Baudžiamoji byla Nr. 2K-109/2011
(Proceso Nr. 1-57-1-00909-2009-3)
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.22.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. U. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria nuteistojo Ž. U. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
Ž. U. nuteistas pagal BK 255 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė teisėtai turimų šaunamųjų ginklų, šaudmenų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti: pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, 2009 m. gegužės 31 d., apie 5 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), veikdamas nusikalstamai nerūpestingai – neužtikrindamas ginklų ir šaudmenų saugumo, miegamajame kambaryje ant palangės paliko raktus nuo virtuvėje stovėjusio seifo, kur buvo saugomi 2009 m. vasario 21 d. teisėtai pagal leidimą Nr. 4265 įsigytas revolveris „Nagan“ Nr. 150 7,62 mm ir kiti šaunamieji ginklai bei šaudmenys, dėl to sutuoktinė O. U. rastais ant palangės raktais atrakino seifą, išėmė minėtą revolverį „Nagan“ Nr. 150 bei du šovinius ir namo kieme užtaisinėdama revolverį šoviniais iššovė sau į pilvą, taip padarydama sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. U. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir bylą nutraukti nesant jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 255 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė BK 255 straipsnį bei BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias baudžiamosios atsakomybės sąlygas ir objektyviuosius bei subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nuteistasis pažymi, kad nėra tokio teisės akto, įtvirtinančio ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles. Ginklų turėtojai ir naudotojai turi vadovautis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje numatyta bendra pareiga užtikrinti ginklų ir šaudmenų saugojimą. Nustatydami tokią pareigą teismai turėjo vertinti daugelį aplinkybių: byloje nustatytomis aplinkybėmis kasatorius objektyviai negalėjo užkirsti kelio savo sutuoktinei pasinaudoti seifo raktais; jis vykdė visas pareigas, siekdamas užtikrinti turimų ginklų saugumą – seifai su ginklais buvo užrakinti, raktai palikti kitiems asmenims neprieinamoje vietoje, greta kasatoriaus lovos, kurioje tuo metu jis miegojo. Teismai nesivadovavo protingumo bei racionalumo principais ir pareikalavo iš kasatoriaus daugiau pareigų negu numato teisės aktai ir bendros elgesio normos, nors jis, atsižvelgiant į įvykio vietą, aplinką, asmenines savybes, nebuvo įpareigotas veikti atidžiau ir rūpestingiau nei veikė. Be to, teismai klaidingai vadovavosi 2003 m. birželio 23 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. V-364 „Dėl laikino ginklų, šaudmenų saugojimo taisyklių patvirtinimo“ 38 punktu, nes jame reglamentuojami tie atvejai, kai juridinio asmens darbuotojas iš asmens priima ginklą ir šaudmenis laikinai saugoti, todėl kasatoriui negalėjo būti taikomas. Esant minėtoms aplinkybėms, kasatoriaus manymu, teismai negalėjo konstatuoti nusikalstamos veikos – neatsakingo ir nerūpestingo elgesio.
Kasatorius nurodo ir tai, kad jis nesudarė sąlygų kitiems asmenims neteisėtai pasinaudoti jo kolekcionuojamais ginklais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tokiais atvejais nusikalstama veika konstatuojama tada, kai ginklai paliekami vietoje, kurioje gali neribotai lankytis kiti asmenys (kasacinė nutartis Nr. 2K-614/2006). Šiuo atveju teismai nepagrįstai vietai, kur neribotai gali lankytis žmonės, prilygino privataus rakinamo namo miegamąjį kambarį, nes, kasatoriaus nuomone, tai gali būti tik tokios vietos, „kuriomis grubiai pažeidžiamos bendrosios pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai su ginklais ir šaudmenimis (ginklas paliekamas viešoje vietoje, kitiems asmenims objektyviai pasiekiamoje vietoje paliekamas atrakintas seifas)“.
Nuteistasis teigia, kad teismai taip pat turėjo įvertinti aplinkybę, jog įvykis kilo šeimoje, todėl net ir tuo atveju, jeigu jis būtų paslėpęs raktus (ar seifą rakinęs koduota spyna), kilus byloje nustatytai situacijai, sutuoktinė būtų ieškojusi raktų ir bet kuriuo atveju juos radusi. Kasatoriaus nuomone, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens sutuoktiniai „yra specifiniai subjektai, kurių veiksmų dėl artimų ryšių sukontroliuoti nėra įmanoma net ir maksimaliai sąžiningai vykdant pareigas“. Nuteistojo manymu, „kiti asmenys“ BK 255 straipsnio 1 dalies normos prasme turi būti suprantami kaip asmenys, kurie dėl kaltininko aplaidumo pasinaudoja šaunamuoju ginklu ar šaudmenimis vietoje, į kurią gali patekti be apribojimų, ir jo sutuoktinės tokiems asmenims prilyginti negalima.
Kasatorius pažymi ir tai, kad teismai turėjo konstatuoti priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, t. y. turėjo būti nustatyta, kad jo, Ž. U., pareigų nesilaikymas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga ir kad kilę padariniai buvo dėsningas jo veikos rezultatas. Raktų palikimas privačioje erdvėje ant palangės negali būti vertinama kaip sąlyga pašaliniams asmenims pasinaudoti šaunamuoju ginklu. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju tarp veikos ir padarinių susiklostė ne dėsningas, o atsitiktinis priežastinis ryšys, kurio nepakanka nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti. Raktai seifui atrakinti buvo panaudoti ne dėl kasatoriaus veikos, o dėl jo sutuoktinės aktyvių veiksmų, kuriuos ji bet kuriuo atveju būtų atlikusi (ji siekė paimti ginklą iš seifo savigynos tikslais). Taigi kasatoriaus veika nebuvo nei būtina sąlyga, nei dėsninga priežastis byloje nustatytiems padariniams atsirasti.
Kasatorius nurodo, kad teismai nustatė, jog jis veikė nusikalstamai nerūpestingai. Tačiau, kasatoriaus nuomone, pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes jis negalėjo ir neturėjo numatyti pavojaus visuomenės saugumui, t. y. jis negalėjo ir neturėjo teisinės pareigos numatyti galimo įsibrovimo pavojaus ir to, kad sutuoktinė nepažadins jo, bet ginsis pati. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo elementas, kuris apibrėžiamas visuotinai priimtomis protingumo ir apdairumo taisyklėmis arba teisės aktu, kuriame nustatytas reikalaujamas asmens elgesys. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į visuotinai priimtinus ir suvokiamus atidumo, rūpestingumo bei protingumo principus. Jis šiais kriterijais vadovavosi, nes rakindavo seifą, nepalikdavo raktų be priežiūros. Kasatorius, būdamas privačioje erdvėje, nei galėjo, nei turėjo numatyti neteisėtą pasinaudojimą ginklu, t. y. tai, kad jo sutuoktinė galėtų savavališkai, nežadindama kasatoriaus, paimti raktus, atrakinti seifą, sunkiai sutrikdyti savo sveikatą.
Kasatorius dar nurodo, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, taip padarė esminių BPK pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis), sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendį bei nutartį. Teismai netinkamai vertino ar visai nevertino šių aplinkybių: privačiame name esantį miegamąjį prilygino vietai, kurioje neribotai gali lankytis pašaliniai asmenys; kasatoriaus sutuoktinė pasinaudojo ginklais ir šaudmenimis, išgirdusi įtartinus garsus lauke; santuokos pagrindu kartu gyvenančių asmenų tarpusavio santykių specifikos.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Darius Stankevičius atsiliepimu į nuteistojo Ž. U. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad bylą nagrinėję teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje ištirtus įrodymus; esminių BPK reikalavimų pažeidimų tiriant bylą ir ją nagrinėjant teisme nebuvo padaryta; baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Bylos įrodymai patvirtina, kad Ž. U. miegamajame kambaryje ant palangės, t. y. vietoje, kurioje gali neribotai lankytis kiti žmonės, be jokios priežiūros palikdamas raktus nuo virtuvėje buvusio seifo, elgėsi neatsargiai, nes jis, nors ir nenumatė, kad taip sudaro sąlygas kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti ginklu, bet pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Ž. U. dėl kokių nors objektyvių priežasčių ar fizinių trūkumų bei kitų asmeninių savybių būtų negalėjęs raktų palikti kitoje saugioje vietoje, kitiems asmenims neprieinamoje vietoje. Ž. U. buvo išklausęs šaunamojo ginklo įsigijimo, laikymo, nešiojimo ir naudojimo savigynai kursus bei išlaikęs egzaminą ir neabejotinai žinojo, kad raktai nuo seifo turi būti neprieinami kitiems asmenims, kad nebūtų sudarytos sąlygos neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu.
Prokuroras pažymi tą aplinkybę, kad įvykio išvakarėse Ž. U. vartojo alkoholinius gėrimus, todėl šis veiksnys buvo papildoma sąlyga baudžiamajam nusižengimui kilti. Be to, Ž. U. ne tik nerūpestingai elgėsi su turimu ginklu, bet ir pažeidė ginklo laikymo taisykles, nes veikos padarymo metu jis turėjo leidimą laikyti ginklą tik Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad tik nuo 2010 m. kovo 18 d. Ž. U. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turi įrengtą metalinę dėžę šaunamajam ginklui ir šaudmenims laikyti.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad BK 255 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtimi siekiama užtikrinti visuomenės saugumą, kad asmenys, teisėtai neturintys šaunamųjų ginklų, negalėtų pasinaudoti kitiems asmenims teisėtai išduotais šaunamaisiais ginklais. Akivaizdu, kad nemokant elgtis su ginklais galima padaryti žalos tiek sau, tiek kitiems asmenims, bei galima panaudoti ginklus nusikalstamoms veikoms daryti. Prokuroras pažymi, kad pavojus visuomenės saugumui kyla neatsižvelgiant į tai, ar sąlygos neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu buvo sudarytos raktus paliekant miegamajame kambaryje ant palangės ar kitoje vietoje. Ž. U. turėjo saugoti ginklus taip, kad niekas kitas, išskyrus jį patį, negalėtų jais pasinaudoti: privalėjo saugoti raktus kitiems asmenims neprieinamoje vietoje, įsirengti kodinę seifo spyną ar seifo atidarymo metu suveikiančią signalizaciją ir pan. Atsakomybei pagal BK 255 straipsnio dalį kilti būtina, kad teisėtai turimo šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimas sudarytų sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, o šiuo atveju taip ir įvyko, todėl tarp Ž. U. veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ž. U. išduotu šaunamuoju ginklu teisėtai galėjo naudotis tik jis pats, todėl bet kurio kito asmens pasinaudojimas ginklu buvo neteisėtas.
Nuteistojo Ž. U. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 255 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių buvimo nuteistojo veikoje
Ž. U. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad palikdamas gyvenamojo namo, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje ant palangės raktus nuo virtuvėje stovėjusio seifo, kuriame buvo laikomi teisėtai jo įsigyti šaunamieji ginklai ir šaudmenys, pažeidė jų laikymo taisykles, dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui – savo sutuoktinei – neteisėtai jais pasinaudoti. Šiais veiksmais jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje.
BK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir, priešingai kasatoriaus tvirtinimui, tinkamai įvertino bylos įrodymus nustatydamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 255 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių buvimą Ž. U. veikoje. Apeliacinės instancijos teismas bylą pagal nuteistojo Ž. U. apeliacinį skundą išnagrinėjo, laikydamasis BPK 320 straipsnio nuostatų.
Šio baudžiamojo nusižengimo objektyvieji požymiai reiškiasi: šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimu (dažniausiai – neveikimu); kito asmens neteisėtu pasinaudojimu šiais objektais ar realios galimybės pasinaudoti jais įgijimu; priežastiniu ryšiu tarp laikymo taisyklių pažeidimo ir kito asmens šių objektų panaudojimo ar realios galimybės juos panaudoti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad teismai nenustatė visų aplinkybių, kurios reikšmingos konstatuojant objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 255 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą nuteistojo veikoje.
