D. P. pagal BK 260 str. 3 d., 249 str. 2 d.

Byla Nr. TS-33-448/2025

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;

2.5.15.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 22 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. LK-N-958 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas

n u s t a t ė :

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. P. paskirta subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendis ir D. P. paskirta galutinė 16 (šešiolikos) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pirmus trejus metus bausmę atliekant kalėjime. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiai, paskiriant D. P. subendrintą 14 (keturiolikos) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki 13 (trylikos) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta 13 (trylikos) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 15 (penkiolikos) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo D. P. bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. gruodžio 19 d., bausmės pabaiga – 2028 m. spalio 1 d. 2/3 bausmės dalis jis atliko 2023 m. rugpjūčio 21 d.

Komisijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. LK-N-958 nutarta nuteistajam D. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir rekomenduota laisvės atėmimo vietų įstaigai dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio mažinimo numatyti priemones, skirtas ugdyti gebėjimą analizuoti problemas, keisti požiūrį į įvykdytą nusikalstamą veiką. Nuteistajam rekomenduota dirbti, vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dengti turimus įsiskolinimus.

Nuteistasis D. P., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis skunde nurodė, kad Komisijos skirtas rekomendacijas vykdė, tačiau Komisija nutarė netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo ir rekomendavo toliau vykdyti skirtas rekomendacijas, tačiau jos yra deklaratyvios ir abstrakčios, nenurodant nei konkrečių programų, nei užsiėmimų, išskyrus vieną – dirbti, ką jis ir daro jau nuo (duomenys neskelbtini) metų, dirba (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis tokia logika, jam tampa nebeaišku, kiek dar laiko reikia vykdyti skirtas rekomendacijas, nes galimai tai bus tęsiama iki pat jo bausmės pabaigos. Jam norėtųsi žinoti, kiek laiko reikia, kad Komisija nuspręstų, jog jis jau pasitaisė ir jį galima laikyti neizoliuotą, nes paskutiniu metu jį apima nežinomybės jausmas bei apatija.

Skunde akcentuojama, kad Komisijos nutarimas surašytas netiksliai, siekiant kuo labiau parodyti jį iš negatyvios pusės. Svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą, Komisija pagrindinį dėmesį teikė jo praeities ir bylos, už kurią yra nuteistas, nagrinėjimui, tačiau šie visi klausimai dėl jo kaltės prisipažinimo, taip pat dėl jo praeities teistumų jau buvo įvertinti tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka. Nuteistojo vertinimu, vadovaujantis tokia Komisijos nuomone, jam nėra jokių galimybių būti paleistam lygtinai, nes jo ankstesni teistumai neišnyks iki pat bausmės pabaigos. Jis bausmę nuo 2023 m. rugpjūčio 19 d. atlieka (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro rėžimo sąlygomis, darbo dienomis dirba (duomenys neskelbtini), įmonės biure. Savaitgaliais jam yra suteikiamos trumpalaikės išvykos 2 paroms į namus. Pažymėjo, kad trumpalaikės išvykos į namus jam yra suteikiamos nuo 2022 metų liepos mėnesio, jam dar atliekant bausmę pusiau atviro rėžimo kalėjime. Nei dirbant, nei išvykų metu nusižengimų įstatymams ir visuomenės priimtinoms normoms nebuvo fiksuota, todėl mano, kad jis pateisino jam parodytą pasitikėjimą ir jį galima toliau taisyti neizoliuotą.

Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarimas surašytas remiantis vien prielaidomis ir spėjimais. Nuteistojo vertinimu, tai nėra teisinis argumentavimas, o vien spėjimų kratinys. Nutarime visiškai nesiremiama faktine informacija, o vien tik kažkieno nuomone, kuri yra be jokio teisinio pagrindimo, kodėl jam negali būti taikytas lygtinis paleidimas. Visas nutarimas surašytas remiantis kažkokiais psichologiniais motyvais, kuriuos traktuoti kaip teisinį pagrindą tiesiog neįmanoma. Be to, tai šabloninis atmetimas. Komisija pati pastebi ir pažymi, kad kontroliuoti ir valdyti kriminogeninį veiksnį, susijusį su gyvenimo stiliumi ir draugais, gyvenant struktūrizuotoje aplinkoje, tarp laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų, yra neįmanoma, tačiau tai vis tiek nesutrukdo jiems teigti, kad tai yra jo bėda ir vienas iš veiksnių, kodėl jis negali būti paleistas lygtinai. Atkreipė dėmesį į tai, jog lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Taikius lygtinį paleidimą jis turės pastovią gyvenamąją vietą. Sankcijų vykdymas pačioje bendruomenėje, o ne izoliavus nuo jos, laikui bėgant gali geriau apsaugoti visuomenę. Įsivaizdavimas, kad visuomenė yra saugi, kai asmenys, kurie nusikalto, yra tiesiog uždaryti, neatitinka realybės. Visuomenė saugi, kai joje integruotai gyvena ir teisti asmenys, o lygtinis paleidimas, kaip maksimali sąlyginio įkalinimo atvėrimo forma, sudaro galimybes siekti asmens integracijos, kuri yra ir visuomenės interesas bei ilgalaikėje perspektyvoje didina visuomenės saugumą. Skunde nurodyta, kad Lygtinio paleidimo komisijai jis pristatomas jau 7 kartą.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Nuteistojo D. P. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

