Baudžiamoji byla Nr. 2K-283-942/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39027-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.9.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (A. M.) kasacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta dešimties mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams; taikant BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, paskiriant pareigas gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, ir tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktai); vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones ketveriems metams, jos terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – I. M. vardu registruoto automobilio,,Mitsubishi Outlander Sport“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. nutartis, kuria nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. M. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mitsubishi Outlander Sport“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės (nustatyta 2,36 promilės, pakartotinio patikrinimo metu – 2,16 promilės) neblaivumas.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. parašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. nutarties dalis, netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – I. M. vardu registruoto automobilio „Mitsubishi Outlander Sport“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, taikydami BK 72 straipsnio nuostatas, pažeidė turto konfiskavimo taikymo teisinius pagrindus, proporcingumo principą, nesirėmė aktualia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai ir kt.), kasacinės instancijos teismo suformuota teismų praktika (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-49-788/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-34-699/2018 ir kt.).
2.2. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Ir nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje nustatoma daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), baudžiamoji atsakomybė taikoma kaip kraštutinė (ultima ratio) priemonė, tačiau tai nėra pagrindas iš esmės keisti BK 72 straipsnio taikymo praktiką, kai nėra nusikaltimų sistemiškumo (kartotinumo) ir nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių. Šiuo nagrinėjamu atveju transporto priemonė neturėtų būti konfiskuojama, nes ši baudžiamojo poveikio priemonė būtų tikrai neproporcinga (neadekvati) kasatoriaus padarytam teisės pažeidimui, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenis labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.
2.3. Teismai neįsigilino į būtent šios bylos faktines aplinkybes, kurias patvirtina bylos duomenys, kad automobilis labai reikalingas kasatoriaus sutuoktinei I. M. važinėti nemažą atstumą į darbą ir vežti į darželį trejų metų sūnų, naudojantis automobiliu padėti neįgaliems savo motinai, globotinei ir kasatoriaus tėvui, taip pat ir į automobilio vertę, kasatoriaus darbdavio pateiktą charakteristiką, kurioje jis apibūdinamas tik teigiamai ir nurodyta, kad pastaruoju metu kasatoriaus, atvirai papasakojusio, kad vairavo neblaivus, ir labai smerkiančio savo poelgį, elgesys dar labiau pasikeitė į gerąją pusę, kad nuo padaryto nusikaltimo praėjo beveik devyni mėnesiai ir kasatorius vykdo teismo įpareigojimą nevairuoti, nusikaltimas, už kurį nuteistas kasatorius, yra padarytas ne iš savanaudiškų paskatų. Šiuo metu jau beveik šešis mėnesius automobilis „Mitsubishi Outlander Sport“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra naudojamas išskirtinai kilniems tikslams ir visuomenės poreikiams tenkinti, tokia jo paskirtis ir išliks, jei teismas jo nekonfiskuos. Tuo atveju, jeigu bus taikytas konfiskavimo institutas, tiesiogiai nukentės kasatoriaus sutuoktinė, prieš kurios valią buvo pasinaudota automobiliu, išlaikomi asmenys, kurie nesusiję su kasatoriaus padaryta nusikalstama veika, o ši baudžiamojo poveikio priemonė neturės tiesioginio nubaudimo poveikio kasatoriui, kaip kaltininkui, ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Nors yra galimybė, jeigu bus konfiskuota transporto priemonė, reikalauti atlyginti žalą iš tokį teisės pažeidimą padariusio asmens, šiuo atveju tai labiau teorinis nei praktinis žalos atlyginimas. Kasatorius šiuo metu dirba, bet jo atlyginimas nedidelis, turi skolinių įsipareigojimų, neturi santaupų, žalos atlyginti nesugebėtų. Dėl šiuo metu ypač sunkios šeimos finansinės padėties kasatorius tokiu aktualiu klausimu net neišgalėjo savo lėšomis pasisamdyti advokato ir buvo priverstas apeliacinės instancijos teisme pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba. Tai patvirtina aplinkybę, kad kasatoriui bus materialiai ir morališkai nepakeliama našta turto konfiskavimo taikymas 8000 Eur vertės daiktui. Pažymėtina ir tai, kad kasatorius visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą nuo sulaikymo momento. Įvertinus pirmiau minėtas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, akivaizdu, kad šioje byloje transporto priemonės (automobilio) konfiskavimas neatitiktų šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirties, prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, būtų perteklinis ir nederėtų su kitomis kasatoriui paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasatorius neginčija kaltės, byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo, bet nesutinka su teismų sprendimu paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – I. M. vardu registruoto automobilio „Mitsubishi Outlander Sport“ konfiskavimą. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.
