Civilinė byla Nr. e2YT-728-1141/2025
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03938-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.19
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 31 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,
sekretoriaujant Rūtai Tulupovienei,
dalyvaujant pareiškėjui V. (V). O., jo atstovui advokatui Irmantui Čičiurkai,
suinteresuotam asmeniui V. B., jo atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui (Aleksandr) Timoščenko,
suinteresuotiems asmenims A. A. ir R. K.,
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. O. pareiškimą dėl termino atnaujinimo pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimui, suinteresuoti asmenys V. B., A. A., R. K., O. R., J. O. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas V. (V). O. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti pareiškėjui terminą viešame registre įregistruoti 1996 m. sausio 2 d. sudarytą žemės sklypo ir nebaigto statyti sodo namo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) (b. l. 5).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Sutarties pagrindu už 1 000 Lt įgijo iš V. B. 600 kv. m ploto žemės sklypą, o pareiškėjo sutuoktinės motina G. R. už 3 000 Lt įgijo nebaigtą statyti 81,79 kv. m bendro ploto sodo namą sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (adresas šiuo metu – (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas nurodė, kad jo sutuoktinės motina G. R. nuo pat Sutarties sudarymo dienos, t. y. nuo 1996 m. sausio 2 d. gyveno įgytame sodo name ir ūkininkavo minėtame pareiškėjo įgytame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) pareiškėjo sutuoktinės motina G. R. mirė, po jos mirties palikimą faktiniu valdymu priėmė suinteresuotas asmuo R. K. (G. R. dukra, pareiškėjo sutuoktinės sesuo). (duomenys neskelbtini) mirė V. B., kurio palikimą priėmė suinteresuotas asmuo V. B. Pareiškėjas nurodė, kad Sutarties neįregistravo, nes manė, kad minėto sklypo savininku tapo automatiškai. Neturėdamas teisinio išsilavinimo, buvo įsitikinęs, jog sklypas priklauso jam, nors sklypu naudojasi suinteresuoti asmenys R. K. ir A. A. (pareiškėjo sutuoktinės sesers R. K. dukra).
3. Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime prašė pareiškimą atmesti (b. l. 44). V. B. nuomone, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nėra svarbios, nes neatitinka individualaus sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto. V. B. pažymėjo, kad Sutarties sudarymo metu pareiškėjui buvo (duomenys neskelbtini) metai, jis galėjo ir turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kaip svarbias termino praleidimo priežastis, pasak V. B., pareiškėjas nurodė tik subjektyvaus pobūdžio aplinkybes. Be to, pasak V. B., pareiškėjas sudarydamas Sutartį siekė pridengti neteisėtą sandorį (piktnaudžiavo savo teisėmis), todėl teismas turėtų atsisakyti ginti jo interesus. Be to, pasak V. B., pareiškėjas yra praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, nustatytą 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje.
4. Suinteresuoti asmenys R. K. ir A. A. atsiliepime prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti (b. l. 112). R. K. atsiliepime nurodė, kad yra G. R. dukra ir, kad ji su savo dukra A. A. visada gyveno ir dabar gyvena adresu (duomenys neskelbtini), prižiūri žemės sklypą ir moka už jį visus mokesčius.
5. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
6. Teismo posėdžiuose pareiškėjas ir jo atstovas palaikė pareiškimo argumentus, prašė pareiškimą tenkinti. Pareiškimą posėdyje prašė tenkinti ir suinteresuoti asmenys R. K. ir A. A. A. A. nurodė, kad ji yra G. R. anūkė, taip pat nurodė, kad V. B. sūnus buvo atvykęs ir siūlė nupirkti jų namą su žeme už 9 000 Eur. Suinteresuotas asmuo R. K. nurodė, kad pareiškėjas yra jos motinos G. R. žentas, taip pat nurodė, kad nei jos motina neturėjo, nei ji neturi Lietuvos pilietybės, kad jos dukra Ana Lietuvos pasą gavo sulaukusi 16 metų. Suinteresuotas asmuo V. B. ir jo atstovas teismo posėdžiuose palaikė atsiliepimo argumentus, prašė pareiškimą atmesti.
k o n s t a t u o j a :
7. Byloje sprendžiamas pareiškimo atnaujinti praleistą terminą viešame registre įregistruoti nekilnojamojo turto (žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini),) pirkimo-pardavimo sutartį pagrįstumo klausimas.
