Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-465/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

44.2.4.2; 44.5.2.5 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2003 m. balandžio 30 d., 2003 m. gegužės 19 d. ir 2003 m. birželio 1 d. pradėjo tris ikiteisminius tyrimus (Nr. 12-1-0884-03, Nr. 12-1-1226-03 ir Nr. 12-1-1476-03) dėl sukčiavimo (1964 m. BK 274 straipsnio 1 dalis, BK 182 straipsnio 1 dalis), o 2004 m. gegužės 18 d. ir 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimais šie ikiteisminiai tyrimai sujungti į vieną bylą, kuriai suteiktas Nr. 12-1-0884-03. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu ieškovas buvo pripažintas įtariamuoju byloje, paskelbta jo paieška, o vėliau - 2004 m. vasario 11 d. – ir tarptautinė paieška. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi skyrė ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą, o 2004 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatė jam dviejų mėnesių suėmimo terminą. Šią nutartį Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą. 2004 m. birželio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas suėmimą pratęsė dviem mėnesiams, o Vilniaus apygardos teismas šį sprendimą taip pat paliko nepakeistą. 2004 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra ieškovui taikomą suėmimą panaikino ir skyrė kitas kardomąsias priemones: pasižadėjimą neišvykti bei paso paėmimą. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2004 m. spalio 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-0884-03 dėl ieškovo nutrauktas, nes nepavyko surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę, kardomosios priemonės panaikintos. Šio ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė – suėmimas – ieškovui buvo taikoma nuo 2004 m. balandžio 21 d. iki 2004 m. rugpjūčio 23 d., rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir paso paėmimas – nuo 2004 m. rugpjūčio 23 d. iki 2004 m. spalio 14 d.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2006 m. lapkričio 14 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 12-1-3777-06 dėl BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos – plėšimo – padarymo. Nusikaltimo padarymu buvo įtartas ieškovas, kuriam pranešimas apie įtarimą įteiktas 2006 m. lapkričio 16 d. jį laikinai sulaikius. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 17 d. skyrė ieškovui suėmimą dviem mėnesiams, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir ieškovą iš suėmimo paleido. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 1 d. paskyrė ieškovui kitą kardomąją priemonę – namų areštą, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje bei nebendrauti su nukentėjusiuoju. 2007 m. rugsėjo 10 d. ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl inkriminuojamos veikos padarymo, o namų areštas - panaikintas. Ieškovas šio ikiteisminio tyrimo metu buvo suimtas nuo 2006 m. lapkričio 17 d. (2006 m. lapkričio 16 d. jis buvo sulaikytas) iki 2006 m. gruodžio 1 d., o kardomoji priemonė – namų areštas – buvo taikoma nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 10 d.

