Baudžiamoji byla Nr. 2K-292-303/2020
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00109-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.4.3; 1.1.4.4.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.4; 1.1.8.10.5; 2.1.13.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 5, 6 dalis, 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2018 m. gruodžio 18 d., kai A. P. pagal Europos arešto orderį šioje byloje buvo konvojuotas iš Vokietijos ir uždarytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) areštinę, ir taikyto suėmimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo laikas. Iš A. P. nukentėjusiajai I. N. solidariai su nuteistaisiais R. K. ir E. V., iš kurių ieškiniai jau priteisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu, priteista 10 155 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajam T. Š. solidariai iš A. P. ir iš nuteistųjų R. K. ir E. V., iš kurių ieškiniai jau priteisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu, priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtos 1636,01 Eur A. P. konvojavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutartimi nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. P. pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis, 180 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kaip kurstytojas ir padėjėjas bendrininkų grupe su dviem asmenimis, kuriems priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bei kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, pagal iš anksto sutartą veiksmų planą bei turėdamas tikslą sukurstyti kitą asmenį pagrobti svetimą turtą 2015 m. lapkričio 27 d. Kaune, adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prikalbino R. K., kuriam priimtas apkaltinamasis nuosprendis, dalyvauti padarant nusikaltimą ir tą pačią dieną su kitu asmeniu E. V., kuriam priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu apie 16.00 val. prie (duomenys neskelbtini), susitikę aptarė būsimo nusikaltimo detales bei pasiskirstė vaidmenimis, po to, teikdamas kitiems asmenims nusikalstamos veikos darymo priemones, apie 16.20 val. A. P. ir E. V. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nuvažiavo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), jame nupirko vieną pakuotę plastikinių suveržiklių tam, kad juos panaudotų plėšimo metu, ir grįžę į susitarimo vietą prie (duomenys neskelbtini) juos perdavė dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir R. K., kurie turėjo įsibrauti į namą, bei dar kartą aptarė planuojamo nusikaltimo detales. Apie 18.05 val., nenustatytam asmeniui „VW Golf“ automobiliu nuvežus R. K. bei du ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis prie namo adresu: (duomenys neskelbtini), E. V. automobilyje „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui automobilyje „VW Golf“ esant atokiau nuo namo bei stebint aplinką, R. K. su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apgaule įsibrovė į I. N. priklausantį namą adresu: (duomenys neskelbtini), prieš nukentėjusiąją I. N. panaudojo fizinį smurtą bei kitaip atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis, t. y. pagriebę už plaukų ir kaklo I. N. ir ją nustūmę į kambarį, suveržę rankas plastikiniais suveržikliais bei pargriovę ant žemės, sugriebę už kaklo ir tempdami už plaukų, grasindami prieš ją ir jos nepilnametį sūnų T. Š. panaudoti fizinį smurtą, dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims nukentėjusį nepilnametį T. Š., gim. 2000 m., paguldžius ant žemės ir už nugaros suveržus rankas plastikiniais suveržikliais, taip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, bendrais veiksmais pagrobė svetimą, I. N. priklausantį, didelės vertės turtą – pinigus (3850 Eur), juvelyrinius dirbinius: auksinius auskarus su deimantais, 850 Eur vertės, baltojo aukso žiedą su deimantu, 650 Eur vertės, baltojo aukso žiedą su deimantu, 1390 Eur vertės, baltojo aukso auskarus su safyru ir deimantais, 280 Eur vertės, baltojo aukso auskarus su deimantais, 300 Eur vertės, geltonojo aukso auskarus su deimantais, 2000 Eur vertės, geltonojo aukso žiedą su rubinu ir deimantais, 400 Eur vertės, baltojo aukso grandinėlę su pakabučiu su topazu ir deimantais, bendros 435 Eur vertės; tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą I. N. priklausantį didelės vertės turtą, bendros 10 155 Eur vertės.
2. Be to, A. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo šaunamąjį C kategorijos ginklą – Turkijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinį dujinį-garsinį pistoletą „Blow M 06“ Nr. 8001679, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas prie draudžiamų ginklų; jį neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame V. K. ir D. K., iki 2016 m. kovo 17 d., kol jis buvo rastas bei paimtas kratos metu policijos pareigūnų.
3. Be to, A. P. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas įtariamojo statusą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 20 d., 2016 m. gegužės 23 d. ir 2016 m. gegužės 27 d. pažeidęs jam paskirtą kardomąją priemonę – registruotis policijos įstaigoje kiekvieną pirmadienį ir penktadienį 9.00 val., turėdamas tikslą suklaidinti policijos pareigūnus, jog neatvyko į policijos įstaigą registruotis dėl pateisinamos priežasties, 2016 m. gegužės 27 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), gydytoją, kuriam jau priimtas procesinis sprendimas, prašydamas jį suklastoti tikrą dokumentą, t. y. formos Nr. 027/a medicinos dokumentų išrašą (siuntimą), įrašant jame tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. P., (duomenys neskelbtini), sirgo ūmiu tonzilitu nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. gegužės 27 d., grafoje „Ligos anamnezė, diagnostiniai tyrimai, ligos eiga, taikytas gydymas, rekomendacijos dėl gydymo / darbo“ nurodant ligos eigą, gydymą, bei šiuos duomenis patvirtinti savo parašu ir antspaudu, tai gydytojas ir padarė, bei šį suklastotą tikrą dokumentą laikė ir panaudojo 2016 m. gegužės 27 d. apie 15.30 val. jį pateikdamas Kauno apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui Rolandui Dačkui.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo A. P. gynėjas advokatas O. Šibkovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutartį ir A. P. visiškai išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 5 ir 6 dalyse, BK 180 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), bei pakeisti teismų sprendimus dėl bausmės skyrimo ir bendrinimo, taikant bausmių apėmimo būdą, ir sušvelninti bausmes, paskirtas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį bei BK 300 straipsnio 1 dalį; į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti dvejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę; arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutartį ir A. P. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), bei pakeisti teismų sprendimų bausmės paskyrimo dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, subendrinti bausmes apėmimo būdu ir paskirti galutinę trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaityti dvejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę; arba panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Jei kasacinio skundo prašymai dėl A. P. išteisinimo ar bylos perdavimo apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo bus atmesti, pakeisti teismų sprendimus dėl bausmės paskyrimo, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, subendrinti bausmes apėmimo būdu ir paskirti galutinę trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaityti dvejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
5. Byloje nėra duomenų apie tikrąją plėšimo būdu pagrobtų papuošalų vertę (pirkimo kvitų, kitų rašytinių įrodymų), taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kokius konkrečius juvelyrinius dirbinius nukentėjusioji I. N. turėjo iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl nėra pagrindo teigti, kad juvelyrinių dirbinių vertė yra 6305 Eur. Aplinkybė, kad kitoje baudžiamojoje byloje buvo nuteisti nusikaltimo bendrininkai, neleidžia preziumuoti, kad nusikalstamos veikos dalyko vertė nustatyta tinkamai.
