Dėl teisės normų, reglamentuojančių dovanojimo sutarties panaikinimą dėl apdovanotojo veiksmų, neabejotinai griežtai smerktinų geros moralės požiūriu, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-29-403/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17574-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.15; 3.2.4.11.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S. ir E. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutarties panaikinimo, tretieji asmenys R. M., notarė Rita Lugienė, valstybės įmonė Registrų centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių dovanojimo sutarties panaikinimą dėl apdovanotojo veiksmų, neabejotinai griežtai smerktinų geros moralės požiūriu, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovai prašė teismo: panaikinti 2014 m. gegužės 8 d. žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutartį (toliau – Dovanojimo sutartis), patvirtintą Kauno miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. Lugienės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria A. S. ir E. S. padovanojo D. S. sodo pastatą, ūkinį pastatą, šiltnamį, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini); panaikinti 2014 m. gegužės 15 d. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo nekilnojamojo turto registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. S. įregistruotos nuosavybės teisės į šį turtą, taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovai ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 straipsnio 1 dalies, 3.135 straipsnio, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Jie nurodė, kad pagal 2014 m. gegužės 8 d. Dovanojimo sutartį savo anūkui – atsakovui padovanojo turtą. Atsakovas 2015 m. rugpjūčio 11d. apie 16 val. 30 min. panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovą, dėl to sukėlė jam skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos 2015 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate buvo paduotas pareiškimas ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atlikus teismo medicininį tyrimą nustatyta, kad ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsakovo atlikti veiksmai, ieškovo įsitikinimu, vertintini kaip smerktini geros moralės požiūriu, neatsižvelgiant į tai, ar šie veiksmai yra baustini pagal baudžiamosios teisės normas, be to, šie veiksmai atlikti prieš senyvo amžiaus žmogų, turintį fizinę negalią.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Įvertinęs baudžiamosios bylos Nr. 01-1-45020-15 medžiagą, teismas nustatė, kad ieškovui buvo padarytas galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, kairės alkūnės, kairio dilbio odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl dviejų ar daugiau trauminių poveikių, užduotyje specialistui nurodytomis aplinkybėmis, t. y. atsakovui 2015 m. rugpjūčio 11 d. suėmus ieškovą už abiejų rankų, pakėlus ir aukštielninką trenkus į žemę, dėl ko ieškovas prarado sąmonę.

Aplinkybę, kad atsakovas 2015 m. rugpjūčio 11 d. rodė ieškovui nepadorų gestą (vidurinį pirštą), teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo prašymu apklausta liudytoja (kartu su atsakovu gyvenanti ir bendrą ūkį su juo vedanti) V. A.

Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad ieškovai teisminį procesą pradėjo dėl jiems kitų giminaičių daromo spaudimo. Kaip nurodė šalių atstovai teismo posėdžio metu, siekdami teisme nagrinėjamą ginčą užbaigti taikiai, ieškovai siūlė atsakovui pakeisti Dovanojimo sutartį ją papildant nuostata, kad atsakovui dovanotu turtu ieškovai galės naudotis iki savo mirties, tačiau šis pasiūlymas, pagal kurį ginčo turtas būtų likęs atsakovo, o ne kurių nors kitų atsakovo nurodomų giminaičių nuosavybe, atsakovo netenkino.

Teismas sprendė, kad bylos duomenų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina 2015 m. rugpjūčio 11 d. buvus ieškovų nurodomas aplinkybes. Nepadorių gestų (vidurinio piršto) rodymas bet kuriam asmeniui, juolab senyvo amžiaus ir fizinę negalią turinčiam giminaičiui – seneliui, padovanojusiam reikšmingą savo viso gyvenimo darbu sukurto turto dalį, ir įsivėlimas į fizinį konfliktą su juo, dėl ko šis patyrė galvos sumušimą su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, jam buvo nubrozdinta kairės alkūnės, kairio dilbio oda, teismo vertinimu, savaime neatitinka teismų praktikoje suformuoto geros moralės kriterijaus ir yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Kolegija nurodė, kad, ieškovei E. S. 2016 m. birželio 24 d. mirus, jos procesines teises perėmė sutuoktinis A. S., sūnus R. M. ir vaikaitis D. S..

Nustačiusi, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G2245/15(02) konstatuota, jog ieškovui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (galvos sumušimas, kairės alkūnės, kairio dilbio odos nubrozdinimai), sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, kolegija sprendė, kad specialisto išvada ikiteisminiame tyrime yra tikėtina, o ne kategoriška.

Kolegija rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2011 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-305/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-305/2011">3K-3-305/2011</a>, įvertino liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus ir sprendė, kad 2015 m. rugpjūčio 11 d. šalių konfliktas buvo vienkartinio pobūdžio, jį sukėlė netinkamas ieškovo elgesys, kai jis konflikto dieną girtavo, griuvinėjo, reiškė pretenzijas atsakovui, pirmas parodė netinkamą gestą jam. Nors atsakovo veiksmai parodžius ieškovui netinkamą gestą, sugriebimas už rankų, laikymas ir paleidimas ir vertintini neigiamai, tačiau nėra tokio pobūdžio, kuris leistų daryti išvadą apie būtinumą griežtai juos pasmerkti moralės požiūriu ir laikyti tokiais pat netinkamais kaip ir pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas (CK 6.472 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, nepagrįstai sureikšmino šalių susirodymą gestais.

