Administracinė byla Nr. eI3-3141-816/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00610-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1;
55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Egidijos Puzinskaitės,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Almai Buinovskienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenkai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Biorytas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija; VMI) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė :
Pareiškėja UAB „Biorytas“ prašo panaikinti 2022 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-868 nutraukti mokestinės paskolos sutartį.
Nurodo, kad 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-18706 „Sprendimas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“, mokestinės nepriemokos mokėjimo terminas buvo išdėstytas nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2022 m. gruodžio 27 d., mokėjimo pradžią atidedant iki 2021 m. balandžio 27 d. Per minėtą laikotarpį pareiškėjas privalėjo sutartyje nurodytu grafiku sumokėti 71356,66 nepriemokos sumą.
Pažymi, kad remiantis 2021 m. balandžio 12 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08) 327-19066 9 punktu "Mokesčių administratorius turi teisę nutraukti Sutartį, jei mokesčių mokėtojas nevykdo Sutarties sąlygų <...>" ir 10 p. "Mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas Sutartį, įteikia mokesčių mokėtojui Įspėjimo FR1093 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011m. gegužės 26 d. Įsakymu Nr. VA-71 „Dėl pranešimo ir įspėjimo formų patvirtinimo“, apie ketinimą nutraukti Sutartį <...>".
Nurodo, kad Inspekcija 2021 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. (23.24-08) 327-58619 įspėjo pareiškėją apie ketinimą nutraukti 2021 m. balandžio 12 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-19066, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 27182,52 Eur.
Susipažinęs su 2022 m. sausio 10 d. sprendimu NR. (23.24-08) 327-868, pareiškėjas linkęs iš dalies sutikti su sprendime išdėstytomis aplinkybėmis, nes pareiškėjas pagal nutrauktą susitarimą 2021 metais 38246,52 Eur ir 2022 metais 4228,18 Eur sumokėjo VMI, šia aplinkybę pripažino ir VMI, įspėjime nurodydama neįvykdytos prievolės likusią 27183,52 sumą, tačiau sprendimu pareiškėjui sukuriamos teisinės pasekmės akivaizdžiai prieštarauja 88 straipsnio 2 dalyje nurytoms sąlygoms ir tikslams, - "<...> nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau".
Atkreipia dėmesį, kad mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-19066 sudaryta 2021 m. balandžio 12 d., t. y. kai Lietuvoje buvo ir yra iki dabar taikytos asmenų judėjimo, susirinkimų, renginių, ūkinės veiklos, viešųjų paslaugų ir kitos ribojimų priemonės buvo griežčiausios vertinant pagal jų priklausomybę nuo užsikrėtimų COVID-19 atvejų per dieną skaičiaus. Pandemijos ir jai suvaldyti skirtų politikos priemonių pasekmių Lietuvos ekonomikai ir gyventojams vertinimas atskleidė, kad 2020 m. kovą įvesti karantino ribojimai neigiamai paveikė daugumą Lietuvos ūkio sektorių. Dėl sustabdytos daugelio įmonių ūkinės veiklos smarkiai sumažėjo gaunamos pajamos, o karantino laikotarpiu ir vėlesniais mėnesiais nedarbas tarp Lietuvos gyventojų augo sparčiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Vienas iš galimų paaiškinimų tokiam nedarbo šuoliui Lietuvoje yra tas, kad paramos verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19, priemonės buvo nepakankamos arba netinkamai įgyvendinamos. Ribojimai, įvesti karantino metu, lėmė, kad daugelis verslo įmonių buvo priverstos stabdyti savo veiklą, o darbuotojams skelbti prastovas. Nors Vyriausybė taiko paramos verslui priemones, tačiau paramos procesas yra lėtas ir nepatogus įmonėms dėl perteklinių biurokratinių procedūrų bei įmonėms iškeltų sąlygų. Verslas turėjo pats kompensuoti susidariusių prastovų bei nuostolių atlyginimą, todėl kai kurioms įmonėms buvo patogiau atleisti darbuotojus arba skelbti įmonės bankrotą.
