Baudžiamoji byla Nr. 2K-288-788/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04308-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.9.1; 1.1.9.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžio.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nuosprendžiu E. K. dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281(1) straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1500 Eur užstatu vieneriems metams ir byla jam nutraukta.
E. K. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir uždraudimas vienerius metus naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nuosavybės teise priklausančio automobilio „Toyota Verso“ konfiskavimas.
Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta dėl kaltinimo tuo, kad 2020 m. sausio 29 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Verso“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai tikrinimo metu jam nustatytas 1,66 promilės neblaivumas.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu E. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 5 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir nepagrįstai konfiskavo automobilį. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad: 1) baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai; 2) konfiskavimo taikymas, kai jau yra paskirtos kitos baudžiamojo poveikio priemonės, yra išimtis, o ne taisyklė, todėl turi būti pagrįstas išskirtinėmis aplinkybėmis. Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą, teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į šias aplinkybes: ar teisėtai buvo įgytas turtas; ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje; ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas; ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir panašiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>). Šiuo atveju automobilis įgytas teisėtai, jo palikimas asmens dispozicijoje nekelia pavojaus visuomenei, nes abiejų instancijų teismai pripažino, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, automobilis nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, todėl šia prasme pagrindo konfiskuoti automobilį nėra.
2.2. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad yra grėsmė, jog, nekonfiskavus automobilio, nebus užtikrinti prevenciniai tikslai ir jis (E. K.) nebus atgrasytas nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje, tačiau kartu neabejojo pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tokia teisinė argumentacija yra nenuosekli. Teismo argumentas, kad E. K. sutuoktinė neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl automobilis nebus naudojamas mažiausiai metus, taip pat nenuoseklus. Faktas, kad šeima negalės naudotis automobiliu mažiausiai metus, savaime yra papildomas neigiamas padarinys, paneigiantis būtinybę jį konfiskuoti.
2.3. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad jo (E. K.) nuo nusikaltimo padarymo nesulaikė žinojimas, jog vairuodamas neblaivus jis gali netekti už paskolą įgyto automobilio. Vadinasi, kaip pažymėjo teismas, padarius tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, automobilio konfiskavimas automatiškai yra būtinas. Tačiau tai prieštarauja BK 67 straipsnyje įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės iš esmės atitinka administracinio nusižengimo pasekmes, nėra korektiškas ir tinkamas spręsti dėl turto konfiskavimo taikymo pagrįstumo.
2.4. Įvertinęs visas aplinkybes, apibūdinančias padarytą veiką ir jo asmenybę, taip pat tai, kad automobilis yra šeimos turtas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Įvertinus tai, kad byloje yra nustatytas teisinis pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra logiška ir pakankamai motyvuota. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas, palikdamas galioti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, bet pripažindamas turto konfiskavimo taikymo privalomumą, nesivadovavo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisine prigimtimi ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi tokiais atvejais, be to, kaip jau minėta, pateikė nenuoseklius argumentus.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:
3.1. BK 281(1) straipsnio dispozicijoje nėra išskirtos vietos, kuriose neblaivaus asmens transporto priemonės vairavimas yra pavojingesnis, tačiau, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad kasatorius, vairuodamas automobilį neblaivus, darbo dienos metu ir atvažiavęs prie vaikų darželio, neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei ir tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta sunkių padarinių.
3.2. Nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentu, kad, teismui nustačius BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą sąlygą ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra pagrindo konfiskuoti automobilį. Tokiais atvejais sprendžiant turto konfiskavimo klausimus visuomet yra vertinama tai, kad nusikalstama veika padaroma tyčia, ji kelia didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių, paties kaltininko sveikatai ir gyvybei. Taip pat yra vertinama ir tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo nepatiria padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nes nėra paskirta bausmė, neatsiranda teistumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzctNjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-77-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-77-648/2019">2K-77-648/2019</a>). Įvertinus bylos aplinkybes, kartu su turto konfiskavimu paskirtų kitų baudžiamojo poveikio priemonių pakankamai mažus dydžius (įmokos dydis artimesnis minimumui, teisės atėmimo terminas minimalus), darytina išvada, kad turto konfiskavimas nėra neproporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai ir yra suderinama su kitomis paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. K. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl turto konfiskavimo taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
5. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimas dėl automobilio konfiskavimo tikslingumo ir suderinamumo su sprendimu atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės išsiskyrė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (20 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir uždraudimas vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones) yra pakankamos teisingumo tikslams įgyvendinti, todėl automobilio konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcingas. Teismas padarė išvadą, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo auklėjamąjį poveikį, taip pat kad nagrinėjamas įvykis buvo atsitiktinis ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog automobilio palikimas tokio asmens dispozicijoje yra negalimas.
