Baudžiamoji byla Nr. 2K-72-1073/2018
Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00107-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.19.1.2.1; 2.1.3.6; 2.1.7.4.5; 2.3.2.2.13. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. V. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams (už 2010 m. birželio 5 ir 13 dienomis padarytą veiką su L. A.), 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams (už 2010 m. birželio 9 d. padarytą veiką su Ž. Š.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš A. V. konfiskuoti nusikalstamu būdu gauti 501 Eur.
A. V. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2010 m. birželio 5 d. veika su E. J.) išteisinta, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 31 d. nutartis, kuria nuteistosios A. V. apeliacinis skundas atmestas.
Šioje byloje V. V. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl dalies veikų (su E. J., P. K.) išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dėl dalies veikų (su L. A., J. P., R. P., Ž. Š.) byla nutraukta jam mirus (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas); pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (veika su R. C.) byla nutraukta dėl senaties (BK 95 straipsnio 1 dalis, BPK 3 straipsnis), L. A. (L. A.) nuteista pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, išteisinta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, V. G. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, P. K. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, tačiau kasaciniai skundai dėl jų nepaduoti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. A. V. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, (duomenys neskelbtini) mokytoja, veikdama bendrai su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, (duomenys neskelbtini) direktoriumi V. V., turinčiu administracinius įgaliojimus bei teisę veikti šios įstaigos vardu, kuriam byla nutraukta dėl mirties, (duomenys neskelbtini), darbo kabinete:
1.1. 2010 m. birželio 5 d., apie 12.30 val., savo naudai iš rusų kalbos mokytojos L. A. tiesiogiai priėmė 2600 Lt (753 Eur) kyšį už neteisėtą veikimą, t. y. už tai, kad, pagal einamas pareigas disponuodami 2010 metų mokyklinių brandos egzaminų kandidatų (moksleivių) darbais ir šių darbų rezultatais, sudarytų išskirtines sąlygas L. A. vadovaujamos klasės trylikai mokinių, kurių asmenybės nenustatytos, neteisėtai, pažeidžiant Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše (patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-2391, 2009 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. ISAK-2775 redakcija) nustatytą tvarką, perrašyti lietuvių kalbos mokyklinio egzamino užduočių sprendimo darbus, turint tikslą, kad šie jų darbai būtų įvertinti teigiamai; 2010 m. birželio 13 d., apie 17.07 val., tęsdami nusikalstamą veiką, iš (duomenys neskelbtini) rusų kalbos mokytojos L. A. priėmė 600 Lt (173,77 Eur) kyšį už neteisėtą veikimą, kad, pagal einamas pareigas disponuodami 2010 metų mokyklinių brandos egzaminų kandidatų (moksleivių) darbais ir šių darbų rezultatais, sudarytų išskirtines sąlygas L. A. vadovaujamos klasės trims mokiniams, kurių asmenybės nenustatytos, neteisėtai, pažeidžiant Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše nustatytą tvarką, perrašyti lietuvių kalbos mokyklinio egzamino užduočių sprendimo darbus, turint tikslą, kad šie jų darbai būtų įvertinti teigiamai.
1.2. 2010 m. birželio 9 d., nuo 13.12 val., iš (duomenys neskelbtini) dvyliktos klasės mokinės Ž. Š. tiesiogiai priėmė 400 Lt (115,85 Eur) kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad, pagal einamas pareigas disponuodami 2010 metų mokyklinių brandos egzaminų kandidatų (moksleivių) darbais ir šių darbų rezultatais, sudarytų išskirtines sąlygas Ž. Š. neteisėtai, pažeidžiant Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše nustatytą tvarką, perrašyti lietuvių kalbos mokyklinio egzamino užduoties sprendimo darbą ir pataisyti geografijos mokyklinio egzamino užduoties sprendimo darbą, turint tikslą, kad šie jos darbai būtų įvertinti teigiamai.
2. Kasaciniu skundu nuteistoji A. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
2.1. Kasaciniame skunde nuteistoji A. V. teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie suvaržė jos teisę į gynybą, nes pripažino įrodymais ir tokius duomenis, kurie neatitinka įrodymų sąvokos (BPK 20 straipsnio 2, 4, 5 dalys, 305 straipsnio 1 dalis), neteisingai vertino operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos veiklos) metu surinktus duomenis, nepripažino baudžiamojo proceso kasatorei neteisėtu, apkaltinamąjį nuosprendį ir nutartį grindė bendrakaltinamosios ir asmenų, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, parodymais, kurie turėjo būti vertinami itin kruopščiai, be to, buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, susijusių su kitu nuteistuoju V. V., mirusiu jau po to, kai buvo paduotas jo apeliacinis skundas, kurie pasunkino kasatorės teisę į gynybą ir pablogino jos teisinę padėtį.
2.2. Kasatorės manymu, netinkamas baudžiamojo proceso normų aiškinimas ir taikymas apeliacinės instancijos teisme, apeliantui V. V. mirus po apeliacinio skundo padavimo, prokurorui prašant pakeisti kaltinimą apeliacinės instancijos teismui atnaujinus įrodymų tyrimą, netinkamas kaltinamasis aktas ir su juo konkuruojantis prokuroro prašymas keisti veikos faktines aplinkybes, kaltinamojo akto dalies neišsprendimas pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu – esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai apeliacinės instancijos teisme.
