R. R. pagal BK 138 str., 135 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-323-1196/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28330-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.9.4; 1.1.9.6; 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 31 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Bakšaitei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Mindaugui Jancevičiui,

kaltinamajam R. R.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

1. R. R. nesunkiai sutrikdė žmogui sveikatą, o būtent: 2024 m. liepos 13 d. apie 6.45 val., (duomenys neskelbtini), sodyboje (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė smūgį A. Ž. į kairės pusės veido sritį, tokiu būdu padarydamas A. Ž. junginę kraujosruvą kairės akies obuolyje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos žaizdą kairės akies viršutiniame voke, minkštųjų audinių kraujosruvą kairės akies obuolio užpakalinės dalies skleroje, kairės akiduobės sienelių ir viršutinio žandikaulio ančio sienelių lūžį, tokiu būdu, dėl veido kaulų lūžių, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. R. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai, gailėjosi. Parodė, kad 2024 m. liepos 12 d. su draugais atvažiavo į sodybą, esančią prie Margio ežero, Trakų r. sav. švęsti D. G. bernvakario. Linksminosi sodyboje, gėrė alkoholį. Liepos 13 d. rytą į pirtį atėjo iš gretimos pirties du nepažįstami asmenys, tarp kurių kilo konfliktas, vėliau du vaikinai išėjo. Po kiek laiko išgirdo triukšmą iš gretimos pirties, nuėjo pažiūrėti kas ten darosi, priėjęs pamatė muštynes, kuriose ir pats dalyvavo. Kas su kuo mušėsi nesuprato, dėl ko kilo konfliktas irgi nesuprato. Iš pradžių bandė išskirti, sukonfliktavo ir pats pradėjo muštis. Pripažįsta, kad A. Ž. sudavė vieną smūgį į veido sritį, pataikydamas į žandikaulį, dėl to labai gailisi. Civilinius ieškinius pripažįsta ir ketina atlyginti. Kaltinamojo nuomone, nukentėjusiojo civilinis ieškinys šiek tiek per didelis, sutiktų atlyginti 3 000,00 Eur žalą dalimis.

3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

4. Be kaltinamojo R. R. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

4.1. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. Ž. nurodė, kad su draugais laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 m. liepos 14 d. išsinuomojo sodybą (duomenys neskelbtini), kurioje yra pirtis, pavadinimu (duomenys neskelbtini). Sodyboje poilsiavo penkiese, jis, draugas M. P., P. Š., A. P., V. K.. 2024 m. liepos 13 d. apie 00.00 val. nuėjo miegoti, kai apie 6.30 val. atsibudo nuo išgirsto žodinio konflikto. Atėjęs prie įėjimo į sodybą pamatė du nepažįstamus vyrus, kurie pakeltu tonu kalbėjo su P. Š. ir M. P.. Dėl ko įvyko konfliktas, nežino. Bandant išprašyti nepažįstamus vyrus, po kelių minučių pasirodė dar keturi nepažįstami vyrai, žodinis konfliktas peraugo į muštynes. Kas pirmas pradėjo muštynes ir kas kuriam trenkė nematė. Bendraujant ir bandant puses išskirti, vienas iš atėjusių vyrų, vieną kartą kumščiu stipriai trenkė į kairės pusės akį, dėl ko pajuto labai stiprų galvos skausmą ir apsvaigo. Nuo smūgio zvimbė ausyse, buvo apsvaigęs, pusiau sąmoningas, tačiau, pilnai sąmonės neprarado. Vyras, kuris jam trenkė buvo maždaug 35 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų šviesiai rudos spalvos plaukų, dėvėjo baltos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos šortus, avėjo baltos spalvos sportinius batelius, kalbėjo lietuviškai. Kitų penkių vyrų neįsiminė. Vyrų kompanija buvo panašaus amžiaus, kalbėjo lietuvių kalba, iš kur nepažįstamų vyrų kompanija atėjo, pasakyti negali, mano, kad iš gretimo sodybos namuko. Sekančią dieną į sodybą atėjo sodybos šeimininkas, tarp kurių buvo vienas konflikte dalyvavęs nepažįstamas vyras, kuris bandė atsiprašyti jo draugų, dėl kilusio įvykio. Po įvykio medikų buvo išvežtas į Santariškių ligoninę, kur buvo nustatytas skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis, smegenų sutrenkimas. Žalgirio ligoninėje buvo operuojamas. Šiuo metu dar jaučia skausmus, jo akis pasruvusi krauju, akyse dvejinasi vaizdas, laikosi patinimas. Muštynes nufilmavo jo draugė P. Š., vaizdo įraše matosi jam smūgį sudavęs nepažįstamas vyras;

