M. C. pagal BK 138 str., 284 str.

Nuorašas

Teikimas Nr. T-1167-830/2021

(S)

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39892-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.11.4; 2.5.16; 2.5.19

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas,

sekretoriaujant Jolantai Žižiūnienei,

dalyvaujant nuteistojo M. C. gynėjui advokatui R. B. (nuotoliniu būdu),

prokurorui Giedriui Jasulaičiui,

nedalyvaujant nuteistajam M. C.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. C. gynėjo advokato R. B. prašymą dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo arba bausmės pakeitimo į piniginę baudą.

Teismas

n u s t a t ė :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamojoje byloje Nr.1-162-412/2016) M. C., buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti visą bausmės laiką, o netekus darbo - būti registruotam darbo biržoje, 3 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, nustatęs, kad nuteistasis nevykdė teismo paskirto įpareigojimo - dirbti visą bausmės laiką, taip pat be probacijos tarnybos žinios pakeitė savo gyvenamąją vietą, į probacijos tarnybą neatvyko, pažeisdamas probacijos sąlygas išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tenkino Probacijos tarnybos teikimą ir M. C. 2016 m. sausio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą neatliktą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeitė į 90 parų areštą. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 8 d., ir buvo perduota vykdyti.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2021 m. Lapkričio 12 d. gautas nuteistojo M. C. gynėjo advokato R. B. prašymas, kuriuo prašoma Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi M. C. paskirtą 90 parų arešto bausmės vykdymą atidėti arba arešto bausmę pakeisti į piniginę baudą. Prašymas grindžiamas nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusiomis naujomis BK 75 straipsnio nuostatomis, BK 3 straipsnio 2 dalimi bei teismų praktika. Atkreipiamas dėmesys, kad tuo metu, kai buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, o vėliau priimta nutartis, M. C. neturėjo jokios objektyvios galimybės prašyti teismo arešto bausmės vykdymo atidėjimo, nes pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pažymi, jog M. C. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino. Akivaizdu, kad dėl tokio savo elgesio gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė bei jam padarytą žalą atlygino, taip pat atlygino ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį. M. C. gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, todėl arešto bausmės atlikimas Lietuvoje sukeltų itin neigiamas pasekmės ne tik pačiam M. C., bet ir visai jo šeimai. M. C. gyvena su širdies drauge M. P., augina jos 2 nepilnamečius vaikus, E. V. ir P. V., taip pat 2021 m. vasario 12 d. gimė M. C. sūnus J. C.. Atkreipiamas dėmesys, jog M. C. yra vienintelis penkių asmenų šeimos išlaikytojas ir maitintojas. Šeima nuomojasi būstą, išlaiko širdies draugę bei 3 vaikus, todėl jam išvykus į Lietuvą atlikti arešto bausmės, M. C. širdies draugei M. P. tektų nepakeliama finansinė našta, kadangi nebeliktų vienintelio šeimos maitintojo ir išlaikytojo. Taip pat pažymi, jog vienam iš vaikų, t. y. P. V., yra diagnozuota kairės akies uždaro kampo glaukoma. Tai reiškia, jog vaikas visiškai nemato viena akimi. Pridedami dokumentai, kurie patvirtina vaiko diagnozę, vartojamus vaistus. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad likus be vienintelio pajamų šaltinio šeimoje, M. P. liktų su didžiuliais finansiniais įsipareigojimais, taip pat su kūdikiu ir dviem mažamečiais vaikais, iš kurių vienas turi sveikatos problemų, jam reikalinga ypatinga priežiūra, dėmesys bei poreikis kiekvieną mėnesį pirkti vaistus, vežti pas gydytojus konsultacijoms. Dėl COVID-19 viruso pandemijos susidariusios situacijos, taip pat yra itin apsunkintos sąlygos sugrįžti į Lietuvą, išauga užsikrėtimo virusu galimybė, o naujame darbe M. C. dirba tik nuo 2021 m. birželio 28 d., todėl tokiam ilgam laikotarpiui iš darbo neapmokamų atostogų neišleis, o tai neabejotinai reikš, kad teks M. C. išeiti iš darbo, kurį dėl pandeminės situacijos ir taip buvo itin sunku rasti. Nagrinėjamu atveju, nesant galimybės taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, prašoma atkreipti dėmesį, kad nutartis yra įsiteisėjusi, todėl yra galimas bausmės keitimas vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis jų keitimą vykdymo procese. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 362 straipsniu prašoma 90 parų arešto bausmę pakeisti į piniginę baudą. Apibendrinant teigiama, kad M. C., grįžęs atlikti arešto bausmės į Lietuvą, praras darbą, pajamas, šeima praras vienintelį maitintoją ir išlaikytoją. Tokios pasekmės dėl M. C. paskirtos 90 parų arešto bausmės neadekvačiai neproporcingos siekiamiems bausmės tikslams. Pažymima, jog vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, arešto bausmės vykdymą atidėjus arba arešto bausmę pakeitus į piniginę baudą, bus pasiekti siekiami bausmės tikslai ir jos paskirtis. Akivaizdu, jog nuteistasis yra suinteresuotas tinkamai, sąžiningai ir savanoriškai atlikti paskirtą bausmę, tačiau esant pagrįstam manymui, tai neproporcingai suvaržytų ir pablogintų jo šeimos finansinę padėtį, pažeistų mažamečių vaikų interesus. Pažymima, jog atidėjus 90 parų arešto bausmės vykdymą ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) kelis įpareigojimus arba pakeitus 90 parų arešto bausmę į piniginę baudą, būtų pasiekti nuteistojo resocializacijos tikslai.