2.3. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d., po to, kai buvo paduotas apeliacinis skundas, mirus kitam nuteistajam šioje byloje V. V., vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, turėjo bylą nutraukti. Tačiau teismas, nesiaiškindamas, ar yra asmenų, siekiančių tęsti baudžiamąjį procesą mirusįjį reabilituojančiais pagrindais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00NDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-444/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-444/2011">2K-P-444/2011</a>, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas), nors to prašė tiek valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skirtas mirusiojo V. V. gynėjas, tiek kasatorės gynėjas (nes ji nuteista kaip veikusi bendrai su mirusiuoju, taip pat nuspręsta iš jos konfiskuoti pinigus, esą bendrininkaujant gautus kaip kyšį), negalėjo preziumuoti, kad tokių asmenų nesama, ir tęsti proceso. Kasatorės, jos atstovo ir mirusio asmens gynėjo prašymų ignoravimas, anot kasatorės, yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, nes jos veikos vertinimas yra neatsiejamas nuo mirusiojo veikų kvalifikavimo. Kasatorės teigimu, tai apsunkino jos gynybą, ypač prokurorui prašant inkriminuoti naujas faktines aplinkybes.
2.4. Kasaciniame skunde taip pat yra keliamas klausimas dėl galimos neprocesinės teismo ir prokuroro komunikacijos, kurios pasekmė, anot kasatorės, buvo teismo sprendimas atnaujinti įrodymų tyrimą. Kasatorė teiginį grindžia tuo, kad priimta nutartis atnaujinti įrodymų tyrimą buvo nemotyvuota, teismas nenurodė nei pagrindo atnaujinti tyrimą, nei apimties, o atnaujinus įrodymų tyrimą, valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras pateikė prašymą keisti veikos faktines aplinkybes. Taigi, pats teismas ex officio (pagal pareigas ar tarnybinį statusą, savo iniciatyva) neatliko visiškai jokių veiksmų ir netyrė jokių naujų įrodymų, o tai, kasatorės manymu, galėtų reikšti, kad buvo neprocesinė komunikacija tarp teismo ir prokuroro, kelianti abejonių dėl jų nešališkumo ir leidžianti teigti, kad procesas apeliacinės instancijos teisme nebuvo sąžiningas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme. Kasatorė ginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadas, kad prokuroro prašymu pakeitus kaltinime nurodytas aplinkybes, t. y. žodžius „egzaminų užduotis“ pakeitus žodžiais „egzaminų užduočių sprendimo darbai“, nebuvo iškreiptos nagrinėjimo teisme ribos, nes nusikaltimo faktinės aplinkybės iš esmės nebuvo keičiamos naujomis, tiesiog patikslinta kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje vartota netiksli formuluotė, dėl kurios, be kita ko, pasisakyta ir apeliaciniame skunde. Kasatorė pažymi, kad ji ir jos gynėjas nuosekliai nuo pat pranešimo apie įtarimą įteikimo teigė, kad ši kaltinimo formuluotė nesuprantama, juo labiau kad pakeisti egzaminų užduotis gali tik specialiai tam įgalioti subjektai (Nacionalinis egzaminų centras) ir tik specialia tvarka, o tai, kasatorės manymu, brandos egzaminui vykstant ar juo labiau įvykus neįmanoma. Tokiais apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais, anot kasatorės, faktiškai pripažinta, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas netinkamai ir nuo jo gintis teisme buvo negalima (tai buvo vienas iš apeliacinio skundo argumentų), bet teismas to tinkamai teisiškai neįvertino. BPK 295 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama atsietai nuo kitų Baudžiamojo proceso kodekso normų, taip, kad apeliantai (vienas iš kurių yra miręs), atnaujinus įrodymų tyrimą, privalėtų gintis nuo naujai reiškiamų kaltinimų, t. y. naujų veikos faktinių aplinkybių, kai bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos buvo apibrėžtos apeliacinių skundų ribomis (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Įrodymų tyrimo atnaujinimas (BPK 295 straipsnio 1 dalis, 324 straipsnio 6 dalis) ir kaltinimo keitimas teisme (BPK 256 straipsnis) yra visiškai skirtingi baudžiamojo proceso institutai. Prokuroro prašymas pakeisti veikos faktines aplinkybes teismui atnaujinus įrodymų tyrimą, nors pats prokuroras pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, yra apeliacinio nagrinėjimo ribų peržengimas, o tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį. Nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje pripažino, kad pagrindo sunkinti kasatorės teisinę padėtį, nesant prokuroro apeliacinio skundo, nėra, bet, priėmęs kitą prokuroro prašymo dalį, vis tiek jos teisinę padėtį pasunkino. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir rezoliucinėje dalyje nenurodė sprendimo dėl kaltinimo dalies V. V., susijusios su P. K., o prokuroras apeliacinio skundo nepadavė, taigi apeliacinės instancijos teismas negalėjo dėl to pasisakyti, bet dėl šios veikos mirusysis V. V. išteisintas apeliacinės instancijos teismo nutartimi, o ne nuosprendžiu, o tai yra BPK 330 straipsnio pažeidimas. Nors ši kaltinimo dalis tiesiogiai nesusijusi su analogiškomis veikomis, už kurias nuteista kasatorė, šis pažeidimas gali reikšti visišką pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, o kartu ir apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumą.
2.5. Kasatorė pažymi, kad iš kaltinamojo akto neaišku, ar jame nurodyti trys yra iš nurodytų trylikos nenustatytų asmenų iš auklėtojos L. A. 12E klasės, kurių labui veikė kasatorė ir V. V., ar tarp jų buvo E. J., dėl veikimo kurio labui kasatorė išteisinta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl L. A. klasės moksleivių parodymų pasisakyta, apklausti buvę L. A. auklėtiniai šias aplinkybes neigė tiek ikiteisminio, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Kasatorė buvo kaltinama ir nuteista kaip tiesiogiai priėmusi kyšį iš L. A., nors nė viename veikų aprašyme nėra nurodyta, kaip ji kyšį paskirstė, kada dalį perdavė kitam kaltinamajam V. V. (jeigu perdavė), kaip buvo kuriamos kaltinime nurodytos „išskirtinės sąlygos“ tiems nenustatytiems auklėtojos L. A. 12E klasės asmenims ir kuo jos pasireiškė. Taip pat kaltinamajame akte nėra aprašyta, kaip kasatorė galėjo paveikti respublikinę egzaminų ir jų vertinimo duomenų sistemą KELTAS. Apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginiai, kad kasatorė pagal einamas pareigas galėjo sukurti išskirtines sąlygas ar disponuoti egzaminų darbais ir rezultatais ir už tai paėmė kyšius, yra šiukštus principo in dubio pro reo pažeidimas.
