Baudžiamoji byla Nr. 1-937-800/2025
Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00616-2013-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.1.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 14 d.
Alytus
Alytaus
sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,
dalyvaujant prokurorei Rimai Čitavičiūtei,
kaltinamajam E. U., jo gynėjui advokatui Algiui Markevičiui,
nedalyvaujant civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui, nukentėjusiajam A. R.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vedęs, deklaruota gyv. vieta(duomenys neskelbtini), paskutinė faktinė gyv. vieta: Didžioji Britanija, nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Jungtinėje Karalystėje, teistas :
1) 2000 m. gruodžio 11 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 232¹ straipsnio 1 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) 2001 m. spalio 4 d. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 43 straipsniu, subendrinus su 2000 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
3) 2001 m. gruodžio 14 d. pagal BK 271 straipsnio 1 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 42 straipsniu, subendrinus su 2001 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;
4) 2002 m. kovo 12 d. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 42 straipsniu, subendrinus su 2001 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; 2004 m. sausio 6 d. nutartimi nusikalstamos veikos iš BK 223¹ straipsnio 1 dalies, 281 straipsnio 1 dalies, 271 straipsnio 1 dalies, 225 straipsnio 3 dalies (galiojo iki 2003-05-01) perkvalifikuotos į 2000 m. BK 259 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nutarta laikyti, kad bausmę atlikęs;
5) 2005 m. birželio 29 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
6) 2005 m. gruodžio 12 d. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus paskirtas bausmes tarpusavyje bei su 2005 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 7 metams; 2010 m. gruodžio 22 d. paleistas lygtinai, 2012 m. gegužės 9 d. išbrauktas iš įskaitos;
7) 2023 m. kovo 24 d. Didžiojoje Britanijoje dėl vyresnės kaip 16 metų amžiaus moters išžaginimo (veika padaryta – 2022 m. gruodžio 30 d.) laisvės atėmimu 142 mėn. (nuo 2023 m. liepos 21 d.);
8) 2023 m. birželio 26 d. Didžiojoje Britanijoje dėl vyresnės kaip 16 metų amžiaus moters išžaginimo (veika padaryta – 2022 m. gruodžio 28 d.) laisvės atėmimu 142 mėn. (nuo 2023 m. liepos 21 d.), 228 svarų sterlingų bauda;
9) 2023 m. liepos 21 d. Didžiojoje Britanijoje dėl tyčinio nuosavybės sugadinimo ar sunaikinimo (2 veikos, padarytos 2022 m. gruodžio 24 d. ir 2022 m. gruodžio 27 d.) laisvės atėmimu 1 mėnesiui (nuo 2023 m. liepos 21 d.) ir laisvės atėmimu 1 mėnesiui (nuo 2023 m. liepos 21 d.),
kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
E. U. 2013 m. birželio 16 d. apie 21 val., prie kavinės-šašlykinės, esančios Ulonų g. 67, Alytuje, Lietuvoje, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. R. metu, peiliu tyčia sudavė A. R. mažiausiai keturis smūgius į galvos kairę pusę, kairį dilbį ir pilvo kairę pusę, padarydamas kiauryminį durtinį-pjautinį pilvo ertmės sužalojimą su plonžarnės pasaito pažeidimu bei nekiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą kairiame pašonkaulyje, durtines-pjautines žaizdas kairiame skruoste, kairės ausies kaušelyje ir kairiame dilbyje, – šiais savo veiksmais dėl kiauryminio pilvo ertmės sužalojimo sunkiai sutrikdė A. R. sveikatą.