6. Nuteistasis A. P. nepagrįstai nuteistas kaip kurstytojas. Pagal Europos arešto orderį A. P. buvo perduotas Lietuvos Respublikai dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 180 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo. Pagal BPK 70 straipsnio 1 dalį užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas, išskyrus atvejus, kai: 1) gautas asmenį išdavusios ar perdavusios užsienio valstybės sutikimas; 2) asmuo, turėdamas galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos, ja nepasinaudojo per keturiasdešimt penkias dienas ar per kitą Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nurodytą terminą arba palikęs Lietuvos Respublikos teritoriją vėl į ją sugrįžo; 3) asmuo prieš perdavimą pagal Europos arešto orderį sutiko, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo; 4) asmuo, perduotas pagal Europos arešto orderį, raštu sutinka, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo; 5) asmuo buvo perduotas pagal Europos arešto orderį, bet už nusikalstamą veiką, padarytą iki asmens perdavimo, Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato laisvės atėmimo ar arešto bausmės arba negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas; 6) kitais Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytais atvejais. Nepaisydamas to, kad šių išimčių nebuvo, pirmosios instancijos teismas A. P. nuteisė ir pagal straipsnį, dėl kurio jis nebuvo perduotas Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį, t. y. ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 180 straipsnio 3 dalį. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, suvaržė A. P. teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nepagrįstai ir nemotyvuotai pasunkino jo teisinę padėtį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
7. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei surašant teismų baigiamuosius aktus visiškai nebuvo nurodyta ir nustatyta, kokius būtent veiksmus kaip kurstytojas atliko A. P. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Kurstymui konstatuoti būtina nustatyti visus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius, iš jų ir kurstytojo bei vykdytojo bendrą tyčią padaryti nusikalstamą veiką. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kurstymu gali būti laikomi konkretūs, aktyvūs, nusikalstamos veikos padarymą inicijuojantys veiksmai, kuriais kiti asmenys lenkiami padaryti nusikalstamą veiką. Vien tai, kad vieno asmens atlikti veiksmai gali būti naudingi kitam asmeniui, dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog asmuo, kurio naudai veiksmai buvo atlikti, veikė kaip kurstytojas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014). Pirmosios instancijos teismas A. P. kurstymo veiksmų niekaip nemotyvavo. Iš nuosprendžio neaišku, kuo remiantis buvo konstatuota A. P. kaltė bei kokius veiksmus pirmosios instancijos teismas vertino kaip kurstymą. Jokių išvadų apie A. P. atliktus veiksmus, kuriais būtų skatinamas, lenkiamas R. K. ar kiti asmenys padaryti nusikalstamas veikas, padaryta nebuvo. Vien tai, kad vieno asmens veiksmai gali būti naudingi kitam asmeniui, dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog asmuo, kurio naudai veiksmai buvo atlikti, veikė kaip kurstytojas.
8. A. P. negali būti laikomas kurstytoju, nes jo tikslas nebuvo kurstyti – nuosprendžiu jam inkriminuojama, kad jis veikė kaip bendrininkas (padėjėjas) ir jo vaidmuo apsiribojo tuo, kad jis nuvyko nupirkti plastikinių suveržiklių, žinodamas, kad jie bus panaudoti darant nusikaltimą. A. P. veiksmuose nebuvo tyčios įtikinti R. K., jis nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius, nesiūlė pinigų R. K. ir netgi be R. K. nusikalstama veika vis tiek būtų padaryta. Vien tokios aplinkybės, kad išgertuvių metu vienas iš asmenų kitam pasakė, jog planuojama daryti nusikaltimą ir nusikalstamu būdu galima gauti pinigų, dar nereiškia, kad jis kursto – lenkia, skatina, įtikinėja ir pan. kitą asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Prisidėjimas prie kitų bendrininkų buvo paties R. K. interesais priimtas sprendimas. Teismai neanalizavo, kad pats R. K. buvo suinteresuotas, galimai net pats pasisiūlė būti bendrininku, išgirdęs, jog planuojama užsidirbti nusikalstamu būdu, rodė didelį susidomėjimą. Iš kaltinamojo akto ir nuosprendžio neaišku, kokiam nusikaltimui buvo kurstomas R. K., jei teismai vertina, kad tokie veiksmai buvo padaryti. Teismai nesvarstė, ar šioje situacijoje nebuvo vykdytojo eksceso, nors akivaizdu, kad A. P. jau nuo pat pradžių ikiteisminiame tyrime duodamas parodymus teigė supratęs, jog plastikiniai suveržikliai bus panaudoti darant nusikaltimą, jo manymu, vagystę, apie tai, kokios vertės turtas bus pagrobtas, jis nežinojo. Teismai turėjo tinkamai nustatyti bendrininkavimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, įvertinti bendrininkų susitarimo ribas ir spręsti, ar nebuvo išeita už šio susitarimo ribų. Taip pat kokiais veiksmais A. P. padėjo padaryti nusikaltimą, išskyrus tai, kad nupirko plastikinių suveržiklių, iš nuosprendžio ir nutarties neaišku. A. P. vaidmuo buvo antraeilis, nes nors jo nupirkti plastikiniai suveržikliai ir palengvino nusikaltimo padarymą, nusikaltimą buvo galima įvykdyti ir be jų – vykdytojas buvo ne vienas, jie galėjo rasti reikiamų surišimo priemonių namuose ir t. t. Jokiais kitais aktyviais veiksmais A. P. prie nusikaltimo neprisidėjo. Nagrinėjamoje byloje A. P. nėra nuteistas kaip nusikaltimo, nurodyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, vykdytojas, tai suponuoja išvadą, kad, aprašant jo veiksmus dėl šio nusikaltimo padarymo, turėjo būti aiškiai konstatuota, kokią tyčią dėl šio nusikaltimo padarymo turėjo A. P., ar jis siekė, kad turtas būtų pagrobtas plėšimo būdu, ar jis siekė, kad būtų pagrobtas būtent didelės vertės turtas, ar žinojo, kad bus pagrobtas didelės vertės turtas, nustatyti kiti jo veikos subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, patvirtinantys, kad jis turėjo tyčią plėšimo būdu pagrobti didelės vertės turtą.
9. A. P. nuteistas už sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, kurio objektas ir saugoma vertybė yra nuosavybė, už apysunkį nusikaltimą, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, kurio objektas yra visuomenės saugumas, susijęs su teisingu šaunamųjų ginklų naudojimu, bei už nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, kurio objektas yra valdymo tvarka, susijusi su teisingu duomenų naudojimu. Taigi inkriminuotos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms rūšims ir kategorijoms. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, nes, užuot taikęs bausmių apėmimą, jas iš dalies sudėjo. Netaikydamas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų, teismas neteisėtai pablogino A. P. padėtį, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos nepastebėjo, nors pats turėjo patikrinti įstatymo taikymo teisingumą bei priimti naują nuosprendį (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas). Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistas A. P., yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, be to, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms rūšims.
10. Dėl A. P. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pažymėtina, kad ginklą „Blow M 06“ Nr. 8001679 jis įgijo savo aštuonioliktojo gimtadienio proga, todėl įsigijimo dokumentų neturėjo, be to, ginklais nesidomėjo, ginklo niekada nenaudojo ir tokių ketinimų neturėjo. A. P. manė, kad šiam ginklui laikyti leidimo nereikia. Šios aplinkybės rodo, kad veikos pavojingumas yra nedidelis. Kaip liudytoja apklausta G. R. parodė, kad pistoletas yra senas, neveikiantis, jis pas juos gulėjo jau apie trejus metus. Taigi šaunamasis ginklas nebuvo naudojamas, jis nebuvo panaudotas ir plėšime, tai patvirtina A. P. poziciją, kad šis ginklas gulėjo jo namuose kaip gauta dovana, jokio ketinimo jį naudoti jis neturėjo.
11. Inkriminuotos A. P. veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, pavojingumas taip pat nėra didelis. Net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2010">2K-263/2010</a>, 2K-559/2011). A. P. savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Jis nenuvyko registruotis į policiją, tačiau tuo metu nebuvo sveikas, turėjo anginą ir jam reikėjo tai patvirtinančios pažymos. Jis nuvyko į kliniką (duomenys neskelbtini) ir paprašė gydytojo jam padėti, tačiau pinigų jam už tai nedavė, gydytojas išrašė jam pažymą. Kadangi A. P. neatvyko registruotis į policiją, kardomosios priemonės vykdymą prižiūrėjęs Kauno apskrities VPK vyriausiasis tyrėjas R. Dačkus pradėjo domėtis, skambino A. P., šis atsiliepė, nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo. Atsiliepęs telefonu kasatorius pranešė, kad susirgo ir atneš pažymą. Atsižvelgiant į padarytos veikos aplinkybes, manytina, kad padarytos veikos pavojingumas yra mažas. Jokių žalingų padarinių, išskyrus pačiam A. P. kilusius, neatsirado.
12. Taip pat nuosprendis keistinas, nes jis priimtas netinkamai taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, nes nuosprendžio priėmimo metu buvo nustatyta, kad A. P. iki jo priėmimo padarė nusikaltimą Vokietijoje, 2016 m. spalio 16 d. ten buvo sulaikytas ir dėl šio nusikaltimo 2018 m. birželio 15 d. Vokietijoje buvo nuteistas dvejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme, todėl į paskirtą bausmės laiką turi būti įskaitoma ši bausmė, t. y. dveji metai dešimt mėnesių. Lietuvos Respublikos įstatyme dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas privalo įskaityti į bausmę ar kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas neįsitikino, dėl ko Vokietijoje buvo sulaikytas A. P., kada jam buvo pradėtas taikyti sulaikymas pagal Europos arešto orderį, šių aplinkybių netikrino. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad Vokietijos pareigūnai nusprendė, kad A. P. baudžiamoji atsakomybė nekils, jis bus perduotas Lietuvos Respublikai. Lietuvos teismai turėjo patikrinti, kokiu pagrindu A. P. buvo laikomas suimtas Vokietijoje, ar jis nebuvo suimtas pagal Europos arešto orderį, ar laikas, kai jis buvo suimtas, neturi būti įskaitomas į Lietuvos teismo paskirtą bausmę. Nusikalstamą veiką Vokietijoje A. P. padarė po veikų, už kurias jis yra nuteistas šiuo nuosprendžiu, tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos teismas turėjo pritaikyti BK 63 straipsnio 9 dalį ir įskaityti Vokietijoje atliktą bausmę į nuosprendžiu paskirtą bausmę arba išreikalauti patikimų duomenų, kokiais pagrindais A. P. buvo laikomas suimtas Vokietijoje.