2.6. Kasatorė mano, kad teismai nukrypo nuo nuoseklios teismų praktikos, uždraudžiančios nusikalstamų veikų tiražavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-7-85-696/2016, 2K-57-696/2017), klaidingai vertino operatyvinio tyrimo metu gautus bylos duomenis, pripažindami juos įrodymais, ir kad baudžiamasis procesas dėl jos iš viso negalėjo būti pradėtas. 2010 m. birželio 16 d. Kauno m. apylinkės teismo nutartimi buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. V. tarnybinio kabineto (duomenys neskelbtini), ir jo paties slaptas sekimas, kaip proceso veiksmas, bet byloje yra duomenų, kad iki pradedant ikiteisminį tyrimą buvo atliekami operatyviniai veiksmai dėl V. V.. Pagal kaltinimą V. V. pirmąją nusikalstamą veiką padarė 2010 m. gegužės 27 d. (veika su R. C.), taigi, jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga būtų pradėjusi ikiteisminį tylimą iš karto, kai buvo daroma ši nusikalstama veika, tai baudžiamasis procesas, ikiteisminis tyrimas dėl kasatorės net nebūtų pradėtas. Šie argumentai turi būti vertinami kartu su kaltinimo pozicija ikiteisminio tyrimo metu, kaltinant kasatorę brandos egzaminų rezultatų klastojimu (ankstesnėse proceso stadijose buvo teigiama, kad ji sudarė nenustatytiems asmenims „išskirtines sąlygas perrašyti egzaminų užduotis“, pakeistame kaltinime ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje – sudarė išskirtines sąlygas „perrašyti užduočių sprendimo darbus“). Toks kaltinimas iš viso nebuvo galimas, nebuvo aiškus ir konkretus, o juo labiau nebuvo aišku, ar E. J. (dėl veikimo kurio naudai ji išteisinta) įeina į tuos trylika nenustatytų asmenų, kurių naudai kasatorė esą veikė, ar ne. Be to, Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo įsakymu 2010 m. birželio 18 d. Nr. 35-424 „Dėl lietuvių kalbos (gimtosios) mokyklinio brandos egzamino darbų pervertinimo“ sudaryta lietuvių kalbos (gimtosios) mokyklinio brandos egzamino darbų pervertinimo komisija peržiūrėjo (duomenys neskelbtini) moksleivių darbus (tuo metu jau visi darbų atsakymų vertinimo metu gauti taškai buvo sukelti ir išsiųsti į duomenų perdavimo sistemą KELTAS) ir 2010 m. birželio 22 d. pateikė pažymą Nr. 35-3-6, kad pažeidimų nenustatyta, bet kaltinimas į tokio tyrimo rezultatus, itin palankius gynybai ir reiškiančius baudžiamojo persekiojimo nepagrįstumą, neatsižvelgė. Kad egzaminavimo tvarka, egzaminų kontrolė ar vertinimo tvarka pažeista nebuvo, patvirtino (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio 13 d. raštas Nr. 4-52, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. birželio 14 d. raštas Nr. (A27V124)-R-2543 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad vykdant egzaminus ir vertinant darbus nei (duomenys neskelbtini) vadovai, nei mokytojai nedalyvavo (Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo 2010 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. 35-230 „Dėl valstybinių ir mokyklinių brandos egzaminų centrų skyrimo 2010 metais“), bet teismai šių aplinkybių tinkamai teisiškai nevertino. Teismai be pagrindo tinkamai nepatikrino ir neįvertino STT Kauno valdybos 2010 m. balandžio 26 d. rašto Nr. 3S-07-62 Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui K. Betingiui ir teikimų (Nr. 02-0629KF, 02-0631KF) bei Kauno apygardos teismo nutarčių (Nr. 724, 726), kurių turinys neatskleidžia faktinio operatyvinių veiksmų atlikimo bei tokių veiksmų termino pratęsimo pagrindo, nes duomenys nebuvo išslaptinti. Teismai nevertino, kad ikiteisminio tyrimo metu protokolai buvo surašyti po trijų mėnesių (krata (duomenys neskelbtini) patalpose atlikta 2010 m. rugsėjo 9 d., protokolas surašytas 2010 m. gruodžio 3 d., kompiuteriai apžiūrinėti nuo 2010 m. gruodžio 3 d. iki 2010 m. gruodžio 7 d., o protokolas surašytas tik 2010 m. gruodžio 18 d.), nurodę, kad šie trūkumai nepaneigia protokoluose užfiksuotos informacijos. Kasatorės manymu, duomenys, užfiksuoti pažeidžiant BPK 179 straipsnio 2 dalies reikalavimus, negali būti pripažinti tinkamais įrodymais, kuriais galima grįsti apkaltinamąjį nuosprendį.
2.7. Kasatorės kaltė teismų sprendimuose buvo grindžiama kitos kaltinamosios byloje L. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kitų asmenų (pvz., Ž. Š., R. C. (ankstesnė pavardė – Ž.), R. P., J. P. ir kt.), kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamaisiais, parodymais. Kasatorės manymu, asmuo, kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės toje pačioje byloje, negali būti prilygintas liudytojui. Tokio asmens parodymai visais atvejais turi būti vertinami tik visų baudžiamosios bylos duomenų ir aplinkybių kontekste, bet tai nebuvo padaryta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2-699/2016">2K-7-2-699/2016</a>, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Kaltinamosios L. A., liudytojos R. C., J. P. parodymuose teisme nurodytos aplinkybės dėl pareigūnų apklausos būdo (nurodant, ką sakyti, išsivežant į apklausas iš darbo, sodo) rodo, kad tokia praktika nukrypsta nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimų byloje Venskutė prieš Lietuvą (peticijos Nr. 10645/08, 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimas), o teismai, vertindami tokių asmenų parodymus, turėjo itin kruopščiai juos tikrinti ir vertinti pagal BPK 20 straipsnyje nustatytus kriterijus, bet to nepadarė.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius atsiliepimu į nuteistosios A. V. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti.