Nuteistojo M. C. gynėjas advokatas R. B. palaikė prašymą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje prokuroras prašė prašymą atmesti, kadangi įstatymas nenumato arešto bausmės pakeitimo į baudą, o arešto bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tuo pačiu nuosprendžiu, kuriuo jis skiriamas.

Nuteistojo M. C. gynėjo advokato R. B. prašymas atmestinas.

BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BPK 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nuteistojo M. C. gynėjas advokatas R. B. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti arba arešto bausmę pakeisti į piniginę baudą.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties motyvus, nuteistojo M. C. gynėjo advokato R. B. prašymo argumentus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi M. C. paskirtą arešto bausmę švelninti ir atidėti bausmės vykdymą arba arešto bausmę pakeisti į piniginę baudą, nėra teisinio pagrindo.

2016 m. sausio 16 d. priimant Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą bei 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, kuria laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į arešto bausmę, BK nenumatė galimybės atidėti arešto bausmės vykdymą. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2263 nuostatos. Naujai įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. BK 75 straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, įstatymų leidėjas nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatydamas galimybę asmenims, pirmą kartą nuteistiems arešto bausme, atidėti šios bausmės vykdymą, palengvino jų teisinę padėtį. Todėl vertinant šias nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusias BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas BK 3 straipsnio 2 dalies normų kontekste, BK 75 straipsnio 1 dalis gali būti suprantama kaip turinti grįžtamąją galią. Tačiau pagal kasacinę jurisprudenciją nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios naujos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos gali būti taikomos ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki naujos BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos įsigaliojimo, tai yra iki 2020 m. liepos 1 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, tai yra pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą, iniciatyva (bet kurios instancijos). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju arešto bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali turėti įtakos M. C. paskirtos arešto bausmės švelninimui, nes, kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik tuomet, kai nėra pasibaigęs bylos teisminis nagrinėjimas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, kuria M. C. paskirta arešto bausmė, yra įsiteisėjusi 2016 m. rugsėjo 8 d. ir tą pačią dieną buvo pateikta vykdyti. Taigi, įsiteisėjusia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi M. C. paskirtą arešto bausmę švelninti ir atidėti bausmės vykdymą, nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas BK 75 straipsnio 1 dalies (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263, įsigaliojusio nuo 2020 m. liepos 1 d.) redakcijoje, numatydamas galimybę asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, atidėti bausmės vykdymą, palengvino jų teisinę padėtį. Vertinant šias BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas BK 3 straipsnio 2 dalies normų kontekste, BK 75 straipsnio 1 dalis gali būti suprantama kaip turinti grįžtamąją galią. Tačiau pabrėžtina, kad pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Tuo tarpu dėl BK 75 straipsnio 1 dalies tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio 1 dalį, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 75 straipsnio 1 dalį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant BK 75 straipsnio 1 dalį atgal be ribų šalies teismai, net ir nesant nuteistųjų prašymų, turėtų iš naujo spręsti bausmių vykdymo atidėjimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų dėl padarytų nusikaltimų, išnagrinėtų iki 2020 m. liepos 1 d. ir kuriose teisminio nagrinėjimo stadija visose instancijose (pirmosios, apeliacinės, kasacinės) yra pasibaigus. Tokiose bylose turėtų būti priimami nauji teismo baigiamieji aktai, tokie procesai neišvengiamai prailgintų kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjimų teismuose laiką ir t. t. (kasacinė nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zODYtNzQ2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-386-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-386-746/2015">2K-7-386-746/2015</a>).

Nuosprendžio ir nutarties vykdymą reglamentuoja BPK VII dalis, kurios nuostatos taikomos sprendžiant klausimus nuosprendžių ir nutarčių vykdymo procese, t. y. po nuosprendžių ar nutarčių įsiteisėjimo. BPK 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. BPK 361 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti tik tokias dėl nuosprendžio kylančias abejones ir pašalinti tik tokius neaiškumus, jeigu juos išsprendus ir pašalinus nepakeičiama nuosprendžio esmė.

Pažymėtina, kad BPK 362 straipsnyje yra reglamentuota su nuosprendžio (nutarties) vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka, kaip antai, nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos pagal šio Kodekso 359 straipsnį tvarka, dėl viešųjų darbų pakeitimo kita bausme ar, atleidus nuo viešųjų darbų bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo vietoj šios bausmės pagal šio Kodekso 351 straipsnį, ir pan., tačiau įstatymas nenumato, jog įsiteisėjusiu nuosprendžiu ar nutartimi paskirta ir vykdoma arešto bausmė galėtų būti pakeista kita švelnesne bausme, t. y. bauda, nuteistojo prašymu. Taigi įstatymas nenumato galimybės įsiteisėjusios nutarties vykdymo stadijoje spręsti klausimą dėl M. C. paskirtos arešto bausmės pakeitimo kita bausmės rūšimi, nes tokiu atveju iš esmės būtų keičiama įsiteisėjusi nutartis, nors įstatymas nenumato galimybės nuosprendį (nutartį) priėmusiam teismui jį pakeisti.

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą nuteistojo M. C. gynėjo advokato R. B. prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pabrėžtina, kad bausmės rūšis ar jos vykdymo tvarka nėra parenkama pagal nusikalstamą veiką padariusio asmens pageidavimą ir pagal patogumo ar nepatogumo ją atlikti kriterijus, o skiriama teismo laikantis BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą. Todėl nuteistojo gynėjo prašyme nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo galimo darbo ir pajamų praradimo, o jo šeimai maitintojo ir išlaikytojo netekimo šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos kai nuosprendis (nutartis) jau yra įsiteisėjęs ir vykdytinas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362, 364 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

Nuteistojo M. C. gynėjo advokato R. B. prašymą dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo arba bausmės pakeitimo į piniginę baudą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas