Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-70-1120/2026

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00588-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. patikslintą ieškinį atsakovams D. S. ir J. S. dėl išrašo iš Šakių rajono Morkų žemės ūkio bendrovės visuotinio pajininkų susirinkimo, įvykusio 2000 m. balandžio 14 d., 2000 m. birželio 15 d. turto perdavimo–priėmimo akto, nuosavybės teisės liudijimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į nekilnojamojo daikto dalį pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. Š., M. A. Š., A. A., A. P., B. D. G., A. R., G. P., D. M., A. O. V., I. Ž., A. Z. S., A. Č., R. M. ir A. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas A. Z. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais dokumentus, kuriais remiantis S. S. buvo įregistruota nuosavybės teisė į visą grūdų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir grūdų sandėlis), kurį po jo mirties paveldėjo atsakovai D. S. ir J. S., taip pat pripažinti iš dalies negaliojančiais nuosavybės teisės liudijimą ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kurių pagrindu atsakovams įregistruota nuosavybės teisė į grūdų sandėlį, ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 814/10000 grūdų sandėlio dalių.

3. Ieškovo teigimu, Gerdžiūnų žemės ūkio įmonė 1991 m. perdavimo–priėmimo aktu išdalino savo turėtą turtą – sandėlių kompleksą, kuriame buvo ir grūdų sandėlis, keturioms žemės ūkio bendrovėms. Šis turtas buvo perduotas bendrovėms pagal turto vertę nustatytomis dalimis, iš jų Morkų žemės ūkio bendrovei (toliau – Morkų ŽŪB) atiteko 27,78 proc. visos sandėlių komplekso vertės.

4. 2018 m. grūdų sandėlis buvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip S. S. nuosavybė, nors Morkų ŽŪB buvo perleista tik 27,78 proc. grūdų sandėlio dalių.

5. Ieškovo teigimu, S. S. nuosavybės teisė į visą grūdų sandėlį buvo įregistruota remiantis 2000 m. balandžio 14 d. visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. 1 ir 2000 m. birželio 15 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr. 37, tačiau, ieškovui kreipusis į Šakių rajono savivaldybės administraciją, buvo nurodyta, kad šių dokumentų archyvuose nėra. Ieškovas iš savivaldybės taip pat gavo dokumentus, iš kurių matyti, kad Morkų ŽŪB sandėlio dalys buvo paskirstytos 31 pajininkui, tarp jų – ir S. S. Dėl to ieškovas teigė, jog S. S. niekada nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į visą ginčo grūdų sandėlį, todėl ir jo įpėdiniai atsakovai negalėjo įgyti nuosavybės teisės į šį turtą.

6. Ieškovas taip pat nurodė, kad 1998 m. Gerdžiūnų žemės ūkio bendrovės (toliau – Gerdžiūnų ŽŪB) likvidacinė komisija perdavimo–priėmimo aktu pajininkams perdavė grūdų sandėlio dalis. Ieškovas teigia, kad jis iš kai kurių šių asmenų rašytinių susitarimų pagrindu įsigijo pajus, suteikiančius jam nuosavybės teisę į grūdų sandėlio 814/10000 dalių. Šias dalis ieškovas prašė teismo pripažinti jo nuosavybe.

7. Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydami, kad ieškinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į grūdų sandėlio dalį pripažinimo pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą. Atsakovai taip pat teigė, kad ieškovas byloje neįrodė nei to, kad grūdų sandėlis apskritai priklausė Gerdžiūnų žemės ūkio įmonei, nei to, kad jis buvo padalintas dalimis, o ne perduotas vienai konkrečiai bendrovei kaip vientisas nekilnojamojo turto objektas. Pasak atsakovų, ieškovas taip pat neįrodė, kad grūdų sandėlis ar jo dalis priklausė Gerdžiūnų ŽŪB, kurios pajininku buvo ieškovas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Tauragės miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino.

9. Teismas pažymėjo, kad įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas. Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad S. S. įstatyme nustatytais pagrindais nuosavybės teisės į visą grūdų sandėlį neįgijo, o Nekilnojamojo turto registre padarytas įrašas dėl nuosavybės teisės į visą grūdų sandėlį neatitinka tikrovės.