Kaltinamasis E. U. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 metais gavo skambutį iš R., kuris pareiškė, kad nori susitikti prie kavinės „Šašlykinė“ Ulonų gatvėje. Tuo metu su savo pažįstamu ir jo mergina atvyko į kavinę susitikti su A. R.. A. R. priėjęs prie jo pradėjo kalbėti. Kalbėjo apie verslą, apie tai, kad jis turėtų pasidalinti savo pelnu, turėtų jam sumokėti kažkokią dalį. Bandė su juo kalbėti gražiai, žinojo, kas jis toks ir kuo jis užsiima. Pakvietė jį prie savo stalelio, bet jis nelabai leidosi į kalbas, nurodė, kad turi jam sumokėti, nes kitu atveju iš atims automobilį. Pradėjo gąsdinti, sakė jei neįvykdys jo reikalavimų atidirbs žmona. A. R. buvo priėjęs prie staliuko, bet greitai atsikėlė nuo jo ir išėjo į lauką. Neužilgo paskui jį išėjo į laiką parūkyti ir girdėjo, kaip A. R. kalbėdamas telefonu pasakė draugui, kad bus atimtas iš jo automobilis, kad turės susimokėti, vėl buvo paminėta jo žmona. Tai išgirdęs nesusivaldė. Nuėjęs pas barmenę paprašė peilio, nes norėjo juo pagąsdinti A. R.. Pagalvojo, kad pridėjęs A. R. peilį prie veido, jį pagąsdins ir jo elgesys pasikeis. Kai priėjo prie A. R., jis pasisuko į jį ir savo ranka nustūmė jo ranką kuria laikė peilį, tarp jų įvyko grumtynės. Negali pasakyti, kiek kartų tiksliai jam įpjovė ar įdūrė, nežino, nes tuo momentu tiesiog kilo grumtynės. Jis tiesiog mosikavo peiliu, negalvojo jam durti. Mosikuodamas peiliu, mano, kad peiliu pataikė jam į ranką. Sutinka, kad savo veiksmais galėjo padaryti sužalojimus, kurie yra paminėti kaltiname. Grumtynių metu tikrai nežiūrėjo, kur pataikė, tiesiog mosikavosi peiliu. Peilį paėmė iš kavinės. Šį peilį kavinėje pateikia kartu su maistu. Peilis buvo mediniu kotu su blizgančia sprindžio ilgio geležte. Peilio galas buvo smailas. Viskas įvyko lauke, ant pakylos, prie kavinės durų. Jam išėjus iš kavinės A. R. stovėjo iš dešinės pusės ir kalbėjo telefonu. Prie jo priėjo iš šono. Priėjęs pakėlė peilį A. R. prie veido. Negali pasakyti, kuriuo metu padarė A. R. durtines žaizdas. Grumtynių metu viskas atrodo kitaip, todėl negali pasakyti nei smūgio jėgos, nei kiek kartų įdūrė. Atlikdamas veiksmus A. R. atžvilgiu, buvo piktas dėl to ką jis kalbėjo, kad grasino žmonai. A. R. į kavinę buvo atvažiavęs ne vienas. A. R. turi pravardę „g.“. Tuo metu labai gerai buvo nuskambėjęs Alytuje. Jį daug kas žinojo. Jo vardas buvo minimas pagąsdinti žmonėms. Šioje kavinėje būdavo dažnas lankytojas. Po šio įvykio atsidūrė prie kapinių, kurios yra netoli kavinės. Peilį išmetė į konteinerį, kuris buvo prie kapinių vartų. Po to ėjo per kapines. Nepastebėjo A. R. padarytų sužalojimų. Jo paties rankos ir drabužiai nebuvo kruvini. Su civiliniu ieškiniu sutinku, nes dėl jo veiksmų A. R. buvo sužalotas.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. U. davė analogiškus parodymus kaip ir teismo posėdžio metu. E. U. paaiškino, 2013 m. birželio 16 d., apie 21 val., jam paskambino A. R. ir pasakė, kad reikia pakalbėt. Jis atvažiavo į šašlykinę su pažįstamu R. ir jo mergina. Prie šašlykinės, lauke, susitiko su A. R., pravarde „G.“. Su A.buvo jo 4-5 draugai - vyriškiai, kurių jis nepažįsta. Tarp jo ir A. kilo konfliktas, susikivirčijo. „G.“ tam tikrais posakiais įžeidė jį ir jo šeimą. A. R. reikalavo iš jo pinigų, kadangi jam gerai sekėsi (tuo metu dirbo su užsieniečiais (baltarusiais, ukrainiečiais), šiems rasdavo darbo vietą Lietuvoje, kad jie įsidarbintų legaliai). Su A. neturėjo jokių bendrų reikalų ar „biznių“. Prie šašlykinės bandė pasikalbėti, tačiau A. agresyviai su juo elgėsi, įžeidinėjo, grasino. Jis dėl to buvo piktas, susinervinęs, susijaudinęs dėl savo šeimos, dėl tolimesnio savo gyvenimo Alytuje. Žinojo, kad „G.“ yra agresyvus, kad gali susidoroti su juo ir jo šeima. Bandė tą kartą su A. išsiaiškinti viską taikiai, pakvietė prie staliuko, užsakė pavalgyti, išgerti, tačiau A. laikėsi savo aštrios pozicijos. A. R. buvo neblaivus - sprendė iš „G.