4.2. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. nurodė, kad jam priklauso pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuose turi pirtį, pora namukų, kuriuos nuomoja šventėms ir poilsiui. Galimai savaitgalį (2024 m. liepos 12 d. – 2024 m. liepos 14 d.) vietą sodyboje buvo užsakiusios dvi kompanijos, tiksliai pasakyti negali. Galimai 2024 m. liepos 13 d. anksti ryte paskambino vienos kompanijos vyriškis ir paprašė ateiti iki namuko, kadangi kilo kažkokių problemų. Atėjęs lauke rado sėdinčius asmenis, kurie pasakė, kad vieną vyriškį iš jų kompanijos kažkas sumušė. Kas sumušė nurodyti negalėjo, jų žodžiais asmenys po įvykio iš sodybos išvažiavo. Taip pat asmenys nurodė, kad buvo atvykusi policija ir medikai, nukentėjusįjį išvežė į gydymo įstaigą. Jam atėjus kitos kompanijos nebuvo. Nors gyvena toje pačioje teritorijoje, kitame pastate, toliau nuo nuomojamų namukų, gerbdamas žmonių privatumų, jų nestebi;

4.3. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. P. nurodė, kad su draugais 2024 m. liepos 12 d. dienos metu atvyko į Trakų rajone esančią sodybą, į pirtį pailsėti, kurioje vartojo alkoholį, maudėsi, ilsėjosi. Tą dieną sodybos teritorijoje matė ir daugiau asmenų. Sutemus nuėjo išsimaudyti, kai prie jų priėjo du vyriškiai, galimai apie 30-40 m., kurie pradėjo reikšti pretenzijas, kad jie atėjo prie lieptelio. Nurodžius, kad jiems sodybos savininkas leido, atsiprašė, kad sutrukdė ir nuėjo atgal į pastatą. Tų asmenų nepažįsta, matė pirmą kartą. Paryčiais į terasą atėjo vyriškis ir paprašė paskolinti pakrovėją, kartu išgėrė. Vyriškis buvo iš anksčiau nurodytos kompanijos. Po kurio laiko pradėjo reikšti pretenzijas. Nusprendė nueiti atsiprašyti. Asmenys buvo pastate arti ežero. Pajutus, kad tarp tos kompanijos ir jų kyla įtampa, išėjo. Kai grįžo, draugai jau miegojo, jis buvo su R. O., kai į terasą atėjo anksčiau minėta kompanija, iš pradžių dviese, po to prisijungė kiti asmenys. Kiek jų buvo, nežino. Prasidėjo konfliktas, muštynės. Pajuto, kaip gavo keletą smūgių į veido sritį, kas konkrečiai smūgiavo pasakyti negali, nes buvo apsvaigęs. Pačio fakto, kaip, kas, kada smūgiavo A. Ž. pasakyti negali, nematė. Kažkam iš jo kompanijos pasakius, kad iškvies policiją, išgirdusi kita kompanija greitai išvažiavo iš sodybos teritorijos. Kokia transporto priemone išvažiavo pasakyti negali, nematė. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, apžiūrėjo vietą, kadangi pretenzijų nepareiškė, išvažiavo. Po kurio laiko A. Ž. pasiskundė, kad svaigsta galva, todėl paskambino 112 ir iškvietė medikus. Medikai A. Ž. apžiūrėjo ir išvežė į gydymo įstaigą. Po kurio laiko sužinojo, kad jis patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo atlikta operacija. Muštynių aplinkybių nurodyti negali, nes buvo apsvaigęs, pats dėl įvykio pretenzijų neturi;