10. Teismo vertinimu, kadangi Nekilnojamojo turto registre padarytas įrašas dėl S. S. nuosavybės teisės į visą grūdų sandėlį neatitinka tikrovės, S. S. negalėjo būti registruojamas kaip vienintelis ginčo pastato savininkas. Todėl teismas pripažino negaliojančiais dokumentus, kurių pagrindu S. S. buvo įregistruota nuosavybės teisė į grūdų sandėlį kaip vieninteliam savininkui.

11. Teismas nurodė, jog, S. S. neįgijus nuosavybės teisės į visą grūdų sandėlį, atsakovai, kaip palikėjo įpėdiniai pagal įstatymą, negalėjo paveldėti ir nepaveldėjo turto, kuris jam nepriklausė.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje ieškovo pateikti pajininkų (trečiųjų asmenų) pareiškimai patvirtina, jog rašytinių susitarimų pagrindu ieškovas įsigijo iš jų 2381 Lt vertės pajų, suteikiančių nuosavybės teisę į 8,14 procento grūdų sandėlio, t. y. į 814/10000 grūdų sandėlio dalių.

13. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, pripažino, kad teisės į ieškinį atsiradimo diena šioje byloje laikytinas 2018 m. gegužės mėnuo, kai S. S. įregistravo nuosavybės teisę į visą ginčo objektą, nes iki tol tiek ieškovas, tiek S. S. laikė save grūdų sandėlio savininkais.

14. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2025 m. spalio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir pripažino iš dalies negaliojančiais dokumentus, kurių pagrindu S. S. buvo perduota nuosavybės teisė į grūdų sandėlį. Kolegija taip pat panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui buvo pripažinta nuosavybės teisė į 814/10000 grūdų sandėlio dalių, ir šią sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo (jos apimties) perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Kolegija pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes ieškovas apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo 2018 m., kai Nekilnojamojo turto registre visas grūdų sandėlis buvo įregistruotas S. S. vardu. Iki tol ieškovas turėjo pagrindą manyti, jog yra teisėtas dalies turto savininkas, ir objektyviai negalėjo žinoti apie ginčijamus dokumentus, todėl senaties pradžia nesiejama su 2000 m. sudarytais sandoriais. Atsižvelgdama į tai, kolegija nusprendė, kad ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino.

16. Kolegija konstatavo, kad ieškovas turi teisę ginti tik savo pažeistą teisę, todėl gali ginčyti ieškinyje nurodytus sandorius tik ta apimtimi, kuria galėjo būti pažeistos jo teisės, ir prašyti, taikant restitucijos taisykles, pripažinti nuosavybės teisę tik į įrodytą ginčo sandėlio dalį. Kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovas neturi įgaliojimų atstovauti kitiems, jo manymu, egzistuojantiems galimiems ginčo sandėlio savininkams, kartu neturi jokių įgaliojimų ginti viešąjį interesą.

17. Kolegija nusprendė, kad, Morkų ŽŪB 2000 m. balandžio 14 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 1 išrašu ir 2000 m. birželio 15 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr. 37 S. S. perleidus teisę į grūdų sandėlį, Morkų ŽŪB 2000 m. lapkričio 27 d. vykusiame visuotiniame pajininkų susirinkime nebegalėjo dar kartą perleisti nuosavybės teisės į grūdų sandėlį. Kitaip tariant, ieškovas nepaneigė faktinės aplinkybės, kad likusios grūdų sandėlio idealiosios dalys de facto (faktiškai) priklausė būtent S. S. Tai reiškia, kad ginčijami sandoriai galėjo būti pripažinti negaliojančiais tik iš dalies – taikant restitucijos taisykles ieškovo nuosavybės teisė galėjo būti pripažinta tik į dalį grūdų sandėlio, kadangi pats ieškovas pripažino, jog grūdų sandėlio savininkais jis laikė du asmenis – save ir S. S. Atsižvelgdama į tai, kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo visa apimtimi pripažinti negaliojančiais 2001 m. vasario 19 d. išrašo iš Šakių rajono Morkų ŽŪB visuotinio pajininkų susirinkimo, įvykusio 2000 m. balandžio 14 d., ir 2000 m. birželio 15 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. 37. Todėl kolegija nusprendė, kad minėti dokumentai pripažinti negaliojančiais ta apimtimi, kuri pažeidžia ieškovo interesus, atitinkamai mažesne apimtimi pripažįstant negaliojančiomis ir nuosavybės teisės bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų dalis, kurių pagrindu atsakovams įregistruota nuosavybės teisės dalis į grūdų sandėlį.

