Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Civilinė byla Nr. e2S-490-739/2023

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00466-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3831-1147/2023 pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja R. L. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti jai terminą mirusio K. G. palikimui priimti.

2. 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi teismas nustatė pareiškėjai terminą pašalinti pareiškimo trūkumus ir, be kitų trūkumų, pateikti duomenis apie tai ar palikėjas K. G. turėjo sutuoktinę ir (ar) pirmesnės eilės įpėdinių, taip pat jeigu jų turėjo, įtraukti juos į bylą suinteresuotais asmenimis. Teismas nurodė, kad, pasak pareiškėjos, po K. G. mirties niekas nesikreipė dėl jo palikimo priėmimo, pareiškėja yra palikėjo sesuo, t. y. ketvirtos eilės įpėdinė, tačiau pareiškėja nenurodė savo brolio K. G. sutuoktinės, taip pat nenurodė K. G. pirmesnės eilės įpėdinių, t. y. palikėjo K. G. vaikų, tėvų, vaikaičių, palikėjo senelių tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičių, taip pat nenurodė ar palikėjas be pareiškėjos turėjo daugiau seserų ir (ar) brolių.

3. 2023 m. gegužės 8 d. pranešime dėl trūkumų pašalinimo nurodyta, kad palikėjas K. G. be pareiškėjos turėjo seserį G. K. ir du nepilnamečius vaikus G. G. ir D. G., o tėvai mirę.

4. 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi teismas nustatė pareiškėjai terminą pašalinti šiuos pareiškimo trūkumus: įtraukti suinteresuotais asmenimis palikėjo K. G. seserį G. K. ir palikėjo nepilnamečius vaikus G. G. ir D. G.; nurodyti ir įtraukti suinteresuotais asmenimis K. G. tėvo S. G. įpėdinius.

5. 2023 m. gegužės 18 d. pranešimu pareiškėjos atstovė pranešė, kad K. G. tėvo S. G. įpėdinių nenurodys ir į bylą neįtrauks. Atsisakymas grindžiamas tuo, kad palikėjas (K. G.) neturėjo vaikaičių ar provaikaičių, o palikėjo sesers vaikai yra vėlesnės eilės įpėdiniai nei pareiškėja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

7. Teismas nurodė, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.5 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Pagal įstatymą paveldi palikėją pergyvenęs sutuoktinis su pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu jų yra (CK 5.13 straipsnis). Nustatė, kad K. G. mirties momentu buvo gyvas antros eilės įpėdinis – jo tėvas S. G.. S. G. palikimą priėmusiems įpėdiniams galėjo pereiti ir S. G. kaip 2 eilės įpėdinio teisė į K. G. palikimą. Be to, S. G. vaikai, jeigu jis jų turėjo, tuo pačiu metu yra jo sūnaus K. G. broliai ir seserys, t. y. tokios pačios 4 eilės įpėdiniai kaip ir pareiškėja.

8. Teismas konstatavo, kad byloje yra būtini duomenys apie palikėjo K. G. įpėdinio S. G. įpėdinių (sutuoktinio, vaikų) buvimą (nebuvimą), tačiau tokie duomenys pareiškime nenurodyti ir juos patvirtinantys įrodymai nepateikti, o pašalinti pareiškimo trūkumus pareiškėja kategoriškai atsisakė.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Visagino apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

9.1. Apeliantė teigia, kad ji į bylą įtraukė visus galimai suinteresuotus šia byla asmenis: palikėjo K. G. nepilnamečius vaikus Deimantę bei G. G. bei jų įstatyminę atstovę, mamą, taip pat K. G. seserį G. K.. Kita K. G. sesuo G. B., mirusi. Teigia, jog tai yra asmenys, kurie yra pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniai (kitų aukštesnės eilės įpėdinių nėra).

9.2. Nesutinka su teismo argumentu, kad tai, jog K. G. mirties momentu buvo gyvas antros eilės įpėdinis – jo tėvas S. G., kuris vėliau mirė, ir S. G. palikimą priėmusiems įpėdiniams galėjo pereiti ir S. G. kaip antros eilės įpėdinio teisė į K. G. palikimą. Pasak apeliantės, pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalies nuostatas, antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, o šiuo konkrečiu atveju, nei pirmos, nei antros eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė. Nuo K. G. iki S. G. mirties praėjo 1 metai ir 5 mėnesiai. Po K. G. mirties S. G. nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Taigi, jeigu S. G. (antros eilės įpėdinis pagal įstatymą), nepriėmė K. G. palikimo, tai ir S. G. įpėdiniai negali priimti to, ko nėra priėmęs palikėjas. S. G. paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, jis nebuvo padavęs ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo.