4.4. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. O. nurodė, kad M. P. vaikystės draugas, kurį 2024 m. liepos 12 d. pakvietė į sodybą (duomenys neskelbtini), esančią Trakų r., pailsėti. Atvažiavus, sodyboje jau buvo kompanija, buvo išnuomotas vienas namukas, esantis sodybos teritorijoje. Vakare matė, kaip į namuką, esantį prie ežero atvažiavo vyrų kompanija, kurių nepažįsta. Nakties metu su draugais ėjo maudytis, kai kompanija, tuo metu buvusi namuke, pradėjo reikšti pretenzijas, kad jie ant jų lieptelio. Kadangi ta kompanija buvo didelė, jų atsiprašė ir nuėjo atgal į namuką. Po poros valandų iš tos kompanijos atėjo vyriškis ir paprašė pakrovėjo, šiek tiek pasėdėjo, išgėrė. Vyriškis prasitarė, kad ta kompanija ant jų supykusi dėl maudynių. Nusprendė nueiti atsiprašyti. Nuėjęs suprato, kad kompanija nepatenkinta ir, kad nekiltų konfliktas, grįžo atgal į namuką ir nuėjo miegoti. Po kelių minučių išgirdo beldimą, jis nusileido su M. P. į apačią. Terasoje buvo du vyrai iš tos kompanijos, buvo agresyviai nusiteikę, provokavo muštynes. Atėjo ir kiti jo kompanijos nariai, taip pat atėjo ir tos kompanijos daugiau žmonių, įvyko susistumdymas. Muštynes pradėjo tos kompanijos vyrai, jie smūgiavo nesirinkdami asmenų, t. y. kas tuo metu buvo terasoje. Pajuto smūgius į kūno ir galvos sritis, dengėsi, todėl fizinio skausmo nepajuto. Viskas vyko greitai, buvo išgėręs, nematė, kada ir nuo ko A. Ž. gavo smūgį į veido sritį. A. Ž. prisijungė vėliau, kai susistumdymas jau vyko, kiek girdėjo jis bandė raminti asmenis, kad šie nutrauktų muštynes, galimai tuo metu ir gavo smūgį į galvos sritį. Pats pretenzijų niekam neturi. Kai P. Š. sušuko, kad iškvies policiją, kelių minučių bėgyje, asmenys sukėlę muštynes pasišalino iš terasos, vėliau susėdo į automobilį, galimai mikriuką ir išvažiavo. Vėliau atvažiavo policija, tačiau, tuo metu niekas pareiškimo nerašė. Išvykus policijai, A. Ž. pasijutus blogiau buvo iškviesti medikai, kurie jį nuvežė į gydymo įstaigą;

4.5. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. V. K. nurodė, kad A. Ž. yra jo draugas, pakvietė savaitgalį praleisti prie ežero sodyboje, Trakų r. 2024 m. liepos 12 d. su pažįstama P. Š. kartu iš Vilniaus miesto apie 17.00 val. atvyko į sodybą, kurioje jau buvo kiti kompanijos nariai. Sodyboje lankėsi pirmą kartą. Kadangi atvyko pailsėti, maudėsi, kepė šašlykus, vartojo alkoholį. Jų namukas buvo ant kalniuko, matė, kad arti ežero buvo dar du namai, teritorijoje buvo ir kitų asmenų, tačiau su jais jokių konfliktų nebuvo. Jiems buvo duotas savininko leidimas nueiti pasimaudyti į ežerą. Jiems vakarojant, sutemus, su kompanija ėjo maudytis. Pastebėjo, kad kompanija namuke prie ežero pasikeitė. Name, arti ežero buvo vyrų kompanija (apie 10 asmenų), kurie jiems grįžtant nuo ežero pradėjo reikšti pretenzijas, kad atėjo ant lieptuko, maudosi, neturi jų leidimo. Vienas iš tos kompanijos vyriškių prisistatė, kad yra sodybos šeimininko sūnus, kad jam čia viskas priklauso ir, kad jie negali maudytis. Pamačius, kad asmenys agresyviai nusiteikę, atsiprašė ir nuėjo į namuką, kur dar sėdėjo, vartojo alkoholį ir nuėjo miegoti. Kitos dienos rytą draugai papasakojo, kad įvyko muštynės, A. Ž. buvo išvežtas medikų į gydymo įstaigą. Muštynių nematė, jose nedalyvavo, nuo nieko nenukentėjo, pretenzijų neturi. Kuris vyriškis sumušė A. Ž. nurodyti negali;

