012">2K-314/2012</a>, 2K-454/2011).

Byloje nustatyta, kad įvykio naktį A. K., S. Ž. ir A. A., važiuodami automobiliu, kurį vairavo liudytoja R. J., priartėjo prie gatvėje stovėjusių ir jiems kelią užstojusių asmenų (tarp jų – ir nukentėjusiųjų), kurie tą vakarą šventė ir tuo metu išlydėjo svečius. Stovėdami važiuojamojoje kelio dalyje šie asmenys neleido nuteistiesiems pravažiuoti, be to, nuteistiesiems rodant nepasitenkinimą tokiu jų elgesiu, keikiantis, jie nežymiai apgadino automobilį, dėl to kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusieji ir nuteistieji apsistumdė ir vieni kitus nežymiai sužalojo, bet didesnių muštynių nekilo, konfliktuojančios pusės išsiskirstė. Tačiau po to nuteistieji, pasiėmę įvairių įrankių (metalinį žarsteklį, medinį kastuvo kotą, kirvį), sugrįžo į pirminio konflikto vietą, kur S. Ž. ir A. A. iš karto įsiveržė į gyvenamojo namo kiemą ir puolė žaloti atsitiktinai jame buvusius asmenis. S. Ž. metaliniu žarstekliu pirmiausia puolė ir juo smūgiavo nukentėjusiajai G. J., analogiškus veiksmus kastuvo kotu atliko A. A. prieš nukentėjusįjį A. J. Kitiems asmenims išėjus į kiemą ir bandant apsiginti nuo tokių veiksmų, prie S. Ž. ir A. A. prisidėjo A. K., kuris kirviu padarė įvairių sužalojimų nukentėjusiesiems.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, chuliganiškų paskatų kvalifikuojamasis požymis nustatytas pagrįstai. Kasatoriaus pabrėžiamas nukentėjusiųjų netinkamas elgesys neprieštarauja tokiai išvadai. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pirminis abipusis nuteistųjų ir nukentėjusiųjų konfliktas buvo, tačiau jis tebuvo nereikšmingas pretekstas ir menkavertė priežastis nuteistųjų chuliganiškoms paskatoms formuotis ir reikštis. Nuteistųjų reakcija į pirminį konfliktą buvo aiškiai neadekvati. Tokie įžūlūs ir labai pavojingi smurtiniai veiksmai negali būti paaiškinti vien tik asmeninio pobūdžio paskatomis. Visiškai neįtikėtina kasatoriaus versija, kad nuteistieji sugrįžo ieškoti pamestų savo daiktų, o ne žaloti žmonių. Nustatytos aplinkybės rodo, kad konfliktuojančioms pusėms po konflikto išsiskirsčius, nuteistieji į įvykio vietą sugrįžo siekdami ne išspręsti konfliktą ar rasti savo paliktus daiktus, o surengti keršto akciją ir taip demonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius ir viešąją tvarką. Teismai, kvalifikavę nuteistųjų padarytas veikas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų, įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Nesutiktina ir su kasacinio skundo argumentu, kad teismai nepagrįstai nenustatė kasatoriaus atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Pažymėtina, kad ši lengvinanti aplinkybė reiškia, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418/2009">2K-418/2009</a>, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).

Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, kad kaltinamųjų veiksmus tik iš dalies išprovokavo kelių nukentėjusių asmenų elgesys, tačiau, konstatavęs, kad nusikalstamos veikos padarytos dėl chuliganiškų paskatų, nenustatė pagrindo pripažinti nuteistiesiems atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Tokiam vertinimui pritartina. Pagal nustatytas aplinkybes pirminis konfliktas su nukentėjusiaisiais buvo tik pretekstas netikėtai užpulti į gimtadienį susirinkusius žmones. Tarp pirminio konflikto ir užpuolimo buvo laiko tarpas, per kurį nuteistieji atliko parengiamuosius veiksmus – vieno iš jų namuose pasiėmė kūnui žaloti skirtus daiktus, po to grįžo į įvykio vietą. Prieš užpultuosius buvo žiauriai smurtaujama nesiaiškinant, kas iš jų dalyvavo pirminiame konflikte, todėl šie veiksmai tik iš dalies traktuotini kaip reakcija į nukentėjusių asmenų elgesį.

Atsižvelgdama į šias bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. K. padarytas veikas perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, nėra teisinio pagrindo. Atmestinas ir prašymas pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sušvelninti paskirtą bausmę.

