Dėl baudos ir palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-461/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

28.1; 56 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei L. S. dėl baudos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas pavedimo sutarties galiojimo ir netesybų dėl netinkamo pavedimo sutarties vykdymo priteisimo klausimas. 2005 m. liepos 13 d. šalys sudarė sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo padėti atsakovei atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Kaune, o atsakovė, atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą ir jį pardavus, įsipareigojo sumokėti ieškovui sutartyje nustatytą sumą. Pavedimo sutartimi taip pat buvo nustatytos netesybos, t. y. tuo atveju, jeigu atsakovė pažeistų savo įsipareigojimą, ji įsipareigojo sumokėti 100 000 Lt baudą. Tokį baudos dydį šalys laikė sąžiningu ir protingu. Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu buvo atkurtos atsakovei nuosavybės teisės į jos senelio J. G. turėtą žemės sklypą. Ieškovas teigė, kad jis atliko sutartyje nustatytus veiksmus, nuosavybės teisės atsakovei į sklypą buvo atkurtos, tačiau atsakovė atšaukė išduotus įgaliojimus ir pardavė žemės sklypą kitam asmeniui. Kadangi atsakovė pažeidė sutartį, tai, ieškovo nuomone, jam privalo sumokėti sutartyje nustatytą baudą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes: atsakovės tėvas Z. J. G. 1992 m. buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę Kaune, Savanorių pr., tarp namų 222-222a; nuosavybės teisės jam nebuvo atkurtos, 2000 m. spalio 17 d. pranešimu informuojant, kad suformuoti žemės sklypą nėra galimybės dėl esamų pastatų ir inžinerinių tinklų; po tėvo mirties žemės grąžinimo klausimais pradėjo rūpintis atsakovė, tačiau reikalai nejudėjo; atsakovė per bendrą pažįstamą Č. C. susipažino su ieškovu, kuris pažadėjo padėti jai atkurti nuosavybės teises į žemę; šalys susitarė, kad atkūrus nuosavybę į žemę atsakovė žemės sklypą perleis ieškovui, o šis jai nupirks vieno kambario butą, vėliau kainoms didėjant, – dviejų kambarių butą; 2005 m. liepos 13 d. šalys sudarė sutartį, kuria atsakovė pavedė ieškovui jos vardu atstovauti visose institucijose atkuriant nuosavybės teises į žemę, sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartis, ginti atsakovės interesus, o atsakovė įsipareigojo neišduoti jokio kito įgaliojimo kitiems asmenims, sumokėti jam atlyginimą, neperleisti žemės tretiesiems asmenims, taip pat nustatė sutartines netesybas; sudarius šią sutartį, atsakovė ieškovo nurodymu išdavė įgaliojimus tvarkyti žemės atkūrimo klausimus G. E. ir A. G.; 2007 m. lapkričio 22 d. atsakovė panaikino įgaliojimą A. J. G.; 2008 m. rugsėjo 22 d. priimtas Kauno apskrities viršininko įsakymas atkurti nuosavybės teisės į 0,3934 ha žemės sklypo dalį ir šis žemės sklypas grąžintas natūra Z. L. G. įpėdiniams (atsakovei); 2008 m. spalio 2 d. atsakovė pasiėmė iš apskrities viršininko administracijos nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus; 2008 m. spalio 20 d. pardavė žemės sklypą A. J. G. seseriai S. G. už 275 000 Lt; 2008 m. spalio 21 d. panaikino išduotą įgaliojimą G. E. Teismas nurodė, kad šalys sudarė pavedimo sutartį, apibrėžiančią vidinius ieškovo ir atsakovės santykius, tačiau šia sutartimi nebuvo įgyvendintas sutartyje numatytas įsipareigojimas, t. y. atsakovė neišdavė ieškovui