Civilinė byla Nr. e2S-499-940/2023
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01930-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7;
(S)
3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.5.16
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Startų sodininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-5423-400/2023 pagal pareiškėjos B. L. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo, vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo ir praleisto termino vykdomajam raštui antstoliui pateikti atnaujinimo, suinteresuotiems asmenims V. L. ir Startų sodininkų bendrijai, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtino Startų sodininkų bendrijos ir V. L. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė suformuoti palei V. L. priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šiaurinę dalį palei vandens telkinį, išskaitant įstatymų keliamus reikalavimus, 4 metrų pločio, kelią pravažiavimui į tolesnius, gretimus sodininkų bendrijos Startai sklypus; V. L. sutiko neatlygintinai perduoti dalį trūkstamos žemės, priklausančios nuosavybės teise, kelio formavimui. Nutartis įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 28 d.
2. 2023 m. gegužės 19 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas pareiškėjos B. L. prašymas pakeisti pradinį išieškotoją V. L. nauja išieškotoja B. L., išduoti vykdomąjį raštą pagal Panevėžio apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2837-400/2011 patvirtintą taikos sutartį ir atnaujinti terminą vykdomajam raštui pateiki vykdyti.
3. Pareiškėja nurodė, kad sūnus V. L. 2012 m. spalio 1 d. jai padovanojo žemės sklypą su jame esančiu sodo pastatu ir kitais pastatais bei statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo metu minėto turto savininkė yra pareiškėja ir sūnus nebegali reikalauti ir priverstinai vykdyti taikos sutarties sąlygas, susijusias su kelio formavimu ten (šalia) esančiame sklype. Terminą vykdomajam raštui pateikti pareiškėja praleido dėl 2012 m. sausio 17 d. įvykusio gaisro, kurio metu sudegė sūnui priklausęs sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini), kas sukėlė pareiškėjai didelę nervinę įtampą, depresiją, taip pat dėl sveikatos problemų, teisinių žinių stygiaus. Be to, tiek ankstesnis sodininkų bendrijos pirmininkas G. U., tiek dabartinis pirmininkas V. S. ne kartą pareiškėjai žodžiu žadėjo įvykdyti bendrijos įsipareigojimus. Pareiškėja, pasitikėdama žmonėmis, duodavo jiems laiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjos B. L. prašymą tenkino ir pakeitė išieškotoją V. L. civilinėje byloje Nr. 2-2837-400/2011 į naują išieškotoją B. L., išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2837-400/2011 (taikos sutarties 1 ir 2 punktai), atnaujino pareiškėjai praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti antstoliui vykdyti.
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja šiuo metu yra nekilnojamojo daikto, kuris yra 2011 m. gruodžio 19 d. patvirtintos taikos sutarties dalykas, savininkė, t. y. ji iš sūnaus V. L. perėmė visas su nekilnojamuoju daiktu susijusias teises ir pareigas, iš jų – reikalavimo teisę įvykdyti 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, tenkino pareiškėjos prašymą dėl išieškotojo pakeitimo.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad iki 2011 m. spalio 1 d., buvo nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Tačiau minėta nuostata buvo pakeista 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas trumpesnis terminas, numatant, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju penkerių metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas suėjo 2016 m. gruodžio 27 d.
7. Teismas vertino, jog pareiškėjos nurodytos vykdomojo dokumento pateikimo termino praleidimo priežastys gali tik iš dalies pateisinti termino praleidimą, tačiau pažymėjo, kad B. L. į Startų sodininkų bendriją su reikalavimu geranoriškai įvykdyti taikos sutarties sąlygas kreipėsi ne vieną kartą, dar iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti termino praleidimo, buvo aktyvi ir tikėjosi, kad susitarimas bus pasiektas be priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Teismas konstatavo, jog prašymo netenkinimo atveju būtų pažeistos pareiškėjos teisės tinkamai disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, be kita ko, būtų paneigtas ir pats teismo sprendimo privalomumo principas, juo labiau, kad pareiškėja ne kartą inicijavo kelio įrengimo veiksmus, tuo tarpu suinteresuotas asmuo Startų sodininkų bendrija vengė vykdyti teismo nutartį.
8. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, sprendė, kad pareiškėjos nurodytos priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujino ir išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Startų sodininkų bendrija prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2VP-5423-400/2023, kurioje nutarta išduoti pareiškėjai B. L. vykdomąjį raštą pagal 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2837-400/2011 (taikos sutarties 1 ir 2 punktai) ir kurioje nutarta atnaujinti pareiškėjai B. L. praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti antstoliui vykdyti.
10. Nurodo, kad teismas neįvertino tai, jog pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas termino praleidimo priežastis, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 606, 608 straipsnių nuostatas, vertino šališkai, pareiškėjos naudai, nors Startų sodininkų bendrijos atstovas informavo, kad pareiškėjos teiginiai dėl sveikatos yra išsigalvojimai, kad pareiškėja nebuvo aktyvi, nuolat keičia savo nuomonę ir kėlė reikalavimus dėl taikos sutarties vykdymo tik 2022-2023 metais, t. y. suėjus vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminui. Startų sodininkų bendrijos nariai dėl pareiškėjos sveikatos būklės gali patvirtinti, kad visais pastaraisiais 10 metų pareiškėja sodo sklype dirbo ir jį prižiūrėjo. Startų sodininkų bendrijos valdybos žiniomis, patirties teisminiuose ir kituose ginčuose pareiškėja taip pat pakankamai turi (nuolat pareiškėja dalyvavo teismuose, kreipėsi su skundais, pareiškimais į įvairias institucijas ir pan.). 2011 m. gruodžio 19 d. sudarant taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2- 2837-400/2011 V. L. atstovavo B. L., todėl visą taikos sutarties esmę žinojo ir turėjo galimybę 10 metų laikotarpyje kreiptis dėl vykdomojo rašto pateikimo, tačiau to nepadarė.
11. Pažymi, kad iš 2011 m. gruodžio 19 d. taikos sutarties, civilinėje byloje Nr. 2-2837-400/2011 (taikos sutarties 1 punktas) nėra aišku, kurios šalies lėšomis taikos sutarties šalys sutarė įrengti 4 m keliuką šiaurinėje V. L. sklypo dalyje. Startų sodininkų bendrija, atsižvelgdama į taikos sutarties 1 punktą mano, kad keliuko įrengimo išlaidas padengti turėtų abi sutarties šalys per pusę, o pareiškėja B. L. mano, kad išlaidas turėtų padengti Startų sodininkų bendrija.
12. Apeliantės tvirtinimu, teismo sprendimas išduoti pareiškėjai B. L. vykdomąjį raštą pagal 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2837-400/2011 (taikos sutarties 1 ir 2 punktai) ir atnaujinti pareiškėjai B. L. praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti antstoliui vykdyti priimtas nepagrįstai.
13. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėja B. L. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
14. Nurodo, kad įrodyti savo ir savo sutuoktinio V. L. sveikatos būklę, pareiškėja teismui pateikė eilę Nacionalinio vėžio instituto, Panevėžio miesto poliklinikos ir Respublikinės Panevėžio ligoninės medicininių dokumentų. Apeliantas pats nepasirūpino, kad į posėdį būtų iškviesti ir liudytojais apklausti jo nurodomi asmenys, žinantys, kad pareiškėja dirba ir prižiūri savo sodo sklypą.
15. Pareiškėjos teigimu, apskųstoje nutartyje pagrįstai pažymėta, jog „šalys patvirtino, kad situacija dėl kelio įrengimo yra senai žinoma, buvo tariamasi dėl įvairių kelio įrengimo variantų, tačiau susitarimas nepasiektas, t. y. taikos sutarties sąlygos nėra įvykdytos“. Šias aplinkybes pirmos instancijos teismas vertino sistemiškai kartu su duomenimis apie pareiškėjos sveikatos būklę. Niekada nebuvo taip, kad savo pasyvumu pareiškėja būtų suteikusi sodininkų bendrijai lūkestį, kad patvirtintos taikos sutarties vykdyti nereikalaus. Kaip termino atnaujinimo pagrindą, pirmos instancijos teismas laikė byloje nustatytų aplinkybių visumą, o ne kurią nors vieną jų.