13. Taip pat akcentuotina, kad už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės A. P. yra pernelyg griežtos. Nepaisant to, kad inkriminuotos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą nuo BK 180 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos ir, vertinant kiekvienos iš šių nusikaltimų padarymo aplinkybes, yra žymiai mažiau pavojingos, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį A. P. buvo paskirta net dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, o už BK 300 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies papildomai pažymėtina, kad šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra besąlygiškai draudžiamas, o tik ribojamas, todėl disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis savaime nelaikomas pavojinga nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUzLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-153-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-153-942/2016">2K-153-942/2016</a>). Aplinkybės, kad A. P. šaunamąjį ginklą gavo savo aštuonioliktojo gimtadienio proga, t. y. neįsigijo ginklo tyčia, apskritai ginklais nesidomėjo, dėl to manė, kad ginklui, kurį gavo dovanų, leidimo nereikia, niekada šio ginklo nenaudojo ir tokių ketinimų neturėjo, rodo mažesnį veikos pavojingumo laipsnį, BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką A. P. padarė būdamas neteistas Lietuvos Respublikoje, taigi laikytina, kad nusikalstama veika padaryta pirmą kartą. Dėl šios veikos padarymo, be to, nekilo jokių pavojingų padarinių. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės motyvai buvo lemti tik neigiamos A. P. charakteristikos tuo aspektu, jog jis užsienio valstybėse buvo teistas du kartus ir baustas administracine tvarka. Papildomų motyvų, kodėl buvo paskirta tokia griežta bausmė, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra. Teismai neatsižvelgė į tai, kad A. P. nebuvo teistas Lietuvos Respublikoje, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo.
14. Atsiliepimu į nuteistojo A. P. gynėjo advokato O. Šibkovo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė prašo nuteistojo A. P. gynėjo advokato O. Šibkovo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Prokurorė atsiliepime nurodo:
15. Pagal Europos arešto orderį, kuris išduotas 2017 m. vasario 21 d., A. P. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir dėl šių veikų padarymo yra prašomas išduoti pagal šį Europos arešto orderį. Kitų duomenų apie tai, kad A. P. būtų perduotas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms pagal Europos arešto orderį dėl veikos, nustatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, byloje nėra. Taip pat nėra A. P. sutikimo dėl jo baudžiamojo persekiojimo už kitas nusikalstamas veikas, padarytas iki jo perdavimo pagal Europos arešto orderį. Taigi, A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už veiką – BK 24 straipsnio 5 dalį, 180 straipsnio 3 dalį kaip kurstytojas, neturint užsienio valstybės, šiuo konkrečiu atveju – Vokietijos Federacinės Respublikos, sutikimo dėl jo baudžiamojo persekiojimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 180 straipsnio 3 dalį ir paties A. P. sutikimo dėl jo baudžiamojo persekiojimo už kitas nusikalstamas veikas, padarytas iki jo perdavimo pagal Europos arešto orderį. BPK 70 straipsnyje nurodytos užsienio valstybės išduoto ar perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribos, kurių privaloma laikytis, o tokių sąlygų pažeidimas laikomas esminiu Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimu. Kasaciniame skunde nurodyti baudžiamojo proceso pažeidimai dėl Europos arešto orderio ir perduoto asmens atsakomybės ribų yra laikytini esminiais BPK pažeidimais, tai lemia Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutarties panaikinimo pagrindą ir baudžiamosios bylos perdavimą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
16. Nuteistojo A. P. gynėjo advokato O. Šibkovo kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
17. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-358-942/2017). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
18. Kaip matyti iš nuteistojo A. P. gynėjo kasacinio skundo turinio, dalis kasatoriaus dėstomų argumentų yra skirti įrodymų vertinimui, pateikiant jų savąjį vertinimą (kaip antai dėl nuteistojo A. P. parodymų, vykdytojo eksceso ir pan.), ir teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti (pavyzdžiui, dėl pagrobtų daiktų vertės ir kt.), o tai, kaip minėta, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019). Vadinasi, nuteistojo A. P. gynėjo kasacinio skundo teiginiai, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo, jų pagrindu – kitokių teismo išvadų dėl A. P. kaltės, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to kasacinio skundo teiginiai ir argumentai, susiję su nustatytų faktinių bylos aplinkybių neigimu, paliekami nenagrinėti, atkreipiant dėmesį į tai, kad iš esmės analogiški nuteistojo A. P. apeliacinio skundo teiginiai buvo dėstomi ir apeliaciniame skunde ir dėl jų pasisakė apeliacinės instancijos teismas.
19. Taigi, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentų, kurie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl Europos Sąjungos valstybės perduoto pagal Europos arešto orderį asmens baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikoje ribų
20. Kasaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos teismas, nuteisdamas A. P. pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis, 180 straipsnio 3 dalį, pažeidė jo baudžiamosios atsakomybės ribas, nes A. P. buvo perduotas Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį (toliau – ir EAO) tik dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje nustatytos veikos, taigi inkriminuojant jam tik padėjimą įvykdyti kvalifikuotą plėšimą, o ne kurstymą ir padėjimą įvykdyti kvalifikuotą plėšimą. Kasatoriaus nuomone, siekiant patraukti A. P. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, turėjo būti gautas jį perduodančios pagal EAO valstybės – Vokietijos Federacinės Respublikos – sutikimas.
21. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 70 straipsnio 1 dalį užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas, išskyrus atvejus, kai gautas asmenį išdavusios ar perdavusios užsienio valstybės sutikimas; asmuo, turėdamas galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos, ja nepasinaudojo per keturiasdešimt penkias dienas ar per kitą Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nurodytą terminą arba palikęs Lietuvos Respublikos teritoriją vėl į ją sugrįžo; asmuo prieš perdavimą pagal Europos arešto orderį sutiko, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo; asmuo, perduotas pagal Europos arešto orderį, raštu sutinka, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo; asmuo buvo perduotas pagal Europos arešto orderį, bet už nusikalstamą veiką, padarytą iki asmens perdavimo, Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato laisvės atėmimo ar arešto bausmės arba negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas; kitais Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodytais atvejais.
