Civilinė byla Nr. 3K-3-374/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
91.2; 130.3.2
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinės ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo prašymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą dėl muito mokesčių, delspinigių ir teismo išlaidų išieškojimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami klausimai dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos teismo sprendimą, priimtą byloje dėl muito mokesčių išieškojimo.
Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas 2009 m. gegužės 19 d. sprendimu nusprendė išieškoti iš A. K. į Baltarusijos Respublikos pajamas 15 389 916 rublių muitinį įsiskolinimą, 128 675 rublių vertimo išlaidas, pervedant į Valstybės iždo Gardino srities Vyriausiosios valdybos tranzitinę sąskaitą, taip pat 769 495 rublių rinkliavą ir 2890 rublių teismo proceso išlaidas.
Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinė prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje pirmiau nurodytą Ašmenos rajono teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą dėl 15 389 916 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių muito mokesčių įsiskolinimo ir delspinigių bei 128 675 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių vertimo išlaidų; informuoti apie priimtą teismo sprendimą ir išieškotas sumas pervesti į nurodytą sąskaitą.
Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismas prašė pripažinti ir leisti vykdyti pirmiau nurodytą teismo sprendimą dėl 769 495 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių valstybinės rinkliavos ir 2890 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių teismo išlaidų išieškojimo iš A. K.; išieškotas sumas pervesti į pareiškėjo nurodytą sąskaitą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 1 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą dėl 15 389 916 Baltarusijos Respublikos Nacionalinio banko rublių muito įsiskolinimo, 128 675 rublių vertimo išlaidų, taip pat 769 495 rublių dydžio rinkliavos, 2890 rublių proceso išlaidų iš atsakovo A. K. išieškojimo į Baltarusijos Respublikos valstybės pajamas. Kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – 1992 m. Sutartis) 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, o 59 šios sutarties straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus. Atkreipusi dėmesį į tai, kad A. K. su pareiškėjų prašymais nesutinka dėl delspinigių dydžio, kolegija konstatavo, kad priteistų delspinigių dydį atitikties viešajai tvarkai aspektu galima vertinti tada, kai delspinigiai yra nustatyti sutarties pagrindu, tuo tarpu nėra jokių duomenų, kad tarp Baltarusijos Respublikos Ašmenos muitinės ir A. K. būtų atsiradę kokie nors sutartiniai teisiniai santykiai, iš kurių Baltarusijos Respublikos Ašmenos muitinė kildintų reikalavimus dėl muito mokesčių įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo. Anot kolegijos, neabejotina, kad Baltarusijos Respublikos teismo sprendimu iš A. K. priteisti delspinigiai buvo taikomi ir jų dydis apskaičiuojamas šios šalies muito mokesčių politiką reglamentuojančių nacionalinių įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų pagrindu, tuo tarpu teisinė galimybė analizuoti ir vertinti užsienio valstybės įstatymais ar kitais teisės aktais numatytų netesybų taikymo ar tų netesybų dydžio galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai nenumatyta. Dėl suinteresuoto asmens argumentų, kad teismo sprendime nurodyto automobilio jis niekam nepardavė, tokio sandorio raštiškai neįformino, neužregistravo ir kad Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato atsakomybės už tokį pažeidimą, kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo, netikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Kolegija konstatavo, kad 1992 m. Sutartyje įtvirtintų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą nenustatyta, atsižvelgiant į ginčo pobūdį nėra pagrindo pripažinti, kad nurodyto teismo sprendimo vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartį ir pareiškėjų prašymus atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Prašomas pripažinti teismo sprendimas, nors aiškinant jį lingvistine prasme, ir yra priimtas civilinėje byloje, tačiau pagal savo pobūdį ir išspręstų teisinių santykių pobūdį nepriskirtinas teismo sprendimo civilinėje byloje sąvokai ir kategorijai; sprendimu išspręsti santykiai yra administracinio-mokestinio pobūdžio, t. y. santykiai, kylantys iš viešosios teisės. Anot kasatoriaus, analogiškos pozicijos laikėsi Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2T-31/2010, kurioje sprendė analogišką (susiklosčiusių teisinių santykių aspektu) pareiškėjų prašymą. Kasatoriaus teigimu, teismo sprendimų pripažinimo tokios kategorijos bylose galimybės nenumato nei 1992 m. Sutartis, nei kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai. Tai, kad prašomas pripažinti teismo sprendimas priimtas pagal savo esmę ne civilinėje byloje, patvirtina įrodymai, kuriais grindžiamas Ašmenos muitinės ieškinys, ir teisinis sprendimo pagrindas, kurie grindžiami administraciniais ir mokesčius bei rinkliavas reglamentuojančiais aktais; sprendimas negrindžiamas nė vienu civiliniu įstatymu, o nuoroda į Baltarusijos Respublikos CPK daroma tik tiek, kiek tai susiję su sprendimo priėmimo ir surašymo tvarka. Kasatorius pažymi, kad bylos priskirtinumą tam tikrai bylų kategorijai lemia ne proceso taisyklės, o materialinis teisinis ginčo pobūdis.