“ elgesio, kalbos. Vienu metu A. R. išėjo į lauką. Išgirdo A. kalbant su kažkuo telefonu, kad bus su juo susidorota, kad neteks savo materialinių vertybių, buvo paminėta pokalbio metu ir jo žmona, kad jeigu jis A. nesumokės, šis atims iš jo automobilį, kad jo žmona „G. „atidirbs“. Jis tai suprato, kad A. R. ja pasinaudos seksualiai. Po tokių „G.“ žodžių jis prarado savitvardą, norėjo A. pagąsdinti, kad šis eitų su juo į derybas, kad negrasintų jam ir šeimai. Viskas vyko impulsyviai. Jis grįžo atgal į šašlykinės vidų prie baro ir paprašė pas padavėją peilio. Ši jam padavė stalinį peilį. Paėmęs peilį ir išėjęs į lauką prie šašlykinės, prie lauko įėjimo durų, ant laiptų aikštelės, dar girdėjo kaip A. R. kalba toliau apie jį, todėl priėjo prie A. (neatsimena - ar iš nugaros, ar iš šono), laikydamas rankoje peilį pakėlė A. prie veido, skruosto (kurios veido pusės - neatsimena), norėjo išgąsdinti, bet tikrai nenorėjo „G.“ sužaloti. Kuomet jis pridėjo peilį prie A. veido, tuo metu šis pasisuko ir prasidėjo grumtynės. Nematė, kur jis A. sužalojo, jis mosikavosi peiliu. Neturėjo tikslo A. sužaloti, jis netaikė tyčia į gyvybiškai svarbias vietas, tik „mosikavo“ rankomis, kur gavosi ten ir pataikė. Viskas įvyko labai greitai, nesitikėjo, kuomet G. pridėjo peilį prie veido, kad šis priešinsis ir jį puls. Jis galvojo, kad „G.“ jo veiksmų išsigąs, sustings ir nesipriešins. Kuomet „G.“ pradėjo priešintis, įvyko grumtynės, peiliu „mosikavo“ prieš „G.“, bandė tokiais savo veiksmais atgrasinti nuo savęs. Kiek kartų dūrė peiliu, jis negali atsakyti, kadangi viskas vyko labai impulsyviai. Kas „G. padėjo, išvežė į ligoninę, jis nematė. Per kavinės - šašlykinės kampą vienas išėjo, pasitraukė link Daugų gatvėje esančių kapinių. Prie kapinių vartų pamatęs konteinerius, į vieną iš jų išmetė peilį, kuriuo sužalojo A. R.. Per kapines kažkur išėjo. Jis domėjosi šia byla, žinojo, kad A. R. guli ligoninėje, buvo minčių aplankyti, išsiaiškinti šią situaciją, tačiau savo kanalais sužinojo, kad jo ieško A. draugai, kad nori susidoroti su juo ir šeima. Po įvykio praėjus apie trims dienoms, prie savo namų (duomenys neskelbtini), pastebėjo „BMW“ markės automobilį, kuris, tikrai žinojo, priklauso A. R., matė, kad automobilyje sėdi 4-5 asmenys, žinojo, kad laukia jo. Po įvykio jautėsi sekamas, stebimas, gaudavo žinutes per kitus asmenis, kurių neįvardins, kad jam bus negerai, kad su juo susidoros. Nori pasakyti, kad jis nesislapstė nuo teisėsaugos, bet saugojo save ir savo šeimą, privengdavo rodytis viešose vietose, bijojo dėl savo saugumo. 2013 m. rugpjūčio gale išvyko iš Lietuvos į Olandiją autobusu, o iš ten keltu kėlėsi į Angliją, į Londoną, pas savo brolį R. U.. Ten kurį laiką ir gyveno. A. R. pažinojo nuo paauglystės, jų amžius panašus. Po įvykio nebuvo susitikęs su A. R., jo neatsiprašė, minėjo, kad bijojo dėl savo saugumo, nes A. R. draugai jo ieškodavo, sekdavo. Jis žino, jog Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1655 eurų civilinį ieškinį. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Atlygins padarytą turtinę žalą, kai tik turės galimybę. Šiai dienai jis nedirba, galimybės atlyginti žalą neturi. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi. Dabar spręstų konfliktą kitaip. Tada jį veikė impulsyvumas, spontaniškumas, jautėsi įspaustas į kampą. (3 t., b. l. 112-116).
Kaltinamojo E. U. kaltė sunkiai sutrikdžius A. R. sveikatą įrodyta jo paties prisipažinimu bei teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
2013 m. birželio 16 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų grupės pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013 m. birželio 16 d. 21.47 val. Alytaus apskrities VPK OVS budėtojų grupėje gautas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus telefoninis pranešimas, jog kreipėsi A. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris (vietos ir laiko nenurodė) susižalojo lipdamas per tvorą; dėl durtinės žaizdos pilve, rankoje, - paguldytas į chirurgijos skyrių (1 t., b. l. 1).
