Baudžiamoji byla Nr. 1-24-188/2012
Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00468-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.7.6.;
1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9. 1.1.8.8.; 2.1.15.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 18 d.
Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė,
sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei,
dalyvaujant prokurorams Gintarui Jakštui,
gynėjui advokatui E.ui Milašiui,
nukentėjusiosios G. G. atstovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Inai Aleksandravičei,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta prie Kėdainių rajono savivaldybės, dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,
kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 153 str. (mažamečio asmens tvirkinimas), ir
n u s t a t ė :
K. V. 2011 m. gegužės 22 d. per laikotarpį nuo 06 val. iki 07 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mažametės G. G., gimusios 2002-12-05, atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, tai yra pasikvietęs ją į lovą, reikalaudamas jam surasti moteriškę, užkišęs ranką už kelnių ir kelnaičių, lietė jos lytinius organus, glostė jos krūtinę, bandė ją pabučiuoti.
Kaltinamasis K. V. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2011 m. gegužės 22 d. jo sugyventinė V. G. atsikėlė 4 val., nes 5 val. ji važiuoja į darbą. Jis atsikėlė kartu su ja, abu išgėrė kavos, jis išleido ją į darbą ir nuėjo miegoti. Maždaug apie 8 val. jį pakėlė V. G. sūnus E. G., įlindęs pas jį į lovą, nes pastoviai pabudęs ateina pas jį į lovą. Maždaug apie 8.15 val. jis atsikėlė, užkaitė arbatos, padarė vaikams pusryčius ir išvažiavo į Bikuvos parduotuvę pirkti vinių šiltnamiui tvarkyti. Apie 9 val. nuvažiavęs į parduotuvę, paskambino V. G., pasakė esantis parduotuvėje. Nupirkęs vinių, grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Apie 10 val. užėjęs pas kaimyną R. R., paklausė, ar jis gali padėti jam tvarkyti šiltnamį. R. R. sutikus padėti, jie abu nuvažiavo pas V. G., tvarkė šiltnamį. Tuo metu G.a ir E.us žaidė kieme, ateidavo prie šiltnamio, jis jiems liepdavo eiti žaisti, kad nesiklausytų jų kalbų. Apie 13 val. vaikai valgė jo pagamintus pietus. Apie 13 val. baigus darbą, jis nuvažiavo į parduotuvę ir nupirko degtinės, kurią abu su R. R. išgėrė. Apie 15.30 val. iš darbo grįžo V. G.. Prieš tai jis vaikams buvo davęs po litą nusipirkti ledų, ir jie išėjo į parduotuvę, prie vartų susitiko savo mamą V. G., kuri jiems dar davė kažkiek pinigų ledams. Apie 17 val. tarp jo ir V. G. įvyko konfliktas, nes jis telefonu paskambino savo buvusiai sugyventinei V. R., tą pokalbį V.a girdėjo. V.a norėjo atimti iš jo telefoną ir pasikalbėti su V.a, bet to padaryti nespėjo, nes jis telefoną išjungė. Įėjęs į kambarį, matė, kad V.a verkia. Priėjusi G.a klausė, kad jai atsitiko, o V. G. atsakė, kad jis skambino savo buvusiai sugyventinei V.ai. Jis apie 15 min. buvo kieme, o apie 17.30 val. jam atėjus į vidų, V. G. pareiškė, kad iškvies policiją, nes jis tvirkina jos dukrą. Atrodo, kad tuo metu G.a neverkė. Jis V.ai pasakė, kad ji tikriausiai susipyko su protu, bei kad nekiltų daugiau konfliktų, išėjo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Įvykus konfliktui tarp jo ir V. G., R. R. dar buvo, po to išėjo. Po 1,5 val. ar daugiau jis vėl ėjo pas V.ą, galvodamas, kad jai jau bus praėjęs piktumas, bet pakeliui jį sulaikė policija. Anksčiau pokalbio su V. G. metu yra pasakęs, kad jei jos dukra G.a norės juo atsikratyti, tai lengviausias būdas tai padaryti – pasakyti, kad jis kišo ranką už kelnaičių ar prie jos lindo. Kodėl jis taip pasakė, nežino, atrodo, kad tuo metu vyko laida apie Kedžio dukrą, todėl išėjo toks pokalbis. Tai buvo maždaug dvi savaitės iki įvykio. Šiuo atveju G.a pakartojo jo žodžius. Ji to pokalbio metu valgė, tą pokalbį girdėjo, jai net kąsnis iš burnos iškrito. Kiek yra girdėjęs, kaimynai klausė G.os, kodėl ji jo nemėgsta, ji atsakė, jog todėl, kad jis liepia padėti mamai išplauti indus, sutvarkyti kambarius. Jis pats nežino, ar jo G.a nemėgsta, jam ji to neparodydavo, tik jos motina buvo tai sakiusi. Negirdėjo, kad grįžus V. G. G. jai būtų ką nors sakiusi dėl tvirkinamųjų veiksmų. Su V. G. šiuo metu nebendrauja, kelis kartus buvo sutikęs sustojime, bet apie šią bylą nesikalbėjo. Po įvykio V. G. buvo su sūnumi atėjusi pas jį būdama isterijoje, kažką kalbėjo, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius ruošiasi atimti iš jos vaikus. Jis išvažiuoja į komandiruotes ir savaitę laiko nebūna namuose, o R. R. jam sakė, kad G.a su broliu buvo pas jį atėję. E. G. dar buvo pas jį atėjęs rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį. Su V. G. iki įvykio jis gyveno apie 3 metus, santykiai su jos vaikais buvo geri. G. G. jį gerbdavo, klausydavo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog su G.a nesutardavo, nes kartais ji jo neklausydavo. V. G. namelyje 1-ame aukšte yra dvi lovos, antrame aukšte, kuris yra negyvenamas, taip pat yra lova, ten kraunami purvini rūbai. Vaikai abu kartu miegojo pirmame aukšte. Nei prieš tai dieną, nei iš vakaro alkoholio nebuvo gėręs, 2011 m. gegužės 22 d. atsikėlė būdamas blaivus, tik gerdamas kavą su V. G., išgėrė pusę stiklinės sidro. Vėliau išgėrė sutvarkius šiltnamį. G.a dažnai meluodavo: jei iš mamos paimdavo kokį daiktą, išsigindavo taip padariusi, daug kartų savo motinai yra jį apkalbėjusi, sakydama, kad jis yra neblaivus, nors grįžusi V.a įsitikindavo, kad jis blaivus. G.a niekada pas jį į lovą atėjusi nebuvo, jis neigia visus kaltinime nurodytus veiksmus. Prieš G.ą fizinio smurto nėra vartojęs, kartais ją subardavo, kai neklausydavo mamos. Su G.a žaisdavo, padėdavo jai mokytis.
Nors kaltinamasis K. V. kaltu neprisipažino, jo kaltė pilnai įrodyta byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.
