Dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių pasekmių

Civilinė byla Nr. e2-6434-887/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02122-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 14 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,

sekretoriaujant Rasai Marcinkonei, Reda Narijauskienė,

dalyvaujant ieškovei R. B. ir jos atstovei advokatei Ramunei Kuzmienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virginijui Viduoliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių pasekmių, tretieji asmenys byloje UAB „Finansų bitė“, UAB „GelvoraSergel“, UAB „GC Core“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu (2025-05-29 CBP-2797), kuriuo prašė: 1. Nutraukti R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav. administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. B. kaltės; 2. Nutraukus santuoką ieškovei R. B. palikti santuokinę pavardę – B., atsakovui M. B. – jo prigimtinę pavardę B.; 3. Nustatyti nepilnamečio sūnaus E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. B., pagal jos gyvenamąją vietą; 4. Priteisti iš atsakovo M. B. nepilnamečio sūnaus E. B. išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, pervedant šias išmokas iki einamojo mėnesio 15 dienos į R. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. B.; 5. Priteisti iš atsakovo M. B. 3 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui E. B. už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos; 6. Nustatyti, kad M. B. su sūnumi E. B. bendrauja be jokių apribojimų pagal atskirą šalių susitarimą; 7. Nustatyti, kad pinigines prievoles kreditoriams UAB „GelvoraSergel“ ir UAB „GS Core“ vykdys R. B.; 8. Nustatyti, kad piniginę prievolę kreditoriui UAB,Finansų bitė“ vykdys M. B..

Ieškinyje nurodė, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)Alytaus rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė sūnaus E. B., gim. (duomenys neskelbtini). Su atsakovu santuokinio gyvenimo negyvena daugiau nei šešis metus. Atsakovas 2018 metais išvyko į Norvegiją ir negrįžo. Atsakovas Norvegijoje turi kitą moterį, su ja nebendrauja, nesidomi kaip jai su sūnumi sekasi. Ji kurį laiką dar tikėjosi, kad sutuoktinis grįš, tačiau laikui bėgant suprato, kad jo faktinė šeima Norvegijoje jam yra svarbiau už jų mažametį sūnų bei oficialią santuoką. Kadangi atsakovas paliko šeimą ir daugiau nei šešis metus ja visiškai nesirūpina, teigia, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Šalių nepilnametis sūnus E. B. gyvena kartu su ja, ji rūpinasi sūnaus išlaikymu, auklėjimu, ugdymu ir priežiūra, sugeba sūnui užtikrinti saugią psichologinę aplinką ir vykdo kitas motinos pareigas. Sūnus E. yra mažametis, turi sveikatos problemų, yra prie jos prisirišęs, su ja gyvena nuo pat gimimo, juos sieja stiprus dvasinis ryšys. E. tėvo neprisimena, jo nepažįsta, pastaruoju metu vis kartoja, kad jo tėtis yra miręs. Bandant paaiškinti, kad tėtis gyvas, supyksta ir vėl kartoja, kad miręs. Atsakovas sūnaus nėra matęs nuo išvykimo gyventi į Norvegiją, bendrauti su sūnumi nenori, neatvyksta susitikti su sūnumi net jiems atostogaujant Norvegijoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, pagal jos gyvenamąją vietą. Sūnui šiuo metu septyni metai, jis lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, kur mokosi pagal pradinio ugdymo programą. Sūnui nustatytas neįgalumas dėl (duomenys neskelbtini)) sindromo. Ji rūpinasi sūnumi E., todėl gerai žino jo poreikius bei kiek pinigų reikia skirti kiekvieną mėnesį jo būtiniems poreikiams patenkinti. Įvertinus valstybės mokamas išmokas sūnui, abu su atsakovu prie sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti 400,00 Eur suma. Ji sutinka prie sūnaus išlaikymo prisidėti lygiomis dalimis kaip ir atsakovas, todėl iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą sūnui E. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda nuo išvykimo į Norvegiją dienos, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Su atsakovu buvo susitarę, jog jis už paskutinius 3 metus kaip išlaikymo įsiskolinimą sumokės po 100,00 Eur už kiekvieną mėnesį, t. y. iš viso 3 600,00 Eur už 36 mėnesius. Būtent tokio dydžio išlaikymo įsiskolinimo ir prašo priteisti iš atsakovo. Ji šiuo metu (nuo 2025-05-09) niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, gaus nedarbo draudimo išmoką, tačiau dar nežino kokio dydžio. Iki 2025-05-09 dirbo UAB „J.“ ir gavo darbo užmokestį nuo 400,00 iki 600,00 Eur į rankas. Apie atsakovo darbo užmokestį jai nėra žinoma, žino tik, kad jis dirba Norvegijoje. Neteikia reikalavimo nustatyti konkrečią nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką su tėvu, sutinka, kad sūnus su tėvu bendrautų atskiru jų susitarimu abiem priimtinu laiku. Ji neprieštarauja dėl sūnaus bendravimo su tėvu ir tam tikrai netrukdys. Šiuo metu atsakovas su sūnumi nebendrauja, nes nenori. Sūnus turi savo telefoną, tačiau atsakovas su sūnumi nebendrauja ir telefonu. Gyvendami santuokoje jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neįgijo, bendrų kreditorių neturi. Ji turi asmeninius kreditorius UAB „GelvoraSergel“ ir UAB „GS Core“, o atsakovas - asmeninį kreditorių UAB „Finansų bitė“. Šis atsakovo įsiskolinimas susidarė dar iki santuokos sudarymo.