2013 m. liepos 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 698/13 (06) nurodyta, kad A. R. kliniškai nustatyta kiauryminis durtinis – pjautinis pilvo ertmės sužalojimas su plonžarnės ir plonžarnės pasaito pažeidimu bei nustatyta nekiauryminė durtinė – pjautinė žaizda kairiame pašonkaulyje ir durtinės – pjautinės žaizdos kairiame skruoste, kairės ausies kaušelyje, kairiame dilbyje; sužalojimai padaryti veikiant pilvo kairę pusę, kairį dilbį ir galvos kairę pusę aštriu, duriančio – pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, galimai peilio geležte; sužalojimų padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į aštrų, duriančio – pjaunančio tipo žalojantį daiktą mažai tikėtina; sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais; sužalojimų visuma dėl kiauryminio pilvo ertmės sužalojimo kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas; nekiauryminė durtinė – pjautinė žaizda kairiame pašonkaulyje ir durtinės – pjautinės žaizdos kairiame skruoste, kairės ausies kaušelyje bei kairiame dilbyje tiek visumoje, tiek kiekviena atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 6-8).
2013 m. rugpjūčio 9 d. įvykio apžiūros protokole (su priedu - fotolentelė) aprašyta įvykio vieta – V. V. individualiai įmonei priklausančios šašlykinės teritorija Alytuje, Ulonų g. 67, (1 t., b. l. 95-97).
2013 m. liepos 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja D. V., jai pateikus asmenų nuotraukas nurodė, kad nuotraukoje Nr. 5 (E. U. nuotrauka) pagal veido bruožus atpažįsta asmenį, kuris yra dažnas klientas šašlykinėje Alytuje, Ulonų g. 67, ir jis 2013 m. birželio 16 d. apie 21 val. priėjęs prie baro paprašė duoti peilį, kurį pasiėmęs nuėjo prie lauke stovinčio asmens, pravarde „G.“, priėjęs „G. iš už nugaros, peiliu pertraukė prie gerklės, bet „G.“ rankomis atmušė jo rankas ir atsisuko veidu į šį asmenį. (1 t., b. l. 121-122).
2013 m. liepos 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja D. V., jai pateikus asmenų nuotraukas nurodė, kad nuotraukoje Nr. 6 (A. R. nuotrauka) atpažįsta asmenį, kuris yra dažnas šašlykinės lankytojas, jo pravardė „G.“, 2013 m. birželio 16 d. apie 21 val. prie šio asmens, stovėjusio prie šašlykinės Alytuje, Ulonų g. 67, iš už nugaros priėjo, kaip dabar jai žinoma, E. U. ir peiliu pertraukė gerklės srityje (1 t., b. l. 123-124).
2013 m. liepos 1 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad barmenė – padavėja D. V. pateikė kavinėje-šašlykinėje Ulonų g. 67, Alytuje, naudojamą stalo peilį (1 t., b. l. 163), kuris 2013 m. liepos 22 d. daiktų apžiūros protokole (su priedu - fotolentele) aprašytas, bei nurodyta, kad pateikto peilio geležtės ilgis 11 cm, kriaunų ilgis 9,5 cm, ašmenys dantyti (1 t., b. l. 164-165).
2013 m. liepos 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. V. pateikė CD diską su vaizdo įrašu, kuris 2013 m. liepos 12 d. apžiūros protokole aprašytas. Nurodyta, kad nustatyta, jog jame nufilmuoti įvykiai Alytuje, Ulonų g. 67, priešais kavinės - šašlykinės pagrindines duris (kieme). Vaizdo įrašo pradžios data ir laikas: 2013-06-16, 20:31 val. Vaizdo įraše 20:35 val. užfiksuota, kad prie kavinės privažiavo BMW automobilis, iš jo dešinės pusės galinės dalies išlipo A. R., o iš kairės pusės galo - vyriškis, dėvintis žalios spalvos marškinėlius. Abu priėjo prie asmenų, stovėjusių lauke prie įėjimo durų. Su vienu iš jų A. R. pasisveikino ir apsikabino. 20:41 visi asmenys galimai nuėjo į kavinės-šašlykinės vidų, nes lauke jų nematyti. 20:50 išeina grupė asmenų į kiemą. 20:54 išeina A. R. ir bendrauja su kieme esančiais asmenimis. 20:55 prie kavinės atvyksta tamsios spalvos automobilis, iš kurio išlipa 2 vyriškiai ir mergina, o automobilis nuvažiuoja į gatvę. Vienas iš vyriškių - E. U., jis dėvi tamsios spalvos marškinėlius su šviesiomis juostomis šonuose, šortus ir šviesios spalvos sportinius batelius. 20:56:20 A. R. su E. U. nueina nuo kavinės durų toliau, kur stovi automobiliai. Paskui juos nueina ir asmuo, atvykęs kartu su A. R., dėvintis žalios spalvos marškinėlius. 20:59:20 val. E. U. ir A. R. esant automobilių aikštelėje, asmuo, dėvintis žalius marškinėlius, yra tarp jų, galimai kažkurį iš jų ramina, vėliau nuo jų pasitraukia; 21:00:40 jis prieina su dar vienu jaunuoliu, bando atsistoti tarp A. R. ir E. U.. 21:04 E. U. ir A. R. eina link kavinės. 20:08 lauke prie kavinės stovi A. R. ir E. U., A. R. gestikuliuoja rankomis. Vėliau E. U. apsikabina A. R. per kaklą. 21:09:20 E. U. nuėjo galimai į kavinę. Lauke stovintis A. R. laiko ranką prie ausies, galimai kalba telefonu. 21:09:55 E. U. stovi kovinėje stovėsenoje ir juda (greitu žingsniu) iš vienos vietos į kitą, rankoje laiko kažkokį daiktą. Jį ramina jaunuolis žaliais marškinėliais. E. U. stengiasi iš jo ištrūkti ir prisiartinti prie A. R.. E. U. stengiasi sulaikyti ir asmuo, kuris atvyko su juo. 21:10:43 asmuo tamsiais marškinėliais E. U. pasiveda į šoną, kur nefiksuojama vaizdo kamera. 21:10:55 A. R. paėmęs už rankos lydi automobilio BMW vairuotojas, su kuriuo jis atvykęs, A. R. įsodinamas ant galinės sėdynės, 21:11:33 jie išvažiuoja. Daugiau E. U. ir A. R. vaizdo kamera neužfiksavusi. Vaizdo įrašas baigiasi 21:29 val. (1 t., b. l. 169,170-171).