Iš byloje esančio nukentėjusiosios G. G. apklausos protokolo matyti, kad ji, ikiteisminio tyrimo metu apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, jog su mama ir broliu gyvena (duomenys neskelbtini) kolektyviniuose soduose. Anksčiau su jais gyveno ir mamos sugyventinis K. V., kurį ji vadina patėviu. Jos tėtis yra miręs. Ji su broliu gyvena antrame namelio aukšte esančiame kambaryje, kiekvienas turi po lovą. Gegužės 22 d., sekmadienį, ji atsikėlė 7.20 val., apsirengė ir nusileido į apačią. Patėvis buvo virtuvėlėje, ji pasakė jam „labas rytas“. Patėvis buvo išgėręs, tą suprato iš jo eisenos, nes svirduliavo, ir išvirtusių akių. Jai pasisveikinus, patėvis ėmė kalbėti nesąmones: „eik paieškok man bobos“. Ji jam atsakė „pats ir eik“, o jis pasakė „man reikia gyvo daikto“. Ji jam nieko neatsakė. Po poros minučių patėvis nuėjo į savo lovą ir pasakė „ateik čia“. Jai priėjus prie lovos, patėvis pasakė jai atsigulti, ji atsigulė šalia. Jis atsikėlė, leido jai atsigulti prie lango, po to vėl atsigulė šalia. Jis pasakė „kur tavo pučiukas“ ir pradėjo kišti savo ranką jai už apatinių kelnaičių, ranka palietė jos lytinius organus. Jai pasakius, kad pasakys mamai, patėvis į tai nereagavo ir sakė „kur papukai“, bei pakėlęs maikę, delnu ėmė glostyti jos krūtinę. Ji jam vėl pasakė, kad pasakys mamai, bet jis nereagavo. Ji stūmė jo ranką ir priešinosi, vėl jam pasakė, kad pasakys mamai ir perlipusi per jį, išlipo iš lovos. Nuėjusi į antrame aukšte esantį kambarį, užsidarė liuką. Mamai grįžus iš darbo, ji su broliu ėjo į parduotuvę. Grįžusi iš parduotuvės, viską papasakojo mamai. Anksčiau patėvis to nebuvo daręs. Ji patėvio bijo, o po šio įvykio jo bijo dar daugiau. Iki to įvykio santykiai su patėviu buvo blogi, nes jis jos su broliu nekęsdavo. Apie įvykį mamai ji papasakojo smulkiai. Apie įvykį papasakojo tik mamai ir broliui. Tarp mamos ir patėvio piktumų nebuvo, jie gerai sutaria (b.l.30-32).
Liudytoja V. G. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sugyventinis, su juo gyveno 4 metus. 2011 m. gegužės 22 d. jai atsikėlus 4 val. ryte ruoštis į darbą, kartu su ja atsikėlė ir K. V.. Jie išgėrė kavos, pasėdėjo, pasikalbėjo. Maždaug 5.10 val. ji išėjo iš namų ir išvažiavo į darbą. Apie 9 val. ar 9.30 val. jai į darbą paskambinęs K.as sakė, kad yra Bikuvos parduotuvėje, perka vinis šiltnamiui. Po 16 val. grįžusi namo, kieme sutiko dukrą G.ą ir sūnų E.ų, kurie paklausė, ar gali eiti nusipirkti ledų, sakė, kad pinigų davė K.. Ji jiems padavė dar po litą, ir vaikai išėjo į parduotuvę. Nuėjusi į namus, rado V.o kaimyną R. R., kuris su K.u gėrė degtinę. Paskui K. V., išėjęs į kiemą, pradėjo skambinti savo buvusiai sugyventinei V.ai. Namo durys buvo praviros, ir ji, priėjusi prie durų, girdėjo, kad jis buvusią sugyventinę vadina,,mažutėle“,,,aukseliu“, klausė, ar gali pas ją atvažiuoti. Tai išgirdusi ji K. V. pasakė,,staigiai susirink daiktus ir dink iš mano namų“. Grįžusi į namus, atsisėdo į fotelį ir pradėjo verkti. Tuo metu grįžusi dukra jos paklausė, kas yra, kodėl ji verkia. Kadangi jos dukra tą V.ą buvo mačiusi, ji jai pasakė, kad K.as nori susitaikyti su V.a ir pas ją grįžti. Dukra gal girdėjo, kai ji K.ą varė iš namų. Dukra iš karto pradėjo verkti. Jai paklausus, dėl ko ji verkia, G.a pradėjo pasakoti, sakė,,K. prie manęs lindo“. Jai paklausus, ką K.as jai darė, G.a sakė, kad jis liepė jai gultis į lovą, ją lietė, čiupinėjo krūtinę, buvo užkišęs ranką jai už kelnaičių, sakė „kur tavo putiukas“, ką dukra sakė daugiau, nebeprisimena. Ką K. V. jai darė užkišęs ranką už kelnaičių, G.a nesakė. Tuo metu iš lauko į vidų įėjo K. V., kuriam ji pasakė, kad kviečia policiją, ne jis lindo prie jos vaiko. Jis pasakęs,,durne, tu nusišneki“, apsisuko, išėjo, sėdo ant dviračio ir išvažiavo. Ji iškvietė policiją. K. V. iš ryto buvo blaivus, iš vakaro buvo nedaug išgėręs sidro, rytą taip pat išgėrė stiklinę sidro. Kai jis jai skambino į darbą, buvo blaivus. Tarp jos ir K. V. buvo pokalbis apie tvirkinamuosius veiksmus. Jie buvo dėl kažko susipykę, gal dėl jos dukters, kuri stengdavosi juos supykdyti ir sakydavo neteisybę. K. V. pasakė, kad jie susipyksta, iki galo neišsiaiškinę teisybės, po to pasakė,,ji dabar taip šneka, o praėjus keliems metams sakys, kad prie jos lindau ar dar ką nors panašaus dariau“. G.a tuo metu buvo šalia jų ir tą pokalbį girdėjo. G.os apklausos metu ji išgirdo labai daug nesutapimų, dėl to dukra netiki. G.a turėjo telefoną, galėjo jai paskambinti, pasakyti, kas atsitiko, ji būtų grįžusi iš darbo. Be to, grįžusi namo, ji rado dukrą patenkintą, striksinčią kieme, tik įvykus konfliktui tarp jos ir K. V., ji pradėjo apie tai pasakoti. G.a verkė, bet apsiverkti ji visada gali. G.a yra melagė ir vagis. Ji kalbasi su dukra, sako, ko negalima daryti, bet ji žiūri į žemę ir neatsako, dėl ko taip elgiasi. Mokykloje ji pavogė telefoną iš savo klasės draugės, jai paklausus, dėl ko ji ėmė svetimą telefoną, jei turėjo savo, dukra nieko neatsakė. Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 3 p. tvarka perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu 2011-05-22 duotų V. G. parodymų matyti, jog ji parodė, kad G.a jai pasakojo, kad K. V., jos dukrą pasikvietęs į savo lovą ir jai atsigulus, sakė, kad ji jam surastų „mergą“, nes jam „reikia gyvo daikto“, dukrai atsakius, „kur aš ją rasiu“, pasakė, kad ji bus „gyvas daiktas“, užkišo ranką dukrai už kelnaičių, sakydamas, „kur tavo putiukas“, čiupinėjo dukros lytinius organus, po to, pakėlęs marškinėlius, čiupinėjo krūtinę, sakydamas „kur tavo papiukai“, bučiavo jos veidą, bei kad jos sugyventinis, jai išeinant į darbą, buvo neblaivus (b.l.14-15), patvirtino, kad dukra jai tikrai pasakė visus tuos veiksmus, kurie nurodyti, išskyrus tai, kad pirmą kartą dukra sakė, kad jis bučiavo jos veidą, o rytojaus dieną jai paprašius dar kartą viską nuo pradžių papasakoti, sakė, kad veido nebučiavo. Taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nesakė, kad jos sugyventinis buvo neblaivus, policijos pareigūnas nedavė jai perskaityti to, ką buvo surašęs, liepė pasirašyti, ir ji pasirašė. Teisiamajame posėdyje perskaičius V. G. ikiteisminio tyrimo metu 2011-05-26 duotus parodymus, iš kurių matyti, jog ji papildomai nurodė, kad sekmadienį jai buvo šokas, ji patikėjo tuo, ką sako dukra, bet šiuo metu netiki, galvoja, kad G.a galėjo išsigalvoti, nes ji dažnai meluoja, su K. V. nesutaria, nes K.as ją bara už melavimą, ją drausmina, dėl to tarp jų dažnai kyla ginčai, G.a dažnai sako, kad užaugusi išvarys K.ą iš namų, K.as labai myli jos sūnų, kuris pergyvena, kad K.o šiuo metu nėra kartu (b.l.16), nurodė, kad šie jos parodymai yra teisingi. Taip pat parodė, jog nežino, ar norėtų, kad K.as grįžtų pas ją, po įvykio ji pas K.ą nesilankė, ten nueidavo jos sūnus, ji dėl to neprieštaravo. G.a jai nėra sakiusi, kad po įvykio buvo nuėjusi pas K.ą. Paaiškino, kad jos namelyje pirmame aukšte yra dvi lovos, antrame aukšte lovų nėra, ten negyvenama, yra tik kušetė ir fotelis, vaikai, kaip ir jie su K.u, miegojo pirmame aukšte, sūnus sakė, kad miegojo ir nieko nematė, o jam atsibudus ir nuėjus į lovą pas K.ą, G.a miegojo savo lovoje. Policija apžiūrėti antro aukšto nelipo. Jie kompiuterio neturi ir įvykio metu neturėjo. Šią vasarą G.a jai yra sakiusi, kad pernai, būdama Kulautuvoje, gulėjo lovoje su berniuku, bučiavosi ir mylėjosi, taip pat dar prieš įvykį, gal kovo – balandžio mėn. yra sakiusi „mama, kai tu numirsi, aš su K. gyvensiu“. Šiuo metu G.os nuotaikos nepasikeitė, mokslais nesiskundžia. Pradžioje ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad tarp jos ir K. V. buvo kilęs konfliktas dėl jo skambučio savo buvusiai draugei, nes nemanė, kad tai turi reikšmės.