Ieškovė R. B. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes paliko šeimą ir 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje išvyko gyventi į Norvegiją. Buvo grįžęs tik vieną kartą, kartu pagyveno šešis mėnesius ir vėl išvykęs daugiau negrįžo, kartu nebegyvena jau šeši metai. Jie susitarė, kad atsakovas dirbs Norvegijoje, skambindavosi, kalbėdavosi, viskas buvo gerai, vėliau atsakovas ėmė darytis piktas, nenorėjo kalbėtis, kuomet ji skambindavo nekėlė ragelio. Pokyčius atsakovo elgesyje pastebėjo maždaug pavasarį-vasarą. 2018 metais, tikslios datos neprisimena, jie susipyko ir ji pamatė atsakovo į Facebook keliamas nuotraukas su kita moterimi. Ji klausė atsakovo kas vyksta, tačiau jis nepaaiškino ir jų santykiai nutrūko. Padavusi teismui ieškinį, ji apie tai informavo atsakovą, iš pradžių jis sutiko skirtis bendru sutikimu, po to apsigalvojo. Jos sesuo, gyvenanti atsakovo kaimynystėje, sakė, kad pas atsakovą lankosi kita moteris. Ji prašė atsakovo grįžti, tačiau atsakovas sakė, kad nemato ateities Lietuvoje, jos atvykti nekvietė. Ji gyvena su 7 metų sūnumi ir močiute, sūnus gyvena su ja nuo gimimo. Gyvena S. jos sesei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name jau 10 metų ir toliau galės ten gyventi, moka tik komunalinius mokesčius. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo, atsakovas neprieštaravo. Vaikas tėvo nepažįsta, su tėvu gyventi negalėtų, tėvu nesidomi, jau keli metai jokių klausimų apie tėvą neužduoda. Atsakovas sūnų matė 2019 m. per krikštynas, daugiau sūnaus jokia forma nematęs. Jai su sūnumi svečiuojantis Norvegijoje ir apie tai informavus atsakovą, šis bendrauti su sūnumi atsisako. Neprašo nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, tikisi, kad atsakovui pageidaujant, jiems pavyks susitarti. Jeigu atsakovas ir sūnus norės bendrauti, ji tikrai netrukdys. Iš atsakovo prašo priteisti 200,00 Eur išlaikymą sūnui. Vaiko poreikiams išleidžia: maistui 100,00 Eur, sauskelnėms dėl sveikatos problemų 100,00 - 150,00 Eur, higienos prekėms 30,00 - 40,00 Eur, apatiniam trikotažui 10,00 - 15,00 Eur, lavinimo priemonėms (kartu su močiute) 50,00 Eur, eilinėms ligoms 30,00 Eur, mokyklos reikmenims 150,00 Eur. Drabužius, avalynę atsiunčia sesuo, būrelių nelanko, vaistai kompensuojami. Dėl sveikatos problemų sūnų 1 - 2 kartus per mėnesį veža į Kauną pas gydytojus, nuveža jos draugė, pinigų už sunaudotą kurą neima. Komunaliniams mokesčiams išleidžia: už elektrą šaltuoju sezonu 100,00 Eur, šiltuoju sezonu 60,00 Eur, už šiukšles 30,00 Eur, už šildymą 150,00 - 200,00 Eur, vanduo iš šulinio. Vaikui tenka 1/3 dalis komunalinių mokesčių. Iš valstybės gauna šias išmokas: 248,00 Eur vaiko neįgalumo išmoką, 194,00 Eur vaiko pinigus, 124,00 Eur moka savivaldybė kaip pagalbos pinigus. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, gauna 400,00 - 500,00 Eur. Spalio mėnsį ketina pradėti dirbti, nežino kiek uždirbs. Sau per mėnesį išleidžia: 100,00 Eur maistui, 30,00 Eur drabužiams, avalynei, 20,00 Eur telefonui. Ji turi du kreditorius, antstolis per mėnesį atskaito po 40,00 Eur. Apie atsakovo turtinę padėtį nieko nežino, girdėjo, kad dirba statybose. Prie vaiko išlaikymo atsakovas jokia forma visiškai neprisidėjo nuo vaiko gimimo. Ji viena be močiutės pagalbos šiuo metu nedirbant negalėtų išlaikyti sūnaus. Prašo priteisti jai kreditorinius įsipareigojimus UAB „GelvoraSergel“ dėl 121,41 Eur ir 357,99 Eur skolos bei UAB „GS Core“ dėl 285,29 Eur skolos, kadangi sutartis sudarė iki santuokos sudarymo. Atsakovui prašo priteisti kreditorinį įsipareigojimą UAB,Finansų bitė“, nes atsakovas paskolą paėmė taip pat iki santuokos sudarymo. Ji apie tai nieko nežinojo, kam jis panaudojo pinigus taip pat nežino, sužinojo tik kai jai pradėjo išskaityti iš atlyginimo tam tikras sumas, lygtai 2022 - 2023 metais.

Ieškovės R. B. atstovė advokatė Ramunė Kuzmienė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, ieškovė davė detalius paaiškinimus. Mano, kad yra pagrindas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes jis paliko šeimą ir negrįžo. Ieškovę pasiekė žinios, kad atsakovas turi kitą moterį, atsakovas atsiliepimo neteikė, šių faktų neginčijo. Ieškovei nėra tikslo meluoti ar melagingai kaltinti atsakovą. Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, sūnaus gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, nes sūnus nuo gimimo augo tik su motina, tėvo neprisimena. Atsakovas sūnumi nesidomėjo, nesiekė su juo susitikti. Atsakovas jokių prašymų teismui neteikė, į vaiko teisių specialistus nesikreipė. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ne su motina būtų nerealus ir neįmanomas, nes vaikas turi rimtų susirgimų, kurių tėvas nežino. Ieškovė neprašo nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, sudaro visas sąlygas bendrauti kai važiuoja į Norvegiją, tačiau atsakovas nenori bendrauti su sūnumi. Jeigu atsakovas norės bendrauti, Ieškovė kliūčių nedarys. Prašo iš atsakovo 200,00 Eur išlaikymo sūnui, tai minimali suma, ieškovė atsižvelgia į gaunamas išmokas, giminaičių pagalbą vaikui. Vaiko poreikiai visiškai atitinka prašomą priteisti išlaikymo sumą. Kadangi atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, prašo priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą, suma minimali. Atsakovas dirba Norvegijoje, jo pajamos turėtų būti pakankamos, nes kaip žinia, Norvegijoje atlyginimai didesni negu Lietuvoje. Net ir prasidėjus teismo procesui, atsakovas nepasiūlė prisidėti prie sūnaus išlaikymo, bet ir neprieštaravo prašomoms priteisti sumoms. Kreditoriniai įsipareigojimai turi būti padalinti atsižvelgiant į jų atsiradimo momentą. Nors kreditorius UAB,Finansų bitė“ teigia, kad prievolė turi būti solidari, tačiau tai gali būti klaida, nes pats kreditorius nurodo, kad paskola paimta iki santuokos sudarymo ir cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje nurodyta priešingai. Ieškovė aiškiai nurodė, kad apie atsakovo paskolą nieko nežinojo, kam buvo panaudoti pinigai taip pat nežino.