Ieškovas 2008 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos valstybei, prašydamas priteisti iš atsakovo 99 500 Lt turtinės ir 1 000 000 Lt neturtinės žalos, padarytos neteisėtais prokuratūros ir teismo veiksmais ikiteisminių tyrimų metu, atlyginimą (CK 6.272 straipsnis). Ieškovas nurodė, kad jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, tačiau dešimt mėnesių prokuratūros ir teismo sprendimų pagrindu buvo neteisėtai suimtas bei jam buvo taikomas namų areštas. Ieškovo teigimu, dėl tokių neteisėtų prokuratūros ir teismo veiksmų jis patyrė 99 500 Lt turtinės žalos, nes negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei būtų galėjęs dirbti. Iki suėmimo ieškovas plėtojo verslą Vokietijoje, o būdamas suimtas ir po to, t. y. nuo 2004 m. balandžio 21 d. iki 2004 m. spalio 14 d., per šešis mėnesius teigė netekęs 84 000 Lt pajamų. Be to, iki suėmimo 2006 m. lapkričio 16 d., jis buvo susitaręs dėl priėmimo į darbą montuotoju UAB „Radijo elektroninės sistemos“, buvo pažadėtas 1550 Lt darbo užmokestis per mėnesį. Tačiau dėl neteisėto suėmimo ir namų arešto ieškovas negalėjo įsidarbinti ir patyrė 15 500 Lt nuostolių. Ieškovas teigė, kad jam taip pat buvo padaryta 1 000 000 Lt neturtinės žalos. Ieškovui būnant neteisėtai suimtam, iš jo buvo tyčiojamasi, pabrėžtinai vadinant nusikaltėliu, tai sukėlė nepakeliamą ir ilgalaikį stresą, nepasitikėjimą teismais ir prokuratūra. Nors teismui rašė prašymus, siekdamas dalyvauti sankcijos pratęsimo posėdžiuose, tačiau į teismo posėdžius nebuvo vežamas. Jeigu dalyvaudavo teismo posėdyje, tai į kalėjimą būdavo grąžinamas apie 21 val., tuo metu neduodavo valgyti – maisto negaudavo 24 val. Tik dėl to Lukiškių tardymo izoliatoriuje labai paūmėjo sunki liga – epilepsija. Ieškovo teigimu, neteisėtai suėmus jam buvo sukelti fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių atėmimas ir kt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-0884-03 metu ieškovui taikytos kardomosios priemonės – suėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – buvo adekvačios baudžiamojoje byloje buvusiai situacijai, nes buvo pakankamas pagrindas įtarti ieškovą inkriminuojamo nusikaltimo padarymu, o prokuratūros pareiškimai ir teismo nutartys dėl suėmimo taikymo atitiko įstatymų reikalavimus. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą, nes sprendė, kad ieškovas neįrodė jos turėjęs. Be to, teismas šią ieškinio dalį atmetė konstatavęs, kad praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Teismas taip pat sprendė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-3777-06 metu ieškovui taikytos kardomosios priemonės – suėmimas ir namų areštas – buvo teisėtos, nes pritaikytos atsižvelgiant į nusikaltimo, kuriuo buvo įtariamas, sunkumą (įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu), į asmenybę (teistas už nusikaltimus nuosavybei), darbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimą, šeiminę padėtį (nevedęs) bei motyvuotos siekimu užtikrinti ieškovo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Be to, nors Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutartyje buvo konstatuota, kad pakanka švelnesnių kardomųjų priemonių, tačiau nebuvo nustatyta, jog teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartimi suėmimas buvo paskirtas neteisėtai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 15 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, dėl šios dalies priėmė naują sprendimą ir iš dalies patenkino ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisdamas ieškovui iš atsakovo Lietuvos valstybės 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija sprendė, kad teismo ir prokuratūros veiksmai skiriant ieškovui kardomąsias priemones ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-0884-03 metu buvo teisėti ir pagrįsti, o, nenustačius neteisėtų veiksmų, prievolės atlyginti žalą nekyla. Tačiau teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė teisėtais teisėsaugos institucijų veiksmus skiriant ieškovui kardomąsias priemones ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-3777-06 metu. Grįsdama šią išvadą, kolegija nurodė, kad kardomoji priemonė – suėmimas – ieškovui skirta neteisėtai: Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 1 d. pirmosios instancijos teismo nutartį skirti suėmimą panaikino ir ieškovą iš suėmimo paleido, nes buvo konstatuota, kad nagrinėjamu atveju BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, todėl suimti ieškovą pagrindo nebuvo. Teisėjų kolegija laikė pagrįsta ir teisėta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutartį, kuria ieškovui buvo skirtas namų areštas, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje bei nebendrauti su nekentėjusiuoju, nurodydama, kad konstatavimas, jog suėmimas ieškovui buvo paskirtas nepagrįstai, savaime nereiškia, kad negalėjo būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Tačiau kolegija nustatė, jog namų areštas ieškovui buvo taikytas nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 10 d., t. y. daugiau kaip devynis mėnesius, o iš ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-3777-06 medžiagos matyti, kad po šios kardomosios priemonės paskyrimo tyrimas nebuvo intensyvus: 2007 m. kovo 9 d. ir 2007 m. balandžio 27 d. pateikti prašymai dėl tarptautinio judriojo ryšio įrenginio identifikatoriaus kontrolės, 2007 m. gegužės 2 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis, o 2007 m. rugpjūčio 30 d. apklausta nauja liudytoja. Po 2007 m. gegužės 2 d. papildomos nukentėjusiojo apklausos, kurioje pastarasis nurodė negalįs tvirtinti, kad apiplėšiant dalyvavo ar tai organizavo ieškovas, bei pažymėjo, jog šiam asmeniui jokių pretenzijų neturi, buvo atliktas tik vienas ikiteisminio tyrimo veiksmas – 2007 m. rugpjūčio 30 d. apklausta nauja liudytoja (pavedimas apklausti šią liudytoją duotas 2007 m. rugpjūčio 21 d.), o po ieškovo 2007 m. rugpjūčio 27 d. prašymo suteikti informaciją apie bylos eigą ikiteisminis tyrimas 2008 m. rugsėjo 10 d. buvo nutrauktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie prokuratūros, kontroliuojančios ikiteisminio tyrimo eigą (BPK 170 straipsnis), veiksmai, kai, iš esmės neatliekant jokio tyrimo nuo 2007 m. gegužės 2 d., ieškovui ir toliau taikomas namų areštas bei nesprendžiama dėl šios kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo švelnesne, turi būti laikomi neteisėtais, nes be pakankamo pagrindo varžo ieškovo laisvę, t. y. negalima teigti, kad ieškovas trukdys ikiteisminiam tyrimui ir šiuo pagrindu apriboti jo teises, jei pats tyrimas iš esmės nėra atliekamas (BPK 119 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija sprendė buvus neteisėtus valstybės pareigūnų veiksmus šioje byloje.