įgaliojimo, kurio pagrindu ieškovas galėtų atlikti atsakovės vardu ir interesais veiksmus atkuriant nuosavybės teises į žemę. Teismas pažymėjo, kad toks įgaliojimas ieškovo vardu nebuvo išduotas jo pageidavimu dėl to, jog grąžintą žemę žadėjo pirkti ieškovas, o būdamas įgaliotinis, jis negalėtų sau jos parduoti. Teismas nurodė, kad pavedimo sutartyje šalys nenumatė, jog pavedimą vykdys kitas asmuo, t. y. susitarė, jog ieškovas pavedimą vykdys asmeniškai. Dėl to teismas laikė, kad ieškovas pažeidė imperatyviąsias CK 6.760 straipsnio normas ir pavedimo sutartį sudarė ne siekdamas padėti atsakovei ar gauti atlyginimą už pavedimo vykdymą, o norėdamas pasipelnyti jos sąskaita. Teismas padarė išvadą, kad 100 000 Lt baudos reikalavimas už sutarties nevykdymą iš esmės pažeidžia atsakovės interesus, ieškovas piktnaudžiauja subjektine teise, todėl atsisakė ją ginti. Kartu teismas padarė išvadą, kad ieškinio patenkinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes būtų suformuota ydinga praktika, leidžianti asmenims, nesusijusiems su nuosavybės teisių atkūrimu, sudaryti pavedimo sutartis, reikalauti iš teisėtų pretendentų neprotingai didelių baudų ir už mažesnę kainą pasiimti tiems asmenims grąžintą turtą. Pasisakydamas dėl pavedimo sutarties galiojimo termino ir jos nutraukimo, teismas nurodė, kad, nepaisant to, terminuota pavedimo sutartis ar ne, įgaliotojas gali bet kada savo nuožiūra nutraukti pavedimo teisinius santykius. Teismas pažymėjo, kad esant atlygintinei pavedimo sutarčiai įgaliotinis turi teisę prašyti atlyginimo, tačiau, nesant tokio reikalavimo, dėl šio klausimo nepasisakė. Kartu teismas nurodė, kad G. E., kuriam atsakovė buvo išdavusi įgaliojimą tvarkyti nuosavybės atkūrimo klausimus dėl žemės sklypo Kaune, turi galimybę prisiteisti atlyginimą ir šis teismo sprendimas neužkerta kelio nurodytiems asmenims reikšti naujus ieškinius.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu tenkino ieškovo apeliacinį skundą, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą ir priėmė naują` – priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 100 000 Lt netesybų. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, netinkamai atskleidė ginčo esmę. Kolegijos nuomone, šioje byloje svarbu atskleisti tikrąjį pavedimo sutarties turinį, taip pat svarbūs 2005 m. liepos 13 d. šalių sudarytos pavedimo sutarties vykdymo bei galiojimo klausimai. Vertindama byloje surinktus įrodymus, kolegija konstatavo, kad ieškovas su atsakove sudarė atlygintinę pavedimo sutartį. Nustatydamos šios sutarties galiojimo terminą, šalys nurodė, kad ji galioja iki visiško įvykdymo, t. y. nenustatytas kalendorinis sutarties galiojimo terminas. Kadangi šalys buvo sutarusios, kad ieškovas atsakovei atstovaus atkuriant nuosavybės teisę į žemę ir šią parduodant, įvertinusi sutarties nuostatas, kolegija laikė, jog ieškovas turėjo teisę atstovauti ieškovę iki bus parduota žemė. Kolegija nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ši sutartis buvo vienašališkai nutraukta atsakovės valia; atsakovės teigimu, sutarties galiojimas baigėsi po trejų metų nuo jos sudarymo, tačiau sutarties galiojimo terminas nurodytas „ iki įvykdymo“. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė įgaliotojo teisę bet kada savo nuožiūra nutraukti pavedimo teisinius santykius, tačiau nekonstatavo, jog atsakovė juos nutraukė iki žemės pardavimo.

Kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visumą, atsakovės paaiškinimus, pripažino, kad ieškovas pavedimo sutarčiai vykdyti pasitelkė trečiuosius asmenis. Aplinkybę, kad atsakovė sutiko, jog tam tikrus veiksmus pagal sutartį vykdys tretieji asmenys, patvirtina ieškovo nurodymu jos išduoti įgaliojimai tretiesiems asmenims. Kolegijos nuomone, faktinės pavedimo sutarties vykdymo aplinkybės leidžia vertinti, kad šalių sudaryta sutartis abiejų sutarties šalių valia buvo pakeista, trečiųjų asmenų pasitelkimas pavedimui vykdyti leidžiamas įstatymo (CK 6.760 straipsnio 6 dalis). Kadangi atsakovė pardavė žemės sklypą, į kurį Kauno apskrities viršininko įsakymu buvo atkurtos nuosavybės teisės, neatsiskaičiusi su ieškovu už pavedimo sutarties įvykdymą, tai ji privalo sumokėti ieškovui sutartimi nustatytą baudą. Kolegija sprendė, kad ieškovo negautas atlyginimas pagal pavedimo sutartį laikytinas jo patirtais nuostoliais, kurie yra didesni už 100 000 Lt, todėl netesybų nemažino (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) dėl pavedimo sutarties pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šios sutarties galiojimo termino, sprendė, kad sutartis galioja iki jos įvykdymo. Be to, teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog kasatorė būtų vienašališkai šią sutartį nutraukusi. Kasatorė nesutinka su tokia teismo nuomone ir nurodo, kad šalių sudarytos sutarties galiojimui taikytini CK 6.763 straipsnyje nustatyti imperatyvūs pavedimo sutarties pasibaigimo pagrindai. Kasatorė nurodo, kad 2005 m. liepos 13 d. sudarė su ieškovu pavedimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atstovauti jos interesams dėl nuosavybės teisių į jos seneliui nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, vėliau kasatorė išdavė įgaliojimus ieškovo nurodytiems asmenims (G. E., A. G.), todėl daro išvadą, jog jos ir ieškovo sutartis pasibaigė. Kasatorė teigia, kad sutartis pasibaigė tuo metu, kai pavedimas dar nebuvo visiškai įvykdytas, todėl iš pavedimo atsiradusiems teisiniams santykiams taikytini CK 6.764 straipsnyje nustatyti teisiniai padariniai, t. y. ieškovas turėtų teisę reikalauti atlyginimo proporcingai įvykdytai pavedimo sutarties daliai. Tačiau kasatorė, remdamasi pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodo, kad ieškovas neatliko juridinę reikšmę turinčių veiksmų, todėl neturi teisės reikalauti atlyginimo pagal pavedimo sutartį ar netesybų;

2) dėl įgaliotinio pareigos vykdyti pavedimą asmeniškai. Kasatorė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pavedimo sutartimi ieškovas įsipareigojo pavedimą vykdyti asmeniškai. Juolab CK 6.760 straipsnio 2 dalyje nustatyta imperatyvioji nuostata dėl įgaliotinio pareigos veikti asmeniškai. Kasatorė nurodo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas veikė asmeniškai atsakovės interesais; pažymi pirmosios instancijos konstatuotą argumentą, jog ieškovas sutartį sudarė ne siekdamas padėti kasatorei, o norėdamas pasipelnyti jos sąskaita.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1) dėl pavedimo sutarties pabaigos. Ieškovas nurodo, kad šalys, nustatydamos pavedimo sutarties galiojimą, konkretaus sutarties termino nenumatė ir susitarė, kad sutartis galioja iki visiško jos įvykdymo. Sudaryta sutartimi šalys susitarė dėl įgaliotiniui tenkančio atlyginimo atkūrus nuosavybės teises ir pardavus žemės sklypą, taip pat dėl netesybų, jei įgaliotojas pažeis šią sutarties nuostatą. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovei papildomai įsipareigojo atkūrus nuosavybės teises atsakovei nupirkti jai dviejų kambarių butą, o pats perimti žemės sklypą. Ieškovas nurodo, kad šalių sudarytai sutarčiai vykdyti jo nurodymu atsakovė išdavė įgaliojimus tvarkyti žemės atkūrimo klausimus G. E., visi dokumentai, susiję su nuosavybės teisių procesu, yra šio pasirašyti. Atsakovas teigia, kad atstovavimo sutartis yra ne vienas veiksmas ar dokumentas, o tokių veiksmų, kuriais siekiama sukurti sandoryje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, visuma, todėl, aiškinant pavedimo sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne remiamasi pažodiniu sutarties tekstu. Byloje esantys liudytojų parodymai, ieškovo teigimu, patvirtina, kad sudaryta pavedimo sutartis keitėsi šalių valia, nes įstatymo nustatyta teisė įgaliotiniui pasitelkti pavedimui vykdyti trečiuosius asmenis, juolab su tuo sutiko ir atsakovė. Ieškovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog kasatorė būtų informavusi ieškovą apie pavedimo sutarties nutraukimą. Kasatorė pripažino tik tą faktą, kad atšaukė įgaliojimą, išduotą G. E. Kadangi pavedimo sutartimi šalys nustatė netesybas, tai sutarties nevykdymo atveju ieškovas įgijo teisę į jas. Ieškovas pažymėjo, kad sutarties laisvės principas leidžia šalims nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat susitarti dėl netesybų dydžio.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir kasatorė 2005 m. liepos 13 d. sudarė pavedimo sutartį, kuria kasatorė įpareigojo, o ieškovas įsipareigojo atlikti jos vardu teisinius veiksmus atkuriant nuosavybės teises į kasatorės senelio valdytą iki 1940 m. nekilnojamąjį turtą. Šia sutartimi kasatorė įsipareigojo išduoti ieškovui sutartyje aptartiems teisiniams veiksmams atlikti įgaliojimą, o ieškovas įsipareigojo pavedimą įvykdyti asmeniškai, tačiau įgaliojimas ieškovui nebuvo išduotas. Ieškovo žodiniu nurodymu kasatorė išdavė įgaliojimą tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimą G. E.i ir jis atliko įgaliojimu pavestus teisinius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, nurodė, kad ieškovas sudarytai pavedimo sutarčiai vykdyti pasitelkė trečiuosius asmenis (G. E.) ir kasatorė tam pritarė, todėl sprendė, kad pavedimo sutartis buvo pakeista, ieškovas pavedimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, atsakovė yra atsakinga už savo įsipareigojimų vykdymą ir padarytus pažeidimus, todėl privalo sumokėti sutartines netesybas. Taigi šioje byloje yra aktualūs įgaliotinio pareigos asmeniškai vykdyti pavedimo sutartį ir teisės perįgalioti ar pasitelkti trečiuosius asmenis tokiai sutarčiai vykdyti, taip pat pavedimo sutarties pasibaigimo klausimai.