Atsakovas M. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka), jokių prašymų teismui nepateikė.

Institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Virginijus Viduolis teismo posėdyje nurodė, kad palaiko pateiktą išvadą, sutinka su prašomu priteisti išlaikymu ir išlaikymo įsiskolinimu. Papildomai nurodė, kad ieškovė Skyriui dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma, ji tinkamai atlieka savo kaip motinos pareigas.

Trečiasis asmuo kreditorius UAB „Finansų bitė“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad M. B. su UAB „Finansų bitė“ 2017-05-23 sudarė paskolos sutartį Nr. 6662. Klientas įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį nevykdė, todėl bendrovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai priteisė skolą bei 2018-01-15 išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. eL2-894-731/2018, pagal kurį skolos išieškojimas perduotas antstolei S. K., vykdomosios bylos Nr. 0056/22/05926. Kadangi nuo 2025-04-01 iš M. B. nebuvo gauta nei viena įmoka, bendrovė 2024-05-21 kreipėsi į teismą su prašymu dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės nustatymo. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4820-1050/2024 bendrovės prašymas tenkintas. Sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, todėl prievolės dalykas turi išlikti nedalomas. Solidarioji prievolė apsaugo kreditorių interesus, o lėšų panaudojimo klausimas ir nukentėjusiojo sutuoktinio teisių apsauga gali būti pasiekta per kompensacinį arba regreso teisės mechanizmą. Nagrinėjamu atveju, M. B. lieka visi finansiniai įsipareigojimai ir jokio turto, todėl tai galimai pažeidžia kreditorių interesus ir gali apsunkinti tolimesnį skolos išieškojimo procesą. Sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Įstatymai gina kreditorius nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą, todėl kreditorius tokius turto pasidalijimo sandorius gali ginčyti teisme. Bendrovė teismo prašo priimti sprendimą savo nuožiūra pagal visas byloje esančias aplinkybes bei bylą visuose teismo posėdžiuose nagrinėti jai nedalyvaujant (2025-09-24 DOK-37308).

Suinteresuoti asmenys UAB „GelvoraSergel“, UAB „GC Core“ atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi nepilnametį vaiką E. B., gim. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras, VĮ „Regitra“ duomenimis šalys nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Šalys turi kreditorius: UAB „Finansų bitė“, UAB „GelvoraSergel“, UAB „GC Core“.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas civilinio kodekso normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-2/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-2/2011">3K-3-2/2011</a>). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas nuo 2018 metų išvyko gyventi į Norvegiją, kur turi kitą moterį, nesirūpina ir nesidomi nei ja, nei jų nepilnamečiu sūnumi.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų neteikė, jam apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovas savo elgesiu pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – B., atsakovui – jo prigimtinę pavardę B.. Atsakovas prieštaravimų nepateikė.

CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas tenkinamas, ieškovei R. B. paliktina santuokinė pavardė B.. Atsakovui M. B. paliktina jo prigimtinė pavardė – B..

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė neprašo priteisti išlaikymą šalims, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi asmenys, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.174 straipsnio 2 dalis). Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja. Ieškovė nurodė, kad vaikas nuo gimimo auga su ja, tėvo nepažįsta, paskutinį kartą tėvas sūnų matė 2019 metais per krikštynas, daugiau jokia forma sūnaus nematė, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo niekada nebuvo, atsakovas tam neprieštaravo. Netikėti ieškovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kadangi atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos procesą, jos nagrinėjimu nesidomėjo, atsiliepimo nepateikė, posėdyje nedalyvavo, todėl vertintina, kad šiam reikalavimui neprieštarauja. Akivaizdu, kad atsakovas visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auginimo.

Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, įvertinant vaiko amžių, jo ir motinos gyvenimą kartu nuo vaiko gimimo, atsakovui nepareiškus prieštaravimų ir visiškai nusišalinus nuo sūnaus auginimo, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, nepilnamečio šalių sūnaus E. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Kaip minėta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200,00 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikui išlaikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi. Ieškovė iki 2025-05-09 dirbo UAB „J.“, gavo vidutiniškai apie 500,00 Eur atlyginimą, šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, gauna 400,00 - 500,00 Eur nedarbo išmoką, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, gyvena kartu su sūnumi ir močiute jos sesei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name Simne. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nepilnamečiui vaikui kas mėnesį skiria 248,00 Eur šalpos neįgalumo/negalios pensiją, Alytaus rajono savivaldybės administracija ieškovei kas mėnesį skiria 194,60 Eur išmoką vaikui bei 99,00 Eur individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją. Ieškovė nurodė, kad jos materialinė padėtis sunki, ji viena be močiutės pagalbos šiuo metu negalėtų išlaikyti sūnaus. Taip pat padeda sesuo, gyvenanti Norvegijoje – atsiunčia vaikui drabužių, avalynės bei padeda draugė – dėl sūnaus sveikatos 1 - 2 kartus per mėnesį nuveža į Kauną ir už kelionę neima iš jos pinigų. Šalių sūnui šiuo metu septyni metai, ieškovė viena rūpinasi sūnaus išlaikymu, auklėjimu, ugdymu ir priežiūra, užtikrina sūnui saugią psichologinę aplinką bei vykdo kitas motinos pareigas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnaus E. B. poreikiams per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei minimalus darbo užmokestis pinigų suma, todėl įvertinus valstybės mokamas išmokas sūnui, abu su atsakovu turėtų prisidėti bendrai 400,00 Eur suma, t. y. kiekvienas po 200,00 Eur.

Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, į bylą nepateikė jokių duomenų dėl jo turimų sveikatos problemų bei duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių Lietuvoje neturi, tačiau tai negali būti pagrindas priteistiną išlaikymo dydį mažinti, kadangi minėti duomenys neparodo tikrosios atsakovo turtinės padėties. Ieškovės žiniomis, atsakovas dirba Norvegijoje statybų sektoriuje, kur visuotinai žinoma, jog atlyginimai yra ženkliai didesni nei Lietuvoje.

Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-596/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-596/2009">3K-3-596/2009</a>). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Šalių sūnui septyni metai, vaikas lanko ugdymo įstaigą, jam nustatytas lengvas neįgalumo lygis nuo 2024-08-28 iki 2026-09-27, jo augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos vaiko laisvalaikiui, doriniam ir kitokiam ugdymui, kad ateityje jis būtų paruoštas tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikiams: maistui, drabužiams, higienos reikmėms, būsto komunaliniams mokesčiams, gydymui, ugdymui bei lavinimui, ir kitoms išlaidoms kas mėnesį reikalinga suma ne mažesnė nei minimalus darbo užmokestis, kuris nuo 2025 m. sausio 1 d. atskaičius mokesčius sudaro 777,00 Eur. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepaisant to, kad į bylą nepateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, ugdymo įstaigai ir kt., yra realūs ir protingo dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad visa vaiko išlaikymo ir auginimo našta tenka vienai ieškovei. Atsakovas dėl savo kaltės, t. y. abejingumo savo sūnaus likimui, vaiko neaugina, jo materialiai neremia, todėl privalo vykdyti bent vieną iš savo pareigų – teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Įvertinus vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį ir ekonominę situaciją šalyje, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas sūnui minimalus, ieškovės prašymas tenkintinas visiškai, iš atsakovo M. B. priteistinas išlaikymas sūnui E. B. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025-05-29) iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio E. B. atstovė R. B. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms, jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 3 600,00 Eur sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skaičiuojant po 100,00 Eur už kiekvieną mėnesį. Šį reikalavimą ieškovė grindė aplinkybe, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiui sūnui visiškai neteikė nuo pat vaiko gimimo.

Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, būtina nustatyti įsiskolinimo susidarymo metu egzistavusias faktines aplinkybes apie vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtOTg5LTYxOS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-989-619/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-989-619/2017">2A-989-619/2017</a>).

Nagrinėjamu atveju, ieškinys teismui pateiktas 2025-05-29, todėl vertintinas trijų metų laikotarpis nuo 2022-05-28 iki 2025-05-28.

Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kokias pajamas gavo laikotarpiu nuo 2022-05-28 iki 2025-05-28. Todėl, pirmiau aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis ir laikotarpiu nuo 2022-05-28 iki 2025-05-28 buvo panaši į dabartinę. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis bent minimaliai rėmė savo nepilnametį sūnų. Todėl nustačius nepilnamečio vaiko poreikius, jo tėvų turtinę padėtį ir priteisus išlaikymą sūnui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, darytina išvada, kad ir laikotarpiu nuo 2022-05-28 iki 2025-05-28 nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti buvo reikalinga panaši suma, o ieškovei prašant priteisti pusę šios sumos, t. y. po 100,00 Eur per mėnesį, laikytina, jog prašoma priteisti suma yra visiškai minimali, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 3 600,00 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiam sūnui E. B. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022-05-28 iki 2025-05-28 (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

CK 3.59 straipsnis numato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nereiškia reikalavimo nustatyti nepilnamečio sūnaus bendravimo su tėvu tvarką ir teismo prašo nustatyti, kad M. B. su sūnumi E. B. bendrauja be jokių apribojimų pagal atskirą šalių susitarimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiam prašymui atsakovas neprieštaravo, nustatyti konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos neprašė, ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir nustatoma, kad atsakovas M. B. su sūnumi E. B. bendrauja be jokių apribojimų pagal atskirą šalių susitarimą.