3.1. Prokuroras pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta imperatyvi norma, kad baudžiamasis procesas yra negalimas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šioje byloje Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje svarstė nuteistosios A. V. gynėjo advokato V. Sirvydžio siūlymą kreiptis į V. V. palikimą priėmusius asmenis, siekiant išsiaiškinti, ar yra pagrindas tęsti baudžiamąjį procesą, tačiau teismas nutarė tęsti procesą, nes BPK nenumato jokių suvaržymų nagrinėti apeliacinį skundą apeliantui mirus. Toks sprendimas negali būti vertinamas kaip esminis baudžiamojo proceso pažeidimas ar siejamas su A. V. padėties pasunkinimu, nes neturėjo jokios įtakos sprendžiant A. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Apeliacinės instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, todėl nuteistoji A. V. galėjo naudotis visomis BPK numatytomis teisėmis, siekiant apklausti liudytojus ar atlikti kitus baudžiamojo proceso veiksmus.
3.2. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo atnaujinti įrodymų tyrimą pagrindas 2017 m. vasario 21 d. nutartyje nurodytas pakankamai konkrečiai – siekiant patikslinti nusikalstamų veikų faktines aplinkybes. Kasatorė teiginių dėl galimos teismo bei prokuroro neoficialios komunikacijos nepagrindžia jokiais duomenimis.
3.3. Šioje byloje prokuroras keitė kaltinimą, nors nebuvo pateikęs apeliacinio skundo, bet, kaip teisingai patvirtino apeliacinės instancijos teismas, buvo tiesiog patikslinta viena aplinkybė, kėlusi neaiškumą proceso dalyviams, – „egzaminų užduotis“ pakeista į „egzaminų užduočių sprendimo darbai“, dėl to kasatorės A. V. teisinė padėtis visiškai nepasikeitė. Be to, teismas prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą kvalifikuojant A. V. veiksmus, susijusius su L. A., kaip atskirus nusikaltimus pagrįstai netenkino, nes tai blogintų nuteistosios padėtį. Akivaizdu, kad teismas laikėsi BPK nuostatų ir kaltinimas buvo keičiamas tik siekiant jį patikslinti. Proceso dalyviams buvo suteikta pakankamai laiko susipažinti su nauju kaltinimu, o teismo posėdžio metu kasatorė patvirtino, kad supranta, kuo kaltinama; pakeista tik viena formuluotė „užduoties sprendimo darbus“; esmės labai nepakeitė. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, kad kasatorės teisės buvo pažeistos ar jos gynyba buvo pasunkinta ir kad kaltinamasis aktas surašytas nelogiškai, sudėtingai ir pan.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje aiškiai nurodė, kad BPK nenumato jokios galimybės modifikuoti ar keisti kaltinimą mirusiam asmeniui, dėl to teismas nusprendė nekeisti V. V. kaltinimo ir bylą nutraukti. Teismas, aprašydamas A. V. nusikalstamas veikas ir jas vertindamas, naudojo teiginius, kurie atskleidžia mirusiojo nusikalstamų veikų padarymą, bet atsižvelgus į tai, kad kasatorė neteisėtus veiksmus atliko bendrininkaudama, V. V. veiksmų aptarimas, nekonstatuojant kaltės, yra būtinas.
3.5. Pagal bylos duomenis, Kauno apygardos teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka atliekant V. V. operatyvinį sekimą nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki 2010 m. liepos 28 d. bei sankcionuotas slaptas patekimas į (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. V. tarnybinį kabinetą su pagalbinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini), turint tikslą jas apžiūrėti, paimti dokumentus, įmontuoti specialią techniką, ją prižiūrėti ir išmontuoti, t. y. atlikti tarnybinio kabineto Nr. 19 su pagalbinėmis patalpomis vaizdo ir garso kontrolę nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki 2010 m. liepos 28 d. 2010 m. birželio 15 d. buvo surašyti keturi protokolai: dėl 2010 m. gegužės 27 d. pinigų paėmimo iš R. Ž., dėl 2010 m. birželio 4 d. pinigų paėmimo iš J. P., dėl 2010 m. birželio 5 d. 2600 Lt (753 Eur) paėmimo iš L. A. ir dėl 2010 m. birželio 8 d. pinigų paėmimo iš R. P. Surašius šiuos protokolus iš karto buvo reaguota ir 2010 m. birželio 16 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas, o operatyvinių priemonių taikymas nutrauktas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas per vėlai. Aplinkybė, kad dalis protokolų dėl vykdant operatyvinį sekimą gautų duomenų buvo surašyti vėliau, t. y. beveik po trijų mėnesių po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, užfiksuotų duomenų teisėtumui bei teisingumui įtakos neturėjo, nes surašant protokolus jau žinomi ir užfiksuoti duomenys kitomis priemonėmis (vaizdo ir garso) buvo tik perkelti į rašytinę formą.
3.6. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo prašymą dėl likusių duomenų išslaptinimo, bet padarė pagrįstą išvadą, kad tokie duomenys nebuvo išslaptinti siekiant apsaugoti apie nusikalstamą veiką pranešusį subjektą. Išslaptintos informacijos Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui Kęstučiui Betingiui rašytuose teikimuose dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka atliekant operatyvinį sekimą, dėl slapto patekimo į tarnybines patalpas bei vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio teikime Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui nurodyta, jog pareigūnai surinko operatyvinę informaciją dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. V. kyšininkavimo už neteisėtą veikimą. Akivaizdu, kad tolesnis duomenų išslaptinimas negalėjo būti atliekamas, be to, nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės duomenys apie subjektą, kurio kreipimosi pagrindu buvo pradėtas operatyvinis tyrimas.