Dėl nukentėjusiosios E. V. ir jos atstovo kasacinio skundo

Vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nukentėjusioji E. V. ir jos atstovas kasaciniame skunde, be kitų klausimų, ginčija ir teismo sprendimą pripažinti nuteistiesiems atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir nepripažinti jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso metu teismas nagrinėjo bylą pagal prokuroro, nuteistojo A. K. ir nukentėjusiosios E. V. apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus. Tačiau klausimų dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo ar netaikymo nenagrinėjo, nes nė vienas apeliantas šių klausimų nekėlė. Šių klausimų iškėlimas kasacinio bylos nagrinėjimo stadijoje gali būti vertinamas kaip nuteistųjų teisinę padėtį sunkinantis veiksmas ir jų nagrinėjimas kasacine tvarka pažeistų BPK 367 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir neatitiktų sąžiningo proceso standartų. Todėl šie kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

Nukentėjusioji E. V. ir jos atstovas kasaciniame skunde dėsto argumentus dėl netinkamai įvertintų aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, ir ginčija teismų sprendimą atidėti laisvės atėmimo bausmių vykdymą nuteistiesiems S. Ž. bei A. A. Kaip vienas iš argumentų pateikiama tai, kad teismas nepagrįstai nustatė faktą, jog nuteistųjų nusikalstamus veiksmus išprovokavo kelių nukentėjusių asmenų elgesys, ir pripažino tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šie argumentai nepagrįsti. Pirma, skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismas, konstatavęs, kad kaltinamųjų veiksmus iš dalies išprovokavo nukentėjusių asmenų elgesys, nepripažino tai nuteistųjų atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Būtent toks šios aplinkybės vertinimas nedviprasmiškai nurodytas nuosprendyje. Antra, šį faktą teismai nustatė atsižvelgę ne tik į nuteistųjų, bet ir pačių nukentėjusiųjų (A. J., V. V., S. P.) bei liudytojų (B. P., R. J.) parodymus, taip pat automobilio, kuriuo važiavo nuteistieji, apžiūros protokolą, kuriame užfiksuota nežymių apgadinimų, teismo medicinos specialistų išvadas, kuriose konstatuoti įvairaus pobūdžio sužalojimai nuteistiesiems. Pagrindo išvadai, kad teismas klaidingai nustatė šią aplinkybę, nėra.

Nepagrįsti ir kasatorių teiginiai dėl netinkamo teismo atsižvelgimo į nuteistųjų amžių ir šio fakto traktavimo kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, svarstydamas skirtinų bausmių klausimą, vieną nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę įvardijo tokia formuluote: „visi kaltinamieji yra jauno amžiaus, anksčiau nenusikaltę ir neteisti, visi savo kaltę iš esmės pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veiksmų“. Nepaisant šiek tiek neįprasto atsakomybę lengvinančios aplinkybės suformulavimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta aplinkybė papildyta nuorodomis į nuteistųjų amžių ir teistumo nebuvimą), nėra pagrindo išvadai, kad, taip formuluodamas, teismas pažeidė baudžiamojo įstatymo normų reikalavimus. Pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje įtvirtintais bausmių skyrimo pagrindais, be kita ko, įpareigojančiais įvertinti kaltininko asmenybę, gali ir privalo vertinti jo amžių. Vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ir tokias aplinkybes, kurios tiesiogiai įstatyme nenurodytos. Kasatorių teiginys, kad nuteistieji nėra jauni (nusikaltimo padarymo metu A. K. buvo 25, A. A. – 24, S. Ž. – 20 metų.), pagrįstas subjektyviu vertinimu. Teismas vertino kitaip ir šiuo atveju nėra pagrindo tokį vertinimą paneigti.

Nukentėjusiosios E. V. ir jos atstovo kasacinis skundas iš esmės orientuotas į nuteistųjų S. Ž. bei A. A. paskirtų bausmių sugriežtinimą (prašoma panaikinti jiems taikytą laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimą). Iš teismo nuosprendžio matyti, kad sprendimą atidėti bausmių vykdymą šiems nuteistiesiems lėmė tai, kad jų padarytos veikos nėra priskirtinos prie sunkių, jie yra jauni, anksčiau neteisti, atlygino padarytos žalos dalį. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiam sprendimui. Pažymėtina, kad aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės skyrimui, vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Kasacinis teismas šį klausimą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar paskirtoji bausmė iš esmės atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Būtent tokią išvadą ir padarė pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, spręsdami S. Ž. ir A. A. skirtinų bausmių klausimą. Byloje nėra pagrindo teigti, kad teismai sąmoningai ignoruotų kokią nors svarbią aplinkybę, galinčią lemti priešingą išvadą. Teismai vertino faktą, kad S. Ž. nusikaltimų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, pripažino tai sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe, atsižvelgė į tai, tačiau padarė išvadą, kad ši aplinkybė nepanaikina galimybės atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad, taip spręsdami, teismai netinkamai taikė BK 54 ir 75 straipsnius.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad, nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kasaciniai skundai netenkinami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. K. ir nukentėjusiosios E. V. bei jos atstovo kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Armanas Abramavičius

Olegas Fedosiukas