6. Apeliacinės instancijos teismas dėl turto konfiskavimo padarė priešingą išvadą, t. y. nagrinėjamu atveju ši teisinė priemonė yra tikslinga ir proporcinga padarytai veikai. Šio teismo vertinimu, E. K. paskirtos dvi minėtos baudžiamojo poveikio priemonės šiuo atveju nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir sulaikyti E. K. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Taip vertindamas, apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad E. K., vairuodamas automobilį neblaivus, darbo dienos metu ir atvažiavęs prie vaikų darželio, neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei ir tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta sunkių padarinių; sėsdamas prie automobilio vairo neblaivus, jis suprato galimas savo veiksmų pasekmes ir galimas rizikas netekti vairuojamo automobilio. Teisėjų kolegija pritaria tokiam vertinimui.
7. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281(1) straipsnyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, teismų praktikoje imperatyvių turto konfiskavimo nuostatų taikymas derinamas su konstituciniu proporcingumo principu, pagal kurį už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-39-495/2020, 2K-80-222/2020 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis) pabrėžiama, kad turto konfiskavimas turėtų būti pagrįstas proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. birželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2019 m. spalio 22 d. sprendimas byloje El Ozair prieš Rumuniją, peticijos Nr. 41845/12, par. 24; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57 ir kt.). Vertindamas taikyto turto konfiskavimo proporcingumą, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteisto asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-39-495/2020).
8. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019 ir kt.).
9. Priešingai nei teigia kasatorius, iš minėtų teisinių nuostatų neišplaukia, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas gali būti taikomas tik kaip išimtis ar grindžiamas tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Teismo diskrecija dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo reiškia, kad toks sprendimas priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad situacija, kai sunkiai apgirtęs asmuo vairuoja transporto priemonę, kurioje yra mažametis vaikas, rodo didesnį vairuotojo neatsakingumą, todėl teismų praktikoje pabrėžiamas šios aplinkybės reikšmingumas sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo tikslingumo ir proporcingumo net ir tuo atveju, kai toks asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg3LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-287-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-287-1073/2018">2K-287-1073/2018</a>, 2K-17-788/2019).
10. Nekartodama visų apeliacinės instancijos teismo pateiktų argumentų dėl pagrindo konfiskuoti automobilį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į itin neatsakingą E. K. poelgį vertinamo įvykio metu. Jis ne tik vairavo automobilį būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,66 promilės neblaivumas), bet ir, būdamas tokios būklės, atvažiavo prie vaikų darželio pasiimti vaiko. Liudytojas V. P. parodė, kad E. K., eidamas į darželį, svirduliavo į šalis, užkliuvo už vartelių, taigi jo neblaivumas buvo išoriškai akivaizdžiai išreikštas. Paėmęs vaiką iš darželio, E. K. šį pasodino į automobilyje esančią kėdutę, o pats sėdo prie vairo ir, užvedęs automobilį, ketino važiuoti. Tik liudytojo V. P. pastangomis tam buvo užkirstas kelias. Be to, E. K. neblaivumą lėmė stipraus alkoholinio gėrimo (degtinės) vartojimas su draugu tiesiog automobilių stovėjimo aikštelėje, žinant, kad netrukus teks važiuoti pasiimti vaiko iš darželio. Sprendžiant iš nustatyto neblaivumo laipsnio ir jo išorinės išraiškos, alkoholio vartojimas būnant prie vairo buvo pakankamai gausus. Šios aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad automobilio palikimas E. K. valdyti iš tikrųjų nekeltų jokio pavojaus ir atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus. Dėl to sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad uždraudimo E. K. vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones ir įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimo faktas nagrinėjamoje byloje nerodo automobilio konfiskavimo neproporcingumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-81-676/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, visos E. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės tarpusavyje suderintos ir proporcingos.
10. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir paskyrė E. K. neproporcingą ir teisingumo tikslų neatitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės (automobilio) konfiskavimą. Todėl konstatuotina, kad pagal kasacinio skundo argumentus pagrindas naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnis) nenustatytas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Eligijus Gladutis
Olegas Fedosiukas