Kolegija konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog po Dovanojimo sutarties sudarymo apdovanotasis tapo konfliktiškas, trukdė naudotis sodu. Ieškovas pats pripažino, kad po dovanojimo nuolat su žmona važinėjo į sodą, be to, Dovanojimo sutartis sudaryta nenustatant sąlygos leisti jiems naudotis sodu, o ieškovo paaiškinimai, kad santykiai su atsakovu nuolat buvo blogi, neteikia pagrindo taikyti CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatytas dovanojimo sutarties panaikinimo pasekmes.

Su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina buvus 2015 m. rugpjūčio 11 d. konflikto aplinkybes tokias, kokias dėsto ieškovai, kolegija nesutiko, pažymėjo, jog ieškovai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nedalyvavo, paaiškinimų neteikė, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje (kuriai civilinėje byloje apklaustų liudytojų parodymai ir šalių paaiškinimai neprieštarauja) ieškovo paaiškinimai nenuoseklūs, o atsakovo versija, kad jis laikė senelį, kad šis neparpultų, nepaneigta.

Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-350/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-350/2013">3K-3-350/2013</a>; 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-305/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-305/2011">3K-3-305/2011</a>). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo veiksmai, kai jis, būdamas neblaivus, erzino ieškovą, rodė nepadorų gestą (vidurinį pirštą), kilus konfliktui, suėmė ieškovą už rankų ir trenkė į žemę, dėl ko ieškovas neteko sąmonės, priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, yra akivaizdžiai smerktini geros moralės požiūriu. Teismas per siaurai vertino veiksmus, smerktinus geros moralės požiūriu. Gera moralė nesietina vien su baudžiamąja atsakomybe. Žmogų galima įžeisti ir gestų kalba. Teismas turėjo įvertinti ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad ieškovo žmona rašė sūnui, jog anūkas sumušė senelį; R. M. nuvežė ieškovą į ligoninę, jam nustatyti kūno sužalojimai, šie konstatuoti ir ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadoje. Be to, sudarius Dovanojimo sutartį, ieškovas prarado galimybę naudotis padovanotu turtu, nors tikroji valia buvo ne tokia.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176, 177, 178, 185 straipsnių nuostatas, nes netinkamai taikė įrodymų vertinimo ir įrodymų pakankamumo taisykles, nevertino įrodymų viseto, nesivadovavo logikos dėsniais, nenurodė, kodėl atsakovo sugyventinės ir kaimynės liudijimai laikytini objektyviais ir patikimais, kokiu pagrindu paneigtos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės. Teismas netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo medžiagą, kuri neteikia pagrindo teigti, kad atsakovas ieškovo nesuėmė už abiejų rankų, nepakėlė ir netrenkė į žemę. Nustatyti ieškovo sužalojimai atitinka jo nurodytas aplinkybes, teismas tinkamai neįvertino medicininės išvados.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų nuostatas, nes nepagrindė skundžiamos nutarties, nenurodė, kodėl padarė išvadą, jog atsakovo veiksmų galima nesureikšminti, ir kilusį konfliktą vertino kaip neprieštaraujantį gerai moralei; nepateikė argumentų, kodėl atmetė ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, eksperto išvadą, ieškovų parodymus.

Trečiasis asmuo R. M. pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie kasacinio skundo.

Atsakovas atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apdovanotojo veiksmų, neabejotinai griežtai smerktinų geros moralės požiūriu, kaip teisinio pagrindo panaikinti dovanojimo sutartį

CK 6.465 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 6.467 straipsnio 1 dalis).

Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Šio straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal Civilinio kodekso šeštosios knygos normas, reglamentuojančias restituciją.

Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-162/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-162/2010">3K-3-162/2010</a>). CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjktNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-529-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-529-469/2015">3K-3-529-469/2015</a>).

Sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-305/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-305/2011">3K-3-305/2011</a>).

Teisėjų kolegija nurodo, kad teismas dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindo kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti remdamasis visapusiškai ištirtais bylos duomenimis, nustatytomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, o apdovanotojo veiksmus kvalifikuoti vadovaudamasis įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintais vertinimo kriterijais.

Dėl atsakovo veiksmų kvalifikavimo ir pagrindo panaikinti dovanojimo sutartį

Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl dovanojimo panaikinimo kilo iš šeimos teisinių santykių, seneliui prašant panaikinti 2014 m. gegužės 8 d. Dovanojimo sutartį, kuria atsakovui jis su žmona padovanojo jiems nuosavybės teise priklausantį turtą – sodo pastatą, ūkinį pastatą, šiltnamį, žemės sklypą.

