Civilinė byla Nr. 3K-3-14-1075/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08960-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.12.3.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Danguolės Bublienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Litvija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atmestas skolininkės prašymas dėl teismo įsakymo panaikinimo ir netenkintas prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, peržiūrėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, aiškinimo ir taikymo.
Civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ (teisių perėmėja UAB „Kauno energetikos remontas“) pareiškimą skolininkei UAB „Litvija“ dėl skolos, delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo 2016 m. kovo 23 d. priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas.
Pirmiau nurodytas teismo įsakymas 2016 m. kovo 23 d. buvo išsiųstas skolininkės Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) nurodytu buveinės adresu: Alksnynės g. 17-9, Klaipėda; skolininkė jo neatsiėmė. 2016 m. balandžio 11 d. teismas pakartotinai teismo įsakymą išsiuntė JAR nurodytu skolininkės vadovo adresu: (duomenys neskelbtini); neatsiimtas laiškas grąžintas teismui. 2016 m. balandžio 28 d. teismo įsakymas buvo išsiųstas skolininkės buveinės adresu: Alksnynės g. 17-9, Klaipėda; 2016 m. gegužės 12 d. teismo procesiniai dokumentai grąžinti teismui, nurodyta, kad gavėja jų neatsiėmė.
2016 m. birželio 3 d. padaryta žyma apie teismo įsakymo įsiteisėjimą. Įsiteisėjęs teismo įsakymas išsiųstas kreditorei.
2016 m. liepos 25 d. skolininkė pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad jai teismo procesiniai dokumentai niekada nebuvo įteikti, jų nėra gavusi, todėl prašė panaikinti teismo įsakymą, kuris negalėjo įsiteisėti ir būti vykdomas, arba atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 26 d. nutartimi atmetė prašymą dėl teismo įsakymo panaikinimo ir (ar) termino atnaujinimo ir atsisakė priimti prieštaravimus, kaip pateiktus praleidus jų pateikimo terminą.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 438 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 18 d.) nustatyta, jog kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos bei teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio kodekso 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.
Procesiniai dokumentai skolininkei siųsti du kartus tuometės buveinės adresu Klaipėdoje, Alksnynės g. 17-9, todėl laikoma, kad jie jai įteikti 2016 m. gegužės 10 d. (CPK 123 straipsnio 4 dalis, 438 straipsnis). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas atmetė skolininkės argumentus, kad procesiniai teismo dokumentai jai nebuvo įteikti.
Teismas pažymėjo, kad, JAR duomenimis, skolininkės buveinės adreso pakeitimas įregistruotas tik 2016 m. birželio 2 d., t. y. po 2016 m. gegužės 10 d., kai dokumentai įteikti skolininkei, taip pat po 2016 m. gegužės 31 d., kai įsakymas įsiteisėjo (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Teismas, neturėdamas pagrindo konstatuoti, kad terminas prieštaravimams pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių, atmetė skolininkės prašymą šį terminą atnaujinti.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal skolininkės atskirąjį skundą, 2017 m. kovo 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad CPK XXIII skyriuje įtvirtintas supaprastino proceso dėl teismo įsakymo išdavimo reglamentavimas, todėl nagrinėjant bylas dėl teismo įsakymo išdavimo pirmiausia turi būti remiamasi šio skyriaus normomis, nes jos yra specialiosios kitų teisės normų atžvilgiu.