Kasatorius teigia, kad nėra teisės akto, įtvirtinančio ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles. BK 255 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, kuri nukreipia į kitas teisės normas, nurodančias tam tikrą elgesio taisyklę. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Ž. U. savo veiksmais pažeidė 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. IX-705 redakcija) 32 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą. Ginklų ir šaudmenų laikymo bei saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Šioje normoje išdėstyta bendroji taisyklė. Tačiau teismas taip pat rėmėsi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-364 patvirtintų Laikino ginklų, šaudmenų saugojimo taisyklių 38 punktu, draudžiančiu seifo raktus laikyti paliktus seifų spynose, nerakinamuose stalčiuose, spintose ar kitose pašaliniams asmenims lengvai prieinamose vietose. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas objektyviuosius požymius, rėmėsi ir liudytojo R. Z. – Vilniaus apskrities VPK VT valdybos licencijavimo skyriaus vyresniojo specialisto – parodymais, kad Ž. U. nusikaltimo padarymo metu 2009 m. gegužės 31 d. neturėjo leidimo laikyti ginklų įvykio vietoje – Vilniaus r., (duomenys neskelbtini); jam buvo išduotas leidimas laikyti ginklus adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini); jis neužtikrino raktų nuo seifo saugojimo, taip pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintas Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisykles bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtintus Reikalavimus, keliamus patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta (T. 1, b. l. 189–191). Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis Ž. U., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, pripažino savo kaltę dėl to, jog nepadėjo raktų nuo seifo su ginklais kur nors kitur, be to, teigė, kad ir seifai turėjo būti su kodiniais užraktais; šiuo metu jis raktus nuo mažojo seifo deda į didįjį seifą, kuris yra su kodiniu užraktu (T. 1, b. l. 185).
Kasatorius teisingai pastebi, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-364 patvirtintos Laikino ginklų, šaudmenų saugojimo taisyklės, kurių 38 punktu rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustato laikino ginklų, šaudmenų saugojimo sąlygas bei tvarką ir yra taikomos asmenims, kai jie palieka jų turimus ginklus ir šaudmenis laikinai saugoti juridiniam asmeniui, kuriam išduotas leidimas teikti laikino ginklų saugojimo paslaugą. Tačiau šių taisyklių 38 punkto nuostata, draudžianti seifo raktus laikyti paliktus seifų spynose, nerakinamuose stalčiuose, spintose ar kitose pašaliniams asmenims lengvai prieinamose vietose, yra svarbi ir apibrėžiant tinkamą fizinių asmenų elgesį saugant teisėtai turimus ginklus.
Kasatorius, remdamasis kasacinėje nutartyje Nr. 2K-614/2006 esančiais išaiškinimais teigia, kad teismai nepagrįstai vietai, kur gali neribotai lankytis žmonės, prilygino privataus rakinamo namo miegamąjį kambarį. Pažymėtina, kad BK 255 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra aprašyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, todėl ji nėra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis ir nenulemia veikos baudžiamumo. Veikos padarymo vieta gali būti ne tik vieša, kurioje įprasta lankytis žmonėms, bet ir fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos. Todėl šiuo atveju tai, kad įvykio vieta buvo Ž. U. gyvenamojo namo miegamasis kambarys, į kurį galėjo patekti ne vien tik pats nuteistasis, bet ir kiti jo šeimos nariai – sutuoktinė, du vaikai, neatmetant galimybės – ir giminaičiai, draugai ar pan., veikos baudžiamumui reikšmės neturi.
Atmestinas ir nuteistojo argumentas, kad „kiti asmenys“ BK 255 straipsnio 1 dalies normos prasme turi būti suprantami kaip asmenys, kurie dėl kaltininko aplaidumo pasinaudoja šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis vietoje, į kurią gali patekti be apribojimų, o jo sutuoktinės tokiems asmenims prilyginti negalima. Baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžta „kito asmens“ sąvoka. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu draudžiama įsigyti ir turėti B, C kategorijų ginklų, šaudmenų fiziniam asmeniui, gyvenančiam kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–12 punktų nuostatas; šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 6 punktu draudžiama ginklo savininkui ginklą duoti asmeniui, neturinčiam teisės laikyti ar nešiotis tos kategorijos ir paskirties ginklus. Gramatiškai logiškai aiškinant, kitas asmuo apibrėžtinas kaip bet kuris fizinis asmuo neatsižvelgiant į jo šeimos ar giminystės ryšius su kaltinamuoju. Taigi šiuo atveju kaltinamojo sutuoktinė O. U. yra kitas asmuo, kuriam dėl kaltinamojo veiksmų buvo sudaryta galimybė neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu, kuriuo ji ir pasinaudojo – paimtais raktais atrakino seifą, išėmė revolverį „Nagan“, kurį užtaisinėdama, iššovė sau į pilvą.