Šią bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino bylos duomenis, įvykio aplinkybes ir atsakovo veiksmus, padarė skirtingas išvadas dėl apdovanotojo (atsakovo) veiksmų kvalifikavimo kaip neabejotinai griežtai smerktinų geros moralės požiūriu ir dėl pagrindo panaikinti šalių sudarytą Dovanojimo sutartį buvimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad labiau tikėtina buvus ieškovų nurodytas aplinkybes, todėl ieškinys tenkintinas; konstatavo, kad atsakovo veiksmai – nepadoraus gesto rodymas ir dėl to įsivėlimas į fizinį konfliktą su senyvo amžiaus ir fizinę negalią turinčiu asmeniu, dėl ko šis patyrė galvos sumušimą su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, jam buvo nubrozdinta kairės alkūnės, kairio dilbio oda, savaime neatitinka teismų praktikoje suformuoto geros moralės kriterijaus ir yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, todėl yra pagrindas panaikinti Dovanojimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime motyvavo nesutikimą su išvada, kad bylos duomenys patvirtina ieškovų įrodinėtas 2015 m. rugpjūčio 11 d. įvykio aplinkybes, sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiūriu atsakovo veiksmus.

Ieškovas, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kasaciniame skunde pateikia argumentus, kad teismas pažeidė CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatas, per siaurai aiškino veiksmus, kurie pripažintini neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiūriu, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl apdovanotojo veiksmų vertinimo kriterijų. Ieškovo įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos pažeidus įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTEtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-411-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-411-611/2015">3K-3-411-611/2015</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-18/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-18/2008">3K-3-18/2008</a>).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, vertinant apeliacinės instancijos teismo sprendimą, nėra pagrindo konstatuoti įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ar vertinimo taisyklių pažeidimo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas tyrė ir vertino ne tik civilinės bylos duomenis, įskaitant liudytojų parodymus, teismo posėdžio metu ieškovo žodžiu duotus paaiškinimus (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovai patys nedalyvavo), bet ir ikiteisminio tyrimo, kuris buvo nutrauktas nenustačius, jog atsakovo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, medžiagą. Teismas teisingai pažymėjo, kad šioje medžiagoje ieškovo parodymai buvo nenuoseklūs, skirtingai nurodomos įvykio aplinkybės. Išvadas teismas grindė tais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriems neprieštarauja civilinėje byloje apklaustų liudytojų parodymai bei šalių paaiškinimai. Teismas pasisakė ir dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G2245/15(02), kurioje konstatuotas nežymus ieškovo sveikatos sutrikdymas, jos turinį vertino bylos duomenų visumos kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje išvadoje kaip tikėtinos ieškovo sužalojimo aplinkybės nurodytos ne tik tos, kurias įrodinėjo ieškovai. Išvadoje specialistas taip pat nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 11 d. ginčo sodo sklype kilęs konfliktas buvo vienkartinio pobūdžio, jį išprovokavo ieškovo netinkamas elgesys – jis konflikto dieną girtavo, griuvinėjo, reiškė atsakovui pretenzijas, pirmas parodė jam netinkamą gestą, remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, ieškovas pirmas pastūmė atsakovą, taigi šis negalėjo išvengti fizinio kontakto. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kurie patvirtintų atsakovo tyčią, siekį sužaloti ieškovą ar sukelti jam skausmą. Teismas taip pat vertino šalių santykius, ieškovo įrodinėtą ir jo paties paneigtą aplinkybę dėl trukdymo naudotis padovanotu turtu, kartu atkreipdamas dėmesį į Dovanojimo sutarties sąlygas (kuriose nėra įpareigojimo atsakovui leisti seneliams naudotis sodu).

Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ieškovo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų. Atsakovo veiksmus teismas vertino, vadovaudamasis pirmiau šioje nutartyje aptartais kriterijais, o išvadą, kad šiuo atveju neegzistuoja pagrindas panaikinti Dovanojimo sutartį, padarė įvertinęs teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą.

Minėta, kad pagrindą panaikinti dovanojimą teikia apdovanotojo veiksmai, kurie pagal pirmiau nurodytos CK normos dispoziciją smerkiami taip pat griežtai kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas (žr. šios nutarties 22 punktą). Šiuo atveju teismas teisingai kvalifikavo atsakovo veiksmus, teisėtai sprendė, kad nors nustatyti atsakovo veiksmai – netinkamo gesto parodymas ieškovui, sugriebimas už rankų, laikymas bei paleidimas – vertintini neigiamai, tačiau jie nevertintini kaip griežtai smerktini geros moralės požiūriu, ypač atsižvelgiantį į šios nutarties 30 punkte nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas teisėtai nekonstatavo griežtai smerktinų geros moralės požiūriu atsakovo veiksmų, kaip ieškovo įrodinėto Dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindo, ir tokį sprendimą tinkamai bei išsamiai motyvavo.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 13,50 Eur tokių išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,50 Eur (trylika Eur 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Šios nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas

Vincas Verseckas