16. Pažymi, jog suinteresuoto asmens nurodyti motyvai, kad iš patvirtintos 2011 m. gruodžio 19 d. taikos sutarties teksto neaišku, kurios šalių lėšomis turėtų būti apmokamas kelio įrengimas, nesusiję su pareikštu reikalavimu. Tikras ar tariamas sutarties dviprasmiškumas nedaro teismo nutarties ją patvirtinti, nevykdytina ir netrukdo išduoti vykdomąjį raštą. Esant poreikiui, nutartį vykdantis antstolis galėtų kreiptis į teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo CPK 589 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
18. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria teismas nutarė išduoti pareiškėjai B. L. vykdomąjį raštą pagal 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2837-400/2011 dėl taikos sutarties 1 ir 2 punktų sąlygų nevykdymo bei nutarė atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti antstoliui vykdyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2837-400/2011 patvirtino Startų sodininkų bendrijos ir V. L. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė suformuoti palei V. L. priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šiaurinę dalį palei vandens telkinį, išskaitant įstatymų keliamus reikalavimus, 4 metrų pločio, kelią pravažiavimui į tolesnius, gretimus sodininkų bendrijos Startai sklypus; V. L. sutiko neatlygintinai perduoti dalį trūkstamos žemės, priklausančios nuosavybės teise, kelio formavimui. Nutartis įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 28 d. 2012 m. spalio 1 d. Dovanojimo sutartimi V. L. jam priklausantį žemės sklypą su pastatais ir kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), perleido motinai (pareiškėjai) B. L.. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutartimi išieškotojas V. L. civilinėje byloje Nr. 2-2837-400/2011 buvo pakeistas į naują išieškotoją B. L.. Pažymėtina, jog pradiniam išieškotojui V. L. vykdomasis raštas nebuvo išduotas ir į antstolį dėl priverstinio taikos sutarties sąlygų nevykdymo nebuvo kreiptasi.
20. Pareiškėja termino vykdomajam dokumentui pateikti praleidimą grindė sveikatos problemomis, teisinių žinių stygiumi, pasitikėjimu, jog Startų sodininkų bendrija savanoriškai įvykdys taikos sutartį, taip pat aplinkybe, jog 2012 m. sausio 17 d. įvyko gaisras, kurio metu sudegė sūnui priklausęs sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini), kas sukėlė pareiškėjai sunkius išgyvenimus, nervinę įtampą, depresiją, pablogėjusią pareiškėjos psichinę sveikatą.
21. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog B. L. į Startų sodininkų bendriją su reikalavimu geranoriškai įvykdyti taikos sutarties sąlygas kreipėsi ne vieną kartą, dar iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti termino praleidimo, buvo aktyvi, o suinteresuotas asmuo Startų sodininkų bendrija vengė vykdyti teismo nutartį, taip pat į tai, jog prašymo netenkinimo atveju būtų pažeistos pareiškėjos teisės tinkamai disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, be to, būtų paneigtas ir pats sprendimo privalomumo principas, sprendė, jog pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija neturi pagrindo nesutikti.
22. CPK 586 straipsnis reglamentuoja vykdymo veiksmų atlikimo pagrindus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame (XLI) skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama.
23. Šios proceso įstatymo nuostatos patvirtina, kad vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti yra pirminė, būtinoji ir kartu pagrindinė vykdymo veiksmų, kuriuos ex officio (pagal pareigas) atlieka antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 1 dalis), sąlyga. Šios sąlygos įgyvendinimas (vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti) yra neatsiejamas nuo paties kreditoriaus, turinčio teisę inicijuoti priverstinio išieškojimo veiksmus, valios – tik pats kreditorius sprendžia, ar pasitelkti valstybę (per antstolio atliekamus vykdymo veiksmus), siekiant gauti savojo reikalavimo patenkinimą (CPK 650 straipsnio 1 dalis). CPK 586 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo veiksmai gali būti pradėti ir atliekami tik pagal tokį vykdomąjį dokumentą, kuris pateiktas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka.
24. Vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas vykdyti nepraleidus civilinio proceso įstatyme įtvirtinto pateikimo vykdyti senaties termino. Šis terminas yra reglamentuotas CPK 606 straipsnyje. Pažymėtina, jog iki 2011 m. spalio 1 d. buvo nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, tačiau minėta nuostata buvo pakeista 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatyta, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šio termino praleidimas laikytinas procesine kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pagal tokį dokumentą pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
25. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta Startų sodininkų bendrijos ir V. L. taikos sutartis, įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 28 d. (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Taigi vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti 5 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo 2011 m. gruodžio 28 d. ir laikytina, kad jis pasibaigė 2016 m. gruodžio 28 d.