9.3. Mano, kad tai, jog S. G. hipotetiškai galėjo priimti, bet nepriėmė palikimo, nereiškia, jog atsiranda teisė jo įpėdiniams priimti jo teisės, kurios jis įstatymo nustatytu 3 mėnesių terminu neįgyvendino. Tokiu atveju, netgi reikėtų atnaujinti terminą S. G., kad galėtų priimti K. G. palikimą. S. G. įpėdiniai gali priimti tik tą jo palikimą (turtą), kurį jis paliko. Dėl to mano, jog neteisėtas ir perteklinis teismo nurodymas, kad byloje yra būtini duomenys apie palikėjo K. G. įpėdinio S. G. įpėdinių (sutuoktinio, vaikų) buvimą (nebuvimą).

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimas, nepašalinus jo trūkumų, grąžintas pareiškėjai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skundžiama teismo nutartis priimta 2023 m. gegužės 23 d. rašytinio proceso tvarka, teisėjo pasirašyta elektroniniu parašu taip pat 2023 m. gegužės 23 d. Nors nutarties aprašomoje dalyje nutarties data nurodyta 2023 m. gegužės 22 d., apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nutartyje padarytas rašymo apsirikimas, o skundžiamos nutarties priėmimo data – 2023 m. gegužės 23 d. (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

12. Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti jai terminą mirusio brolio K. G. palikimui priimti. Pareiškėja aiškino, kad po mamos V. G. mirties pareiškėja kreipėsi į paveldėjimo bylą užvedusį notarą dėl palikimo priėmimo, pareiškimą priimti atsiradusį palikimą pateikė ir kitas pirmos eilės įpėdinis, netikras pareiškėjos brolis, K. G.. Pareiškimą priimti palikimą K. G. padavė paskutinę termino dieną, tačiau, nespėjus atlikti jokių kitų veiksmų, nespėjus išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, K. G. (duomenys neskelbtini) mirė, o po K. G. mirties niekas jo turto nepriėmė.

13. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 25 d. ir 2023 m. gegužės 9 d. nutartimis nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – nurodyti pareiškime visus suinteresuotus asmenis. Pareiškėja, iš dalies įvykdžiusi teismo įpareigojimus – nurodžiusi palikėjo pirmos bei ketvirtos eilės paveldėtojus, nurodė neteiksianti duomenų apie palikėjo antros eilės įpėdinio, kuris buvo gyvas palikimo atsiradimo momentu, bet vėliau mirė, įpėdinius. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nepašalino visų teismo nurodytų trūkumų, pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.

14. Atskiruoju skundu pareiškėja teigia, kad teismo reikalavimas nurodyti palikėjo antros eilės įpėdinio įpėdinius yra perteklinis, kadangi, visų pirma, yra pirmos eilės įpėdiniai, antra, palikėjo antros eilės paveldėtojas iki savo mirties nebuvo priėmęs palikimo per įstatyme nustatytą terminą.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, turi pagrindą su jais sutikti.

16. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai, 443 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs, jog teikiamas pareiškimas turi trūkumų, privalo nurodyti pareiškėjui konkrečius trūkumus, kurie, teismo įsitikinimu, trukdo pradėti procesą.

17. Nors tinkamai parengti pareiškimą ir nurodyti visus suinteresuotus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla, tenka būtent pareiškėjai, nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad šalindama pareiškimo trūkumus ji į bylą įtraukė suinteresuotais asmenimis palikėjo K. G. nepilnamečius vaikus bei jų įstatyminę atstovę, taip pat K. G. seserį, t. y. tos pačios eilės paveldėtoją kaip ir pareiškėja.

18. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatas, įpėdinis įgyja teisę paveldėti pagal įstatymą ar pagal testamentą, tačiau jis šiuos veiksmus turi atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nepaisant to, kad palikėjo pirmos eilės įpėdiniai nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį antros eilės įpėdiniai galėjo paveldi pagal įstatymą (pirmos eilės įpėdiniams nepriėmus ar atsisakius palikimo), nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad palikėjo tėvas, t. y. antros eilės įpėdinis, per įstatymo nustatytą terminą ir iki savo mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Dėl šios priežasties teismo reikalavimas pareiškėjai nurodyti antros eilės įpėdinio (mirusio po palikėjo mirties) įpėdinius, kai byloje suinteresuotais asmenimis traukiami likę gyvi aukštesnės (pirmos) eilės įpėdiniai, yra perteklinis ir tokių asmenų nenurodymas pareiškime neužkerta kelio proceso dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pradžiai.

19. Teismas, nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013 ir kt.). Atsižvelgus į aptartą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų specifiką, teismui nagrinėjant bylą paaiškėjus naujų aplinkybių ar kilus abejonių dėl į bylą neįtrauktų galimai suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų, tokie asmenys į bylą gali būti įtraukiami teismo iniciatyva tam, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

20. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos pareiškimas po trūkumų šalinimo laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjai, todėl skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Dalia Pranckienė