J. V. pagal BK 178 str. 2 d., 235 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-141/2011

Proceso Nr. 1-97-1-00275-2008-2

Procesinio sprendimo kategorijos

2.1.4.4.2.4.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; (S)

2.3.2.2.11.; 2.6.4.1.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

sekretoriaujant D. K.,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,

gynėjui advokatui Stasiui Kavaliūnui,

nuteistajam J. V.,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo UAB „P“ atstovui Giršui Leichteriui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. (J. V.) bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo UAB „P“ atstovo V. K. (V. K.) kasacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, pagal BK 235 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalis, paskirtos bausmės subendrintos taikant visiško bausmių sudėjimo principą ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, J. V. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentėjusiojo V. K. civilinio ieškinio dalis patenkinta ir iš J. V. priteista V. K. 100 Lt turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo UAB „P“ civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 14 d. nuosprendis, kuriuo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendis dėl J. V. pripažinimo kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo J. V. dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendis pakeistas. J. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, J. V., pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 130 MGL (16 900 Lt) bauda. Nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Iš J. V. priteista 2700 Lt UAB „P“ ir 500 Lt V. K. išlaidoms už advokatų, dalyvavusių byloje kaip nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo UAB „P“ atstovai, paslaugas apmokėti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, nuteistojo, jo gynėjo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

J. V. nuteistas už tai, kad nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki 2008 m. gegužės 24 d., 4.11 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atplėšęs langą dengiančią polietileno plėvę ir iškirpęs vielinį lango tinklą pro šį langą įsibrovė į nukentėjusiajam V. K. priklausantį sandėlį, esantį Šalčininkų r., Šalčininkų sen., Šalčininkų k., iš kur pagrobė UAB „P“ priklausančius 64 ritinius mineralinės vatos „Isover unimata ALU 100“, kurių vertė 16 727,04 Lt.

J. V. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad 2008 m. gegužės 24 d., 7.30 val., Šalčininkuose, Vilniaus g. 50 esančiose Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, kaip liudytojas būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, t. y. žinodamas, kad automobilis nėra pagrobtas, apklausos metu parodė, jog jo naudojamas ir tėvui J. V. priklausantis automobilis „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pavogtas 2008 m. gegužės 24 d. nakties metu iš aikštelės, esančios Šalčininkuose, Mokyklos g. 13, o 2008 m. liepos 29 d., 10.00 val., papildomai apklaustas kaip liudytojas patvirtino ir papildė savo anksčiau duotus melagingus parodymus.

Nuteistasis J. V. kasaciniu skundu prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 14 d. nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti arba perduoti ją iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylos duomenis apie BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą pripažindamas įrodymais ir juos vertindamas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Įrodymais teismas nelaikė liudytojos T. Š. parodymų apie jo grįžimo namo aplinkybes 2008 m. gegužės 25 d., nors šie duomenys patvirtina jo parodymus, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) 20 straipsnio 3 dalį. Kita vertus, įrodymais teismas pripažino 2008 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis, nors protokolas surašytas nesilaikant BPK 92 straipsnio 1 dalies, 97 straipsnio, 147 straipsnio 1 dalies, 207 straipsnio reikalavimų ir todėl nėra galimybių jo duomenis patikrinti kitais BPK numatytais veiksmais, t. y. įrodymais pripažino duomenis, neatitinkančius BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visetą teismas iš esmės vadovavosi nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais, tinkamai kitų byloje surinktų įrodymų neanalizavo, todėl nuosprendį pagrindė ne patikimai jo kaltę nusikaltimo padarymu patvirtinančiais įrodymais, bet spėjimais ir prielaidomis, netiesioginiais įrodymais ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Be to, nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas suvaržė jo gynėjo teisę pateikti prašymus, todėl pažeidė BPK 22 straipsnio 3 dalį, 44 straipsnio 7 dalį ir 270 straipsnio 1 dalį. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka apygardos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, nes neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl neišsamiai ištirtų bylos aplinkybių ir įrodymų atitikties įstatymo reikalavimams, dėl prašymo ištirti bylos duomenis apie nukentėjusiojo teistumus, nepateikė dėl jų išsamių ir motyvuotų išvadų, todėl iš esmės pažeidė BPK reikalavimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatydamas jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo iniciatyva išplėtė kaltinimo ribas ir nuteisė jį už veiką, kurios padarymo aplinkybės aiškiai skyrėsi nuo išdėstytųjų kaltinamajame akte, todėl apsunkino jo teisinę padėtį, suvaržė jo teisę į gynybą ir iš esmės pažeidė BPK 254 straipsnio 3 dalies, 255 straipsnio, 256 straipsnio reikalavimus.

Nukentėjusysis ir civilinio ieškovo UAB „P“ atstovas V. K. kasaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 14 d. nuosprendį J. V. pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. V. išteisintas dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir šią jo veiką kvalifikuoti pagal BK 236 straipsnio 1 dalį; nusikaltimą, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 3 dalį, paskiriant J. V. realią laisvės atėmimo bausmę. Iš J. V. civiliniam ieškovui UAB „P“ priteisti 37 374,48 Lt žalos atlyginimo, o nukentėjusiajam V. K. 2000 Lt turėtų išlaidų už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme bei 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kasatorius nurodo, kad J. V. pagrobė didelės vertės turtą, todėl teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodami jo veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu UAB „P“ pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad J. V. pagrobė 207 ritinius mineralinės vatos, tačiau teismas neatlikęs jokio tyrimo pripažino, kad J. V. pagrobė tik 64 ritinius mineralinės vatos. Šią išvadą teismas motyvavo tuo, kad nėra pakankamai įrodymų, jog visus trūkstamus sandėlyje mineralinės vatos ritinius pagrobė nuteistasis, o visos abejonės aiškintinos kaltininko naudai. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo manymu, šie teismo argumentai nepagrįsti, nes aplinkybė, kad J. V. sugebėjo dalį mineralinės vatos paslėpti nuo policijos pareigūnų ar parduoti, neįrodo, jog dalį sandėlyje laikytos vatos pagrobė kitas asmuo.

Kasatorius teigia, kad teismai, neperkvalifikuodami J. V. veikos iš BK 235 straipsnio 1 dalies į BK 236 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas J. V. nuteisė už melagingą parodymų davimą pripažindamas jį kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas J. V. dėl šio kaltinimo pagrįstai išteisino, nes jis nebuvo BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas. Vis dėlto J. V., duodamas parodymus apie pranešimo policijai pateikimo aplinkybes, nuosekliai pripažino, kad tyčia pranešė policijai apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. padarė veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, tačiau bylą nagrinėję teismai šią aplinkybę ignoravo ir J. V. veikos iš BK 235 straipsnio 1 dalies į BK 236 straipsnio 1 dalį neteisėtai neperkvalifikavo.

Kasatoriaus manymu, teismai netinkamai taikydami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį atmetė jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad jis jausdamas atsakomybę dėl turto praradimo įdėjo labai daug pastangų siekdamas sugrąžinti jo vadovaujamos bendrovės turtą, o sugrąžinus tik 64 mineralinės vatos ritinius iš 207, bendrovė patyrė didelių nuostolių ir tai pablogino jo, kaip įmonės vadovo, reputaciją.

Nuteistojo J. V. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo UAB „P“ atstovo V. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio apskundimo, numatyto BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrindo

Kasacine tvarka įsiteisėjęs nuosprendis ir nutartis gali būti apskundžiami pagrindais, numatytais BPK 369 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis J. V. kasaciniame skunde nurodo keletą BPK straipsnių, kurių reikalavimai, kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje pažeisti. Visus tuos pažeidimus kasatorius pripažįsta esminiais ir tuo pagrindu prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti arba grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Toks kasatoriaus prašymo neapibrėžtumas patvirtina kasacinio skundo teisinių argumentų, pagrindžiančių apskundimą ir bylos nagrinėjimą kasacine tvarka, neįtikinamumą. Be to, apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, numatytas BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra ne bet kokie BPK reikalavimų pažeidimai, o tik tokie, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas, spręsdamas baudžiamojo įstatymo pritaikymo tinkamumo klausimus, privalo vadovautis BPK 376 straipsnyje numatytomis teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribomis. Būtent tose ribose ir nagrinėjamas nuteistojo J. V. kasacinis skundas. Kasatorius prašo panaikinti abiejų pakopų teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti. Savo prašymą argumentuoja tuo, kad neįrodytas jo dalyvavimas BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padaryme. Tai reiškia, kad kasatorius skundžia teismų sprendimų pagrįstumą. Tuo tarpu kasacinis teismas teismų sprendimus, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas.

Pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes J. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Pagal BPK 382 straipsnio 2 punktą byla nutraukiama panaikinus nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas patikrintas apeliacine tvarka priimant nuosprendį BPK 329 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, todėl pagal procesą visiškas bylos nutraukimas negalimas.

Pagal BPK 382 straipsnio 5 punktą apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis naikinami ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka tuo atveju, kai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taip pat byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kai esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai padaryti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, šio nuosprendžio nepanaikino.

Kaip pažeidimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kasatorius nurodo, kad nebuvo tirtas jo prašymas patikrinti nukentėjusiojo teistumus. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, ir tai yra esminis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimo pažeidimas. Kaip matyti iš nuteistojo J. V. apeliacinio skundo turinio, jo pagrindinis prašymas ir esmė – panaikinti nepagrįstą pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Be kita ko, apeliaciniame skunde buvo paminėta apie nukentėjusiojo V. K. teistumus, aiškiai nenurodant, kokią reikšmę tai turi nagrinėjamai bylai, kurioje kaltinamas J. V. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 14 d. nuosprendyje pažymėta, kad nuteistojo J. V. skundo argumentai, susiję su BPK pažeidimais, atmetami, nurodyti atmetimo motyvai. Teisėjų kolegija jiems pritaria.

Kasatorius ginčija nuosprendžių pagrįstumą dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį argumentuodamas tuo, kad tai yra susiję su BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių pažeidimais. Teisėjų kolegija nenustatė šių reikalavimų pažeidimų.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendžio matyti, kad teisiamajame posėdyje buvo apklaustas nukentėjusysis, liudytojai, perskaityti ikiteisminio tyrimo metu gauti ir prie bylos pridėti dokumentai. Kasatoriaus teiginys, kad nebuvo galima remtis įvykio vietos apžiūros protokolu, nes jis surašytas pažeidžiant BPK 92 straipsnio 1 dalies, 97 straipsnio, 147 straipsnio 1 dalies ir 207 straipsnio reikalavimus, nepagrįstas. Patikrinusi byloje esančius 2008 m. gegužės 24 d. apžiūros protokolus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie atitinka BPK 207 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Taip pat apžiūros atliktos laikantis BPK 92, 97 straipsnių reikalavimų. Poėmis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo daromas, todėl nesuprantamas kasatoriaus teiginys, jog buvo pažeistas BPK 147 straipsnio 1 dalies reikalavimas.

Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatą įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurių gavimo būdas prieštarautų įstatyme nustatytiems reikalavimams ir jie nebuvo patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Kasaciniame skunde tik nurodoma į BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimą, tačiau toks teiginys nepagrįstas teisiniais argumentais.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kasatoriaus nesutikimas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių išvadomis, jeigu nepateikiama teisinė argumentacija savo nuomonei pagrįsti, nėra pagrindas pripažinti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimą. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pripažinta, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį J. V. nuteistas pagrįstai. Teisėjų kolegija negali dar kartą vertinti surinktų byloje įrodymų, nes pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrindamas teisės aspektu, byloje esančių įrodymų netiria ir jų nevertina. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės pakopos teismai nagrinėjamoje byloje tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles ir nėra pagrindo pripažinti, kad, vertindami įrodymus, dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo teismai pažeidė BPK nuostatus.