Liudytoja I. Š. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios mokytoja. Atėjusi pirmadienį į mokyklą, mergaitė jai pasirodė rami, tačiau dabar, kai žino aplinkybes, galima įvardinti, kad ji buvo pasimetusi, kaip kad ji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Po kelių pamokų atvažiavusi policija G.ą išsivežė, kad parodytų, kur gyvena. Tą pačią dieną, paskambinus iš policijos ir pakvietus ją ateiti papasakoti dėl G.os, jai nuvykus, jos klausinėjo apie mergaitę, jos mamą. Apklausos pabaigoje jai paklausus, dėl ko tai vyksta, užuominomis buvo pasakyta, kad reikia pravesti pamokas atskirai su mergaitėmis ir berniukais lytiniais klausimais, pakalbėti apie tai, kad tokius veiksmus gali atlikti artimiausi žmonės - tėvai, patėviai, iš to ji suprato, kas atsitiko, bei kad mergaitę lietė patėvis. Kitą dieną, nusivedusi G.ą atskirai į klasę, su ja kalbėjosi apie tai, kas buvo. G.a pasakojo, kad ryte atėjęs girtas K.as kišo ranką jai už kelnyčių, ji stumdėsi, pabėgo. Vėliau girdėjo, kad ši jos pasakota versija yra neteisinga, kalbėjosi su jos mama, kuriai G.a pasakojo kitaip. Mokykloje G.a fantazuoja, meluoja, tokių atvejų būna daug. Ji važiuoja į mokyklą autobusu kartu su kitais mokiniais, kažkur vaikšto, vėluoja ateiti į pamokas, po to meluoja, kad sugedo autobusas, nors kiti vaikai, važiavę tuo pačiu autobusu, atėjo į pamokas laiku. Kitą kartą, atėjusi tik į antrą pamoką, pasako, kad mama ją vedė į polikliniką, o ji, paskambinusi mamai, išsiaiškino, kad jos poliklinikoje nebuvo. G.a yra sakiusi, kad K.as myli brolį, o jos nemyli. G.a mokosi silpnai, galėtų mokytis geriau, bet pati to nenori. Ji yra kitoks vaikas, tarsi gyvena suaugusio žmogaus gyvenimą, susimąsčiusi. Po įvykio ji visiems pasipasakojo. Tai nugirdusi, pasikvietusi G.ą pasakė, kad tokių dalykų nereikia visiems pasakoti. Ji atsakė, kad niekam nepasakojo, vėliau išvardino, kam papasakojo. Iš mergaičių girdėjo, kad G.a sakė, jog ją išprievartavo, prailgintoje grupėje vėl visiems pasakojo. Ji su socialine darbuotoja dar kartą jai paaiškino, kad taip nedarytų. Mano, kad G.a galėjo tai ir išgalvoti, bet tai tik jos nuomonė. Mergaitė fantazuoja ir pasakoja, kad yra taip, kaip ji norėtų kad būtų, kaip ji norėtų gyventi, kad norėtų gyventi dviejų aukštų name. Ji nori puoštis, jos kitokie santykiai ir su berniukais, nei kitų mergaičių, ji rašinyje nurodė, kad jos tikslas – kad ją pamiltų berniukas, dažnai sako „myliu“, mirksi berniukams. Ketvirtoje klasėje lankantis policijos komisariate, G.a ten buvusius vyrus tiesiog lietė rankomis,,,šaudė akytėmis“. Ar nuo šių mokslo metų pradžios G.a bendrauja su patėviu, jai nežinoma, tačiau kartą, kai G.a neatsinešė kažkokių priemonių, paklausus, kodėl jų neturi, ji sakė, kad nakvojo pas K.ą, dėl to neatsinešė. 2011 m. gegužės mėnesio pradžioje mokykloje dailės pamoką vedė skulptorius J. U.. Gana piešė labai tamsios spalvos burbulus ir ant jų – kryžius, todėl abu su skulptoriumi, pažiūrėję piešinį, pagalvojo, kad ji turi problemų. Tą piešinį ji rodė psichologei, jos pagalvojo, kad vaiko širdyje gali būti kažkoks nerimas. Tas piešinys buvo pieštas prieš įvykį. Daugiau tokių piešinių nepastebėjo. Prieš įvykį iš G.os kokių nors pasisakymų apie K. V. ji nėra girdėjusi. Dabar G.os elgesys nepakitęs, ji linksma, bendraujanti, gali užgauti, čia pat atsiprašyti, apsikabinti. G.a savaitę po įvykio gal buvo daugiau susimąsčiusi, kažkokia kitokia, per pamoką kažkur mintimis nuklysdavo. Iki 2011-05-22 iš G.os ji nėra girdėjusi kokių nors žodžių apie lyties organus, intymias kūno vietas, ta tema ji nėra pasakojusi kokių nors savo įspūdžių. G.a daugiau bendrauja su mergaitėmis, bet kai per kūno kultūros pamoką šalia jos atsistoja berniukas ar kai reikia kartu su berniuku šokti, ji būna patenkinta. Mergaitės jai sako, kad G.a jas negražiai pavadina, vartoja keiksmažodžius, jai paaiškinus, kad to daryti negalima ji atsiprašo, pažada daugiau taip nedaryti. G.os šeima yra problematiška, nes G.a ima svetimus daiktus, meluoja, mergaitei trūksta tvarkos, švaros, necenzūriniai žodžiai taip pat „ateina“ iš šeimos.