Nurodo, kad VMI, vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalimi, turėjo atsižvelgiant į pareiškėjo situaciją ir COVID-19 padarytą žalą, privalėjo pratęsti 2021 m. balandžio 12 d. mokestinės paskolos sutartyje Nr. (23.24-08) 327-19066 numatytų mokėjimų terminus ar imtis kitų priemonių, siekiant suteikti mokesčių mokėtojui (pareiškėjui) galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Akivaizdu, kad pareiškėjas nesiekia išvengti pareigos sumokėti pagal sutartį ir veikdamas sąžiningai yra sumokėjęs pusę sutartyje nurodyto įsipareigojimo, tačiau dėl įvardintų priežasčių ir aplinkybių, kurios nepriklauso nuo pareiškėjo veiksmų, laiku įvykdyti įsipareigojimo nebuvo galimybių, tačiau šių aplinkybių VMI neįvertino ir aktyviais veiksmais nesudarė galimybės pareiškėjui paaiškinti ir pagrįsti įrodymais savo siekius įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.
Pažymi, kad, panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjui bus sudaryta galimybė kreiptis į VMI su prašymu pratęsti 2021 m. balandžio 12 d. mokestinės paskolos sutartyje Nr. (23.24-08) 327-19066 numatytus terminus, o VMI turės teisinį pagrindą nagrinėti tokį prašymą.
Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nesutikdama su pareiškėjos skundu, nurodo, kad pareiškėja 2021 m. vasario 26 d. kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Šis pareiškėjos prašymas buvo patenkintas ir priimtas VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. (23.24-08) 327-18706 išdėstyti 71 356,66 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2022 m. gruodžio 27 d. VMI ir pareiškėja 2021 m. balandžio 12 d. pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-19066 (toliau – Mokestinė paskolos sutartis).
Paaiškina, kad pareiškėja tinkamai nevykdė Mokestinės paskolos sutarties, todėl VMI 2021 m. gruodžio 9 d. įspėjo pareiškėją apie ketinimą nutraukti Mokestinės paskolos sutartį, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 27 183,52 Eur. Bendrovei nesumokėjus įspėjime nurodytos sumos, VMI šioje byloje ginčijamą sprendimą nutraukti Mokestinės paskolos sutartį.
Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad nutraukti Mokestinės paskolos sutartį pareiškėjai sukuriamos teisinės pasekmės akivaizdžiai prieštarauja MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms ir tikslams. Pažymi, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis ir Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės).
Atkreipia dėmesį, kad mokestinės paskolos sutarties, kurią pasirašė VMI ir pareiškėja, 2 punktas numatė, kad mokesčių mokėtojas įsipareigoja šios Sutarties 1 punkte nurodytą mokestinę nepriemoką sumokėti pagal pridedamą Sutarties grafiką, kurio forma yra šios Sutarties priedas „Mokestinės nepriemokos / baudos už administracinį nusižengimą ir palūkanų sumokėjimo grafikas“ (toliau – Sutarties grafikas), kuris yra neatsiejama šios Sutarties dalis. Be to, Mokestinės paskolos sutarties 9 punktas numatė, kad mokesčių administratorius turi teisę nutraukti Sutartį, jei mokesčių mokėtojas nevykdo Sutarties sąlygų.
Taigi, pareiškėja, pasirašydama Mokestinės paskolos sutartį, įsipareigojo laikytis šios sutarties grafiko ir žinojo, kad nevykdant Mokestinės paskolos sąlygų, VMI turi teisę nutraukti sutartį.
VMI, prieš priimdama šioje byloje ginčijamą sprendimą, tinkamai įspėjo pareiškėją apie ketinimą nutraukti Mokestinės paskolos sutartį. Kaip minėta, VMI neprivalo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių nebuvo vykdoma mokestinės paskolos sutartis, bei kokias pasekmes patirs mokesčių mokėtojas nutraukus netinkamai vykdytą mokestinės paskolos sutartį.
Pareiškėja įspėjime nurodytos mokestinės nepriemokos nesumokėjo, todėl mokesčių administratorius pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį.