Dėl įgaliotinio pareigos asmeniškai vykdyti pavedimo sutartį ir teisės perįgalioti ar pasitelkti trečiuosius asmenis sutarčiai vykdyti

CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB DBB „Rizikos cesija“ v. UAB DBB „Altarija“, bylos Nr. 3K-3-315/2009; 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos v. UAB „Kriptonika“, bylos Nr. 3K-3-298/2008). Taigi, pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132-2.151 straipsniai).

Pavedimo sutartyje nurodytus teisinius veiksmus atstovas privalo įvykdyti asmeniškai, išskyrus sutartyje nustatytas išimtis bei atvejus, kai įstatymas leidžia perįgaliojimą (CK 6.760 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad atstovas jam pavestus atlikti veiksmus gali pavesti atlikti kitam asmeniui tik tuo atveju, jeigu tokią teisę jam suteikė įgaliotojas arba kai tai būtina padaryti dėl susiklosčiusių aplinkybių tam, kad apsaugotų įgaliotojo interesus (CK 2.145 straipsnio 1 dalis). Perįgaliojimo atveju pasikeičia atstovavimo teisinių santykių subjektai, t. y. asmuo, kuriam įgaliotinis perduoda teisę atlikti jam pavestus veiksmus, tampa įgaliojimą davusio asmens atstovu ir veikia atstovaujamojo (įgaliotojo) vardu. Skirtingai nuo perįgaliojimo, kuriam yra būtinas įgaliotojo sutikimas, t. y. būtina tokia pavedimo sutarties sąlyga, arba toks perįgaliojimo atvejis nustatytas įstatyme, įstatyme nedraudžiama įgaliotiniui savo nuožiūra pasirinkti ir pasitelkti pavedimui vykdyti trečiuosius asmenis (techninius padėjėjus) ir tokiems veiksmams įgaliotojo sutikimas nereikalingas. Šiuo atveju teisinių santykių subjektai nesikeičia ir už trečiųjų asmenų veiksmus visais atvejais yra atsakingas įgaliotinis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas pavedimo sutarčiai vykdyti pasitelkė trečiuosius asmenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šalių pavedimo sutartį ieškovui nedraudžiama pasitelkti trečiuosius asmenis sutarčiai vykdyti, tačiau, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovas, pasitelkęs trečiuosius asmenis, asmeniškai įvykdė sutartį. Minėta, kad, įgaliotiniui pasitelkus pavedimo sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis, atstovavimo teisinių santykių subjektai nesikeičia, įgaliotinis savo valia ir rizika paveda tretiesiems asmenims atlikti tam tikrus techninius veiksmus ir tokiems veiksmams atlikti įgaliotojo sutikimo ar pritarimo nereikia (už trečiųjų asmenų veiksmus yra atsakingas įgaliotinis). Byloje nustatyto fakto, kad kasatorė įgaliojo ieškovo nurodytą asmenį (G. E.) atlikti teisinius veiksmus, negalima pripažinti nei perįgaliojimu pavedimo sutartyje, nei trečiųjų asmenų pasitelkimu pavedimo sutartyje nustatytiems veiksmams atlikti. Šiuo atveju ne įgaliotinis pasitelkė trečiuosius asmenis, t. y. ne ieškovas išdavė įgaliojimą G. E. atlikti su nuosavybės teisės atkūrimu susijusius veiksmus, o įgaliotojas išdavė naują įgaliojimą, t. y. kasatorė įgaliojo kitą asmenį atlikti su nuosavybės teisės atkūrimu susijusius veiksmus. Be to, kasatorės išduotame G. E. įgaliojime nenustatytas teisinis ryšys su pavedimo sutartimi. Fakto, kad trečiąjį asmenį kasatorei nurodė ieškovas, negalima pripažinti perįgaliojimu, nes perįgalioti gali tik pats įgaliotinis, kuriam sutartyje ar įstatyme tokia teisė nustatyta, t. y. perįgalioti galėtų tik ieškovas, jeigu tokia teisė būtų nustatyta sutartyje. Pažymėtina, kad byloje nenustatytas ir pagrindas, jog toks perįgaliojimas, ginant kasatorės interesus, buvo reikalingas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įgaliojimo G. E. išdavimas neatitiko pavedimo sutarties sąlygų, todėl jis nėra sudėtinė šios sutarties dalis ir negali būti pagrindas sutarties modifikavimui pripažinti (jis sukūrė savarankiškus kasatorės ir G. E. teisinius santykius). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė pirmiau nurodytas teisės normas šalių teisiniams santykiams, neteisingai nustatęs atstovavimo teisinių santykių subjektus, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.760 straipsnio 2, 6 dalies nuostatas, todėl padarė teisiškai nepagrįstą išvadą dėl pavedimo sutarties modifikavimo ir ieškovo pareigos asmeniškai įvykdyti pavedimo sutarties reikalavimus tinkamo įvykdymo.