22. BPK 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog baudžiamojo proceso taisyklės yra suderintos su ES teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis. BK 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis. BPK priedo 3 punkte ir BK priedo 7 punkte nurodytas 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (toliau – Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR). Šiame kontekste vertinant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymą nagrinėjamoje byloje reikšminga ir Europos Sąjungos teisėje įtvirtinta Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo pareiga, pagal kurią nacionaliniai teismai turi aiškinti nacionalinę teisę taip, kad ji atitiktų Europos Sąjungos teisę; taikydamas nacionalinę teisę, nacionalinis teismas turi ją aiškinti kiek įmanoma atsižvelgdamas į pamatinio (pagrindų) sprendimo nuostatas ir tikslus, kad pasiektų juo siekiamą rezultatą (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) 2005 m. birželio 16 d. sprendimą byloje Pupino, C-105/03).
23. Pagal Europos arešto orderį perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės išduodančiojoje valstybėje ribos ir sutikimo persekioti jį dėl „kitos nusikalstamos veikos“ nei ta, dėl kurios jis buvo perduotas, procedūra yra nustatytos Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 27 straipsnyje. Kriterijai, reikšmingi vertinant, ar perduotas asmuo persekiojamas dėl kitos nusikalstamos veikos nei ta, dėl kurios jis buvo perduotas, pagal šio straipsnio 2 dalį, ir todėl būtinos jo 3 dalies g punkte ir 4 dalyje nustatytos sutikimo procedūros, yra aiškinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendime byloje Leymann ir Pustovarov, C-388/08 PPU. Bylos Leymann ir Pustovarov sprendime yra priminta, kad „Pamatinis sprendimas, be kita ko, skirtas teisminiam bendradarbiavimui palengvinti ir paspartinti, <...> Europos arešto orderio mechanizmo įgyvendinimas reikalauja aukšto valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo laipsnio“ (42, 50 punktai). Šiame sprendime taip pat nurodoma: „Siekiant įvertinti, ar procesinis dokumentas lemia „kitokios nusikalstamos veikos“, nei nurodytoji Europos arešto orderyje, atsiradimą, norint nustatyti, ar būtinas sutikimas, reikia palyginti nusikalstamos veikos aprašymą Europos arešto orderyje ir vėlesniame procesiniame dokumente. Siekiant nustatyti, ar vertinama nusikalstama veika yra „kita nusikalstama veika“ nei ta, dėl kurios asmuo buvo perduotas, <...> reikia patikrinti, ar nusikalstamos veikos sudėties požymiai pagal jos aprašymą išduodančiosios valstybės narės įstatymuose yra tie patys, dėl kurių asmuo buvo perduotas, ir ar pakankamai sutampa duomenys arešto orderyje ir vėlesniame procesiniame dokumente“ (55, 57, 59 punktai).
24. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, vadovaujantis ir išdėstytais Teisingumo Teismo sprendime byloje Leymann ir Pustovarov pateiktais išaiškinimais, pažymėta, kad pagal Europos arešto orderį perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribas pirmiausia apibrėžia ne prašyme perduoti asmenį nurodomas baudžiamojo įstatymo straipsnis, dalis ar punktas, o veiksmai (ar neveikimas), už kuriuos yra prašoma perduoti asmenį baudžiamajai atsakomybei pritaikyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2009">2K-243/2009</a>).
25. Nagrinėjamoje byloje aptariant kaltinimo apimtį A. P. proceso chronologijos aspektu, matyti, kad 2016 m. kovo 18 d. jam buvo įteiktas pirmasis pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, padarymo; 2016 m. lapkričio 21 d. – pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Po šio įtarimo paskelbta jo paieška. Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduoto EAO (dėl veikų, nurodytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje) matyti, kad aplinkybės, kuriomis buvo įvykdytas plėšimas, apibūdintos taip: A. P., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kaip padėjėjas su R. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis pagal iš anksto sutartą veiksmų planą bei turėdamas tikslą padėti pagrobti svetimą turtą, 2015 m. lapkričio 27 d. prikalbino R. K. dalyvauti padarant nusikaltimą. Tą pačią dieną A. P. su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pagal iš anksto sutartą planą apie 16 val. 20 min. PC (duomenys neskelbtini), nupirko 1 pakuotę plastikinių suveržiklių, esant tikslui juos panaudoti plėšimo metu, ir juos perdavęs dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir R. K., kurie turėjo įsibrauti į namą, taip suteikė kitiems asmenims nusikalstamos veikos darymo priemones. 2015 m. lapkričio 27 d. apie 18.05 val. R. K. su kitais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis įsibrovė į I. N. namą, esantį (duomenys neskelbtini). R. K. panaudojus fizinį smurtą bei kitaip atėmus galimybę nukentėjusiajai priešintis, t. y. panaudojus fizinį smurtą prieš I. N., suveržiant jai ir jos sūnui T. Š. rankas plastikiniais suveržikliais bei pargriovus ant žemės, taip atėmus nukentėjusiesiems galimybę priešintis, pagrobė svetimą, I. N. priklausantį, didelės vertės turtą – pinigus (3850 Eur), juvelyrinius dirbinius: auksinius auskarus su deimantais, 850 Eur vertės, baltojo aukso žiedą su deimantu, 650 Eur vertės, baltojo aukso žiedą su deimantu, 1390 Eur vertės, baltojo aukso auskarus su safyru ir deimantais, 280 Eur vertės, baltojo aukso auskarus su deimantais, 300 Eur vertės, geltonojo aukso auskarus su deimantais, 2000 Eur vertės, geltonojo aukso žiedą su rubinu ir deimantais, 400 Eur vertės, baltojo aukso grandinėlę su baltojo aukso pakabučiu su topazu ir deimantais, bendros 435 Eur vertės, padarydamas I. N. 10 155 Eur turtinę žalą. EAO pažymėta, kad A. P. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje. Taigi, BK 24 straipsnio 5 dalis EAO nebuvo nurodyta, nors veiksmai, atitinkantys šio straipsnio nuostatas, išdėstyti (dėl kitų dviejų veikų, dėl kurių padarymo A. P. buvo prašoma perduoti Lietuvos Respublikai, nepasisakytina, nes kasatorius dėl baudžiamosios atsakomybės ribų dėl šių nusikalstamų veikų klausimo nekelia). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vokietijos Federacinė Respublika perdavė A. P. pagal EAO Lietuvos Respublikai. Galutinis pranešimas apie įtarimą A. P. įteiktas 2019 m. vasario 27 d. dėl BK 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, jis dėl šių veikų padarymo teismo nuosprendžiu buvo nuteistas. Iš EAO matyti, kad E. P. veika dėl plėšimo aprašyta taip, kaip ir vėlesniuose procesiniuose dokumentuose (įtarime ir kaltinime).
26. Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnyje reglamentuojamas EAO turinys ir forma. Pagal Pagrindų sprendimo 8 straipsnio 1 dalies d punktą, EAO turi būti nurodytas nusikalstamos veikos pobūdis ir teisinė kvalifikacija, ypač atsižvelgiant į 2 straipsnį. Pagrindų sprendimo 2 straipsnyje apibrėžiama Europos arešto orderio taikymo sritis, šio straipsnio 1 dalyje (kiek aktualu nagrinėjami bylai) nustatyta, kad Europos arešto orderis gali būti išduotas už veiką, baustiną pagal išduodančiosios valstybės narės teisę laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – bent 12 mėnesių. Pagal Pagrindų sprendimo 8 straipsnio 1 dalies e punktą EAO turi būti nurodytas aplinkybių, kuriomis nusikalstama veika buvo padaryta, aprašymas, ypač laikas, vieta, prašomo perduoti asmens dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką laipsnis.
27. Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos išduoto EAO ir joje priimtų teismų sprendimų matyti, kad A. P. nebuvo nuteistas už kitų, ne EAO nurodytų, nusikalstamų veikų, t. y. BK 180 straipsnyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų, susijusių su EAO nurodytomis aplinkybėmis, padarymą. EAO išdėstant aplinkybių, kuriomis nusikalstama veika buvo padaryta, aprašymą (Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalies e punktas) buvo aprašytas ir A. P. dalyvavimo padarant plėšimą laipsnis. Be kita ko, nurodyta ir tai, kad jis 2015 m. lapkričio 27 d. prikalbino R. K. dalyvauti padarant nusikaltimą. Minėta, kad vėliau Lietuvos Respublikoje vykusio baudžiamojo proceso metu šis faktinių aplinkybių aprašymas nesikeitė, tačiau atitinkamos aplinkybės buvo kvalifikuotos inkriminuojant A. P. papildomą bendrininkavimo formą – kurstymą, kuri EAO nebuvo nurodyta. Pagal Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalies d punkto ir 2 straipsnio prasmę, šioje byloje toks nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo buvo išduotas pagal EAO, teisinės kvalifikacijos patikslinimas, grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių asmuo buvo išduotas, ir neturintis įtakos (pagrindinės) veikos – plėšimo sudėties požymiams bei sankcijai, nustatytai už tokią veiką pagal Lietuvos Respublikos teisę, nereiškia kitos nusikalstamos veikos, t. y. ne tos, dėl kurios asmuo yra perduotas, atsiradimo (Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 27 straipsnio 2 dalis, BPK 70 straipsnis).
28. Taigi, palyginus nusikalstamos veikos aprašymą EAO ir vėlesniuose Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ir teismų procesiniuose dokumentuose, darytina išvada, kad A. P. persekiojimas ir nuteisimas kaip padėjėjo ir kurstytojo, atliekant kvalifikuotą plėšimą, nebuvo jo baudžiamosios atsakomybės ribų išplėtimas, negavus atskiro sutikimo iš A. P. pagal EAO perdavusios valstybės – Vokietijos Federacinės Respublikos, nes duomenys EAO ir vėlesniuose procesiniuose dokumentuose pakankamai sutampa. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. P. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas.
Dėl BK 24 straipsnio 5, 6 dalių, 180 straipsnio 3 dalies taikymo
29. Kasatorius skunde taip pat pateikia argumentus, susijusius su, jo manymu, netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, A. P. veiksmus teismams įvertinus kaip kurstytojo ir padėjėjo padarant kvalifikuotą plėšimą.
30. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, bendrininkavimas iš esmės yra padaromas bendromis dviejų ar daugiau asmenų, sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Minėta, kad būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc1LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-275/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-275/2007">2K-275/2007</a>, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009 ir kt.).
31. Viena iš galimų nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių yra kurstytojas. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Toks asmuo yra nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYwLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-160-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-160-303/2018">2K-160-303/2018</a>). Kurstymui yra keliamas konkretumo reikalavimas, veiksmai pripažįstami kurstymu, jei kitas asmuo yra palenkiamas daryti konkrečią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-531/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-531/2013">2K-531/2013</a>). Kurstymas visada turi būti ne tik konkretus, bet ir realus. Pasirinkti kurstymo būdai gali būti įvairūs: įtikinėjimas, prašymas, pažadas, piktnaudžiavimas autoritetu ir pan. Jų pasirinkimą paprastai lemia kurstytojo ar kurstomo asmens savybės, situacijos aplinkybės ir kt.
32. Bylos duomenimis, A. P., veikdamas su bendrininkų grupe (be kita ko, ir su asmeniu, dėl kurio jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis) pagal iš anksto aptartą veiksmų planą, prikalbino (sukurstė) R. K. (dėl jo taip pat priimtas apkaltinamasis nuosprendis) dalyvauti didelės vertės turto plėšime, t. y. už sąlygų sudarymą įsibrauti į nukentėjusiosios namus asmeniškai vien R. K. nuteistasis pažadėjo didelę pinigų sumą (ne mažiau nei 10 000 Eur). Tuo tikslu A. P. jį iš Kretingos atsivežė į Kauną, pristatė bendrininkams ir kartu su kitais šiame nusikaltime dalyvavusiais asmenimis R. K. atskleidė būsimo plėšimo padarymo mechanizmą (kiekvieno iš jų veiksmus), dalyvavo, be kita ko, aptariant nukentėjusiosios turtinę padėtį (kad nukentėjusiosios name yra seifas, kuriame gali būti milijonas eurų, deimantai), taip pat žinojo, kad pagal susitarimą tam tikra plėšimo metu pagrobto turto dalis, kaip ir kiekvienam iš bendrininkų, atiteks ir A. P. Tokius nuteistojo veiksmus prieš R. K. teismai pagrįstai vertino kaip kurstytojo kartu su bendrininkais padarytame didelės vertės turto plėšime. Byloje neabejotinai nustatyta (nuteistojo R. K., liudytojos G. Š., iš dalies paties A. P. parodymais, parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, neviešo pobūdžio veiksmais gauta informacija, kitais rašytiniais įrodymais), kad R. K. sąmoningą norą padaryti bendrą nusikalstamą veiką (pasiūlyta didelė pinigų suma; bloga R. K. materialinė padėtis) sukėlė būtent A. P., ir tai buvo jo bendro plano kartu su kitais bendrininkais padaryti plėšimą dalis.
33. Bylos duomenimis, A. P. dalyvavimo bendroje plėšimo veikoje laipsnis neapsiribojo tik kurstytojo vaidmeniu, jis, priešingai nei mano kasatorius, pagrįstai nuteistas ir kaip padėjėjas plėšime.
34. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas padaryti nusikalstamą veiką ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą.
35. Iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad A. P., veikdamas su bendrininkų grupe, atliko ir padėjėjo vaidmenį, be kita ko, teikdamas nusikalstamai veikai priemones, t. y. įsigyjant plastikinius suveržiklius ir juos perduodant bendrininkams – plėšimo vykdytojams, kurie šias priemones, darydami nusikaltimą, panaudojo (suveržė jais nukentėjusiesiems rankas ir taip atėmė galimybę jiems priešintis). Todėl nekyla abejonių, kad nuteistasis, suvokdamas savo veiksmų bendrumą su kitais asmenimis, tyčia sudarė realias sąlygas (t. y. palengvino) kitiems bendrininkams padaryti nusikaltimą.
36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistasis A. P. bendrininkaudamas plėšime atliko kurstytojo, taip pat ir padėjėjo funkcijas, todėl baudžiamasis įstatymas – BK 24 straipsnio 5, 6 dalys ir 180 straipsnio 3 dalis – jam pritaikytas tinkamai.
Dėl nuteistajam A. P. paskirtų bausmių
37. Kasatorius skunde teigia, kad A. P. už atskiras nusikalstamas veikas yra paskirtos pernelyg griežtos bausmės.
38. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019).???
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118/2011">2K-118/2011</a>, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019 ir kt.).??????
40. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, priešingai nei mano kasatorius, buvo atsižvelgta į visas A. P. skirtinų bausmių už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką individualizavimui reikšmingas aplinkybes; BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos nagrinėjamoje byloje taikytos tinkamai.
41. Nustatydamas konkrečius laisvės atėmimo bausmių dydžius už A. P. padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas, be kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimai baigti), kaltės formą (trys tyčinės veikos), nuteistojo elgesį baudžiamojo proceso metu (pasislėpė nuo teismo), atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl neteisėto ginklo laikymo ir disponavimo netikru dokumentu (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad plėšimą jis padarė veikdamas su bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šios instancijos teismas taip pat išsamiai vertino ir A. P. asmenybę apibūdinančius duomenis (Lietuvoje neteistas, baustas administracine tvarka, du kartus teistas Vokietijoje: 1) už sukčiavimą, įskaitant apgaulę, laisvės atėmimu vieneriems metams, atidedant šios bausmės vykdymą iki 2017 m. balandžio 10 d.; 2) 2018 m. birželio 15 d. už vagystę, kurios metu naudotas smurtas ar ginklai arba asmeniui grasinama smurtu ar ginklais, laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių; šis nusikaltimas buvo padarytas A. P. pasislėpus nuo teismo). Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes kaip visumą, nuteistajam už padarytus nusikaltimus paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijose nustatytos šios bausmės rūšies vidurkis.
42. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat ir dėl bausmių, pritarė pirmosios instancijos teismui dėl aplinkybių A. P. paskirtoms bausmėms individualizuoti vertinimo bei nerado pagrindo švelninti jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes.
43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytus byloje bausmės skyrimo pagrindus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. P. bausmes už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą; A. P. paskirtos bausmės už atskiras veikas atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos padarytų nusikaltimų bei asmenybės pavojingumui, atitinka bausmei keliamus tikslus.
Dėl paskirtų bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnį
44. Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su nuteistajam A. P. parinktu bausmės bendrinimo būdu ir teigiama, kad teismas, bendrindamas bausmes, turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, t. y. paskirtas bausmes apimti, nes padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal savo pavojingumą.
45. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad A. P. nuteistas: pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrinus paskirtas bausmes, t. y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 180 straipsnio 3 dalį, iš dalies pridėjus švelnesnes bausmes, paskirtas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė A. P. nustatyta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bausmių subendrinimo vien pagal BK 63 straipsnio 4 dalį (t. y. dalinio sudėjimo būdu) prieštarauja įstatymo nuostatoms.
47. BK 63 straipsnio 5 dalis nustato du atvejus, kai teismas taiko bausmių apėmimo būdą. Vienas iš jų nustatytas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Pagal šio įstatymo nuostatas, bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. A. P. padarytos nusikalstamos veikos yra priskirtos nesunkių (BK 300 straipsnio 1 dalis), apysunkių (BK 253 straipsnio 1 dalis) ir sunkių (BK 180 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkzLzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-493/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-493/2005">2K-493/2005</a>, 2K-9/2010, 2K-229-895/2015, 2K-258-677/2016, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2015, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016, 2A-6-976/2016 ir kt.). Pagal BK 63 straipsnio 6 dalį, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.
48. Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 2 punkto ir 6 dalies nuostatomis, nuteistajam A. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė turi būti apimta bausme, paskirta pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 180 straipsnio 3 dalį, pridedant dalį bausmės, paskirtos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrindamas A. P. paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas šios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos neištaisė. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai keičiami (BPK 369 straipsnio 2 dalis).
Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo ir bausmės, atliktos pagal kitos ES valstybės teismo nuosprendį, įskaitymo į paskirtą bausmę
50. Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, nes buvo nustatyta, jog A. P. iki nuosprendžio priėmimo šioje byloje buvo padaręs nusikaltimą Vokietijoje, kur buvo sulaikytas 2016 m. spalio 16 d. ir 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių. Kasatoriaus manymu, į A. P. skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę turėjo būti įskaityta Vokietijos Federacinėje Respublikoje atlikta laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagal Vokietijos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendį. Kasatorius savo argumentus grindžia Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 9 straipsnio 6 dalimi.
51. Įstatymo Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas) paskirtis – užtikrinti tam tikrų baudžiamąjį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuose taikomas sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principas, įgyvendinimą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nurodytas šio įstatymo 9 straipsnis yra Įstatymo II skyriuje „Sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje“. Pagal šio skyriaus nuostatas Lietuvos Respublika, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Šiomis nuostatomis įgyvendinamas Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo, skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, iš dalies pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti pripažįstamas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje tik esant kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos kreipimuisi. Pagal Įstatymo 9 straipsnio („Laisvės atėmimo bausmės suderinimas su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais“) 1 dalį teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos ES valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 6 dalį teismas privalo įskaityti į (nustatytą suderintą) bausmę ar kitą priemonę visą kitoje ES valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje ES valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Taigi ši kasatoriaus nurodoma nuostata nėra susijusi su bausmių bendrinimu, jam skirta aptariamo straipsnio 7 dalis, pagal kurią, jeigu nuteistajam Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis ir atsižvelgdamas į šio įstatymo 15 straipsnio nuostatas, išsprendžia klausimą dėl paskirtų bausmių subendrinimo (šiuo aspektu žr., su atitinkamais pakeitimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMi00ODkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-2-489/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-2-489/2020">2A-2-489/2020</a> (dėl BK 64 straipsnio taikymo)).
52. Nagrinėjamų kasacinio skundo argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinį (pagrindų) sprendimą 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose (toliau – Pagrindų sprendimas 2008/675/TVR). Šiuo Pagrindų sprendimu siekiama patvirtinti principą, kad valstybės narės kitose valstybėse narėse priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui turėtų priskirti teisines pasekmes, lygiavertes jos teismų pagal nacionalinę teisę priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių pasekmėms (Preambulės 5 įtrauka, 3 straipsnio 1 dalis). Tačiau Pagrindų sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgimo į ankstesnius kitose valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, pasekmės negali būti ankstesnių apkaltinamųjų nuosprendžių ir visų su jų vykdymu susijusių sprendimų užprotestavimas, panaikinimas ar peržiūrėjimas naują bylą nagrinėjančioje valstybėje narėje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, esant tokiems lygiaverčio atsižvelgimo teisiniams padariniams, 1 dalis netaikoma. Pažymėtina, kad Pagrindų sprendimo 2008/675/TVR preambulės 14 įtraukoje nurodyta, kad teismo sprendimo ar jo vykdymo užprotestavimas (angl. interference with a judgment or its execution) apima, be kita ko, situacijas, kai pagal antros valstybės narės nacionalinę teisę ankstesniu teismo sprendimu paskirta sankcija turi būti perimama arba įtraukiama į kitą sankciją, kuri tada turi būti veiksmingai įvykdyta, jeigu pirmas nuosprendis dar nebuvo įvykdytas arba jo vykdymas nebuvo perduotas antrai valstybei narei.
53. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje nėra pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį reikalaujamo Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos kreipimosi dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės, paskirtos A. P. šioje ES valstybėje narėje, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Vadinasi, šioje baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo vadovautis ES valstybės narės priimto sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo kontekste taikytinomis Įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, derinant Vokietijoje paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, bendrinant ją su už šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis ir įskaitant į bausmę Vokietijoje atliktos bausmės dalį.
54. Kita vertus, pagal baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis A. P. Vokietijoje buvo sulaikytas 2016 m. spalio 16 d.; laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių nuteistas 2018 m. birželio 15 d., o Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį perduotas 2018 m. gruodžio 18 d. Tokioje procesinėje situacijoje kasatoriaus prašomas BK 63 straipsnyje nustatytų bausmių bendrinimo taisyklių taikymas, bendrinant minėtu Vokietijos teismo nuosprendžiu ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paskirtas bausmes, prilygtų dar neįvykdyto ir neperduoto vykdyti Lietuvos Respublikai Vokietijos teismo nuosprendžio „užprotestavimui“ pirmiau išdėstytų Pagrindų sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnio 3 ir 4 dalių bei Preambulės 14 įtraukos prasme. Tokia intervencija į užsienio valstybės teismo priimtą nuosprendį, nesant tarptautinėje ir (ar) ES teisėje nustatyto pagrindo, yra negalima (Pagrindų sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnio 3 ir 4 dalys).
55. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde pateikiami argumentai dėl to, jog pagal Vokietijoje priimtą nuosprendį A. P. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje turi būti įskaitytas laisvės atėmimo bausmės laikas, atliktas šioje šalyje, atmestini. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai sprendė, kad į nuosprendžiu A. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas tik laikas nuo 2018 m. gruodžio 18 d., kai jis buvo pagal Europos arešto orderį konvojuotas iš Vokietijos į Kauno apskrities VPK areštinę, ir taikyto suėmimo iki skundžiamo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo laikas (šiuo aspektu taip pat žr., pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgxLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-681/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-681/2006">2K-681/2006</a>, 2K-177-788/2019).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutartį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, nuteistajam A. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę apimti bausme, paskirta pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 180 straipsnio 3 dalį, ir prie šios bausmės iš dalies pridėjus bausmę, paskirtą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, galutinę subendrintą bausmę A. P. nustatyti laisvės atėmimą ketveriems metams dviem mėnesiams.
Kitas Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Eligijus Gladutis
Audronė Kartanienė