Teismo vertinimu, skolininkė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, remiasi neaktualia 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 (galiojo nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d.) patvirtinta CPK 438 straipsnio redakcija, kurioje nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio kodekso 124 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Taip pat remiasi neaktualia teismų praktika, kurioje pateikti išaiškinimai, galioję iki CPK 438 straipsnio pakeitimo. Nuo 2015 m. lapkričio 18 d. pasikeitus CPK 438 straipsnio reglamentavimui, aiškiai įtvirtinta, kad teismo įsakymas juridiniam asmeniui įteikiamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, todėl teismas atmetė skolininkės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
Teismas neturėjo pagrindo sutikti su skolininkės argumentais, kad Klaipėdoje, Alksnynės g. 17-9, yra tik skolininkės registruotos buveinės adresas ir šiuo adresu UAB „Litvija“ veiklos nevykdo, nes tai daugiabutis gyvenamasis namas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šis adresas nurodytas 2015 m. rugpjūčio 1 d. statybos rangos sutartyje, kurios pagrindu buvo prašoma išduoti teismo įsakymą, taip pat pirmiau nurodytas adresas teismo įsakymo išdavimo metu buvo nurodytas ir viešame JAR. Juridinis asmuo pats sutiko išviešinti pirmiau nurodytą adresą ir nepateikė duomenų, kad buvo informavęs kreditorių apie adreso pasikeitimą, nors tokia jo pareiga nustatyta statybos rangos sutarties 9.3 punkte. Teismui nebuvo žinomos aplinkybės dėl skolininkės faktinio buveinės adreso, šis adresas nebuvo išviešintas JAR, todėl teismas sprendė, kad neigiamos pasekmės, susijusios su faktiniu juridinio asmens adreso neišviešinimu, tenka pačiam juridiniam asmeniui.
Po 2016 m. kovo 23 d. teismo įsakymo priėmimo skolininkė kreipėsi į teismą tik 2016 m. liepos 25 d., t. y. gerokai praleidusi terminą. Nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK teismo įsakymą reglamentuojančių nuostatų, o teismo įsakymas buvo siunčiamas tinkamu adresu, teismas konstatavo, kad terminas prieštaravimams pateikti pagrįstai neatnaujintas, nes nurodytos skolininkės priežastys (procesiniai dokumentai buvo siunčiami neteisingu adresu ir pažeidžiant CPK nuostatas) negali būti laikomos svarbiomis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu skolininkė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2016 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo padarytą žymą apie teismo įsakymo įsiteisėjimą, atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo panaikinimo pateikti, priimti prieštaravimus ir panaikinti 2016 m. kovo 23 d. teismo įsakymą; priteisti iš kreditorės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas pažeidė fundamentalų teisės principą išklausyti kitą šalį. Formaliai aiškinant proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko informavimą apie jo atžvilgiu priimtą teismo įsakymą, nukrypstama nuo kasacinio teismo išaiškinimų apie teisę į teisingą teismą. Skundžiamose teismų nutartyse esantis proceso teisės normų, reglamentuojančių skolininko informavimą apie jo atžvilgiu priimtą teismo įsakymą, išaiškinimas yra nesuderinamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70, 72; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajic prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32, 34).
Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 123, 124, 438 straipsnių (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 18 d.) nuostatas. Vilniaus apygardos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, kad pagal CPK 438 straipsnį (pirmiau nurodyta įstatymo redakcija) kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio kodekso 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Tačiau toks aiškinimas dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dėl teismo įsakymo išdavimo neteisingas. CPK 431 straipsnis yra specialioji teisės norma, taikytina teismo įsakymo išdavimo procese. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, jog skolininko gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą. Pirmiau nurodytoje dalyje nustatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą, prieš tai nustatęs kreditoriui terminą skolininko gyvenamajai vietai patikslinti arba veiksmams, sudarantiems teismui galimybę įteikti procesinius dokumentus kitu būdu, atlikti. Kadangi CPK 431 straipsnis yra specialioji teisės norma, taikytina teismo įsakymo išdavimo procese, todėl negalima vadovautis bendrąja teisės norma – CPK 123 straipsnio 4 dalimi, reglamentuojančia visų kitų procesinių dokumentų įteikimą. CPK XXIII skyriaus normų visuma aiškiai byloja, kad teismo įsakymas negali įsiteisėti skolininkui realiai neįteikus teismo įsakymo patvirtintos kopijos ir pranešimo.
Teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismas, motyvuodamas atskirojo skundo atmetimą, nurodė, kad skolininkė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, remiasi neaktualia 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 (galiojo nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d.) patvirtinta CPK 438 straipsnio redakcija, taip pat neaktualia teismų praktika, kurioje pateikti išaiškinimai, galioję iki CPK 438 straipsnio pakeitimo. Tai vienas iš pagrindinių teismo motyvų, tačiau skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakyta ir neargumentuota, kaip ir kodėl šios įstatymo normos redakcijos pasikeitimas lemia anksčiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nagrinėjant bylas dėl teismo įsakymo išdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-121/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-121/2006">3K-3-121/2006</a>).
Kreditorė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Teismas tinkamai aiškino ir taikė dokumentų įteikimą juridiniams asmenims reglamentuojančias proceso teisės normas. CPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Teismo įsakymo priėmimo ir jo įsiteisėjimo dieną skolininkės buveinės adresas (Alksnynės g. 17-9, Klaipėda) buvo nurodytas JAR, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.49 straipsniu, laikytina, kad pirmiau nurodytas adresas yra skolininkės buveinės vieta, ir šios aplinkybės leido teismams daryti išvadą, kad skolininkės adresas žinomas, t. y. registruotas buveinės adresas yra: Alksnynės g. 17-9, Klaipėda. Proceso teisės norma, kuria remiasi skolininkė (CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir 3 dalis), reglamentuoja atvejus, kai nežinoma skolininko gyvenamoji ir darbo vieta. Akivaizdu, kad juridinis asmuo neturi nei gyvenamosios vietos, nei darbo vietos, jam privaloma turėti buveinę (CK 2.49 straipsnis). Taigi šiuo atveju CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalis skirti skolininkui – fiziniam asmeniui. CPK 438 straipsnio nuostata įtvirtina, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio kodekso 123 ir 124 straipsnių nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Taigi tarp specialiosios teisės normos (CPK 438 straipsnis) ir bendrosios teisės normos (CPK 123 straipsnio 4 dalis) šiuo atveju nėra jokio prieštaravimo, kadangi specialioji teisės norma būtent ir nukreipia į bendrąją normą. Nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. galiojusioje CPK 438 straipsnio redakcijoje buvo nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio kodekso 124 straipsnio nustatyta tvarka. Tuo tarpu, nuo 2015 m. lapkričio 18 d. pasikeitus CPK 438 straipsnio reglamentavimui, aiškiai nurodyta, kad teismo įsakymas juridiniam asmeniui įteikiamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, CPK XXIII skyriuje, reglamentuojančiame bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, nėra nustatyta išimčių dėl CPK 123 straipsnio 4 dalies taikymo.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą (nutartį) neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir visa bylos medžiaga leidžia spręsti apie tai, kokiais teisiniais ir faktiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė nutartį, argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėtos bylos klausimus. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir tai sudaro pagrindą šią bylą peržiūrėti kasacine tvarka.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui bylose dėl teismo įsakymo išdavimo
Supaprastintas procesas dėl teismo įsakymo išdavimo įtvirtintas CPK XXIII skyriuje. CPK 438 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 18 d.), reglamentuojančiame procesinių dokumentų įteikimą bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui.
CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
Minėta, kad CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems JAR nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Minėto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesinių dokumentų įteikimas buvo tikslingai įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d., CPK 438 straipsnį papildant nuoroda į CPK 123 straipsnį, įskaitant ir nuorodą į jame nustatytą įteikimo pagal įstatymą institutą. Šio pakeitimo parengiamieji dokumentai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas (dokumento Nr. XIIP-2814, registravimo data 2015 m. kovo 10 d.) suponuoja, kad tokio pakeitimo tikslas – įgalinti teismus taikyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką – išsiuntimą juridinio asmens buveinės adresu, kai praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo procesinis dokumentas laikomas tinkamai įteiktu, tokiu reguliavimu siekiant pagreitinti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą.
Procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims, įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą, reguliavimas sistemiškai remiasi juridinių asmenų prigimtimi, CK įtvirtintu juridinių asmenų įsisteigimo (išskyrus tam tikrus juridinius asmenis, kurie juridiniais asmenimis tampa įstatymo pagrindu) ir įregistravimo (CK 2.63 straipsnis) JAR bei informacijos atskleidimo principu, reiškiančiu juridinių asmenų pareigą atskleisti informaciją (CK 2.62 straipsnio 3 dalis). Kaip nurodoma teisės doktrinoje, atskleidimo principu siekiama užtikrinti, kad juridiniai asmenys neslėptų esminės informacijos nuo visuomenės ir prisiimtų atsakomybę už informacijos neatskleidimą registrui (ir atitinkamai visuomenei) per nustatytus terminus (Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2009, p. 247). CK nustatytas juridinių asmenų registravimo ir JAR reguliavimas tretiesiems asmenims leidžia pasitikėti JAR duomenimis ir teisiniuose santykiuose veikti remiantis šiais duomenimis. Atskleidimo pareigos pažeidimas gali sukelti ir tokias teisines pasekmes kaip juridinio asmens likvidavimas JAR tvarkytojo iniciatyva (CK 2.70 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis nustato, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal CK 2.71 straipsnio 3 dalį juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie (didesnė įrodomoji galia) galią.
Vienas iš esminių JAR duomenų yra duomuo apie juridinio asmens buveinę (jo adresas) (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kurioje yra buveinė, adresą (CK 2.49 straipsnio 1 dalis). Taigi toks reguliavimas suponuoja, jog apskritai nėra įmanoma tokia situacija, kad juridinis asmuo egzistuotų be savo buveinės ir kad ta buveinė nebūtų nurodyta juridinių asmenų registre. Pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį šio duomens pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Kaip minėta šios nutarties 22 punkte, atitinkamai JAR duomenys, įskaitant ir duomenį apie juridinio asmens buveinę, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti ir turi prima facie galią.
Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Kita vertus, juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama pateikiant prieštaravimus byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. jei juridinis asmuo įrodo, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių asmuo neįvykdė įstatymų nustatytos atskleidimo pareigos, procesinis terminas gali būti atnaujinamas ir asmuo turės galimybę atlikti atitinkamus procesinius veiksmus. Tokia įstatymo įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo reguliavimo sistema (įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą) užtikrina kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą ir yra proporcinga priemonė, užkertanti kelią skolininkui piktnaudžiauti teise.
Skolininkės nurodyta Lietuvos teismų (žr. šios nutarties 15.3 punktą) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr. šios nutarties 15.1 punktą) yra neaktuali šioje byloje, nes ji yra susijusi su fizinių asmenų teisėmis ir joje nėra atsižvelgiama į juridinių asmenų teisinę prigimtį bei jų reguliavimo specifiką.
Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo situacijoje reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, kad procesinių dokumentų įteikimas skolininkei vyko tris kartus. Pirmiausia, procesiniai dokumentai 2016 m. kovo 23 d. buvo išsiųsti skolininkės JAR nurodytu buveinės adresu: Alksnynės g. 17-9, Klaipėda. Vėliau 2016 m. balandžio 11 d. teismas pakartotinai procesinius dokumentus išsiuntė JAR nurodytu skolininkės vadovo adresu: (duomenys neskelbtini). Kadangi procesinių dokumentų ir vėl nepavyko įteikti, jie buvo pakartotinai išsiųsti 2016 m. balandžio 28 d. skolininkės buveinės adresu: Alksnynės g. 17-9, Klaipėda. Taigi, dokumentai buvo išsiųsti ne tik JAR registruotos skolininkės buveinės adresu, bet ir skolininkės vadovo gyvenamosios vietos adresu, kuris taip pat, remiantis CK 2.64 straipsnio 1 dalies 6 punktu, yra JAR duomuo, be to, kaip minėta šios nutarties 22 punkte, laikomas teisingu tol, kol yra nenuginčytas ir turi prima facie galią. Tačiau visais šiais atvejais procesiniai dokumentai buvo neatsiimti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal JAR išplėstinį išrašą skolininkės buveinės adresas: Alksnynės g. 17-9, Klaipėda, buvo registruotas nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2016 m. birželio 2 d., o skolininkės vadovo gyvenamosios vietos adresas registruotas nuo 2015 m. gegužės 8 d. Taigi, šioje situacijoje juridinis asmuo neužtikrino savo pasiekiamumo ne tik buveinės adresu, bet ir savo vadovo gyvenamosios vietos adresu.