4.6. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. P. nurodė, kad su pažįstamais M. P., V. K., P. Š., R. O. ir A. Ž. nusprendė praleisti savaitgalį prie ežero. Vienas iš kompanijos narių surado pirtį adresu (duomenys neskelbtini). Jis, M. P. ir A. Ž. į sodybą atvyko 2024 m. liepos 12 d. apie 12.00 val., išsinuomojo namą toliau nuo ežero, ant kalno. Matė, kad arti ežero yra dar du namai, yra tilteliai, nuo kurių galima maudytis. Sodybos savininkas nurodė, kad gali eiti maudytis. Vėliau į sodybą atvyko kiti pažįstami. Kadangi atvyko ilsėtis, maudėsi, kepė šašlykus, vartojo alkoholį, nueidavo išsimaudyti. Dienos metu namuke prie ežero buvo kita kompanija, jokių pretenzijų, konfliktų iš jų pusės nebuvo. Nakties metu nuėjo maudytis, išlipę iš vandens ant lieptuko pastebėjo vyrų kompaniją (5-6 asmenų), apie 35 metų amžiaus. Vėliau atėjo dar keli, pradėjo reikšti pretenzijas, kad jie nepageidaujami ant lieptelio. Nenorėdamas konflikto, atsiprašė ir nuėjo į namuką, dar apie pusvalandį pabuvęs terasoje išgėrė ir nuėjo miegoti. Konflikte nedalyvavo, jo nematė. Kas sužalojo A. Ž., pasakyti negali. Ryte pažadinęs M. P. papasakojo, kad įvyko muštynės, buvo policija, medikai, kurie A. Ž. nuvežė į gydymo įstaigą. Susisiekus su sodybos savininku, nurodė, kad duomenų kas nuomojosi namą prie ežero neturi, kadangi duomenų nekaupia. Po pokalbio su sodybos savininku, po kurio laiko atėjo vyriškis (iš tos kompanijos), kuris gyrėsi, kad čia jam viskas priklausė, su moterimi, kuri kaip suprato buvo viena iš muštynėse dalyvavusių vyrų žmona. Ji atsiprašinėjo dėl savo vyro elgesio, su ja dar bendravo telefonu, papasakojo, kad A. Ž. bus atlikta operacija, kad jis patyrė lūžius, tačiau daugiau niekas neskambino, situacija dėl jo sveikatos nesidomėjo;

4.7. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. G. nurodė, kad 2024 m. liepos 12 d. vakaro metu atvyko į sodybą, esančią prie Margio ežero, Trakų r. Jį pakvietė draugai suorganizavo bernvakarį. Kadangi nevartoja alkoholio, o tą vakarą vartojo, visų dienos įvykių neatsimena. Atsimena, kad bendravo su asmenimis iš kitos kompanijos, jų duomenų nežino, su niekuo nekonfliktavo. Paryčiais išgirdo, kad gretimame namuke kažkas konfliktuoja, nuėjo pasižiūrėti. Vyko kažkoks susistumdymas, jokių įvykio aplinkybių nurodyti negali, neatsimena. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, ką su jais kalbėjo pasakyti negali;