3.2. Baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu nuteistajam A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – I. M. vardu registruoto automobilio „Mitsubishi Outlander Sport“ konfiskavimas atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, neprieštarauja BK straipsnių, reglamentuojančių šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymą, nuostatoms. Teismai nagrinėjamoje byloje pakankamai išsamiai ir tinkamai argumentavo, kodėl nuteistajam A. M., be kitos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams), skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).
3.3. Priešingai nei teigia kasatorius, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas iš esmės analogiško turinio, kaip ir kasacinis, nuteistojo apeliacinį skundą dėl transporto priemonės konfiskavimo pagrįstumo, vertino transporto priemonės konfiskavimo taikymo proporcingumo klausimą, atsižvelgdami į būtinumo užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atsižvelgė į bylos duomenis, susijusius tiek su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, tiek su kaltininko A. M. asmenybe.
3.4. Byloje nustatyta, kad A. M. vairavo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį, sutuoktinės vardu registruotą automobilį „Mitsubishi Outlander Sport“, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas (nustatyta 2,36 promilės, pakartotinio patikrinimo metu nustatyta 2,16 promilės), taigi kaltininkas BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė tyčia, todėl teismai pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti privalomai konfiskuotas.
3.5. Bylos duomenys patvirtina, kad kasatorius automobilį vairavo žinodamas, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą jam buvo uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Kasatorius A. M. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo: 2017 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 243 straipsnį. Pažymėtina, kad įvykio dieną važiuodamas minėtu automobiliu nuteistasis buvo nusipirkęs 100 ml talpos plastikinę pakuotę degtinės, ją važiuodamas išgėrė, o nusikalstama veika buvo nutraukta policijos pareigūnų, kurie sustabdė nuteistojo vairuojamą automobilį, gavę pranešimą apie važiuojantį automobilį, kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Šios aplinkybės rodo nuteistojo itin neatsakingą ir niekinantį požiūrį į visuomenės priimtas elgesio taisykles, nuteistojo veiksmai akivaizdžiai kėlė realų pavojų ne tik jo paties, bet ir kitų eismo dalyvių ir aplinkinių saugumui.
3.6. Teismai, taikydami ginčijamą baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat įvertino visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo A. M. asmenybę, kad dirba, turi šeimą, mažametį vaiką, visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs šią veiką, gydosi nuo alkoholio priklausomybės, ir pagrįstai atkreipė dėmesį ir į jo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis, kad baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės ją vairuoti, be to, jis nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, jau trečią kartą yra teisiamas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Pirmą kartą A. M. buvo nuteistas Lenkijos Respublikoje Elko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu, du kartus už analogišką nusikalstamą veiką nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo: 2017 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį bauda ir 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 243 straipsnį terminuota laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą dvejiems metams bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą. Tačiau teismų skirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės nesulaikė nuteistojo A. M. nuo naujos analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, vėl neblaivus vairavo transporto priemonę, o tai rodo, kad nuteistasis, dar kartą šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, yra visiškai abejingas visuomenės priimtoms elgesio taisyklėms, galimoms savo elgesio sunkioms pasekmėms, o po ankstesnių teistumų nepadarė teigiamų išvadų.
3.7. Kasatoriaus skunde nurodytos aplinkybės dėl automobilio poreikio šeimos interesams, finansinių nuostolių, kuriuos patirs šeimos nariai, teigiamų jo elgesio pokyčių, įvertinus kartu su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, nėra pakankamos išvadai, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų proporcingumo principą. Kasatoriui, kuris jau buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, buvo žinoma, kad toks jo neteisėtas elgesys (automobilio vairavimas neblaiviam) gali sukelti kasaciniame skunde nurodytas neigiamas pasekmes tiek jam, tiek jo šeimos nariams bei artimiesiems, bet tai nesulaikė nuteistojo nuo itin šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo – vairavimo neblaiviam, t. y. A. M. nusikalstamą veiką padarė suvokdamas, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė už tokio pažeidimo padarymą, bus paskirta sankcijoje nustatyta bausmė ir taikytos baudžiamojo poveikio priemonės, suprasdamas tokio neteisėto elgesio neigiamas pasekmes savo paties ir savo artimųjų gyvenimo kokybei.