2013 m. birželio 16 d., 2013 m. rugpjūčio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. R. nurodė, kad niekam jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš, nieko nepasakos apie 2013 m. birželio 16 d. sužalojimo aplinkybes, tai jo asmeninis reikalas (1 t., b. l. 99, 100-101).
2024 m. kovo 18 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. R. nurodė, kad laikosi prieš 10 metų duotų parodymų; nepasakos kaip buvo sužalotas; nereikš civilinio ieškinio, jam jokia žala nepadaryta, pretenzijų neturi (1 t., b. l. 104-106).
2013 m. liepos 29 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. V. nurodė, kad (duomenys neskelbtini)prie paradinių durų stebi vaizdo kamera. Joje fiksuojamas laikas skuba ir nuo realaus laiko skiriasi 9 (devyniomis) minutėmis – skuba į priekį. Apie tai, kad 2013 m. birželio 16 d. apie 21 val. prie šašlykinės E. U. peiliu sužalojo A. R., jis sužinojo iš barmenės D. V.. Barmenė paaiškino, kad vienas klientas, kurį jis žino, paprašė peilio ir jį paėmęs, išėjo į lauką, kur su peiliu perbraukė ar dūrė „G. į gerklę. Peržiūrėjęs fiksuotą medžiagą jis nusistatė, kad tas jam žinomas asmuo yra E. U., kuriam barmenė padavė peilį. Lauko vaizdo kameroje užfiksuota kaip A. R., susiėmusį už šono, draugas veda į automobilį. Kitų asmenų nepažįsta (1 t., b. l. 107-108).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. V. paaiškino, kad 2013 m. birželio 16 d. nuo 11 val. iki 23 val. ji (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. atvyko apie 15 iš matymo pažįstamų futbolininkų, kurie yra dažni šašlykinės klientai. Jie sėdėjo šašlykinėje susistūmę tris didelius stalus. Šiek tiek vėliau, galėjo būti apie 20.30 val. atvyko iš matymo pažįstamas asmuo, pravarde „G.“, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus. Jis vilkėjo šviesiais marškinėliais ir lyg tai šviesiomis džinsinėmis kelnėmis. Jam prisėdus prie futbolininkų stalo, kai kurie futbolininkai atsistojo, atsiskaitė už aptarnavimą ir išvažiavo. Netrukus po „G.“ atvykimo, galėjo būti prieš pat 21 val., į šašlykinę atėjo iš matymo pažįstamas, sportiško sudėjimo, apie 40 metų vyriškis, apsirengęs tamsiais marškinėliais trumpomis rankovėmis, ant kurių baltos juostos. Su juo buvo dar vienas vyriškis panašaus amžiaus, gal šiek tiek smulkesnio sudėjimo ir apie 25 metų amžiaus smulki, tamsių plaukų mergina. Nors atvyko visi trys kartu, tačiau salėje jie buvo atskirai. Smulkesnio sudėjimo vyriškis su mergina sėdėjo salėje prie staliuko dviese, o tas stambesnio sudėjimo nuėjo prie futbolininkų staliuko. Ji matė, kad jis bendravo su „G.“ ir prie stalo, ir lauke. Į lauką jie abu buvo išėję apie 3 kartus. „G. būnant lauke netoli paradinių durų, prie baro priėjo tas stambesnio sudėjimo vyriškis, kurį ji atpažintų iš veido bruožų ir paprašė paduoti jam peilį. Ji nepastebėjo, ar tas vyriškis prie baro atėjo pakilęs nuo stalo, ar iš lauko. Neatrodė neblaivus. Nieko blogo nepagalvojusi ji padavė jam stalinį peilį mediniu kotu. Peilio geležtė su dantukais ir smailu galu. Šašlykinėje visi staliniai peiliai vienodi. Peilį pasiėmęs asmuo jo negrąžino. Pasiėmęs peilį asmuo išėjo iš šašlykinės pro paradines duris. Ją tai nustebino ir ji pradėjo stebėti, kur vyriškis tą peilį nešasi. Pamatė kaip vyriškis priėjo prie „G.“, kuris tuo metu stovėjo paradinių durų dešinėje, prie lango stiklo ir abejose per alkūnės sulenktose rankose prieš save laikė mobiliojo ryšio telefoną. Ji matė kaip tas vyriškis, priėjęs „G. iš už nugaros, peiliu pertraukė šiam gerklės aukštyje, bet „G.“ rankomis spėjo atmušti vyriškio rankas ir atsisuko į jį. Abu susistumdė ar susikibo. Ji labai išsigando ir nuspaudė apsaugos pultelį, po to iš karto paskambino į bendrą pagalbos centrą 112 ir viską šiems papasakojo, tada sujungė su policija ir jiems viską iš naujo papasakojo. Telefonu ji kalbėjo iš kitos tarnybinės patalpos, tai nematė kuo pasibaigė tas incidentas ir ar „G. padarė kokius nors sužalojimus. Kai ji sugrįžo į salę, visi jau buvo išvažiavę. Ta mergina su vyriškiu taip pat išvažiavo nesulaukę savo užsakymo. Šašlykinėje nuo atvykimo iki išvykimo jie buvo iki 20 min. Pokalbio tarp „G.“ ir to asmens ji negirdėjo, nežino kodėl tarp jų įvyko tokio pobūdžio incidentas (1 t., b. l. 109-110, 113-114).
2013 m. rugsėjo 9 d. pakartotinai apklausiama D. V. nurodė, kad laikosi anksčiau duotų parodymų. Papildomai parodė, kad 2013 m. birželio 16 d. apie 21.30 val. A. R. į šašlykinę atėjo būdamas akivaizdžiai neblaivus, bet nesužalotas. Jo drabužiai buvo švarūs, krauju nesutepti ir jokių sužalojimų nesimatė. Šašlykinės teritorijoje nebuvo jokių tvorų, nuo automobilių stovėjimo vietos iki įėjimo nebuvo ir nėra jokių kliūčių (tvorų, virbų ar kt.) ant ko būtų galima užgriuvus susižaloti (1 t., b. l. 115).
2013 m. liepos 26 d. parodymų patikrinimo vietoje metu D. V. Alytuje, Ulonų g. 67, šašlykinėje, paaiškino, kad jai būnant už baro, prie baro priėjo E. U. ir paprašė peilio, kurį ji jam padavė ir stebėjo, ką toliau jis darys. E. U. išėjo pro paradines duris, priėjo iš už nugaros prie A. R. „G.“, kuris tuo metu prieš save rankose laikė telefoną ir stovėjo nugara į paradinių durų pusę, dešiniu šonu į lango pusę. E. U. pakėlė lyg tai dešinę ranką su peiliu kaklo aukštyje ir padarė judesį kaip apkabindamas už kaklo, tarsi bandytų A. R. perpjauti kaklą; ji matė, kaip A. R. savo rankomis atstūmė E. U. rankas ir atsisuko į U. (1 t., b. l. 116-120; vaizdo įrašas saugomas prie bylos).