26. CPK 608 straipsnis reglamentuoja praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimą ir nustato, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujinamas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nėra pagrindo vertinti kaip fundamentalų sąžiningo proceso principą ar imperatyviąją teisės normą, įtvirtinančią pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, nes šis terminas nėra naikinamasis, pagal CPK 608 straipsnį jis gali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, 31 punktas).
27. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per įstatymo nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti nustatyto termino praleidimo laikotarpį; pareiškėjas turi pateikti įrodymus, kad per įstatymo nustatytą terminą egzistavo aplinkybės, kurios kliudė laiku ir tinkamai atlikti atitinkamus veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 33 punktas).
28. Apeliantas, nesutikdamas su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutarties dalimi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir termino vykdomajam dokumentui pateikti atnaujinimo, nurodė, jog pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas termino praleidimo priežastis. Nesutiktina su šiais apelianto argumentais, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja pateikė medicininius dokumentus iš gydymo įstaigų, pagrindžiančius pareiškėjos sveikatos problemas, nustatytas diagnozes, taip pat duomenis, pagrindžiančius aplinkybę apie 2012 m. sausio 17 d. įvykusį gaisrą. Be to, apeliantas tik deklaratyviai nurodė, jog Startų sodininkų bendrijos nariai dėl pareiškėjos sveikatos būklės gali patvirtinti, kad visais pastaraisiais 10 metų pareiškėja sodo sklype dirbo ir jį prižiūrėjo, tačiau šių aplinkybių jokiais leistinais rašytiniais įrodymais ir/ar liudytojų parodymais nepagrindė.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo ir teisėtumo, svarbu ne tik nustatyti faktą, kad taikos sutartis neįvykdyta. Taip pat būtina išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ji neįvykdyta. Nustačius, kad šalis nesiėmė jokių veiksmų taikos sutarčiai įvykdyti ar vengė ją vykdyti, vilkino jos vykdymą, kitai šaliai gali būti išduodamas vykdomasis raštas (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
30. Pažymėtina, jog nors apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad pareiškėja nebuvo aktyvi, nuolat keičia savo nuomonę ir kėlė reikalavimus dėl taikos sutarties vykdymo tik 2022-2023 metais, t. y. suėjus vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminui, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, kad situacija dėl kelio įrengimo joms yra seniai žinoma ir buvo tariamasi dėl įvairių kelio įrengimo variantų. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėja buvo aktyvi ir ne kartą inicijavo kelio įrengimo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus duotus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad Startų sodininkų bendrija ėmėsi aktyvių veiksmų taikos sutarties sąlygoms įvykdyti ar taikos sutarties sąlygų neįvykdė dėl objektyvių priežasčių. Suinteresuoto asmens nurodyti teiginiai, kad bendrija neturėjo lėšų taikos sutarties sąlygoms įvykdyti laikytini deklaratyviais, kurie nėra pagrįsti objektyviais leistinais įrodymais. Pagrindo vienareikšmei išvadai, kad pareiškėja nesiėmė veiksmų ir nereikalavo vykdyti taikos sutartie sąlygas, nėra (CPK 185 straipsnis).
31. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodė, jog iš teismo patvirtintos 2011 m. gruodžio 19 d. taikos sutarties sąlygų nėra aišku, kurios šalies lėšomis šalys sutarė įrengti 4 m keliuką šiaurinėje V. L. sklypo dalyje. Pažymėtina, kad prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad klausimo dėl taikos sutarties sąlygų (ne)aiškumo suinteresuoto asmens atstovas pirmosios instancijos teisme nekėlė, o teikdamas paaiškinimus, be kita ko, nurodė, jog kelias nebuvo įrengtas, kadangi bendrija neturėjo lėšų. Apeliacinės instancijos teisme negali būti keliami argumentai, kurie nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme, todėl atskirojo skundo argumentai ir reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti ir nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo nėra vertinami (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis).
32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimą ir vykdomojo rašto išdavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 606 straipsnis, 646 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė
