M. Č. pagal BK 284 str., 11 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-108/2011

(Proceso Nr. 1-50-2-00229-2008-1)

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.6.6. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties byloje, kurioje:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis. Iš M. Č. priteista nukentėjusiajai S. L. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam V. L. 500 Lt už advokato pagalbą teisme, taip pat 56, 20 Lt proceso išlaidų.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nuteistojo apeliacinį skundą atmetė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

n u s t a t ė:

M. Č. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 29 d. nuo 22.30 iki 23.07 val. Panevėžyje, Tulpių g. 52, kavinės „Pušynas“ patalpose be jokios priežasties plūdosi necenzūriniais žodžiais, agresyviai elgdamasis pasikėsino suduoti į galvą buteliu I. G., po to Tulpių gatve nusivijo V. L., S. L. ir G. L., grasino demonstruodamas nenustatytą ginklą, iš kurio šaudė į juos guminėmis kulkomis, taip labai išgąsdino nukentėjusiuosius, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o pataikęs G. L. į nugarą ir S. L. į sprandą, sugadino jų striukes ir padarė 342 Lt turtinę žalą G. L.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas jo prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmetė argumentuodami tuo, jog nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos, o jo prisipažinimą vertino tik kaip dalinį, nes jis kaltės nepripažino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, paskelbus kaltinamąjį aktą. Kasatoriaus manymu, ši išvada, nepagrįsta, nes jis viso proceso metu visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, tik, praėjus pakankamai daug laiko po įvykio ir galimai dėl įvykio metu prieš jį panaudoto fizinio smurto, apklausose negalėjo smulkiai nurodyti bei atpasakoti įvykio detalių. Kasatorius mano, kad dėl šių priežasčių turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat kasatorius mano, kad yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms esant teismas gali jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis pirmą kartą padarė nusikaltimą, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo; nukentėjusiajam G. L. atlygino padarytą turtinę žalą, o teismo priteistą neturtinę žalą stengsis atlyginti kuo greičiau, nes mokydamasis Panevėžio kolegijoje ir šiuo metu registruotas darbo biržoje neturėjo savarankiškų pajamų. Teismui buvo pagrindas manyti, kad kasatorius visiškai atlygins padarytą žalą vėliau dalimis, pagal finansines galimybes ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Aplinkybės, kad buvo baustas administracine tvarka, įspėtas pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, kasatoriaus manymu, nesudarė jokio pagrindo apeliacinės instancijos teismo išvadai, jog jis yra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas, nes nėra nustatyta jokių duomenų, kad jis ruoštųsi dalyvauti darant nusikalstamas veikas. Kasatorius pažymi, kad apeliacinėje nutartyje nėra nurodyta jokių iš esmės svarbių priežasčių, dėl kurių teismas negalėjo jo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo M. Č. kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras pažymi, kad pagal BK 40 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėmis nutartimis, pvz.: Nr. 2K–319/2008, 2K–239/2008, 2K–31/2010, 2K–51/2010, 2K–84/2010, formuojamą teismų praktiką tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas, svarstydamas galimybę atleisti M. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatė, jog nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose numatytų būtinų sąlygų. Šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. Priėmę sprendimą netaikyti BK 40 straipsnyje numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto, teismai nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu, o kasacinio skundo argumentai nepaneigia teismų išvadų dėl BK 40 straipsnio nuostatų netaikymo M. Č.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 40 straipsnio netaikymo

BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad M. Č. parodymai teisme apie įvykio aplinkybes, kuriuos ne kartą keitė, jog visus kaltinime nurodytus veiksmus padarė gindamasis nuo jį užpuolusių asmenų, visiškai paneigti ištirtų įrodymų visuma, rodančia, kad jis nebuvo užpultas, o veikė tyčia, iš chuliganiškų paskatų. M. Č. kaltę pripažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tik iš dalies, savo elgesiu neįrodė, kad gailisi, todėl teismas šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai reiškia nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos. Taip pat neradęs pagrindo manyti, kad praeityje ne kartą už administracinius teisės pažeidimus baustas M. Č. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. nenustatęs BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos, teismas netaikė jam BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir paliko jį nepakeistą. Įvertinęs, kad M. Č. nuteistas pirmą kartą už nesunkių kategorijai priskiriamą nusikaltimą ir atlygino dalį turtinės žalos, tačiau atsižvelgęs ir į baudžiamosios bylos duomenis apie M. Č. administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus skirtas nuobaudas ir oficialų perspėjimą pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, teismas konstatavo nesant jokio pagrindo išvadai, kad jis ateityje nepriekaištingai laikysis įstatymų reikalavimų. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paskelbus kaltinamąjį aktą kaltės nepripažinusio M. Č. prisipažinimą po to, kai buvo apklausti visi nukentėjusieji ir liudytojai, apeliacinės instancijos teismas vertino kaip gynybos pozicijos pasikeitimą, akivaizdžiai rodantį, jog jis savo kaltę pripažino ne savanoriškai, o tik priremtas įrodymų.

Kaip matyti iš teismų sprendimų turinio, juose pateiktas BK 40 straipsnio nuostatose nurodytų sąlygų, būtinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, motyvuotas vertinimas šioje byloje, lėmęs teismų sprendimą šių nuostatų netaikyti. Tai atlikta nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, taip pat nepadarant baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ir laikantis teismų praktikos tuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K–441/2010, 2K–458/2010). Paduoto kasacinio skundo argumentai, iš esmės reiškiantys nuteistojo nesutikimą su nepalankiomis teismų išvadomis, nesudaro pagrindo keisti teismų sprendimus.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo M. Č. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Antanas Klimavičius

Josifas Tomaševičius