2013 m. lapkričio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. L. paaiškino, kad 2013 m. birželio mėn., vakare, galėjo būti apie 20.30 val., tikslios dienos ir laiko neprisimena, A. R. priklausančiu automobiliu BMW, pilkos spalvos, valstybinio numerio neprisimena, atvežė A. R. į šašlykinę Ulonų g., Alytuje. A. R. paprašė nuvežti, nes buvo neblaivus. A. R. buvo apsirengęs marškinėliais trumpomis rankovėmis ir lyg šortais. Neprisimena, kokios spalvos drabužiai buvo, bet tikrai nebuvo sutepti krauju. A. R. nebuvo sužalotas. Jis A. R. nuvežė į šašlykinę, abu nuėjo į salę. A. R. prisėdo prie futbolininkų, sėdėjusių prie sustumtų stalų. Jis pats nieko neužsisakinėjo ir grįžo į automobilį. Neprisimena, ar jis išvyko ir po to sugrįžo, ar tiesiog sėdėjo mašinoje ir laukė A. R.. Jam atrodo, lyg kažkur išvažiavo, o maždaug po 30 min. A. R. paskambino ir pasakė atvažiuoti jo paimti. Kai jis atvažiavo, A. R. vienas lauke rūkė netoli durų. Pastatęs automobilį priėjo prie A. R., pasakė, kad važiuojam, bet šis sakė dar truputėlį pabus ir važiuosim. Jis ėjo į automobilį laukti A. R.. Mašina nuo A. R. stovėjo iki 10 m atstumu. Tuo metu kai kalbėjosi su A., šis buvo sveikas, nesužalotas. Eidamas į automobilį pamatė kaip iš kavinės išėjo ir prie A. R. priėjo apie 4 vyriškiai, kurie tarpusavyje pradėjo stumdytis. Jis nesuprato, kas su kuo stumdosi – ar stumdo visi vieną A. R., ar kažkuris vienas su juo stumdosi, o kiti bando atitraukti, tikrai nesuprato. Jis iš karto grįžo prie jų ir pamatė kruvinus A. R. marškinėlius kažkur šono srityje. A. R. laikėsi ranka susiėmęs už kraujuojančios vietos ir sakė „vežk greičiau į ligoninę“. Kuris iš tų vyriškių sužalojo A. R., jis nematė, bet jam prie jų priėjus jie išsiskirstė – du vyriškiai ir mergina nuėjo link „Dainavos“ siuvimo fabriko, o kiti nuėjo į šašlykinę. Jis nematė, kurio asmens rankose buvo peilis, nematė paties sužalojimo fakto, bet gali patvirtinti, kad A. R. buvo sužalotas prie šašlykinės. Jis iš karto A. R. nuvežė į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių. A. R. paguldė į ligoninę. Asmenų, priėjusių prie A. R., jis nepažįsta ir neįsidėmėjo. Automobilyje nukentėjusysis taip pat nepasakė, kas ir dėl kokios priežasties jį sužalojo, labai mažai kalbėjo, tik prašė paskubėti, sakė, kad blogai jaučiasi. Nežino, ar A. R. jautėsi blogai dėl girtumo ar dėl sužalojimo, neklausė apie tai (1 t., b. l. 125-126)
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama E. U. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Byloje nenustatyta, jog teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Visi aukščiau aptarti įrodymai vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusių įrodymų visumą. Išdėstyti įrodymai patvirtina, jog E. U. tyčia, sudavė nukentėjusiajam A. R. mažiausiai keturis smūgius į galvos kairę pusę, kairį dilbį ir pilvo kairę pusę, ko pasekoje buvo padarytas kiauryminis durtinis-pjautinis pilvo ertmės sužalojimas su plonžarnės pasaito pažeidimu bei nekiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairiame pašonkaulyje, durtinės-pjautinės žaizdos kairiame skruoste, kairės ausies kaušelyje ir kairiame dilbyje, kvalifikuojamą kaip sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas daro išvadą, kad E. U. suprato savo veiksmus, nes po įvykusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju, nuėjo pasiimti peilio, t. y. suvokė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti pasekmės ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nenorėjo nukentėjusiojo sužaloti, ketino tik jį pagąsdinti, tačiau prasidėjus susistumdymui pataikė ir sužalojo nukentėjusįjį. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas. Darytina išvada, kad E. U. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš A. R. kvalifikuoti teisingai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.
Skirdamas bausmę E. U. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas sunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (sunkiai sužalotas nukentėjusysis), kaltinamojo asmenybę (teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka bausmes užsienio valstybėje).
Teismas, skirdamas bausmę E. U., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–4 dalių nuostatomis. E. U. padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurio pavojingumo laipsnis yra didesnis negu rūšinis, nes buvo panaudotas peilis, sužalojimai padaryti gyvybiškai svarbiose vietose, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekiant aiškintis santykius su A. R., nusikalstama veika A. R. padaryta fizinė žala, o Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padaryta 1 655,83 Eur dydžio turtinė žala, kuri nėra atlyginta. E. U. praeityje kelis kartus teistas, taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, šiuo metu atlieka bausmę užsienio valstybėje, teistumas neišnykęs, per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje administracine tvarka nebaustas, nes negyveno, tačiau teistas Didžiojoje Britanijoje už tyčinius nusikaltimus, kas E. U. asmenybę apibūdina visumoje neigiamai, rodo tam tikrą jo polinkį elgtis nusikalstamai ir kitaip priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, o tai leidžia daryti išvadą, kad iš ankstesnių teistumų teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. E. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Gynyba prašė kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą aplinkybę – kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, o taip pat BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą aplinkybę – kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Kaltinimą palaikanti prokurorė su tuo nesutiko.
BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas (veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai). Lietuvos teismų praktikoje yra nustatyta, kad didelis susijaudinimas yra vertinamas kaip fiziologinis afektas. Fiziologinis afektas yra tokia psichologinė būsena kurios metu žmogaus gebėjimas suvokti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti yra labai sumažėjęs, todėl kaltininko padaryta nusikalstama veika gali būti pripažinta privilegijuota. Teisiniu požiūriu galima išskirti dvi afekto rūšis:1) patologinį afektą (tai pats didžiausias susijaudinimo laipsnis, kurios metu pasireiškia psichinės veiklos sutrikimai); 2) fiziologinį afektą (tai silpnesnis susijaudinimo laipsnis, priskiriamas normaliai būsenai). Patyrus patologinį afektą asmuo gali būti pripažintas nepakaltinamu padarius nusikaltimą, kadangi žmogus visiškai nesupranta savo veiksmų ir negali savęs valdyti. Fiziologinis afektas gali būti pripažintas asmens kaltę švelninančia aplinkybe, kadangi asmens gebėjimas suvokti ir valdyti savo veiksmus yra išlikęs, tik susilpnėjęs. Išklausius kaltinamojo parodymus, o taip pat ištyrus kitus įrodymus nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko pokalbis, kurio metu nukentėjusysis galimai, kažką neetiško, grasinančio pasakė, kaltinamojo ar jo artimų žmonių atžvilgiu, dėl ko kaltinamasis susinervino, kaip pats nurodė buvo labai piktas. Tolimesni kaltinamojo veiksmai rodo, kad smūgių sudavimas peiliu vyko, praėjus laiko tarpui. Nukentėjusysis buvo lauke, o kaltinamasis savo veiksmams apgalvoti turėjo laiko, t. y. nors ir kaip nurodė susinervavo, jautė įtampą, tačiau nuėjo prie baro, paėmė peilį ir tik tada išėjęs iš kavinės į lauką, ėmė atlikinėti nusikalstamus veiksmus t. y. smūgiuoti peiliu.
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta aplinkybė – kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Teismas išklausęs kaltinamojo parodymus, o taip pat ištyręs bylos medžiagą neturi duomenų, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis, jog būtent jis išprovokavo tokį kaltinamojo elgesį, nes jokių tai patvirtinančių įrodymų ikiteisminio tyrimo metu surinkta nebuvo.
Visgi, nors šioje nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, aukščiau aptartų, gynybos nurodytų, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas atkreipia dėmesį į paties nukentėjusiojo veiksmus iš karto po įvykio ir viso ikiteisminio tyrimo metu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dėl sužalojimo nukentėjusysis pareiškimo nerašė įvykio metu, t. y. 2013 metais, pats neįvardijo jį sužalojusio asmens, priešingai klaidino ir apsunkino ikiteisminį tyrimą, neduodamas parodymų. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina ir į tai, kad po įvykio praėję daugiau kaip 12 metų. Atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką ir E. U. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. U. už nusikalstamos veikos, numatytos 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinkus sankcijoje numatytą vienintelę, su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu vidurkis.
Nagrinėjant kaltinamojo E. U. baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio išsprendimo.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 655,83 Eur dydžio turtinės žalos, patirtos dėl A. R. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Nustatyta, kad sunkiai A. R. sveikatą sutrikdė E. U.. Žalos dydis įrodytas pateiktu gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Tai sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. spalio 7 d. pažymą Nr. APD-2025-11012, dėl 408,36 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš E. U.. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu imperatyviu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad E. U. yra suimtas. Atsižvelgiant į tai, taip pat kad E. U. atlieka laisvės atėmimo bausmę, be to registruoto turto neturi, jam skirta ilgalaikė terminuoto laisvės atėmimo bausmė, darytina išvada, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą neišieškoti iš E. U. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Kiti klausimai
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (3 t., b. l. 145-148) paliktina galioti iki E. U. bus grąžintas į Jungtinę Karalystę atlikti likusią jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis daiktas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Prie bylos pridėti kompaktinis diskas su liudytojos apklausos vaizdo įrašu ir specialisto išvados Nr. 11K-169(16) priedai – du kompaktiniai diskai ir du lapai su nuotraukomis paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
E. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. U. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės faktinio vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki E. U. bus grąžintas į Jungtinę Karalystę atlikti likusią jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jos naudai iš E. U. priteisti 1 655,83 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 655,83 Eur sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Neišieškoti iš E. U. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Prie bylos pridėtus kompaktinį diską su liudytojos apklausos vaizdo įrašu ir specialisto išvados Nr. 11K-169(16) priedus – du kompaktinius diskus ir du lapus su nuotraukomis palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o laisvės atėmimo bausmę atliekančiam kaltinamajam – per 20 dienų nuo jo nuorašo ar kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.
Teisėja Živilė Janavičienė