3.8. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, darytina išvada, kad kasacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas nuteistajam A. M. yra paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. M. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse jau yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, nuteisto už automobilio vairavimą esant neblaiviam (pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, o pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją – pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (2019 m. sausio 11 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d.)), transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad: 1) BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalo skirti įstatyme nurodytą turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, nustatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę.
6. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad A. M. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mitsubishi Outlander Sport“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės (nustatyta 2,36 promilės, pakartotinio patikrinimo metu – 2,16 promilės) neblaivumas.
7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise sau ir savo sutuoktinei I. M. priklausantį automobilį „Mitsubishi Outlander Sport“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) dirba, šeimoje augina mažametį vaiką, visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs šią veiką, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės ją vairuoti, įtrauktas į psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitą dėl priklausomybės nuo alkoholio, gydosi nuo alkoholio priklausomybės, bet yra trečią kartą teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką, ją padarė neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, nes baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta 2,16 promilės etilo alkoholio, nepaisydamas tokios savo būklės, neišnykus teistumui už tyčinį analogišką nusikaltimą. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės rodo A. M. abejingumą savo, kaip vairuotojo, pareigoms, o jo veiksmai kėlė didelį pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių bei jo paties sveikatai ar net gyvybei. Dėl to teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonės konfiskavimas atitiktų šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, ir, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skyrė A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – I. M. vardu registruoto automobilio,,Mitsubishi Outlander Sport“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.
8. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo pagrįstumo, pritarė pirmiau nurodytai pirmosios instancijos teismo motyvuotai išvadai ir sprendimui konfiskuoti automobilį, nes nenustatė pagrindo konstatuoti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Pritartina ir apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvams, kad bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei nustatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.
9. Taigi, kaip matyti iš teismų priimtų nuosprendžio bei nutarties, teismai analizavo A. M. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir transporto priemonės konfiskavimo, proporcingumo klausimą, atsižvelgdami į būtinumo užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, į bylos aplinkybes, susijusias tiek su konkrečia nagrinėjama nusikalstama veika, tiek su kaltininko A. M. asmenybe. Įvertinę situaciją byloje teismai nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus padės įgyvendinti būtent kartu taikomi uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones ketveriems metams ir transporto priemonės konfiskavimas.
10. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų padaryta išvada, nes ji padaryta laikantis baudžiamojo poveikio priemonių taikymą reglamentuojančių BK nuostatų, pagrįsta tuo, kad turto konfiskavimo klausimą būtina vertinti visų nustatytų aplinkybių kontekste, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose. Kasatoriaus nurodytos aplinkybės nagrinėjamoje situacijoje – kad automobilis naudojamas rūpinantis neįgaliais artimaisiais bei mažamečiu sūnumi ir kad aptariama transporto priemonė yra vienintelis šeimos automobilis – nevertintinos kaip išskirtinės. Be to, įvertintina ir tai, kad turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai nenustatė.
11. Teismų išvadų teisingumą byloje nagrinėjamoje situacijoje patvirtina ir tai, kad nors kasatorius A. M. nuosekliai tvirtina, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, neigiamai vertina savo veiksmus, nurodo teigiamus savo elgesio pokyčius, tačiau taip selektyviai akcentuodamas iškreipia bylos duomenis, bando sumenkinti ir pateisinti savo elgesį, nes kasatorius yra ne tik administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir jau trečią kartą teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką, ją padarė esant neišnykusiam teistumui už tyčinį analogišką nusikaltimą, praėjus devyniems mėnesiams nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Tokios aplinkybės rodo, kad kasatorius nevertina savo veiksmų kritiškai, o nuo itin šiurkštaus teisės pažeidimo, keliančio didelį pavojų aplinkiniams, jo nesulaiko net ir jo paties kasaciniame skunde nurodytos neigiamos pasekmės šeimos nariams bei artimiesiems. Taigi, įvertinus visumą nagrinėjamos bylos aplinkybių, kasacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas A. M. – būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.
12. Nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Eligijus Gladutis
Aurelijus Gutauskas