D. P. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalusis pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą, jeigu nėra konstatuojama akivaizdi nuteistojo elgesio ir mąstymo pažanga bei mažėjanti nusikalstamo elgesio rizika.

Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, Komisijos nutarimą ir teismui pateiktą nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, jog Komisija pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo nuteistajam D. P..

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog D. P. nusikalstamo elgesio rizika nėra pakitusi nuo pirminio jos vertinimo, ji išliko vidutinė ir paskutiniojo vertinimo metu, atlikto 2025 m. lapkričio 12 d. Iš skundžiamo Komisijos nutarimo matyti, kad Komisija vertino nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, jo dalyvavimą resocializacijos priemonėse, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, taip pat jo finansinių įsipareigojimų vykdymą. Komisija nustatė, jog, nepaisant tam tikrų teigiamų elgesio pokyčių, nuteistasis stokoja kritinio požiūrio į savo nusikalstamą elgesį, linkęs jį pateisinti aplinkybėmis, sunkiai įvardija nusikalstamų veikų pasekmes visuomenei, o nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Taip pat konstatavo, kad reikšmingų ir tvarių mąstymo bei elgesio pokyčių, leidžiančių prognozuoti teisėtą elgesį laisvėje, nepasiekta. Kaip matyti, nuteistasis nuo 2005 m. iki 2014 m. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, tai jo penktasis teistumas. Asmuo turi didelių finansinių įsipareigojimų, pats įsiskolinimus pradėjo dengti tik nuo 2023 m. rugsėjo 21 d., didžiąją bausmės dalį nedirbo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 8 kartus baustas, skatintas 9 kartus. Teismas sutinka su Komisijos išvada, kad nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis, jų planavimas ir pasikartojimas sudaro pagrįstą pagrindą vertinti nusikalstamo elgesio modelį ir jo pasikartojimo riziką ateityje. Aplinkybė, kad ankstesni nusikaltimai jau buvo įvertinti skiriant bausmę, nepaneigia pareigos juos vertinti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, kai siekiama nustatyti asmens elgesio prognozę. Nuteistojo argumentai, jog Komisijos sprendimas grindžiamas vien prielaidomis ir spėjimais, teismo vertinimu, yra nepagrįsti. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, asmens požiūris į nusikalstamą veiką ir jo motyvacija keisti elgesį yra neatskiriami kriterijai sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Nors nuteistasis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau nuteistasis šiuo metu elgiasi tiesiog taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Nors pateiktame skunde nuteistasis akcentuoja aplinkybę, jog nei dirbant, nei trumpalaikių išvykų metu, nusižengimų fiksuota nebuvo, todėl nuteistojo įsitikinimu, jis pateisino jam parodytą pasitikėjimą ir jau galima jį toliau taisyti neizoliuotą, teismas su tuo nesutinka, kadangi šios aplinkybės negali būti laikomos savarankišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir yra vertinamos tik bendrame nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos kontekste. Teismas taip pat pažymi, kad finansinių įsipareigojimų vykdymas nebuvo vienintelis ar lemiamas argumentas atsisakant taikyti lygtinį paleidimą, o buvo vertinamas kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis nuteistojo atsakomybės lygį ir socialinį brandumą.

Nagrinėjamu atveju teismas apsiriboja patikrinimu, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar jis motyvuotas ir ar nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Byloje nenustatyta, kad Komisija būtų peržengusi savo diskrecijos ribas ar priėmusi akivaizdžiai neproporcingą sprendimą.

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistasis D. P., nors ir koreguoja savo elgesį teigiama linkme, tačiau šiuo metu neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų, nes nėra pakankamo pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. LK-N-958 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo D. P. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo D. P. asmens bylą grąžinti (duomenys neskelbtini) kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Asta Jakučiūnienė