Dėl bylos teismingumo
8. Sutartyje nurodyta, kad ji turi būti įregistruota Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje ir „RIPPB“ Vilniaus filiale. Jei pareiškėjo nurodytos priežastys (teisinis neišprusimas ir kt.), kodėl Sutartis nebuvo nustatytu terminu įregistruota, būtų teismo pripažintos svarbiomis ir praleistas terminas būtų atnaujintas, tai pareiškėjas turėtų įregistruoti Sutartį nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, kreipdamasis dėl šio teisinę reikšmę turinčio veiksmo atlikimo į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 576 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas. Šiuo atveju teisinę reikšmę turintis veiksmas, kaip minėta, turi būti atliktas VĮ Registrų centre, kurio buveinė yra registruota Vilniuje, Studentų g. 39. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismų praktikoje yra nurodyta, kad pareiškimas dėl praleisto įregistravimo termino nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriui įregistruoti yra susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą ir pareiškimas turi būti pareikštas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui pagal išimtinio teismingumo taisykles, t. y. pareiškimas dėl praleisto įregistravimo termino nekilnojamajam turtui turi būti pateikiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMzg4LTU2Ny8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-388-567/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-388-567/2008">2S-388-567/2008</a>). Taigi, byla Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose išnagrinėta taikant išimtinio teismingumo taisykles, t. y. pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį, be kita ko, numatančią, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjo teisės kreiptis į teismą
10. Kadangi siekiama atnaujinti terminą atlikti veiksmams, kurie turėjo būti atlikti dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, patvirtintam 2000 m. liepos 18 d. įstatymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864, 38 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant šį pareiškimą bus taikomos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu (toliau – CK, patvirtintas 1964 m. liepos 7 d. įstatymu) nuostatos. Pagal CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, galiojusio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu (1996 m. sausio 2 d.), 255 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per 3 mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Būtent tokį prašymą (atnaujinti praleistą terminą) nagrinėjamu atveju ir pareiškė pareiškėjas, kreipdamasis į teismą.
11. Suinteresuoto asmens V. B. nuomone, pareiškėjo teisės teisme neturi būti ginamos dėl pareiškėjo nesąžiningumo, nes Sutartį jis sudarė ne siekdamas įsigyti minėtą žemės sklypą, o tik todėl, kad G. R. neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės ir negalėjo įgyti Lietuvoje žemės. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pareiškėjo ir V. B. tėvo V. B. sudaryta Sutartis įstatymo nustatyta tvarka nebuvo ginčijama kaip apsimestinis sandoris, iki šiol ji nėra nuginčyta (pripažinta negaliojanti), todėl su tuo susiję suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentai teismo nevertinami kaip teisiškai reikšmingi.
12. Sutartis dėl minėto sklypo pirkimo-pardavimo tarp V. B. ir pareiškėjo buvo sudaryta 1996 m. sausio 2 d. Ta pačia Sutartimi V. B. minėtame sklype esantį sodo namą pardavė G. R. (b. l. 8). Byloje yra duomenys, kad V. B. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 21). Šiuo metu nuosavybės teisės į minėtą sklypą yra įregistruotos suinteresuotam asmeniui V. B. (V. B. sūnui) (b. l. 21, 23). G. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Nuosavybės teisės paveldėjimo pagrindu į minėtą sodo pastatą ir jo priklausinius įregistruotos suinteresuotam asmeniui R. K. (G. R. dukrai) (b. l. 10). Pareiškėjas nurodė teismui, kad G. R. neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl negalėjo įsigyti žemės sklypo, todėl minėtą sklypą įgijo pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame žemės sklype sodo pastatą aptariama Sutartimi įgijusi G. R. buvo pareiškėjo sutuoktinės J. O. motina (b. l. 16), pareiškėjo elgesys, įgyjant žemės sklypą ir leidžiant juo naudotis G. R., o vėliau (po G. R. mirties) ir savo sutuoktinės seseriai R. K. bei R. K. dukrai A. A. (pastaroji turi Lietuvos Respublikos pilietybę), teismo nevertinamas kaip nesąžiningas elgesys, galintis lemti atsisakymą ginti pareiškėjo teises teisme. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą yra asmens konstitucinė teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje.