Liudytojas R. R. parodė, kad su kaltinamuoju yra kaimynai ir draugai, su juo kartu dirbo. Pažįsta G. G., kartais ant jos supykdavo, nes ji yra išdykusi. 2011 metų pavasarį jis su K. V. pas jo draugę V. G., su kuria jis tuo metu gyveno, dengė šiltnamį. K.as buvo blaivus, jis prieš tai dviračiu važiavo į parduotuvę pirkti vinių. Išvakarėse jis su žmona pas K.ą nebuvo, dėl šiltnamio dengimo K.as jam paskambino telefonu tos pačios dienos rytą. Dirbti pradėjo nuo ryto ir darbus baigė vakare Per pietus buvo atėjusi jo žmona N. J., pabuvusi apie pusvalandį, išėjo namo. Kada baigė darbą neprisimena, po darbo išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės. G. G. matė, ji lakstė, žaidė, su broliu ėjo į parduotuvę. V. G. grįžus iš darbo, K.as su ja susipyko dėl to, kad K.as paskambino savo buvusiai žmonai. Kur kilus konfliktui buvo G. G., negali pasakyti, išeidamas namo, matė ją prie V.os, kuri buvo supykusi, kalbėjo pakeltu tonu. Ar V.a verkė, nematė. Apie įvykį sužinojo vėliau. Kalbėjo, kad K.as lindo prie mergaitės, bet nei jis, nei daugelis kitų sodo gyventojų tuo netiki. G. G. yra baręs, ji yra,,negeras vaikas“, lipa ant stogų, primėto daiktų į šulinį, vėliau sako, kad tai ne ji padarė. Jis su V. G. šeima bendravo mažai. G. G. dažnai ateina į K.o kiemą, kai jo nebūdavo namuose, daug kartų ją yra iš ten išvaręs. Jis gyvena už 200 m nuo K. V., todėl tai mato. Praeitų metų vasarą matė, kad K.ui būnant komandiruotėje, į jo kiemą ateidavo G. G. su broliu. Kad rudenį pas K.ą būtų atėjusi V. G., nematė. Tą patį vakarą po įvykio pas juos atėjusi V. G. pasakė jiems apie įvykį, gailėjosi, kad paskambino į policiją, kad patikėjo dukra, jog K.as prie jos lindo, sakė, kad pirma reikėjo viską išsiaiškinti.
Liudytoja N. J. parodė, kad kaltinamasis yra kaimynas, su nukentėjusiąja G.a nebendrauja, ji yra neklaužada. 2011 m. gegužės mėnesį po įvykio pas juos atėjusi V. G. sakė, kad ji iškvietė policiją dėl to, kad mergaitė pasakojo, jog K.as jai pačiupinėjo krūtinėlę, gailėjosi, kad taip padarė. Ji V.ai pasakė, kad ji pirma turėjo viską išsiaiškinti su K.u. Pas dirbančius prie šiltnamio vyrus buvo užėjusi apie 12.30 val., matė už tvoros lakstančius abu V.os vaikus. Su G. G. nesikalbėjo. Mergaitė yra melagė, ji ir maža būdama prikurdavo fantazijų, girdėjo, kaip mokė brolį paimti svetimą žaislą. Padėti K.ui dengti šiltnamį tarėsi iš vakaro, kai buvo pas V.ą namuose. Ten žiūrėjo televizorių, gėrė sidrą, išgėrė gal du butelius, kokios talpos, nežino. Kitokio alkoholio tą vakarą negėrė. Kada išėjo iš V.os namų, neprisimena, nekreipė į tai dėmesio, grįžo namo kartu su R.u, apsvaigę nuo alkoholio nebuvo. Kai per pietus buvo pas dirbančius vyrus, jie buvo blaivūs. Vėliau R.as grįžo namo truputį apsvaigęs nuo alkoholio, bet girtas nebuvo. Apie V.os namuose įvykusį konfliktą R.as jai nesakė. Ar V. G. dabar bendrauja su K.u, nežino.
Liudytojas A. V. parodė, kad iš savo tėvo sužinojo, jog vyksta K. V. teismas, K.as bus teisiamas, nes G.a pasakė, kad jis priekabiavo. Mano, kad jo tėvui apie tai pasakė K.as. 2012 m. vasario 6 d. apie 14 val. eidamas į parduotuvę, pamatė, kad autobusų sustojime E. G. stumdo ir muša savo seserį G.ą. Sudrausminęs, paklausė, dėl ko jis taip elgiasi. E. G. atsakė,,už tai, kad K.uką už dyką nori pasodinti į kalėjimą“. G.a pradėjo brolį tildyti, pradėjo verkti, dėl ko ji apsiverkė, neįsivaizduoja. E. G. jam sakė, kad vakar vakare G.a pasakė, kad K. jai nieko nedarė. Jam paklausus G.os, ar E.us sako tiesą, ji apsiverkė ir pabėgo. Grįžęs iš parduotuvės, rado pas jo tėvą atėjusį K.ą, ir jam tai papasakojo.
Iš byloje esančio E. G., apklausto ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodymų matyti, jog jis parodė, kad jam 7 metai, turi 9 metų seserį G.ą, su kuria truputį blogai sutaria, jos nemyli, nes ji mušasi. Mama ant sesers irgi pyksta, nes ji pametė pinigus. Sesuo mėgsta pameluoti. K. V. anksčiau pas juos gyveno, jis jo patėvis, dabar nebegyvena, nes jam negalima pas juos gyventi dėl teismo. Jam neteko matyti, kad sesuo G.a būtų gulėjusi vienoje lovoje su K.. K. buvo jį pasikvietęs į lovą, jam nieko nedarė. G.ai K. irgi nieko nedarė, jį veltui sodina į kalėjimą, G.a meluoja. 2011 m. gegužės mėn. ryte jis miegojo pirmame aukšte vienoje lovoje su G.a, o antrame aukšte niekas nemiega. K. su mama irgi miegojo pirmame aukšte. Mamai išvažiavus į darbą, K. pasikvietė G.ą, taip jam sakė pati G.a, tai ji jam pasakojo atsikėlusi rytą, būnant lovoje, papasakojo, kad K. ją čiupinėjo, rodė, kad čiupinėjo už krūtinės. Tuo metu ji neverkė, tik po to pradėjo verkti, kai apie tai pasakojo grįžusiai mamai, irgi verkė. Jis pats miegojo, nieko nematė ir negirdėjo. Jam atrodo, kad G.a melavo, nes ji melagė, vagilka ir aferistė. Kodėl G.a verkė, nežino. Tą pačią dieną po pietų ji jam yra sakiusi, kad visus apgavo dėl K.učio. Dabar apie šį įvykį jie namuose nekalba, o prieš tai kalbėdavo. Mano, kad G.a pasielgė netinkamai, dėl ko, nežino. Patėvis jam buvo labai geras, duodavo 5 Lt ir 10 Lt. Norėtų, kad K. gyventų su jais, to nori ir mama. Dėl to visi ant G.os pyksta - ir jis, ir mama (b.l.162).