Skolininkės nuomone, ginčo situacijoje turėjo būti taikoma CPK 431 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad tuo atveju, kai pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, CPK 431 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tik kartu su CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Nėra jokio teisinio pagrindo juridinių asmenų atžvilgiu taikyti CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nustatantį teisinį pagrindą nenagrinėti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos. Pirma, šio punkto gramatinė išraiška akivaizdžiai suponuoja, kad šis punktas gali būti taikomas tik fiziniams asmenims ir nėra duomenų, jog įstatymų leidėjas turėtų ketinimų išplėsti šio punkto taikymą ir juridiniams asmenims. Antra, kaip minėta pirmiau šioje nutartyje, juridinių asmenų teisinė prigimtis ir jų reguliavimo specifika reiškia, jog apskritai nėra įmanoma tokia situacija, kad juridinio asmens buveinė teisiniu požiūriu būtų nežinoma.
Remdamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skolininkei procesiniai dokumentai yra laikomi tinkamai įteiktais pagal įstatymą ir nėra teisinio pagrindo šio ginčo atveju taikyti CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir šio straipsnio 3 dalies.
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių termino pateikti prieštaravimus bylose dėl teismo įsakymo išdavimo atnaujinimą, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių
CPK 439 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.
CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, o prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių asmuo šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms.
Skolininkė prašo terminą prieštaravimams pateikti atnaujinti tuo pagrindu, kad jai nebuvo įteikti procesiniai dokumentai. Kaip išsamiai išaiškinta šioje nutartyje pirmiau, yra pagrindas manyti, kad skolininkei procesiniai dokumentai yra tinkamai įteikti pagal įstatymą, todėl aplinkybė, kad skolininkė faktiškai negavo procesinių dokumentų, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis ir neturi lemiamos teisinės reikšmės.
Kaip minėta, procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims, įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą, reguliavimas sistemiškai remiasi juridinių asmenų prigimtimi, CK įtvirtintu juridinių asmenų įsisteigimo ir įregistravimo JAR bei informacijos atskleidimo principu, reiškiančiu juridinių asmenų pareigą atskleisti informaciją. Atsižvelgiant į tai, asmuo, siekiantis atnaujinti terminą, turėtų įrodyti, jog egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių jis ne dėl savo kaltės neįvykdė įstatymų nustatytos atskleidimo pareigos ir (arba) nors ir ne dėl savo kaltės neįvykdė tokios įstatymų nustatytos pareigos, t. y. neformalizavo duomenų pasikeitimo (jų neįregistravo), tačiau teisinių santykių dalyviai žinojo apie realią juridinio asmens buveinės vietą ir, nepateikdami procesiniuose dokumentuose tinkamų duomenų apie juridinio asmens buveinę, elgėsi nesąžiningai.
Skolininkė jokių kitų priežasčių (išskyrus vieną priežastį – tai, kad jai nebuvo įteikti procesiniai dokumentai), dėl kurių ji praleido terminą prieštaravimams pateikti, nenurodo ir nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti.
Dėl pareigos motyvuoti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (nutartį)
Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298-687/2015">3K-3-298-687/2015</a>). Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298-687/2015">3K-3-298-687/2015</a>; 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzYtMzc4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-276-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-276-378/2017">3K-3-276-378/2017</a>, 61 punktas).
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį jos motyvavimo aspektu, konstatuoja, kad ji atitinka CPK 331 straipsnio reikalavimus, nes joje pateikta proceso teisės normų analizė leidžia spręsti, kokiais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė nutartį.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
Kasacinį skundą atmetus, skolininkės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Gražina Davidonienė
Dalia Vasarienė