Dėl suinteresuoto asmens V. B. prašymo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą
13. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o pagal minėto straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS03MDEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51-701/2018">3K-3-51-701/2018</a> 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
14. Šiuo atveju byla nagrinėjama ne ginčo teisena, todėl V. B. nėra ginčo šalis, vis dėlto, iš aukštesnių teismų praktikos matyti, kad ieškinio senaties taikymo gali prašyti ir suinteresuoti asmenys civilinėse bylose nagrinėjamose ypatingąja teisena (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTI4OC04ODYvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-288-886/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-288-886/2022">e2S-288-886/2022</a>).
15. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo V. B. prašo teismo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, įtvirtintą CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, 84 straipsnio 1 dalyje. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad ieškinio senaties terminų taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnis, be kita ko, numatantis, kad CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas, numatytas pagal galiojusį CK, patvirtintą 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, kaip teisingai atsiliepime nurodė suinteresuotas asmuo V. B., pasibaigė 1999 m. balandžio 2 d., t. y. dar iki CK įsigaliojimo, todėl šiuo atveju CK įtvirtinti ieškinio senaties terminai nėra aktualūs, o aktualus yra minėtas 3 metų ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK, patvirtintame 1964 m. liepos 7 d. įstatymu. Sprendžiant byloje klausimą, ar pagrįstai pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą įregistruoti Sutartį, iš esmės kartu bus atsakyta ir dėl pareiškėjo praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo.
Dėl reikšmingų aplinkybių, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-332/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-332/2010">3K-3-332/2010</a>). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus praleistą terminą. Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta, ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-332/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-332/2010">3K-3-332/2010</a>).
17. Iš Sutarties 1 punkto matyti, kad V. B. pardavė pareiškėjui 600 kv. m ploto žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, Terešiškių kaime, sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (sklypo Nr. 72), kadastrinis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Pagal 2022 m. liepos 15 d. nustatytus kadastro duomenis šis žemės sklypas yra 628 kv. m ploto, minėto sklypo unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Iš Sutarties 3 punkto matyti, kad V. B. pareiškėjui minėtą žemės sklypą pardavė už 1 000 Lt, kuriuos V. B. gavo iš pareiškėjo prieš sudarant Sutartį, kai nominali indeksuota sklypo kaina buvo 202 Lt (b. l. 8). Sutartis patvirtina Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notarės V. Tinfavičienės (Sutarties notarinio registro Nr. 4-5) (b. l. 9). Taigi, nagrinėjamu atveju žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris faktiškai buvo įvykęs, t. y. tarp pardavėjo V. B. bei pirkėjo V. O. (pareiškėjo) 1996 m. sausio 2 d. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pareiškėjas sumokėjo už žemės sklypą pardavėjui (V. B.) sutartą žemės sklypo kainą (1 000 Lt), pirkimo-pardavimo sutartis buvo notariškai patvirtinta, kaip atitinkanti Sutarties šalių valią.
18. Teismas pripažįsta pagrįstais suinteresuoto asmens V. B. atsiliepimo argumentus, kad pareiškėjo nurodytos Sutarties registracijai atlikti termino praleidimo priežastys (teisinis neišprusimas ir kt.) yra subjektyvaus pobūdžio. Vis dėlto, neatnaujinus termino būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai, juo labiau, kad CK šiuo metu apskritai nenustato asmenims pareigos per tam tikrą terminą įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį viešame registre. Sutarties stabilumo, šalių autonomijos ir nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti suteikta Sutarties šalių valiai. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių jis per įstatymo nustatytą terminą teisinės registracijos neatliko, atsižvelgęs į Sutarties šalių valią bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir praleistą įstatyme nustatytą terminą pareiškėjui įregistruoti Sutartį.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, 255 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Atnaujinti pareiškėjui V. (V). O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) praleistą terminą viešame registre įregistruoti daiktines teises į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 1996 m. sausio 2 d. sudarytą žemės sklypo ir nebaigto statyti sodo namo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 4-5).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Enrika Janušonienė