Nėra pagrindo pripažinti, kad buvo suvaržytos kaltinamojo J. V. BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 7 dalyje numatytos teisės sprendžiant jo gynėjo teismui pateiktus prašymus. Iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad visus prašymus, tarp jų ir kaltinamojo gynėjo, teismas išsprendė pagal BPK 270 straipsnio 2 dalies taisykles. Nesuprantama kasacinio skundo nuoroda į BPK 270 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad baigdama parengiamąją teisiamojo posėdžio dalį teisėja klausė nagrinėjimo teisme dalyvių, ar jie turi prašymų. Pateiktus prašymus teismas išsprendė pagal BPK 270 straipsnio 2 dalies taisykles. Aplinkybė, kad dalis prašymų buvo motyvuotai atmesti, nėra pagrindas pripažinti BPK reikalavimų pažeidimu. Dėl BPK 270 straipsnio reikalavimų vykdymo išsamiai pasisakyta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 14 d. nuosprendyje, kuriame konstatuota, jog nenustatyta tokių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka, kiek tai susiję su BK 178 straipsnio 2 dalies taikymu.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK reikalavimus savo nuosprendžiu pripažinęs, kad J. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šią aplinkybę įvertinęs kaip J. V. atsakomybę sunkinančią, nors, kaip matyti iš kaltinamojo akto, J. V. tuo nebuvo kaltinamas. Ji nenurodyta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos nuosprendžių aprašomosiose dalyse. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimus, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos pakeitė iš esmės skirtingomis, negu kaltinime buvo nurodytos, nusikalstamos veikos aplinkybes ir kartu pasunkino kaltinamojo (nuteistojo) teisinę padėtį. Taip buvo suvaržyta įstatymų garantuota kaltinamojo teisė į gynybą. Toks BPK pažeidimas yra esminis (BPK 369 straipsnio 3 dalie prasme), todėl yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažinimo.

Dėl BPK 109, 113, 115 straipsnių reikalavimų

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatus civilinis ieškinys baudžiamajame procese pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens (fizinio ar juridinio) reikalavimo atlyginti žalą. Civilinio ieškinio dalyku gali būti dvi žalos rūšys – turtinė ir neturtinė žala.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo UAB „P“ atstovo V. K. kasacinis skundas paduotas dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių civilinio ieškinio turtinės ir neturtinės žalos išieškojimo. Nukentėjusysis V. K. prašė atlyginti jam padarytą neturtinę 25 000 Lt žalą, kurią jis patyrė dėl vagystės iš UAB „P“, ir 37 374,48 Lt turtinę žalą UAB „P“ naudai.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 14 d. nuosprendžiu V. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, taip pat palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria atmestas UAB „P“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo.

Kaip matyti iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių motyvų, turtinė žala UAB „P“ buvo atlyginta dar ikiteisminio tyrimo metu tiek, kiek tos žalos dydis nustatytas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu (16 727,04 Lt). Kasatorius pakartoja apeliacinio skundo argumentą, jog nusikaltimu padaryta žala yra 54 101,52 Lt, t. y. pavogta turto už 37 374 Lt daugiau, negu nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pavogto turto dydžio nustatymas yra fakto, o ne teisės taikymo klausimas, o pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžių pagrįstumo netikrina.

Pagrįstai atmestas ir V. K. civilinis ieškinys dėl 25 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nukentėjusysis V. K. prašė priteisti iš kaltinamojo 25 000 Lt už nuo nusikaltimo patirtą didelį dvasinį sukrėtimą. Apeliacinės instancijos teismas nepripažino V. K. padarytos turtinės 100 Lt žalos dvasiniu sukrėtimu. Teisėjų kolegija neturi argumentų paneigti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvadas dėl neturtinės žalos pagrindo nebuvimo, todėl kasacinis skundas dėl neturtinės žalos nepriteisimo atmestinas.

Dėl V. K. kasacinio skundo nenagrinėtinų argumentų

Policijos tyrėjos 2008 m. gegužės 24 d. nutarimu V. K. buvo pripažintas nukentėjusiuoju nuo vagystės iš jam priklausančio sandėlio ir dėl tos pačios vagystės tyrėjos 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu jam leista dalyvauti procese kaip UAB „P“ atstovui. Dėl šios vagystės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas J. V. V. K. šioje byloje yra baudžiamojo proceso dalyvis tiek, kiek tai liečia BK 178 straipsnio 2 dalies taikymą. Tuo tarpu kasaciniu skundu V. K. prašo naikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria J. V. išteisintas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Dėl šio kaltinimo V. K. nėra proceso dalyvis, kuris pagal BPK 367 straipsnio 1 dalį gali apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį, todėl šis kasacinio skundo argumentas dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nenagrinėtinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 14 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo UAB „P“ atstovo V. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Antanas Klimavičius

Vladislovas Ranonis

Josifas Tomaševičius