Kasatorius teigia, kad šiuo atveju tarp veikos ir padarinių susiklostė ne dėsningas, o atsitiktinis priežastinis ryšys, kurio nepakanka nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti – raktai seifui atrakinti buvo panaudoti dėl jo sutuoktinės aktyvių veiksmų, kuriuos ji bet kuriuo atveju būtų atlikusi (ji siekė paimti ginklą iš seifo savigynos tikslais). Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą. Būtinasis priežastinis ryšys, turintis baudžiamąją teisinę reikšmę, yra toks, kai tam tikromis sąlygomis konkreti veika visada ar bent daugeliu atvejų sukelia tam tikrus pavojingus padarinius ir kuris yra iš anksto numatomas. Iš gyvenimo praktikos kiekvienas normalus žmogus gali numatyti, kokius padarinius gali sukelti tam tikri jo veiksmai. Išvada apie būtinąjį priežastinį ryšį daroma tik nustačius, kad padaryta pavojinga veika ir atsirado įstatyme numatytų padarinių. Šiuo atveju nustatyta: nusikalstamas neveikimas – Ž. U. paliko gyvenamojo namo, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje ant palangės raktus nuo virtuvėje stovėjusio seifo, kuriame buvo laikomi šaunamieji ginklai bei šaudmenys, ir taip neužtikrino tinkamo jų laikymo; pavojingi padariniai – sudarytos sąlygos kitam asmeniui – nuteistojo sutuoktinei O. U. – pasinaudoti šaunamuoju ginklu. Tarp Ž. U. veikos ir atsiradusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, nes iš anksto buvo galima numatyti, jog netinkamai laikant šaunamąjį ginklą bus sudaryta galimybė kitam asmeniui pasinaudoti šaunamuoju ginklu.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Ž. U. veikė nusikalstamai nerūpestingai, t. y. jis nenumatė, jog palikdamas gyvenamojo namo miegamajame kambaryje ant palangės raktus nuo seifo, kuriame buvo laikomi šaunamieji ginklai, sudarys galimybę kitiems asmenims neteisėtai pasinaudoti jais, tačiau pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Ž. U. buvo baigęs kursus pagal Šaunamojo ginklo laikymo, nešiojimosi ir panaudojimo savigynai mokymo programą, išlaikęs egzaminą, taigi jis žinojo savo kaip teisėto ginklų savininko pareigą saugiai laikyti šaunamuosius ginklus.
Kasatoriaus tvirtinimas, kad jis su ginklu elgėsi apdairiai, nes rakindavo jį seife, nepalikdavo seifo raktų be priežiūros, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Ž. U. atgabeno ir laikė šaunamuosius ginklus gyvenamajame name Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), nors buvo įregistravęs jų laikymo vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Seifo su ginklais ir šaudmenimis raktus jis laikė ant palangės miegamajame kambaryje, namiškiams ir svečiams, neturintiems leidimo laikyti ir nešioti ginklo, prieinamoje vietoje. Įvykio vakarą ir naktį priėmė svečius – savo brolį R. U. su sutuoktine, kaimynus S. S. bei V. S. – ir vartojo alkoholinius gėrimus, dėl to įvyko konfliktas ir muštynės su kaimynu V. S. Be to, įvykio metu gyvenamajame name buvo ir du nuteistojo vaikai – aštuonerių ir keturiolikos metų amžiaus (T. 1, b. l. 183). Nustatę šias aplinkybes, teismai pagrįstai pripažino, kad Ž. U. veikė nusikalstamai nerūpestingai. Kasatorius nenurodo, dėl kokių jo asmeninių savybių (psichinių, fizinių) jis negalėjo numatyti padarinių atsiradimo. Vadinasi, nenustatyta aplinkybių, paneigiančių Ž. U. galimybę numatyti nusikalstamos veikos padarinius.
Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 dalį laikyti ar nešiotis ginklą kartu gyvenantis šeimos narys gali tik nustatyta tvarka gavęs leidimą. Tai, kad Ž. U. sutuoktinė paėmė šaunamąjį ginklą be savininko sutikimo bei neturėdama tam atitinkamo leidimo, todėl jos veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnyje, požymių nepašalina kasatoriaus kaltės.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo išvada, jog savo veiksmais Ž. U. pažeidė teisėtai turimų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo taisykles, reikalaujančias elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad kitiems asmenims dėl to nesusidarytų sąlygos neteisėtai jais pasinaudoti, yra pagrįsta, o Ž. U. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 255 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo Ž. U. kasacinį skundą.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Aldona Rakauskienė
Antanas Klimavičius