Liudytoja L. S. parodė, kad kaltinamasis anksčiau gyveno su jos dukra, G. G. yra jos anūkė. Apie įvykį pirmiausia ji sužinojo iš E.aus, o kitą dieną – iš dukros, kuri sakė, kad susipyko su K.u, nes jis paskambino buvusiai sugyventinei. V.ai pradėjus verkti, G.a jai pasakė, kad K.as prie jos lindo. V.a nervinosi, apie tai pranešė policijai. G.a iš pradžių patvirtino tai, ką sakė V.ai. Tą pokalbį girdėjo ir E.us. Iš karto po įvykio ji matė G.ą, ji neverkė, dūko, žaidė. Dukra sakė, kad G.a teisme nurodė, kad miegojo antrame namo aukšte, žaidė kompiuteriu, bet jie neturi kompiuterio, o antrame aukšte niekas nemiega. Po kurio laiko jai paklausus G.os, ar ji apie įvykį sakė teisybę, ar istoriją sukūrė, G.a pasakė, kad ji melavo, kad K.as prie jos lindo, nes nenori, kad mama gyventų su K.u, jį apkalbėjo dėl to, kad jo nemyli. Apie tai, kad melavo, G.a pasakė jai 2012-02-24. Pirmomis dienomis po įvykio paklausus, ar taip buvo, G.a sakydavo, kad buvo. Neigti ji pradėjo 2012-02-24, 25 dienomis, po to, kai apie tai papasakojo E.us, ir ji jos paklausė, ar tai tiesa. Prieš mėnesį iki šio posėdžio pas ją į namus atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad G.a parduotuvėje apsivogė. Nuvažiavusi į policijos komisariatą, rado verkiančią G.ą, kuri pasakė, kad pavogė vieną Kinder kiaušinį ir du šokoladus. Pareigūnai sakė, kad jie vežiojo ją po sodus, bet ji neparodė, kur gyvena jos motina. Jai paklausus, kodėl G.a melavo, ji atsakė, kad bijojo mamos.
Iš byloje esančio 2011-5-22 V. G. protokolo-pranešimo matyti, kad ji policijos pareigūnams pranešė, kad 2011-05-22 apie 16 val. jai grįžus ir darbo į namus, esančius Justinavos kolektyvinių sodų bendrijoje „Vyturys“, Kėkštų takas 815, jos mažametė dukra G. G. papasakojo, kad jai būnant darbe jos sugyventinis K. V., į lovą pasiguldęs jos dukrą, ją glamonėjo, lietė lytinius organus (b.l.4). Iš byloje esančios gimimo liudijimo kopijos matyti, kad G. G. yra gimusi 2002-12-05 (b.l.37). Byloje esančiame Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-130 nurodyta, kad: 1) G. G. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu darymo metu, t.y., 2011-05-22, lėtiniu ar ūmiu psichikos sutrikimu nesirgo, nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje; 2) G. G. įvykio metu negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, ji visiškai negalėjo įtariamojo veiksmams priešintis, tačiau įvertinus jos būseną (išgąstis), galiausiai ji gana efektingai tiems veiksmams pasipriešino (iškart iššoko iš lovos); 3) G. G. po/dėl byloje nagrinėjamo įvykio nesilankė pas psichiatrus, neįvertinta tuometinė jos psichikos būsena, todėl nustatyti G. G. sveikatos sutrikdymo mastą (psichikos sutrikdymą) dėl nagrinėjamo įvykio nėra objektyvios galimybės. Šiuo metu G. G. konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje, šio sutrikimo atsiradimas gali būti susietas tiek su byloje nagrinėjamu įvykiu, tiek dėl kitų nepalankių jos atžvilgiu gyvenimiškų faktorių; 4) G. G. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti; ji galėjo (ir gali) teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. G. G. parodymai yra pakankami detalėmis, nuoseklūs, realistiški, atitinkantys jos žodyną; 5) G. G. toliau apklausti, jai dalyvauti kituose ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdyje nerekomenduojama; esant būtinybei apklausą rekomenduojama atlikti vaikų ir paauglių psichologui specializuotame apklausos kambaryje (b.l,.51-53).
Teisiamajame posėdyje teismo psichiatrė ekspertė, vaikų ir paauglių psichiatrė V. K. paaiškino, kad ji dalyvavo atliekant ekspertizę, kurios metu bendraujant su mažamete nukentėjusiąja, ypač kalbant apie įvykį, buvo stebimas ne tik verkimas, bet ir kitos reakcijos prisimenant įvykį: išgąstis, įtariamo žmogaus baimė iki šiol, išsakymai, kad bijotų tą žmogų ir dabar susitikti. Buvo stebimos padidėjusios nerimo, įtampos reakcijos, kurios sunkiai nuslūgo net keičiant pokalbio temą. Kalbant apie kitus dalykus, minėtos reakcijos neišryškėjo, vadinasi jai, kaip asmenybei, baimingumas, nerimastingumas nėra būdingas, šios reakcijos išryškėja kalbant apie įvykį, taigi, buvo nustatyta, kad šios emocijos buvo susijusios būtent su nagrinėjamu įvykiu. Ekspertizės metu mergaitės įvardinti žodžiai,,putė“, „pučiukas“ yra labai vaikiškas žodynas, tai suaugusių žmonių visai nevartojami žodžiai, tai yra reali, atitinkanti tokį vaiko amžių kalba. Mano, kad sakydama žodžius,,surask man bobą“, mergaitė tiesiog citavo įtariamojo žodžius, kuriuos jis pasakė įvykio rytą, prieš vykstant tolimesniems veiksmams, taigi, vienu atveju yra tiesioginė vaiko kalba, kitu atveju – kartojimas to, ką jai pasakė įtariamasis. Labai svarbu aiškinantis apie tvirkinamuosius veiksmus yra tai, ką mergaitė suprato ir ko nesuprato. Vaiko amžius buvo toks, kad ji patį įvykį ir jo aplinkybes, kas vyko ir kas su ja buvo daroma, pakankamai suprato ir sugebėjo tai perteikti savo žodžiais. tai patvirtina jos mąstymo ir suvokimo išsivystymo lygis, jos intelektas pagal amžių, kalba. Nustatyta, kad jos intelektas pagal amžių yra vidutinis, sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų perteikti paties įvykio ir reikšmingų jo aplinkybių, nenustatyta. Duodama parodymus, ji perteikė esmines bylos aplinkybes, taip pat ji tas aplinkybes perteikė skirtingiems ekspertams - psichologui ir psichiatrui. Tolimųjų veiksmų reikšmės ir pasekmių – kodėl taip daro kartu gyvenantis suaugęs žmogus, kokią reikšmę tai turės jos asmenybės vystymuisi ateityje, mergaitė negalėjo suprasti visiškai nei pagal savo amžių, nei pagal psichologinį išsivystymą. Ekspertizės metu jai nustatytas emocijų sutrikimas vaikystėje. Iš visos bylos medžiagos nustatyta, kad mergaitė auga sudėtingomis sąlygomis, jos tikras tėvas miręs, mama ją kartais palieka su visiškai svetimais žmonėmis, kurie būna išgėrę, iš objektyvių detalių matyti, kad mergaitei trūko priežiūros, ką patvirtina mokyklos charakteristika, kurioje nurodyta, kad mergaitė sistemingai ateina nepasiruošusi, nepakankamai tvarkingai apsirengusi, netvarkingos jos priemonės, o tai reiškia, kad tas apleistumas yra ir iš motinos pusės, kas patvirtina mergaitės sudėtingas gyvenimiškas aplinkybes ir faktorius. Tvirkinamieji veiksmai turi didžiausią žalojantį poveikį vaiko psichikai, todėl mano, kad tos diagnozės atsiradimas labiausiai yra susijęs su tvirkinamaisiais veiksmais, bet yra neatmetama ir kitų faktorių įtaka diagnozei,,Emocijų sutrikimas“ atsirasti. Šiuo atveju vyraujantys emociniai sutrikimai buvo nerimas ir baimė. Dėl 2011-05-03 piešto mergaitės piešinio, kuriame matomi kryžiai, paaiškino, kad mergaitės tėvas mirė prieš 4 metus, per tokį laiką vaikai netektį daugiau mažiau jau būna išgyvenę, tų kryžių tiesiogiai nereikėtų sieti su mirtimi, tai gali būti susiję su bloga mergaitės nuotaika, nerimu, baime, jos bloga būsena. Piešinys yra pieštas prieš dvi savaites iki įvykio, kas tuo metu vyko mergaitės namuose, nėra žinoma, ji mergaitės blogą būseną sietų su jos santykiais su motina, jos sugyventiniu. Piešinyje matosi raudona, geltona, žalia, mėlyna spalvos, nėra viskas nupiešta juoda spalva, vadinasi vaikas turi kompensacinių savybių. Atsakydama į klausimą, ar vaikas dėl tokios emocinės įtampos šeimoje galėjo apkalbėti K. V., paaiškino, kad tiriamoji visiškai nenurodė, kokį ji galėjo turėti tikslą kažką padaryti mamai ar dėdei, nenurodė, kad kažkas būtų ją įkalbėjęs, prašęs tai papasakoti, ji labai realistiškai pasakojo apie įvykį, toks tikslas visiškai neatsispindėjo jos žodžiuose, ir ekspertizės metu tai nebuvo nustatyta. Mergaitei ekspertizės metu taip pat nenustatyta padidinto melavimo ar fantazavimo, jos melavimo bruožai buvo suprasti kaip vaikiški, darant pamokas, išsisukinėjant nuo atsakomybės, namų darbų ir pan., yra visiškai skirtingi dalykai, kai vaikas pasakoja apie tam tikrą savo išgyvenimą ir būseną, o ne apskritai apie buvusius smulkius įvykius, ir ekspertų pagrindinė darbo dalis yra atskirti, kaip vaikas kalba apie įvykį, nagrinėjamą baudžiamojoje byloje, o ne apskritai apie smulkius įvykius. Nurodė, kad G.a, kaip vaikas, paaiškina labai aiškiai ir gyvenimiškai, kad patėvis būdavo ir normalus žmogus, bet kai rėkdavo, tai būdavo kaip išprotėjęs, neperteikia jo vien iš blogos pusės, kas rodo tarp jų buvusį ryšį, o dabartinis jos pasakymas “jis man yra niekas“ rodo mergaitės begalinį pyktį tam žmogui - tvirkintojui, ir tai yra visiškai adekvatus, normalaus, ganėtinai sveiko vaiko paaiškinimas, nėra jokio apkalbėjimo iš blogos pusės.
Kaltinamasis K. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje kaltu nepripažino, nurodydamas, kad neigia visus kaltinime nurodytus jo veiksmus, teigdamas, kad nukentėjusioji G. G. meluoja, nes yra melagė, jį apkalba, kadangi girdėjo jo ir sugyventinės pokalbį prieš dvi savaites iki įvykio, kai jis pasakė sugyventinei, kad jei G.a norės juo atsikratyti, bus lengviausias būdas pasakyti, kad jis kišo jai ranką už kelnaičių ar prie jos lindo, ką G.a po kurio laiko ir padarė. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybos būdą, atsižvelgus į tai, kad jo parodymai nėra visiškai nuoseklūs, neatitinka kitiems byloje ištirtiems įrodymams, todėl jo parodymų nelaiko objektyviais ir patikimais. K. V., teisiamajame posėdyje pradžioje nurodęs, jog nežino, ar G.a jo nemėgsta, vėliau nurodė, kad jo santykiai su mergaite buvo geri, G.a jį gerbdavo, klausydavo, nors iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b.l.67-68) matyti, kad jis nurodė, jog G.a jo nemėgsta, jis su G.a nesutardavo, nes ji jo neklausydavo. Kaltinamojo tvirtinimą, kad įvykio išvakarėse jis jokių alkoholinių gėrimų negėrė, pas jį ir sugyventinę R. R. su žmona atėję nebuvo, su R. R. dėl šiltnamio dengimo susitarė užėjęs pas jį įvykio dienos ryte, paneigia liudytojos N. J., parodžiusios, kad iš vakaro ji su R. R. buvo pas V.ą, kur vyrai susitarė dėl šiltnamio dengimo, ten visi išgėrė du butelius sidro, parodymai. Tai, kad K. V. iš vakaro buvo gėręs alkoholinių gėrimų, teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytoja V. G., nurodžiusi, kad jis iš vakaro buvo „nedaug išgėręs“. Iš liudytojos I. Š. parodymų taip pat matyti, jog G.a jai sakė, kad įvykio metu jos patėvis buvo girtas.
BK 153 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 20 punkte pažymėta, kad mažamečio asmens tvirkinimas, numatytas BK 153 str., gali būti padaromas įvairiomis formomis, pavyzdžiui demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, prašant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan.
Nukentėjusioji G. G., gimusi 2002-12-05, tai yra mažametė, ką patvirtina jos gimimo liudijimo duomenys, apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, nurodė, kad 2011 m. gegužės 22 d., sekmadienį, 7.20 val. jai atsikėlus, virtuvėje buvo patėvis, jis buvo išgėręs, tą suprato iš jo eisenos, nes svirduliavo, ir iš išvirtusių akių, patėvis jai pasakė „eik paieškok man bobos“, jai atsakius „pats ir eik“, sakė, kad jam „reikia gyvo daikto“, po poros min. nuėjęs į savo lovą liepė jai ateiti, jai atėjus, liepė atsigulti, atsigulus, atsikėlė ir leido jai atsigulti prie lango, po to pasakęs „kur tavo pučiukas“, kišo savo ranką jai už apatinių kelnaičių, ranka lietė jos lytinius organus, jai pasakius, kad pasakys mamai, į tai nereagavo, sakė „kur papukai“ ir pakėlęs „maikę“, delnu ėmė glostyti jos krūtinę, jam nereaguojant į pakartotinį jos pasakymą, kad apie tai pasakys mamai, ji stūmė jo ranką, priešinosi, po to per jį perlipusi, iš lovos išlipo, nuėjo į antrame aukšte esantį kambarį ir „užsidarė liuką“. Grįžtančią iš darbo mamą sutiko su broliu eidami į parduotuvę, grįžusi iš parduotuvės apie tai papasakojo mamai, taip pat apie įvykį pasakojo ir broliui. Savo parodymus mažametė nukentėjusioji patvirtino, kaip matyti iš aprašomosios dalies, teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės metu ekspertams, jiems taip pat nurodydama, kad patėvis dar lenkėsi prie jos noėdamas pabučiuoti, bet ji išsisuko (b.l.51-53). Nukentėjusios motina – liudytoja V. G. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad radusi ją verkiančią po konflikto su sugyventiniu K. V., jos dukra iš karto pradėjo verkti, paklausus, ko ji verkia, pasakė, kad jos sugyventinis prie jos lindo, liepė gultis į lovą, ją lietė, čiupinėjo krūtinę, buvo užkišęs ranką jai už kelnaičių, sakė, „kur tavo putiukas“, bei patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu 2011-05-22 duotus parodymus, kad K. V. jos dukrai sakė, kad ji jam surastų „mergą“, nes jam reikia “gyvo daikto“, čiupinėjo jos lytinius organus bei krūtinę, sakydamas „kur tavo papiukai“. Iš nukentėjusiosios mažamečio brolio E. G., apklausto ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodymų matyti, kad 2011 m. gegužės mėn. ryte jis miegojo pirmame aukšte vienoje lovoje su G.a, kuri ryte jam sakė, kad mamai išvažiavus į darbą, K. ją pasikvietė, čiupinėjo, rodė, kad čiupinėjo už krūtinės, jam pasakodama neverkė, tik po to pradėjo verkti, apie tai pasakodama grįžusiai mamai irgi verkė, jis pats miegojo, nieko nematė ir negirdėjo, jam atrodo, kad G.a melavo, nes ji „melagė, vagilka ir aferistė“, tą pačią dieną po pietų G.a sakė, jog melavo, kad K.as prie jos lindo, dabar jie apie šį įvykį namuose nekalba, o prieš tai kalbėdavo, patėvis jam buvo labai geras, duodavo 5 Lt ir 10 Lt, dabar jis su jais kartu negyvena dėl teismo, jis norėtų, kad K. gyventų su jais, to nori ir mama, dėl to visi ant G.os pyksta - ir jis, ir mama. Liudytojos I. Š. – nukentėjusiosios mokytojos, parodymais, apie tai, kad mergaitę lietė patėvis, suprato po jos pačios apklausos apie G.