Pažymėtina, jog CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms, galima reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji turi asmeninius kreditorius UAB „GelvoraSergel“ ir UAB „GS Core“, o atsakovas - asmeninį kreditorių UAB „Finansų bitė“. Byloje pateikta Lietuvos antstolių rūmų pažyma patvirtina, kad ieškovės atžvilgiu vykdomi išieškojimai: 1. Dėl 121,41 Eur skolos išieškojimo išieškotojos UAB „GelvoraSergel“ naudai pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-3017-835/2020 vykdomojoje byloje Nr. 0100/23/00217; 2. Dėl 357,99 Eur skolos išieškojimo išieškotojos UAB „GelvoraSergel“ naudai pagal Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-2794-1054/2022 vykdomojoje byloje Nr. 0100/22/01100; 3. Dėl 285,29 Eur skolos išieškojimo išieškotojos UAB „GS Core“ naudai pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-2240-887/2021 vykdomojoje byloje Nr. 0100/22/00484; 4. Dėl skolos išieškojimo išieškotojos UAB „GelvoraSergel“ naudai pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-5486-292/2021 vykdomojoje byloje Nr. 0100/22/00442. Atsakovo atžvilgiu vykdomas išieškojimas dėl 3 938,23 Eur skolos išieškojimo išieškotojos UAB „Finansų bitė“ naudai pagal Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-894-731/2018 vykdomojoje byloje Nr. 0056/22/05926.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDctNjk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-47-695/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-47-695/2020">e3K-3-47-695/2020</a>).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimui skolas kreditoriams UAB „GelvoraSergel“ ir UAB „GS Core“ pripažinti ieškovės asmeninėmis, neprieštaravo nei pats atsakovas, nei kreditoriai, bei vadovaujantis suformuota teismų praktika šiuo klausimu, ieškinio reikalavimas skolas kreditoriams: UAB „GelvoraSergel“ ir UAB „GS Core“ pripažinti ieškovės R. B. asmeninėmis skolomis, tenkintinas.

Kreditorius UAB „Finansų bitė“ teikdamas atsiliepimą išreiškė nesutikimą finansinius įsipareigojimus jo naudai pripažinti atsakovo asmenine prievole, teigdamas, kad sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, todėl prievolės dalykas turi išlikti nedalomas. Pažymėtina, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), o paskolos sutartis su M. B. sudaryta 2017-05-23, t. y. iki santuokos sudarymo. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad apie šią paskolą sužinojo tik tuomet kai antstolis pradėjo nurašyti nuo jos sąskaitos pinigines lėšas, kokiam tikslui paskola paimta ir kam ji buvo panaudota ieškovė nežino. Kreditorius UAB „Finansų bitė“ siekdamas, kad jo suteikta paskola būtų pripažinta solidaria sutuoktinių prievole, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad paskola buvo sudaryta ieškovės sutikimu bei panaudoti šeimos interesais (CPK 178 straipsnis), tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Todėl įvertinus tai, kad paskola buvo sudaryta iki santuokos sudarymo, atsakovui ir kreditoriui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad paskola buvo sudaryta išimtinai būsimos šeimos poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, kreditoriniai įsipareigojimai UAB „Finansų bitė“ pripažintini asmenine atsakovo M. B. prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-06372 nuspręsta ieškovei R. B. teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-6434-887/2025 dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių pasekmių, atleisti ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų), paskirti advokatę Ramunę Kuzmienę atstovauti jos interesus. 2025 m. rugsėjo 23 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-10438 nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei R. B. valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 412,50 Eur. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 412,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Be to, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėjamu atveju už ieškinio neturtinį reikalavimą – nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės mokėtinas 114,00 Eur žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo mokėtinas 135,00 Eur žyminis mokestis (200,00 Eur x 12 = 2 400,00 +3 600,00 x 3 % = 180,00 Eur x 75 % = 135,00 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Todėl iš atsakovo valstybei iš viso priteistinas 249,00 Eur žyminis mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020 00970).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, 392 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav. administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. B. palikti santuokinę pavardę – B., atsakovui M. B. – jo prigimtinę pavardę B..

Nustatyti nepilnamečio sūnaus E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2025-05-29) iki vaiko pilnametystės, pervedant šias išmokas iki einamojo mėnesio 15 dienos į R. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę R. B. priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. B. tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2025-05-29).

Nustatyti, kad M. B. su sūnumi E. B. bendrauja be jokių apribojimų pagal atskirą šalių susitarimą.

Pripažinti skolas kreditoriams UAB „GelvoraSergel“ ir UAB „GS Core“ asmeninėmis R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Pripažinti skolą kreditoriui UAB,Finansų bitė“ asmenine M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 249,00 Eur žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660 bei 412,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agnė Petkevičienė