3.7. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį teisingai, taikė BPK nuostatas.
3.8. Teismai išsamiai ir nešališkai vertino liudytojų parodymus viso proceso metu ir kitus objektyvius baudžiamosios bylos duomenis – vaizdo ir garso įrašus, kurių kasatorė neginčija, juos išsamiai aptarė ir padarė pagrįstas išvadas. Nėra pagrindo teigti, kad kasatorės minimų asmenų parodymams buvo suteikta išskirtinė reikšmė ar jie buvo vertinami, nesilaikant įrodymų vertinimo taisyklių.
Nuteistosios A. V. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teisme
4. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-303/2017). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taigi, teisėjų kolegija kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, ir tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).
4.1. Įvertinus kasacinio skundo argumentus šiuo aspektu, teigtina, kad teismai įrodymus vertino laikydamiesi bendrųjų vertinimo taisyklių, nepažeisdami įstatymo reikalavimų bei byloje surinktų, patikrintų ir įvertintų įrodymų kontekste. Štai apeliacinės instancijos teismas A. V. apeliacinio skundo teiginius, kad specialiai sudaryta komisija pažeidimų nenustatė ir kandidatų vertinimo balai pakeisti nebuvo, įvertinęs kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, tinkamai pripažino juos nepaneigiančiais nuteistosios A. V. kaltės, nes byloje ištirtais garso įrašais nustatyta, jog A. V. ir V. V. disponavo egzaminų darbų rezultatais ir turėjo galimybę leisti moksleiviams šiuos darbus perrašyti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad V. V., A. V. ir nuteistosios L. A. pokalbiai patvirtino, jog mokiniams buvo paskirtas laikas darbams perrašyti, imtasi priemonių, kad šie nesusitiktų, o liudytoja Ž. Š. konkrečiai nurodė (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme), kad jai buvo suteikta galimybė pataisyti geografijos darbą, o lietuvių kalbos mokytoja leido lietuvių kalbą perrašyti. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino nuteistosios L. A., liudytojos Ž. Š. viso proceso metu duotus parodymus, palygino juos su kitais bylos įrodymais ir išsamiai motyvavo, kodėl atmeta kaip nepagrįstus ir nepatikimus A. V. skundo teiginius. Šis teismas teisingai konstatavo, kad būtent dėl to, jog buvo perrašomi ar taisomi mokyklinių brandos egzaminų kandidatų (moksleivių) baigiamieji darbai, specialiai sudaryta komisija ir nenustatė pažeidimų bei nebuvo pakeisti moksleivių darbų įvertinimai.
4.2. Apeliacinės instancijos teismo pagal visas įrodymų vertinimo taisykles įvertinti liudytojos S. G. parodymai (patvirtinantys svarbias bylai aplinkybes, kad mokinio darbo vertinimo taškais duomenys suvedami į sistemą KELTA; už tai atsakinga A. V., būtent ji sukelia duomenis į KELTA ir turi priėjimą prie šios sistemos; lietuvių kalbos vertinimui yra duota dešimt dienų; kitiems dalykams yra duodama mažiau laiko) patvirtino, kad A. V., veikdama su mokyklos direktoriumi, kuris atsakingas už brandos egzaminų organizavimą ir vykdymą mokykloje, turėdama pakankamai laiko ir galimybių, pagal einamas pareigas galėjo sukurti išskirtines sąlygas ar disponuoti egzaminų darbais ir rezultatais, o tai buvo pagrindas paimti kyšius.
4.3. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavusi skundžiamų sprendimų turinį ir kitą bylos medžiagą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl teismų padarytų BPK 20 straipsnio pažeidimų prieštarauja teismų įvertintai bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui. Teismų pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Dėl netinkamo baudžiamojo proceso normų aiškinimo ir taikymo apeliantui mirus
5. Kasatorė ir jos atstovas ginčija baudžiamojo proceso vyksmą mirus apeliantui bei nenustačius ir neįtraukus į procesą asmenų, turinčių teisę siekti tęsti procesą reabilituojančiais pagrindais. Kasatorė savo nuomonę dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto esminio BPK 327 straipsnio 1 dalies pažeidimo grindžia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai nusprendęs nagrinėti bylą toliau mirus kaltinamajam, ir nesant galimybės baudžiamajam procesui vykti, nes nebuvo ieškoma artimųjų asmenų, kurie galėtų prašyti tęsti procesą, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą bei pasunkino kasatorei teisę į gynybą.
5.1. Atsakant į klausimą, ar mirus kaltinamajam (nuteistajam) baudžiamasis procesas gali būti tęsiamas, reikia išsiaiškinti tai, koks yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintos nuostatos dėl baudžiamojo proceso tęsimo mirus asmeniui santykis su iš Konstitucijos kylančiu nekaltumo prezumpcijos principu, taip pat šią nuostatą įvertinti asmens konstitucinių teisių ir laisvių, BPK paskirties bei konkrečios bylos nagrinėjimo kontekste.