4.8. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. B. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jo tėvui A. B. priklauso teritorijoje esanti sodyba, kurią nuomoja poilsiui. 2024 m. liepos 12 d. su pusbroliu M. S. plaukiojo ežere. Grįžus į krantą pamatė, kad sodyboje namą prie ežero išsinuomojo kompanija vyrų, kurie šventė bernvakarį. Keli asmenys buvo pažįstami iš matymo, todėl juos pakvietė prisijungti, kitus asmenis matė pirmą kartą. Buvo kieme, kai pamatė, kad iš namuko, kuris yra ant kalno, toliau nuo ežero, atėjo vaikinų kompanija išsimaudyti. Kompanijos asmenys, su kuriais jis buvo, nuėjo prie jų. Jis ėjo kartu, kad nekiltų konfliktas. Įvyko trumpas pokalbis, jokio konflikto nebuvo. Kadangi vartojo alkoholį, visų įvykio aplinkybių neatsimena, prisimena, kad pora vaikinų iš kitos kompanijos buvo atėję į jų kompaniją. Jie vartojo alkoholį, bendravo, jokio konflikto nepastebėjo. Po kurio laiko jie išėjo, vėliau jis su savo kompanijos vyrais nuėjo pas juos. Įvyko žodinis konfliktas tarp abiejų kompanijų, jo priežasčių įvardyti negali. Pačių muštynių, kas kam smūgiavo nematė, nematė ir to vaikino, kuriam buvo padaryti sužalojimai. Po kurio laiko išėjo namo miegoti. Ryte sužinojo, kad buvo policija ir medikai, kad kažkas buvo sužalotas. Dienos metu su juo susisiekė moteris, kuri pasakė, kad yra žmona vieno iš kompanijos vyrų, nori atvažiuoti, paklausė, ar ta kita kompanija dar yra sodyboje. Ko ji atvažiavo ir ką kalbėjo nežino, nesidomėjo;

4.9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės Inetos Dvarvytytės 2024 m. liepos 24 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, remiantis A. Ž. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, padarė išvadą, kad: A. Ž. nustatyta junginės kraujosruva kairės akies obuolyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos žaizda kairės akies viršutiniame voke, minkštųjų audinių kraujosruva kairės akies obuolio užpakalinės dalies skleroje, kairės akiduobės sienelių ir viršutinio žandikaulio ančio sienelių lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ VUL SK 2024 m. liepos 13 d. Sužalojimai visumoje dėl veido kaulų lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų, laikotarpiui; nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu; nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui; neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir pačiam nukentėjusiajam griūnant ir kontaktuojant su kietu buku daiktu; pateiktuose medicininiuose dokumentuose duomenų apie sužalojimuose užfiksavusias individualias žalojusio daikto (daiktų) savybes nėra. A. Ž. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu; objektyvių duomenų, leidžiančių pasisakyti apie A. Ž. padėtį sužalojimų jam padarymo metu, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra. A. Ž. nustatytų sužalojimų lokacija ir pobūdis nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu;

4.10. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, matyti, kad nukentėjusysis A. Ž. iš jam parodytų keturių asmenų nuotraukų, jam labiausiai panašus į tą asmenį, kuris 2024 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini), pirtyje (duomenys neskelbtini) trenkė į kairės akies sritį, dėl ko prakirto antakį, sulaužė skruostikaulį ir akiduobę, nuotraukoje Nr. 4 esantis vaikinas. 100 proc. teigti negali, kad tai tas pats asmuo, bet 80 proc. pasakytų, kad tas pats asmuo. Veido bruožai labai panašūs, šukuosena tokia pati ir barzda panaši buvo, tik kiek truputį daugiau skusta, veido forma atrodė labiau pailgesnė;

4.11. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – A. Ž. pateiktas mobiliąją vaizdo stebėjimo kamera užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu

„Messenger_creation_8942d0c0-7d91-4f0e-8d17-a3029e7e2820.mp4“. Vaizdo įrašas daromas šviesiu paros metu, nuosavo namo (sodybos) viduje, kambaryje. Matyti, kaip keturi stambaus kūno sudėjimo vyrai, nuosavo namo terasoje garsiai kalba, vartoja necenzūrinę leksiką. Girdisi, kaip vienas iš vyrų pasako: „Mus pakvietė pas jus“. Po šių žodžių, maždaug 35 metų amžiaus vyras, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptais, šviesiai rudos spalvos plaukais, vilkintis baltos spalvos marškinėliais, trumpomis rankovėmis, ant marškinėlių rankovių matyti juodos spalvos juostos, dėvintis pilkos spalvos šortus, avintis baltos spalvos, sportinio tipo batais (Vyras Nr. 1), pasako: „Kas tau pydare yra“ ir trenkia iš galvos į galvą kitam, priešais jį stovinčiam, stambaus sudėjimo vyrui, kuris apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis ir tamsios spalvos šortais (Vyras Nr. 2), tarpusavyje namo terasoje pradeda muštis. Kiti esantys šalia vyrai bando juos raminti. Vyras Nr. 1 kairės rankos kumščiu trenkia stovinčiam terasoje Vyrui Nr. 2 į kairę veido sritį. Vyras Nr. 2 bando trenkti atgal, tačiau paslysta ir nukrenta ant namo terasos grindų, Vyras Nr. 1 pradeda kojomis daužyti parkritusį Vyrą Nr. 2, kiti terasoje buvę vyrai bando juos išskirti. 00:24 vaizdo įrašo minutę, Vyras Nr. 1 trenkia į veido sritį vyrui, apsirengusiam ryškiai mėlynos spalvos šortais ir margais, trumpomis rankovėmis marškinėliais, avinčiam tamsios spalvos šlepetėmis su baltomis juostomis (Vyras Nr. 3). Girdisi, kaip Vyras Nr. 3 pasako „ai!“ ir susiėmęs už kairės akies nueina į šalį, palei terasos duris. Vyras Nr. 1 nenurimsta ir pradeda pulti kiekvieną vyrą esantį terasoje. 00:30 vaizdo įrašo minutę matyti, kaip Vyras Nr. 1 nusiveja iš terasos išėjusį Vyrą Nr. 2, Vyras Nr. 3 stovi prie terasoje esančio stalo susiėmęs už veido.

5. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokuroro kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Likę įrodymai neprieštaringi, nuoseklūs. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog iš byloje esančių duomenų galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikalstamą veiką bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

6. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xOTYtMzAzLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-196-303/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-196-303/2022">2K-7-196-303/2022</a>). Pažymėtina ir tai, kad kaltininko veika kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojama ne tik tada, kai kaltininkas, kėsindamasis į kito žmogaus sveikatą, siekia nesunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir tada, kai kaltininkas bendrai numato galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui) tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-484/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-484/2014">2K-484/2014</a>). Visgi, net ir tokiu atveju turi būti nustatyta, kad asmuo siekia bent jau nežymiai sutrikdyti nukentėjusio asmens sveikatą.

7. Nors kaltinamasis ir prisipažino kaltu, nukentėjusiojo parodymų patikimumą neginčijamai patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajam A. Ž. nustatyta junginės kraujosruva kairės akies obuolyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos žaizda kairės akies viršutiniame voke, minkštųjų audinių kraujosruva kairės akies obuolio užpakalinės dalies skleroje, kairės akiduobės sienelių ir viršutinio žandikaulio ančio sienelių lūžiai. Specialisto išvadoje taip pat pažymėta, jog sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, veikdamas tiesiogine tyčia, sudavė nukentėjusiajam smūgį kumščiu į kairės pusės veido sritį ir padarė veido kaulų lūžius, taip sukėlė A. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, jog kaltinamasis atliko aktyvius smurtinius veiksmus į vieną iš asmens gyvybei ir sveikatai svarbių kūno dalių – galvą – parodo, kad jis suvokęs pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjęs taip veikti, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, tiek kitų objektų apžiūros protokole, fotolentelėse, specialisto išvadoje užfiksuota informacija. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

8. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, konstatuoja, kad R. R. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokuroro nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

9. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą; skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 10 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

10. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis); R. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis); neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje paskyrus 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 3 mėnesius laisvės apribojimo). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti R. R. bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą; skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 10 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių (ne) pagrįstumo

11. Biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2024 m. gruodžio 17 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens atlyginti 3 788,76 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo gydymo bei priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad A. Ž. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina - 3 788,76 Eur, todėl kaltinamasis privalo atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, kadangi pagal įstatymą dėl nusikaltimo padarymo pripažinti kaltais asmenys privalo atlyginti padarytą žalą, susijusią su nekentėjusiojo asmens gydymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 ir 115 straipsniai, CK 6.263, 6.283 straipsniai).