ą policijos komisariate, po to kalbėjosi su mergaite, kuri pasakojo, kad ryte atėjęs girtas K.as kišo ranką jai už kelnyčių, ji stumdėsi, pabėgo, taip pat parodė, kad po įvykio į mokyklą atėjusi mergaitė buvo pasimetusi, savaitę po įvykio buvo susimąsčiusi, kažkokia kitokia, per pamokas mintimis kažkur nuklysdavo, tačiau mergaitė dažnai meluoja nurodydama netikras neatėjimo į mokyklą ar pavėlavimo priežastis, todėl mano, ji galėjo visa tai išgalvoti, bet tai yra tik jos nuomonė. Teismas remiasi nukentėjusiosios G. G. parodymais, iš dalies - liudytojų E. G. ir I. Š. parodymais, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, teisiamajame posėdyje duotais teismo psichiatrės ekspertės, vaikų ir paauglių psichiatrės V. K. paaiškinimais. Nukentėjusiosios G. G. parodymus teismas vertina kaip pakankamai nuoseklius ir išsamius, pagal faktines įvykio aplinkybes jie sutampa su jos paaiškinimais ekspertėms - vaikų ir paauglių psichiatrei ir psichologei. Ekspertė V. K., teisiamajame posėdyje pilnai patvirtinusi Teismo Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą ir jo išvadas, taip pat paaiškino, kad duodama parodymus mergaitė perteikė esmines aplinkybes, sugebėjo tai perteikti žodžiais, kadangi suprato patį įvykį ir jo aplinkybes, ji tik pagal savo amžių bei psichikos išsivystymą negalėjo suprasti su ja kaltinamojo atliktų veiksmų reikšmės ir tolimesnių pasekmių jai, ekspertizės metu jos įvardinti žodžiai „putė“, „pučiukas“ yra reali, atitinkantį tokį vaiko amžių kalba, apibūdino nukentėjusiosios reakciją ekspertizės metu - buvo stebimas ne tik verkimas, bet ir išgąstis, kaltinamojo baimė, padidėjęs nerimas, įtampa, šios reakcijos išryškėjo kalbant su ja apie įvykį, šie emociniai sutrikimai buvo vyraujantys, kalbant apie kitus dalykus, jie neišryškėjo. Dėl nukentėjusiosios emocijų sutrikimo vaikystėje ekspertė paaiškino, kad iš bylos matyti, kad mergaitė auga sudėtingomis sąlygomis, jos tikras tėvas miręs, mama ją kartais palieka su svetimais žmonėmis, kurie būna išgėrę, mokyklos charakteristikoje nurodyta, kad mergaitė sistemingai ateina nepasiruošusi, nepakankamai tvarkinga, iš to matyti, kad mergaitė buvo apleista ir iš motinos pusės, kas patvirtina jos sudėtingas gyvenimiškas aplinkybes ir faktorius, tačiau atsižvelgus į tai, kad tvirkinamieji veiksmai turi didžiausią žalojantį poveikį vaiko psichikai, mano, kad tos diagnozės atsiradimas labiausiai yra susijęs su tvirkinamaisiais veiksmais, nors neatmetama ir kitų faktorių įtaka šiai diagnozei. Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų nukentėjusiosios motinos - liudytojos V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ji po kelių dienų po 2011-05-22 duotų savo parodymų, parodymus pakeitė, ir apklausta 2011-05-26 jau parodė, kad jos duktė yra melagė, ji ja netiki, mano, kad ji viską galėjo išsigalvoti, nes nesutaria su K. V., dažnai sako, kad užaugusi išvarys jį iš namų, panašiai parodė ir teisiamajame posėdyje, teigdama, kad ji dukra netiki, nes ji yra „melagė ir vagis“, nurodė, kad dukra ją ir K. V. stengdavosi supykdyti, dėl ko tarp jos ir K. V. dar prieš įvykį buvo pokalbis apie tvirkinamuosius veiksmus, kurio metu K. V. sakė, kad jos dukra gali pasakyti, kad jis prie jos lindo, o jos duktė tai girdėjo, nurodė, kad dukters parodymuose yra daug nesutapimų: ji nurodė, kad su broliu miega antrame namelio aukšte, nors ten negyvenama, lovų nėra, abu vaikai ir ji su K. V. miegojo pirmame aukšte esančiame kambaryje, sakė apie kompiuterį, nors jo jie neturėjo ir neturi, todėl ji ja netiki. Liudytojos I. Š. – nukentėjusiosios mokytojos, parodymais, nukentėjusioji dažnai meluoja nurodydama neatėjimo į mokyklą ar pavėlavimo priežastis. Apie nukentėjusiosios polinkį meluoti nurodė ir liudytojai N. J., nukentėjusiosios brolis E. G., jos senelė L. S.. Teismas remiasi ekspertizės aktu, teisiamajame posėdyje duotais ekspertės paaiškinimais, iš kurių matyti, kad ekspertizės metu nukentėjusiajai nenustatytas padidintas melavimas ar fantazavimas, ekspertė nurodė, kad jos melavimo bruožai buvo suprasti kaip vaikiški, darant pamokas, išsisukinėjant nuo atsakomybės, namų darbų, ir yra visiškai skirtingi dalykai, kai vaikas pasakoja apie tam tikrą savo išgyvenimą ir būseną, o ne apskritai apie buvusius smulkius įvykius, o ekspertų pagrindinė darbo dalis - tai atskirti. Teismas taip pat mano, kad duodama parodymus nukentėjusioji, nurodžiusi, kad ji su broliu gyvena antrame aukšte, turi atskiras lovas, kompiuterį, nors iš tikrųjų taip nėra, taip sakė norėdama, kad ji taip gyventų ir tai turėtų. Tai iš dalies matyti ir iš liudytojos I. Š., parodžiusios, kad mergaitė pasakoja, kad yra taip, kaip ji norėtų, kad būtų, ji norėtų gyventi dviejų aukštų name, parodymų. Iš nukentėjusiąją atstovavusios Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimų taip pat matyti, kad nukentėjusiosios šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma jau nuo 2003 metų, kai mergaitė buvo paguldyta į ligoninės vaikų skyrių, nes jos mama girtavo, 2008 metais kaimynai taip pat informavo, kad V. G. vaikai prižiūrimi netinkamai, nuvykus, vaikai rasti nešvarūs, namuose rasta nešvara ir netvarka, šeima buvo įrašyta į įskaitą, ir jos nuomone, mergaitė gyvendama tokioje aplinkoje ir matydama kaip gyvena jos bendraamžiai, gal dėl to ir fantazavo, kad turi kompiuterį, kad sutvarkytas namo aukštas, taip „pagražino“ savo gyvenimą. Iš teisiamajame posėdyje duotų ekspertės paaiškinimų taip pat matyti, kad ekspertizės metu nenustatyta, jog nukentėjusioji turėjo tikslą apkalbėti kaltinamąjį, ekspertės aiškinimu, toks tikslas jos žodžiuose visiškai neatsispindėjo, mergaitė paaiškino, kad patėvis būdavo ir normalus žmogus, bet kai rėkdavo, būdavo kaip išprotėjęs, taigi nukentėjusioji neapibūdino jo vien iš blogos pusės, o jos dabartinis pasakymas „jis man yra niekas“ rodo mergaitės pyktį kaltinamajam kaip tvirkintojui, ką ekspertė įvardino kaip visiškai adekvatų, normalų vaiko paaiškinimą. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji turėtų polinkį į padidintas seksualines fantazijas, tai matyti ir iš eismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto aprašomosios dalies, kurioje nurodyta, kad jos žinios apie intymius santykius atitinka amžių – paviršutiniškos, žodžio „seksas“ reikšmės ir biologinių pasekmių ji paaiškinti negali. Vertinant liudytojos V. G. ikiteisminio tyrimo metu 2011-05-26 ir teisiamajame posėdyje duotus parodymus, teismas mano, kad jie nėra objektyvūs ir patikimi, daro išvadą, kad V. G. pakeitė pirminius parodymus siekdama padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą, tuo pačiu darydama poveikį dėl parodymų pakeitimo ir nukentėjusiajai, ką iš dalies patvirtina ir liudytojo E. G. parodymai, kad, ir jis, ir mama norėtų, kad K. gyventų su jais, tačiau jis negali gyventi kartu su jais dėl teismo, dėl to visi ant G.os pyksta - ir jis, ir mama. Tuo pačiu nelaikytini objektyviais ir V. G. motinos – liudytojos L. S., savo anūkę apibūdinusią tik neigiamai, parodymai. Teismas kritiškai vertina ir kaltinamojo kaimynų liudytojų R. R. ir N. J. parodymus, atsižvelgus į tai, kad jie nesutampa tarpusavyje dėl lankymosi V. G. namuose įvykio išvakarėse, neatitinka ir paties kaltinamojo parodymų dėl susitarimo dengti šiltnamį laiko ir vietos, be to, jie yra kaltinamojo kaimynai, todėl dėl visų šių nurodytų aplinkybių teismas nelaiko jų parodymų objektyviais ir patikimais.
Byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis tvirkino mažametę nukentėjusiąją G. G.. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltininkas suvokė, kad tvirkina mažametę nukentėjusiąją, žinojo jos amžių. Nusikalstama veika baigta, nes nusikaltimas, numatytas BK 153 str., baigtas nuo tvirkinamųjų veiksmų atlikimo pradžios.
Teismas, remdamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, daro išvadą, kad K. V. 2011 m. gegužės 22 d. per laikotarpį nuo 06 val. iki 07 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kolektyviniuose soduose, Kėdainių m., mažametės G. G., gimusios 2002-12-05, atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, tai yra pasikvietęs ją į lovą, reikalaudamas jam surasti moteriškę, užkišęs ranką už kelnių ir kelnaičių, lietė jos lytinius organus, glostė jos krūtinę, bandė ją pabučiuoti.
Kaltinamojo K. V. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 153 str. (mažamečio asmens tvirkinimas).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), atsižvelgus į tai, kad nors kaltinamasis neprisipažino įvykio metu buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tai matyti iš nukentėjusiosios G. G. parodymų, iš dalies – ir liudytojos I. Š. parodymų, liudytoja V. G. taip pat patvirtino, kad įvykio dienos rytą kaltinamasis išgėrė stiklinę sidro, pats kaltinamasis nurodė išgėręs pusę stiklinės sidro, iš liudytojos N. J. parodymų matyti, kad ir įvykio išvakarėse V. G. namuose, kur gyveno ir kaltinamasis, buvo girtaujama.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus – mažamečio vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei, veika apysunkė (BK 11 str. 4 d.), į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (b.l.84), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.85), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) (b.l.116), šios darbovietės administracijos charakterizuojamas kaip stropus, kruopštus, siekiantis tikslo darbuotojas (b.l.90), šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b.l.167), teismas mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, atsižvelgus į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bus pasiekti pirmą kartą teisiamam kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Bausmė skiriama vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltinamas vienkartinės nusikalstamos veikos padarymu, taip pat atsižvelgiant į ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 61 str., 54 str. 2 d.).
Į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-05-22 iki 2011-05-24, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms – viso 4 (keturios) dienos) – BK 66 str. 2 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) papunktis.
K. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2011-05-22 iki 2011-05-24 (b.l.62,72), paleidus iš laikino sulaikymo jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. G. ir V. G., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšio su V. G. ir G. G. ir kartu su jomis gyvenančiais asmenimis, nesilankyti V. G. ir G. G. gyvenamojoje vietoje (b.l.76) bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.78), šios kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Paskirta kardomoji priemonė - dokumento paėmimas (b.l.80-81) panaikintas 2012-02-13 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi. (b.l.154).
Byloje Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras, ginant viešąjį interesą, pareiškė civilinį ieškinį (b.l.97-99), kuriuo prašo iš kaltinamojo nukentėjusiajai G. G. priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, išgąstį, pažeminimą, kas neigiamai įtakoja jos asmenybės visapusišką ir harmoningą vystymąsi.
Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžiai turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas iš CK 3.250 str. 2 d. nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, tačiau teisminėje praktikoje įtvirtinta nuostata, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atvejais. Akivaizdu, kad atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus, kaltinamasis mažametei nukentėjusiajai sukėlė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, mergaitė patyrė išgąstį, nemalonumo jausmą, baimę sutikti kaltinamąjį, tai matyti iš jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, tą patį jį nurodė ir ekspertizės metu. Visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta tyčine nusikalstama veika, veika padaryta nukentėjusiajai esant tokio amžiaus, kad kaltinamojo veiksmų užmiršti ji negalės, atsižvelgiama į nukentėjusiosios amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, nusikalstamos veikos neigiamą įtaką protiniam, dvasiniam ir doroviniam vaiko vystymuisi. Kaltinamasis dirba, gauna pajamas, todėl jo turtinė padėtis nevertintina kaip sunki. Atsižvelgus į visas aplinkybes, teismas mano, kad Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ginant viešąjį interesą pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas, nėra aiškiai per didelis, todėl tenkintinas, ir iš kaltinamojo K. V. nukentėjusiajai G. G. priteistina 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Iš kaltinamojo K. V. valstybei priteistina 24,00 Lt pašto išlaidų, pripažinus jas proceso išlaidomis (BPK 103 str., 105 str.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-303 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 153 str. ir nuteisti laisvės apribojimu dvejiems (2) metams, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su G. G., bei įpareigojant dirbti.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikas nuo 2011-05-22 iki 2011-05-24, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms – viso 4 (keturias) dienas).
Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. G. ir V. G., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšio su V. G. ir G. G. ir kartu su jomis gyvenančiais asmenimis, nesilankyti V. G. ir G. G. gyvenamojoje vietoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš K. V. G. G. 3000,00 (tris tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš K. V. valstybei 24,00 (dvidešimt keturis) litus proceso (pašto) išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Kėdainių rajono apylinkės teismui.
Teisėja Ramyna Šidlauskienė