5.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo baigiamuosiuose aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimai). Šiuo klausimu proceso ypatumus mirus kaltinamajam (nuteistajam) yra aptarusi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00NDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-444/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-444/2011">2K-P-444/2011</a>), kurioje detalizuojama, kad nekaltumo prezumpcijos principas suponuoja, kad vienas baudžiamojo proceso, mirus nuteistajam, tęsimo tikslų – tai galimos teismo klaidos dėl asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką ištaisymas, patikrinus apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą. Taip būtų įgyvendintas teisingumas ir užtikrinta baudžiamojo proceso paskirtis, įtvirtinta BPK 1 straipsnio 1 dalyje: ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, t. y. sudaryti teisines prielaidas teisingumo įgyvendinimui baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo proceso tęsimas, siekiant nustatyti pareikštų kaltinimų asmeniui, kuris yra miręs, pagrįstumą, savaime nereiškia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo. Aišku, tokio baudžiamojo proceso metu turi būti paisoma ir nekaltumo prezumpcijos principo tuo aspektu, kad nepriklausomai nuo teismo sprendimo šis asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Vienokio ar kitokio teismo sprendimo dėl asmeniui pareikštų kaltinimų pagrįstumo priėmimas bendriausia prasme reikštų ir teisingumo tokioje byloje įgyvendinimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika kartu pažymi, kad byla mirusio asmens atžvilgiu nagrinėtina pagal bendrąsias bylų atitinkamoje instancijoje nagrinėjimo taisykles, vadovaujantis bendraisiais teisės principais bei atsižvelgiant į situacijos, kad vienas iš asmenų, kurių byla nagrinėjama, mirė, ypatumus (asmuo negali būti apklaustas ir pan.). Toks procesas turi vykti nepažeidžiant baudžiamojo proceso principų, inter alia (be kita ko), rungtyniškumo, teisės į gynybą, šiuo aspektu turi būti užtikrintos ir mirusio asmens atstovo teisės. Šiame kontekste pažymėtina, kad toks baudžiamasis procesas nėra mirusio asmens nuteisimo procesas, o tik procesas, per kurį tikrinamas tiek mirusiam asmeniui, tiek kitiems byloje nuteistiems asmenims pareikštų kaltinimų pagrįstumas, taip pateisinant nukentėjusiojo asmens lūkestį, kad teisingai būtų nubaustas būtent tas asmuo, kuris padarė nusikalstamą veiką, kartu ir bendrakaltinamojo (kartu nuteisto) asmens lūkestį dėl sąžiningo, nešališko ir išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo. Baudžiamojo proceso principai suponuoja ir tai, kad tokios baudžiamosios bylos nagrinėjimas turi vykti neperžengiant pareikšto kaltinimo ribų. Teismui pripažinus mirusiam asmeniui pareikštų kaltinimų pagrįstumą, šis asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju teismas turi priimti sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą. Pripažinus, kad miręs asmuo nepadarė nusikalstamos veikos, ar neįrodžius, kad šis asmuo dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.
5.3. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismo diskrecijai yra priskiriama teisė spręsti dėl baudžiamosios bylos tęsimo mirusio asmens atžvilgiu, dėl artimų asmenų nustatymo būtinybės, jų įtraukimo į bylą ir kitų procesinių klausimų. Procesas, jei teismas nusprendžia jį tęsti, turi vykti pagal bendrąsias bylų atitinkamoje instancijoje nagrinėjimo taisykles, vadovaujantis bendraisiais teisės principais bei atsižvelgiant į situacijos, kad vienas iš asmenų, kurių byla nagrinėjama, mirė, ypatumus. Vadovaudamasi aptartais principais, kolegija patikrino apeliacinio proceso eigą ir apeliacinio teismo sprendimus.
5.4. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis V. V. kartu su A. V., kuri pirmosios instancijos teismo pripažinta nusikaltimų bendrininke, padavė apeliacinius skundus. Rengiantis bylą nagrinėti apeliacine tvarka, Kauno apygardos teisme 2016 m. spalio 10 d. gautas V. V. advokatės (duomenys neskelbtini) raštas ir mirties liudijimo kopija, kad V. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Apeliacinės instancijos teismas paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktą advokatą mirusio nuteistojo V. V. gynėju ir tęsė bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka taip pat ir pagal nuteistojo paduotą apeliacinį skundą, priėmęs tuo klausimu protokolinę nutartį. Šis teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad tenkinti V. V. apeliacinio skundo reikalavimus ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį pagrindo nėra, kaip nėra ir jokios BPK numatytos galimybės modifikuoti ar keisti kaltinimą mirusiam asmeniui, dėl to, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 327 straipsnio 1 punkte nurodytais pagrindais, nuosprendžio dalį dėl V. V. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už keturias veikas (susijusias su L. A., Ž. Š., J. P. ir R. P.) panaikino ir dėl šios dalies bylą nutraukė V. V. mirus. Taigi toks baudžiamojo proceso vyksmas (eiga), tikrinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą pagal nuteistojo paduotą apeliacinį skundą, jam mirus, užtikrinant šioje situacijoje visas įmanomas procesines teises, sudaro teisines prielaidas įgyvendinti teisingumą baudžiamojoje byloje ir nepažeidžia BPK reikalavimų, juolab negali reikšti baudžiamojo proceso įstatymo garantuotų tuometinės apeliantės A. V. teisių pažeidimo. Aptartas apeliacinio teismo procesas, atvirkščiai, leido teismui nuosekliau ir išsamiau išnagrinėti ir pačios kasatorės apeliacinio skundo argumentus, nes jos nustatytos kyšininkavimo veikos neatsiejamos nuo mirusio asmens padarytų veiksmų vertinimo. Dėl to teismas negalėjo išvengti ir tam tikrų pasisakymų, susijusių su V. V..
5.5. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad nebuvo padaryta kasatorės nurodytų esminių BPK 327 straipsnio 1 dalies normų pažeidimų tęsiant procesą apeliantui mirus.