Pažymi, kad nei MAĮ 88 straipsnio, nei Taisyklių nuostatos nenumato mokesčių administratoriaus pareigos savo iniciatyva vertinti dėl kokių priežasčių buvo netinkamai vykdoma mokestinės paskolos sutartis. Mokesčių administratorius neturi teisės savo iniciatyva keisti mokestinės paskolos sutarties sąlygų ir pratęsti mokestinės paskolos sutartyje numatytų mokėjimų terminų ar imtis kitų priemonių, kurios suteiktų mokesčių mokėtojui (pareiškėjui) galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Nurodo, kad tik pats mokesčių mokėtojas turi teisę inicijuoti mokestinės paskolos sutarties pakeitimą. Pareiškėja šia savo teise nepasinaudojo, todėl Mokestinės paskolos sutartis nebuvo pakeista.
Pareiškėja nurodo, kad panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjai bus sudaryta galimybė kreiptis į VMI prie FM su prašymu pratęsti 2021 m. balandžio 12 d. mokestinės paskolos sutartyje Nr. (23.24-08) 327-19066 numatytus terminus, o VMI prie FM turės teisinį pagrindą nagrinėti tokį prašymą. Su šiuo teiginiu VMI nesutinka, nes pati pareiškėja nepasinaudojo savo teise pateikti prašymą dėl Mokestinės paskolos sutarties pakeitimo. Pareiškėja žinojo, kad tinkamai nevykdo Mokestinės paskolos sutarties sąlygų, buvo įspėta apie VMI ketinimą nutraukti Mokestinės paskolos sutartį, tačiau nesikreipė dėl Mokestinės paskolos sutarties sąlygų pakeitimo.
Pažymi, kad nei MAĮ 88 straipsnio, nei Taisyklių nuostatos nenumato draudimo po mokestinės paskolos sutarties nutraukimo pakartotinai kreiptis į mokesčių administratorių dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo. Apibendrindama atsakovė teigia, kad VMI pagrįstai nutraukė 2021 m. balandžio 12 d. pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-19066, todėl naikinti VMI 2022 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-868 nėra pagrindo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas iš esmės palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir argumentus.
Skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo (mokesčių administratoriaus) sprendimo, kuriuo nutraukta mokestinės paskolos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2021 m. balandžio 12 d. buvo sudaryta tarp šalių mokestinės paskolos sutartis Nr. (23,24-08)327-19066, kuria buvo išdėstyta 71 356,66 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas iki 2022 m. gruodžio 27 d.
Mokestinės paskolos sutarties 2 punktas numatė, kad mokesčių mokėtojas įsipareigoja šios Sutarties 1 punkte nurodytą mokestinę nepriemoką sumokėti pagal pridedamą Sutarties grafiką, kurio forma yra šios Sutarties priedas „Mokestinės nepriemokos / baudos už administracinį nusižengimą ir palūkanų sumokėjimo grafikas“ (toliau – Sutarties grafikas), kuris yra neatsiejama šios Sutarties dalis. Mokestinės paskolos sutarties 9 punktas numatė, kad mokesčių administratorius turi teisę nutraukti Sutartį, jei mokesčių mokėtojas nevykdo Sutarties sąlygų <...>. Sutarties 10 punkte nurodyta, kad prieš nutraukiant sutartį mokesčių administratorius įteikia mokesčių mokėtojui Įspėjimo FR1093 formą <...>.
2021 m. gruodžio 9 d. mokesčių administratorius priėmė pareiškėjo atžvilgiu įspėjimą Nr. (23,24-08)327-58619, kuriuo įspėjo apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 27 183,52 Eur.
VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsniu ir 14 straipsnio 7 dalimi, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268, remdamasis tuo, kad Mokesčių mokėtojas, pareiškėjas, nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų, 2022 m. sausio 10 d. ginčijamu sprendimu Nr. (23.24-08) 327-868 nutraukė 2021 m. balandžio 12 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-19066, kuri buvo sudaryta pagal 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-18706.
MAĮ 88 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama. Taisyklių 47 punktas numato, kad mokesčių administratorius priima sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jeigu mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų.
Mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, įteikia mokesčių mokėtojui įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, įspėjime apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį nurodomas terminas, per kurį mokesčių mokėtojas turi įvykdyti šiame įspėjime išdėstytus nurodymus (Taisyklių 49 ir 50 punktai).
Pareiškėjas skunde teismui iš esmės neginčija skundžiamo sprendimo priėmimui nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. to, kad mokestinės paskolos sutarties nesilaikė ir nustatytu grafiku nemokėjo einamųjų mokestinės nepriemokos įmokų ir kad gavo įspėjimą dėl mokestinės paskolos nutraukimo nevykdant sutarties sąlygų.
Pareiškėjos nuomone, VMI turėjo atsižvelgiant į pareiškėjos situaciją ir COVID-19 padarytą žalą, privalėjo pratęsti 2021 m. balandžio 12 d. mokestinės paskolos sutartyje Nr. (23.24-08) 327-19066 numatytų mokėjimų terminus ar imtis kitų priemonių, siekiant suteikti mokesčių mokėtojui (pareiškėjui) galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Pažymėtina, kad šie pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti teisiniu reguliavimu. Be to, priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus. Nėra duomenų, kad pareiškėjas, pasikeitus jo finansinei būklei, būtų kreipęsis į mokesčių administratorių ir informavęs apie negalėjimą nustatytu grafiku vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir prašęs pakoreguoti išdėstymo grafiką ar išdėstymo terminą.
Pažymėtina, kad mokestinės nepriemokos vykdymo išdėstymas yra išimtis iš bendros mokestinių nepriemokų vykdymo tvarkos, kuomet mokesčių mokėtojui suteikiama papildoma galimybė padengti įsiskolinimą valstybės biudžetui nesunkinant jo finansinės padėties, tačiau tai nereiškia, kad neturi būti paisoma sutartų mokestinės nepriemokos išdėstymo įvykdymo terminų ar neturi būti taikoma numatyta teisinė atsakomybė už sutarto mokestinės nepriemokos vykdymo grafiko pažeidimą.
Nustačius, kad pareiškėjai nustatyta tvarka buvo įteiktas įspėjimas dėl mokestinės nepriemokos sutarties nutraukimo, kad pareiškėja neginčija nustatyta grafiku nesumokėjimu likusios išdėstytos mokestinės nepriemokos dalies, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundo argumentais naikinti skundžiamo sprendimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog prieš priimdamas sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo, mokesčių administratorius neprivalo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka bei nebuvo vykdoma mokestinės paskolos sutartis – esminė sąlyga mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti yra pats sutarties sąlygų nevykdymo faktas (žr. 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-871/2005; 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-962/2011 ir kt.).
Mokesčių administratorius priima sprendimą pakeisti mokestinės paskolos sutartį (pakeisti mokestinės paskolos sutarties grafiką arba pratęsti atidėtą arba išdėstytą mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą ir pan.) gavęs mokėtojo prašymą, kuris pateikiamas ir nagrinėjamas tokia pat tvarka, kaip ir prašymas (Taisyklių 46 p.). Tad teisės aktai nenumato, kad mokesčių administratorius galėtų savo iniciatyva spręsti dėl termino šiuo atveju ar sutarties pakeitimo.
Pareiškėjo nurodomas MAĮ 88 straipsnio 2 dalies nuostatos teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, o ne aptariamu šioje byloje klausimu (dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo). Aptariamoje byloje faktinėje situacijoje taikoma speciali MAĮ 88 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata ir su jos aiškinimu susijusi aukščiau nurodyta reikšminga teismų praktika. Taip pat pareiškėjas neįrodė, kad šiuo atveju mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė mokesčių teisės principus.
Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad mokesčių administratorius, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo ir atitinkamai kontroliuodamas jo įvykdymą, nepažeidė bendrųjų teisės ir gero administravimo, apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų, todėl tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus duomenis ir padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė mokestinės paskolos sutarties nuostatas, dėl ko buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
atmesti pareiškėjos UAB „Biorytas“ skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Jovita Einikienė
Violeta Petkevičienė
Egidija Puzinskaitė