18. Kolegija konstatavo, kad Gerdžiūnų ŽŪB likvidacinės komisijos 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo–priėmimo aktas Nr. 82, kuriuo pajininkams buvo perduotas bendrovės turtas – sandėlio kompleksas su inventoriumi, yra nuosavybės teisės perleidimo dokumentas, nes jame aiškiai išreikšta šalių valia perduoti ir priimti bendrovės turto dalį, atitinkančią pajus.

19. Kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatos neįtvirtino privalomos notarinės formos reikalavimo sandoriams, kuriais perleidžiamas pajus ar jo dalis, todėl tokie sandoriai galėjo būti sudaryti paprasta rašytine forma ir galėjo būti perleidžiami ne tik bendrovės nariams, bet ir tretiesiems asmenims, įskaitant ieškovą.

20. Kolegija, chronologine tvarka įvertinusi ieškovo į bylą pateiktus sandorius, sudarytus tarp jo ir Gerdžiūnų ŽŪB pajininkų, padarė išvadą, kad šių sandorių pagrindu ieškovas įgijo 2381 Lt (689,56 Eur) vertės pajų, galinčių jam suteikti nuosavybės teisę į 814/10000 dalių grūdų sandėlio. Kolegija pažymėjo, kad ieškovo ir pajininkų bei jų įpėdinių sandoriai buvo sudaryti paprasta rašytine forma ir atitiko jiems keliamus reikalavimus, todėl nei Žemės ūkio bendrovių įstatymo, nei bendrovės įstatų reikalavimai nebuvo pažeisti. Taip pat pažymėta, kad teisė įgyti bendrovės turtą galėjo būti paveldima. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija konstatavo, kad pajininkai ar jų įpėdiniai sudarytais susitarimais perleido ieškovui savo teises įgyti likviduotos bendrovės turtą – grūdų sandėlį (jo dalį). Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTAtMzg0LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-50-384/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-50-384/2023">e2-50-384/2023</a> buvo sprendžiamas analogiškas klausimas dėl tarp ieškovo ir buvusių Gerdžiūnų ŽŪB pajininkų (jų įpėdinių) sudarytų dvišalių sandorių (pareiškimų) pripažinimo negaliojančiais. Šią bylą išnagrinėjęs teismas pripažino, kad minėti rašytiniai susitarimai atitinka pirkimo–pardavimo sutarčių rūšinę kategoriją ir keliamus reikalavimus, todėl yra teisėti.

21. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovui pripažinta nuosavybės teisė į 814/10000 dalių grūdų sandėlio, sudarė situaciją, kad grūdų sandėlio savininkais tapo trys asmenys – ieškovas ir atsakovai. Atsižvelgdama į konfliktinius šalių tarpusavio santykius ir siekdama užtikrinti sąžiningą šalių interesų pusiausvyrą, kolegija, įvertinusi teismo galimybę išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą, nusprendė, kad restitucijos taikymas natūra, pripažįstant ieškovui teisę į 814/10000 grūdų sandėlio dalių, nepagrįstai apsunkintų šalių teisinę padėtį ir būtų neproporcinga civilinių teisių gynimo priemonė. Kolegija pažymėjo, kad, taikius restituciją natūra, dėl priešiškų šalių tarpusavio santykių naudojimasis grūdų sandėliu taptų itin sunkus ir (ar) faktiškai neįmanomas, o restitucijos taikymas natūra neabejotinai lemtų naujus šalių teisminius ginčus ateityje dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, investicijų į grūdų sandėlį kompensavimo, sandėlio išlaikymo ir kt. Kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad, pritaikius restituciją natūra, ieškovo dalis, esanti bendrąja daline nuosavybe, būtų itin maža (92,76 kv. m iš bendro 1139,56 kv. m ploto), o tai taip pat lemtų ieškovo negalimumą grūdų sandėlį naudoti pagal tikslinę paskirtį. Įvertinusi šių nustatytų faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgdama į teisinį reguliavimą ir į kasacinio teismo praktiką, kolegija konstatavo, kad šiuo išimtiniu atveju taikytinas alternatyvus restitucijos būdas – sumokant ieškovui ekvivalentą pinigais.

22. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui mokėtino piniginio dydžio klausimo nenagrinėjo, o apeliacinės instancijos teisme šio klausimo vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės reikšminga apimtimi iš naujo, kolegija nusprendė bylos dalį dėl restitucijos taikymo (jos apimties) perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, taip pat palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui pripažinta nuosavybės teisė į 814/10000 dalių grūdų sandėlio, o kitą šio sprendimo dalį panaikinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į esminę aplinkybę, kad ieškovo ir atsakovų, kaip ir ieškovo ir S. S., nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovui priklausančio turto dalies išreikalavimo iš neteisėto atsakovų valdymo turėjo būti sprendžiamas taikant ne prievolių teisinių santykių gynimo būdą ir restituciją, o vadovaujantis vindikaciją reglamentuojančiomis teisės normomis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, neteisingai taikydamas restitucijos taisykles, nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ši nuosavybės teisė buvo pripažinta.

23.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nusprendė, kad S. S. negalėjo būti perduotas visas grūdų sandėlis, kadangi dalis šio turto nuosavybės teise priklauso ir ieškovui. Tai reiškia, kad atsakovai, kaip S. S. įpėdiniai, negalėjo paveldėti viso grūdų sandėlio. Kadangi atsakovai paveldėjimo pagrindu neatlygintinai įgijo grūdų sandėlio dalis, kurių S. S. neturėjo teisės jiems perleisti, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą turi būti taikoma neribota vindikacija. Atsižvelgiant į tai, ieškovui nuosavybės teise priklausančių 814/10000 grūdų sandėlio dalių turi būti grąžintos iš svetimo neteisėto atsakovų valdymo.

24. Atsakovė D. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nutraukti kasacinį procesą arba jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1. Nė viename pirmosios instancijos teismui teiktame procesiniame dokumente ieškovas nenurodė, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą turi būti taikomos ne restitucijos, o vindikacijos taisyklės. Teikdamas atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovas taip pat nepateikė jokių argumentų, jog sandorius pripažinus negaliojančiais turėtų būti taikoma vindikacija, o ne restitucija. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis ribotos apeliacijos modelio, pagrįstai išnagrinėjo ginčą, pasisakydamas tik dėl restitucijos taikymo būdo, kadangi nė vienas proceso dalyvis nepateikė apeliacinio skundo, kuriame būtų keliamas klausimas dėl vindikacijos taisyklių taikymo pripažinus sandorius negaliojančiais. Kadangi šie klausimai nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, visi kasacinio skundo argumentai nevertintini ir dėl jų nepasisakytina. Kasaciniame skunde nesant kitų kasacijos dalyką sudarančių argumentų, kasacinis procesas turi būti nutrauktas.

24.2. Bylos iškėlimo dieną ieškovas neturėjo nuosavybės teisės į grūdų sandėlį, o teturėjo pajus, suteikiančius teisę ją įgyti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iki ieškinio teismui pateikimo dienos jam nuosavybės teise buvo perduota bent dalis grūdų sandėlio. Todėl kreipdamasis į teismą ieškovas nuosavybės teisės į grūdų sandėlį neturėjo, o tik siekė ją įgyti turimų žemės ūkio bendrovės pajų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iki bylos iškėlimo nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į grūdų sandėlį, o tik siekė ją įgyti, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nebuvo jokio pagrindo taikyti vindikaciją reglamentuojančių teisės normų, todėl kasacinis skundas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

25. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad jis sprendžia tik tuos teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Ieškovas kasaciniu skundu teigia, kad nors abiejų instancijų teismai pripažino jam nuosavybės teisę į 814/10000 grūdų sandėlio dalių, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju jam turėtų būti priteista tik piniginė kompensacija už šias dalis.

27. Taigi, ieškovas iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kai savo iniciatyva sprendė dėl nuosavybės teisės dalį atitinkančios kompensacijos pinigais priteisimo ieškovui.

28. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas reiškė reikalavimą dėl nuosavybės teisės į 814/10000 grūdų sandėlio dalių pripažinimo. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, nusprendė, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui buvo pripažinta nuosavybės teisė į 814/10000 grūdų sandėlio dalių, ir, motyvuodamas tuo, kad šiuo atveju ieškovo teisės gintinos restituciją reglamentuojančiomis teisės normomis, šią sprendimo dalį dėl kompensacijos dydžio perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai nurodo, kad bylos iškėlimo dieną ieškovas neturėjo nuosavybės teisės į grūdų sandėlį, o teturėjo pajus, suteikiančius teisę ją įgyti, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nebuvo jokio pagrindo taikyti vindikaciją reglamentuojančių teisės normų.

30. Nors su atsakovų argumentu, kad ieškovas nereiškė vindikacinio reikalavimo, sutiktina, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas, kasaciniame skunde nurodydamas, kad ginčas turėjo būti sprendžiamas taikant vindikacinį ieškinį reglamentuojančias teisės normas, iš esmės siekia jo nuosavybės teise pripažintos turto dalies priteisimo natūra, t. y. būtent to teisinio rezultato, kurio jis siekė pareikšdamas ieškinį dėl nuosavybės teisės į ginčo objekto dalį pripažinimo.

31. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, ar apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pakeitė ieškovo siektą jo pažeistų teisių gynimo būdą dėl nuosavybės teisės pripažinimo (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktas) į piniginę kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui buvo pripažinta nuosavybės teisė į 814/10000 grūdų sandėlio dalių, ir šią sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo (jos apimties) perdavęs pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl ieškovo teisių gynimo, kai pareikštas reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOC0zMTMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-8-313/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-8-313/2021">e3K-3-8-313/2021</a>, 49 punktas).

33. Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2012">3K-3-486/2012</a>; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-278/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-278/2014">3K-3-278/2014</a>; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MTAtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-710-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-710-611/2015">3K-3-710-611/2015</a>; kt.).

34. Analogiškos taisyklės dėl draudimo peržengti bylos nagrinėjimo ribas taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas ne tik nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, bet ir apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0zODEvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-381/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-381/2023">e3K-3-9-381/2023</a>, 49 punktas).

35. Apibendrinus pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, negali išeiti už bylos nagrinėjimo ribų - pareikšto ieškinio ribų, taip pat ir už šalių suformuotų apeliacijos ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis).

36. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, šioje byloje būtina nustatyti, ar šalių apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos (pareikšti reikalavimai) suponuoja teismo teisę keisti ieškovo reikalavimą iš nuosavybės teisės pripažinimo į sandėlio dalies vertės priteisimą pinigais.

37. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, pareikšdamas patikslintą ieškinį, suformulavo reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teisę į 814/10000 grūdų sandėlio dalių. Kiti ieškovo reikalavimai – pripažinti iš dalies negaliojančiais 2000 m. balandžio 14 d. visuotinio narių susirinkimo protokolą Nr. 1, 2000 m. birželio 15 d. perdavimo–priėmimo aktą Nr. 37, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. dokumentus, kurių pagrindu S. S. buvo įregistruota nuosavybės teisė į visą grūdų sandėlį, buvo suformuluoti tam, kad būtų patenkintas pagrindinis reikalavimas dėl nuosavybės teisės į grūdų sandėlio dalį pripažinimo. Taigi, bylos nagrinėjimo ribos pirmosios instancijos teisme buvo apibrėžtos reikalavimais pripažinti negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu S. S. ir jo įpėdiniams buvo įregistruota nuosavybės teisė į visą grūdų sandėlį, ir patenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teisę į 814/10000 grūdų sandėlio dalių.

38. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, pripažino ieškovui nuosavybės teisę į 814/10000 grūdų sandėlio dalių. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ginčo objekto dalis, tačiau skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad, ieškovui pripažinus nuosavybės teisę į dalį grūdų sandėlio, susidarė situacija, kai grūdų sandėlio savininkais tapo trys asmenys – ieškovas ir atsakovai, todėl, pritaikius restituciją natūra, dėl šalių priešiškų tarpusavio santykių naudojimasis grūdų sandėliu taptų itin sunkus ir (ar) faktiškai neįmanomas, o tai lemtų naujus šalių teisminius ginčus dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, investicijų į grūdų sandėlį kompensavimo, sandėlio išlaikymo ir kitų klausimų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovo dalis, esanti bendrąja daline nuosavybe, būtų itin maža, o tai taip pat lemtų ieškovo negalimumą grūdų sandėlį naudoti pagal tikslinę paskirtį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendė priteisti ieškovui jo nuosavybės teisės dalį atitinkančią piniginę kompensaciją, o jos dydžio nustatymo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvus, pažymi, kad teismas faktiškai sprendė dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir būdo. Teismas rėmėsi CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, kad jeigu bendraturčiai nesusitaria dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su galimais šalių ateities ginčais dėl investicijų kompensavimo, bendro daikto išlaikymo ar kitais bendraturčių santykiais, galėjo būti vertinamos tik esant pareikštam bendraturčio reikalavimui. Nagrinėjamoje byloje tokie reikalavimai nebuvo pareikšti, todėl šių aplinkybių vertinimas nepateko į bylos nagrinėjimo ribas.

40. Taip pat nėra pagrindo pritarti atsakovų argumentui, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė kompensaciją pinigais už ginčo objekto dalį, nes ieškovas iki bylos iškėlimo nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į ją, o tik siekė įgyti, todėl nebuvo pagrindo taikyti vindikaciją reglamentuojančių teisės normų. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien iš aplinkybės, jog teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl vindikacijos ieškovo teisėms apginti, neišplaukia išvada, kad buvo pagrindas taikyti restituciją ieškovo teisėms apginti. Juk pripažinus sandorį, kurio pagrindu S. S. įgijo ginčo sandėlį iš likviduotos žemės ūkio bendrovės, iš dalies negaliojančiu, jo negaliojimo pasekmių taikymas buvo susijęs tik S. S. įpėdiniais (atsakovais), bet netapo pakankamu pagrindu apginti ieškovo, kuris nebuvo šio sandorio šalis, nuosavybės teisę į ginčo sandėlį.

41. Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, savo iniciatyva priteisdamas ieškovui jo nuosavybės teisės dalį atitinkančią piniginę kompensaciją.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

42. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui buvo pripažinta nuosavybės teisė į 814/10000 grūdų sandėlio dalių, ir šią bylos dalį, susijusią su restitucijos taikymu (jos apimtimi), perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui pripažinta nuosavybės teisė į 814/10000 grūdų sandėlio dalių. Kita apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

44. Kadangi ieškovo kasacinis skundas tenkinamas iš dalies, o apeliacinės instancijos teismo nutartis iš esmės naikinama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui buvo pripažinta nuosavybės teisė į 814/10000 grūdų sandėlio dalių, paliekama galioti, teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, konstatuoja, kad teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovas jo byloje patenkintų reikalavimų apimtimi.

45. Ieškovas patikslintu ieškiniu reikalavo pripažinti negaliojančiais 2001 m. vasario 19 d. išrašą iš Šakių rajono Morkų ŽŪB visuotinio pajininkų susirinkimo, įvykusio 2000 m. balandžio 14 d., 2000 m. birželio 15 d. perdavimo–priėmimo aktą Nr. 37, iš dalies negaliojančiais (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tų dalių, kurių pagrindu atsakovams buvo įregistruota nuosavybės teisė į grūdų sandėlį, taip pat pripažinti jam nuosavybės teisę į 814/10000 grūdų sandėlio dalių.

46. Atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą, iš nurodytų ieškovo pareikštų reikalavimų patenkintas yra tik vienas – ieškovui pripažinta nuosavybės teisė į 814/10000 grūdų sandėlio dalių. Kiti ieškovo reikalavimai, susiję su pirmiau nurodytų dokumentų pripažinimu negaliojančiais, patenkinti tik iš dalies, nes ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista (žr. šios nutarties 42 punktą). Atsižvelgdama į tai ir į galutinį išnagrinėtos bylos rezultatą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad didžioji dalis ieškovo pareikštų reikalavimų laikytina patenkinta, todėl ieškovui priteistina atlyginti 90 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

47. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jis patyrė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 90 procentų šių išlaidų atlyginimo, t. y. 1350 Eur.

48. Ieškovas kasaciniam teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad nagrinėjant bylą kasaciniame teisme jis patyrė 2803,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 276,76 Eur žyminis mokestis ir 2526,80 Eur už kasacinio skundo parengimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra realiai pagrįstos ir patirtos, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 90 procentų šių išlaidų atlyginimo, t. y. 2523,20 Eur.

49. Kasacinis teismas patyrė 178,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties dalį, kuria buvo panaikinta Tauragės miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo dalis pripažinti ieškovui A. Z. nuosavybės teisę į dalį grūdų sandėlio, panaikinti ir palikti galioti Tauragės miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui A. Z. buvo pripažinta nuosavybės teisė į 814/10000 dalių grūdų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties dalį, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti į pirmosios instancijos teismą dėl restitucijos taikymo, panaikinti.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. Z. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. S. (duomenys neskelbtini) 3873,20 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt tris Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės D. S. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 178,74 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis Eur 74 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Agnė Tikniūtė