Dėl netinkamo kaltinamojo akto surašymo ir faktinių aplinkybių jame keitimo
6. Nepagrįsti kasatorės argumentai, kad prokuroro prašymas pakeisti veikos faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teisme, kai nebuvo prokuroro skundo, yra apeliacinio nagrinėjimo ribų peržengimas bei kasatorės teisių į tinkamą gynybą, nešališką procesą pažeidimas. Patikrinus apeliacinės instancijos teismo sprendimo atnaujinti įrodymų tyrimą pagrindą, nustatyta, kad jis suformuluotas pakankamai konkrečiai – siekiant patikslinti kyšininkavimo veikų faktines aplinkybes. Kasatorės teiginiai dėl galimos teismo bei prokuroro neoficialios komunikacijos yra deklaratyvūs ir pagrįsti prielaidomis.
6.1. BPK 256 straipsnio 1 dalyje (aktuali nagrinėjamai bylai 2015 m. birželio 23 d. redakcija) nustatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės.
6.2. Atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo išaiškinimą 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime, kad aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) nuostatą „faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“ pažymėtina, jog tokia situacija gali susiklostyti, kai nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad nusikalstama veika padaryta kitu laiku, kitoje vietoje, kitokiu būdu, ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytosios kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės. Faktinių aplinkybių keitimą detalizuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-381/2011), kur teigiama, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą; tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-651/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-651/2012">2K-651/2012</a>).
6.3. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014). Kita vertus, kai to neprašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, kaltinimo keitimas apeliacinėje instancijoje neturi pasunkinti kaltinamo asmens teisinės padėties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAzLTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-403-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-403-648/2016">2K-403-648/2016</a>, 2K-327-788/2017).
6.4. Aptartų taisyklių bei suformuotos praktikos laikėsi ir apeliacinis teismas, 2017 m. gegužės 31 d. nutartyje konstatavęs, kad prokuroro prašyme pakeisti kaltinime nurodytas aplinkybes „egzaminų užduotis“ į „egzaminų užduočių sprendimo darbai“ padarytas kaltinimo pakeitimas nusikaltimo faktinių aplinkybių iš esmės nekeičia naujomis aplinkybėmis, tiesiog patikslina kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą netikslią formuluotę, taip priimdamas pagrįstą sprendimą nepripažinti jų esminėmis. Kartu apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų BPK numatytų priemonių A. V. teisėms tolesniame procese užtikrinti – su nurodytais kaltinimo pakeitimais apeliantė A. V. ir jos gynėjas advokatas buvo supažindinti, A. V. buvo duota laiko pasiruošti gynybai, suteikta galimybė gintis nuo patikslinto kaltinimo, taip užtikrinant jos teisę į gynybą. A. V. davė parodymus apeliacinės instancijos teisme, kurie iš esmės buvo analogiški jos duotiems pirmosios instancijos teisme. Šie duomenys patvirtina, kad kasatorės teisinė padėtis ir jos gynyba patikslinus kaltinimą iš esmės nepakito ir jos teisės į gynybą, nešališką procesą pažeistos nebuvo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą A. V., veiksmus, susijusius su L. A., kvalifikuojant kaip atskirus kyšininkavimo nusikaltimus, netenkino, nes taip, nesant prokuroro skundo, būtų sunkinama nuteistosios A. V. teisinė padėtis, o tai daryti draudžia baudžiamojo proceso įstatymas.
6.5. Atmestinas ir kasatorės teiginys dėl netinkamo pirminio A. V. kaltinimo, suformuluoto kaltinamajame akte. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTgxLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-581/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-581/2011">2K-581/2011</a>, 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-392/2014, 2K-357-489/2017), kad kaltinamasis aktas gali būti pripažintas neatitinkančiu BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų kaltinamojo akto turiniui, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą. Nuosprendyje ir nutartyje išdėstyti motyvai rodo, kad tokių pažeidimų nė vienas iš teismų nenustatė. Tuo labiau kad ir pati kasatorė, prieš pradedant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, patvirtino, jog supranta, kuo yra kaltinama. Taigi teismų nuosprendžiai ir bylos medžiaga paneigia kasatorės teiginius šiuo aspektu.
Dėl duomenų, surinktų taikant neviešo pobūdžio tyrimo metodus
7. Kasatorė ginčija neviešo pobūdžio tyrimo metodų taikymo teisėtumą jos atžvilgiu ir jų metu gautos informacijos vėlesnį pripažinimą įrodymais bei panaudojimą teismų sprendimų priėmimui.
7.1. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir, remiantis įstatymo reikalavimais, įvertintų įrodymų visuma. Tiriant nusikalstamas veikas ar nusikalstamų veikų požymius turinčias aplinkybes, tam tikrais atvejais iškyla būtinybė taikyti neviešo pobūdžio tyrimo metodus (slaptą sekimą, techninių priemonių panaudojimą, nusikalstamos veikos imitavimą ir kt.), nes dėl tam tikrų veikų latentiškumo, tokias veikas darančių asmenų atsargumo, profesinių žinių, patirties būtų labai sudėtinga ar net neįmanoma surinkti įrodymus ir atskleisti tokias nusikalstamas veikas. Todėl neviešo pobūdžio tyrimo metodų taikymas, jų metu gautų duomenų teisėtumas ir įrodomoji reikšmė yra pripažįstami ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygmeniu.
7.2. Neviešo pobūdžio tyrimo metodais paprastai suvaržomos asmens teisės į susižinojimo slaptumą, privataus gyvenimo neliečiamumą ir kt., todėl jie pripažįstami teisėtais tik tada, jeigu galimybė taikyti šiuos metodus numatyta įstatyme, ir jie taikomi griežtai laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų ir tvarkos. Galimybė taikyti neviešo pobūdžio tyrimo metodus numatyta Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme, kuris priimtas 2012 m. spalio 2 d., visas tekstas įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d., kaip ir anksčiau, šios bylos proceso metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) atitinkamose nuostatose. Atsižvelgiant į tai, kad OVĮ nuostatos galiojo visą jų taikymo laikotarpį, šios bylos tyrimo metu šio įstatymo nuostatos bus aptariamos atsakant į kasacinio skundo argumentus.