12. BPK numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

13. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Ž. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo 654,00 Eur turtinės ir 9 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirtos traumos ir su tuo susijusio nedarbingumo patyrė 533,00 Eur finansinius nuostolius, taip pat išleido 121,00 Eur teisinėms paslaugoms. Be turtinės žalos padaryta ir neturtinė žala, kurią įvertimo 9 000,00 Eur suma. Dėl neteisėtų kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė intensyvų skausmą, bemieges naktis, esant regos sutrikimams dvejinosi akyse. Dėl atliktos operacijos ant veido likę randai tapo nuolatiniu psichologinio diskomforto ir emocinės įtampos šaltiniu, dėl ko jaučia kompleksus, veidą slepia nešiodamas akinius nuo saulės, jaučiasi socialiai izoliuotas. Ateityje planuojama pakartotinė operacija, kurios metu bus pašalinta titaninė plokštelė, tai neišvengiamai paliks naujus randus, sukels skausmą, fizinį diskomfortą. Kaltinamojo sukelti dvasiniai išgyvenimai, emocinė įtampa nėra išnykę iki šiol, nuolat jaučia baimę būdamas žmonių susibūrimo vietose, stengiasi jų vengti, lydi baimė, kad panašus incidentas gali pasikartoti, taigi šios aplinkybės daro stiprią įtaką kasdieniniam gyvenimui, emocinei būklei ir savivertei.

14. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad 654,00 Eur turtinė žala grindžiama dėl nedarbingumo patirtais finansiniais nuostoliais, kurie sudaro 533,00 Eur, taip pat 121,00 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas. Nukentėjusysis į bylą pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (informaciją apie nedarbingumą, nedarbingumo išmokėjimą, sąskaitą faktūrą už suteiktą advokato konsultaciją). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė nuostolius, t. y. negavo pajamų, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, kreipėsi į advokatą dėl teisinių paslaugų, dėl ko taip pat patyrė išlaidas, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

15. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

16. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamojo vartotas smurtas pasireiškė vienu trauminiu poveikiu – kumščiu suduodant smūgį į kairės pusės veido sritį, dėl kurio nukentėjusiajam buvo padaryta junginė kraujosruva kairės akies obuolyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos žaizda kairės akies viršutiniame voke, minkštųjų audinių kraujosruva kairės akies obuolio užpakalinės dalies skleroje, kairės akiduobės sienelių ir viršutinio žandikaulio ančio sienelių lūžis. Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų R. R. veiksmų – fizinio smurto panaudojimo - nukentėjusysis patyrė ne tik nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet ir didelius dvasinius išgyvenimus, skausmą, baimę dėl savo sveikatos ir saugumo, praėjus pusei metų po įvykio vis dar jaučiami liekamieji reiškiniai – negali užsiimti fizine veikla (sportuoti), nes tai sukelia spaudimo jausmą ir diskomfortą kairės akies srityje, dėl ant veido likusių randų, kurie galbūt išliks visam gyvenimui, jaučia kompleksus, o tai daro stiprią įtaką kasdieniniam gyvenimui.

17. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbūs ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

18. Teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024).

19. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat ir į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, trukmę, netekto darbingumo laipsnį, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui. Šios aplinkybės reikšmingos, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentą, t. y. priteisiamos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-697/2018">2K-125-697/2018</a>).

20. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartas bylos aplinkybes, reikšmingas vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, t. y. į nukentėjusiojo patirtą sveikatos sutrikdymo mastą, patirtą dvasinį sukrėtimą bei kaltininko tyčią, taip pat į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismų praktiką, mano, kad, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam A. Ž. priteistina 4 000,00 Eur neturtinė žala. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam, teismo vertinimu, yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką.

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

21. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo vertinimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamąjį pripažinus kaltu, taip pat paskyrus su laisvės apribojimu susijusią bausmę, turi būti užtikrinamas nuosprendžio įvykdymas, todėl kardomoji priemonė paliekama galioti (tęsiama) iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui kardomoji priemonė baigia galioti ex lege (liet. pagal įstatymą).

22. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašu, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 15 (penkiolika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 15 (penkiolika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę bei asmens kodą.

Tenkinti BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisti iš R. R. 3 788,76 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 76 ct) žalos ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, už nukentėjusiojo A. Ž. gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (žala turi būti apmokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 191351679, mokėjimo paskirtyje nurodyti – „žala PSDF už A. Ž. gydymą“).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš R. R. nukentėjusiojo A. Ž. naudai 654,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) turtinės ir 4 000,00 Eur (keturis tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Ž. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per (20) dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Miglė Janovičienė