2. Pagal Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, aiškinant 2000 m. Tarybos reglamentą dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinės ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (EB) Nr. 44/2001, sąvokos „civilinės ir komercinės bylos“ negalima aiškinti kaip paprastos nuorodos į valstybės nacionalinę teisę; šią sąvoką reikia aiškinti atsižvelgiant į Briuselio konvencijos (kurią pakeitė nurodytas 2000 m. reglamentas) tikslus ir bendruosius principus, išplaukiančius iš nacionalinių teisinių sistemų. Nors Baltarusijos Respublika nėra Europos Sąjungos narė, tačiau Lietuvos, kaip Europos Sąjungos narės, teismai negali nepaisyti EBTT praktikos ir formuojamų principų. Be to, anot kasatoriaus, Europos Sąjungos valstybės narės tarpusavyje nepripažįsta teismų sprendimų dėl muitų arba administracinėse bylose. Tuo tarpu Lietuvos Respublikai pripažinus ne Europos Sąjungos narės teismo sprendimą dėl muitų mokesčių priteisimo, tai reikštų, kad Lietuva taiko palankesnį režimą ir teismų sprendimų pripažinimo tvarką trečiųjų valstybių teismų sprendimams. Toks aiškinimas galbūt pažeistų 2004 m. Hagos programoje ir 2009 m. Stokholmo programoje įtvirtintus Europos Sąjungos valstybių narių teisinį bendradarbiavimą pagrindžiančius tarpusavio pasitikėjimo ir pripažinimo principus.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp. pareiškimą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos rūmų sprendimus, bylos Nr. 3K-3-127/2008, nurodė, kad nagrinėdamas prašymus dėl Baltarusijos Respublikos teismų sprendimų pripažinimo, Lietuvos apeliacinis teismas ex officio turi patikrinti 1992 m. Sutarties ne tik 59 straipsnyje, bet ir 19 straipsnyje nurodytus sprendimo nepripažinimo pagrindus – jeigu teisinės pagalbos teikimas gali pakenkti Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisės ar teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką „viešosios tvarkos“ samprata iš esmės atitinka tarptautinėje praktikoje priimtą šios teisinės kategorijos sampratą, kuri apima fundamentaliuosius teisingumo ir moralės principus, kuriuos valstybė siekia ginti net tais atvejais, kai pažeidimas tiesiogiai jos neliečia; taisykles, skirtas esminiams politiniams, socialiniams ar ekonominiams valstybės interesams ginti; valstybės pareigą laikytis savo įsipareigojimų prieš kitas valstybes bei tarptautines organizacijas. Anot kasatoriaus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintus pagrindinius teisės principus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą viešosios tvarkos sampratą, Ašmenos rajono teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeidžia ne tik 1992 m. Sutarties 2 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnį, 52 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bet ir Lietuvos Respublikos galiojančią bei pripažįstamą viešąją tvarką ir konstitucinius principus.
Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Valstybinis muitinės komitetas Ašmenos muitinė prašo kasacinį skundą atmesti.
1. Atsiliepime atkreipęs dėmesį į 1992 m. Sutarties 2, 52 straipsnių nuostatas, pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo pripažinimo ir (arba) vykdymo, tikrina ne sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (CPK 810 straipsnio 4 dalis), o tik CPK 810 straipsnyje ir Sutarties 59 straipsnyje įtvirtintus pagrindus atsisakyti pripažinti ir išduoti leidimą vykdyti sprendimą.
2. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys į 1992 m. Sutarties 41 straipsnį, pagal kurį prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų (straipsnio 1 dalis); šio straipsnio 1 punkte nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą (straipsnio 2 dalis).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai
Šioje byloje ginčas kilo dėl Baltarusijos Respublikos, valstybės, nesančios Europos Sąjungos nare, teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Sprendžiant ginčą aktualus 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatų aiškinimas ir taikymas. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 810 straipsnio 1, 5 dalių nuostatas užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse numatytas sąlygas.
Pagal 1969 m. Vienos konvenciją dėl tarptautinių sutarčių teisės kiekviena įsigaliojusi sutartis jos šalims yra privaloma ir šalys privalo sąžiningai ją vykdyti(26 straipsnis), šalis negali pasitelkti savo vidaus teisės nuostatų, kad pasiteisintų dėl sutarties nesilaikymo (27 straipsnis). Teismai, aiškindami ir taikydami tarptautines sutartis, privalo vadovautis bendraisiais tarptautinės teisės aiškinimo principais, įtvirtintais nurodytos konvencijos 31-33 straipsniuose. 1969 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 31 straipsnyje nustatyta, kad: sutartis aiškinama laikantis geros valios principų, atsižvelgiant į joje vartojamų sąvokų įprastinę reikšmę sutarties kontekste ir atsižvelgiant į sutarties objektą bei jos tikslą (1 dalis); aiškinant sutartį jos kontekstą, be jos teksto, preambulės ir priedų, sudaro: a) visi su ta sutartimi susiję susitarimai, sudaryti visų tos sutarties šalių dėl jos sudarymo; b) visi dokumentai, kuriuos pasirašė viena ar kelios tos sutarties šalys dėl jos sudarymo ir kuriuos kitos tos sutarties šalys priėmė kaip su sutartimi susijusius dokumentu (2 dalis); be sutarties konteksto, dar atsižvelgiama į: a) visus vėlesnius susitarimus, tos sutarties šalių sudarytus dėl jos aiškinimo ar jos nuostatų taikymo; b) visą vėlesnę tos sutarties taikymo praktiką, kuri išreiškia tos sutarties šalių sutarimą dėl sutarties aiškinimo; c) visas šalių tarpusavio santykiams taikytinas atitinkamas tarptautinės teisės normas (3 dalis); atskirai sąvokai gali būti suteikta speciali reikšmė, jei yra nustatyta, kad to pageidauja sutarties šalys. Pagal šios konvencijos 32 straipsnį, jei norima patvirtinti pagal 31 straipsnį nustatytą reikšmę arba jei reikšmė, aiškinama pagal 31 straipsnį, lieka neaiški ar dviprasmiška arba toks aiškinimas duoda akivaizdžiai beprasmišką ar nepagrįstą rezultatą, gali būti naudojamos papildomos sutarties aiškinimo priemonės, įskaitant rengiant sutartį atliktą darbą ir sutarties sudarymo aplinkybes.
Sudarydamos tarptautines sutartis, valstybės savanoriškai apriboja savo suverenitetą, prisiima viena kitos atžvilgiu tam tikrus įsipareigojimus ir išreikia pasitikėjimą viena kitos viešąja tvarka ir institucijomis, šis principinis aspektas turi būti įvertinamas aiškinant ir taikant tarptautinių sutarčių nuostatas, be to, tarptautinių sutarčių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos jų visumos kontekste, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekė valstybės sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Baltarusijos Respublikos ribotos civilinės atsakomybės bendrovės,,Torgovyj dom Kostantinovskogo metalurgičeskogo zavoda“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos Minsko srities Ūkinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą, bylos Nr. 3K-3-375/2009).
Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose yra sudaryta siekiant vykdyti bendradarbiavimą teisinės pagalbos ir teisinių santykių srityje (sutarties preambulė), ja Susitariančiosios šalys įsipareigojo dėl teisinės gynybos ribų (vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai bei juridiniai asmenys kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba, kaip ir pastarosios Susitariančiosios Šalies piliečiai (1 straipsnis), bei Susitariančiųjų Šalių valstybės institucijų viena kitai teikiamos teisinės pagalbos, jos apimties bei tvarkos.
Nagrinėjamos bylos kontekste, sprendžiant dėl Baltarusijos Respublikos teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, aktualus Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose sutarties dalykas bei joje vartojamos sąvokos „civilinė byla“ aiškinimas, t. y. ar ji (sutartis) reglamentuoja (apima) teisinę pagalbą bylose, kylančiose iš administracinių teisinių santykių, konkrečiai – mokestinėse bylose, kuriose pagal viešosios teisės normas nuspręsta dėl asmens mokestinių prievolių valstybei, ar kurios nors iš šios sutarties šalių priimtas teismo sprendimas tokio pobūdžio byloje, jeigu ji pavadinta „civiline byla“, yra pripažintinas ir vykdytinas pagal aptariamos sutarties nuostatas. Pažymėtina tai, kad pagal jos nuostatas: abiejų Susitariančiųjų Šalių teisingumo įstaigos, vadovaudamosi šios Sutarties nuostatais, teikia viena kitai teisinę pagalbą civilinėse (įskaitant ir ūkines), šeimos ir baudžiamosiose bylose (2 straipsnio 1 dalis); teisinė pagalba apima teismo sprendimų civilinėse bylose, nuosprendžių civilinio ieškinio dalyje, vykdomųjų užrašų pripažinimą ir vykdymą (3 straipsnis); abi Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse (ūkinėse) ir šeimos bylose, taip pat globos ir rūpybos įstaigų sprendimus bylose, esančiose jų žinioje, priimtus kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, bei įsiteisėjusius teismo nuosprendžius baudžiamosiose bylose dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui (52 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad pagal šios sutarties sudarymo bei ratifikavimo metu Lietuvos Respublikoje galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas civilinio proceso įstatymai nustatė tvarką, kuria, be kita ko, nagrinėjamos bylos, kylančios iš administracinių teisinių santykių (1 straipsnio 2 dalis), bylų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, teiseną reglamentavo Civilinio proceso kodekso antrojo skyriaus antrasis poskirsnis. Lietuvos Respublikoje 1999 m. įsteigus administracinius teismus, bylos dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų perduotos administracinių teismų kompetencijai, tuo tarpu pagal galiojančio Baltarusijos Respublikos Civilinio proceso kodekso nuostatas bylų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką reguliuoja Civilinio proceso kodeksas (3, 8 straipsniai, 29 skirsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų 16.2 papunktį Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įgyvendinimą užtikrina teisingumo ministras.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose aiškinimui šios bylos kontekste ir bylos išnagrinėjimui kasacine tvarka yra reikšmingi 1969 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 31, 32 straipsniuose nurodyti duomenys (susitarimai, dokumentai, taikymo praktika ir kt.). Jų byloje nesant, išnagrinėti šią bylą kasacine tvarka yra negalima. Dėl to bylos nagrinėjimas atidėtinas, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministras paprašytinas pateikti išvadą bei 1969 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 31, 32 straipsniuose nurodytus duomenis dėl Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose sutarties dalyko bei joje vartojamos sąvokos „civilinė byla“ aiškinimo šios bylos kontekste, t. y. ar ji (sutartis) reglamentuoja (apima) teisinę pagalbą bylose, kylančiose iš administracinių teisinių santykių, konkrečiai – mokestinėse bylose, kuriose pagal viešosios teisės normas nuspręsta dėl asmens mokestinių prievolių valstybei, ar kurios nors iš šios sutarties šalių priimtas teismo sprendimas tokio pobūdžio byloje, jeigu ji pavadinta „civiline byla“, yra pripažintinas ir vykdytinas pagal aptariamos sutarties nuostatas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 156 straipsnio 1 dalimi, 356 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Bylos nagrinėjimą atidėti 2010 m. lapkričio 4 d. 9 val.
Kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą prašant iki 2010 m. lapkričio 3 d. pateikti išvadą bei 1969 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 31, 32 straipsniuose nurodytus duomenis dėl Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose sutarties dalyko bei joje vartojamos sąvokos „civilinė byla“ aiškinimo šios bylos kontekste.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
Pranas Žeimys