Dėl pavedimo sutarties pasibaigimo pagrindo ir teisinių padarinių

CK 6.763 straipsnyje nustatyti pavedimo sutarties pasibaigimo pagrindai, t. y. nustatyta, kad, be kitų prievolių pasibaigimo pagrindų, pavedimo sutartis baigiasi, kai įgaliotinis panaikina įgaliojimą, įgaliotinis atsisako įgaliojimo, baigiasi įgaliojimo terminas, miršta viena iš sutarties šalių ir kt. Pirmiau nurodytos byloje nustatytos aplinkybės, kad po pavedimo sutarties sudarymo kasatorė ieškovo nurodymu išdavė pavedimo sutartyje nurodytiems teisiniams veiksmams atlikti įgaliojimą G. E.. Tai reiškia, kad ieškovas atsisakė pavedimo sutartyje išvardytų teisinių veiksmų vykdymo ir pasiūlė kasatorei jų vykdymui išduoti įgaliojimą G. E., o ši pasiūlymą priėmė ir išdavė įgaliojimą ieškovo nurodytam asmeniui, kuris ir įvykdė teisinius veiksmus – kasatorės vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į senelio valdytą žemę, t. y. šalys susitarė, kad kasatorei reikalingus veiksmus atliks ne ieškovas, o kitas asmuo, todėl nuo įgaliojimo išdavimo šalių pavedimo sutartis pasibaigė (CK 6.125 straipsnis, 6.763 straipsnio 2 dalis). Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis negalėjo vykdyti pavedimo sutarties, nes tuo atveju nebūtų galėjęs sau įgyti nuosavybės teisių į atkuriamą nuosavybę, neturi teisinės reikšmės šalių pavedimo sutarties pabaigai.

Byloje taip pat nustatyta, kad pavedimo sutarties pagrindu ieškovui nebuvo išduotas įgaliojimas teisiniams veiksmams atlikti, t. y. pavedimo sutarties pagrindu buvo susiklostę tik vidiniai šalių atstovavimo teisiniai santykiai, tačiau byloje nenustatyta, kad ieškovas atliko kasatorės vardu kokius nors veiksmus. Kadangi civilinė atsakomybė kasatorei galėjo atsirasti tik ieškovui įvykdžius visus ar dalį sutartinių įsipareigojimų, tai jų neįvykdęs ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti pavedimo sutartyje nustatytų netesybų. Pirmosios instancijos teismas, be kitų, padarė išvadą, kad ieškovas sudarė pavedimo sutartį, siekdamas pasipelnyti kasatorės sąskaita. Tokią išvadą pagrindė sutartyje nustatytu neprotingai dideliu atlyginimu už pavedimo sutartimi prisiimtus atlikti teisinius veiksmus, lygindamas jį su atkuriamos nuosavybės kaina, sutartyje nustatytomis kasatorės mokėtinomis netesybomis ir kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ją patvirtinanti pavedimo sutarties sąlygų analizė leidžia teigti, kad įgaliotojos (kasatorės) teisės į atkuriamą nuosavybę, sutarties nutraukimą pavedimo sutartyje itin suvaržytos, priklausomos nuo įgaliotinio (ieškovo), nes už kiekvieną sutarties sąlygų dėl kasatorės kaltės keitimo, nutraukimo, ar atkurtos nuosavybės pardavimo pažeidimą jai nustatyta 100 000 Lt bauda. Tokią teismo išvadą iš dalies patvirtina ir byloje nustatyta procesinė aplinkybė, kad reikšdamas pirminį ieškinį ieškovas nurodė, jog įgaliojimą G. E. kasatorė išdavė nuslėpusi nuo jo, ir tik vėliau, reikšdamas patikslintą ieškinį ir keisdamas ieškinio pagrindą, nurodė, kad įgaliojimas G. E. buvo išduotas jo pasiūlymu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė pavedimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas byloje nustatytoms aplinkybėms ir pagrįstai ieškinį atmetė.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino atstovavimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl teisiškai neteisingai įvertino šalių santykius ir nesant teisinio pagrindo panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to teisėjų kolegija naikina apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus kasacinį skundą, iš ieškovo kasatorei priteisiamos jos kasaciniame teisme turėtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai), taip pat iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 23 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo J. G. atsakovei L. S. 132 (vieną šimtą trisdešimt du) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą ir 800 (aštuonis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

Priteisti iš ieškovo J. G. į valstybės biudžetą 74,90 Lt (septyniasdešimt keturis litus 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Algis Norkūnas

Vincas Verseckas