Teisėjų kolegija iš dalies patenkino reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Grįsdama tokį sprendimą, kolegija nurodė, kad neteisėtas suėmimas ir nepagrįstai ilgas namų areštas ieškovui, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, nepaisant ankstesnio teistumo, sukėlė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, todėl ši aplinkybė papildomo įrodinėjimo nereikalauja. Nustatydama 5000 Lt neturtinės žalos kompensacijos dydį, teisėjų kolegija nurodė, kad yra svarbios šios aplinkybės: ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo buvo pradėtas pagrįstai; nors suėmimas buvo paskirtas, nesant tam pagrindo, būtinybė ieškovui skirti švelnesnes kardomąsias priemones egzistavo; nepagrįstai taikytų kardomųjų priemonių trukmė bei tai, kad šie neteisėti veiksmai turtinės žalos ieškovui nesukėlė. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgė į panašaus pobūdžio bylose priteistinos neturtinės žalos dydį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Kolegija laikė, kad ieškovas neįrodė aplinkybės dėl ligos paūmėjimo (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija atmetė reikalavimą atlyginti turtinę žalą, nurodydama, kad ieškovas neįrodė, jog ieškovui taikytos kardomosios priemonės lėmė jo neįsidirbinimą ir galimybės gauti darbo pajamų praradimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteistas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, dėl šios dalies priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog neteisėtas suėmimas ir nepagrįstai ilgas namų areštas ieškovui sukėlė nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus. CK 6.272 straipsnio 3 dalies nuostata, kad atlyginama ir neturtinė žala, nereiškia, jog šios žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia jo įrodyti, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti įrodymus, kurių pagrindu jis padarė išvadą, jog ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl jam taikytų kardomųjų priemonių. Dėl neturtinės žalos turėjo būti sprendžiama pagal byloje surinktus įrodymus, o ieškovas neįrodė, kad kardomųjų priemonių taikymas jam būtų sukėlęs didelių nepatogumų ar dvasinių išgyvenimų.

2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nes nepagrįstai neatsižvelgė į specifinius kriterijus, būdingus šiai bylų kategorijai (taikyto suėmimo trukmę, kaltinimo sunkumą, suėmimo padarinius) ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo septynis kartus teistas, ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo pradėtas pagrįstai, ieškovui kardomoji priemonė – suėmimas - buvo taikyta tik 14 kalendorinių dienų, o instancine tvarka ją panaikinus ieškovui buvo pagrįstai paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas. Be to, kardomoji priemonė – namų areštas – ieškovui buvo taikyta ne visą parą, o tik nuo 22 val. iki 6 val.

3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.282 straipsnį, CPK 182 straipsnio 3 dalį bei pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, nes neįvertino to, kad atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju didelis ieškovo neatsargumas padėjo ieškovo galimai neturtinei žalai atsirasti, todėl, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, 6.282 straipsnio 1 dalimi, ieškovo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą galėjo būti atmestas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai kurie teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes, baudžiamojoje byloje asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu, o civilinėje byloje – civilinių padarinių aspektu. Asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius, todėl, sprendžiant dėl nukentėjusio asmens didelio neatsargumo, jo veiksmai turi būti vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus.

4. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala gali būti priteisiama konkrečiu atveju tik nustačius, kad pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas padavė pareiškimus dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Jis nurodo, kad teismai pažeidė CK 6.272 straipsnio 1-3 dalis, 6.250 straipsnį, toleravo BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 121 straipsnio 2 dalies pažeidimus, o padarytą neturtinę žalą vertino paviršutiniškai, nes priteisė nepagrįstai mažą sumą. Nepriteisdamas visos ieškovui padarytos neturtinės žalos apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime įtvirtintas nuostatas, kad piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, ką teismas ir prokuratūra iš ieškovo atėmė (laisvę, sveikatą, garbę, orumą, dvasinį komfortą, patogumus ir kt.). Neturtinės žalos dydį pinigais gali įvertinti tik pats ieškovas. Žala ieškovui atsirado ne dėl ieškovo didelio neatsargumo, o dėl neteisėtų teismų ir prokuratūros veiksmų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėjamu atveju kasaciniame skunde keliami teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos padarymo fakto bei tokios žalos atlyginimo dydžio nustatymą, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Dėl neturtinės žalos padarymo fakto neteisėto kardomųjų priemonių taikymo atveju

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovui neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, jog neteisėtas suėmimas ir nepagrįstai ilgas namų areštas ieškovui, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, nepaisant ankstesnio teistumo, sukėlė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų. Kasatorius su tokia teisėjų kolegijos išvada nesutinka, nurodydamas, kad ieškovas privalėjo įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą, o teismas turi vertinti įrodymus, kurių pagrindu ieškovas teigia patyręs dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus dėl jam taikytų kardomųjų priemonių.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasatoriaus argumentus ir sprendžia, kad kasatorius neatsižvelgė į bylų, kuriose sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtai pritaikius tam tikras kardomąsias priemones, specifiką. Pagal bendrąjį principą, neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Savaime vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, todėl, esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taigi tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos buvimo fakto, būtina atsižvelgti ir į tai, kokia teisės ginama vertybė buvo pažeista ir kokia yra su tuo susijusi tam tikro pobūdžio bylų nagrinėjimo specifika. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos padarymo fakto tuo atveju, kai asmuo buvo neteisėtai suimtas ir jam taikytas nepagrįstai ilgas namų areštas, t. y. buvo neteisėtai suvaržoma asmens laisvė. Tuo atveju, kai keliamas klausimas dėl žalos, padarytos neteisėtu asmens suėmimu ar neteisėtu jo laisvės apribojimu, atlyginimo, būtina atsižvelgti į tai, kad kalbama apie vienos iš pagrindinių žmogaus teisių – teisės į laisvę – ribojimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta asmens laisvės neliečiamybė – tai visų pirma asmens apsauga nuo savavališko sulaikymo ar suėmimo. Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti asmens laisvės atėmimo teisėtumo kriterijai: laisvė neturi būti atimta kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Interpretuojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies turinį, jos paskirtį, taikymo ribas, būtina analizuoti ne tik šalies įstatymus, numatančius žalos atlyginimo atvejus už neteisėtus asmens laisvės apribojimus, bet ir vertinti juos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio kontekste. Konvencijos 5 straipsnis taip pat garantuoja fizinę žmonių laisvę, gindamas nuo nepagrįsto sulaikymo ar suėmimo, akcentuoja, kad niekam laisvė negali būti atimta kitaip, kaip šiame straipsnyje numatytais atvejais ir įstatymo nustatyta tvarka. Konvencijos 5 straipsnio 5 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo, kuris yra sulaikymo ar suėmimo auka pažeidžiant šio straipsnio nuostatas, turi teisę į nuostolių atlyginimą. Žmogaus teisė į laisvę yra viena pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, todėl, ją apribojus, iš asmens atimama galimybė veikti savo nuožiūra, savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, įgyvendinti kitas turimas teises ir laisves. Atsižvelgiant į tai, kad neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, akivaizdu, kad, nustačius neteisėtą asmens laisvės suvaržymą, konstatuotina ir tai, jog, apribojus tokią esminę asmens teisę, kartu neišvengiamai padaroma tam tikra neturtinė žala.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovui taikytas neteisėtas suėmimas ir nepagrįstai ilgas namų areštas, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kartu įvertinant, ar nėra aplinkybių, dėl kurių atsakovas būtų atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą, bei tiriant kasatoriaus nurodytas aplinkybes, jog tam tikrais atvejais vien pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris gali būti laikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo

Tai, ar teismas, priteisdamas konkretaus dydžio neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė įstatymo nustatytus kriterijus ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, yra teisės klausimas, sudarantis pagrindą vertinti žemesniųjų instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumą.

Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu turėti omenyje tai, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamu atveju kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovui 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į specifinius kriterijus, būdingus šiai bylų kategorijai (taikyto suėmimo trukmę, kaltinimo sunkumą, suėmimo padarinius), t. y. neatsižvelgė į tai, kad ieškovas buvo septynis kartus teistas, ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo pradėtas pagrįstai, suėmimas buvo taikytas tik keturiolika kalendorinių dienų, o instancine tvarka jį panaikinus buvo pagrįstai paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas. Kardomoji priemonė – namų areštas – ieškovui buvo taikoma ne visą parą, o tik nuo 22 val. iki 6 val. Be to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, atmeta šiuos kasatoriaus teiginius kaip neatitinkančius realios situacijos, nes teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į visas sprendžiant tokio pobūdžio klausimus reikšmingas aplinkybes.

Pirma, apeliacinės instancijos teismas įvertino aplinkybes, lemiančias mažesnio neturtinės žalos dydžio nustatymą, t. y. atsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo buvo pradėtas pagrįstai, kad būtinybė jam skirti švelnesnes kardomąsias priemones egzistavo; įvertino nepagrįstai taikytų kardomųjų priemonių trukmę bei tai, kad šie neteisėti veiksmai turtinės žalos nesukėlė.

Antra, teismas atsižvelgė į bendro pobūdžio aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio – bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.

Trečia, iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teisėjų kolegija įvertino ir aplinkybes, dėl kurių vien pažeidimo pripažinimas negali būti laikomas pakankamu asmens pažeistų teisių gynybos būdu, t. y. atsižvelgė į neteisėtų veiksmų pobūdį. Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad kardomoji priemonė – suėmimas – ieškovui skirta neteisėtai, nesant pagrindo ieškovą suimti. Taip pat į tai, kad nors namų areštas ieškovui buvo skirtas pagrįstai, tačiau jis ieškovui taikytas daugiau kaip devynis mėnesius, o po šios kardomosios priemonės paskyrimo tyrimas nebuvo intensyvus. Apeliacinės instancijos teismas, esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pagrįstai sprendė, kad prokuratūros, kontroliuojančios ikiteisminio tyrimo eigą, veiksmai, kai, iš esmės neatliekant jokio tyrimo ieškovui ir toliau taikomas namų areštas bei nesprendžiama dėl šios kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo švelnesne, turi būti laikomi neteisėtais, nes be pakankamo pagrindo varžo ieškovo laisvę; negalima teigti, kad ieškovas trukdys ikiteisminiam tyrimui ir šiuo pagrindu apriboti jo teises, jei tyrimas, kaip toks, iš esmės neatliekamas. Tokios teismo išvados nepaneigia kasatoriaus nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo teistumais, pagrįstai pradėtu ikiteisminiu tyrimu ar namų arešto taikymo apimtimi.

Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, t. y. panašiose bylose priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydžio, vadovavosi tiek bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tiek atsižvelgė į specifinius šios kategorijos byloms būdingus kriterijus: taikyto suėmimo trukmę, kaltinimo sunkumą, suėmimo padarinius, taip pat į valstybės ekonominę padėtį, jos piliečių materialinį bendrą lygį bei teismų praktiką šios kategorijos bylose. Kasaciniame skunde nenurodyta tokių reikšmingų aplinkybių, kurių teismas neįvertino (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms bei pirmiau nurodytiems ginčo teisinių santykių ypatumams, kasacinio skundo argumentai atmestini, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Gintaras Kryževičius