7.3. Baudžiamojo proceso kodekse
7.4. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) duomenis, įvertinęs juos atskirai ir kitų byloje surinktų, patikrintų ir įvertintų įrodymų (liudytojų parodymų, garso ir vaizdo įrašų, kt.) kontekste, pažeidimų ar naujų aplinkybių, kurios pašalintų A. V. atsakomybę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, nenustatė pagrįstai. Teismas konstatavo, kad iš išslaptintos informacijos matyti, jog Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui Kęstučiui Betingiui rašytuose teikimuose dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka atliekant operatyvinį sekimą, dėl slapto patekimo į tarnybines patalpas bei šio vyriausiojo prokuroro teikime Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui nurodyta, jog pareigūnai surinko operatyvinę informaciją dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. V. kyšininkavimo už neteisėtą veikimą. Pažymėtina, kad OVĮ 9 straipsnyje, nustatančiame operatyvinio (kriminalinės žvalgybos) tyrimo faktinius pagrindus, nurodoma, kad tyrimas galėjo būti atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, taip pat ir numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2002 m. gruodžio 24 d. iki 2013 m. sausio 1 d.).
7.5. Bylos duomenys paneigia kasatorės teiginį dėl delsimo pradėti ikiteisminį tyrimą. Kauno apygardos teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka atliekant (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. V. operatyvinį sekimą nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki 2010 m. liepos 28 d. bei sankcionuotas slaptas patekimas į direktoriaus V. V. tarnybinį kabinetą su pagalbinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini), turint tikslą jas apžiūrėti, paimti dokumentus ir apžiūrėti, įmontuoti specialią techniką, ją prižiūrėti ir išmontuoti, t. y. atlikti tarnybinio kabineto (duomenys neskelbtini) su pagalbinėmis patalpomis vaizdo ir garso kontrolę nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki 2010 m. liepos 28 d. Kaip matyti iš byloje esančių operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo protokolų, atliekant šiuos veiksmus, 2010 m. birželio 15 d. buvo surašyti keturi protokolai: dėl 2010 m. gegužės 27 d. pinigų paėmimo iš R. Ž., dėl 2010 m. birželio 4 d. pinigų paėmimo iš J. P.; dėl 2010 m. birželio 5 d. 2600 Lt (753 Eur) paėmimo iš L. A. ir dėl 2010 m. birželio 8 d. pinigų paėmimo iš R. P.. Surašius šiuos protokolus, iš karto, t. y. 2010 m. birželio 16 d., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir neviešo pobūdžio tyrimo metodų taikymas nutrauktas, surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą. Nors pradedant taikyti neviešo pobūdžio tyrimo metodus (operatyvinį sekimą) duomenų apie A. V. nusikalstamą veiką pareigūnai neturėjo, šie duomenys buvo gauti sekant V. V., tačiau gavus duomenis apie A. V. veikas, kurios buvo užfiksuotos 2010 m. birželio 5, 9 ir 13 dienomis, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas iš karto, t. y. 2010 m. birželio 16 d.
7.6. Pagrįstai apeliacinio teismo atmestas ir A. V. apeliacinio skundo argumentas, kad operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai teismų pripažinti įrodymais nepagrįstai, dėl netinkamo veiksmų pradžios ir pabaigos laiko fiksavimo bei protokolų surašymo laiko, kadangi šie trūkumai nepaneigia pačiuose protokoluose užfiksuotos informacijos, kuri yra patvirtinta kitais bylos duomenimis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BPK 179 straipsnio 1 dalies nuostata, jog „atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai“, nereiškia, kad visi procesiniai dokumentai turi būti surašomi veiksmo atlikimo vietoje ar pareigūnų tarnybiniame automobilyje tą pačią akimirką, kai veiksmas yra atliekamas. Veiksmo atlikimo rezultatai turi būti iš karto procesiniuose dokumentuose užfiksuojami tais atvejais, kai BPK aiškiai nustato, kad veiksme dalyvavusiems asmenims turi būti paliekamas surašomo dokumento nuorašas, ar kai jie supažindinami su užfiksuota informacija, duodant pasirašyti procesinius dokumentus. BPK numatytų neviešo pobūdžio veiksmų atlikimo rezultatų fiksavimui toks reikalavimas nėra taikomas. Protokolai dėl tokių veiksmų atlikimo turi būti surašomi per protingą laiką, bet tai nereiškia, kad savo tapatybės neatskleidžiančius veiksmus ar slaptą sekimą atliekantys pareigūnai veiksmų atlikimo metu iš karto turi rašyti protokolą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295-507/2016">2K-295-507/2016</a>).
7.7. Kasatorė taip pat nepagrįstai teigia, kad operatyvinė (kriminalinės žvalgybos) informacija nebuvo išslaptinta, todėl ji neteisėtai buvo panaudota byloje. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTU2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-556/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-556/2007">2K-556/2007</a>), pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 20 punktą tarnybos paslaptį taip pat gali sudaryti operatyvinių veiksmų metu gauta informacija, jeigu tokia informacija nepriskiriama valstybės paslaptims. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 9 punktą įslaptintos informacijos rengėjas – paslapčių subjektas, parengęs ir šio įstatymo nustatyta tvarka įslaptinęs informaciją, pagal 12 punktą – įslaptintos informacijos išslaptinimas – duomenims suteiktos slaptumo žymos ir nustatytos apsaugos panaikinimas. Šiuo atveju paslapčių subjektas – specialius valstybės įgaliojimus turintis vidaus reikalų sistemos padalinys, gavęs operatyvinę (žvalgybinę) informaciją, išslaptino ją, nes baudžiamojoje byloje yra pateikti protokolai dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo, kuriuose pateikta išslaptinta informacija.
8. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima laikyti esminiais, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendį bei nutartį, nepadaryta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios A. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Tomas Šeškauskas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
